Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,

atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. S. gynėjui advokatui Vidui Adomaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

S. S., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamoji byla nutraukta.

S. S. nuspręsta perduoti laiduotojo T. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Laidavimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. S., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: 10 (dešimties) MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios L. S. V. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir iš S. S. nukentėjusiajai L. S. V. priteista 900 Eur (devyni šimtai eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji L. S. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nuosprendį – S. S. perduoti laiduotojo T. S. atsakomybei pagal laidavimą su užstatu, jo dydį nustatant teismo nuožiūra ir nustatyti 3 metų laidavimo terminą; paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies l punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams; prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti pilnai ir iš S. S. priteisti 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Savo skundą grindžia šiais argumentais.

1.1. Asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą iki šios dienos visiškai nesidomėjo nusikalstama veika sukeltomis sunkiomis pasekmėmis, kokia jos sveikatos būklė, ar atlikta itin sudėtinga chirurginė galvos smegenų operacija praėjo sėkmingai, ar nereikia materialinės ar psichologinės pagalbos, medikamentų, vitaminų ir pan. Nė karto neaplankė nei ligoninės stacionare, nei reabilitacijos procese, niekada neatsiprašė už sukeltą didžiulį fizinį, dvasinį skausmą ir visiškai bei negrįžtamai sugadintą sveikatą. Tik vienintelį kartą paskambino bei pareiškė, kad viską tegul sprendžia teismas.

1.3. Teismas nemotyvavo, kodėl nustatomas toks trumpas laidavimo terminas, nors BK 40 straipsnio 4 dalis numato terminą iki trejų metų. Nemotyvuotas ir ypatingai svarbus ir sprendimas neskirti užstato, nors paties laiduotojo nurodytas atlyginimas ir sunkios nusikaltimu sukeltos pasekmės tikrai sąlygoja jį paskirti. Vien prokuroro prašymas baigiamojoje kalboje užstato neskirti, teismo neįpareigoja, tuo labiau, kad pats laiduotojas teismui pareiškė, jog jo atlyginimas yra 1 900 Eur ir jei reikės, jis užstatą sumokės. Taigi nuosprendis turėtų būti pakeistas, nustatant ilgesnį laidavimo terminą ir paskiriant užstatą.

1.4. Nepaskyrus bausmės, bet atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonės turi nusikalstamą veiką padariusį asmenį bent jau realiai drausminti ir realiai jam apriboti galimybę ateityje daryti analogiškas neteisėtas veikas. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nuo nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra neadekvati. Gi BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokia specialioji teisė gali būti atimama nuo 1 iki 5 metų. Būtent tokia baudžiamojo poveikio priemonė įstatymo leidėjų ir buvo skirta taikyti konkrečiai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Sprendimas vietoj šios tinkamiausios priemonės paskirti su tokio pobūdžio nusikalstama veika mažai susijusią įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra akivaizdžiai netinkamas ir neadekvatus. Be to, sprendimo visiškai nemotyvavo ir nenurodė argumentų galinčių jį sąlygoti.

1.7. Iš esmės, nusikaltimą padariusi S. S. išvengė bausmės, baudžiamoji byla prieš ją nutraukta, kol kas patirtą žalą atlygino draudimas, laiduotojas yra jos sutuoktinis, todėl jos gyvenime praktiškai jokių apsunkinimų ir pakitimų neįvyks, užstato laiduotojui teismas taip pat nepaskyrė, teisė vairuoti transporto priemones iš jos neatimta net trumpam, todėl ji ir toliau šia teise galės naudotis, galimai keliant grėsmę visuomenei, dar nereikės ir grąžinti jos advokatui jau sumokėtų 310 Eur, kuriuos galės įnešti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip sumažindama teismo paskirtą 500 Eur įmoką iki 190 Eur.

3. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės S. S. gynėjas advokatas Vidas Adomaitis pateikė atsiliepimą į nukentėjusiosios L. S. V. apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nuosprendį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

2.2. BK 40 straipsnyje nėra įtvirtinta privaloma sąlyga laidavimo instituto taikymui - nukentėjusiosios atsiprašymas. Apeliantei neginčijant nei vienos iš sąlygų, būtinų laidavimo instituto taikymui, iš esmės yra teisiškai nereikšmingi argumentai dėl tariamo neatsiprašymo. Juo labiau, nesudaro pagrindo keisti nuosprendį, nustatant ilgesnį laidavimo terminą ar skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. specialiosios teisės atėmimą.

2.4. Teismas, vadovaujantis teismų praktika, paskyrė tokio pobūdžio byloje netgi ilgesnį nei įprastai skiriamą vienerių metų laidavimo terminą. Tuo tarpu skirti laidavimą su užstatu ar ne yra išimtinai teismo diskrecija ir tik pats teismas sprendžia skirti jį ar ne. Teismas vertino, kad S. S. padarė neatsargų nusikaltimą, būdama neteista, civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas, byloje visiškai atlyginta nukentėjusiosios turtinė ir neturtinė žala, todėl skyrė laidavimą be užstato bei 1 metų ir 6 mėnesių terminui.

2.5. Teismas pagrįstai paskyrė įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitinka pusiausvyrą tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. specialiosios teisės atėmimo, taikymas ir skyrimas yra teismo diskrecija, todėl viena tai, kad neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės, nereiškia, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas. Teismų praktika, nebūtinai suponuoja pareigą taikyti specialiosios teisės atėmimą. Tokios teisės atėmimas įprastas bylose, kuomet eismo įvykis padaromas vairuojant automobilį esant neblaiviam ir dėl to buvo sutrikdyta žmogaus sveikata ar net žmogus žuvo. S. S. automobilį eismo įvykio metu vairavo blaivi, nėra piktybinė ir sistemingai daryti teisės pažeidimus linkusi asmenybė, padarė neatsargų nusikaltimą, kuris yra atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo taikyti specialiosios teisės atėmimą.

2.6. Reikšminga, kad prokuroras prašė paskirti laidavimą be užstato, neprašė skirti baudžiamosios poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Byloje nenustatytos aplinkybės ir priežastys, dėl kurių ji turėtų prarasti specialiąją teisę vairuoti. Vien ta aplinkybė, kad praėjus trims dienoms po eismo įvykio padarė naują pažeidimą – pravažiavo sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nesudaro pagrindo išvadai, kad jai dėl to turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė. Juo labiau, kad šiai dienai S. S. vairuoja automobilį, jokių naujų pažeidimų nėra padariusi. Tokiu būdu ir argumentai dėl jos baimės ir streso vairuoti, kurie egzistavo iš karto po autoįvykio ir jau daugiau nei prieš metus laiko, neigiamai neveikia jos koncentracijos intensyvaus eismo metu, gebėjimo laiku reaguoti bei priimti sprendimus. Teisės vairuoti laikinas praradimas nepadėtų nuo neigiamos emocinės būsenos išsivaduoti, nes tokios būsenos jau kurį laiką nėra. Praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo eismo įvykio ir paskutinio administracinio pažeidimo, specialiosios teisės atėmimo, o juo labiau 5 metų terminui taikymas būtų neproporcinga priemonė, nepagrįstai varžytų S. S. teises. Paskirtą pagrįstą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 500 Eur įmoką sumokėjo.

2.7. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-616/2023, kurioje faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, atleido kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 (vienerių) metų terminui be užstato, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę tokią pačią, kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Specialiosios teisės atėmimas nebuvo taikytas. Kadangi cituojamos Šiaulių apygardos teismo ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa, todėl teismas, vadovaujantis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi gali remtis aukščiau suformuotu precedentu.

2.8. Nors nukentėjusioji nurodė, kad teismas faktiškai atėmė iš jos 310 Eur, nekreipė dėmesio į gaunamą pensiją, neatsižvelgė į teismų praktikoje susiformavusias rekomendacijas, kur advokato paslaugoms patirtų išlaidų atlyginama iki 2 600 Eur, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Nukentėjusioji pasirinko ne valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skiriamą advokatą, pati sutiko su mokėtina suma, reiškia įvertino savo turtinę padėtį, galimybę mokėti privačiam advokatui sutartą atlygį. Jei turtinė padėtis būtų tokia bloga, būtų kreipusi pagalbos į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatą. Tai, kad tarp nukentėjusiosios ir advokato buvo sutarta dėl atitinkamo atlygio už teisinę pagalbą, nereiškia, kad visa advokatui sumokėta suma ir turi būti padengta. Antra vertus, nurodoma, kad teismas nesivadovavo teismų praktikoje susiformavusias rekomendacijas, tačiau jokios rekomendacijos ir teismų praktika nenurodoma. O kiekvienas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla yra individualūs, skiriasi jų apimtis, sudėtingumas, trukmė, todėl nėra pagrindo kitų ikiteisminių tyrimų lyginti su nagrinėjamos bylos ikiteisminiu tyrimu ir išnagrinėta byla. Nukentėjusiosios advokatas atstovavo nedidelės apimties ikiteisminiame tyrime ir teisme, kur bylos apimtis sudaro vieną tomą. Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą faktiškai net ne per 3 teismo posėdžius, iš kurių vienas buvo atidėtas, o per du posėdžius, kurių trukmė buvo pakankamai neilga, nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, S. S. pripažino savo kaltę. Atsižvelgdamas ir į S. S. turtinę padėtį bei aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 1 210 Eur suma už advokato paslaugas yra per didelė ir pagrįstai jas sumažino iki 900 Eur. S. S. jau apmokėjo priteistus 900 Eur nukentėjusiajai.

4. Teismo posėdyje nukentėjusioji L. S. V. išdėstė argumentus, iš kurių matyti, jog ji palaiko savo apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti, prokuroras Osvaldas Stadalius prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. S. gynėjas advokatas Vidas Adomaitis palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nukentėjusiosios L. S. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.

6. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji L. S. V. neginčija S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo S. S. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nesutinka su paskirtu laidavimo terminu, tuo, kad nebuvo paskirtas užstatas, abejoja laiduotojo tinkamumu, prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, bei priteisti jai visą išlaidų sumą, sumokėtą už advokato teisinę pagalbą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, taikydamas laidavimą, parinkdamas laiduotoją, nustatydamas laidavimo terminą ir parinkdamas baudžiamojo poveikio priemonę, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tačiau nepagrįstai nusprendė sumažinti nukentėjusios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą.

Dėl laidavimo termino ir užstato

8. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų.

9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, įvertino tai, kad S. S. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis), būdama neteista (1 t., b. l. 71), pakaltinama, dirbanti. Atsižvelgė į tai, kad administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad S. S. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 72). Į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ji savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs aptartus duomenis, teismas nusprendė taikyti laidavimą be užstato, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių terminą.

10. Kaip jau buvo minėta BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde prašoma skirti S. S. teismo nuožiūra nustatyto dydžio užstatą ir ilgesnį laidavimo terminą, t. y. 3 metų laidavimo terminą. Šį prašymą nukentėjusioji grindžia tuo, kad S. S. nesidomėjo jos veika sukeltomis pasekmėmis, nukentėjusiosios sveikatos būkle, nelankė, neatsiprašė už jai sukeltą fizinį, dvasinį skausmą ir negrįžtamai sugadintą sveikatą, taip pat abejoja laiduotoju, jo auklėjamuoju poveikiu ar atsakomybės prieš jį jausmu. Nukentėjusioji prašo skirti užstatą ir ilgesnį laidavimo terminą laiką, nes laiduotojas T. S. gauna 1 900 Eur atlyginimą be to jai buvo sukeltos sunkios pasekmės.

11. Apeliaciniame skunde analizuojamas atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės S. S. elgesys po įvykio, teigiant, kad ji nukentėjusiajai tik vieną kartą paskambino, ir paskambinusi teigė, jog viską spręs teismas, jos nelankė ligoninėje ir reabilitacijoje, nesidomėjo jos sveikata, ar nereikia psichologinės ar materialinės pagalbos, medikamentų ar kt. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę pripažino, gailėjosi, tiek ir posėdžio metu prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto eismo įvykio. Teismo posėdyje tiek S. S., tiek ir jos gynėjas nurodė, jog dėjo pastangas susitikti, atsiprašė. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad buvo du kartus skambinta nukentėjusiajai (telefono numeriu (duomenys neskelbtini)), kovo 13 d. ir kovo 16 d. (2 t., b. l. 40), pokalbiai truko virš 11 ir 21 minutės. Būtent šį telefono numerį nukentėjusioji nurodo ir apeliaciniame skunde, pateikdama savo kontaktus (2 t., b. l. 15-18). Abi pusės sutinka, kad S. S. su nukentėjusiąja kalbėjosi telefonu. Nors pokalbio esmę nukentėjusioji skunde ir S. S. gynėjas atsiliepime nurodo skirtingai, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusioji buvo aktyvi ir dėjo pastangas susitaikyti. Be to, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad S. S. buvo nedarbinga nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. gegužės 16 d., kas taip pat ribojo jos galimybę aktyviau domėtis nukentėjusiąja. Taigi, nenustatyta, kad S. S. požiūris į nukentėjusiąją ir jai sukeltas pasekmes būtų atsainus.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. S. vyras T. S. yra tinkamas būti laiduotoju. Nukentėjusiosios skunde abejojama laiduotojo T. S. galimybe daryti tokį poveikį, kuris ateityje sustabdytų ją nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimų ar nuo galimų nusikalstamų veikų.

13. Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Iš BK straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, kad jame nėra nurodyta draudimo laiduotoju skirti kaltininko sutuoktinį.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų matyti, kad teismas įvertino T. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir nustatė, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus laiduotojui. Teisėjų kolegija, be apylinkės teismo įvertintų teigiamai T. S. charakterizuojančių duomenų įvertina ir jo paaiškinimus, kad kasdien bendrauja su žmona, daro ir darys jai įtaką, iš karto po eismo įvykio vaikai mamos prašymu skambino būtent T. S., jis atvyko į įvykio vietą, nurodė, kad žmona labai pergyvena dėl įvykio. Taigi, nustatyti pastarųjų glaudūs asmeniniai ryšiai. Laiduotojo teigiama darbovietės charakteristika, kurioje jis įvardijimas, kaip patikimas darbuotojas, patikrintas per daugiau nei 10 metų darbinių ir gyvenimiškų situacijų, kad neturėjo fiksuotų darbo pareigų pažeidimų (1 t., b. l. 165), liudija apie realią galimybę daryti teigiamą įtaką sutuoktinei, todėl teisėjų kolegija vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog T. S. tinkamas būti laiduotoju ir yra vertas teismo pasitikėjimo. Pats T. S. nurodė, kad yra susituokę 20 metų ir jis daro įtaką sutuoktinei. Tuo tarpu aplinkybė, jog sutuoktiniai yra lygūs šeimoje, nereiškia, kad T. S. negali savo sutuoktinei daryti teigiamos įtakos.

15. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su laiduotojo T. S. gaunamu 1 900 Eur atlyginimu, pažymima, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme T. S. iš tiesų nurodė, jog jo darbo užmokestis yra apie 1 900 Eur, tačiau vien laiduotojo gaunamas atlyginimas nesudaro pagrindo bet kokiu atveju skirti užstatą. Be to, T. S. taip pat pažymėjo, kad turi nekilnojamojo turto paskolų ir yra pirkę daiktų išsimokėtinai. Nors teiginius apie gaunamą darbo užmokestį, turimus finansinius įsipareigojimus patvirtinančių duomenų teismas neturi, tačiau vertinant su įvykiu ir S. S. susijusias aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, matyti, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje nėra pagrindo skirti užstatą. Atkreipiamas skundo autorės dėmesys į tai, kad užstatas asmeniui atleistam pagal laidavimą, pasibaigus laidavimo terminui grąžinimas. Tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje S. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri nėra grąžinama. Teismo vertinimu, ši įmoka bus veiksmingesnė priemonė, skatinanti ateityje daugiau nebenusikalsti.

16. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, neabejotina, kad ji iki šiol jaučia neigiamas pasekmes dėl sveikatos, patiria išgyvenimus, tačiau šios aplinkybės nesuteikia pagrindo privalomai skirti užstatą atleidžiant kaltą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ar nustatyti maksimalų laidavimo terminą. Įstatymo leidėjas pakankamai aiškiai įtvirtino kokios kategorijos nusikaltimams gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju S. S. padaryta veika (ja sukelti padariniai) atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Ir kiekvienu atveju diskrecija spręsti dėl užstato skyrimo ar ne, laidavimo termino paliekama teismui. Kilę nusikalstamos veikos padariniai turi būti vertinami bendrame padarytos nusikalstamos veikos kontekste, tačiau nagrinėjamu atveju jie nesuteikia prioriteto prieš kitus aptartus laidavimo institutui reikšmingus duomenis, kurie vertinant juos visumoje patvirtina, kad skundžiamas nuosprendis šioje dalyje teisingas ir pagrįstas.

17. Apibendrinant konstatuojama, kad minėti skundo argumentai, susiję su S. S. elgesiu po eismo įvykio bei keliamos abejonės laiduotojo galimybėmis daryti jai teigiamą įtaką, laiduotojo atlyginimo dydis ir nukentėjusiajai sukeltos pasekmės, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas, neskirdamas užstato ir nustatydamas 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą, neteisingai įvertino bylos duomenis ar pažeidė įstatymų nuostatas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

18. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo S. S. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams vietoj teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009).

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog, nors dėl eismo įvykio kilo skaudžios pasekmės, sunkiai sužalota nukentėjusiosios sveikata, tačiau eismo įvykio metu S. S. buvo blaivi, vairavo apdraustą automobilį, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. S. S. charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja. Byloje nėra S. S. didelį pavojingumą eismui ar visuomenei rodančių aplinkybių, dėl ko jai būtų būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Sutiktina, kad eismo įvykio metu S. S. buvo bausta administracine tvarka, tačiau eismo įvykio metu jai paskirtos dvi administracinės nuobaudos jau buvo negaliojančios. Turėjo tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą (už vairavimą civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą transporto priemonę). Šios iki eismo įvykio turėtos nuobaudos (fiksuotos už 5 metus) buvo už nešiurkščius nusižengimus. Iš tiesų, po eismo įvykio praėjus trims dienoms, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d., S. S. įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, už ką jai buvo paskirta administracinė nuobauda, ir ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja S. S., tačiau šiuo metu minėta nuobauda yra negaliojanti, baudos sumokėtos, nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio S. S. jokių administracinių nusižengimų nepadarė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės dar nerodo S. S. sistemingo piktybiško KET pažeidinėjimo.

20. Sutiktina, kad eismo įvykio sukėlimas kurį laiką gali sukelti baimės jausmą vairuojant transporto priemones, tačiau šios aplinkybės nesuteikia pagrindo uždrausti asmeniui vairuoti transporto priemones. Iš atsiliepimo matyti, kad S. S. šiuo metu streso vairuojant nebejaučia dėl praėjusio laiko tarpo nuo įvykio, tokiais teiginiais netikėti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, S. S. neskirtina.

Dėl išlaidų nukentėjusiajai už suteiktas teisines paslaugas

21. Nukentėjusiosios atstovas advokatas A. Š. pateikė pirmosios instancijos teismui atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus: PVM sąskaitą – faktūrą, kasos pajamų orderį ir ataskaitą už atliktą darbą (1 t., b. l. 158-160). Šie dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 1 210 Eur (už atstovavimą ikiteisminiame tyrime 1 000 Eur +210 Eur PVM). Advokatas baigiamojoje kalboje prašė priteisti L. S. V. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analogiškos nuostatos taikomos ir atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendimą mažinti priteistiną nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumą iki 900 Eur grindė tuo, kad byla yra nedidelės apimties (1 tomo), nesudėtinga (S. S. pripažino kaltę), nebuvo reiškiamas civilinis ieškinys, byla išnagrinėta per trečią teismo posėdį (pirmas atidėtas dėl advokato užimtumo), atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat įvertinta S. S. turtinė padėtis.

24. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytiems atlygintinų išlaidų maksimaliems dydžiams baudžiamosiose bylose nustatomi atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

25. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios patirtos išlaidos vertinamos kaip protingos, proporcingos advokato suteiktai pagalbai. Duomenų apie atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. S. itin sunkią finansinę būklę byloje nėra. Sprendžiant dėl nukentėjusiosios realiai patirtų išlaidų teisinei pagalbai, laiduotojo teiginiai apie finansinius įsipareigojimus nesudaro pagrindo mažinti priteistiną nukentėjusiajai sumą. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. S. paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų fondą (500 Eur) ir pirmosios instancijos teismo priteistas išlaidas nukentėjusiajai (900 Eur) jau yra atlyginusi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla nėra sudėtinga, nėra didelės apimties, S. S. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla išnagrinėta per trečią posėdį, iš kurių vienas buvo atidėtas. Tačiau įvertinama ir tai, kad advokatas A. Š. atstovavo nukentėjusiąją ne tik teisme bet ir ikiteisminiame tyrime. Jo ataskaitoje detalizuojant suteiktas teisines paslaugas nurodoma, kad išlaidas sudaro konsultacijos dėl eismo įvykyje patirto sužalojimo, pretenzijos surašymas, pretenzijos papildymas, pareiškimo surašymas, ieškinio paruošimas, derybos su draudimo atstovu, pilnas nukentėjusiosios atstovavimas ikiteisminiame tyrime. Šie ikiteisminio tyrimo veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję eismo įvykiu, nes atlikti dėl jo metu sukeltų pasekmių. Mažinant atstovavimo išlaidų priteistiną sumą teismas nepagrįstai motyvavo ir tuo, kad civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, kadangi jis nebuvo pareikštas dėl atstovo advokato veiksmų, pareiškimo (1 t., b. l. 100-101), derybų su draudimo bendrove ir susitarimo dėl žalos atlyginimo. Kaip matyti, šis advokatas dalyvavo ir teismo posėdžiuose, atstovavo nukentėjusiąją, pateikė paruoštą baigiamąją kalbą. Taigi, įvertinus atstovo advokato rengtus dokumentų, atstovavimo apimtį nukentėjusiosios patirtos išlaidos jos pagalbai apmokėti priteistinos pilna apimtimi ir šioje dalyje nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), priteisiant iš S. S. nukentėjusiajai L. S. V.1 210 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios L. S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiosios L. S. V. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti visa apimtimi ir iš S. S. nukentėjusiajai L. S. V. priteisti 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.