Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. A. ir E. A. atstovo advokato Petro Ragausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos J. L. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo priteista nukentėjusiajam E. A. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš K. L. išieškotinos nukentėjusiajai A. A. 2 000 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad 2022 m. sausio 17 d., apie 11.20 val., esant šviesiam paros metui, (duomenys neskelbtini) mieste, šviesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuojamu automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo judėjimo kryptimi degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, iš (duomenys neskelbtini) gatvės vykdydamas posūkio į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, manevrą, keldamas grėsmę eismo saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei nedavė kelio šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja, degant pėsčiųjų eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį kirtusiai A. A. ir ją partrenkė, sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu K. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 127 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>) ir 158 punkto (Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas <...>) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Atsiliepimu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. L. gynėjas advokatas R. Skėrys prašo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. A. ir E. A. atstovo advokato P. Ragausko apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį.

4. Atsiliepimu civilinis atsakovas „If P&C Insurance AS“ prašo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. A. ir E. A. atstovo advokato P. Ragausko apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. A. ir E. A. atstovas advokatas P. Ragauskas prašė perkvalifikuoti K. L. padarytą nusikalstamą veiką į BK 281 straipsnio 3 dalį, tvirtindamas, kad eismo įvykio metu A. A. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat panaikinti sprendimą dėl laidavimo taikymo K. L. ir jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo priteisti civiliniam ieškovui E. A. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iš K. L. A. A. visas rekomendacijose nustatytų dydžių neviršijančias jos patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai šiame baudžiamajame procese apmokėti.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

10. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas advokatas P. Ragauskas nesutiko su tuo, kad nukentėjusiajai A. A. konstatuoti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, nes surašant specialisto išvadą, pati nukentėjusioji specialisto tiesiogiai apžiūrėta nebuvo, o 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės nustato, jog sveikatos sutrikdymo mastą lemia ne tik sveikatos sutrikdymo laikotarpis, bet ir nukentėjusiojo prarastas profesinis ar bendras darbingumas. Remiantis minėtų taisyklių 6.11 ir 6.11 punktais, sunkiam sveikatos sutrikdymui priskiriamas sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų profesinio arba bendrojo darbingumo. Pažeidus darbinę ranką, netgi neryški peties sąnario kontraktūra yra vertintina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje, nepaisant akivaizdžios informacijos apie „ribotą rankos funkciją“, jokie papildomi tyrimai neatlikti, rezervacijos nepadarytos ir vienareikšmiškai daroma išvada, jog nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastas yra nesunkus. Apelianto teigimu, nepaisant šių nukentėjusiosios atstovo iškeltų abejonių ir klausimų bei pateikto prašymo gauti ekspertizės aktą (arba naują specialisto išvadą) dėl nukentėjusiosios patirto sveikatos sutrikdymo masto, kuriame, be kita ko, būtų specifiškai įvertinta, ar nukentėjusioji yra patyrusi sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo 54–57 punktuose nurodomus peties sąnario funkcijos pažeidimus, atitinkamas nukentėjusiosios atstovo prašymas buvo atmestas, tačiau 2022 m. spalio 11 d., t. y. jau po baigiamųjų kalbų ir kaltinamojo paskutinio žodžio pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji gavo medicininį dokumentą, kuris patvirtina, kad abstrakčiai keltos abejonės dėl specialisto išvados teisingumo yra galbūt pagrįstos.

13. Apeliaciniame teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą ir jame ištyrus specialisto išvadą Nr. G 499/2022 (03) bei Teismo medicinos konsultacinę teismo medicinos eksperto P. P. specialisto išvadą Nr. 0016/23 ir apklausus teismo medicinos ekspertą R. P., teismo medicinos ekspertas R. P. patvirtino specialisto išvadoje Nr. G 499/2022 (03) padarytą išvadą bei paaiškino, kad jis padarė išvadą, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal jam pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuotus sužalojimus. Teismo medicinos ekspertas R. P. paaiškino, kad jeigu jam būtų pateikti tie medicininiai duomenys, kurie buvo pateikti teismo medicinos ekspertui P. P., jis taip pat neabejotinai būtų konstatavęs, jog nukentėjusiosios sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Teismo medicinos ekspertas R. P. pažymėjo, kad jis dėl sveikatos sutrikdymo masto atitikties išvadą padarė pagal tai, kokie sužalojimai, lūžiai buvo nustatyti nukentėjusiajai, o teismo medicinos ekspertas P. P., turėdamas ir duomenis, kurių jis neturėjo, pagrįstai pagal pasekmes konstatavo sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Atkreipė dėmesį, kad teismo medicinos eksperto P. P. išvada dėl nukentėjusiajai konstatuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo masto yra motyvuota. Nurodė, kad pats žmogaus jaudriausias sąnaris yra petys, jis dirba kaip niekas kitas. Kontraktūra yra nejudrumas, o pagal aprašymą nukentėjusiajai yra išlikę labai riboti judesiai. 50 proc. nedarbingumas apskaičiuojamas pagal lentelę, kurioje yra išdėlioti laipsniai, P. P. taip pat buvo pateikti judrumo laipsniai. Laipsnius nustatė gydytojas, o jie kaip ekspertai interpretuoja sužalojimų sunkumo laipsnius. Teismo medicinos ekspertas R. P. nurodė, kad teismo medicinos ekspertui P. P. buvo pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo-ortopedo-traumatologo Ž. D. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodytas nejudrumas, kiti pakankami duomenys, surašyti funkciniai skaičiukai, jie nurodyti tik labai minimalūs, ir tokių pateiktų duomenų visiškai pakanka tam, kad konstatuoti sveikatos sutrikdymo mastą, jų būtų pakakę ir jam. Pagal tokius duomenis jis taip pat būtų perkvalifikavęs sveikatos sutrikdymo mastą iš nesunkaus į sunkų (t. 3, b. l. 78).

14. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas advokatas P. Ragauskas, taip pat gynėjas bei prokurorė skirti teismo medicinos ekspertizės neprašė, motyvuodami tuo, kad pakanka Teismo medicinos konsultacinėje teismo medicinos eksperto P. P. specialisto išvadoje Nr. 0016/23 užfiksuotų duomenų, kuriais remdamasis, teismo medicinos ekspertas P. P. padarė išvadą, kurią apeliaciniame teismo posėdyje patvirtino ir teismo medicinos ekspertas R. P., kad nukentėjusiajai A. A. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

15. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą – K. L. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 281 straipsnio 1 dalies į BK 281 straipsnio 3 dalį dėl pasikeitusios K. L. faktinės inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės – padarinių, t. y. eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto, kad dėl kaltinime nurodytos K. L. padarytos veikos A. A. sveikata sutrikdyta sunkiai.

16. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, iki baigiamųjų kalbų pradžios, prokuroras (nukentėjusysis ar jo atstovas) turi teisę pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytas faktines veikos aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat gali prašyti pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-689/2020). Kartu pažymėtina, kad prokurorui pateikus rašytinį prašymą, tačiau nesant prokuroro apeliacinio skundo, kaltinimo esminės faktinės aplinkybės ar veikos kvalifikacija gali būti keičiama tik jei tai nesunkina nuteistojo ar atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininko teisinės padėties. Tokia pozicija teismų praktikoje suformuota remiantis apeliacinės instancijos teismo funkcija baudžiamąją bylą patikrinti neišeinant už apeliacinio skundo ribų. Šiuo atveju apeliacinis skundas paduotas nukentėjusiųjų atstovo, o vienas iš apeliacinio skundo prašymų yra atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. L. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal eismo įvykio metu nukentėjusiajai sukeltas pasekmes.

17. BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikoma kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y., ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-265-693/2015, 2K-89-689/2020 ir kt.). Šis aiškinimas tinka ir sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-976/2020).

18. Pažymėtina, kad apeliaciniame teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą ir jame ištyrus specialisto išvadą Nr. G 499/2022 (03) bei Teismo medicinos konsultacinę teismo medicinos eksperto P. P. specialisto išvadą Nr. 0016/23 ir apklausus teismo medicinos ekspertą R. P., esant duomenų, kad gali keistis K. L. padarytos veikos kvalifikacija, bei prokurorei pareiškus, kad pagal nustatytas aplinkybes, jos pareiga yra keisti kaltinimą dėl K. L. padarytos veikos kvalifikavimo, t. y. iš BK 281 straipsnio 1 dalies į BK 281 straipsnio 3 dalį, gynėjas pareiškė, kad supranta, jog jo ginamajam kaltinimas keisis. Kaip jau aptarta, apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą – K. L. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 281 straipsnio 1 dalies į BK 281 straipsnio 3 dalį nekeičiant pirmosios instancijos teisme nustatytų faktinių eismo įvykio aplinkybių, t. y. tik dėl pasikeitusios K. L. faktinės inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės – padarinių – eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto, kad dėl kaltinime nurodytos K. L. padarytos veikos A. A. sveikata sutrikdyta sunkiai. Todėl šiuo atveju iš naujo nagrinėti faktinių eismo įvykio aplinkybių nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorės pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, atitinka BPK 256 straipsnyje įtvirtinto instituto prasmę bei kaltinimo keitimo ribas, jis yra pagrįstas ir teisėtas.

19. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgusi į Teismo medicinos konsultacinę teismo medicinos eksperto P. P. specialisto išvadą Nr. 0016/23 ir apeliaciniame teismo posėdyje duotus teismo medicinos eksperto R. P. paaiškinimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad eismo įvykio metu dėl K. L. sukelto eismo įvykio, jam pažeidus Kelių eismo taisykles, nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

20. Pažymėtina, kad apeliaciniame teismo posėdyje prokurorei perskaičius prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės K. L. pareiškė, kad su pakeistu kaltinimu yra susipažinęs, jam pakeisto kaltinimo neginčijo, savo kaltę pripažino visiškai, nei K. L., nei jo gynėjas prašymo pasiruošti baigiamosioms kalboms nepareiškė. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju keičiant kaltinimą, kaltinamojo teisės į gynybą pažeistos nebuvo. Atsižvelgdamas į nustatytus ir aptartus duomenis, susijusius su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Teismo medicinos konsultacinėje teismo medicinos eksperto P. P. specialisto išvadoje Nr. 0016/23 padaryta išvada, kad eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios A. A. sveikatos sutrikdymo mastas dėl žastikaulio lūžio, kuris komplikavosi labai ryškia kairiojo peties sąnario kontraktūra, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ 56.3 straipsniu, ji neteko 50 procentų bendrojo darbingumo, ir tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl tokia K. L. padaryta veika pagal pasekmes kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, t. y. apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. L. 2022 m. sausio 17 d., apie 11.20 val., esant šviesiam paros metui, (duomenys neskelbtini) mieste, šviesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuojamu automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo judėjimo kryptimi degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, iš (duomenys neskelbtini) gatvės vykdydamas posūkio į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, manevrą, keldamas grėsmę eismo saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei nedavė kelio šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja, degant pėsčiųjų eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį kirtusiai A. A. ir ją partrenkė, sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu K. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 158 punktų reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Ir šiuo atveju K. L. padaryta nusikalstama veika iš BK 281 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 281 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį

21. Skundžiamu nuosprendžiu K. L. dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Tačiau apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų atstovas teigia, kad kaltinamajam nepagrįstai buvo taikytos BK 40 straipsnio nuostatos, kadangi kaltinamasis nebuvo nuoširdus, bandė klaidinti teismą, nurodydamas, jog įvykio dieną švietė saulė, kuri jį apakino, nors vaizdo įraše tokie duomenys neužfiksuoti, be to, tokio kaltinamojo teiginio nepatvirtina byloje esantys meteorologiniai duomenys, taip pat kaltinamasis nesistengė pats atlyginti žalos, o tik pasyviai laukė, kol jo padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė. Esant galimybei gauti tikslią informaciją apie nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, K. L. iki pat rudenį įvykusio pirmojo teismo posėdžio taip ir nerado laiko bei noro ne tik pasidomėti, ar nukentėjusiesiems nereikalinga jo pagalba, bet ir atsiprašyti nukentėjusiųjų, ir tai, apelianto vertinimu, aiškiai parodo kaltinamojo atgailos formalų pobūdį. Šiuo atveju apeliaciniame skunde atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ginčijamas, tvirtinant, kad K. L. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, be to, kad J. L. nėra tinkamas laiduotojas, galintis daryti teigiamą įtaką K. L..

22. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad K. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, atitinkamai iš naujo sprendžiamas klausimas ir dėl bausmės, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, skyrimo.

23. Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamajam K. L. kaltinimas pasunkėjo, jo nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 281 straipsnio 1 dalies į BK 281 straipsnio 3 dalį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaltinamajam yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

24. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K- 114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022).

24.1. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo K. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje, priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). Byloje yra pateiktas J. L. prašymas atleisti kaltinamąjį K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 2, b. l. 100–114).

24.2. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. L. anksčiau neteistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

24.3. Teismų praktikoje aiškinant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019).

24.4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis K. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, šią aplinkybę patvirtino apklausta kaip liudytoja ir J. L.. K. L. pripažino esmines įvykio aplinkybes, neneigė pažeidęs kaltinime nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei nukentėjusiajai neatsargiu nusikaltimu padarytų sužalojimų pobūdžio ir masto (t. 2, b. l. 20–21, 155). Kaltinamasis davė išsamius parodymus, kuriais buvo patvirtintas jo padarytos nusikalstamos veikos faktas, teisingai nusakė svarbiausius šios veikos bruožus bei padarymo aplinkybes, nevengė atsakomybės ir nebandė sumenkinti savo veiksmų bei padarytos žalos. Pažymėtina, kad apeliaciniame teismo posėdyje prokurorei pateikus prašymą dėl kaltinimo pakeitimo sunkesniu, K. L. taip pat sutiko su kaltinimu ir neginčijo nukentėjusiajai nustatyto sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Apeliaciniame skunde teigiama, kad K. L. klaidino teismą, nurodydamas, kad jį apakino saulė, ir šią aplinkybę nurodė ne iš karto po eismo įvykio paaiškinime, o tik vėliau apklausos metu. Šiuo atveju iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos pažymos apie 2022 m. sausio 17 d., t. y. eismo įvykio metu buvusias hidrometeorologines sąlygas nustatyta, kad 11 ir 12 valandomis buvo debesuota (t. 3, b. l. 22), tačiau teisiamajame posėdyje ir pats kaltinamasis parodė, kad po eismo įvykio praėjus 10 minučių, pradėjo lyti lietus, todėl jis ir pats iš karto nenurodė, kad jį apakino saulė, kad nebūtų apkaltintas sakant netiesą (t. 2, b. l. 155). Pažymėtina, kad šiuo atveju nustatyta, jog nusikalstama veika padaryta apie 11.20 val., tai yra visiškai tikslus laikas nenustatytas, todėl tai, kad 11 ir 12 valandomis buvo debesuota, savaime nei patvirtina, nei paneigia kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad prieš įvykstant eismo įvykiui, saulė, nors ir labai trumpai, bet švietė, kuo jis ir pats suabejojo, nes po to pradėjo net lyti. Šią kaltinamojo nurodytą aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas N. K. (t. 1, b. l. 140–141). Šiuo atveju dėl nepakankamos byloje esančių vaizdo įrašų kokybės neįmanoma objektyviai nustatyti, ar įvykio metu švietė saulė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kaltinamojo parodymų dėl nurodomos aplinkybės vertinti kaip siekį klaidinti teismą ar pripažinti nenuoširdžiais. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad kaltinamasis savo elgesio neigiamą vertinimą ir norą atsiprašyti nukentėjusiosios išreiškė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir 2022 m. spalio 3 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 155). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. L. ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, bet ir atsiprašė nukentėjusiosios tiek dėl savo elgesio, tiek dėl jos patirtų išgyvenimų bei sužalojimų (t. 2, b. l. 155). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog kaltinamasis norėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų ir ikiteisminio tyrimo metu, apeliaciniame teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu patvirtino ir prokurorė, nurodydama, kad kaltinamasis pats norėjo taikytis, atsiprašė, vėliau ir tyrėjas ne kartą kalbėjo bei jai teko girdėti, kad pati nukentėjusioji nesileido į kalbas dėl susitikimo su nukentėjusiuoju, buvo agresyviai nusiteikusi, o tyrėjai neturi teisės duoti duomenų kaltinamajam bei suvesti kaltinamojo ir nukentėjusiųjų. Prokurorė taip pat patvirtino, kad kaltinamasis jos akivaizdoje dar kartą atsiprašė nukentėjusiosios ir po teisiamojo posėdžio, tačiau nukentėjusioji jį iškeikė įvairiais žodžiais. Tai, kad kaltinamasis išreiškė valią atsiprašyti nukentėjusiųjų jau ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole užfiksuoti K. L. parodymai, kad jis labai nori atsiprašyti pėsčiosios (t. 2, b. l. 20–21). Ir šiuo atveju nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjant bylą teisme, buvo nuspręsta bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Viena iš sąlygų, norint taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra kaltininko prisipažinimas kaltu (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nei nukentėjusioji A. A., nei abiejų nukentėjusiųjų atstovas teisiamojo posėdžio metu prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo tokia forma neišreiškė, o kartu nekėlė abejonių ir dėl K. L. prisipažinimo tikrumo. Todėl šiuo atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad K. L. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

24.5. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, dėl eismo įvykio metu kaltinamojo veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prievolė atlyginti žalą atsiranda draudimo bendrovei. Šiuo atveju K. L. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje If P&C Insurance AS filiale (t. 1, b. l. 22). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai A. A. eismo įvykio metu buvo sutrikdyta sveikata, ji kaltinamajam, nei minėtai draudimo bendrovei civilinio ieškinio dėl jai padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo nepareiškė. Nukentėjusysis E. A. eismo įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, tačiau jis pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes eismo įvykio metu patyrė dvasinių išgyvenimų, kai prie jo akių automobiliu buvo patrenkta jo mama A. A. Šiuo atveju civiliniame ieškinyje prašant iš atsakovės E. A. priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, atsakove nurodyta draudimo bendrovės If P&C Insurance AS filialas, ir teismo nustatyto dydžio neturtinė žala jam bus visiškai atlyginta draudimo bendrovės. Todėl šiuo atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

24.6. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

24.7. Kaltinamasis K. L. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 7), administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas (t. 2, b. l. 4–5), studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio pasekmės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aptartos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad K. L. nėra lengvabūdiška asmenybė, o jo padaryta neatsargi nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Tai, kad kaltinamasis yra atsakingas asmuo, parodo ir ta aplinkybė, jog prieš padarant nusikaltimą, dar būdamas moksleivis, atostogų metu buvo įsidarbinęs ir dirbo (t. 2, b. l. 2), jį sieja artimas ryšys ir su mama, šiuo atveju, kaip jau aptarta, prievolė atlyginti žalą tenka draudimo bendrovei. Todėl, esant nustatytiems duomenims, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis K. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

24.8. Ir šiuo atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laidavimo institutą, kurio taikymas, atsižvelgiant į nustatytų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra ne formalus, bet visapusiškai pagrįstas.

25. Teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti laidavimą ir priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuota pozicija, jog taikant BK 40 straipsnio nuostatas būtina įvertinti ir aplinkybę, ar nusikalstamą veiką padaręs asmuo iš tiesų yra tokia nesavarankiška ir nebrandi asmenybė, kurios vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, dar nesusiformavę. Tik tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai besigailinčiam asmeniui pagal BK 40 straipsnio nuostatas numatoma papildoma jo tolimesnio elgesio priežiūra patikint ją autoritetą turinčiam asmeniui, kuris galės kaltininkui daryti teigiamą įtaką, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-697/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-196-697/2018).

25.1. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas J. L. prašymas atleisti kaltinamąjį K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 2, b. l. 100–114). Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja J. L. patvirtino, kad ji sutinka būti sūnaus laiduotoja, jai išaiškintos laidavimo atsakomybė ir pareigos. Iš J. L. parodymų nustatyta, jog jos ryšys su sūnumi K. L. yra labai artimas (t. 2, b. l. 156). Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo metu K. L. studijuoja kitame mieste, todėl J. L. negalės prižiūrėti sūnaus ir daryti jam teigiamą poveikį. Tačiau, nors šiuo metu K. L. mokosi (duomenys neskelbtini), bet J. L. patvirtino, kad ji dažnai su sūnumi bendrauja telefonu, lanko jį. Aplinkybė, kad kaltinamasis studijuoja, kaip tik parodo, kad jis yra brandi asmenybė, sugebanti kontroliuoti savo veiksmus, o ir gyvenant kartu, tiek J. L., tiek ir bet kuris kitas asmuo paprastai yra dirbantys asmenys, todėl bet kokiu atveju negali kontroliuoti kaltininko tiesiogiai ir nepertraukiamai. Tai, kad K. L. pasitiki savo mama ir jam svarbi mamos nuomonė parodo teisiamajame posėdyje liudytojos J. L. nurodytos aplinkybės, jog K. L. apie eismo įvykį J. L. papasakojo iš karto tą patį vakarą, jai grįžus iš darbo. K. L. dėl eismo įvykio labai pergyvena, ji su sūnumi daug kalbėjo apie įvykusį eismo įvykį, ji jam pataria būti labai atsargiam ir atidžiam vairuojant. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. L. yra neteista, administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 111, 113), dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip pasižyminti geru analitiniu mąstymu, nuoširdi, darbe vertinama už patikimumą, mokėjimą spręsti sudėtingas situacijas, yra atsakinga už darbų saugą, rūpinasi darbuotojų sveikata ir profesiniu mokymu (t. 2, b. l. 110). Ir šie nustatyti J. L. charakterizuojantys duomenys parodo, kad ji turi autoritetą, sugeba pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais, gali patarti ir pamokyti. Šiuo atveju, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentą, atkreiptinas dėmesys, kad laiduotoja, nors ir mama bei galbūt turinti finansines galimybes, tačiau sūnui esant pilnamečiam, neturi pareigos atlyginti nusikaltimu padarytos žalos, juolab, kad nagrinėjamu atveju prievolė atlyginti žalą tenka draudimo bendrovei. Šiuo atveju teisiamajame posėdyje J. L. parodė ir dėl to, kad nebuvo galimybės susisiekti su nukentėjusiaisiais tam, kad jos sūnus atsiprašytų, dėl duomenų apsaugos įstatymo, o šią aplinkybę, kaip jau aptarta, baigiamųjų kalbų metu patvirtino ir prokurorė. Ir šiuo atveju, įvertinęs aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad laiduotoja J. L. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį sūnui K. L., todėl yra tinkama laiduotoja.

26. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinęs laiduotojos asmenines savybes, teismas sprendžia, jog atleidžiant K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra būtinybės skirti laidavimą su užstatu bei nustatomas minimalus įstatymo numatytas laidavimo terminas – vieneri metai (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

27. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. A. atstovas advokatas P. Ragauskas pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo nukentėjusiajam E. A. iš civilinio atsakovo If P&C Insurance AS filialo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimas motyvuojamas tuo, kad K. L. sukelto eismo įvykio metu nukentėjusioji A. A. per perėją ėjo kartu su savo psichikos negalią turinčiu sūnumi E. A., kuriam nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Dėl minėto sutrikimo nukentėjusiajam būdingas itin padidintas psichinis jautrumas. Jam dėl K. L. padarytos nusikalstamos veikos buvo padaryta neturtinė žala. Kadangi nukentėjusiųjų kaltės dėl eismo įvykio nebuvo, todėl pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį, nėra. E. A. labai išsigando dėl automobilio trenkimosi į jo mamą, jo išgąstis pavirto siaubu, kai jis po susidūrimo pamatė sukniubusią ir nebepasikeliančią mamą, o greitosios pagalbos automobilis ją netrukus išvežė iš įvykio vietos ir jis liko be jam būtinos, iki tol nuolat su juo buvusio žmogaus, globos. Nukentėjusiajam grįžus namo, mamos nebuvo dar 5 dienas. Iki mamai grįžtant iš ligoninės, nukentėjusysis E. A. ypatingai bijojo, kad neteko arba artimiausiu metu gali netekti į eismo įvykį patekusios mamos, kuri pastaruosius dešimt metų juo rūpinosi, ir su kuria kartu gyvena, yra prie jos labai prisirišęs, bet ir nuo jos priklausomas tiek psichologiškai, tiek ir fizinių poreikių užtikrinimo aspektu. Ne tik po šio eismo įvykio, bet ir iki mamai grįžtant namo, jis labai išgyveno, jautė nuolatinį stresą ir įtampą, vėliau dar ilgai nenurimo ir buvo labai emociškai sujaudintas bei išbalansuotas. Kadangi dėl patirtų traumų nukentėjusioji A. A. ilgą laiką negalėjo juo rūpintis, jis turėjo ir įvairiausių buitinių nepatogumų (maisto gamyba, rūbų išskalbimu). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, į nukentėjusiojo specifinę individualią situaciją, prašo jam priteisti 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

27.1. Skundžiamu nuosprendžiu iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo priteista nukentėjusiajam E. A. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau apeliaciniu skundu šis pirmosios instancijos teismo nustatytas dydis ginčijamas ir prašoma nustatyti 5 000 Eur neturtinės žalos dydį, motyvuojant tuo, kad E. A. teismo sprendimu pripažintas neveiksniu praktiškai visose įmanomose srityse. Tai reiškia, kad jam taikoma globa, tad psichiniu požiūriu (ir asmenybės savarankiškumo požiūriu) teisiškai jis yra prilyginamas ne šiaip nepilnamečiam asmeniui, o mažamečiam asmeniui, kuriam taikomas globos institutas. Pažymima ir tai, kad teismo argumentas, jog „nukentėjusiosios A. A. name nebuvo trumpą laiko tarpą“ (t. y. penkias paras), pateiktas iš sveiko suaugusio asmens perspektyvos, tačiau pagal savo psichinę būseną ir priklausomumą nuo mamos E. A. lygintinas ne su suaugusiu žmogumi, o būtent su mažamečiu vaiku, todėl penkių parų trukmės atskyrimas nuo juo besirūpinančios motinos buvo ir ilgas, ir itin kankinantis patyrimas nukentėjusiajam E. A.. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškinyje neargumentuojama, kad E. A. būtų patyręs sužalojimų ar jam kitaip būtų sutrikdyta sveikata, tačiau vadovaujasi kasacinio teismo praktika dėl nustatytų neturtinės žalos dydžių bylose, kai padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y., kai nukentėjusiojo sveikata sutrikdoma nesunkiai.

27.2. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

27.3. Pažymėtina, kad, nors kaltinamojo K. L. nusikalstama veika, nustačius, kad eismo įvykio metu A. A. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, perkvalifikuotina iš BK 281 straipsnio 1 dalies į BK 281 straipsnio 3 dalį, tačiau šiuo atveju nusikalstamos veikos kvalifikavimas tiesiogiai nesusijęs su nukentėjusiajam padaryta neturtine žala ir jos dydžio nustatymu dėl jo dvasinių išgyvenimų ir patirtų nepatogumų.

27.4. Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, ir dėl to kaltininkui jau kyla baudžiamoji atsakomybė, tokiose bylose priteisiama nuo 500 Eur iki 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-459-511/2015, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022). Nagrinėjamu atveju, eismo įvykio metu nukentėjusysis jokių sužalojimų ar net fizinio skausmo nepatyrė, nes, jo paties parodymais, jo automobilis nelietė, jis išsigando, kai automobilis partrenkė jo mamą (t. 1, b. l. 106–109). Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusįjį E. A. su eismo įvykio metu sužalota mama A. A. sieja glaudus ryšys, jie gyvena kartu. Nukentėjusioji A. A. rūpinasi suaugusiu, tačiau neįgaliu sūnumi, kuriam nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas. Akivaizdu, kad dėl paties eismo įvykio ir artimo žmogaus patirtų sužalojimų, nukentėjusysis E. A. patyrė dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę ir nerimą dėl savo bei artimo žmogaus, kuris juo rūpinosi, ateities, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl minėto įvykio metu bei po jo patirtų dvasinių išgyvenimų, nukentėjusiajam E. A. būtų reikėję medikų pagalbos, gydytis ligoninėje, kad iš esmės pablogėjo nukentėjusiojo sveikata. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti ir su tuo, kad nukentėjusysis, kol jo mamos penkias dienas nebuvo namuose, turėjo ir įvairiausių buitinių nepatogumų, nes jam nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas. Tačiau, nustatant neturtinės žalos dydį, kartu atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta neatsargiais kaltinamojo K. L. veiksmais, nors A. A. sveikata buvo sutrikdyta ir sunkiai. Kaltinamasis yra studentas, bylos duomenimis nustatyta, kad jis po nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gaili. Todėl, atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didinti nukentėjusiajam E. A. patirtos neturtinės žalos dydį, nėra jokio pagrindo, nustatytas neturtinės žalos dydis – 500 Eur – paliktinas nepakeistas.

Dėl išlaidų nukentėjusiesiems už suteiktas teisines paslaugas

28. Nukentėjusiųjų E. A. ir A. A. atstovas advokatas P. Ragauskas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymus priteisti iš kaltinamojo K. L. nukentėjusiajai A. A. atstovavimo išlaidas, prie prašymų pateikė mokėjimo pranešimai bei patvirtinimai apie lėšų įskaitymą patvirtina, jog A. A. už advokato P. Ragausko byloje suteiktas atstovavimo paslaugas iš viso sumokėjo 4 096,20 Eur (1 733 Eur + 847 Eur + 1 000 Eur + 516,20 Eur) (t. 2, b. l. 94–99, 138–142).

28.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

28.2. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytiems atlygintinų išlaidų maksimaliems dydžiams baudžiamosiose bylose nustatomi atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023). Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

28.3. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje nustatytu ir priteistu 2 000 Eur išlaidų dydžiu už nukentėjusiesiems suteiktas advokato paslaugas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą ir jos apimtį, kad byla nebuvo didelės apimties ir sudėtinga, taip pat į atstovo darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant abiejų nukentėjusiųjų interesus ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (konsultacijos ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavimas nukentėjusiųjų apklausose), atstovo ruoštų dokumentų pobūdį, apimtį ir skaičių (prašymai dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, dėl proceso išlaidų priteisimo bei nedidelės apimties nukentėjusiojo E. A. civilinio ieškinio surašymas), vykusių posėdžių skaičių bei trukmę (viename posėdyje atstovas dalyvavo nuotoliniu būdu, bendra dviejų posėdžių trukmė neviršijo trijų valandų), atstovo patirtas kelionės išlaidas, taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiojo E. A. ieškinį tenkino iš dalies, bei pagrįstai konstatavo, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų 4 096,20 Eur suma yra neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, yra aiškiai per didelė, todėl pagrįstai sumažino iki 2 000 Eur.

29. Nukentėjusiųjų E. A. ir A. A. atstovas advokatas P. Ragauskas pateikė ir apeliacinės instancijos teismui prašymus priteisti iš kaltinamojo K. L. nukentėjusiajai A. A. atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 45, 82). Iš mokėjimo pranešimų bei patvirtinimų apie lėšų įskaitymą nustatyta, kad A. A. už advokato P. Ragausko suteiktas atstovavimo paslaugas apeliaciniame procese iš viso sumokėjo 2 371,60 Eur (t. 3, b. l. 46–48, 83–84). Pažymėtina, kad mokėjimo pranešimuose advokatas nedetalizavo kiekvienos paslaugos kainos, nurodydamas bendrai, kad nukentėjusiųjų apeliacinio skundo parengimas ir kitos paslaugos apeliaciniame procese – 1 863,40 Eur ir pasirengimas bei dalyvavimas 2023 m. balandžio 6 d. ir 20 d. posėdžiuose ir specialisto išvados užsakymas – 508,20 Eur (t. 3, b. l. 84).

29.1. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų E. A. ir A. A. atstovo advokato P. Ragausko apeliacinį skundą. Apeliaciniu skundu ginčijama K. L. nusikalstamos veikos kvalifikacija, jam taikyto laidavimo instituto pagrįstumas, atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir E. A. priteistos neturtinės žalos bei priteistų procesinių išlaidų dydis. Šiuo atveju advokatas nukentėjusiuosius atstovavo ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl akivaizdu, kad rengiant apeliacinį skundą, advokatas su bylos duomenimis iš esmės jau buvo susipažinęs. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikšminga ne pati apeliacinio skundo apimtis, bet kokia apimtimi jis buvo pagrįstas. Šiuo atveju apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal pasekmes. 2023 m. vasario 23 d. apeliaciniame teismo posėdyje buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą, apklausti teismo medicinos ekspertą, posėdis truko 39 min. (t. 3, b. l. 58–59), 2023 m. balandžio 6 d. apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo nuotoliniu būdu, posėdis truko 17 minučių (t. 3, b. l. 77–79), 2023 m. balandžio 20 d. apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo taip pat nuotoliniu būdu, posėdis truko 1 val. 9 min. (t. 3, b. l. 86–95).

29.2. Įvertinus suteiktų paslaugų apimtį, atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies, darytina išvada, kad prašoma priteisti už advokato P. Ragausko suteiktas atstovavimo paslaugas apeliaciniame procese 2 371,60 Eur suma yra per didelė, ji mažintina iki 1 200 Eur ir priteistina iš kaltinamojo K. L..

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

30. Nukentėjusiosios A. A. atstovas advokatas P. Ragauskas pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios patirtas išlaidas už Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą pagal PVM sąskaitą faktūrą sumokėtus 726 Eur (t. 3, b. l. 73, 74, 75).

30.1. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pažymėtina, kad BPK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

30.2. Nagrinėjamu atveju, tenkinant apeliacinio skundo dalį dėl K. L. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir ją perkvalifikuojant iš BK 281 straipsnio 1 dalies į BK 281 straipsnio 3 dalį, vienas iš pagrindinių įrodymų, kurio pagrindu nustatytas nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo mastas, yra nukentėjusiosios A. A. atstovo advokato P. Ragausko pateikta Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai konstatuotos eismo įvykio metu patirto sužalojimo pasekmės, įvertinus medicininius duomenis, kurių atliekant tyrimą ir surašant specialisto išvadą Nr. G 499/2022 (03), teismo medicinos ekspertas neturėjo, nukentėjusioji šiuos medicininius duomenis gavo tik pasibaigus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.

30.3. Atsižvelgus į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Teismo medicinos konsultacine specialisto išvada buvo remtasi kaip įrodymu, pagrindžiančiu apeliacinio skundo argumentą dėl kaltinamojo K. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, išlaidos, t. y. sumokėti 726 Eur už Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo K. L..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, kolegija

nusprendžia:

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. A. ir E. A. atstovo advokato Petro Ragausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria K. L. atleistas nuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 40 straipsniu, pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos J. L. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą bei baudžiamoji byla K. L. nutraukta.

K. L. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, K. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos J. L. atsakomybei.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą K. L. nutraukti.

Išieškoti iš K. L. nukentėjusiajai A. A. 1 200 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir 726 Eur proceso išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.