Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. M., Mindaugo Povilansko ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R., nukentėjusiosios M. B. atstovės advokatės Daivos Valeikienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 80 MGL (4 000 Eur) (keturių tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejiems) metams naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios M. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ M. B. naudai 7 707,67 Eur (septyni tūkstančiai septyni šimtai septyni eurai 67 cnt) turtinės žalos ir 11 000 Eur (vienuolika tūkstančių eurų) neturinės žalos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant jas nuo priteistos 18 707,67 Eur (aštuoniolikos tūkstančių septynių šimtų septynių eurų 67 ct) sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo procesinio sprendimo įvykdymo dienos.

Priteista iš A. R. 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) nukentėjusiajai M. B. atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendį: 1) atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; 2) netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės; 3) sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

8.7. Šiame kontekste papildomai pasisakytina ir dėl to, ar net ir nustačius visas formalias sąlygas atleisti nuteistąjį pagal laidavimą (t. y. sprendžiant, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką), ateityje iš jo būtų galima tikėtis tinkamo elgesio – spręsti, jog yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš byloje esančio 2024 m. lapkričio 12 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus matyti, kad A. R. 11 kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o būtent už greičio viršiją (1 t., b. l. 157–161). Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-114-628/2019). Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri susijusi su kelių eismo taisyklių pažeidimu, o praeityje taip pat 11 kartų yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir neabejotinai leidžia teigti, kad A. R. linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nepadarė tinkamų išvadų dėl jo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo išvadai, kad A. R. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojami jį bei jo padarytą veiką charakterizuojantys duomenys, nesudaro pagrindo sumenkinti jo anksčiau padarytų pažeidimų ir daryti priešingą išvadą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje

9. Nuteistasis A. R.apeliaciniame skunde ginčija ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Nuteistojo teigimu, jis ir jo sutuoktinė yra senyvo amžiaus, gyvena dviese, užmiestyje, todėl praradus teisę vairuoti, bus atimta galimybė lankytis pas gydytojus, pasiekti parduotuvę ir pan. Be to, nuteistojo sutuoktinė neturi vairuotojo pažymėjimo. Teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo skundo argumentais nesutinka.

10. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Be to, nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Sprendžiant kiekvienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Dėl nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos dydžio

14.1. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

14.2. Teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

14.4. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad M. B. neturtinės žalos dydį įvertino 18 684 Eur suma. Draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ 2024 m. lapkričio 19 d. rašte nurodė, kad yra paskaičiavusi 11 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią sumokės, gavus informaciją, kad eismo įvykio kaltininkas savo kaltę pripažįsta dėl sukelto eismo įvykio arba yra nubaustas dėl sukelto eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertino 11 000 Eur. Tačiau apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nustatytas 11 000 Eur neturtinės žalos dydis ginčijamas ir prašoma papildomai priteisti 7 684 Eur, t. y. iš viso priteisiant 18 684 Eur neturtinės žalos dydį, koks buvo prašomas priteisti civiliniu ieškiniu. Anot apeliantės, apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra per mažas ir neatitinka nukentėjusiosios patirtų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, kurie išliks ir ateityje. Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“, gavusi skundžiamą nuosprendį, civilinį ieškinį bei jo priedus ir sužinojusi, kad dėl patirtų traumų nukentėjusiajai nustatytas 60 procentų dalyvumo lygis, nukentėjusiajai dar papildomai išmokėjo 5 500 Eur, kas reiškia, jog M. B. šiuo metu atlyginta 16 500 Eur dydžio neturtinė žala. Vis dėlto, nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė priteisti likusią sumą prašomos neturtinės žalos.

14.5. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M. B. neturtinės žalos dydį, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, pažymėdamas, jog nukentėjusioji dėl neteisėtų A. R. veiksmų, kaltės (nusikalstamu nerūpestingumu) patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą ir kitus nepatogumus, taip pat sunkų sveikatos sutrikdymą, didelį fizinį skausmą, tai, kad jai teko atlikti ne vieną operaciją, ji ilgą laiką – 10 mėnesių buvo nedarbinga, ji jautė labai stiprų skausmą, todėl buvo priversta visą laiką vartoti skausmą malšinančius medikamentus. Dėl patirtų traumų, ieškovė pakankamai ilgą laiką visiškai negalėjo vaikščioti, po reabilitacijos galėjo judėti tik naudodama ramentus, šiuo metu, gali judėti tik trumpus atstumus, eidama turi naudotis ortopedine lazda. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumą, liekamuosius reiškinius, gydymo ir reabilitacijos laikotarpį, nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas), be kita ko, į draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ pateiktame 2024 m. lapkričio 19 d. rašte nurodytą neturtinės žalos paskaičiavimą, ir priteisė nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Viena vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturtinės žalos dydis, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, laikytinas per maža kompensacija nukentėjusiajai. Kita vertus, draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ 2025 m. rugsėjo 1 d. pateiktame atsiliepime nurodyta, jog gavus skundžiamą nuosprendį, civilinį ieškinį bei jo priedus, nukentėjusiajai buvo dar papildomai išmokėta 5 500 Eur, t. y. iš viso draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai išmokėjo 23 768,33 Eur dydžio išmoką, kurią sudaro 16 500 Eur dydžio neturtinė žala ir 7 707,67 Eur turtinė žala. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiajai išmokėta 16 500 Eur dydžio neturtinė žala yra nustatyta tinkamai ir proporcingai, atitinka protingumo, teisingumo principus.

14.6. Visų pirma, pasisakant dėl nukentėjusiosios atstovės advokatė apeliaciniame skunde pateiktų paskaičiavimų, pažymėtina, kad vadovaujantis Rekomendacijų 4.3. punktu, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, rekomenduojamas neturtinės žalos dydis yra iki 12 minimalų mėnesinių atlyginimų (MMA). Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2024 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 626 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ pakeitimo 12 punktą patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina finansų ministras. Taigi, šiuo atveju privalu nustatyti MMA buvusį eismo įvykio metu (2024 m. vasario 26 d.), juolab, kad nukentėjusioji būtent po eismo įvykio buvo nedarbinga dėl patirtų sužalojimų. Vertinant apeliaciniame skunde pateiktą skaičiavimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė apskaičiuodama neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 709 1 punktu, kuriame nurodyta, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga – 1 038 eurai, tačiau nevertina, jog eismo įvykio metu (2024 m. vasario 26 d.) ir po jo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 buvo nustatyta minimali mėnesinė alga – 924 Eur. Taigi, apskaičiuotinas rekomenduojamas maksimalus neturtinės žalos dydis sudaro 11 316 Eur (10 MMA x 924 Eur + 2 MMA x 1 038 Eur).

14.7. Antra, pritartina nukentėjusiosios atstovės advokatės apeliaciniame skunde pateiktiems teiginiams, kad iš pradžių draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ neturtinę žalą paskaičiavo, kai nukentėjusiajai buvo nustatytas dalyvumo lygis – 40 procentų, nors M. B. neteko 60 procentų darbingumo. Vis dėlto, kaip minėta, draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ papildomai paskaičiavo ir nukentėjusiajai išmokėjo 5 500 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 62). Taigi, iš viso M. B. atlyginta 16 500 Eur neturtinės žalos. Minėtų rekomendacijų 4.4.2 punkte nurodyta, jog kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 60–70 procentų dalyvumo arba kai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, arba kai nustatytas trečias individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, pridedami papildomi 50 procentų prie 4.3 nurodyto dydžio (Rekomendacijų 4.4 punktas). Taigi, nukentėjusiajai apskaičiuotinas rekomenduojamas maksimalus neturtinės žalos dydis sudaro 16 974 Eur (11 316 Eur + 50 procentai). Tuo tarpu draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ išmokėjo 474 Eur mažiau nei rekomenduojamas maksimalus neturtinės žalos dydis (16 974 Eur – 16 500 Eur). Iš to akivaizdu, jog draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ įvertino tiek nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, dėl įvykio patirtas neigiamas pasekmes, išgyvenimus ir pan., tiek žalos dydžio apskaičiavimo tvarką ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo nustatytą 11 000 Eur neturtinės žalos dydį savanoriškai padidino.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino naujų nukentėjusiajai diagnozuotų susirgimų, kadangi jie buvo nustatyti 2025 m. gegužės 14 d., t. y. baigus baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius medicininius dokumentus, sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

15.1. Visų pirma, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad iš tiesų 2025 m. balandžio 22 d. buvo baigtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Antra, iš pateikto 2025 m. gegužės 14 d. VšĮ „Elektrėnų ligoninė“ E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigą planinės pagalbos. Aprašymo skiltyje „Anamnezė“ nurodyta, kad skundžiasi kelių sąnarių skausmais. Dešinio kelio skausmai daugiau vargina kelis mėnesius, kairį kelį skauda senai. Prieš metus pacientė turėjusi traumą, buvo stipriai sužalotas dubuo, kairė koja, tačiau skaudėjo ir dešinę koją po traumos. Aprašymo skiltyje „Būklės įvertinimas objektyviai“ – skausminga dešinio kelio med. Pusėje, krūvio metu skauda daugiau, tačiau jaučia skausmingumą ir ramybėje, teigiami MM pažeidimo simptomai. Skausmingi, riboti judesiai per k. kelio sąnarį. Nukentėjusiajai diagnozuota: M23.23 Menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo, vidinis išilginis raištis ar kitas ir nepatikslintas vidinis meniskas. Dešinio kelio artrozė, sinovito požymiai. Suprapateliarinio burzito požymiai. Meniskų nedideli degeneraciniai pakitimai su degeneracinio plyšimo požymiais. Kelio kremzlių suplokštėjimas, ypač medialinių su II/II laipsniochondromaliacija. Girnelės loteralizacijos požymiai ir II laipsnio chondromaliacija. Patella baja – žema girnelės padėtis, Insall - Salvati indeksas <0,8. Keturgalvio raumens sausgyslės ir girnelės savojo raiščio tendinozės požymiai. Medialinio kolateralinio raiščio ligementozė su išorinių skaidulų plyšimo požymiais. Be to, minėtame apraše nurodyta, kad nukentėjusiajai laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai atlikti – 2025 m. kovo 26 d. (kelio rentgenografija), išvada – dešinio kelio sąnario tarpas nežymiai susiaurėjęs vidinėje dalyje, stebimi nedideli kraštiniai osteofitai; 2024 m. rugpjūčio 27 d. (kelio rentgenografija), išvada – kairės pusės gonartozė II (potrauminė), kairio kelio sąnario tarpas saikingai susiaurėjęs, sąnariai paviršiai sklerozuoti, stebimi kraštiniai osteofitai. Kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio sąnarinis paviršius deofrmuotas, suplokštėjęs (būklė po senos traumos). Taigi, iš aptartų medicininių dokumentų, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusioji turi sveikatos problemų, susijusių su kojų sąnariais. Dar daugiau, iš 2025 m. gegužės 14 d. VšĮ „Elektrėnų ligoninė“ E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad M. B. du kartus buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti kelio sąnarių būklę.

15.2. Antra, iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1275/2024 (01) matyti, kad be kitų nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų, nurodyta, kad M. B. konstatuota odos nubrozdinimai dešinio kelio ir išorinės kulkšnies projekcijoje (kurios kojos medicininiuose dokumentuose nenurodyta) (1 t., b. l. 91–93). Taigi, įvertinus specialisto išvadą, galima spręsti, kad M. B. patyrė dešinio kelio sužalojimą eismo įvykio metu. Viena vertus, nukentėjusiajai buvo nustatytas dešinio kelio nubrozdinimas, kas neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusioji kojos keliu turėjo trinktelėti ar jį sumušti į kietus bukus daiktus. Kita vertus, nenustatyta objektyvių kairiojo kelio struktūrinių sužalojimo požymių ir papildomų sužalojimų, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia priešingai. Kitaip tariant, apeliaciniame skunde nurodyti papildomi nukentėjusiosios sužalojimai (abiejuose keliuose) siejami su eismo įvykiu, tačiau jie detaliai minėtoje specialisto išvadoje nenustatyti. Vis tik apygardos teismas pateiktus duomenis dėl papildomų kreipimųsi į medikus bei jų metu nustatytas diagnozes įvertina tiek nukentėjusiajai išmokėtos neturtinės žalos, tiek teismų praktikos panašiose bylose kontekste.

15.3. Nukentėjusiosios atstovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pagal pastaruoju metu susiformavusią teismų praktiką, tokiose bylose paprastai priteisiama nuo 5 000 Eur iki 40 000 Eur, retais atvejais ši suma viršijama (paprastai iki 60 000 Eur). Teisėjų kolegija sutinka, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, yra įvairi, tačiau konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

15.4. Analizuojant naujausią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems eismo įvykio metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyta, kad didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos įvertinus nukentėjusiųjų sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiškinius. Tuo metu, panašius (kaip šioje byloje) kūno sužalojimus patyrusiems asmenims, priteisiamos įvairios, dažnai panašaus dydžio sumos, kokia buvo išmokėta M. B.. Pavyzdžiui, nukentėjusiajam Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-174-360/2023 nustatyta 11 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma (be draudikų išmokėtos 7 284 eurų sumos, kurioje nukentėjusiajam nustatytas 40 procentų netekto darbingumo lygis, asmuo patyrė dauginius dubens, kryžkaulio, gaktikaulio lūžių, dauginių šonkaulių lūžius, kai lūžę keturi ar daugiau šonkaulių, plaučių ir širdies sumušimų, galvos smegenų sukrėtimą, dėl kurių patyrė dideles bei nepakeliamas fizines kančias; dėl dauginių dubens lūžių buvo atliktos kelios operacijos, atlikta dubens kaulų osteosintezė, kurios metu buvo fiksuoti dubens kaulai, po operacijos dėl vidinių implantų atsirado infekcija (uždegiminė reakcija), vėliau buvo įdėti vidiniai implantai, kurie fiksavo dubens kaulus, po tam tikro laiko buvo atliekamos implantų šalinimo operacijos, dėl patirtų sužalojimų sukeltų pasekmių nukentėjusysis negali ir negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo, galimai teks visą gyvenimą vartoti vaistus nuo skausmo, toliau lankytis pas gydytojus, neaišku ir su ateities intervencijomis (operacijos, procedūros ir pan.), dėl sunkių sužalojimų prarado darbą, į kurį dėl sveikatos padarinių nebegalės sugrįžti). Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-113-354/2023 nukentėjusiajam nustatyta 9 890 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma (be draudiko išmokėtos 5 110 eurų sumos) (nukentėjusiajam, kuris po patirto sunkaus sveikatos sužalojimo jaučia liekamuosius reiškinius: vis dar patiria fizinį skausmą, nevaldo kairės rankos nykščio/nėra nykščio funkcijos, gydymas nėra baigtas, būklei nepagerėjus, galima mikrochirurginė intervencija – nervo rekonstrukcija, dėl šių liekamųjų reiškinių suprastėjo nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, ribojama tiek jo įprasta, tiek profesinė veikla, o patirto sužalojimo pasekmės yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje). Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-116-1049/2023 nukentėjusiajai nustatyta 11 240 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma (be draudikų sumokėtos 8 760 eurų sumos, nukentėjusiajai, kuriai po sunkios galvos traumos nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą, o tikimybė gyvenimą sugrąžinti į iki eismo įvykio buvusią padėtį yra maža, įvertinus garbų nukentėjusiosios amžių bei per ilgą gydymo ir reabilitacijos laikotarpį padarytą pažangą). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-935/2024 nustatyta 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam, kuris ilgą laiką buvo nedarbingas, gydymas pakankamai ilgas ir sudėtingas, nukentėjusiajam atliktos 6 operacijos, išlieka būtinybė vartoti vaistus, dalyvauti reabilitacijose, kompiuterinių tomografijų darymas ir kt., nukentėjusysis patyrė ir toliau patiria traumų pasekmes, kurios objektyviai riboja jo galimybes dalyvauti įprastame gyvenime, kuris apima tiek asmeninę, tiek socialinę, tiek profesinę bei kitas sritis, prie kurio jis buvo pratęs).

15.5. Kita vertus, teismų praktikoje, t. y. eismų įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, neretai priteisiama neturtinė žala yra ženkliai mažesnė, nei kad šiuo atveju draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai. Antai, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-531/2022 nukentėjusiajai nustatytas 7 700 Eur neturtinės žalos dydis; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-919/2021 nukentėjusiajai nustatytas 10 000 Eur neturtinės žalos dydis; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-46-898/2024 nukentėjusiajai nustatytas 10 950 Eur neturtinės žalos dydis; Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-993/2024 nukentėjusiajai nustatytas 8 760 Eur neturtinės žalos dydis; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-891/2023 nustatyta 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusioji patyrė spiralinį dešinio blauzdikaulio kūno vidurinės dalies atvirą lūžį ir dešinio šeivikaulio galvos lūžį, taip pat muštines galvos plaukuotosios dalies ir nosies žaizdas, po eismo įvykio nukentėjusiajai nustatytas nedarbingumas nepakito).

15.6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neabejoja, jog patirtas sunkus kūno sužalojimas nukentėjusiajai sukėlė sunkias pasekmes, jos gyvenimo kokybė pasikeitė lyginant su prieš tai gyventu pilnaverčiu gyvenimu. Nėra abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų, besitęsiančio gydymo buvo sutrikdytas nukentėjusiosios normalus ir jai įprastas gyvenimo ritmas, o atsiradę kūno sužalojimai ir padariniai, akivaizdu, jog sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nėra abejonių, jog M. B. patyrė įvairius nepatogumus, susijusius su gydymu, didelį fizinį skausmą, ilgą reabilitacijos laikotarpį, jai padaryta žala yra ilgalaikė, eismo įvykio padariniai skaudūs, kas turėjo įtakos ir jos psichologinei būklei. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad vis dėlto, jie nėra vertintini kaip sudėtingesni ar tokie, kurie esmingai pakeistų nukentėjusiosios gyvenimą ar turėtų nepataisomų itin sunkių pasekmių.

15.7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į eismo įvykio metu nukentėjusiajai M. B. padarytą sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, liekamuosius reiškinius ir patirtus nepatogumus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai draudimo bendrovės nustatytas ir atlygintas 16 500 eurų neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai atsižvelgus į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, yra adekvatus ir proporcingas. Konstatuoti, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per mažas nėra pagrindo, nes sprendžiant dėl jo buvo pakankamai įsigilinta į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgta į BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertinti įstatyme įtvirtinti neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis bei teismų praktiką eismų įvykių bylose, sprendžia, kad draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai išmokėta 16 500 Eur dydžio neturtinės žalos kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ 2025 m. rugpjūčio 29 d. išmokėjus papildomą draudimo išmoką, skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

16. Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręstas nukentėjusios patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą klausimas. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš A. R. 2 000 Eur nukentėjusiajai M. B. atstovavimo išlaidų, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Nuteistojo teigimu, jis ir jo sutuoktinė yra senyvo amžiaus, gyvena dviese ir vienintelės jų pajamos yra senatvės pensija, todėl priteista atstovavimų išlaidų suma yra pernelyg didelė. Tuo tarpu nukentėjusiosios atstovė advokatė apeliaciniu skundu pateikė prašymą priteisti M. B. naudai 1 080 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

16.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

16.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios M. B. atstovė advokatė Daiva Valeikienė pirmosios instancijos teisme, 2025 m. balandžio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 42 DV/2024 ir prašė priteisti 2 780 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepriteisti iš A. R. bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir byla nėra didelės apimties, nukentėjusiosios priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino iki 2 000 Eur.

16.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų dydžio ir jo pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios atstovė dalyvavo procese beveik nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, teikė ieškinį, kurį sudaro 11 puslapių, taip pat jį pagrindžiančius dokumentus; susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga; dalyvavo teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kuris truko 2 val. 04 min., o atliekant proceso dalyvių apklausas, aktyviai jose dalyvavo, t. y. uždavinėjo klausimus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 9 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2024 m. 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) buvo 2161,0 Eur, 2024 m. 2 ketvirčio – 2196,4 Eur, 2024 m. III ketvirčio – 2237,9 Eur, 2024 m. IV ketvirčio – 2335,9 Eur, 2025 m. I ketvirčio – 2337,7 Eur. Rekomendacijų 10.11 punkte nurodyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 punkte nurodytą proceso stadiją, valandą taikomas maksimalus koeficientas yra 0,1, o 10.12. punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taip pat taikomas 0,1 koeficientas. Rekomendacijų 10.2. punkte nurodyta, jog už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu koeficientas yra 2,5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nukentėjusiajai iš A. R. priteistos 2 000 Eur dydžio atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydžių. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ši bendra nukentėjusiosios atstovavimo suma, yra per didelė.

16.4. Kaip minėta, nukentėjusiosios M. B. atstovė advokatė Daiva Valeikienė apeliaciniu skundu prašė priteisti M. B. naudai 1 080 Eur išlaidų, kurias nukentėjusioji patyrė dėl teiktos teisinės pagalbos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Iš pateiktos 2025 m. birželio 12 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 42 DV/2024 matyti, kad advokatė Daiva Valeikienė atstovavo nukentėjusiosios M. B. interesus apeliacinėje instancijoje: rengė apeliacinį skundą (past. apeliacinio skundo apimtis 7 psl.), rinko bei teikė apeliacinio skundo motyvus patvirtinančius duomenis, ruošėsi bei dalyvavo apeliacinio skundo nagrinėjime teismo posėdyje. Šiuo atveju nors nukentėjusiosios atstovės apeliacinis skundas atmetamas, tačiau tam esminės įtakos turėjo draudimo bendrovės savanoriškas papildomos neturtinės žalos atlyginimas, atliktas jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, be kita ko, susijęs ir su nukentėjusiosios atstovės apeliacinio skundo reikalavimais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jos skundo reikalavimai buvo apskritai nepagrįsti, dėl ko patirtos išlaidos neturėtų būti priteisiamos. Kita vertus, nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė ne tik nukentėjusiosios atstovė, bet ir nuteistasis. Pažymėtina, kad viena iš nukentėjusiojo asmens dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius, kuriuose dalyvavo ir nukentėjusiosios atstovė. Iš esmės byla apeliacinės instancijos teismas nebuvo išnagrinėta per vieną posėdį, kadangi nuteistojo gynėjas pateikė prašymą apklausti laiduotoją. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas užtrukto išimtinai dėl gynybos pateikto prašymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nurodyta suma dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokatei apeliacinės instancijos teisme turi būti atlyginta visiškai, iš nuteistojo A. R. priteisiant 1 080 Eur nukentėjusiosios M. B. turėtų proceso išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti. Be kita ko, nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo finansinė padėtis sunki ir šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, vis dėlto, proceso metu nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų sunkią A. R. finansinę padėtį, dėl kurios galėtų būti svarstoma sumažinti priteistinų išlaidų dydį ar jį laikyti reikšmingai per dideliu.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nuteistojo ir nukentėjusiosios atstovės apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. R. ir nukentėjusiosios M. B. atstovės advokatės Daivos Valeikienės apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendį.

Priteisti iš A. R. 1 080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) nukentėjusiosios M. B. naudai jos turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.