Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 101 p., 127 p., 128 p., kuriuose nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, taip pat vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, taip pat jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas ( jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai, yra 2016 m. lapkričio 8 d. apie 9 val. 00 min. Šilutės r., Stirpeikių k., kelio Pėžaičiai-Švėkšna 10 kilometre V. T. vairuodamas automobilį „VW Lupo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Esant blogam matomumui nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį ir nepastebėjęs kelkraštyje stovėjusio automobilio „Renault Espace“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jį atsitrenkė ir partrenkė tuo metu prie minėto automobilio stovėjusį J. B., kuriam eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Abiejų kojų sumušimo pasekoje padaryti abiejų kelių sąnarių vidinių meniskų plyšimai bei kairio kelio sąnario kapsulės priekinės dalies plyšimas su audinių migracija į intrasąnarinį tarpą ir priekinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl J. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vieno eismo autoįvykio metu padaryti sužalojimai yra nedalomi (t.1, b.l. 132-133).

Motyvuojamoji dalis

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. T. dėl nagrinėjamo eismo įvykio (2016-11-08) Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2016-11-10 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau –ATPK) 127 str. 1 d. 144 Eur bauda (t. 1, b.l. 20-21). Kaip matyti iš bylos medžiagos minėtas asmuo administracine tvarka buvo nubaustas už tą pačią veiką, už kurią jis šiuo nuosprendžiu traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d., taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 str. skelbiantis, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ar baudžiamąjį procesą. Konvencija ir Lietuvos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės aplamai, tačiau draudžiamas dvigubas nubaudimas (Žr . Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr.1A-642-557/2012, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2K-505/2010). Nustatyta, kad V. T. minėta administracinė nuobauda paskirta neatskleidus visų reikšmingų nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybių, t.y. nenustačius nukentėjusiajam J. B. įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo masto. Įvertinus šią aplinkybes bei į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam J. B. dėl kaltinamojo V. T. sukelto eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas šiuo atveju dėl kaltinamojo veiksmų kilo nusikalstami padariniai, darytina išvada, kad nepagrįstai V. T. pritaikyta švelni atsakomybės rūšis, t.y. administracinė atsakomybė, akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-109-788/2016) Atsižvelgiant į tai, kad V. T. veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, šiuo atveju siekiant išvengti dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką negalimumo principo pažeidimo, minėtas asmuo vadovaudamasi šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso XXXVIII skyriaus ( Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas) nuostatomis turi teisę kreiptis su prašymu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, kad būtų panaikinta jam pagal įvykio metu galiojusio ATPK dėl šio įvykio paskirta administracinė nuobauda.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę tai, kad V. T. padarė neatsargų nusikaltimą, būdamas neteistas (t.2, b.l. 73), po nusikaltimo padarymo padarė administracinius pažeidimus, t.y. 2016-11-18 susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (turto apgadinimas eismo įvykio metu, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) už kuriuos taikytos administracinės nuobaudos pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. (t.2, b.l. 67-69), į tai kad yra nedirbantis, neįgalus ( nustatytas 40 procentų darbingumas) (t. 3, b.l.34), buvusio darbdavio, t.y. AB „(duomenys neskelbtini)“, darbuotojų charakterizuojamas kaip atsakingas, rūpestingas, nuoširdus, nekonfliktiškas darbuotojas (t. 2, b.l. 49). Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. T. paskyrus švelniausią BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę- baudą.

Nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam V. T. dėl 3 510 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 122-124). Civilinio ieškinio kaltinamasis V. T. nepripažįsta.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 str. apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 str. 1 d., turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-305/2007, Nr. 3K-3-469/2009). Be to, bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

Kaip minėta nagrinėjamoje byloje nukentėjęs asmuo siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Tačiau analizuojant nukentėjusiojo asmens pateiktus duomenis (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą, įmokas, sumokėtas Sodrai, metinę pajamų deklaraciją ( t. 2, b. l. 125-127) spręstina, kad šie duomenys nepatvirtina nukentėjusiojo asmens pajamų, negautų dėl nusikalstamos veikos, realumo. Dokumento, patvirtinančio ūkininko ūkio įregistravimą, pateikimas savaime neleidžia daryti išvados, kad dėl nusiskantamų veiksmų nukentėjusysis negavo pajamų iš šios veiklos. Negautų pajamų realumo nepatvirtina ir jo pateikta metinė pajamų deklaracija už 2016 m. Taip pat V. T. nusikalstama veika nelaikytina nulėmusia (susijusia priežastiniu ryšiu) su sumomis, kuria nukentėjusysis asmuo sumokėjo Sodrai. Be to, teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybes (tiek iki eismo įvykio, tiek nukentėjusiam asmeniui pasveikus po eismo įvykio), teismas sprendžia, kad ir ši nuostolių negautų pajamų forma dalis yra nepagrįsta dydžio ir realumo aspektais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl 3 510 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestina.

Nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sudaro žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniai išgyvenimai dėl eismo įvykio metu sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nukentėjusysis dėl minėto sužalojimo gydėsi. Jis buvo operuotas dėl kairiojo kojos kelio sąnario pakitimų, planuojama ateityje operuoti dešinės kojos kelią. Dėl kojų sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu, negali ilgai tupėti, nes skauda kelius, be to stojantis jie traška. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, padaryto kūno sužalojimo mąstą. Kaltinamasis V. T. nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė neatsargiais nusikalstamais veiksmais, būdamas blaivus. Nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė išgąstį, fizinį skausmą, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų teko gydytis ambulatoriškai ir stacionariai, buvo operuotas dėl kairiojo kelio sąnario pakitimų bei sustiprėjus kairei kojai rekomenduotina operacinis dešinio kelio gydymas (t. 1, b.l. 124), nors minėtas nukentėjusysis planuoja išvykti dirbti į užsienį, tačiau tai nepaneigia, kad dėl jam padaryto sužalojimo jis patiria iki šiol nepatogumus (negali ilgai tupėti dėl kelių skausmo). Todėl atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visetą vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nustatytina, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala yra 3000 Eur (CK 6.250 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-11-08 V. T. eismo įvykio metu vairavo automobilį „VW Lupo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas minėtas asmuo buvo sudaręs Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su ADB „Gjensidige“ (draudimas galiojo nuo 2016-07-09 iki 2017-07-08) (draudimo liudijimas LT/AYB1156033) (t.2, b.l. 45).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (iš jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Civilinis atsakovas (draudikas) ADB „Gjensidige“ dalį neturtinės žalos, t.y. 2500 Eur atlygino nukentėjusiajam J. B.( t. 3, b.l. 18-19). Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei, tai kad J. B. padarytos neturtinės žalos dydis nustatytas yra 3000 Eur bei dalis šios žalos, t.y. 2500 Eur sumokėta anksčiau nukentėjusiajam, todėl likusi 500 Eur neturtinės žalos dalis priteistina ne iš atsakingo už neturtinės žalos padarymą asmens, t.y. iš kaltinamojo V. T., o iš civilinio atsakovo (draudiko) ADB „Gjensidige“, Esant tokioms aplinkybėms civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, t.y. iš minėto atsakovo priteistina 500 Eur neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą , gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Iš nukentėjusiojo J. B. atstovės advokato padėjėjos R. M. pateikto prašymo (t.1, b.l. 59-60) matyti, kad nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo V. T. 950 Eur nukentėjusiojo patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Iš prie minėto prašymo pateiktų kvitų matyti, kad minėtai advokato padėjėjai nukentėjusysis J. B. 2016-11-21 sumokėjo 50 Eur, 2016-12-21 sumokėjo 200 Eur, 2017-02-09 sumokėjo 700 Eur, iš viso 950 Eur (t. 1, b.l. 61-63). Nukentėjusysis sumokėjo už suteiktas teisines paslaugas ( už konsultacijas, patarimus, dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą eismo įvykio metu Šilutės raj. PK, dokumentų rinkimą bei analizę, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, ieškinių rengimą, dokumentų pateikimą draudimo bendrovei). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas surašant procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo bei dalyvavimą atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo stadijoje mažintinos prašomos priteisti minėto nukentėjusiojo turėtos išlaidos, t.y. iš kaltinamojo V. T. priteistina 600 Eur nukentėjusiajam J. B. išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą atlyginti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro R. K. 2017-07-18 nutarimu laikinai apribotos kaltinamojo V. T. nuosavybės teisės nuo 2017-07-18 iki 2018-01-18 turtui , t.y. minėtam kaltinamajam priklausančiam butui Gluosnių g. 5-30, Šilutės m., unikalus Nr. 8898-4000-6012:0031 (t.2, b.l. 18). Tauragės apylinkės teismo 2018-01-12 nutartimi pratęstas iki 2018-03-18 minėtu prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo V. T. turtui (t.3, b.l. 49-50). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo J. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistas iš civilinio atsakovo (draudiko) ADB „Gjensidige“, o ne iš minėto kaltinamojo, todėl esant tokioms aplinkybėms laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. T. turtui nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas, kadangi ši priemonė nebereikalinga (BPK 151 str. 8d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2d., 306 str. teismas,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jam paskirti 35 MGL (1318,10 Eur) baudą, ją sumokant per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X); (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22); (duomenys neskelbtini) (Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22). Įmokos kodas 6801.

V. T. nesumokėjus baudos į mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei (M. Jankaus g.4, Šilutė) tai patvirtinančių banko kvitų, bauda bus išieškota priverstinai.

Nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, minėtam nukentėjusiajam priteisti 500 Eur ( penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo V. T. 600 Eur (šešis šimtus eurų) nukentėjusiajam J. B. išlaidoms už advokato padėjėjos pagalbą atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro R. K. 2017-07-18 nutarimu paskirtą bei pratęstą Tauragės apylinkės teismo 2018-01-12 nutartimi kaltinamojo V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą- butą, esantį Gluosnių g. 5-30, Šilutės m., unikalus Nr. 8898-4000-6012:0031.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.