Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-664-890/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-10-26
Bylos Nr.: 1-664-890/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02017-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis: K. L.
Nukentėjusysis: A. A., E. A.
Advokatai: Petras Ragauskas, Robertas Skėrys

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-664-890/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02017-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.1.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,kaltinamajam K. L., jo gynėjui advokatui Robertui Skėriui,nukentėjusiajai A. A.,nukentėjusiųjų E. A. ir A. A. atstovui advokatui Petrui Ragauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, studijuojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. 2022 m. sausio 17 d., apie 11.20 val., esant šviesiam paros metui, Klaipėdos mieste, šviesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo judėjimo kryptimi degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, iš (duomenys neskelbtini) gatvės vykdydamas posūkio į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, manevrą, keldamas grėsmę eismo saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei nedavė kelio šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja, degant pėsčiųjų eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį kirtusiai A. A. ir ją partrenkė, sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu K. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>) ir 158 p. (Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas <...>) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis K. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 20-21), tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis tuo metu dar mokėsi mokykloje, jam buvo du „langai“, todėl jis su draugu nusprendė pavalgyti ir nuvažiuoti į banką. Jis su draugu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, prieš jį stovėjo dar viena mašina, švietė saulė, priekyje važiavo visureigis. Tuo metu jo vairavimo stažas buvo vos keli mėnesiai. Jis pamatė, kad visureigis suko į dešinę, jam pasidarė baisu, kad nutrenks automobilio veidrodėlį. Jis tuo metu neatkreipė dėmesio, kas vyko pėsčiųjų perėjoje, tik atsisukęs pamatė nukentėjusiąją ir bandė stabdyti, tačiau laiku nesustabdė ir ją partrenkė. Ji krito ant kapoto, o paskui ant žemės. Jis matė ir kitą nukentėjusįjį, kontakto su juo nebuvo. Jis jį užkalbino, kai ėjo pažiūrėti nukentėjusiosios. Nukentėjusioji labai stipriai rėkė, šalia buvo policija, jie ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusioji tuo metu gulėjo ant pilvo ar ant šono, jis nematė jos veido. Kitas nukentėjusysis neatrodė labai sutrikęs. Juos apklausė policijos pareigūnai, klausė kontaktų, nukentėjusysis nurodė, kad neturi telefono. Pirmame paaiškinime nenurodė, kad jį apakino saulė, nes sudvejojo, nes po įvykio praėjus gal 10 minučių prasidėjo lietus, bijojo, kad jį apkaltins sakant netiesą. Tas visureigis, su kuriuo prasilenkė, buvo ne daugiau nei 0,5 metro nuo jo automobilio. Jis praeitą teismo posėdį neoficialiai atsiprašė nukentėjusiosios. Jis pirmą kartą po įvykio, praėjus kažkur mėnesiui laiko, pabendravo su teisininku. Jis sužinojo, kad nukentėjusioji turi atstovą, kai jis pats susirado advokatą, jo gynėjas bandė susiekti su nukentėjusiąja jo vardu. Jis tokį savo elgesį vertina labai blogai, nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiosios dėl patirtų išgyvenimų ir sužalojimų.

Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu apklausta dėl byloje nukentėjusiojo E. A. pareikšto civilinio ieškinio, parodė, kad ji yra A. A. antros kartos pusseserė. Ji daugiau bendrauja su A. A., bet lankydamasi jos namuose, dažnai pabendrauja ir su jos sūnumi E. A.. Po įvykio A. jos paprašė padėti nudirbti namų ruošos darbus, todėl ji ateidavo beveik kiekvieną dieną nuo gruodžio 20 dienos iki gegužės mėnesio. Ji praleisdavo po keletą valandų per dieną, nes reikėdavo padėti susitvarkyti, taip pat padaryti valgyti, padėti A. nusimaudyti, kadangi ji yra jai artima. Šiuo metu ji ją aplanko tik retkarčiais. Už pagalbą A. jai atsilygindavo pinigais.

Liudytoja J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo prašymą ir prašo ją paskirti sūnaus K. L. laiduotoja. Nurodė, kad jos ryšys su sūnumi yra artimas, draugiškas. Nors sūnus šiuo metu mokosi Vilniuje, tačiau jie dažnai bendrauja telefonu, ji (duomenys neskelbtini) dažnai sūnų lanko. Sūnus apie įvykį jai papasakojo tą patį vakarą, kai ji grįžo iš darbo. Kai sūnus mokėsi vairuoti, elgėsi labai atsakingai. Dėl šio neatsargaus nusikaltimo sūnus labai išgyveno. Mano, kad ji gali daryti sūnui teigiamą įtaką – daug kalbėsis, patars sūnui dėl atsargumo ir atidumo kelyje, apie tai jau daug diskutavo ir po įvykio.

Kadangi kaltinamasis K. L. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis bei jo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. L. parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

Nukentėjusioji A. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 17 d., apie 11.15 – 11.30 val., ji kartu su savo sūnumi E. A. išėjo iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo rūmų ir turėjo nueiti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jie ėjo jų judėjimo kryptimi dešiniuoju šaligatviu. Eidami šiuo šaligatviu, priėjo sankryžą su pėsčiųjų perėja. Sankryžą turėjo kirsti tiesiai, nekeisdami judėjimo krypties. Priėjus sankryžą, jų judėjimo kryptimi degė raudonas pėsčiųjų eismą reguliuojančio šviesoforo signalas. Jie abu su sūnumi sustojo ir laukė apie 8-10 sekundžių jų judėjimo kryptimi užsidegančio žalio šviesoforo signalo. Sūnus visada buvo šalia jos, jai iš dešinės. Jų judėjimo kryptimi užsidegus žaliam pėsčiųjų eismą reguliuojančiam šviesoforo signalui, ji pasižiūrėjo į kairę. Jokių automobilių jai iš šono nebuvo, todėl jie drąsiai žengė į pėsčiųjų perėją. Pėsčiųjų perėja buvo pažymėta baltomis linijomis ir žaliomis šviesomis po pėsčiųjų kojomis. Per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ji su sūnumi ėjo normaliu tempu. Jų judėjimo tempas buvo vienodas. Nuo važiuojamosios dalies krašto nuėjus apie 5 – 7 m. atstumą, pasukusi galvą į kairę, pamatė, kaip link jų lekia lengvasis automobilis. Ji dar spėjo kilstelti kairę ranką vairuotojui, kad stok, kur tu leki, tačiau nematė automobilio vairuotojo, dėl to nustebo. Tuomet išgirdo stabdžius, stiprų stabdymą, ir atsirado žmogaus veidas automobilio vairuotojo vietoje, po ko iš karto pajautė smūgį į ją ir didelį skausmą viso kūno kairėje pusėje. Nuo to momento nieko neatsimena. Sekantis momentas, kurį atsimena, yra ligoninės reanimacija. Pasirodo, kad per šį laiką nuo jos nukirpo drabužius, juos sugadindami. Buvo visa prijungta prie aparatų reanimacijos skyriuje. Gydytojai ir sesutės lakstė, darė visokius tyrimus ir klausė, ką šįryt valgė. Ji jiems atsakė, kad arbata, obuolys ir riešutai. Sekantis veiksmas buvo jos operacija. Iš gydytojo pasakymo ir nuotaikos suprato, kad operacija nebuvo labai sėkminga, gydytojas tik pasakė, kad kažką surinko. Nurodė, kad kažką papildomai žiūrės po dviejų mėnesių. Ir šiai dienai ji jaučiasi blogai, negali savęs apsitarnauti, tai yra negali pati savarankiškai apsirengti, nei atsigulti, nei atsikelti, tai atsiliepia visam kūnui, skauda galva ir koją. Gydytoja nuliūdino, kad bet kokiu atveju šitas lūžimas yra pats baisiausias ir blogiausias iš visų lūžių, kadangi jis pilnai nesugyja ir kairė ranka nefunkcionuos pilnai. Ji funkcionuos iki 60 – 70 procentų. Nuo avarijos metu patirto smūgio sutrūko jos dantų protezai. Po avarijos 3 dieną, vakare, esant ligoninėje, valgant vakarienę, tai yra košę, pajautė, kad košėje yra pašaliniai objektai. Tuomet su liežuviu pajuto, kad jai jau duria nulūžę dantys. Tokiu būdu suprato, kad nulūžo jos protezai. Iš viso neteko ir tvarkyti reikia 5 dantis. Po eismo įvykio buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, dantis gydėsi dantų klinikoje (duomenys neskelbtini), kreipėsi į savo šeimos gydytoją, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu neišsimiega, miegoti trukdo skausmas, vaikščioja tik su lazda. Kojos po avarijos liko su randais. Eismo įvykio metu patyrė turtinę, fizinę ir moralinę, neturtinę žalą, todėl šioje byloje prašo ją pripažinti nukentėjusiąja (1 t., b.l. 66-67).

Nukentėjusysis E. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 17 d., tarp 11 ir 12 valandos, jis su savo mama ėjo iš vieno pastato į kitą pastatą. Jis su mama ėjo šaligatviu ir priėjo šviesoforą. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jiedu su mama ėjo per gatvę. Jo mama buvo jam iš kairės, greta jo. Jis su mama ėjo tarp pėsčiųjų perėją žyminčių horizontalaus kelio ženklinimo linijų normaliu tempu. Staiga pamatė, kaip priešpriešai važiuojantis, baltas „Volkswagen“ automobilis suko į kairę. Tuo metu dar buvo labai šalta, minėtas automobilis jo nekliudė, bet tik dėl to, kad jis atšoko, bet partrenkė jo mamą. Prieš pat mamos partrenkimą, minėtas automobilis važiavo apie 40-60 km/h greičiu. Mamą partrenkusio automobilio vairuotojas sustojo ir išlipęs iš automobilio, mamai pasakė: „ponia kelkitės“. Mama šaukė ir rėkė. Tuomet privažiavo pora policijos automobilių ir iškvietė greitąją. Dėl įvykusio eismo įvykio jis patyrė šoką, jam buvo baisu žiūrėti, kaip automobilis partrenkia jo mamą. Dėl įvykusio eismo įvykio jis labai išgyveno, nes bijojo, kad mama gali mirti. Galvojo, kad neteko mamos. Dėl to išgyvendamas verkė. Mamos namuose nebuvo savaitę laiko. Prašo šioje byloje jį pripažinti nukentėjusiuoju (1 t., b.l. 106-107).

Liudytojas L. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 17 d., 11.30 val., jis kartu su savo buvusia sutuoktine A. A. ir sūnumi E. A. ėjo iš (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) gatvėje link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jo žmona su sūnumi ėjo priekyje jo, nes jie važiavo į savo namus (duomenys neskelbtini), o jis ėjo į autobuso stotelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, sankryžoje pasukus į dešinę. Žmona su sūnumi ėjo apie 3 metrai priekyje jo. Žmona gyvena kartu su sūnumi. Jam priėjus (duomenys neskelbtini) sankryžą, jis šaligatvyje pasuko į dešinę, o žmona su sūnumi nuėjo tiesiai link važiuojamosios dalies. Jam pasukus, jis išgirdo labai garsų susidūrimo smūgį. Padangų cypimo nebuvo. Iš karto atsisuko atgal į pėsčiųjų perėją ir pamatė, kaip jo buvusi žmona krenta ant važiuojamosios dalies savo kūno kaire puse, galva kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuo pačiu metu matė, kaip sūnus abiem rankomis atsirėmęs į automobilį, nuo jo atsistumia ir atšoka. Jis iškart bėgo prie žmonos, prie jos atsiklaupė ir žiūrėjo į jos veidą, ar nebėga kraujas. Tada vairuotojas atidarė dureles, ir jis jo paklausė: „kodėl tu nesustabdei?“. Jis jam pasakė, kad važiavo tik 20 km/h greičiu ir įsėdo atgal į automobilį. Tuomet jis pamatė nuo teismo atvažiuojančius pareigūnus. Jie staigiai sustojo ir pribėgo prie gulinčios moters ir iškvietė greitąją. Jo buvusi žmona šaukė taip, kaip jis dar nėra girdėjęs, net gyvendamas su ja kartu. Net nesuprato, kokie sužalojimai jai padaryti. Tuo pačiu metu kartu su juo buvęs sūnus paklausė jo, į kurią pusę jam eiti, tai yra, kurioje pusėje yra jo namai. Jis jam parodė ir šis nuėjo. Jo sūnus turi psichinę negalią, nes persirgus meningitu, jam „pakirto“ smegenis. Jis nėra adekvatus, todėl įvykio aplinkybių nurodyti negalės. Po eismo įvykio jis prašė kito sūnaus G. A. nuvažiuoti patikrinti, ar sūnus grįžo. Jis patvirtino, kad sūnus grįžo namo. Kokiam šviesoforo signalui degant jo buvusi žmona su sūnumi kirto gatvę, nematė. Atvažiavus greitajai, jį nuo žmonos atstūmė dėl „korona“ viruso. Jam tik atsakė, kad žmoną veža į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jo žmona yra visiškai sveika, jokio neįgalumo ar ligų neturi (1 t., b.l. 133-136).

Liudytojas N. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metais, sausio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, savaitės dienos taip pat nepamena, bet tai buvo darbo dieną, apie 11.00 – 11.20 val., jis kartu su K. L., K. L. vairuojamu automobiliu „VW Golf E“ važiavo iš mokyklos iki (duomenys neskelbtini). Jie važiavo dviese. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Nuo (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) gatve privažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Privažiavę sankryžą sustojo antroje eismo juostoje, nes sankryžoje jiems reikėjo pasukti į kairę. Antroje eismo juostoje prieš juos stovėjo vienas automobilis. Jų judėjimo kryptimi, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pirmasis pajudėjo priekyje jų stovėjęs automobilis. Šis automobilis sankryžoje suko, lygtais, į dešinę. Ar šis automobilis rodė posūkį, nepamena. Kai priekyje jų buvęs automobilis pavažiavo apie 2,5-3,5 m į priekį, jie pradėjo važiuoti. Važiuojant automobiliu, suko į kairę. Jiems tuo momentu dar degė žalias šviesoforo signalas. Koks tuo momentu signalas degė pėstiesiems, neįsidėmėjo. Kadangi priekyje jų važiavęs automobilis „pasitampė“, bet visiškai nenuvažiavo, važiuodamas pro jį draugas saugojo dešinį savo automobilio veidrodėlį, kad nekliudytų šio automobilio. Jų judėjimo greitis buvo iki 20 km/h. Tuo metu jiems sėdint priekyje, labai akino saulė. Tuo momentu saulė švietė per priekinį ir kairį šoninį stiklą. K. L. pradėjus išvažinėti iš sankryžos, į kurią eismo juostą nurodyti negali, jis staiga stipriai nuspaudė stabdžius ir jis pamatė pėsčiųjų perėjos ribose, apytiksliai 1 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies esančią pėsčiąją. Tuo momentu kartu su ja buvęs vyriškis tik pradėjo įženginėti į perėją. Jie abu kirsdami važiuojamąją dalį greitai ėjo. Nors, kai visa tai pamatė, K. L. jau stabdė vairuojamą automobilį, tačiau jam nespėjus sustoti, moteris atsitrenkė į automobilio priekinę dalį, apie 10-15 cm dešiniau vidurio, tuomet labai nestipriai pasviro ant variklio dangčio ir nuslydo ant važiuojamosios dalies. Jų automobilis liko stovėti moters partrenkimo vietoje. Kiek suprato, iškart po įvykio prie moters pribėgo jos vyras ir kartu su ja buvęs sūnus. Kadangi šalia buvo policijos ekipažas, jis iškart iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis pats vairuotojo pažymėjimo dar neturi. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas yra K. L., nes dėl akinančios saulės nepastebėjo per gatvę einančios moters (1 t., b.l. 140-141).

2022 m. sausio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sankryžoje įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmonės. Įvykio vietoje nustatyta, kad transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama blaivaus (0.00 promilių) K. L., šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, sukant į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui, nedavė kelio ir partrenkė pėsčiąją A. A., kuri važiuojamąją dalį kirto jos judėjimo kryptimi degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčioji A. A., ją Greitosios medicinos pagalbos brigada išsivežė į ligoninę. Eismo įvykio vieta filmuojama vaizdo kameromis (1 t., b.l. 1).

2022 m. sausio 17 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei foto nuotraukose užfiksuota įvykio vietos apžiūra, iš kurios matyti, jog įvykio dieną – lijundra, apsiniaukę, apšvietimas natūralus. Įvykio vieta yra Klaipėdos mieste esanti (duomenys neskelbtini) sankryža, kuri reguliuojama šviesoforais. Važiuojamosios dalies danga – šlapias asfaltas. Važiuojamoji dalis – 7,4 m pločio. Ties įvykio vieta važiuojamoji dalis paženklinta horizontalaus kelio ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, taip šviesoforais reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Ties įvykio vieta yra kelio ženklai Nr. 533 ir Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“, pirmumo kelio ženklais Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ ir Nr. 203 „Duoti kelią“. Didžiausią gyvenvietėse leidžiamą važiavimo greitį ribojančių kelio ženklių ties įvykio vieta nėra. Kelio aplinka – pastatai. Po įvykio automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje, priekiu link (duomenys neskelbtini), horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėtos pėsčiųjų perėjos ribose, priekiniu dešiniu ratu 2,7 m atstumu nuo dešiniojo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto. Padangų pėdsakų ar stabdymo žymių įvykio vietoje nėra. Duomenų, apibūdinančių pėsčiojo partrenkimo vietą, nėra. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti duomenys grafiškai pavaizduoti 2022 m. sausio 17 d. eismo įvykio vietos schemoje bei 2022 m. sausio 17 d. foto lentelėje esančiose nuotraukose (1 t., b.l. 8-35).

2022 m. sausio 17 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, iš kurios matyti, kad automobilis neapgadintas, apšvietimo signalinių prietaisų ir stiklų būklė tinkama, padangų būklė – tinkama (1 t., b.l. 36-44).

Automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 26 d. apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 22 d., (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 26 d. (1 t., b.l. 22, 36).

2022 m. sausio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad buvo gauta informacija apie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Peržiūrėti miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad eismo įvykio vieta dalinai patenka į vienos iš vaizdo stebėjimo kamerų aprėpiamą plotą. Dėl kompiuterinės programinės įrangos gedimo buvo galimybė vaizdo įrašą peržiūrėti, tačiau nebuvo galimybės iškelti vaizdo įrašo failo į išorinę laikmeną. Dėl šios priežasties monitoriaus ekrane matomas eismo įvykio vaizdo įrašas buvo perfilmuotas tarnybiniu mobiliuoju telefonu, o vaizdo įrašo skaitmeninis failas patalpinamas IBPS sistemoje prie tarnybinio pranešimo. Taip pat prie šio tarnybinio pranešimo pridedamas elektroniniu paštu iš Klaipėdos keleivinio transporto, pagal reikalavimą, pateiktas vaizdo stebėjimo kamerų įrašas. Kadangi esminis vaizdo įrašo failas yra perfilmuotas mobiliuoju įrenginiu iš monitoriaus ekrano, šiame vaizdo įraše matomas vaizdas abejonių nekelia ir yra objektyvus, tačiau perfilmuojant vieno įrenginio vaizdą kitu įrenginiu, gaunamos dvigubos įrašymo laikų paklaidos, dėl ko kadro atsekamumas nėra įmanomas, taip pat negalimas šio vaizdo įrašo objektyvus vaizdų tyrimas (1 t., b.l. 146).

2022 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra. Peržiūrint vaizdo įrašo failą pavadinimu „20220117_121754“ – nustatyta, kad vaizdo įrašas nėra originalus, vaizdo įrašas darytas filmuojant kitą monitorių, kuris rodo vaizdo įrašą iš ant pastato adresu (duomenys neskelbtini) esančios vaizdo stebėjimo kameros. Vaizdo įrašo trukmė 01:38 min. Vaizdo įraše atvaizduota originalaus vaizdo įrašo fiksuota data ir laikas, t.y. 2022 m. sausio 17 d. 11:17:20. Vaizdo įraše matoma (duomenys neskelbtini) sankryža, o skersai (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) esanti, šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja – matoma tik dalinai. Originaliame vaizdo įraše fiksuotu laiku 2022 m. sausio 17 d. 11:17:20 matyti, kad skersai (duomenys neskelbtini) dalinai matomoje pėsčiųjų perėjoje dega raudonas pėsčiųjų eismą reguliuojantis šviesoforo signalas. Taip pat vaizdo įraše matomas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniu šaligatviu einantis vyriškis, kuris vilki, tikėtina, melsvo atspalvio kelnes ir tamsios spalvos striukę su gobtuvu, kurį yra užsidėjęs. Pastarajam vyriškiui einant šaligatviu ir esant ties kairiau jo esančioje (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje esančia „Stop“ linija (vaizdo įraše fiksuotu laiku 11:17:30), bet jos dar nepriėjus, vyriškio judėjimo kryptimi skersai (duomenys neskelbtini) vedančioje pėsčiųjų perėjoje užsidega pėsčiųjų eismą leidžiantis žalias šviesoforo signalas. Vyriškiui tęsiant judėjimą ir esant ties kairiau jo esančioje (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje esančia „Stop“ linija, vaizdo įraše fiksuotu laiku 11:17:32, pajuda prieš „Stop“ liniją (duomenys neskelbtini) stovėjęs šviesios spalvos visureigis. Pastarajam judant link važiuojamųjų dalių sankirtos vidurio, 11:17:35 vaizdo įraše fiksuotu laiku, ekrane pasirodo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įvažiuojantis, t.y. posūkio į kairę, link (duomenys neskelbtini) manevrą vykdantis pilkos spalvos visureigis, kuriam vaizdo įraše fiksuotu 11:17:35 laiku esant prieš pat pėsčiųjų perėją žyminčias horizontalaus kelio ženklinimo linijas, degant pėsčiųjų eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, į važiuojamąją dalį įžengia aukščiau aprašytas vyriškis. Aprašytasis pilkos spalvos visureigis pėsčiojo (vyriškio) nepraleidžia ir kirsdamas pėsčiųjų perėją pravažiuoja pro link jo artėjantį pėsčiąjį. Minėtam pilkos spalvos visureigiui išvažiavus iš kamera aprėpiamos matomumo zonos, vaizdo įraše fiksuotu laiku 11:11:37 ekrane pasirodo baltos spalvos automobilis „VW Golf“, kuris sankryžoje vykdydamas posūkio į kairę manevrą, artėja link pėsčiųjų perėja, degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui važiuojamąją dalį kirtusio pėsčiojo (vyriškio). Vaizdo įraše fiksuotu laiku 11:17:39 matyti, kad automobiliui „VW Golf“ priekine dalimi esant ties pėsčiųjų perjos ženklinimo linijų artimesniu kraštu – užsidega raudonas galinis kairys žibintas, tikėtina, kad tai stabdžių įspėjamasis žibintas. Tuo pačiu momentu važiuojamąją dalį kertantis pėstysis (vyriškis) jau pradeda keisti savo judėjimo kryptį atsitraukdamas atgal. Vaizdo įraše fiksuotu laiku 11:17:40 matyti, kaip automobilis „VW Golf“ galine dalimi orientaciniai ties pėsčiųjų perėjos viduriu, sustoja, o pėsčiasis palei šio automobilio dešinį šoną nueina link automobilio priekinės dalies. Tuo momentu pėsčiųjų eismą reguliuojančiame šviesofore vis dar dega pėsčiųjų eismą leidžiantis – žalias šviesoforo signalas. Vaizdo įraše fiksuotu laiku 11:17:45 pėsčiųjų judėjimo kryptimi užsidega pėsčiųjų eismą draudžiantis – raudonas šviesoforo signalas. Vaizdo įraše fiksuotu laiku 11:22:58 įvykio vietoje matomi du policijos ekipažai, tačiau vertinant vizualiai, automobilio „VW Golf“ padėtis važiuojamosios dalies ilgio ir pločio atžvilgiu iškart po įvykio ir įvykio vietoje esant policijos pareigūnams – išlikusi nepakitusi. Peržiūrint vaizdo įrašo failą pavadinimu (duomenys neskelbtini)_20220117111736_20220117111755_“ nustatyta, kad vaizdo įrašas 20 sekundžių trukmės, o vaizdo kamera, kuria buvo filmuotas vaizdas yra ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Į kameros aprėpiamą plotą visu pločiu patenka įvykio vietoje esanti pėsčiųjų perėja, tačiau nematomi šviesoforų veikimo signalai ir visu ūgiu nematomi pėsčiųjų perėją kertantys pėstieji. Vaizdo įrašo pradžioje fiksuota data ir laikas: 2022-01-17 11:17:34. Šiame vaizdo įrašo fragmente jau matomi į įvykio vietoje esančią pėsčiųjų perėją įžengę du asmenys (keturios kojos), o priekyje jų pėsčiųjų perėją kertantis pilkos spalvos visureigis. Dėl minėto automobilio judėjimo, važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja kertantys pėstieji, judėjimo tempo nesumažina. 11:17:36 fiksuotu laiku ekrane pasimato posūkio į kairę manevrą vykdantis automobilis „VW Golf“, kuriam priartėjus prie artimesnės pėsčiųjų perėjos horizontalaus kelio ženklinimo linijos, pėsčiųjų kojų pozos pasikeičia, jie sustoja, o automobilis „VW Golf“ priekine dalimi kliudo dešiniau (žiūrint pėsčiųjų judėjimo kryptimi), esantį pėsčiąjį. Po to kitas pėsčiasis, palei automobilio dešinį šoną nueina link automobilio priekinės dalies. Baigus vaizdo įrašų apžiūrą, pastarieji įrašomi į skaitmeninę DVD laikmeną ir pridedami prie bylos (1 t., b.l. 148-150).

VTMT Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma: 1. Tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje A. A. konstatuota: kairio žastikaulio kaklo ir didžiojo gumburėlio lūžimas, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje, nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas. Nustatyti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, nes dėl kaulų lūžimo A. A. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai); 2. Tyrimui pateiktoje med. dokumentacijoje konstatuoti sužalojimai kairėje rankoje ir kojoje galėjo būti padaryti eismo įvykio metu nukentėjusiąją kliudžius išorės detalėmis – pirminis poveikis į kairio kelio sritį, toliau veikiant inercinėms jėgoms ir kūną verčiant ant automobilio moteriai sužalota kairė ranka. Tos pačios traumos metu galėjo patirti ir galvos smegenų sukrėtimą (1 t., b.l. 93-94).

Veikos kvalifikavimas ir atsakomybės taikymas

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti KET pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 158 punkte nustatyta, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.

Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – kaltinamojo K. L. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų E. A. ir A. A. parodymai, liudytojų N. K., L. A. parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2022 m. sausio 17 d., apie 11.20 val., esant šviesiam paros metui, Klaipėdos mieste, šviesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, K. L. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo judėjimo kryptimi degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, iš (duomenys neskelbtini) gatvės vykdydamas posūkio į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, manevrą, keldamas grėsmę eismo saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei nedavė kelio šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja, degant pėsčiųjų eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį kirtusiai A. A. ir ją partrenkė, sukeldamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 9, 127 bei 158 punktų reikalavimus ir tai tapo eismo įvykio kilimo priežastimi. Kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip neatsargus BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Viena iš būtinųjų laidavimo sąlygų, tai yra, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015, 2K-142-697/2022).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesutinka su nukentėjusiųjų atstovo argumentais, kad šioje byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kadangi, atstovo teigimu, kaltinamasis bandė klaidinti teismą, nurodydamas, kad įvykio dieną švietė saulė, kuri jį apakino, nors vaizdo įraše tokie duomenys neužfiksuoti, be to, pasak nukentėjusiųjų atstovo, kaltinamojo nenuoširdžią atgailą rodo tai, kad jis nerado galimybių susiekti ir atsiprašyti nukentėjusiosios, nesiūlė jai jokios pagalbos, o atsiprašė tik neoficialiai po posėdžio.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis K. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 20-21), tiek teisme pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, pripažino esmines įvykio aplinkybes, neneigė pažeidęs kaltinime nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei nukentėjusiajai neatsargiu nusikaltimu padarytų sužalojimų pobūdžio bei masto. Kaltinamasis davė išsamius parodymus, kuriais buvo patvirtintas jo padarytos nusikalstamos veikos faktas, teisingai nusakė svarbiausius šios veikos bruožus bei padarymo aplinkybes, nevengė atsakomybės ir nebandė sumenkinti savo veiksmų bei padarytos žalos. Be to, dėl nepakankamos byloje esančių vaizdo įrašų kokybės neįmanoma nustatyti, ar įvykio metu švietė saulė, byloje nėra ir jokių meteorologinių duomenų, paneigiančių kaltinamojo nurodomą aplinkybę, todėl teismas neturi pagrindo kaltinamojo parodymų dėl nurodomos aplinkybės vertinti kaip siekį klaidinti teismą ar pripažinti nenuoširdžiais. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamojo nurodomą aplinkybę dėl įvykio metu akinusios saulės apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas N. K. (1 t., b.l. 140-141). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad kaltinamasis savo elgesio neigiamą vertinimą ir norą atsiprašyti nukentėjusiosios išreiškė ne tik ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 20-21), bet ir 2022 m. spalio 3 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu. Teisme kaltinamasis K. L. ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo, bet ir atsiprašė nukentėjusiosios tiek dėl savo elgesio, tiek dėl jos patirtų išgyvenimų bei sužalojimų. Atsiprašymo faktas yra užfiksuotas byloje, o tai, jog atsiprašymas nebuvo toks, kokio galbūt tikėjosi nukentėjusioji ar jos atstovas, savaime nereiškia, jog išreikštas gailėjimasis ir atsiprašymas turi būti vertinami kaip nenuoširdūs. Šiuo atveju, pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjant bylą teisme, buvo nuspręsta bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Viena iš sąlygų, norint taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra kaltininko prisipažinimas kaltu (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Nors taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pakanka prokuroro ir gynėjo sutikimo (BPK 273 straipsnio 1 dalis), tačiau akivaizdu, jog nei nukentėjusioji A. A., nei abiejų nukentėjusiųjų atstovas teisiamojo posėdžio metu prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo tokia forma neišreiškė, t. y. nekėlė abejonių dėl K. L. prisipažinimo tikrumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, negalima tvirtinti, jog šioje byloje kaltės pripažinimas ir gailėjimasis buvo nenuoširdūs. Todėl laikytina, kad visos aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog K. L. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismas byloje nustatė ir kitą laidavimo instituto taikymui būtiną sąlygą, susijusią su žalos atlyginimu (iš dalies ar visiškai atlygino žalą, arba įsipareigojo ją atlyginti). Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas nustato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

Kaltinamasis K. L. padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui vairuodamas transporto priemonę, kuri buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 22). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. A., kuriai eismo įvykio metu sutrikdyta sveikata, byloje nei kaltinamajam K. L., nei minėtai draudimo bendrovei civilinio ieškinio dėl jai padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo nepareiškė. Nukentėjusysis E. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriame atsakove nurodė draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini), prašydamas iš atsakovės jam priteisti 5 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Teismas įvertina, jog kaltinamasis nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios kritiškai vertino savo elgesį, teismo posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios atsiprašė, ši jam pretenzijų ir civilinio ieškinio nepareiškė, o nukentėjusysis E. A. ieškinį pareiškė draudimo bendrovei, kurioje buvo apdrausta kaltinamojo civilinė atsakomybė, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiųjų atstovo teiginiais, kad kaltinamasis K. L. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tuo pagrindu, kad jis nedėjo jokių pastangų bent iš dalies atlyginti nukentėjusiesiems žalą.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. K. L. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamą veiką K. L. padarė pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, yra jauno amžiaus, studijuoja, baigęs studijas, planuoja įgyti profesiją. Nors kaltinamasis anksčiau du kartus baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti nusižengimai nesusiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir nėra šiurkštūs, paskirtas baudas kaltinamasis yra sumokėjęs (2 t., b.l. 4-5). Kaltinamasis K. L. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios A. A. dėl jos patirtų išgyvenimų ir sužalojimų. Nei turtinių, nei neturtinių pretenzijų nukentėjusieji kaltinamajam byloje nereiškė. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Visi aptarti duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir K. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų.

J. L. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b.l. 100-114). Teisiamojo posėdžio metu J. L. nurodė, kad prašo ir sutinka būti sūnaus laiduotoja, jai išaiškintos laiduotojos teisės bei pareigos. Iš J. L. paaiškinimų nustatyta, jog jos ryšys su sūnumi K. L. yra artimas. Kartu su prašymu pateikti duomenys patvirtina, jog J. L. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai. Įvertinęs aptartus duomenis ir išklausęs J. L. paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad laiduotoja J. L. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką sūnui K. L.. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinęs laiduotojos asmenines savybes, teismas sprendžia, jog nėra būtinybės skirti laidavimą su užstatu. Nustatomas minimalus įstatymo numatytas laidavimo terminas – vieneri metai.

Taigi, nustatęs, kad yra pagrindo manyti, jog pirmą kartą padaręs neatsargų nusikaltimą, savo kaltę pripažinęs ir dėl padarytos nusikalstamos veikos besigailintis K. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jo nusikalstama veika padaryta žala bus visiškai atlyginta draudimo bendrovės, ir esant vertos teismo pasitikėjimo laiduotojos prašymui perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, teismas K. L. atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukia.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. L. jam inkriminuotą neatsargų nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. A. sveikata. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad K. L. anksčiau neteistas, administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, nebuvo padaręs. Kaip jau minėta anksčiau, K. L. yra jauno amžiaus, studijuoja, neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis savo kaltę nuo pat tyrimo pradžios pripažino ir dėl įvykio nuoširdžiai apgailestauja, teisme atsiprašė nukentėjusiosios. Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nesant duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad šis kaltinamojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, bet dėsningas atvejis jo gyvenime, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiojo E. A. atstovas advokatas Petras Ragauskas pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo nukentėjusiajam E. A. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimas motyvuojamas tuo, kad K. L. sukelto eismo įvykio metu nukentėjusioji A. A. per perėją ėjo kartu su savo psichikos negalią turinčiu sūnumi E. A., kuriam nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Dėl minėto sutrikimo nukentėjusiajam būdingas itin padidintas psichinis jautrumas. Jam dėl K. L. padarytos nusikalstamos veikos buvo padaryta neturtinė žala. Kadangi nukentėjusiųjų kaltės dėl eismo įvykio nebuvo, todėl pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį, nėra. E. A. labai išsigando dėl automobilio trenkimosi į jo mamą, jo išgąstis pavirto siaubu, kai jis po susidūrimo pamatė sukniubusią ir nebepasikeliančią mamą, o greitosios pagalbos automobilis ją netrukus išvežė iš įvykio vietos ir jis liko be jam būtinos iki tol nuolat su juo buvusio žmogaus globos. Nukentėjusiajam grįžus namo, mamos nebuvo dar 5 dienas. Iki mamai grįžtant iš ligoninės, nukentėjusysis E. A. ypatingai bijojo, kad neteko arba artimiausiu metu gali netekti į eismo įvykį patekusios mamos, kuri pastaruosius dešimt metų juo rūpinosi ir su kuria kartu gyvena, yra prie jos labai prisirišęs, bet ir nuo jos priklausomas tiek psichologiškai, tiek ir fizinių poreikių užtikrinimo aspektu. Ne tik po šio eismo įvykio, bet ir iki mamai grįžtant namo, jis labai išgyveno, jautė nuolatinį stresą ir įtampą, vėliau dar ilgai nenurimo ir buvo labai emociškai sujaudintas bei išbalansuotas. Kadangi dėl patirtų traumų nukentėjusioji A. A. ilgą laiką negalėjo juo rūpintis, jis turėjo ir įvairiausių buitinių nepatogumų (maisto gamyba, rūbų išskalbimu). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, į nukentėjusiojo specifinę individualią situaciją, prašo jam priteisti 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į nukentėjusiojo civilinį ieškinį nurodė, kad civilinis ieškovas E. A., o taip pat ir nukentėjusioji A. A. dėl 2022 m. sausio 17 d. eismo įvykio metu patirtos žalos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 13 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 4 dalies nuostatos, į atsakovą su pretenzija nesikreipė, draudimo išmokos mokėtos nebuvo. Nagrinėjamu atveju suprantama, kad ieškovas dėl motinos sužalojimo galėjo patirti neigiamų išgyvenimų bei nepatogumų, tačiau įrodymų dėl aplinkybių, kurias galima būtų laikyti išimtinėmis, lyginant su kitų asmenų išgyvenimais panašioje situacijoje, nepateikė. E. A. eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, nukentėjusiajai, t. y. jo motinai, taip pat nebuvo padaryta sunkių sveikatos sutrikdymų, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes motinos gydymo įstaigoje praleistas laikas nebuvo ilgas, t. y. 5 dienos. Kaip nurodoma ieškinyje, savo padidintą psichinį jautrumą ir negebėjimą adekvačiai įvertinti kilusio pavojaus laipsnio ir susidoroti su persekiojančiomis baimėmis, E. A. sieja su dar (duomenys neskelbtini) diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos padariniais, už kuriuos eismo įvykį sukėlęs K. L. negali būti atsakingas. Atsakovo įsitikinimu, E. A. neįrodė išimtinių aplinkybių, kurias galima būtų vertinti kaip pagrindą priteisti neturtinę žalą, kuri, be kita ko, yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kriterijai ir išimtinės aplinkybės, pagrindžiančios sužaloto asmens artimųjų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, pagal konkrečios bylos aplinkybes gali būti pripažįstami tėvų patirti nepaprastai dideli išgyvenimai, susiję su vaiko dideliu sužalojimu ir jo padariniais vaiko sveikatai, taip pat ypatingas dvasinis ir fizinis vaikų bei tėvų ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose ir civilinėse bylose 3K-3-222/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-177/2013, 3K-3- 80-706/2015, 2K-61-696/2016, 2K-331-976/2018).

Pagal BPK 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė įstatymo nustatytais atvejais privalo būti draudžiama. Šiuo atveju civilinė atsakomybė turi būti draudžiama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254 ir 6.987 straipsniai). Taigi, kilus eismo įvykiui, priklausomai nuo žalos dydžio, iš esmės yra du asmenys, kuriems gali kilti pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, kadangi nustatyta pastarųjų subsidiarinė atsakomybė. Vadovaujantis CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Šioje byloje K. L. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudiko (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (šiai bylai aktuali redakcija) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Nukentėjusysis E. A. į teismą neatvyko, paaiškinimus dėl jo patirtos neturtinės žalos teikė atstovas, taip pat teisme apklausta liudytoja J. G.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusįjį E. A. su eismo įvykio metu sužalota mama A. A. sieja glaudus ryšys, jie gyvena kartu. Nukentėjusioji A. A. rūpinasi suaugusiu, tačiau neįgaliu sūnumi, kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad dėl artimo žmogaus patirtų sužalojimų ir išgyvento fizinio skausmo nukentėjusysis E. A. patyrė dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę ir nerimą dėl savo bei artimo žmogaus, kuris juo rūpinosi, ateities, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl minėto įvykio metu bei po jo patirtų išgyvenimų nukentėjusiajam E. A. prireikė skubios medikų pagalbos, kad tokia pagalba jam buvo suteikta ar kad dėl patirtų išgyvenimų pablogėjo nukentėjusiojo sveikata. Teismas pažymi ir tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam E. A. sveikata nebuvo sutrikdyta ir jis nepatyrė jokių sužalojimų. Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad nukentėjusiojo mamos namie nebuvo penkias dienas, todėl E. A. turėjo ir įvairiausių buitinių nepatogumų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis yra pilnametis asmuo, nors jam nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, tačiau įvertinama tai, kad nukentėjusiosios A. A. namie nebuvo trumpą laiko tarpą, liudytoja J. G. teisme patvirtino, kad tuo laikotarpiu padėjo nukentėjusiajam atlikti namų ruošos darbus. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta neatsargiais kaltinamojo K. L. veiksmais, įvykio metu E. A. mamos A. A. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Taip pat teismas įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nusikalstamą veiką pripažino ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusiosios A. A. dėl patirtų sužalojimų atsiprašė.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, numatytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, taip pat įvertinęs nukentėjusiojo E. A. patirtus dvasinius išgyvenimus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajam priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Proceso išlaidų atlyginimas ir kiti klausimai

Nukentėjusiųjų E. A. ir A. A. atstovas advokatas Petras Ragauskas pateikė prašymą atstovavimo išlaidas, kurias viso proceso metu patyrė nukentėjusieji E. A. ir A. A., pripažinti proceso išlaidomis ir jas nukentėjusiesiems priteisti iš kaltinamojo K. L. (2 t., b.l. 94-99). Prie prašymų pateikti mokėjimo pranešimai bei patvirtinimai apie lėšų įskaitymą patvirtina, jog A. A. už advokato P. Ragausko byloje suteiktas atstovavimo paslaugas sumokėjo iš viso 4 096,20 Eur (1733 Eur+ 847 Eur+1000 Eur+516,20 Eur).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019; 2K-191-942/2021).

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytiems atlygintinų išlaidų maksimaliems dydžiams baudžiamosiose bylose, kurie nustatomi atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Įvertinęs šios baudžiamosios bylos sudėtingumą bei nedidelę apimtį, atstovo darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant abiejų nukentėjusiųjų interesus ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (konsultacijos ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavimas nukentėjusiųjų apklausose), atstovo ruoštų dokumentų pobūdį, apimtį ir skaičių (prašymai dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, dėl proceso išlaidų priteisimo bei nedidelės apimties nukentėjusiojo E. A. civilinio ieškinio surašymas), vykusių posėdžių skaičių bei trukmę (viename posėdyje atstovas dalyvavo nuotoliniu būdu, bendra dviejų posėdžių trukmė neviršijo trijų valandų), atstovo patirtas kelionės išlaidas, atsižvelgęs ir į tai, kad nukentėjusiojo E. A. ieškinį tenkina iš dalies, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų 4 096,20 Eur suma neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, yra aiškiai per didelė, todėl mažintina iki 2000 Eur. Kadangi minėtas išlaidas tiek už jos, tiek už neįgalaus sūnaus E. A. atstovavimą patyrė nukentėjusioji A. A., šios proceso išlaidos iš kaltinamojo K. L. išieškotinos A. A..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – viena skaitmeninė laikmena nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

K. L. atleisti nuo BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos J. L. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą K. L. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai J. L., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl K. L. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti K. L., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo E. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš K. L. nukentėjusiajai A. A. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – vieną skaitmeninę laikmeną -nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė