Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. E., jos, nukentėjusios ir civilinės ieškovės N. K. atstovei advokatei Evitai Vėtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių E. E. ir N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiomis E. E., N. K. ir lankytis jų gyvenamosiose vietose bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiomis E. E., N. K. ir lankytis jų gyvenamosiose vietose bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiomis E. E., N. K. ir lankytis jų gyvenamosiose vietose bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes ir A. P. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiomis E. E., N. K. ir lankytis jų gyvenamosiose vietose bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiomis E. E., N. K. ir lankytis jų gyvenamosiose vietose bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 25 d. 22.32 val. iki 2024 m. gruodžio 26 d. 11.30 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš A. P. nukentėjusiosios N. K. naudai 65 Eur (šešiasdešimt penki eurai) turtinės ir 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. E. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš A. P. nukentėjusiosios E. E. naudai 385 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt penki eurai) turtinės ir 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš A. P. 500 Eur (penki šimtai eurų) nukentėjusiajai N. K. atstovavimo išlaidų.

Priteista iš A. P. 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) nukentėjusiajai E. E. atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. P. nuteistas už tai, kad jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. gruodžio 25 d. apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjęs į N. K. priklausančius namus, adresu (duomenys neskelbtini), užėjęs pro nerakintas namo duris į kambarį, laikydamas su savimi atsineštą, pramoninės gamybos Britų armijos 1897 m. modelio pėstininkų karininkų kardą ir jį nukreipęs į E. E., sakydamas „tu negyvensi“, „išnaikinsiu visą tavo šeimą“, pradėjo juo mosikuoti, po ko kardu perbraukė per stalą ir nuo jo numetė ant stalo esančius daiktus, t. y. maistą ir gėrimus ant grindų, tokiu būdu grasino nužudyti savo buvusią sugyventinę E. E. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ir E. E. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas nužudyti ją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas. Tokiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, A. P. nuteistas už tai, kad jis nežymiai sužalojo N. K. ir E. E., o būtent: jis, 2024 m. gruodžio 25 d. apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjęs į N. K. priklausančius namus, adresu (duomenys neskelbtini), užėjęs pro nerakintas namo duris į kambarį, su savimi atsineštu, pramoninės gamybos Britų armijos 1897 m. modelio pėstininkų karininkų kardu pastūmė prie jo priėjusią N. K., pataikydamas N. K. į viršutinę krūtinės dalį, po ko laikydamas šį kardą ir jį nukreipęs į E. E., sakydamas „tu negyvensi“, „išnaikinsiu visą tavo šeimą“, pradėjo juo mosikuoti, kardu perbraukė per stalą ir nuo jo numetė ant stalo esančius daiktus. N. K. suėmus už kardo tikslu atimti jį iš A. P., jis taip pat laikydamas kardą rankomis, juo sudavė ne mažiau kaip keturis kartus N. K. į kairės pusės viršutinę krūtinės dalį, taip padarydamas nukentėjusiajai N. K. poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. P. suėmęs E. E. už abiejų rankų prispaudė ją prie indaujos ir sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, taip padarydamas poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, abiejose žastuose, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame kelyje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiosioms E. E. ir N. K. nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, A. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, o būtent: jis, 2024 m. gruodžio 25 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai, pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalie 2 punktą, 3 punktą, iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), paėmė jam priklausantį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos Britų armijos 1897 m. modelio pėstininkų karininkų kardą, kuris, pagal Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, kurį tą pačią dieną apie 19.30 val., laikydamas prie savęs atsinešė į N. K. priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose su šiuo pramoninės gamybos Britų armijos 1897 m. modelio pėstininkų karininkų kardu padarė nusikalstamus veiksmus, t. y. pastūmė prie jo priėjusią N. K., pataikydamas N. K. į viršutinę krūtinės dalį, po ko laikydamas šį kardą ir jį nukreipęs į E. E., sakydamas „tu negyvensi“, „išnaikinsiu visą tavo šeimą“, pradėjo juo mosikuoti, kardu perbraukė per stalą ir nuo jo numetė ant stalo esančius daiktus. N. K. suėmus už kardo tikslu atimti jį iš A. P., jis taip pat laikydamas kardą rankomis, juo sudavė ne mažiau kaip keturis kartus N. K. į kairės pusės viršutinę krūtinės dalį. Taip jis neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą iki tol, kai tą pačią dieną ankščiau minėtu adresu įvykio vietos apžiūros 20.10 – 20.50 val. metu, šį pramoninės gamybos Britų armijos 1897 m. modelio pėstininkų karininkų kardą paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Nukentėjusiosios N. K. ir E. E. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti ir tenkinti jų civilinius ieškinius bei priteisti visas advokato pagalbai apmokėti patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, kuriose neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo ar žmogaus terorizavimo atveju svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. E. buvo padarytas sužalojimas, kuris vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai: padarytos poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, abiejuose žastuose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje. Nustatyta, kad padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti net 6 trauminiais poveikiais. Nukentėjusiajai po įvykio buvo sutrikdyta ir emocinė sveikata, ji jautė skausmą, baimę, šoką, dvasinius išgyvenimus, dėl įvykio metu patirto streso iki šiol vartoja įvairius raminamuosius vaistus, prastai miega, jai diagnozuoti miego sutrikimai bei iki šiol vargina skausmingi prisiminimai, baimė. Vis tik, pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nukentėjusiosios nurodomus susirgimus, nepatogumus, susijusius su po įvykio atsiradusiais nugaros/stuburo skausmais. Teismas neįvertino, kad E. E. anksčiau iki įvykio niekada nejautė nugaros skausmų. Nukentėjusioji skausmus pradėjo jausti iš karto po įvykio, skausmas išplito į kairę koją, jai buvo diagnozuota apatinės nugaros dalies skausmas (M54.5), nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais (G55.1), juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai (G54.4) bei skirtas reabilitacinis gydymas (elekrostimuliacija, funkcinė magnetinė stimuliacija, kineziterapija vertikalioje vonioje, fizinės reabilitacijos gydytojo konsultacija, medikamentinis gydymas, tausojantis režimas ir kt.).

3.2. Nors teismas nurodė, kad E. E. patiriami stuburo skausmai ir gydymas nėra priežastiniu ryšiu susiję su nuteistojo padarytais veiksmais, tačiau teismas, nebūdamas mediku ar ekspertu, tokią išvadą padarė remdamasis prielaidomis, neatsižvelgė, kad skausmas yra subjektyvaus pobūdžio pojūtis, kuris negali būti įvertinamas, kuris gali būti išprovokuojamas didelės įtampos, streso, t. y. daugumos ligų/susirgimų atsiradimas yra nervinio streso pasekmė, juolab baudžiamojoje byloje esantys išrašai iš medicinos dokumentų pagrindžia nukentėjusiosios ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl žalos atlyginimo. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiajai E. E. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, trukmės, pasveikimo galimybių, t. y. kaip tai paveikė tolesnį E. E. gyvenimą. Be to, pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo E. E. priteisė 385 Eur išlaidų, patirtų psichologo konsultacijoms, nors byloje yra pateikti papildomi kvitai (2025 m. liepos 23 d. – 55 Eur sumai, 2025 m. rugpjūčio 5 d. – 55 Eur sumai). Vis tik pirmosios instancijos teismas minėtų duomenų neįvertino ir E. E. nepriteisė visų psichologo konsultacijoms patirtų išlaidų, viso 495 Eur.

3.3. Nukentėjusioji N. K. dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Iš karto po įvykio ji juto skausmą krūtinės srityje, kur išryškėjo didelė kraujosruva. Nepraeinant skausmui, 2024 m. gruodžio 31 d. ji kreipėsi į šeimos gydytoją, jai buvo diagnozuotas nepatikslintos kilmės krūtinės ląstos sužalojimas (S29.9), nustatyta, kad kairiosios krūtinės odoje yra daugybinių hematomų, todėl buvo išrašytas siuntimas ortopedo traumatologo konsultacijai. Nepraėjus krūtinės srities skausmui ir skausmui išplitus į ranką, 2025 m. sausio 8 d. nukentėjusioji kreipėsi į gydytoją akušerį-ginekologą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas 2025 m. gegužės 27 d. pateikė išvadą, kad N. K. padarytas sužalojimas vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ekspertizės metu nustatyta, kad N. K. padaryta plati poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, kietu buku daiktu, ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Taigi, po įvykio nukentėjusiajai krūtinės srityje apie mėnesį laiko buvo kraujosruva, ji jautė skausmą, kuris vėliau išplito į kairę ranką. Dėl nuteistojo veiksmų ji iki šiol jaučia baimę, kad bet kuriuo metu į namus gali ateiti pašaliniai asmenys ir užpulti, taip pat suprastėjo miego kokybė, juntama įtampa kūne. Be kita ko, N. K. prarado pasitikėjimą žmonėmis, jaučia baimę dėl sesers gyvybės. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus emocinį sukrėtimą, šoką, baimę, iki šiol kartas nuo karto vartoja raminamuosius vaistus, o dėl skausmingų prisiminimų blogai miega. Nukentėjusioji dėl jaučiamo streso neigiamo poveikio yra stebima gydytojų onkologų, kadangi dėl patirtų traumų nervinės įtampos yra pavojus ligai atsinaujinti ir kt.

3.4. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs tik iš dalies tenkinti nukentėjusiosios N. K. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenurodė jokių priežasčių, kodėl prašoma priteisti suma yra mažinama. Iš esmės teismas neįvertino, kad nukentėjusiosios N. K. ir E. E. patyrė akivaizdžius grasinimus susidoroti, patyrė ne tik smurto pasireiškimo metu juntamus dvasinius išgyvenimus, bet ir ilgalaikes psichologines neigiamas pasekmes, t. y. saugumo stygių ir baimę susitikti A. P. dėl galimo smurto pasikartojimo, pasitikėjimo savimi sumažėjimą. Šie psichinės sveikatos pakenkimai glaudžiai susiję su socialine aplinka ir yra ilgalaikiai. Susirūpinimas dėl būsimų pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsima neturtinė arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas. Teismas neįvertino, kad nusikalstamos veikos padarytos tyčia, siekiant, jog nukentėjusiosios patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., kas reiškia, kad neturtinės žalos dydis atitinkamai turi būti didesnis, kadangi A. P. suvokė, jog nusikalstamo pobūdžio veiksmai sukels neigiamus padarinius. Be to, teismas, vertindamas neturtinės žalos mastą, neatsižvelgė į nuteistojo A. P. veiksmų pobūdį, aplinkybes, kad jis padarė net tris nusikalstamas veikas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsiveržęs į svetimus namus, pašalinių asmenų akivaizdoje, tiesiogine tyčia, sąmoningai, ruošėsi iš anksto nusikaltimui – panaudojo ginklą bei pasinaudojo savo fizine jėga bei pranašumu ir sužalojo silpnesnes už jį moteris.

3.5. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad nukentėjusiosios N. K. patirtos proceso išlaidos mažintinos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir civilinio ieškinio nesudėtingą pobūdį, o E. E. – atsižvelgiant į tai, kad jos ieškinys buvo grindžiamas stuburo problemomis, o ne nuteistojo kaltais veiksmais. Visų pirma, teismas neįvertino, kad pats nuteistasis sutiko atlyginti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas ir neprašė jų sumažinti. Antra, nukentėjusiųjų patirtos išlaidos už advokato pakalbą neviršija 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-184 „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) rekomenduojamo maksimalaus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydžio. N. K. patirtos 726 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydžių ir, priešingai, yra netgi keletą kartų mažesnės. E. E. patirtos 726 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 1 210 Eur dydžio atstovavimo teisme išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydžių, priešingai, yra netgi keletą kartų mažesnės. Be to, rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas neapsiribojama vien tik procesinių dokumentų surašymu, yra renkama juos pagrindžianti medžiaga, teikiamos teisinės konsultacijos, atliekama aktualių teisės aktų ir teismų praktikos analizė bei teisinis vertinimas ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų ir nuteistasis sutiko jas atlyginti, teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. E. ir nukentėjusiųjų atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių E. E. ir N. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantės neginčija veikų kvalifikavimo, faktinių bylos aplinkybių ir nuteistajam paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei priteisto proceso išlaidų dydžio. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustačius kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria teismas iš nuteistojo priteisė atlyginti nukentėjusiajai E. E. 500 Eur dydžio neturtinę žalą, 385 Eur turtinę žalą, o nukentėjusiajai N. K. 500 Eur neturtinę žalą, motyvuojant tuo, kad toks jų patirtos žalos dydis yra neteisingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai E. E. priteistos turtinės žalos dydis, nukentėjusiosioms priteistas neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo dydis neatitinka protingumo, teisingumo principų, todėl šioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl turtinės žalos

7. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. E. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Mano, kad turtinė žala nukentėjusiajai buvo priteista tinkamai neįvertinus byloje pateiktų duomenų, todėl prašo pirmosios instancijos teismo priteistą 385 Eur turtinę žalą padidinti iki 1 163,47 Eur.

8. Skundo nagrinėjimo kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

9. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-50-1073/2019).

10. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji E. E. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašė iš nuteistojo priteisti 1 163,47 eurų turtinei žalai atlyginti. E. E. civilinį ieškinį grindė tuo, kad dėl A. P. veiksmų jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusios teigimu, po įvykio jai buvo sutrikdyta ne tik jos fizinė, bet ir emocinė sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, laikui bėgant dėl įvykio metu patirto streso suintensyvėjo nugaros skausmai, išplito į kairę koją, diagnozuotas apatinės nugaros dalies skausmas (M54.5), nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais (G55.1), juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai (G54.4), skirtas reabilitacinis gydymas, reabilitacijos gydytojo konsultacija, medikamentinis gydymas, tausojantis režimas ir kita.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas E. E. ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad civiliniu ieškiniu reikalaujama žala susideda iš išlaidų, susijusių su stuburo gydymu (viso 778,47 Eur), ir išlaidų psichologų konsultacijoms (385 Eur). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir sveikatą, konstatavo, jog nukentėjusiajai nustatyti nugaros dalies susirgimai priežastiniu ryšiu nėra susiję su A. P. padaryta nusikalstama veika, o laikytini lėtinėmis ligomis, todėl šios išlaidos nelaikytinos E. E. patirta turtine žala. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išlaidos psichologų konsultacijoms sudaro 385 Eur, šias išlaidas patvirtina kartu su civiliniu ieškiniu pateikti mokėjimų kvitai (1 t., b. l. 100–101, 123), todėl jos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš nuteistojo.

12. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nors teismas nurodė, kad E. E. patiriami stuburo skausmai ir gydymas nėra priežastiniu ryšiu susiję su nuteistojo padarytais veiksmais, tačiau teismas, nebūdamas mediku ar ekspertu, tokią išvadą padarė remdamasis prielaidomis ir neatsižvelgė, kad skausmas yra subjektyvaus pobūdžio pojūtis, kuris negali būti įvertinamas bei kuris gali būti išprovokuojamas didelės įtampos, streso. Be to, pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo E. E. priteisė 385 Eur išlaidų, patirtų psichologo konsultacijoms, nors byloje yra pateikti papildomi kvitai (2025 m. liepos 23 d. – 55 Eur sumai, 2025 m. rugpjūčio 5 d. – 55 Eur sumai), kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas minėtų duomenų neįvertino ir E. E. nepriteisė visų psichologo konsultacijoms patirtų išlaidų, viso 495 Eur. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria tokiems nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentams.

13. Byloje nustatyta, kad dėl A. P. padaryto nusikaltimo nukentėjusiajai E. E. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, abiejose žastuose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant klausimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo gydymo išlaidų, paprastai vertinama, ar nukentėjusysis pateikė įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, ar gydymo išlaidos yra akivaizdžiai būtinos ir susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu bei yra realios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016). Nagrinėjamu atveju matyti, kad nukentėjusioji tiek neturtinę, tiek turtinę žalą grindžia nugaros negalavimais ir dėl to patirtomis gydymo išlaidomis. Nukentėjusioji E. E. į bylą yra pateikusi savo medicinos dokumentus, kuriuose nurodyta, jog jai nustatyti juosmeninės stuburo dalies degeneraciniai pakitimai, stuburo ostechondrozė (1 t., b. l. 115– 121). Vertindamas šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma pažymi, kad A. P. nebuvo inkriminuoti jokie smurtiniai veiksmai, kuriais būtų daromas fizinis ar kitoks poveikis nukentėjusiosios E. E. nugaros sričiai. Antra, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš viešai prieinamos informacijos žinoma, kad nukentėjusiajai nustatyti juosmeninės stuburo dalies degeneraciniai pakitimai, stuburo ostechondrozė yra per ilgą laiką besiformuojanti liga, o ne sukelta trauminio poveikio. Antai, iš viešai prieinamos informacijos (el. šaltiniai: https://nmc.lt/apie-sveikata/neurologines-ligos-miego-sutrikimai/osteochondroze/; https://osteomedika.lt/stuburo-osteochondroze/; https://nugabest.eu/osteochondroze/ ir kt.) matyti, kad stuburo osteochondrozė – tai degeneracinė tarpslankstelinių stuburo diskų liga, kuri pažeidžia stuburą. Dažniausiai tarpslanksteliniai diskai nusidėvi dėl amžiaus, nes jų elastingumas tampa mažesnis. Trečia, 2024 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 3/2025 (01) nėra konstatuoti jokie sužalojimai ar skausmai E. E. nugaros srityje po įvykio (2 t., b. l. 78–79). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, E. E. 2025 m. kovo 27 d. buvo konsultuota gydytojo specialisto, nusiskundimuose nurodoma, kad pablogėjimą jaučia apie tris savaites, t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po aptariamo įvykio (past. įvykis buvo 2024 m. gruodžio 25 d.). Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusiosios E. E. gydymas, susijęs būtent su stuburu, nėra priežastiniu ryšiu susijęs su A. P. padaryta nusikalstama veika. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėti duomenys rodo, jog nukentėjusiosios nusiskundimai ir skausmai nugaros srityje atsirado ne dėl A. P. veiksmų ir praėjus kuriam laikui po įvykio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo nukentėjusiajai E. E. išlaidas tik už psichologų konsultacijas.

14. Kaip matyti iš nukentėjusiosios E. E. civilinio ieškinio bei kartu su juo pateiktų priedų, nukentėjusioji savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindė 1 163,47 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus dokumentus, įvertino juose nurodytas sumas ir nustatė, jog nukentėjusioji E. E. turtinę žalą dėl nugaros skausmų grindė 778,37 Eur dydžio suma, o išlaidas už psichologo konsultacijas – 385 Eur dydžio suma (1 t., b. l. 100–114). Vis tik nukentėjusiosios E. E. teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų duomenų, t. y. kvitų, kurie patvirtina jos patirtas išlaidas psichologo konsultacijoms. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje nukentėjusioji kartu su civiliniu ieškiniu pateikė papildomus dokumentus apie patirtas išlaidas psichologo konsultacijoms, o būtent kvitus iš VšĮ „Psichologijos sveikatos centras“: 2025 m. gegužės 28 d. – 55 Eur; 2025 m. birželio 6 d. – 55 Eur; 2025 m. birželio 12 d. – 55 Eur; 2025 m. birželio 23 d. – 55 Eur; 2025 m. liepos 2 d. – 55 Eur bei 2025 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymą 110 Eur sumai (1 t., b. l. 100–101, 114), iš viso 385 Eur. Kita vertus, iš byloje esančio el. laiško kopijos matyti, kad E. E. 2025 m. rugpjūčio 4 d. policijos įstaigai nusiuntė pasirašytą susipažinimo su bylos medžiaga dokumentą bei kvitus už psichologo paslaugas, t. y. 2025 m. liepos 16 d. – 55 Eur, 2025 m. liepos 29 d. – 55 Eur (1 t., b. l. 122–123). Taigi įskaičiuojant minėtus du papildomus kvitus už psichologo paslaugas, bendrai išlaidos už psichologo konsultacijas sudaro 495 Eur. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji E. E. patyrė ne 385 Eur dydžio išlaidas už psichologo konsultacijas, bet 495 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas priteisė 385 Eur dydžio išlaidas (t. y. 110 Eur mažesnę sumą nei tą, kurią patvirtina byloje esantys dokumentai), neįvertinęs 2025 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymo 110 Eur sumai (1 t., b. l. 114). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendis keistinas, padidinant nukentėjusiajai E. E. turtinės žalos dydį iki 495 Eur (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

15. Be kita ko, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikti nauji kvitai, pagrindžiantys nukentėjusiosios E. E. patirtas išlaidas už psichologo konsultacijas, o būtent: 2025 m. liepos 23 d – 55 Eur ir 2025 m. rugpjūčio 5 d. – 55 Eur, iš viso 110 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, minėti kvitai nebuvo pateikti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui. Kaip minėta, BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, o 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju apeliaciniame skunde prašoma turtinę žalą dėl patirtų išlaidų psichologui padidinti iki 495 Eur. Nors šiuo metu byloje yra dar papildomi kvitai 110 Eur sumai, pateikti su apeliaciniu skundu (t. y. iš viso pagal pateiktus dokumentus psichologui nukentėjusiosios buvo išleista 605 Eur), tačiau nesant apeliacinio skundo reikalavimo priteisti 605 Eur turtinę žalą, atsiradusią dėl psichologui patirtų išlaidų, teismas negali pabloginti nuteistojo padėtį daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas apeliacinio skundo prašymas dėl 495 Eur patirtos turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos psichologui.

Dėl neturtinės žalos

16. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria teismas iš nuteistojo priteisė atlyginti nukentėjusiosioms po 500 Eur dydžio neturtinę žalą, motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos, neįvertino, kad nuteistasis ne tik E. E. ir N. K. atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, bet jos patyrė ir akivaizdžius grasinimus susidoroti. Nukentėjusiųjų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tiek išgirsti realūs grasinimai, tiek patirtas smurtas paveikė jų psichiką ir tai turės įtakos tolimesniam E. E. ir N. K. gyvenimui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria tokiems apeliacinio skundo argumentams ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosioms netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

17. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

18. Teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

19. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nukentėjusiosios patyrė neigiamus išgyvenimus, tarp kurių fizinį skausmą dėl sužalojimo, baimę bei nurodė, kad įvykis galėjo turėti neigiamų pasekmių nukentėjusiųjų psichologinei būsenai. Apeliacinės instancijos vertinimu, neabejotina, kad nukentėjusiosios dėl įvykio patyrė nepatogumus, fizinį diskomfortą, emocinius išgyvenimus, stresą. Jų patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

20. Nukentėjusioji E. E. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog ji dėl patirtų neigiamų išgyvenimų neturtinės žalos dydį vertina 5 000 eurų, o nukentėjusioji N. K. civiliniame ieškinyje nurodė, jog neturtinės žalos dydį vertina 3 000 eurų. Nukentėjusioji E. E. savo neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad po įvykio buvo sutrikdyta ne tik fizinė, bet ir emocinė sveikata, ji patyrė stresą ir iki šiol vartoja įvairius raminamuosius vaistus, prastai miega, jai diagnozuoti miego sutrikimai, iki šiol vargina skausmingi prisiminimai, baimė. Tuo tarpu nukentėjusioji N. K. nurodė, kad neturtinę žalą sudaro tai, jog nukentėjusioji dėl neteisėtų A. P. veiksmų iki šiol jaučia baimę būti ne tik savo, bet ir kitų namuose, bijo, kad bet kuriuo metu į namus gali ateiti pašaliniai asmenys, kurie gali ją užpulti. Pasak N. K., suprastėjo jos miego kokybė, jaučia nuolatinę įtampą kūne, prarado pasitikėjimą žmonėmis, jaučia baimę dėl sesers gyvybės.

21. Nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, kai padaromi BK 140 straipsnyje numatyti nusikaltimai, naujausiuose teismų sprendimuose priteisiamos neturtinės žalos dydžiai svyruoja maždaug nuo 250 Eur iki 1 400 Eur. Pavyzdžiui, panašiose bylose, kai nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo priteista 250 Eur neturtinės žalos atlyginimui (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-535-957/2025: konflikto metu tyčia kuprine buvo suduota ne mažiau kaip 4 kartus nukentėjusiajam į veido bei peties sritis, taip padaryti odos nubrozdinimai kaktoje ir poodinė kraujosruva kairiame petyje), priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-988/2025: ne mažiau kaip 2 kartus dešinės rankos kumščiu suduota nukentėjusiajam į veido sritį ir 1 kartą įspirta į pilvą, taip sukeltas nukentėjusiajam fizinis skausmas bei padarytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje ir dešiniame žaste); priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-398-817/2025: žodinio konflikto metu buvo suduota akmeniu nukentėjusiajam į veido sritį, o būtent į žandikaulio apačią, taip padaryti odos nubrozdinimus smakre; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-528-1035/2025: kaire ranka buvo sugriebta savo buvusiai žmonai už dešinės rankos ir žmonos dešinę ranką spaudė, savo kūnu stumdė ją, dėl to ši atsitrenkė į stiklinių durų staktą, po to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos delnu sudavė vieną kartą buvusiai žmonai į žasto sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytos poodines kraujosruvas dešiniame žaste bei dešiniame dilbyje), priteista 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimui (Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-844/2025: žodinio konflikto metu 2 kartus koja tyčia įspirta nukentėjusiajam į pilvo sritį, taip sukeltas fizinis skausmas, ir 2 kartus kumščiu suduota nukentėjusiajam į dešinės pusės skruostą, taip padaryta poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, paviršinė muštinė žaizdelė burnos gleivinėje).

22. Svarbu ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprastinė veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018, 2K-166-699/2018 ir kt.).

23. Grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo bylose (BK 145 straipsnis) priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 Eur iki 1 000 Eur. Antai, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-171-1069/2024: priteista 600 Eur neturtinės žalos (nuteistasis laikydamas rankoje 4,5 mm kalibro pneumatinį pistoletą „SIG SAUER P226“, tyčia nukreipė šį pistoletą į buvusią sugyventinę ir savo sūnų ir sakydamas, kad juos nušaus, nukentėjusiesiems sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas); Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-374-1049/2024: priteista 1 000 Eur neturtinės žalos (sodybos kieme grasino nužudyti nukentėjusiąją, ir realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais „nušausiu, užmušiu“, rankoje laikydamas savadarbį šaunamąjį ginklą, nukreipė jį į nukentėjusiąją, taip sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas); Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-221-928/2024: priteista 600 Eur neturtinės žalos (grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, o būtent: išlipęs iš automobilio ir nukreipęs C kategorijos nešaunamąjį ginklą, o būtent Kinijos pramoninės gamybos, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, pneumatinį šautuvą Nr. 2318220145051328G, į praeivius, tokiu savo elgesiu sudarė nukentėjusiesiems pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ginklu gali būti įvykdytas); Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-84-919/2024 (past. nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį): priteista 500 Eur neturtinės žalos.

24. Vertindamas nukentėjusiajai N. K. priteistos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji patyrė išgąstį, sukrėtimą, pažeminimą, paniekinimą, stresą, tačiau vis tik pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos, padarytos N. K. atžvilgiu, aplinkybių bei nukentėjusiosios išliekamų ilgalaikių psichologinių pasekmių. Visų pirma, A. P. vartotas smurtas nukentėjusiosios N. K. atžvilgiu buvo pakankamai intensyvus – nuteistasis pramoninės gamybos Britų armijos 1897 m. modelio pėstininkų karininkų kardu pastūmė prie jo priėjusią N. K., pataikydamas N. K. į viršutinę krūtinės dalį, po ko išsakė grasinimus kitai nukentėjusiajai, pradėjo kardu mosikuoti, juo perbraukė per stalą ir nuo jo numetė ant stalo esančius daiktus. N. K. suėmus už kardo tikslu atimti jį iš A. P., šis laikydamas kardą rankomis, juo sudavė ne mažiau kaip keturis kartus N. K. į kairės pusės viršutinę krūtinės dalį. Kaip nustatyta 2025 m. gegužės 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 1825/2025(01), N. K. padaryta plati poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, kietu buku daiktu, ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 31–33). Šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nuteistojo smurtinio pobūdžio veiksmai pasireiškė staigiai, pakankamai netikėtai ir intensyviai. Dar daugiau, nukentėjusioji N. K. stengėsi apginti tiek save, tiek savo seserį E. E., todėl teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusioji patyrė stresą bei išgąstį dėl nuteistojo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiosios N. K. nurodytą aplinkybę, kad pastaroji iki šiol jaučia nesaugumo jausmą bei bijo, jog bet kuriuo metu į namus gali pas ją ateiti pašaliniai asmenys, kurie gali ją užpulti, patvirtina tai, kad nuteistasis A. P. smurtinius veiksmus bei grasinimus išsakė atėjęs būtent į N. K. namus, užėjęs pro neužrakintas namo duris į kambarį. Kitaip tariant, nuteistasis atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu jos pačios namuose, todėl N. K. nurodomos aplinkybės dėl jaučiamo nesaugumo jausmo yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios N. K. patirtų kūno sužalojimo pobūdį ir mastą, gydymąsi ir jo trukmę, nusikalstamos veikos padarymo pavojingumo pobūdį, smurtinių veiksmų intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, todėl N. K. priteistos neturtinės žalos dydis didintinas iki 800 Eur.

25. Pasisakant dėl nukentėjusiajai E. E. priteisto neturtinės žalos dydžio, visų pirma pažymėtina, kad E. E. atžvilgiu buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jos pasižymėjo pakankamu intensyvumu. Kaip minėta, A. P. atėjo į N. K. priklausančius namus, su savimi atsineštu kardu pastūmė prie jo priėjusią N. K., pataikydamas jai į viršutinę krūtinės dalį, po ko laikydamas šį kardą ir jį nukreipęs į E. E., sakydamas „tu negyvensi“, „išnaikinsiu visą tavo šeimą“, pradėjo juo mosikuoti, kardu perbraukė per stalą ir nuo jo numetė ant stalo esančius daiktus. N. K. suėmus už kardo tikslu atimti jį iš įtariamojo, A. P. taip pat laikydamas kardą rankomis, juo sudavė ne mažiau kaip keturis kartus N. K. į kairės pusės viršutinę krūtinės dalį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. P. suėmęs E. E. už abiejų rankų prispaudė ją prie indaujos ir sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, taip padarydamas poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, abiejose žastuose, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame kelyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad dėl įvykio ir patirtų sužalojimų E. E. patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus bei stresą. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad nukentėjusysis smurtinius veiksmus atliko ne tik E. E. atžvilgiu, bet ir jos sesers N. K. atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė stresą bei nerimą ne tik dėl savęs, bet ir savo šeimos nario – sesers. Dar daugiau, vien ta aplinkybė, kad nuteistasis atėjo pas nukentėjusiąją N. K. į namus, kur grasino ir naudojo smurtinius veiksmus E. E. atžvilgiu, rodo, jog iš tiesų dėl tokių nuteistojo veiksmų nukentėjusioji E. E. patyrė ir galimai patiria nesaugumo jausmą, nes nuteistasis žinojo jos buvimo vietą ir užpuolė ją pas kitą asmenį namuose. Be kita ko, aplinkybę, kad įvykis paveikė nukentėjusiosios E. E. psichinę savijautą, patvirtina byloje esantys kvitai už psichologų konsultacijas. Taigi, įvykis, kurio metu už padarytus nusikaltimus A. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neabejotinai tiesiogiai palietė E. E. psichinę sveikatą, taip pat visaverčio gyvenimo perspektyvas įvairiais aspektais bei padarė neigiamą įtaką. Išgyventos dvasinės kančios neišvengiamai veikia nukentėjusiosios gyvenimą, nes ji nuolat susirūpinusi, ar panašūs įvykiai nepasikartos ir ateityje, todėl neabejotinai jaučiasi ir nesaugi bei kreipėsi pagalbos į psichologus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau minėtas aplinkybes bei tai, kad šiuo nuosprendžiu konstatuojama, kad E. E. suvokė grasinimus kaip realius, A. P. pripažintas kaltu dėl dviejų nusikaltimų, t. y. nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitiks 1 000 Eur neturtinės žalos dydis, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis turi būti padidintas iki minėtos sumos.

26. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo yra neteisinga, todėl keistina, padidinant nukentėjusiajai N. K. neturtinės žalos dydį iki 800 Eur, o nukentėjusiajai E. E. – iki 1 000 Eur (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų

27. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo nuspręsta iš A. P. išieškoti 500 Eur nukentėjusiajai N. K. atstovavimo išlaidų, o E. E. 1 000 Eur atstovavimo išlaidų. Skunde teigiama, kad nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydžių ir netgi yra mažesnės. Pasak nukentėjusiųjų, pirmosios instancijos teismas N. K. sumažino proceso išlaidų dydį, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, civilinio ieškinio nesudėtingą pobūdį, o E. E. – atsižvelgdamas į tai, kad jos ieškinys buvo grindžiamas stuburo problemomis, o ne nuteistojo veiksmais. Nukentėjusiųjų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

29. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios N. K. ikiteisminio tyrimo metu pateiktame civiliniame ieškinyje buvo prašoma ne tik priteisti turtinę ir neturtinę žalą, bet ir patirtas proceso išlaidas, kurias sudaro 726 Eur. Pateiktoje 2025 m. birželio 24 d. PVM Sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad proceso išlaidos susideda iš patarimų suteikimo, susipažinimo su pateikta medžiaga ir civilinio ieškinio parengimo (1 t., b. l. 131). Vertindamas proceso išlaidų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2024 m. gruodžio 26 d., kas reiškia, kad nukentėjusiosios N. K. atstovė advokatė Evita Vėtė iš tiesų turėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri susidarė per beveik šešis mėnesius. Be to, nors atstovės parengto civilinio ieškinio apimtis nėra didelė, iš esmės 3 puslapiai, kurių dalį sudaro cituojami kodeksų straipsniai, tačiau kartu su civiliniu ieškiniu pateikti nukentėjusiosios medicininiai išrašai, kurie, be kita ko, turėjo būti renkami. Tuo tarpu nukentėjusioji E. E. pirmosios instancijos teisme prašė jos naudai iš A. P. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios grindžiamos tiek su civiliniu ieškiniu pateiktais dokumentais – PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymu (1 t., b. l. 98, 99), tiek jau teisminio nagrinėjimo metu atstovės advokatės pateikta PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymu (3 t., b. l. 58, 59). Kaip matyti iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, iš viso, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, proceso išlaidas sudaro 1 936 Eur, o ne 1936,36 Eur (726 Eur (patarimų suteikimas, civilinio ieškininio rengimas ikiteisminio tyrimo metu) + 1 210 Eur (patarimo suteikimas, susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavimas baudžiamojoje byloje)). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas mažindamas nukentėjusiajai E. E. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nurodė, jog byla nesudėtinga savo pobūdžiu ir apimtimi, buvo du teismo posėdžiai ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau teismas neįvertino teisiamųjų posėdžio trukmės. Antai, pirmosios instancijos teisme 2025 m. rugsėjo 29 d. teisiamasis posėdis vyko nuo 9.35 val. iki 15:00 val. (5 val. 25 min.), o 2025 m. spalio 29 d. teisiamasis posėdis vyko nuo 9.35 val. iki 11.05 val. (1 val. 30 min.), iš viso bendra posėdžių trukmė sudaro 6 val. 55 min. Be to, pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme posėdžių metu nukentėjusiosioms teisinę pagalbą teikė skirtingos advokatės. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusiosios E. E. atstovė advokatė Svetlana Pronina teismo posėdžių metu buvo aktyvi, uždavinėjo klausimus proceso dalyviams, pasakė baigiamąją kalbą bei naudojosi atsikirtimų teise.

30. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2024 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) buvo – 2 335,9 Eur, 2025 m. 1 ketvirčio – 2 337,7 Eur, 2025 m. 2 ketvirčio – 2 387 Eur, 2025 m. III ketvirčio – 2 427,6 Eur. Rekomendacijų 10.11 punkte nurodyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 punkte nurodytą proceso stadiją, valandą taikomas maksimalus koeficientas yra 0,1, o 10.12. punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taip pat taikomas 0,1 koeficientas. Rekomendacijų 10.2. punkte nurodyta, jog už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu koeficientas yra 2,5. Teisėjų kolegija pažymi, jog rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas neapsiribojama vien tik procesinių dokumentų surašymu, yra renkama juos pagrindžianti medžiaga, teikiamos teisinės konsultacijos, atliekama aktualių teisės aktų ir teismų praktikos analizė bei teisinis vertinimas ir pan. Nurodytų argumentų pagrindu nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde prašomos priteisti proceso išlaidos laikytinos pagrįstomis, neviršijančiomis minėtų Rekomendacijų maksimalių dydžių, todėl šioje dalyje nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkinamas ir jų turėtos ir atlygintinos išlaidos už advokato paslaugas yra didintinos – N. K. iki 726 Eur, o E. E. iki 1 936 Eur (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

31. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nukentėjusiosios prašė priteisti ir advokato pagalbai apmokėti patirtas išlaidas apeliaciniame procese. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 2025/243, pateiktos kartu su apeliaciniu skundu, matyti, kad nukentėjusiųjų proceso išlaidas sudaro 968 Eur dydžio suma, kurią sudaro patarimų suteikimas, susipažinimas su skundžiamu nuosprendžiu, jo analizė, apeliacinio skundo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo parengimas. Nukentėjusiųjų N. K. ir E. E. atstovė advokatė Evita Vėtė 2026 m. vasario 3 d. prašė priteisti nukentėjusiųjų naudai 726 Eur išlaidų, kurias nukentėjusiosios patyrė dėl teiktos teisinės pagalbos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Iš pateiktos 2026 m. sausio 21 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 2026/8 matyti, kad advokatė Evita Vėtė atstovavo nukentėjusiųjų interesams apeliacinėje instancijoje: teikė patarimus, rengėsi bylos nagrinėjimui bei atstovavo apeliacinės instancijos teisme. Taigi, nukentėjusiosios bendrai prašo priteisti 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų ruošiantis ir teikiant apeliacinį skundą bei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš byloje esančių mokėjimų nurodymų, šias išlaidas apmokėjo E. E.. Nagrinėjamu atveju dalis apeliacinio skundo argumentų tenkinama, t. y. mažesne dalimi ieškinio dalys, susijusios su priteisiamos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais, visiškai – ieškinio dalis, susijusi su proceso išlaidomis, likusi ieškinio dalis atmetama. Pažymėtina, kad viena iš nukentėjusiojo asmens dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną posėdį, kuriame dalyvavo nukentėjusioji E. E. ir jos atstovė advokatė Evita Vėtė, posėdis truko 40 min. Apeliacinį skundą sudaro 7 puslapiai, iš kurių 2,5 puslapiai yra bylos faktinės aplinkybės ir cituojami teisės aktai. Svarbu pažymėti, kad apeliaciniame skunde nurodomos analogiškos aplinkybės ir argumentai, kurie buvo pateikti nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose, kas rodo, kad apeliacinis skundas nėra sudėtingas ir nereikalavo didelių laiko sąnaudų. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiųjų atstovei byloje nagrinėjamos aplinkybės buvo žinomos, nes ji jau buvo rengusi abiejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdama į tenkinamą apeliacinio skundo reikalavimų dalį, daro išvadą, jog nurodyta suma dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokatei apeliacinės instancijos teisme turi būti atlyginta iš dalies, iš nuteistojo A. P. priteisiant 700 Eur nukentėjusiųjų E. E. ir N. K. turėtų proceso išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti. Be kita ko, duomenų, kad nuteistojo finansinė padėtis būtų sunki, dėl ko pastarasis negalėtų atlyginti išlaidų ir būtų pagrindas svarstyti sumažinti priteistinų išlaidų dydį ar jį laikyti reikšmingai per dideliu, nėra.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl turtinės, neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo keistina (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų N. K. ir E. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajai N. K.iš A. P. priteistą 500 Eur (penkių šimtų eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 800 Eur (aštuonių šimtų eurų).

Nukentėjusiajai E. E. iš A. P. priteistą 500 Eur (penkių šimtų eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų), o priteistą 385 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) sumą turtinei žalai atlyginti padidinti iki 495 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt penkių eurų).

Iš nuteistojo A. P. priteistas 500 Eur (penkių šimtų eurų) proceso išlaidas nukentėjusiajai N. K. padidinti iki 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų).

Iš nuteistojo A. P. priteistas 1 000 Eur (vieno tūkstančių eurų) proceso išlaidas nukentėjusiajai E. E. padidinti iki 1 936 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt šešių eurų).

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. P. 700 Eur (septynis šimtus eurų) nukentėjusiosios E. E. naudai išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.