- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-434-935/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05459-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius, Darius Pranka
- Civilinis ieškovas
- A. M., G. M.
- Civilinis atsakovas
- AAS „B.“
- Advokatai
- Darius Raulušaitis, Egidija Belevičienė, Gintarė Raišutienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. M., G. M. bei jų atstovės advokatės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, perduodant jį S. C. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkintas.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas.
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. iš M. S. priteista 3000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. M. iš M. S. priteista 2000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. S. 2023 m. vasario 12 d., apie 10.55 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, 190 m atstumu iki M. K. Čiurlionio gatvės viaduko, vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz G500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Geležinio Vilko gatvės antra eismo juosta nuo Gedimino prospekto pusės link Savanorių prospekto pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad „<...>, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, ir 128 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, t. y. prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko vairuojamu automobiliu persirikiuodamas iš antros eismo juostos įvažiavo į tos pačios eismo krypties pirmąją eismo juostą ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje prie dešinio važiuojamosios dalies krašto stovėjusį automobilį „Mercedes Benz GLA 180“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei partrenkė prie jo stovėjusį vairuotoją A. M., nuo smūgio automobilis „Mercedes Benz GLA 180“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo ir atsitrenkė į priekyje jo stovėjusį automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Mercedes Benz GLA 180“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, keleivei G. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintos visos trys transporto priemonės. Šiais veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo į juos argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde A. M. ir jo atstovė advokatė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nuosprendį, tenkinti A. M. civilinį ieškinį ir priteisti jam 13802,60 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų kaip žalą, kuri atsirado dėl eismo įvykio, arba šioje dalyje pripažinti nukentėjusiajam teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, priteisti nukentėjusiajam 95000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, taip pat priteisti A. M. iš civilinio atsakovo patirtas proceso išlaidas.
Atsiliepimas
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) nuostatas, nustatančias eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimą, todėl nepagrįstai netenkino nukentėjusiojo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo (nedarbingumo laikotarpiu nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų suma). TPVCPDĮ 2 straipsnio 5 punkte nėra numatytas baigtinis žalos, kilusios kaip eismo įvykio pasekmė, sąrašas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad reikalavimas dėl 13802,60 Eur nesumokėtų pensijų draudimo įmokų gali būti reiškiamas, t. y. pripažino, jog nukentėjusysis patyrė nuostolių, nes dėl minėtos nesumokėtos draudimo įmokų sumos jis gaus mažesnę pensiją. Vis tik pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pensijos draudiminių įmokų įtraukimo į nukentėjusiojo negautų pajamų skaičiavimą teisės aktai tiesiogiai nenumato, šias draudimo įmokas gali mokėti tik darbdavys. Sutikus su pozicija, kad šiuo metu kaip nukentėjusiojo patirta turtinė žala (negautos pajamos) turėtų būti vertinamas skirtumas tarp nukentėjusiajam realiai paskirtos pensijos dydžio ir jo apskaičiuotos pensijos, jei nedarbingumo laikotarpiu būtų sumokėtos pensijos socialinio draudimo įmokos, dydžio, o šis skirtumas šiuo metu neapskaičiuotas ir nežinomas, civilinis ieškinys negalėjo būti atmestas, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalimi, civiliniam ieškovui turėjo būti pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
4. Apeliantai tikina, kad skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, nebuvo tinkamai įvertintos dėl eismo įvykio nukentėjusiajam kilusios pasekmės, liekamieji reiškiniai, tęsiamas gydymas, jo pobūdis bei trukmė. Nebuvo atsižvelgta, kad vieno įvykio metu buvo sužaloti du tos pačios šeimos nariai (sutuoktiniai ir tėvai). Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, nebuvo atsižvelgta į kasmetinę infliaciją.
5. Apeliaciniame skunde sutinkama, kad, įvertinus detalius skaičiavimus ir SODRA viešai teikiamus duomenis apie socialinio draudimo įmokų tarifus, pagrįsta ir teisinga nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų suma yra 13802,60 Eur. Tuo pačiu tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punkto nuostatomis, pagal kurias nukentėjusiojo trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jei jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Paminėtos Taisyklių nuostatos neleidžia daryti išvados, kad į nukentėjusiajam skaičiuojamų draudiko atlygintinų negautų pajamų dydį mokestinės įmokos nėra skaičiuojamos, o TPVCAPDĮ tiesiogiai nenumato pensijų draudimo įmokų įtraukimo į nukentėjusiojo negautų pajamų skaičiavimą.
6. Skunde pažymima, kad TPVCAPDĮ yra aukštesnės galios teisės aktas nei Taisyklės, todėl tais atvejais, kai tarp tokių teisės aktų kyla prieštaravimų, turi būti taikomas būtent įstatymo nuostatos. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad, jei tam tikra žala yra eismo įvykio pasekmė, tokia žala patenka į eismo įvykio žalos sąvoką ir turi būti kompensuojama. TPVCPDĮ 2 straipsnio 5 punkte nėra numatytas baigtinis žalos, kilusios kaip eismo įvykio pasekmė, sąrašas. Šiuo atveju, jei nebūtų eismo įvykio, 13802,60 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų suma būtų sumokėta, todėl tarp įvykusio eismo įvykio ir minėtos nuostolių sumos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, 13802,60 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų suma nėra negautos pajamos, o yra iš esmės turto netekimas, t. y. kita žala, kilusi kaip eismo įvykio pasekmė, turinti tiesioginę įtaka pensijos dydžiui, todėl Taisyklių 8 punktas minėtai sumai nėra ir negali būti taikomas.
Šalies argumentai
7. Apeliantai nesutinka su teiginiu, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas gali mokėti tik darbdavys. VSDĮ 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos yra apdraustųjų asmenų ir (ar) jų draudėjų mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos į Valstybinį socialinio draudimo fondą. Tai reiškia, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas gali mokėti tiek apdraustieji, tiek draudėjai. Šiuo atveju nukentėjusysis, gavęs nesumokėtų pensijų draudimo įmokų sumą ir sumokėjęs ją į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, faktiškai atkurtų iki eismo įvykio buvusią padėtį. Tokiu atveju taptų nereikšminga tai, kokiu dydžiu pasikeistų nukentėjusiojo pensijos dydis, jei aptariama įmokų suma nebūtų buvusi sumokėta, koks ateityje bus pensijų teisinis reguliavimas ir skaičiavimas, ar išliks civilinis atsakovas kaip juridinis asmuo, kai sueis nukentėjusiojo senatvės pensijos amžius ir kt. Nukentėjusiojo reikalavimas turi būti tenkinamas, nes tokiu būdu bus laikomasi proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principų, bus užtikrinta nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo interesų pusiausvyra.
Atsiliepimas
8. Nukentėjusysis bei jo atstovė tikina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog nukentėjusiajam buvo padaryta žala dėl 13802,60 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, nes dėl nesumokėtos įmokų sumos galimas pensijos dydžio (negautos pajamos) skirtumas ateityje, ir negalėdamas objektyviai nustatyti bei įvertinti to skirtumo dydžio, privalėjo pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
9. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, nepagrįstai nurodė, jog ateityje atsirasianti žala nekompensuojama draudimo išmokos forma, kol ji dar nėra patirta. Jei draudimo išmoka būtų priteista į ateitį, taip būtų atlyginama ne realiai asmens patirta ir socialinio draudimo įstaigos socialinėmis draudimo išmokomis atlyginta žala, bet ir ta žala, kuri dar tik atsiras ateityje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kuri buvo suformuota ne analogiško pobūdžio byloje, kurioje kilo klausimas ne dėl socialinio draudimo įmokų vertinimo žalos atlyginimo aspektu, o dėl socialinio draudimo išmokų atlyginimo regreso tvarka.
10. Nukentėjusysis ir jo atstovė teigia, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės, susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, kančiomis dėl fizinio skausmo, taip pat pasekmės, kurias lydi nerimas dėl sveikatos ateityje, susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl jų šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patirtos neturtinės žalos dydį, neįvertino reikšmingų aplinkybių visumos ir sunkaus sveikatos sutrikdymo įtakos nukentėjusiojo tolesniam gyvenimui.
Atsiliepimas
11. Skunde nurodoma, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, jam buvo konstatuotas smegenų sukrėtimas, smegenų patinimas, po eismo įvykio nukentėjusysis ilgai gydėsi ligoninėje, buvo praradęs sąmonę, buvo reanimacijoje, bejėgis, jis negalėjo atlikti net fiziologinių procesų, teko intervenciniu būdu užtikrinti elementarius fiziologinius poreikius. Dėl medicininių intervencijų nukentėjusysis negalėjimo savarankiškai atlikti paprasčiausių buitinių veiksmų, jis buvo priverstas tenkinti fiziologinius poreikius palatoje matant ir girdint aplinkiniams, dėl šios priežasties jis jautė didelį nepatogumo, gėdos jausmą, baimę, nerimą, pažeminimą. Baimę stiprino palatoje mirštantys kiti ligoniai. A. M. negalėjo miegoti naktimis, dėl patirtų sužalojimų kiekio ir pobūdžio jį kamavo itin didelis stiprus skausmas, kuris kamuoja iki šiol. Nukentėjusiajam buvo leidžiama daug nuskausminamųjų, taip pat stiprūs narkotiniai vaistai, buvo apribotas jo judėjimas, jis nuolatos turėjo gulėti ant nugaros, nes negalėjo pasiversti ant šono, jį kankino nuolatiniai nugaros skausmai, tirpo rankos. Be to, hospitalizacijos metu sutriko nukentėjusiojo regėjimas, gydymo įstaigoje jis buvo praradęs galimybę skaityti, liejosi raidės, kas sukėlė papildomą panišką nerimą ir baimę, kad bus prarasta rega ir galimybė judėti. Nukentėjusysis ligoninėje praleido mėnesį, jam buvo atliktos trys operacijos, po kurių buvo labai sunku judėti, judėti galėjo tik su pagalbinėmis priemonėmis. Namuose nukentėjusysis buvo priverstas visą laiką gulėti, jam nepertraukiamai reikėjo kitų asmenų pagalbos, jis kasdien vartojo ir tebevartoja vaistus nuo skausmo, reikėjo vykti į perrišimus, tris kartus į savaitę vykti į polikliniką. Nukentėjusiajam iki šiol neatsistatė miegas, kas iki šiol vargina ir veikia itin neigiamai fiziškai ir psichologiškai.
12. Apeliantai pažymi, kad gijimo po avarijos procesas nebuvo ir nėra sklandus, nes dėl natrio lygio kraujyje nukritimo nukentėjusysis buvo hospitalizuotas, todėl patyrė ilgas bei varginančias medicinines procedūras, o jį ištyrę medikai padarė išvadą, kad natrio lygis nukrito dėl didžiulio nuskausminamųjų kiekio. Gijimo metu buvo nustatyta, kad lūžęs blauzdikaulis gyja netinkamai, todėl buvo reikalinga nauja operacija. Operacijai nedavus reikiamo rezultato, nukentėjusiajam tektų nešioti metalinės konstrukcijos „Ilizarovo“ aparatą, kas dar labiau prislėgė ir kėlė didžiulį nerimą tiek dėl sveikatos būklės, tiek dėl galimybių grįžti į normalų gyvenimą, tiek dėl prarastos galimybės pilnavertiškai rūpintis šeima.
13. Taip pat apeliantai nurodo, kad didelį nerimą kelia tai, jog nesuauga blauzdikaulio dalis ir nėra aišku, ar jis apskritai suaugs, bei skausmas, kurį kėlė už į kaulą įdėtų sraigtų kliuvusi sausgyslė. Nukentėjusiajam 2024 m. birželio 19 d. turėjo būti atlikta jau penkta operacija, nes prieš tai darytos operacijos nepadėjo pasiekti kaulo suaugimo. Nukentėjusiajam 2023 m. birželio 26 d. buvo atlikta operacija, kurios metu buvo nuskelta jo dubens kaulo dalis, imti kaulų čiulpai, t. y. gydymo proceso metu yra kilusi būtinybė pažeisti kitas sveikas kūno dalis. Vis tik ši operacija nedavė norimo rezultato, todėl 2024 m. birželio 19 d. atlikta operacija siekta vietoje senos plokštelės įdėti kitą storesnę plokštelę ir tokiu būdu paskatinti kaulo augimą. Be to, nukentėjusiajam yra reikalinga ilgalaikė nuolatinė reabilitacija, kuri taip pat neaišku, ar duos teigiamą rezultatą. Nukentėjusiajam gali prireikti dar vienos operacijos, kurios metu jam bus įdėtas metalinis strypas, siekiant stabilizuoti blauzdikaulio būklę dėl nesuaugančio kaulo. Kiekviena papildoma operacija sukelia infekcijos riziką, kuri gali lemti tiek kojos amputaciją, tiek neįgalumą. Nežinomybė dėl sveikatos būklės, kada ir ar apskritai baigsis operacijos, procedūros, ar bus kada nors įmanoma grįžti į normalų gyvenimą, lemia didžiulę nuolatinę baimę, nerimą, įtampą, bejėgiškumą.
14. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų nukentėjusysis neteko galimybės turėti fizinį krūvį, todėl buvo prarasta reikšminga raumenų masės dalis, vis dar laukia ilgas bei sudėtingas reabilitacijos procesas. Nukentėjusįjį po eismo įvykio yra apėmęs didžiulis nerimas, bejėgiškumas, irzlumas dėl to, kad jis pats nieko negali atlikti savarankiškai, yra priklausomas nuo aplinkinių, negali padėti kitiems šeimos nariams, vežioti mažametės dukters į užsiėmimus, aktyviai su ja sportuoti ar leisti laiką, jis neturi galimybės užsiimti savo pomėgiais, kas reiškia, jog prieš tai buvęs gyvenimas iš esmės pasikeitė. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis prarado galimybę dalyvauti vyresnės dukters išleistuvių šventėje, ja pasirūpinti, prarado galimybę vykti į suplanuotas keliones, dėl socialinio bendravimo trūkumo yra apėmusios depresinės mintys. Be to, nukentėjusysis dėl avarijos metu patirtų sužalojimų yra iš esmės pašalintas ir iš profesinio gyvenimo, nes jau ilgą laiką nedirba ir tikėtina, kad dar negreitai galės dirbti, negali uždirbti įprastų pajamų, nutrūko jo ryšiai su verslo klientais, todėl nukentėjo profesinis gyvenimas ir karjera.
Šalies argumentai
15. Apeliantai mano, kad, nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, itin svarbu įvertinti tai, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo atliktas itin didelis kiekis kompiuterinių tomografijų, kurių bus atlikta ir daugiau. Itin didelės apšvitos dozės, kelia vėžinių susirgimų tikimybę. Nukentėjusysis dėl eismo įvykio yra priverstas patirti paminėtas procedūras ir jų sukeliamas pasekmes, kas tiek fiziškai alina imunitetą, negrįžtamai veikia viso kūno ląsteles ir lemia/gali lemti vėžinius susirgimus.
Atsiliepimas
16. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, neįvertino aplinkybės, jog eismo įvykio metu ženkliai nukentėjo vienos šeimos tėvas ir motina, kas dar labiau apsunkino tiek gijimo, atsistatymo procesą, tiek galimybes rūpintis vienas kitu ir nepilnamečiu vaiku. Ši aplinkybė taip pat pagrindžia didesnės neturtinės žalos priteisimą dėl patirto šoko, dvasinio skausmo, nerimo, susirūpinimo, baimės dėl vienas kito sveikatos būklės ir apskritai sveikatos būklės ateityje, galimybės grįžti į normalų, kasdienį gyvenimą.
17. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, formaliai, nesigilindamas į baudžiamosios bylos faktines aplinkybes ir į teismų praktiką, rėmėsi bendromis neturtinės žalos sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais ribomis, tačiau visiškai ignoravo infliacijos poveikį, kuris yra reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34504 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vis tik iš tikrųjų maksimali neturtinės žalos riba panašiais atvejais yra ženkliai didesnė nei 34504 Eur ir siekia 83989 Eur.
18. Skunde aiškinama, kad nuo 2009 metų iki 2024 metų infliacija buvo ne mažesnė kaip 50 procentai. Tai reiškia, kad, jei vertinti, jog pagal ankstesnę teismų praktiką maksimali galimos neturtinės žalos riba sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju yra apie 83989 Eur (2016 metai), tai vien tik, atsižvelgus į infliacijos lygio pasikeitimą, tokia neturtinės žalos suma 2024 metais jau yra 126991 Eur, kas faktiškai ir atitinka nukentėjusiojo prašomą priteisti 95000 Eur neturtinės žalos dydį.
Šalies argumentai
19. Apeliaciniame skunde G. M. ir jos atstovė advokatė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nuosprendį, tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisti 20000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, taip pat priteisti G. M. iš civilinio atsakovo patirtas proceso išlaidas.
Atsiliepimas
20. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pati nukentėjusioji buvo neatidi ir neatsargi, nes sėdėjo transporto priemonėje, kuri buvo kelio važiuojamosios dalies pakraštyje, o ne kelkraštyje, kas tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiajai dėl sužalojimų atsiradusių liekamųjų reiškinių, kad įvykio metu buvo sužaloti du tos pačios šeimos nariai (sutuoktiniai ir tėvai).
Šalies argumentai
21. Apeliantės pažymi, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusioji saugiai sėdėjo savo automobilyje, kurio variklis buvo išjungtas, avarinės šviesos signalai buvo įjungti ir toliau pastatytas kelio ženklas – trikampis. Teigti, kad nukentėjusioji veikė tyčia ar itin neatsargiai, nėra pagrindo, ji nebuvo nubausta jokia administracine nuobauda, nes KET 141 punktas numato, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, - važiuojamosios dalies pakraštyje, todėl akivaizdu, kad nebuvo jokių nukentėjusiosios veiksmų, dėl kurių galėtų ar turėtų būti mažinamas jai padarytos neturtinės žalos dydis. Šiuo atveju nukentėjusiosios sutuoktinis išjungė transporto priemonės variklį, įjungė avarinio ženklo šviesas, pastatė trikampį, todėl, nepriklausomai nuo didelio transporto priemonių srauto, esant dienos metui, itin geram matomumui, visos kitos transporto priemonės matė susidariusią situaciją, ją įvertino ir ilgą laiką toje pačioje vietoje stovinčią transporto priemonę saugiai apvažiavo.
Atsiliepimas
22. Skunde pabrėžiama, kad teismų praktikoje, vertinant didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą panašiais atvejais, yra akcentuojama, jog, pavyzdžiui, padarius žalą ne kitam vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, o pėsčiajam, keleiviui, kurie nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, vairuotojas apskritai negali teisintis, jog buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi transporto priemonė ir pan. Toks pasiteisinimas neeliminuoja vairuotojo kaltės ir tuo labiau negali būti pagrindu mažinti nukentėjusiajam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį. Be to, KET 172 punkto nuostatos įpareigoja vairuotoją pasirinkti tokį (saugų) greitį, kad jis bet kada galėtų sustabdyti automobilį. KET 128 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo įvykio dalyviams. Šiuo atveju eismo įvykio kaltininkas KET reikalavimų nesilaikė.
Šalies argumentai
23. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nukentėjusioji eismo įvykio metu buvo sužalota taip, kad sąmonę atgavo tik ligoninėje, praėjus maždaug 1,5 val. po įvykio, jos kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis ir pjautinėmis žaizdomis, o dalis randų išliko iki šiol. Po patirtų sužalojimų nukentėjusiąją kamavo dideli skausmai krūtinėje, šonkauliuose, kaklo srityje, o dėl daugybinių sužeidimų ji net negalėjo apsiversti ant šono, be skausmo kvėpuoti ir pakilti iš lovos. Praėjus savaitei po įvykio, nukentėjusiajai prasidėjo labai stiprus galvos skausmas, pradėjo tirpti dešinė ranka ir koja, strigti kalba, atmintis, orientacija. Praėjus dviem savaitėms po įvykio, nukentėjusioji vėl buvo hospitalizuota, jai aptikta 10 mm diametro hematoma (krausjorūva) smegenyse, po gydymo jai buvo uždrausta sunkesnė veikla, ribotas automobilio vairavimas, aktyvūs judesiai, sunkūs nešuliai, lankstymasis. Nukentėjusioji tuo metu dar turėjo pasirūpinti tos pačios avarijos metu sunkiai nukentėjusiu sutuoktiniu. Dėl šių priežasčių nukentėjusioji patyrė ir patiria tiek dvasinį, tiek fizinį skausmą. Nukentėjusioji iki šiol jaučia skausmus, todėl negali nei pilnavertiškai judėti, nei gyventi, iki šiol jai neatsistatė atmintis, jai kyla dėmesio bei koncentracijos sutrikimų. Dėl sveikatos sutrikimų ji iki šiol patiria stresą ir nerimą tiek kasdieniame gyvenime, tiek darbinėje veikloje, kilo ir iki šiol yra išlikusi baimė, ar dėl tokios savo sveikatos būklės nukentėjusioji sugebės tinkamai dirbti, vystyti verslą, iki šios dienos nėra aišku, ar jos sutuoktinis galės grįžti į normalų gyvenimo ritmą, ar jis galės dirbti savo darbą, ar jai vienai teks rūpintis visa šeima.
Atsiliepimas
24. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji ilgą laiką po įvykio negalėjo atlikti darbinių funkcijų, todėl sutriko jos vadovaujamos įmonės veikla, darbuotojų tarpusavio santykiai, suprastėjo veiklos kokybė, padaugėjo produkcijos grąžinimų, buvo nepatenkintų klientų, kas lėmė įmonės reputacijos, kuri buvo kurta daugybę metų, pablogėjimą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji iki šiol negali užsiimti įprastomis laisvalaikio veiklomis, t. y. šokių pamokomis, lankyti keramikos studijos, kurią lankė kartu su dukra, tinkamai suorganizuoti jauniausios dukters gimtadienio, jai buvo sunku pasirūpinti sužalotu nukentėjusiuoju, atlikti įprastus veiksmus buityje. Nukentėjusioji dėl patirto sveikatos sutrikdymo ir kilusių padarinių buvo priversta atsisakyti suplanuotos kelionės į užsienį, kur ketino vykti su draugais. Ją iki šiol kankina nerimas ir baimė, kad jos ir sutuoktinio patirti sveikatos sužalojimai, jų gydymas, reabilitacija tęsiasi ilgą laiko tarpą. Nukentėjusiosios sveikatos būklė (tiek fizinė, tiek psichinė) daugiau nebebus tokia, kokia buvo iki įvykio. G. M. itin išgyveno dėl jauniausios dukros, kuri dėl eismo įvykio taip pat patyrė stresą.
25. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji tęsia reabilitaciją, ji iki šiol dėl atsiradusio ir patiriamo skausmo turi vartoti vaistus. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiajai yra ir dar ilgai bus liekamieji reiškiniai, kurie sukelia tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus, skausmą, trukdo normaliam gyvenimui ir darbinei veiklai. Nukentėjusiajai yra išlikę tęstiniai skausmai kaklo ir pečių srityje, ypač dešinėje pusėje, surakintas petys, nuolat veriantis skausmas keliant ranką, sukant galvą, atsirado tirpimas. Vairuojant, atliekant kitus įprastus veiksmus, nukentėjusiajai yra skausminga ir sunku pasisukti į dešinę pusę.
26. Nukentėjusioji ir jos atstovė tikina, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos maksimalios pinigų sumos yra ženkliai didesnės nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo infliacijos poveikį nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį.
27. Skunde aiškinama, kad nuo 2010 metų iki 2024 metų infliacija buvo ne mažesnė kaip 50 procentų. Tai reiškia, kad, jei vertinti, jog pagal ankstesnę teismų praktiką maksimali galimos neturtinės žalos riba nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju yra nuo 7000 Eur iki 12000 Eur, tai, atsižvelgiant vien tik į infliacijos lygio pasikeitimą, tokia neturtinės žalos suma 2024 metais jau vertintina 11564 Eur ar 19824 Eur, kas faktiškai ir atitinka nukentėjusiosios prašomą priteisti 20000 Eur neturtinės žalos dydį.
Atsiliepimas
28. Atsiliepime į apeliacinius skundus civilinio atsakovo atstovas prašo atmesti apeliacinius skundus.
29. Atsiliepime nesutinkama su teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog A. M. patyrė 13802,60 Eur nuostolių dėl nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Iš tikrųjų skundžiamame nuosprendyje yra nurodoma, kad A. M. netinkamai skaičiavo nesumokėtas pensijų draudimo įmokas, nepagrįstai įtraukė į savo skaičiavimus tiek ligos, tiek ir motinystės įmokas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisingai apskaičiuotas įmokos dydis būtų 13802,60 Eur.
30. Atsiliepime pažymima, kad tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės yra specialieji teisės aktai, reglamentuojantys eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymą bei draudimo išmokos mokėjimą. Taisyklės detalizuoja negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, kurios nenumato valstybinio socialinio draudimo įmokų atlyginimo. Dėl šios priežasties reikalavimas, susijęs su valstybinio socialinio draudimo įmokomis, iš esmės negali būti tenkinamas, nes įstatymų leidėjas teisės aktuose tokios galimybės neįtvirtino.
31. Civilinio atsakovo atstovas mano, kad apeliaciniame skunde neteisingai interpretuojamas TPVCAPDĮ įtvirtintas eismo įvykio žalos apibrėžimas. Vien lingvistiškai aiškinant eismo įvykio žalos sąvoka, akivaizdu, jog žala turi būti atsiradusi. Reikalavimas dėl turtinės žalos, dėl kurios kyla ginčas, priteisimo neatitinka eismo įvykio žalos apibrėžimo, nes reikalaujama žala nėra dar atsiradusi/kilusi. Apeliaciniame skunde nurodoma žala yra vertintina ne kaip turto netekimas, o kaip negautos pajamos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiek tiesioginiai nuostoliai (realiai dėl eismo įvykio patirta žala), tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos ir realios, o ne tikėtinos. Šiuo atveju yra reikalaujama atlyginti nedarbingumo laikotarpiu nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, nes nesumokėjus šių įmokų nukentėjusysis ateityje gaus mažesnę pensiją. Toks reikalavimas niekaip negali būti vertinamas kaip turto netekimas, nes tokių nuostolių nukentėjusysis dar nepatyrė.
32. Atsiliepime pažymima, kad šiuo metu nėra žinoma, kokia bus pensijos amžiaus riba vyrams išeinant į pensiją, koks tuo metu bus teisinis reguliavimas (šioje srityje teisinis reguliavimas nuolat kinta), kokie rodikliai bus reikšmingi skaičiuojant asmens pensijos dydį. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad reiškiamas reikalavimas neatitinka ir negautų pajamų kriterijaus, nes negautos pajamos taip pat turi būti apskaičiuojamos ir realios, o ne tikėtinos. Be to, A. M. apskritai kol kas nėra įgijęs teisės į senatvės pensiją, todėl neturi teisės ir reikšti tokio reikalavimo.
33. Civilinio atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal esamą teisinį reguliavimą asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį (kaip ir yra ginčo atveju), neturi galimybės pats mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų – įmokas visais atvejais apskaičiuoja ir moka draudėjas. Draudėju šiuo atveju laikomas A. M. darbdavys, todėl nei pats A. M., nei draudikas teisės mokėti tokių įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą neturi. Be to, valstybinio socialinio draudimo įmokos nėra ir negali būti laikomos asmens materialiniu praradimu, kuris tiesiogiai veikia jo finansinę būklę – jos yra skirtos būsimoms socialinėms garantijoms, bet nėra prarandama pajamų dalis, kurią draudikas turėtų kompensuoti.
34. Atsiliepime aiškinama, kad reikalavimas dėl turtinės žalos (nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų forma) atlyginimo yra nepagrįstas ir tuo aspektu, jog nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų apsaugos teisinis mechanizmas sukurtas būtent taip, kad, įvykus eismo įvykiui ir nukentėjusiam asmeniui esant laikinai nedarbingam, teisės aktų nustatyta tvarka jam yra mokama ligos išmoka, kuri užtikrina ne tik netektų pajamų gavimą nedarbingumo laikotarpiu, bet ir pensijų socialinio draudimo stažo kaupimą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – SDPĮ) 10 straipsnis. A. M. dėl įvykusio eismo įvykio nuo 2023 m. vasario 12 d. iki šiol nedirba ir jam darbo užmokestis už šį laikotarpį nėra skaičiuojamas, todėl, vadovaujantis VSDĮ 10 straipsnio nuostatomis, jam valstybinio socialinio draudimo įmokos neturi ir neturėjo būti skaičiuojamos laikotarpiu, kai jis savo darbo funkcijų nevykdė. Pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą visiškai nesvarbu, kodėl asmuo yra nedarbingas, todėl A. M. yra ir turi būti tokioje pačioje situacijoje kaip ir bet kuris kitas nedarbingas asmuo. Be to, valstybinio socialinio draudimo įmokos yra skaičiuojamos tik nuo gaunamo užmokesčio, nepriklausomai nuo jo rūšies, mokamo asmeniui už jo faktiškai atliekamą darbą pagal su darbdaviu sudarytą darbo sutartį, todėl, A. M. negaunant su darbo santykiais susijusių pajamų, valstybinio socialinio draudimo įmokos neturi ir negali būti skaičiuojamos. Civilinio atsakovo apskaičiuota ir mokama draudimo išmoka, atlyginanti patirtą žalą, nėra vertintina kaip gaunamas užmokestis.
35. Civilinio atsakovo atstovas nurodo, kad prašymas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatitinka teismų praktikoje suformuluotų sąlygų ir kriterijų, kai šios normos taikymas yra galimas. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų forma) yra nepagrįstas, todėl nukentėjusysis neturi teisės gauti šių įmokų ir neturi teisės jų sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje civilinį ieškinį atmetė.
36. Atstovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visus nukentėjusiojo patiriamus nepatogumus, išgyvenimus bei netektis, todėl pagrįstai sprendė, kad draudiko išmokėtos išmokos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Draudikas po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, papildomai įvertinęs nukentėjusiojo sveikatos būklę, A. M. išmokėjo dar 5000 Eur draudimo išmoką. A. M. patirtai neturtinei žalai atlyginti draudikas išmokėjo iš viso 30000 Eur. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atitinka teismų praktikoje panašiais atvejais nustatomus neturtinės žalos dydžius ir net juos viršija.
37. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir nukentėjusios G. M. patirtos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai aptarė nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog padaryti sužalojimai trukdys gyventi visavertį gyvenimą ateityje, nėra nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo šiuo metu nukentėjusiajai būtų ribotos jos judėjimo galimybės ar likę sunkūs liekamieji reiškiniai. Be to, nenustatyta, kad nukentėjusiajai dėl sukelto nesunkus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis.
38. Civilinio atsakovo atstovas teigia, kad iš nukentėjusiosios ir jos atstovė teikiamų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirti sužalojimai yra susiję su papildomai teikiamuose dokumentuose nurodomais tęstiniais skausmais kaklo ir pečių srityje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, vertinant neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta į aktualią 2017-2021 metų teismų praktiką dėl neturtinės žalos, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai. Neturtinės žalos atlyginimo dydžiai asmenims, kurie tiesiogiai nukentėjo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, 2024 metais siekia iki 5000 Eur. Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Tokių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.
39. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovė, patys nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras, civilinio atsakovo atstovas ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėja prašė apeliacinius skundus atmeti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei jų atstovės advokatės apeliaciniai skundai atmestini.
40. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pasisakys tik dėl skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria buvo netenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, taip pat netenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl A. M. bei jo atstovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su turtinės žalos atlyginimu.
Žemesnės instancijos teismas
41. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikalstamos veikos, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis). CK 6.283 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad fizinio asmens, kurio sveikata sužalojama, nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, jo sukeltų pasekmių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-162-1120/2024, e3K-3-164-1075/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024).
42. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo daryti išvadą, kad A. M. ir jo atstovės apeliaciniame skunde iš civilinio atsakovo prašoma priteisti pinigų suma, t. y. 13802,60 Eur, kuri tuo atveju, jeigu nukentėjusysis nebūtų sužalotas eismo įvykio metu ir dirbtų, būtų sumokėta pensijų draudimo įmokų pavidalu į Valstybinį socialinio draudimo fondą, yra vertintina kaip nukentėjusiojo patirta turtinė žala, nukentėjusiojo patirti nuostoliai dėl padarytos nusikalstamos veikos.
43. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad skundžiamame nuosprendyje (17 lapo antrojoje pastraipoje) buvo pripažinta, jog dėl nesumokėtos 13802,60 Eur pensijų draudimo įmokų sumos nukentėjusysis patyrė nuostolių, nes jis, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, gaus mažesnę senatvės pensiją. Teigtina, kad pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų padarė išvadą, jog civiliniame ieškinyje buvo neteisingai suskaičiuota įmokų suma, kuri yra reikšminga nustatant individualų senatvės pensijos dydį, t. y. į skaičiavimus buvo nepagrįstai įtrauktos ligos ir motinystės įmokos. Aplinkybė, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog civilinis ieškovas galėtų reikšti reikalavimą tik dėl 13802,60 Eur nesumokėtų pensijų draudimo įmokų sumos, niekaip nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino šią pinigų sumą nukentėjusiojo patirta žala, ypač įvertinus ir kitus pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis A. M. civilinis ieškinys buvo atmestas ir kuriuos apeliantai šiuo atveju ginčija.
44. Iš apeliacinio skundo, skundžiamo nuosprendžio ir civilinio ieškinio turinio matyti, kad apeliantų prašomą priteisti 13802,60 Eur sumą sudaro nuo 2023 m. vasario 12 d. iki 2024 m. kovo mėnesio nesumokėtos pensijų draudimo įmokos, kurios būtų mokamos, jeigu A. M. būtų dirbęs ir gavęs darbo užmokestį. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad tuo atveju, jeigu A. M. nebūtų sužalotas eismo įvykio metu, būtų dirbęs ir gavęs darbo užmokestį, pensijų draudimo įmokos būtų mokamos ne pačiam nukentėjusiajam, o, kaip yra numatyta teisės aktuose, į Valstybinį socialinio draudimo fondą. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad A. M. negavo pajamų, kurias turėjo gauti, ar neteko turto ir tokių pajamų ar turto netekimą turėtų kompensuoti civilinis atsakovas. Nėra jokio pagrindo valstybinio socialinio draudimo įmokas, kurios būtų mokamos į Valstybinį socialinio draudimo fondą, mokėti nukentėjusiajam.
45. VSDĮ 2 straipsnio 10 dalyje yra nustatyta, kad socialinio draudimo įmokos yra apdraustųjų asmenų ir (ar) jų draudėjų mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos į Valstybinį socialinio draudimo fondą. VSDĮ 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į paminėtą fondą apskaičiuoja, išskaičiuoja ir moka draudėjas. VSDĮ 2 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad draudėjai yra juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (filialai, atstovybės), taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas (pavyzdžiui, valstybinio socialinio draudimo įmokas patys moka asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą ir pan. (VSDĮ 5 straipsnio 4 dalis)). Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad A. M. pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą turėtų pareigą ar teisę pats mokėti socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su teiginiu, kad tuo atveju, jeigu civilinis atsakovas A. M. sumokėtų 13802,06 Eur, nukentėjusysis galėtų šią pinigų sumą sumokėti į Valstybinį socialinio draudimo fondą kaip pensijų draudimo įmokas ir tokiu būdu išvengti senatvės pensijos sumažėjimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog socialinio draudimo įmokas, kurios pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims yra skaičiuojamos nuo apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos (VSDĮ 10 straipsnio 1 dalis), į Valstybinį socialinio draudimo fondą turėtų teisę sumokėti civilinis atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
46. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad eismo įvykio žala yra per draudžiamąjį įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, jo sveikatai ir (arba) žala, atsiradusi dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, ir (arba) neturtinė žala ar žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinius skundus išdėstyta pozicija, kad šios normos turinys leidžia daryti išvadą, jog žalos atlyginimas aptariamoje normoje yra siejamas ne su ateityje atsirasiančia, o su realiai patirta žala. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad A. M. dar nėra įgijęs teisės gauti senatvės pensiją. Dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadą, kad teisė, kurios nukentėjusysis šiuo metu net nėra įgijęs ir nebūtinai įgis ateityje (pavyzdžiui, dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių), yra kaip nors pažeidžiama. Taip pat darytina išvada, kad šiuo atveju žalos padarymo faktas nėra įrodytas, todėl A. M. civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, o žalos atlyginimo dėl galimo teisės pažeidimo bus galima prašyti tuo metu, kai tokia žala atsiras ir jeigu atsiras. Nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiajam šiuo metu turėtų būti mokama senatvės pensijos, į kurią jis net nėra įgijęs teisės, dalis (skirtumas tarp pensijos, kuri būtų paskaičiuota sumokėjus pensijų draudimo įmokas, ir pensijos, kuri bus mokama be šių įmokų sumokėjimo), kuria nukentėjusysis įgytų teisę disponuoti anksčiau nei numato teisės aktai.
47. Taisyklių 8 punkte yra nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias šis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, apskaičiuoja atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo, taip pat vadovaudamasis tokio asmens darbdavio ar jam prilyginto asmens pateiktais dokumentais apie nukentėjusio trečiojo asmens vidutinį darbo užmokestį ir jo apskaičiavimą. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant dokumentus, kuriais įrodomos iki sveikatos sutrikdymo turėtos pajamos, į kurias patenka asmens gautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo mokamas valstybinio socialinio draudimo išmokas (pastebėtina, kad pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (toks teisinis reguliavimas užkerta kelią asmeniui nepagrįstai praturtėti nurodytų mokesčių dydžiu, kuris nuo darbo užmokesčio yra išskaičiuojamas, tačiau ne pridedamas prie jo)). Kaip jau buvo minėta šio procesinio sprendimo 44 pastraipoje, nėra pagrindo teigti, kad A. M., draudėjui, kaip jis suprantamas pagal VSDĮ 2 straipsnio 3 dalį, nesumokėjus pensijų draudimo įmokų, negavo pajamų, kurias turėjo gauti, ar neteko turto. Todėl akivaizdu, kad nesumokėtos pensijų draudimo įmokos negali būti vertinamos kaip nukentėjusiojo negautos pajamos pagal Taisyklių 8 punktą ar kaip turto netekimas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio pagrindo tvirtinti, kad Taisyklių 8 punkto nuostatos prieštarauja TPVCAPDĮ įtvirtintoms normoms, kurių realizavimui ir yra skirtos aptariamo poįstatyminio teisės akto normos, jas keičia ir (ar) sukuria naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruoja su įstatymo normomis.
48. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tuo pačiu galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinės bylose Nr. e3K-3-39-313/2024, e3K-3-164-1075/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022).
49. Teismų praktikoje išskiriami tokie būsimos žalos kriterijai: 1) reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; 2) sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; 3) nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinės bylose Nr. e3K-3-39-313/2024, e3K-3-164-1075/2019). Teisėjų kolegijai yra visiškai akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų neginčytinai nustatyta, jog A. M. senatvės pensijos dydis dėl 13802,60 Eur nesumokėtų pensijų draudimo įmokų sumos tuo metu, kai nukentėjusysis įgis teisę į senatvės pensiją, sumažės, nebūtų pagrindo teigti, jog hipotetinė būsima žala turi būti priteisiama, nes susidariusi situacija neatitinka anksčiau aptartų kriterijų, apeliantų nurodoma žala nėra vertintina nei kaip susijusi su siekiu pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, nei kaip išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu.
50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nuosprendžiu A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas visiškai pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl A. M. ir G. M. patirtos neturtinės žalos dydžių.
51. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šioje baudžiamojoje byloje nekyla jokių ginčų, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tiek A. M., tiek G. M. patyrė neturtinę žalą. Nukentėjusiajam A. M. AAS „B.“ Lietuvos filialas išmokėjo 30000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, o G. M. išmokėjo 5000 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Taigi nagrinėjamu atveju vertintina tik tai, ar skundžiamu nuosprendžiu buvo tinkamai nustatyta nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos piniginė išraiška. Čia pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019).
52. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismams. Nustatant neturtinės žalos dydį privalu atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat privalu vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, kad patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, taip pat ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujamos beribės kompensacijos ar ji turi būti nustatyta tokia, kokios pageidauja žalą patyręs asmuo. Faktas, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, pripažįstamas ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-299/2012 ir kt.). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismai, nustatydami žalos kompensavimo dydį. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-942/2017, 2K-85-628/2019).
53. KET pažeidimo baudžiamosiose bylose, kai asmeniui padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, teismai įprastai nukentėjusiesiems priteisia nuo apytiksliai 6000 Eur iki 35000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-331-976/2018 ir kt.), o baudžiamosiose bylose, kai asmenims padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiesiems įprastai priteisiama nuo apytiksliai 600 Eur iki 8000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-1073/2021, 2K-18-976/2021, 2K-168-511/2018, 2K-95-222/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-46-898/2024 ir kt.). Aptartos įprastai nustatomų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti ribos yra orientacinės, jos gali būti bei yra peržengiamos priklausomai nuo konkrečiu atveju teismų nustatomų reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė reikšmingesnių pokyčių teismų praktikoje, nagrinėjant KET pažeidimų baudžiamąsias bylas, kai yra sprendžiama dėl nukentėjusiųjų, patyrusių sunkius ar nesunkius sveikatos sutrikdymus, patirtos neturtinės žalos dydžių, kurie nors ir keičiasi pakankamai nuosekliai didėjimo linkme, tačiau ne taip, kaip bandoma įtikinti apeliaciniuose skunduose, net ir besikeičiant ekonominei situacijai, pragyvenimo lygiui (taip pat ir fiskalinei infliacijai) ir nuo 2018 metų pasikeitus reikšmingam teisiniam reguliavimui. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklė, jog patirtos neturtinės žalos dydis, atsižvelgus į infliaciją, turi būti skaičiuojamas taip, kaip siūloma ją skaičiuoti apeliaciniuose skunduose, tuo labiau jos nėra pagrindo skaičiuoti nuo didžiausių apeliantams žinomų sumų, kurios buvo nustatytos neturtinei žalai atlyginti anksčiau teismų išnagrinėtose bylose.
54. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenims, kuriems sveikata buvo sužalota sunkiai, yra priteisiamos ir ženkliai didesnės sumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-402-421/2016 (žalą patyrusiam asmeniui buvo priteista 57424 Eur neturtinei žalai atlyginti), 3K-3-90/2008 (žalą patyrusiam asmeniui buvo priteista 57924 Eur neturtinei žalai atlyginti), 2K-3-298/2007 (žalą patyrusiam asmeniui buvo priteista 83989,80 Eur neturtinei žalai atlyginti), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-1049/2024 (abiem atvejais buvo nustatyta, kad asmenų patirtą neturinę žalą kompensuos 40000 Eur sumos) ir pan.) nei nurodytos šio procesinio sprendimo 53 pastraipoje. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad didesnės pinigų sumos patirtai neturtinei žalai atlyginti yra priteisiamos ar nustatomos tais atvejais, kai dėl sužalojimų asmeniui kyla labai sunkios pasekmės su išliekamaisiais reiškiniais. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje asmeniui buvo priteista 57424 Eur neturtinei žalai atlyginti, buvo nustatyta, kad nukentėjęs asmuo tapo nedarbingas, visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, po įvykio negalėjo rūpintis šeima ir prisidėti prie jos išlaikymo, dėl patirtų sužalojimų asmuo nebegalėjo vaikščioti, nejautė kvapų, jis patyrė kelis insultus, pablogėjo jo atmintis, protinės veiklos galimybės. Be to, byloje užfiksuoti duomenys patvirtino, kad nėra teigiamų prognozių dėl sužaloto asmens sveikatos būklės ateityje, jis privalo nuolat vartoti vaistus, dalyvauti įvairiose reabilitacijos procedūrose, kad neblogėtų fizinė ir psichologinė būklė. Civilinėje byloje, kurioje asmeniui buvo priteista 57924 Eur neturtinei žalai atlyginti, buvo nustatyta, kad nukentėjęs asmuo neteko 80 procentų darbingumo, o civilinėje byloje, kurioje buvo priteista 83989,80 Eur neturtinei žalai atlyginti, asmuo neteko 100 procentų darbingumo. Baudžiamojoje byloje, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį Nr. 2K-70-458/2020, buvo nustatyta, kad nukentėjusysis tapo neįgalus, negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis tapo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nebegalėjo pasirūpinti savimi, vaikščioti. Taip pat aptariamoje byloje nebuvo duomenų apie teigiamas prognozes dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės, jo gyvenimas, palyginti su buvusiu prieš įvykį, pasikeitė iš esmės. Baudžiamojoje byloje, kuri apeliacine tvarka buvo nagrinėjama Kauno apygardos teisme, buvo nustatyta, kad pakankamai jauno amžiaus bei šeimą (sutuoktinė ir du vaikai) turintis nukentėjusysis eismo įvykyje patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą (nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos šlaunyse, dubens srityje, minkštųjų audinių kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kairiame sėdmenyje, kairiame klube, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sužalojimas, kairio klubakaulio sparno daugybiniai skeveldriniai, kairės kryžkaulio lateralinės masės skeveldriniai, abiejų gaktikaulių apatinių šakų ir kūnų, dešinio sėdynkaulio, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos, dešinio šlaunikaulio proksimalinės diafizės ir skeveldrinis didžiojo gumburo lūžiai, šlapimo pūslės ir pilnas šlaplės plyšimas), nukentėjusiajam buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, atliktos kelios operacijos, taikytas sudėtingas urologinis gydymas, sutriko lytinių organų veikla, sutriko šlapinimosi funkcija, jį kankina juosmens, dubens, tarpvietės, kojų skausmai, jis sunkiai juda, dešinysis šlaunikaulis sugijęs su defektais, gaktikaulių lūžiai nesugiję, yra ribotos apsitarnavimo galimybės, nukentėjusysis kenčia nuo nemigos. Taip pat aptariamoje byloje buvo nustatyta, kad nėra galimybės atstatyti nukentėjusiojo lytinių organų bei šlapimo funkcijų normalios veiklos, nesuauga eismo įvykio metu sulaužyti kaulai, jam išsivystė lėtinis nenumalšinamas skausmas, strėnų gėla, juosmens ir kryžmens rezginio sutrikimai. Teismų praktikoje yra ir pavyzdžių, kai nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiajam patirtai neturtinei žalai atlyginti nustatomos ženkliai didesnės sumos nei nurodytos šio procesinio sprendimo 53 pastraipoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022). Baudžiamojoje byloje, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį Nr. 2K-217-697/2022, buvo nustatyta, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, patyrė neturtinę žalą, kurios piniginė išraiška buvo įvertinta 20600 Eur (Biuras atlygino 600 Eur, o likusi pinigų suma buvo priteista iš nuteistojo, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus). Šioje byloje nukentėjusiam asmeniui buvo nustatytos „išties komplikuotos pasekmės“, kurias lėmė ir atliktų operacijų skaičius, gydymosi trukmė, praleisti studijų metai, atsiradęs nepasitikėjimas savimi, lytinis nevisavertiškumo jausmas, kuris atsirado po padarinių, kilusių dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų sukeltų komplikacijų. Įvertus visa, kas buvo aptarta anksčiau, nukentėjusiųjų ir jų atstovės apeliacinius skundus nagrinėjančiai teisėjų kolegijai yra visiškai akivaizdu, kad teismų praktikoje didesnių piniginių sumų neturtinei žalai atlyginti nustatymas yra siejamas su tokiomis aplinkybėmis (darbingumo ar reikšmingos jo dalies netekimu, ženkliu dalyvumo lygio netekimu, neįgalumu, negrįžtamu sveikatos praradimo pobūdžiu, gydymo intensyvumu bei sudėtingumu ir pan.), kokių visumos šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta ir kurių iš esmės nenurodo apeliantai.
55. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju neigiami padariniai nukentėjusiesiems kilo dėl neatsargių M. S., kuris įvykio metu buvo blaivus, nusikalstamų veiksmų. Čia pastebėtina, kad M. S. atsiprašė nukentėjusiųjų dėl jiems sukeltų padarinių, 2023 m. kovo 9 d. pervedė nukentėjusiajam 5000 Eur žalos atlyginimui (ši pinigų suma proceso dalyviams sutarus buvo įvertinta kaip nukentėjusiųjų patirtų proceso išlaidų atlyginimas), suteikė neatlygintinai naudotis nukentėjusiesiems kitą automobilį vietoje sugadintojo. Neatsargiais bei nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį nei esant tyčiniais kaltininko veiksmais padarytai žalai.
56. Baudžiamosiose bylose, susijusiose su tyčiniu sunkiu sveikatos sutrikdymu, įprastai teismai nukentėjusiesiems priteisia apytiksliai nuo 7000 Eur iki 40000 Eur neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351-222/2015, 2K-337-489/2017, 2K-334-699/2017, 2K-166-699/2018, 2K-143-1073/2020 ir kt.). Be jokių abejonių, yra atvejų kai nukentėjusiam asmeniui yra nustatomos didesnės sumos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį 2K-89-139/2016, nukentėjusiojo patirta neturtinė žala buvo įvertinta 250000 Eur (248118 Eur buvo priteisti iš nuteistųjų, 1882 Eur nukentėjusiajam buvo sumokėti pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą). Aptariamoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nukentėjusysis, kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tapo neįgalus, sunkiai juda, jam reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra, jis nevaldo apatinės kūno dalies, buvo sutrikdyta šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolės funkcija, nukentėjusysis jaučia skausmus, jam reikalinga pašalinio asmens pagalba, pasveikimo galimybės mažos. Toje pačioje byloje kitam nukentėjusiajam, kuriam taip pat buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo priteista 17351 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nes šis nukentėjusysis ilgai gydėsi, dėl patirtų sužalojimų negalėjo laikyti abitūros egzaminų, todėl neturėjo galimybės stoti į aukštąją mokyklą, sumažėjo galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje, jam buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės su bendraamžiais. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nusikalstami veiksmai padaromi tyčia, teismai nukentėjusiesiems įprastai priteisia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, nukentėjusiesiems už blauzdikaulio lūžį ir šonkaulio panirimą buvo priteista 1000 Eur, už nosies kaulų lūžį buvo priteista 1200 Eur, apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžį, kairės pėdos padikaulio lūžį ir kitus sužalojimus buvo priteista 1738 Eur, dešinio skruostikaulio lūžimą buvo priteista 1448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo (atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-24-895/2017, 2K-221-648/2016, 2K-P-135-648/2016). Didesnių sumų priteisimą nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais lemia ilgalaikių liekamųjų reiškinių nustatymas, bendravimo galimybių sumažėjimas, pavyzdžiui, nukentėjusiajam, kuris buvo ilgai gydomas stacionare, sumažėjo jo bendravimo galimybės, prireikė danties implantavimo (dėl sulaužyto žandikaulio), buvo priteista 4000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2019), nukentėjusiajam, kuriam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus bei žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt., buvo priteista 2200 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Iš viso, kas buvo aptrata, matyti, kad net ir tyčinių sveikatos sutrikdymų atvejais nukentėjusiesiems patirtai neturtinei žalai atlyginti paprastai nėra priteisiamos tokios pinigų sumos, kokių pageidauja apeliantai. Didesnių pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti priteisimas yra siejamas su iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir neatsargių nusikalstamų veikų padarymo atvejais, aišku, atsižvelgus ir į asmens kaltės formą, kaip numatyta CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.
57. Teismų praktikoje pripažįstama, kad (tai matyti ir iš pavyzdžių, aptartų šio procesinio sprendimo 54 ir 56 pastraipose) esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2013, 2K-331-976/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino esminių aplinkybių, reikšmingų patirtos neturtinės žalos piniginės išraiškos nustatymui, visumą.
58. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad A. M. eismo įvykio metu buvo padarytas kūno sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis kaktos ir abipus blauzdų srityse, odos nubrozdinimais kairėje blauzdoje, nedideliu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės skilties, nedideliu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų kaktinių skilčių, krūtininių VI ir VII slankstelių keterinių ataugų lūžiais, kairio riešo laivelio lūžiu, dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio kūnų atvirais skeveldriniais lūžiais (t. 1, b. l. 78-82). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiajam A. M. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į eismo įvykio metu jam padarytus sužalojimus bei dėl jų kilusias neigiamas pasekmes (fizinius bei dvasinius išgyvenimus). Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad A. M. dėl skirtingose kūno vietose padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, taip pat ir skausmą, kuris yra susijęs su jo fizinės būklės atstatymu. Jis ilgą laiką buvo nedarbingas, gydymas, dėl kurio nukentėjusysis patyrė ir patiria nepatogumų bei išgyvenimų, yra pakankamai ilgas ir sudėtingas (gydymo proceso metu patiriamus nepatogumus apima nukentėjusiajam atliktos operacijos bei su jomis susijusi nukentėjusiojo fizinės ir psichinės būklės pasikeitimai, būtinybė vartoti vaistus, dalyvauti reabilitacijose, kompiuterinių tomografijų darymas ir kt.). Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų buvo apribotos nukentėjusiojo judėjimo galimybės, dėl šios priežasties jis negalėjo užsiimti įprasta kasdienine veikla, tinkamai pasirūpinti pačiu savimi bei artimaisiais, buvo sumažėjusios jo galimybės bendrauti su kitais asmenimis, užsiimti mėgstamomis veiklomis, išbandyti naujas norimas veiklas. Nekyla abejonių, kad A. M. vis dar laukia ilgas, sudėtingas bei varginantis gijimo procesas. Nukentėjusysis patyrė ir toliau patiria traumų pasekmes, kurios objektyviai riboja jo galimybes dalyvauti įprastame gyvenime, kuris apima tiek asmeninę, tiek socialinę, tiek profesinę bei kitas sritis, prie kurio jis buvo pratęs. Jis yra priverstas laiką skirti fizinės sveikatos atkūrimui. A. M. patyrė ir išgyvenimus dėl sveikatos praradimo, galimybės sėkmingai atkurti sveikatą, dėl sumažėjusių galimybių gyventi tokį socialinį gyvenimą, kokį gyveno iki eismo įvykio, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, kurios detalizuojamos nukentėjusiojo civiliniuose ieškiniuose bei apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad civilinio atsakovo nukentėjusiajam sumokėtos 30000 Eur sumos jo patirtai neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo vertinti kaip neatitinkančios teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų. Nukentėjusiajam sumokėta pinigų suma patirtai neturtinei žalai atlyginti, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra nustatyta tinkamai atsižvelgus į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus.
59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje, kurios faktinės aplinkybės yra pakankamai panašios į šioje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiojo, kuris eismo įvykyje patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą (nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje, kairės pusės IV šonkaulio lūžis, stuburo juosmeninio 4 ir 5 dešinės pusės skersinių ataugų lūžiai, kryžkaulio dešinės pusės šoninės masės lūžis, abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžis), patirta neturtinė žala, atsižvelgus į patirtus nepatogumus (jaustą ir jaučiamą skausmą, lankymąsi pas gydytojus, sveikatos sutrikdymo pasekmių šalinimo rezultatus (kūne po gydymo yra daug metalo plokštelių) ir galimas grėsmes tolimesnei sveikatos būklei, galimybių judėti ribojimus, psichinės sveikatos pokyčius, laikiną darbingumo lygio netekimą, būtinas pastangas, siekiant atkurti ankstesnę sveikatos būklę, profesinio aktyvumo sumažėjimą ir kt.), buvo įvertina 15000 Eur suma (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-46-898/2024). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. M. jo patirtos neturtinės žalos atlyginimui buvo sumokėta dvigubai didesnė pinigų suma. Baudžiamojoje byloje, kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos, juosiančios kairę akį ir kairę momeninę – pakaušio sritį, kraujavimas iš kairės ausies, momenkaulio lūžis dešinėje, smilkinkaulio lūžis kairėje su perėjimu į kaukolės pamatą su oro susikaupimu smilkinio – momens srityje, kaktikaulio lūžis kairėje, pakraujavimo (sumušimo) židiniai galvos smegenų kaktinėje (smilkininėje) srityje kairėje, pakraujavimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje, pakraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje (smilkininėje) srityje, blauzdikaulio kūno viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžis su poslinkiu, šeivikaulio artimojo galo lūžis be poslinkio), patirta neturtinė žala buvo įvertinta 20000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020). Nustatant patirtos neturtinės žalos dydį buvo įvertinta tai, kad nukentėjusysis, kuris iki įvykio buvo veiklus, aktyvus, dirbantis asmuo, staiga neteko galimybės dirbti, rūpintis savimi ir kitais, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, jam buvo atlikta kojos operacija, po šios operacijos jis kentėjo didelį fizinį skausmą, taip pat buvo atsižvelgta į ilgalaikius liekamojo pobūdžio reiškinius, t. y. asmens jaučiamus skausmus, jog jis gali vaikščioti tik su ramentais, tęsiamą gydymą, emocinius išgyvenimus, kuriuos nulėmė iš esmės pasikeitusi gyvenimo kokybė (asmuo nedarbingas ir nežinia, ar dar galės kada dirbti, dėl sunkaus judėjimo su ramentais negali niekur išeiti iš namų, bijo gatvių, automobilių, dėl besitęsiančio gydymo darbingumo netekimas dar nenustatytas). Esant panašioms aplinkybės, A. M. buvo nustatyta 1/3 didesnis žalos atlyginimas.
60. Byloje yra nustatyta, kad G. M. dėl eismo įvykio buvo padarytas trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje virš kaktinės, momeninės galvos smegenų skilčių, taip pat padarytos žaizdos (po vieną) kairėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, kurios tikėtina yra muštinės, odos nubrozdinimai blauzdose (t. 1, b. l. 93-94). Nekyla jokių abejonių, kad G. M. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, buvo gydoma ligoninės stacionare, kurį laiką buvo nedarbinga, ji patyrė išgąstį tiek dėl savo pačios sveikatos, tiek dėl kitų įvykyje dalyvavusiu šeimos narių sveikatos, ji susidūrė su nepatogumais tiek buityje, tiek darbinėje veikloje (nepatogumai detaliai aptarti civiliniuose ieškiniuose bei apeliaciniame skunde, todėl dar kartą nekartojami), papildomų rūpesčių jai sukėlė ir tai, kad eismo įvykio metu sunkiai sužalotas buvo nukentėjusiosios sutuoktinis, kuriuo ji privalėjo rūpintis, perimti dalį jo pareigų kasdieninėje buityje, ji privalėjo atsisakyti savo pomėgių bei dalies planų, dėl ko sumažėjo ir nukentėjusiosios bendravimo galimybės. Tuo pačiu pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, jog patirti sužalojimai lėmė ilgalaikių liekamųjų reiškinių atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinęs G. M. patirtų nepatogumų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nukentėjusiajai civilinio atsakovo išmokėta 5000 Eur suma jos patirtai neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus.
61. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su G. M. bei jos atstovės advokatės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiosios veiksmus, kuri eismo įvykio metu buvo automobilyje, stovinčiame važiuojamojoje kelio, kuriame eismas yra intensyvus, dalyje, elgėsi itin neatsargiai ir rizikingai. Vis tik, įvertinus G. M. sumokėtą pinigų sumą jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti turėtų būti sumokėta didesnė pinigų suma. Tuo pačiu konstatuotina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje niekaip nėra įrodyta, jog būtent eismo įvykio metu kilę padariniai, nulėmė tai, kad pablogėjo nukentėjusiosios vadovaujamos įmonės veikla, pablogėjo įmonės reputacija.
62. Apibendrindamas visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog nukentėjusiesiems sumokėtos pinigų sumos jų patirtai neturtinei žalai atlyginti yra neteisingos ir turėtų būti didinamos. Dėl šios priežasties nukentėjusiųjų ir jų atstovės advokatės apeliaciniai skundai yra atmetami.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl prašymo priteisti nukentėjusiųjų išlaidas, patirtas atstovės advokatės suteiktai pagalbai apmokėti.
63. Apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti prašymai solidariai iš M. S. ir civilinio atsakovo nukentėjusiesiems priteisti išlaidas, patirtas atstovės advokatės suteiktai pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi tai, kad solidarus patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas pagal teismų praktiką nėra galimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-594/2024). Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami, vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta ir tai, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Šiuo atveju nukentėjusiųjų ir jų atstovės advokatės apeliaciniai skundai yra atmetami, todėl išieškoti A. M. bei G. M. patirtas išlaidas jų atstovės advokatės suteiktoms paslaugoms apmokėti nei iš M. S., nei iš civilinio atsakovo AAS „B.“ filialo Lietuvoje nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. M., G. M. bei jų atstovės advokatės apeliacinius skundus atmesti.