Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. S. įgaliotojo atstovo advokato A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 21 MGL dydžio (1050,00 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. Ž. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 14 MGL dydžio (700,00 eurų) bauda, kurią M. Ž. įpareigotas sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir nukentėjusiosios naudai iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 11 240,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 582,97 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiajai V. S. priteista iš M. Ž. 2168,31 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

2022 m. lapkričio 3 d. nukentėjusiosios V. S. įgaliotojo atstovo advokato A. A. prašymas dėl papildomų atstovavimo išlaidų priteisimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nukentėjusiosios V. S. įgaliotojo atstovo advokato A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo apeliaciniame skunde M. Ž. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo M. Ž. paskirta bausme, taip pat, sprendimu neskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, skundžiamas nuosprendis ginčijamas nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo aspektu, be kita ko teigiant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimo išlaidų, susidariusių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neginčijamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl M. Ž. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

7. Atmetant nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo apeliacinio skundo argumentus šiame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei skirti bei paskyrė nuteistajam individualizuotą bausmę, kuri padės įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu teismas pripažino M. Ž. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir paskyrė jam bausmę – 21 MGL dydžio baudą, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir M. Ž. paskirta galutinė sumažinta bausmė – 14 MGL dydžio bauda. Už šios neatsargios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvines bausmes – baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktu, už neatsargų nusikaltimą skiriama nuo 20 MGL iki 750 MGL dydžio bauda.

9. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Ž. paskyrė baudą, artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad buvo padaryta neatsargi nusikalstama veika. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgta į tai, kad M. Ž. anksčiau neteistas, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, anksčiau už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas. Įvertinta ir tai, kad M. Ž., turėdamas ilgą vairavimo stažą, anksčiau administracine tvarka baustas du kartus, paskirtas baudas yra sumokėjęs, jo pažeidimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, kas leidžia M. Ž. charakterizuoti kaip taisyklių besilaikantį eismo dalyvį. Minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad M. Ž. nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, Kelių eismo taisyklių pažeidimų darymas jam nėra priimtinas, o analizuojamas neatsargus nusikaltimas yra aiškiai atsitiktinio pobūdžio nebuvo nulemtas M. Ž. nepagarbos įstatymui ar elementarios atsakomybės dėl savo veiksmų stokos. Iš policijos informacinės sistemos duomenų (1 t., b. l. 54) matyti, kad nuteistasis M. Ž. įvykus eismo įvykiui pats apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu, siekė suteikti nukentėjusiajai pagalbą, eismo įvykio vietoje bendravo su nukentėjusiosios dukra, savo kaltės neneigė, taip pat, teismo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo veiksmų nulemtos avarijos, atsiprašė nukentėjusiosios, aiškiai išreiškė savo norą ir toliau palaikyti nuolatinį ryšį su nukentėjusiąją dėl rūpinimosi jos sveikatos būkle. Taigi, visos šios aplinkybės iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Įvertinus visas šias aplinkybes, pagrįstai nuspręsta nuteistajam paskirti švelniausią sankcijoje numatytą baudos bausmę, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į visas aplinkybes, jas vertindamas kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, skiriant joms vienodą dėmesį ir nė vienos iš jų nelaikant dominuojančia ar išskirtine. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į teismo aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad anks2iau neteistam M. Ž. paskirta bausmė savo dydžiu nelaikytina aiškiai per švelni. Nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl apeliantės įgaliotojo atstovo prašymas griežtinti nuteistajam paskirtą baudos bausmę atmestinas. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas artimas minimaliam baudos dydis yra neteisingas ir per švelnus kaltininko asmenybei. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvadai, kad būtent toks baudos dydis užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

10. Tuo tarpu atmetant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su baudžiamojo poveikio priemonės skyrimu, pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikaltimą (BK 68 straipsnio 1 dalis). Taigi, minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad M. Ž., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, nepraleido iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios, kurios judėjimo kryptį jis kirto, ir ją pertrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog eismo įvykis kilo dėl chuliganiško nuteistojo vairavimo, atvirkščiai – buvo nulemtas atsitiktinių priežasčių, sprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas M. Ž. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), išimtinai teigiamai charakterizuojamam M. Ž., netaikytina. Kilusios pasekmės – sunkus V. S. sveikatos sutrikdymas nors ir reikšmingos ir nukentėjusiajai bei jos artimiesiems sukeliančios didelius nepatogumus bei išgyvenimus, tačiau visgi nulemtos netyčinių M. Ž. veiksmų ir sąlygoti individualios V. S. sveikatos būklės. Tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams pritaria ir skundą nagrinėjanti apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

11. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, tai yra teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pagal teismų praktiką, BK 281 ir 281¹ straipsniuose numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai skiriamos su uždraudimu naudotis specialiąja teise susijusios baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra taikoma automatiškai, kuomet nustatoma, jog buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltininko elgesį po eismo įvykio, nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininką charakterizuojančius duomenis.

12. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. Ž. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, už analogiškos veikos padarymą anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka anksčiau baustas du kartus, paskirtas baudas sumokėjo, yra dirbantis. Be to, po nagrinėjamo eismo įvykio praėjo daugiau kaip vieneri metai ir visą šį laiką M. Ž. teisę vairuoti transporto priemones turėjo, per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Minėtos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui M. Ž. charakterizuoti kaip pavyzdingą vairuotoją ir sudaro pagrindą manyti, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina, kad eismo įvykis kilo išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės, esant nedideliam greičiui, kuomet eismas nebuvo intensyvus, kas taipogi leidžia vertinti, jog padarytos veikos padarymo aplinkybės nėra išskirtinai pavojingos, dėl ko specialiosios teisės atėmimas galėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas ir neproporcingas suvaržymas. O vien tai, kad M. Ž. nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl nukentėjusiajai V. S. priteistinos neturtinės žalos dydžio

14. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

15. Kaip pagrįstai nurodyta ir apeliaciniame skunde, asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju nesutiktina, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nustatytas pasekmes ir netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, yra labai įvairi. Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką tokiose bylose priteisiama nuo 5 000,00 eurų iki 40 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-276-458/2019, 2K-102-303/2019, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, 2K-70-458/2020, 2K-41-303/2020, 2K-20-689/2020), tačiau ir nuolat kinta. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018), todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, nesivadovavo suformuota teismų praktika, atmestini kaip nepagrįsti.

17. Nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, į kurį būtina atsižvelgti, yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, t. y. tokių rodiklių pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007 ir kt.), todėl būtina įvertinti analizuojamo laikotarpio infliacinius rodiklius. Iš viešai prieinamos informacijos (Infliacija | Lietuvos bankas (lb.lt)) matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2022 m. kovo mėnesį) metinė infliacija siekė 15,6 procento, tuo tarpu naujausiais duomenimis metinė infliacija sudaro 18,5 procento. Teisėjų kolegijos nuomone, infliacijos rodiklių pokyčiai nesudaro pagrindo didinti priteistinos neturtinės žalos sumą, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti 20 000,00 eurų neturtinės žalos nukentėjusiajai, byloje vertino realią esamo laikotarpio ekonominę situaciją ir tokia priteistos neturtinės žalos suma nelaikytina per maža.

18. Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusiosios V. S. įgaliotasis atstovas advokatas A. A. prašė priteisti nukentėjusiosios naudai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje, grindžiant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodyta, jog nukentėjusioji, nors ir būdama garbaus amžiaus, iki analizuojamo eismo įvykio neturėjo problemų su sveikata. Po eismo įvykio nukentėjusioji ilgą laiką privalėjo būti stacionarizuota, patyrė didelius fizinius ir dvasinius skausmus, prarado galimybę pasirūpinti savimi paprasčiausiose buitinėse situacijose. Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusiosios dukra nurodė, kad V. S. judėjimas yra apribotas, sąmonė sutrikusi, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. Apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiajai padaryto sveikatos sužalojimo pobūdį ir mąstą, tai, kad nukentėjusiajai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių dydis, atsižvelgęs į teismų praktikoje priteisiamų sumų vidurkį, kuris aktualius ir analizuojamu laikotarpiu, sprendė, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala turi būti įvertinta viso 20 000,00 eurų suma. Kadangi nukentėjusiajai civilinis atsakovas buvo atlyginęs 8 760,00 eurų neturtinės žalos, papildomai skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista 11 240,00 eurų.

19. Atmetant nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo apeliacinį skundą, taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, pagrįstai atsižvelgė į Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, kurios, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo metu yra galiojančios. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos rekomendacijos, reglamentuojančios pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui kylančios pareigos mokėti draudimo išmoką dydžio nustatymo gaires, teismui nėra privalomos ir nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį jo nesaisto, tačiau analizuojamu atveju šios rekomendacijos nebuvo vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis priimtas sprendimas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio.

20. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1186/2022(02) nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė sunkią galvos smegenų traumą, pasireiškusią pakauškaulio lūžiu dešinėje, pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus, smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimo išsiliejusiu krauju, ir VI šonkaulio lūžį kairėje pusėje. Tiriamajai dėl patirtų sužalojimų sukelto galvos smegenų suspaudimo atlikta dekompresinės kraniotomijos operacija, išsivystė šokas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dėl ko buvo prijungta prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato ir vėliau atlikta tracheostomijos suformavimo operacija. Po eismo įvykio V. S. gydyta Kauno klinikose iki 2022 m. birželio 9 d., medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad reabilitacijos metu pacientės savarankiškumas padidėjo: ligonė su minimalia/vidutine pagalba atsisėda, su vidutine pagalba apsirengia viršutinę ir apatinę kūno dalį, su minimalia pagalba atsistoja prie žemos vaikštynės ir minimaliai padedant remdamasi vaikštyne nueina iki 30 m., yra mokoma eiti su keturkoje lazda. Reabilitacija V. S. buvo pratęsta, atsižvelgiant į pacientės motyvaciją ir ženklią funkcinės būklės progresiją.

21. Tokiu būdu teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę sunkūs padariniai nukentėjusiosios sveikatai sukėlė V. S. neigiamus psichologinius išgyvenimus (stresą, šoką, nerimą dėl savo sveikatos tiek esamuoju laikotarpiu, tiek dėl busimų pasekmių jos sveikatos būklei, gebėjimui gyventi savarankišką, aktyvų gyvenimą ateityje), jog dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmą, buvo operuojama. Sutiktina ir su tuo, kad negebėjimas pasirūpinti savimi savarankiškai iš karto po eismo įvykio ir netgi šiuo metu (nukentėjusiosios mobilumas išlieka ribotas, iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. jai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (2 t., b. l. 67), taip pat turėjo ir turi įtakos V. S. psichologinės ir fizinės būklės pablogėjimui, taip pat ir galimybe keliauti, aplankyti anūką, gyvenantį užsienyje, rūpintis savo artimaisiais. Nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė didelių gyvenimo pokyčių, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą, o tikimybė gyvenimą sugrąžinti į iki eismo įvykio buvusią padėtį yra maža, įvertinus garbų nukentėjusiosios amžių bei per ilgą gydymo ir reabilitacijos laikotarpį padarytą pažangą. Kita vertus, susipažinus su medicininiais dokumentais matyti, kad V. S. reabilitacija buvo sėkminga, iš Socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad V. S. dirbo iki 2022 m. lapkričio mėnesio, t. y. ir praėjus daugiau nei pusei metų po eismo įvykio. Visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, turi būti įvertintos nustatant V. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiosios patirtą žalą apeliaciniame skunde nurodoma 50 000,00 eurų suma. Be šių aplinkybių turi būti atsižvelgta ir į aplinkybes, kurias paminėjo, tačiau, priešingai nei teigia apeliantės atstovas, nesuteikė joms esminės reikšmės, ir apylinkės teismas, t. y. tai, kad žala nukentėjusiajai buvo padaryta dėl neatsargių M. Ž. veiksmų, kad jis automobilį vairavo blaivus, po eismo įvykio pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, yra charakterizuojamas teigiamai. Pastebėtina, kad teismų praktikoje pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą, ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020).

22. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, dar kartą atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus (kuriuos sudaro ne vien konstatuotų sužalojimų pobūdis, mastas), taip pat įvertinęs nurodytą teismų praktiką, iš kurios matyti, kad eismo įvykio bylose, kai asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, priteisiama nuo 5 000,00 eurų iki 40 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, kas reiškia, jog nukentėjusiajai priteista žala patenka į šias ribas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 20 000,00 eurų žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiosios sveikatos bei gyvenimo praradimus ir išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja pirmiau aptartai teismų praktikai ir nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros. Todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistu ir šioje dalyje.

Dėl proceso išlaidų

23. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė nukentėjusiajai iš nuteistojo papildomų išlaidų už jos atstovavimą bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai V. S. iš M. Ž. priteista 2168,31 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Apeliaciniame skunde apeliantės atstovas prašo padidinti priteistas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iki 2371,59 eurų. Skunde pažymima, kad 2022 m. lapkričio 3 d. į baudžiamąją bylą buvo pateiktas prašymą su papildomais rašytiniais įrodymais – sąskaita, ataskaita ir apmokėjimą patvirtinančia dokumento kopija, kurie patvirtino, jog dėl 2022 m. spalio 28 d. teismo posėdžio nukentėjusioji patyrė papildomas 203,28 eurų išlaidas už advokato pagalbą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2022 m. lapkričio 3 d. nukentėjusiosios V. S. įgaliotojo atstovo advokato A. A. prašymą dėl papildomų atstovavimo išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas.

24. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teismo išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti buvo pateiktas baigus nagrinėti baudžiamąją bylą ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl 2022 m. lapkričio 3 d. prašymas pagrįstai paliktas nenagrinėtu. BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje, todėl minėtas prašymas gali būti išspręstas nuosprendžio vykdymo metu.

25. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nukentėjusiosios naudai iš M. Ž. priteisti išlaidas, susijusias su advokatų paslaugų suteikimu apeliacinės instancijos teisme metu. Byloje pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad nukentėjusioji V. S. apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 1 897,28 eurų bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 143–150).

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

27. Kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, prašomos iš nuteistojo M. Ž. priteisti nukentėjusiosios turėtos išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nukentėjusiosios V. S. įgaliotojo atstovo advokato A. A. apeliacinį skundą.

Nukentėjusiajai V. S. 1 897,28 eurų turėtų išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.