Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime iki 2023 m. gegužės 19 d. (Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paleistas lygtinai) laisvės atėmimo bausmę atliko V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (10 veikų), 21 straipsnio 1 dalį, 199³ straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (3 veikos), 21 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, dalį kuria pripažinta, kad veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje ir priimti naują nuosprendį: išteisinti pagal 199² straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, panaikinti dalį, kuria baudžiamoji byla dėl nusikaltimų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje suėjus senačiai ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį: pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (7 veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti su 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis - 6 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis bausmę subendrinti su 2019 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 6 metai laisvės atėmimo ir 432 MGL dydžio bauda - galutinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo (įsk. 432 MGL).

Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 10 d., pabaiga – 2024 m. lapkričio 21 d.

Ankščiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad 2023 m. balandžio 18 d. atlikto vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika. Komisija pažymi, kad bausmės atlikimo metu padarytas pažeidimas (draudžiami daiktai) rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymų lygtinai paleidžiamam asmeniui. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis. Remiantis turimais duomenimis, nuteistasis rodo pastangas įsitraukti į savo resocializacijos procesą: užsiima individualia veikla - (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, kreipėsi į įstaigos psichologus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimas atliktas siekiant finansinės naudos, nuteistasis turi finansinių sunkumų, kuriuos sprendžia artimųjų pagalba. Komisija pažymi, kad yra svarbūs paties nuteistojo tikslingi veiksmai, siekiant dengti turimus įsiskolinimus. Pažymėtina, kad išlieka ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, vis dar išskiriami nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis V. K. skundžia Komisijos nutarimą, prašo jį panaikinti ir taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas yra formalizuotas ir nepagrįstas, jame dėstomi argumentai pagrįsti selektyviu reikšmingų aplinkybių vertinimu bei nederantys su probacijos instituto esme, todėl nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. K. atitinka BVK numatytus kriterijus, kuriems esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. V. K. šiuo metu yra atlikęs ženkliai didesnę bausmės dalį, nei pusė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat nuteistasis vykdė jam individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones ir padarė akivaizdžią pažangą (ir toliau ją daro), mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri laikytina vidutine. Nepaisant to, Komisija konstatavo, kad V. K. daroma pažanga nėra pakankama ir nesudaro pagrindo spręsti, jog probacijos metu nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vis dėlto, iš skundžiamo nutarimo turinio bei nuteistojo asmens bylos medžiagos yra matyti, kad Komisijos nutarime esminis dėmesys skiriamas nuteistąjį neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, tačiau nuvertinama teigiamai jį apibūdinančių aplinkybių svarba bei jo asmenybę ir elgesį apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri, priešingai Komisijos teiginiams, sudaro pagrindą spręsti ne tik apie tai, kad nuteistasis yra pilnai pasirengęs probacijai, bet ir tai, kad būtent ši bausmės realizavimo forma nagrinėjamu atveju būtų pati efektyviausia bausmės vykdymo bei probacijos tikslų pasiekimui ir sėkmingai nuteistojo V. K. resocializacijai. Esminis nutarimo argumentas, kuriuo grindžiamas atsisakymas taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą, yra jo vienkartinis baustumas už režimo taisyklių pažeidimą - draudžiamų daiktų laikymą. Nors ši aplinkybė yra svarbi ir neabejotinai privalu ją įvertinti, tačiau Komisija šiam vienkartiniam nuteistojo poelgiui nepagrįstai suteikė dominuojančią reikšmę, nuvertindama visas jo bausmės vykdymo metu dedamas pastangas koreguoti savo elgesį, mąstymą, požiūrį, kaip pamatą sėkmingai resocializacijai ir reintegracijai į visuomenę. Nustatyta, kad V. K. terminuoto laisvės atėmimo metu nustatytas vidaus tvarkos taisykles pažeidė vieną kartą – 2022 m. balandžio 8 d., tai yra, daugiau nei prieš metus. Tačiau Komisija visiškai nevertino to, kad tolesnis nuteistojo V. K. elgesys objektyviai ir neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis dėl savo elgesio gailisi ir iš jo pasimokė. Ši nuobauda 2022 m. rugpjūčio 11 d. buvo panaikinta paskatinimo būdu, po šios nuobaudos nuteistasis tris kartus buvo skatintas, kitų režimo pažeidimų nepadarė. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančios jo charakteristikos, laisvės atėmimo vietos įstaigos nuteistasis yra vertinamas išimtinai teigiamai, apibūdinant jo elgesį bausmės vykdymo metu nurodoma, jog atliekant teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis į taikomas socialinės reabilitacijos priemones reaguoja, pataisos procese ir visuomeninėje būrio nuteistųjų veikloje dalyvauja. Vykdo socialinės reabilitacijos plano priemones, lankosi psichologų programose, nuolat domisi savo bausmės atlikimu. Nuteistasis nėra pretenzingas, nelinkęs reikšti priekaištus įstaigos administracijai. Žiūri televizijos laidas, skaito knygas, nuolat rodo iniciatyvą ir norą prisidėti prie pozityvaus užimtumo priemonių. Nuteistųjų tarpe draugų turi. Nuteistasis deklaruoja, kad neformalios nuteistųjų subkultūros tradicijos jam nėra svarbios. Su įstaigos administracijos darbuotojais visuomet elgiasi mandagiai, yra taktiškas. Nuteistasis laikosi sanitarinių - higieninių reikalavimų, rengiasi tvarkingai. Taigi, Komisijos išvados apie nuteistojo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, negebėjimą paklusti nustatytoms elgesio taisyklėms, grindžiamos vienkartiniu nusiteistojo drausmės pažeidimu, jo suklydimu, ne tik yra formalios ir tendencingos, bet ir neatitinka realios situacijos, realaus jo elgesio bausmės vykdymo metu, iš kurio matyti, kad nuteistasis gerbia laisvės atėmimo vietos įstaigoje galiojančias taisykles, yra įsitraukęs į joję esančias veiklas, gerbia pataisos įstaigos pareigūnus ir darbuotojus. Be to, vertinant negaliojančios drausminės nuobaudos buvimą, kaip esminį pagrindą, kuriuo nuteistajam V. K. atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, akcentuotina, kad aukštesniosios instancijos teismų praktikoje drausminių nuobaudų buvimas per se nėra veiksnys, kuris gali būti vertinamas kaip kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, ypač nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių visumoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaip pripažįstama ir nutarime, nuteistasis savanoriškai, padedamas artimųjų, jau yra pradėjęs dengti civilinį ieškinį. Komisija akcentuoja, kad svarbūs yra paties nuteistojo tikslingi veiksmai, siekiant dengti turimus įsipareigojimus, tačiau visiškai ignoruotos nuteistojo pastangos susikurti galimybę tai daryti bausmės vykdymo metu ir faktas, jog tolesnis nuteistojo laikymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje prisideda ne prie šio kriminogeninio veiksnio mažinimo galimybių, bet atvirkščiai. Būdamas laisvės atėmimo įstaigoje nuteistasis iš esmės nuo pat bausmės vykdymo pradžios siekė įsidarbinti tam, kad gautų pajamas, kurias galėtų panaudoti įsiskolinimo dengimui. Nuteistasis 2022 m. gegužės 9 d. raštu kreipėsi į Valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“, pareikšdamas norą dirbti. Taip pat pateikė prašymą 2022 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) administracijai dėl įdarbinimo, tačiau nuteistasis įdarbintas nebuvo dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Nuteistasis, stengdamasis išnaudoti visas galimybes dirbti pataisos įstaigoje bausmės atlikimo metu, kreipėsi į įstaigos administraciją, prašydamas leisti užsiimti individualia veikla laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau prašymai netenkinti - tokio leidimo V. K. negavo, 2022 m. spalio 24 d. nuteistasis raštu vėl kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“, išsiųsdamas jiems registruotą laišką, kuriame buvo išreiškęs siekį dirbti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau darbo vieta jam nebuvo suteikta dėl darbo vietų trūkumo. Tik 2022 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. leista užsiimti individualia veikla, o 2023 m. balandžio 4 d. buvo priimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. K. vykdomos individualios veiklos prilyginimo darbinei veiklai“. Be to, jis kreipėsi į pataisos įstaigą dėl tęsimo darbinių santykių su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo iki laisvės atėmimo bausmės pradžios, tačiau gavo administracijos atsakymą, kad vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, įstaiga su minėta įmone nėra sudariusi sutarties, todėl nuteistasis negali dirbti minėtoje įmonėje. Tai rodo, kad nuteistasis viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu dėjo ir deda kryptinas pastangas tam, kad užsitikrini bent minimalias pajamas - būtinąją prielaidą priteisto civilinio ieškinio dengimui. Kita vertus, šiame kontekste akcentuotina ir tai, jog tolesnis nuteistojo laikymas pataisos įstaigoje, kai šiuo metu laisvėje jam saugoma darbo vieta, ne tik kad negali sumažinti aptariamo dinaminio kriminogeninio veiksnio, bet atvirkščiai - jį didina. Kuo ilgiau nuteistasis bus laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tuo mažės tikimybė, kad jam ir toliau bus saugoma darbo vieta, tuo sunkės jo reintegracija į darbo rinką, o tuo pačiu ir galimybės dengti priteistus įsiskolinimus.

Be to, akcentuotina, jog Komisijos nutarimas nėra išsamus ir tinkamai argumentuotas, jame tik formaliai nurodyta ir nevertinta arba iš viso ignoruota visa eilė nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių, susijusių su jo socialiniais ryšiais, jo įsitraukimu į socialinės reabilitacijos priemones, pozityvaus užimtumo programas. Komisija, akcentuodama vien tik nuteistajam nepalankias aplinkybes, jas vertindama selektyviai ir jų pagrindu atsisakydama taikyti V. K. lygtinį paleidimą, ignoravo tai, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas tam, kad užtikrinti savo elgesio, mąstysenos pokyčius. Nustatyta, kas laisvės atėmimo metu V. K. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. sausio 18 d. jis sudalyvavo net 42-juose skirtinguose užsiėmimuose ir tokią savo veiklą tęsią. Nors vertinant pagal OASys sistemą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, šis balas mažėja. Komisija visiškai nevertino ir to, jog nuteistasis V. K. palaiko ryšius su savo šeimos nariais laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, o lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju gyventų kartu su savo šeima, sutuoktinei priklausančiame bute, kuris, kaip nustatyta, tinkamas probacijai vykdyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo asmens byloje yra eilė duomenų apie sudėtingą jo sveikatos būklę, Komisija šių duomenų, kaip ir eilės kitų, atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą, vėlgi nevertino. Nors ši aplinkybė savaime neapibūdina nuteistojo pažangos bausmės atlikimo metu, vis dėlto jo sveikatos būklė, kaip veiksnys, susiformavęs bausmės atlikimo metu, taip pat privalo būti įvertinta, tiek rizikos, kad būdamas laisvėje nuteistasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas aspektu (kas, neabejotinai mažiną šią riziką), tiek proporcingumo aspektu, vertinant būtinybę toliau laikyti nuteistąjį laisvės atėmimo įstaigoje, ir galimą neigiamą to poveikį jo sveikatos būklei. Todėl šios aplinkybės taipogi yra svarbios sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam galimybės. Taigi, nuteistojo V. K. asmens byloje, socialinio tyrimo išvadoje esančių ir šiame skunde aptartų aplinkybių visuma, rodanti teigiamą nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, tai yra, taikant V. K. lygtį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. – P. atsiliepimas, kuriuo prašoma nuteistojo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į Komisijos nutarime nustatytus faktus, nuteistojo V. K. skunde nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Susipažinus su nuteistąjį charakterizuojančia medžiaga, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatais, nustatytais kriminogeniniais veiksniais, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. K. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals bei tai, kad koregavo savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybes ir išdėstyti argumentai nepaneigia Komisijos nutarime nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundų.

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei nuteistojo asmens byla, nuteistojo pateikta charakteristika, atsakymu, kvitu, sprendimu, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą nurodė sutinkantis dirbti administracijos siūlomą darbą. Informacinės sistemos SODRA duomenimis nuteistasis turėjo gana stabilius darbinius santykius. Lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą įsidarbinimo galimybę. Nuteistasis stengdamasis išnaudoti visas galimybes dirbti bausmės atlikimo metu, kreipėsi į įstaigos administraciją, prašydamas leisti užsiimti individualia veikla pataisos įstaigoje, tačiau pirmą kartą prašymai netenkinti. Nuteistasis pakartotinai teikė prašymą dėl individualios veiklos užsiėmimo. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu 2022 m. lapkričio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), leista nuteistajam V. K. užsiimti individualia veikla - (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu ieškinius padeda dengti laisvėja artimieji. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina ankstesnį savo gyvenimo būdą bei elgesį. Pats nuteistasis bausmės atlikimo metu stengėsi įsitraukti į pozityvią, socialiai priimtiną veiklą, užsiima individualia veiklą, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose. Nenustatyta, kad nuteistais turėtų sunkumų dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo. Nuteistojo savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis. Resocializacijos skyriaus psichologės duomenimis nuteistasis išklausė edukacinį seminarą apie stresą ir jo poveikį organizmui. Asmens impulsų kontrolė izoliacijos sąlygomis yra pakankama, nuteistasis nėra impulsyvus, konfliktus dažniausiai sprendžia diplomatiškai, nesmurtiniu būdu. Nuteistasis geba įvardinti realius, pasiekiamus trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Savo tikslų siekia nuo pirmos dienos atliekant laisvės atėmimo bausmę. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, stengiasi koreguoti savo mąstymą ir elgesį aktyviai dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse, užimtumo specialisto duomenimis nuteistasis užimtumo veikloje dalyvauja aktyviai ir noriai rodo iniciatyvą, daugiausia laisvalaikio laiko skiria individualios veiklos vykdymui. Nuostatos į priežiūrą teigiamos, nori dirbti aktyviai ir bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismas įvertina ir tai, kad V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už daugiau nei vienos nusikalstamos veikos padarymą, nusikalto veikdamas su bendrininkų grupe, anksčiau teismo teistas, buvo taikomos ir švelnesnės, ir griežtesnės baudžiamosios priemonės, nuteistasis išvadų nepadarė ir nusikalto pakartotinai, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje nevengė savęs realizuoti mokymosi procese bei darbinėje veikloje. Visgi, įgytas išsilavinimas bei darbas nuteistajam netapo prevencine priemone, apsaugančia nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Interviu metu nuteistais pažymi, kad laisvėje jis niekuomet nesusidurdavo su išskirtiniais finansiniais sunkumais, gaunamų lėšų jam visada pakakdavo, nusikalstamą veiklą padarė teigia, norėdamas padėti sūnui. Terminuota laisvės atėmimo bausmė nuteistajam skirta, siekiant padalyti poveikį, atgrasant nuteistąjį nuo pakartotinio itin didelę finansinę naudą galinčio sukurti nusikalstamo elgesio. Nuteistasis turi suprasti, kad darydamas tokio pobūdžio nusikalstamą veiką gali sulaukti bausmės, kuri galimai sukels ženklius ir ilgalaikius teisinius padarinius. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyti kontaktai su asmenimis, turinčiais kriminalines nuostatas, neskatino prosocialios veiklos. Nusikaltimų motyvas - greita finansinė nauda, neatsižvelgiant į galimas neigiamas pasekmes. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos ir švelnesnės, ir griežtesnės baudžiamosios priemonės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir nusikalto pakartotinai. Su minėtais asmenimis siejo nuolatiniai, ilgai trunkantys tarpusavio ryšiai, prie veikos jis prisijungė ne vienam kartui, o tęstinei veiklai, dalyvavimas nebuvo atsitiktinis, nuteistasis sąmoningai suvokė, kad prisijungia prie nusikalstamo veikos darymo. Asmenų, su kuriais bendravo ir veikė įtaka nuteistojo gyvenimo būdui buvo ypač reikšminga. Nuteistasis tam tikrose srityse sugebėdavo laikytis įstatymų ir savo tikslų siekti teisėtais būdais, jo gyvenimo stiliaus ir socialinės aplinkos ypatumai išskirtinai nepasižymėjo socialinio atsakingumo ar socialinės struktūros stoka. Tačiau tam tikrą laikotarpį pasireiškęs jo rizikingas elgesys, artimų santykių palaikymas su kitais kriminaliniais asmenimis, darė neigiamą įtaką jo elgesiui bei nuostatoms. Taigi, galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų sritis buvo tiesiogiai susijusi su jo nusikalstamo elgesio raiška. Asmuo kai kurių sau būdingų dalykų nemėgsta, tačiau iš esmės yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra. Atsako į jam užduodamus klausimus, tačiau atsakymus pateikia tik sau aktualiomis temomis, vertindamas situacijas išskirtinai iš savo pozicijos, siekia sudaryti teigiamą, sau palankų įspūdį. Nuteistasis pripažįsta, jog anksčiau pasirinkdavo netinkamas problemų sprendimo strategijas, koncentruodamasis į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas pasekmes. Egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos bei nepagarba visuotinai priimtoms gyvenimo normoms. Nuteistojo nusikalstamas elgesys susijęs su jo poreikių formavimo ir reguliavimo įgūdžių stoka visuomenei priimtinais būdais bei elgesiu, kuris naudingas pačiam, tačiau neatitiko visuomenės nustatytų normų. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Iš 2023 m. kovo 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką vieną kartą pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka, skatintas tris kartus. Pažymėtina, kad nepaklusimas laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji laisvės atėmimo vietų įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismo nuomone, V. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką V. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, su stebimomis nuosekliomis mažėjimo tendencijomis, tačiau nuteistasis ne tik gali šią riziką mažinti vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, bet ir privalo. Šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nuteistajam nustatomi nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; turi skolų, ieškinių ir/ ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai - tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje; teigiama darbinė motyvacija; galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę; socialinių ryšių palaikymas, artimųjų parama. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. K. neatliktos bausmės dalis - 1 metai 7 mėnesiai 1 diena (Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2023 m. balandžio 20 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo V. K. skundas dėl Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.