Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. gynėjo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-01-25 nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 35 MGL (1 318,10 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo J. B. civilinis ieškinys ir iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ jam priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, iš nuteistojo V. T. nukentėjusiajam J. B. priteistos 600 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 127, 128 punktus, kuriuose nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, taip pat vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, taip pat jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra 2016-11-08, apie 9 val., Šilutės r., Stirpeikių k., kelio Pėžaičiai–Švėkšna 10 kilometre V. T., vairuodamas automobilį „Volkswagen Lupo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Esant blogam matomumui nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį ir nepastebėjęs kelkraštyje stovėjusio automobilio „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė ir partrenkė tuo metu prie minėto automobilio stovėjusį J. B., kuriam eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Apeliaciniu skundu nuteistojo V. T. gynėjas advokatas Laimonas Strauka prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-01-25 nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, o nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį bei reikalavimą dėl proceso išlaidų atlyginimo atmesti. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde pažymima, jog aiškinantis eismo įvykio aplinkybes V. T. pagal tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį buvo skirta administracinė nuobauda – 144 Eur piniginė bauda, bauda yra sumokėta, nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl V. T. už tą pačią veiką Tauragės apylinkės teismo 2018-01-25 nuosprendžiu yra nubaustas antrą kartą, taip pažeidžiant draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) principą. Nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepaisant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos, V. T. buvo per švelniai nubaustas, dėl to jis turėjo būti baudžiamas antrą kartą. Atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis yra 62 metų amžiaus, yra įrašytas į gydymo įstaigos priežiūros įskaitą dėl sveikatos sutrikimo, į jo neįgalumą bei gaunamas nedideles pajamas, teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, eismo įvykio metu buvo blaivus, todėl jam skirta 144 Eur piniginė bauda yra proporcinga jo padarytos veikos sunkumui. Be to, V. T. turėjo visus privalomus dokumentus. Papildomai apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, kuria palikta nepakeista apeliacinio teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Dėl to nuteistojo advokatas mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nuteistojo gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusysis J. B. elgėsi neatsargiai – stovėjo beveik kelio važiuojamosios dalies viduryje, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 45 punktą, dėl to jo civilinis ieškinys turi būti atmestas, mano, jog nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala yra visiškai atlyginta draudimo bendrovės. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į įvykio vietos apžiūros protokolo ir schemos ydingumą: eismo įvykio schemoje nėra atskirai pažymėti nei kelio dalies, nei kelkraščių pločiai, nurodytas tik bendras kelio plotis ir nėra užfiksuota kitoje kelio pusėje beveik kartu su transporto priemone „Renault Espace“ stovėjusi kita transporto priemonė, kurią vairavo nukentėjusysis J. B., eismo įvykio schemoje nėra pažymėta, kad transporto priemonėje „Renault Espace“ buvo įjungtos avarinės šviesos, visi šie neaiškumai turi būti vertinami nuteistojo V. T. naudai. Nuteistojo V. T. gynėjas taip pat nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nes ir pats nukentėjusysis yra kaltas dėl įvykio, be to, J. B. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 2.1, 2.2 ir 2.9 papunkčių nuostatų.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė pašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis už padarytą teisės pažeidimą jau yra nubaustas administracine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas, jį nuteisęs pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, pažeidė draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem) principą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.Sutiktina, jog tiek teisės teorijoje yra įtvirtintas, tiek teismų praktikoje ne kartą analizuotas draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą principas. Nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-13 nutartyje suformuluota nuostata, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Kartu nutartyje pažymėta, kad nuteisus asmenį pagal BK, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-686/2007).Eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas J. B., padarymo metu galiojo Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK), kurio 127 straipsnis, be kita ko, nustatė atsakomybę asmeniui, padariusiam Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą (1 dalis) bei nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (2 dalis). Tuo tarpu BK 281 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog aplinkybę, ar eismo įvykį padaręs asmuo bus traukiamas administracinėn, ar baudžiamojon atsakomybėn, lemia eismo įvykio metu nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo mastas, t. y. nukentėjusiajam padarius nežymų sveikatos sutrikdymą eismo įvykį, asmuo bus baudžiamas vadovaujantis ATPK nuostatomis, o nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju eismo įvykį padaręs asmuo bus baudžiamas vadovaujantis BK nuostatomis.Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog 2016-11-08, apie 9.00 val., Šilutės r. Stripeikių k. ribose, kelio Pėžaičiai–Švėkšna 10 km, V. T., vairuodamas automobilį „Volkswagen Lupo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kelkraštyje stovintį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. B., kuris pristatytas į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatytas kelio raiščių patempimas, J. B. išleistas gydytis ambulatoriškai (b. t. 1, b. l. 1).Tauragės apskrities VPK Šilutės PK V. T. 2016-11-10 surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 94P-77187770-16 (b. t. 1, b. l. 18–19) ir Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje (b. t. 1, b. l. 20–22), juo V. T. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį 144 Eur bauda, pagal 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur bauda.Atsižvelgusi į aplinkybę, kad J. B. sveikata yra sutrikdyta nežymiai, Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja 2016-11-11 Nutarimu (b. t. 1, b. l. 23–24) nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiajam J. B. apskundus 2016-11-11 Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodant, kad nėra aiškus jo sveikatos sutrikdymo mastas, nes jis yra gydomas, bei pateikus medicininius dokumentus dėl eismo įvykio metu patirtų kitų sužalojimų (b. t. 1, b. l. 29–30), Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutės) prokuroro 2016-11-25 Nutarimu (b. t. 1, b. l. 35), nustačius, jog įvykio aplinkybės nėra iki galo ištirtos, nenustačius J. B. padaryto sveikatos sutrikdymo masto, negalima kvalifikuoti V. T. padarytos nusikalstamos veikos ir priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, 2016-11-11 Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikintas.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-02-08 Specialisto išvadoje Nr. G 302/2017(03) (b. t. 1, b. l. 132–133) nurodyta, jog J. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai baudžiamasis procesas po administracinės nuobaudos paskyrimo pripažintas teisėtu, nes anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, pavyzdžiui, asmeniui per klaidą paskiriama administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nežinant, ar tinkamai neįvertinus fakto, kad dėl jo sukelto eismo įvykio kilo nusikalstami padariniai – buvo sužaloti ar žuvo žmonės (kasacinės nutartys Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008). Tačiau toks vertinimas turi būti tinkamai motyvuotas ir pagrįstas įsitikinimu dėl ankstesnio administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumo nagrinėjamai situacijai ir būtinumo taisyti padarytą teisingumo klaidą (kasacinės nutartys Nr. 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ATPK 127 straipsnio 1 dalį, BK 281 straipsnio 1 dalį, įvertinusi išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju V. T. už eismo įvykio, kurio metu kilo nusikalstami padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta J. B. sveikata, sukėlimą turi būti baudžiamas vadovaujantis BK, o ne tuo metu galiojusio ATPK nuostatomis, o V. T. nubaudimas administracine tvarka nagrinėjamu atveju yra akivaizdi teisinė klaida pritaikius netinkamą atsakomybės rūšį; ši klaida yra pakankamai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą. Teisėjų kolegija išdėstytų motyvų pagrindu atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis yra 62 metų amžiaus, yra įrašytas į gydymo įstaigos priežiūros įskaitą dėl sveikatos sutrikimo, į jo neįgalumą bei gaunamas nedideles pajamas, teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, eismo įvykio metu buvo blaivus, todėl skirta 144 Eur piniginė bauda yra proporcinga jo padarytos veikos sunkumui. Šios apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos skiriant bausmę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Papildomai pažymėtina, jog tam, kad nagrinėjamu atveju būtų išvengta non bis in idem principo pažeidimo, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog V. T. vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis turi teisę kreiptis dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, kad būtų panaikinta jam pagal įvykio metu galiojusį ATPK dėl padaryto eismo įvykio paskirta administracinė nuobauda. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje V. T. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsta ir teisėta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šios nuosprendžio dalies keisti ar panaikinti, todėl ši nuosprendžio dalis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)Apeliaciniame skunde kaip vienas iš argumentų taip pat nurodomas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, kuria palikta nepakeista apeliacinio teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-788/2016 palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-10-15 nutartis, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir baudžiamoji byla nutraukta konstatavus, jog asmenis nubaudus administracine tvarka baudžiamasis procesas negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turėjo būti nutrauktas. Tačiau taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir kasacine tvarka nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 2K-109-788/2016 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, be to, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja rėmėsi ne visa kasacinio teismo nutartimi, o tik joje suformuluota taisykle dėl administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumo nagrinėjamai situacijai ir būtinumo taisyti padarytą teisingumo klaidą, todėl apeliacinio skundo argumentas susijęs su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, kuria palikta nepakeista apeliacinio teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, turint omenyje, jog nutylima aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne visa nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje, kurios faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios kaip nagrinėjamu atveju, o išėmus iš konteksto kasacinio teismo suformuluotą taisyklę, laikytinas nepagrįstu.Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog nukentėjusysis J. B. elgėsi neatsargiai – stovėjo beveik kelio važiuojamosios dalies viduryje, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 45 punktą, dėl to jo civilinis ieškinys turi būti atmestas, mano, jog nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala yra visiškai atlyginta draudimo bendrovės. Teisėjų kolegija pažymi, jog faktinės aplinkybės, susijusios su galima paties nukentėjusiojo kalte dėl eismo įvykio kilimo, yra paneigtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų parodymais, kurie taip pat atitinka ir paties nuteistojo V. T. iš karto po įvykusio eismo įvykio pateikta įvykių versija, t. y. baudžiamojoje byloje esančiame 2016-11-08 Paaiškinime (b. t. 1, b. l. 6) V. T. nurodė, jog dėl labai stipriai šviečiančios saulės kliudė dešiniajame kelkraštyje stovintį automobilį bei šalia automobilio stovintį žmogų (J. B.), dėl eismo įvykio kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Be to iš byloje esančių duomenų yra nustatyta, jog nors nukentėjusysis J. B. stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, tačiau ši aplinkybė nepadarė įtakos eismo įvykio kilimui, nes iš liudytojų parodymų nustatyta aplinkybė, jog tiek iki eismo įvykio, tiek po jo pro R. Š. automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jo stovintį nukentėjusįjį J. B. pravažiavo kiti automobiliai, taip pat ir sunkiasvoriai, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su nukentėjusiojo Kelių eismo taisyklių pažeidimu, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiajam nėra priteista nei turtinė, nei neturtinė žala, o civilinei atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ apeliacinio skundo dėl nukentėjusiajam J. B. priteisto 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo apeliacinio skundo nepateikus, teisėjų kolegija plačiau dėl šio nuteistojo apeliacinio skundo argumento nepasisako.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į įvykio vietos apžiūros protokolo ir schemos ydingumą: eismo įvykio schemoje nėra atskirai pažymėti nei kelio dalies, nei kelkraščių pločiai, nurodytas tik bendras kelio plotis ir nėra užfiksuota kitoje kelio pusėje beveik kartu su transporto priemone „Renault Espace“ stovėjusi kita transporto priemonė, kurią vairavo nukentėjusysis J. B., eismo įvykio schemoje nėra pažymėta, kad transporto priemonėje „Renault Espace“ buvo įjungtos avarinės šviesos, visi šie neaiškumai turi būti vertinami nuteistojo V. T. naudai. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.Nors nuteistojo V. T. advokatas apeliaciniame skunde detaliai analizuoja du iš byloje esančių įrodymų (įvykio vietos apžiūros protokolą ir schemą), teigdamas, kad šie dokumentai surašyti netinkamai, nenurodant juose eismo įvykio kilimui galbūt turėjusių įtakos aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi ne tik šiais dviem įrodymais, tačiau ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir paties nuteistojo ir kitų asmenų paaiškinimais, įrodymus įvertino ne tik kiekvieną atskirai, bet ir jų visumą, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes atitinka baudžiamojoje byloje esančių įrodymų turinį, todėl apeliaciniame skunde išdėstytas subjektyvus įvykio vietos apžiūros protokolo ir schemos įvertinimas apeliacinės instancijos teismui nesuteikia pagrindo šiuos įrodymus įvertinti kitaip ar padaryti kitokias išvadas negu yra padarytos skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl įvykio vietos apžiūros protokolo ir schemos ydingumo atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiajam priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nes jos neatitinka rekomenduojamų maksimalių dydžių.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatančios civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą rekomendacinius dydžius.Baudžiamojoje byloje yra pateikti šie įrodymai: 2016-11-21 Sąskaita už teisines paslaugas, serija RM Nr. 1, ir 2016-11-21 Pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 893501 (b. t. 1, b. l. 61), J. B. už teiktas konsultacijas, patarimus dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą eismo įvykio metu, Šilutės r. PK dokumentų rinkimą bei analizę, procesinių dokumentų parengimą sumokėjo 50 Eur; 2016-12-21 Sąskaita už teisines paslaugas, serija RM Nr. 6, ir 2016-12-21 Pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 893506 (b. t. 1, B. l. 62), J. B. už teiktas konsultacijas, atstovavimą ikiteisminio tyrimo byloje, dokumentų rinkimą bei analizę, procesinių dokumentų ruošimą ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo 200 Eur; 2017-02-13 Sąskaita už teisines paslaugas, serija RM Nr. 10, 2017-02-09 Pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 893511 (b. t. 1, b. l. 53), J. B. už konsultacijų teikimą, gynybą ikiteisminio tyrimo byloje, dokumentų rinkimą bei analizę, ieškinių rengimą bei pateikimą draudimo bendrovei, procesinių dokumentų rengimą ir teikimą sumokėjo 700 Eur.Rekomendacijų 7 punktas nustato, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).Atkreiptinas V. T. dėmesys į tai, jog vien tik už civilinio ieškinio parengimą Rekomendacijos nustato žymiai didesnį galimą priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, t. y., vadovaujantis Rekomendacijų 5, 8.2 punktu, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 793,30 Eur (https://osp.stat.gov.lt/naujienos?articleId=5439980), vien tik už civilinio ieškinio parengimą Rekomendacijų maksimalus dydis nustatomas 1586,60 Eur (2,5 x 793,30 Eur x 80 proc.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nukentėjusysis J. B. 950 Eur advokato padėjėjai sumokėjo už laikotarpiu nuo 2016-11-21 iki 2017 m. balandžio mėn. teiktas konsultacijas, dokumentų rinkimą bei analizę, procesinių dokumentų tiek ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo (ar prokuroro) priimtiems procesiniams sprendimas apskųsti rengimą, tiek civilinio ieškinio rengimą ir pateikimą, atstovavimą ikiteisminiame tyrime, dokumentų rengimą ir teikimą draudimo bendrovei ir kt., konstatuoja, jog šios išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, yra protingos ir pagrįstos, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusiajam priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka rekomenduojamų maksimalių dydžių, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 600 Eur.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo V. T. advokato Laimono Straukos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. T. gynėjo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą atmesti.