Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Marijaus Kursevičiaus ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) nesiartinti prie nukentėjusiojo V. L., nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo; 2) per 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam V. L..

A. T. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.

Nukentėjusiojo V. L. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš A. T. nukentėjusiojo V. L. naudai 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atmestas.

Nukentėjusiojo V. L. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš A. T. nukentėjusiojo V. L. naudai 1 089 Eur (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt devyni eurai) atstovavimo išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi ištaisytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendyje esančios klaidos:

- nuosprendžio motyvuojamosios dalies skilties „Civilinis ieškinys, proceso išlaidos ir daiktiniai įrodymai“ 9 (devinta) pastraipa papildyta, jos pabaigoje nurodant: „Taip pat 2025 m. sausio 20 d. nukentėjusiojo V. L. atstovas advokatas V. Kvedaras pateikė AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad V. L. pilnai apmokėjo išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 179)“;

- ištaisytos tos pačios motyvuojamosios dalies skilties 17 (septynioliktoje) pastraipoje esančios klaidos, nurodant: „Kaip patirtą turtinę žalą civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo atlyginti 300,60 Eur už teisinių paslaugų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17645-24 apmokėjimą ir kartu su ieškiniu pateikia 2024 m. lapkričio 28 d. išankstinę sąskaitą Nr. AVANS 00858, išrašyta V. L. advokatų profesinės bendrijos „Defensum“, kurioje nurodytos paslaugos: dalyvavimas V. L. apklausoje IT Nr. 01-1-17645 (kaina – 181,50 Eur); prašymų rengimas prokurorei (IT Nr. 01-1-17645) (kaina – 121 Eur) (2 t., b. l. 75), bei mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad nukentėjusysis šią išankstinę sąskaitą apmokėjo. Atsižvelgiant į išdėstytą, šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, ir iš kaltinamojo A. T. nukentėjusiojo V. L. naudai priteistina 300,60 Eur turtinės žalos atlyginimo“;

- nuosprendžio motyvuojamosios dalies skilties „Dėl nukentėjusiojo išlaidų advokato pagalbai apmokėti“ 1 (pirmoji) pastraipa papildyta, jos pabaigoje nurodant: „Taip pat 2025 m. sausio 20 d. nukentėjusiojo V. L. atstovas advokatas V. Kvedaras pateikė AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad V. L. pilnai apmokėjo išankstinę sąskaitą Nr. AVANS 00873 (1 t., b. l. 178), išankstinę sąskaitą Nr. AVANS 00858 (1 t., b. l. 179) ir išankstinę sąskaitą Nr. AVANS 00800 (1 t., b. l. 180)“;

- ištaisytos tos pačios motyvuojamosios dalies skilties 4 (ketvirtoje) pastraipoje esančios klaidos ir ši pastraipa išdėstyta: „Pagrindžiant nukentėjusiojo patirtas išlaidas dėl jo atstovavimo bylos nagrinėjimo teisme metu, teismui buvo pateiktos advokatų profesinės bendrijos „Defensum“ 2025 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SF 01125 (363 Eur sumai) ir 2025 m. kovo 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SF 01142 (726 Eur sumai), bei mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad nukentėjusysis šias sąskaitas apmokėjo. Taip pat teismui buvo pateiktos Advokatų profesinės bendrijos „Defensum“ išankstinės sąskaitos: 2025 m. sausio 20 d. išankstinė sąskaita Nr. AVANS 00873 (363 Eur sumai); 2024 m. lapkričio 28 d. išankstinė sąskaita Nr. AVANS 00858, (181,50 Eur sumai išlaidų, susijusių su šios bylos ikiteisminiu tyrimu); 2024 m. liepos 11 d. išankstinė sąskaita Nr. AVANS 00800 (1 210,00 Eur sumai išlaidų, susijusių su šios bylos ikiteisminiu tyrimu), bei mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad nukentėjusysis šias išankstines sąskaitas apmokėjo. Teismo vertinimu, ši proceso išlaidų suma (iš viso 2 843,50 Eur), vadovaujantis 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytais atlygintinų išlaidų dydžiais, nėra per didelė ar neproporcinga bylos sudėtingumui ir nukentėjusiojo atstovo joje atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašymas priteisti proceso išlaidas tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo A. T. nukentėjusiojo V. L. naudai priteistinos 2 843,50 Eur dydžio procesinės išlaidos advokato pagalbai apmokėti“;

- ištaisytos nuosprendžio rezoliucinės dalies 5 (penktoje) pastraipoje esančios klaidos, pastraipą išdėstant: „Nukentėjusiojo V. L. atstovo advokato V. Kvedaro civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir priteisti iš kaltinamojo A. T. nukentėjusiojo V. L. naudai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. T. nukentėjusiojo V. L. naudai 300,60 Eur turtinės žalos atlyginimo“;

ištaisytos nuosprendžio rezoliucinės dalies 6 (šeštoje) pastraipoje esančios klaidos ir ši pastraipa išdėstyta: „Visiškai patenkinti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti iš A. T. nukentėjusiojo V. L. naudai 2 843,50 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. T. nuteistas už tai, kad jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 5 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, ne mažiau kaip 2 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė V. L. į veido sritį ir 1 kartą spyrė V. L. į pilvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. L. fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas kaktos kairėje ir dešiniame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. A. T. išteisintas dėl to, kad jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 5 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, grasino V. L. nurauti ausis, išvežti į mišką ir nužudyti, taip nukentėjusiajam V. L. sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti realiai įvykdytas. Tokiais veiksmais A. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Nuteistojo A. T. gynėjas advokatas Laurynas Pakštaitis apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Skundžiamame nuosprendyje A. T. kaltė grindžiama V. L. pozicija, kuris neva viso proceso metu vienodai aiškino konflikto eigą ir smurto aplinkybes. Vis dėlto, nukentėjusiojo parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaraujantys faktams. Nukentėjusiojo parodymai tiek skambinant į pagalbos centrą, tiek pasakojant apie įvykius atvykusiems policijos pareigūnams, tiek duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo proceso metu skiriasi. Apylinkės teismo vertinimu, būtent pirmieji paaiškinimai, t. y. duoti BPC darbuotojai, yra tiksliausi, nes asmuo iškart po įvykio dar nespėjo apgalvoti, ką jis turi pasakyti, todėl tokie paaiškinimai yra nuoširdžiausi. Tokia teismo išvada nėra paremta jokia įstatymo norma ar teismų praktika. Pažymėtina, kad jei asmuo kerštauja, jis gali sugalvoti, ką sakyti ir tą versiją kartoti, ją vis papildydamas. Be to, jokie įrodymai nepatvirtina, jog po spyrio koja nelieka jokių žymių. Vis tik teismas šią aplinkybę laikė įrodyta teigdamas, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl smūgių į pilvo sritį, nurodydamas, kad tai patvirtina ir vaizdo įrašai. Nors teismo medicinos specialistas nenustatė jokių spyrio į pilvą požymių, tačiau tai laikoma įrodyta, remiantis ne vaizdo įrašo konkrečia vieta, laiku, bet neva nukentėjusiojo parodymų patikimumu.

3.2. Pažymėtina, kad konfliktas kilo dėl V. L. užgaulaus replikavimo, iš jo sekusio dviejų žmonių pokalbio ir jei ne agresyvūs nukentėjusiojo veiksmai, jokio smurto iš viso nebūtų buvę. Šią aplinkybę patvirtina vaizdo įrašas, parodantis visą įvykių seką: A. T., išgirdęs užgaulias replikas savo atžvilgiu, prikabino augintinio pavadį ant tvoros ir priėjo aiškintis prie replikas išsakiusio nukentėjusiojo. Apie vieną minutę vyko aiškinimasis, kurio metu nukentėjusysis kėlė balsą, toliau užgauliojo, grasino, keikėsi, stumdė, buvo raminamas draugės T. T., tačiau jis toliau keikėsi, provokavo ir smūgiavo, dėl ko nuteistasis turėjo gintis ir įvyko muštynės. Namo apsaugos kameros įrašą papildo liudytojos T. T. pateiktos dvi vaizdo įrašų atkarpos, darytos jos pačios. Vaizdo įraše matyti, kaip kamera nukreipiama į nukentėjusįjį, kuris priartėjo prie A. T., jam smūgiuoja su paskutiniais ištartais žodžiais, o nuteistasis blokuodamas smūgį atsitraukia atgal nuo V. L.. Vis tik šis vaizdo įrašas su jame nurodytomis aplinkybėmis nuosprendyje nebuvo analizuojamas tarpusavyje su kitais teismo ištirtais įrodymais.

3.3. Visų pirma, apylinkės teismas neįvertino, kad V. L. aiškinimas, kad jis gynė draugę nuo nuteistojo, užkišdamas ranką šiam grėsmingai artinantis, neatitinka tikrovės, kadangi vaizdo įraše užfiksuota, kad draugė su A. T. ramiai ir mandagiai aiškinasi. Draugės aiškinimąsi nutraukia būtent pats nukentėjusysis, stumdamas A. T., išsakydamas palaikyti atstumą ir smūgiuodamas nuteistajam, po ko ir prasidėjo muštynės. Antra, neįvertinta ir tai, kad liudytojos T. T. vaizdo įrašai buvo pateikti ne visi, o apkarpyti, pateikiant tik nukentėjusiajam naudingą vaizdą, nerodant jo grasinimų. Be to, liudytojos parodymai teisme neatitinka jos elgesio vaizdo įraše, o kai kurie jos parodymai buvo priderinti prie situacijos. Nors teismo nuosprendyje nurodomi vaizdo įrašų apžiūros protokolai, nuosprendyje darant išvadas jais remiamasi tik epizodiškai, nepataisant protokoluose padarytų trūkumų. Be kita ko, patys įrašai nebuvo palyginti su asmenų parodymais. Iš vaizdo įrašų matyti konflikto pradžia, eiga, fizinis kontaktas, jo pabaiga ir atomazga, pribėgus I. T.. A. T. nenorėjo nei mušti, nei provokavo V. L., o tik aiškinosi, vėliau siekė nukentėjusįjį sutramdyti ir iškviesti policiją. Šias aplinkybes patvirtina nuteistojo parodymai viso proceso metu, t. y. dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose ir teisme.

3.4. Vertinant liudytojos T. T. parodymus, pažymėtina, kad ji yra nukentėjusiojo draugė, kuri davė šališkus, su nukentėjusiuoju suderintus parodymus. Būtent liudytoja T. T. duodama parodymus teisme nurodė aplinkybes, kurių nepatvirtina nei jos pačios daryti vaizdo įrašai, nei kiti bylos duomenys. Vis dėlto, apylinkės teismas šios liudytojus parodymus laikė nešališkais, nes ji neva nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir V. L.. Vis tik liudytojos parodymai nebuvo palyginti su vaizdo įrašais, t. y. A. T. nėjo vis arčiau prie jos, su ja A. T. nesiaiškino ir nebuvo nei pagrindo, nei reikalo ją ginti. Ikiteisminio tyrimo metu T. T. aiškino buvusi prispausta prie automobilio, tačiau joks vaizdo įrašas tokių aplinkybių nepatvirtina. Šios liudytojos nurodytos aplinkybės niekaip neaptariamos skundžiamame nuosprendyje ir nepagrįstai teismui nesukėlė abejonių.

3.5. Tuo tarpu liudytojos I. T. parodymai, kurie viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklūs, neprieštaraujantys vaizdo įrašams, logiški, užpildantys nelogiškus nukentėjusiojo ir jo draugės aiškinimus, teismo buvo vertinami kritiškai, nurodant, kad jos paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi, nes I. T. yra nuteistojo sutuoktinė, todėl turi suinteresuotumą byloje. Taigi I. T. parodymus teismas vertino kritiškai, kaip siekį padėtį nuteistajam išvengti atsakomybės. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas neteisingas, šališkas, akivaizdžiai demonstruoja nuostatą vienos bylos šalies atžvilgiu. Vaizdo įrašas, apimantis visą konflikto eigą (6:11 min. trukmės) akivaizdžiai rodo I. T. mačius dalį konflikto, paėmus katiną vykstant aiškinimuisi, o po to nubėgus link besigrumiančių asmenų. Be to, vaizdo įrašas patvirtina I. T. nutraukus konfliktą, kai pastaroji prilietė nukentėjusįjį. Vis dėlto, šios vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės nebuvo įvertintos, siekiant nustatyti I. T. parodymų patikimumą. Tai rodo, kad apylinkės teismas nesilaikė pareigos gretinti įrodymus, vertinti jų sąsajumo bei darė išankstines ir tendencingas išvadas. Be to, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl parodymų šališkumo, aprašė ne visus I. T. parodymus, juos iškarpė ir iškraipė, nesiejo su vaizdo įrašu.

3.6. Pažymėtina, kad veiksmų visuma, kuri susiklostė, t. y. nukentėjusiojo klydimas dėl praeivio – nuteistojo elgesio, jo provokavimas, užgauliojimas, sąmoningas konflikto eskalavimas, privedęs prie kaltinime akcentuojamų padarinių buvo paskatintas nukentėjusiojo neadekvataus, įžūlaus situacijos vertinimo. Nuosprendyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-17645-24, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2024 m. gegužės 10 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl A. T. sužalojimo, 2024 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas nutarimas dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nustačius, kad V. L., sužalojęs A. T. to paties konflikto metu, veikė būtinosios ginties sąlygomis. Teismas nurodė, kad iš nutarime analizuotų duomenų padaryta išvada, kad A. T. kėsinimasis į V. L. sveikatą buvo realus, o šio nutarimo nuteistasis neskundė. Tokiu būdu apylinkės teismas susidarė įsitikinimą ir nustatė neteisingas aplinkybes, kadangi A. T. gynėjas nutarimą skundė tris kartus. Viena vertus, nagrinėjamu atveju iš vaizdo įrašų nustatyta, kad vyko muštynės. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vienas jų dalyvis gynėsi ir skundžiamame nuosprendyje pasisakė dėl būtinosios ginties, citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tačiau jos netaikė ir padarė priešingas išvadas. Vaizdo įrašas, kuris buvo padarytas T. T., parodo, kad nukentėjusysis buvo aktyvioje puolimo stadijoje ir taip pat paneigia V. L. paaiškinimus apie būtinąją gintį. Vaizdo įraše užfiksuota nukentėjusiojo boksininko poza, ataka, smūgiavimas.

3.7. Aprašydamas būtinosios ginties buvimą teismas nustatė ir tai, kas neegzistuoja tikrovėje, t. y. vaizdo įrašų garsas. Vertindamas vaizdo įrašą „DXZZ8151.MP4“ teismas vertino ne visumą, bet ėmė atskirus žodžius ir veiksmus, juos interpretavo šališkai, nukentėjusiojo naudai, juos papildymas savo aiškinimais. Kitaip tariant, teismas nurodė, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusysis V. L., prašydamas laikytis nuteistojo distancijos kažkiek A. T. stumteli, prisiliesdamas rankomis prie jo krūtinės, po ko A. T. sušunka „laikyk rankas prie savęs, asile“ (vaizdo įrašo „DXZZ8151.MP4“ 00:00:42 sek.), stipriai pastumia V. L., kuris vos išlaiko pusiausvyrą rankas ištiesdamas į šalis (vaizdo įrašo „DXZZ8151.MP4“ 00:00:47 sek.), po ko seka A. T. akivaizdus smūgis dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam“. Vis dėlto, kas nagrinėjamu atveju yra nukentėjusiojo suduoto smūgio blokavimas ir numušimas, apylinkės teismui tampa „nestipriu pastūmimu“ kai nukentėjusysis „vos išlaiko pusiausvyrą rankas ištiesdamas į šalis“. Tai yra teismo sąmoningas klydimas, išvedžiojimai, bandymas patvirtinti kaltinimą, o ne objektyvus įrašo vertinimas. Vertinant vaizdo įrašą akivaizdu, kad tokia teismo interpretacija neleistina, nes nukentėjusysis stovi tvirtai, jo veiksmai įžūlūs ir užtikrinti. Be to, T. T. pateiktas antras vaizdo įrašas rodo, kad nukentėjusysis aktyviai puolė ir tai nebuvo gynyba.

3.8. Apylinkės teismas sprendė, kad jokie įrodymai nepatvirtina, kad nuteistajam buvo kilęs realus, pavojingas kėsinimasis iš nukentėjusiojo pusės. Vis dėlto, nėra aišku, kuo vadovaujantis teismas daro tokias išvadas, t. y. ar pagal vaizdo įrašus, ar pagal subjektyvius nukentėjusiojo parodymus. Jei atsižvelgiama į vaizdo įrašus, jie turi būti vertinami sistemingai. Būtent V. L. veiksmai smūgiuojant prieš jį kalbančiam žmogui gali būti laikomi pavojingu, realiu kėsinimusi. Jei vertinamas V. L. elgesys, kaip po smūgių jis pašoka į boksininko pozą ir spyruokliuodamas puola – tai yra agresyvus, pavojingas elgesys, nuo kurio galima gintis. Nukentėjusysis net du kartus inicijavo puolimą: konflikto pradžioje ir po aktyvių fizinių veiksmų A. T. nuleidus rankas ir atsitraukus, tuo bandant nutraukti muštynes, bet V. L. vėl tęsė boksininko pozoje. Teismas nurodė praktiką, pagal kurią muštynių metu būtinoji gintis negalima – „muštynių metu abi puses naudoja fizini smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau. Abipusėms muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais“. Vis dėlto, kodėl tokia taisyklė netaikoma, jei vaizdo įraše užfiksuotas įvykis gali būti laikomas muštynėmis, nepaaiškinama.

3.9. Byloje pateikta informacija, kad V. L. proceso metu kerštaudamas apkalbėjo A. T. dėl padarytos nusikalstamos veikos, neva nuteistasis apvogė nukentėjusiojo nuomojamą automobilį „BMW” (skundžiamo nuosprendžio 22 psl. 2 pastraipa). A. T. byloje dėl svetimo turto sugadinimo ir vagystės apklaustas kaip liudytojas. Šias aplinkybes matė prokuroras, aktyviai palaikęs nukentėjusiojo poziciją. Be to, minėtas aplinkybes palaikė ir nukentėjusiojo atstovas, nuteistajam uždavęs klausimus apie automobilių dalių prekybą, kas niekaip nėra susiję su pateiktais kaltinimais. Vis dėlto, toks nesąžiningas šalies elgesys teisingumo procese teismo nebuvo įvertintas. Prie kaltinamojo akto pateikti dokumentai, vaizdo įrašai, nesusiję su kaltimu, tačiau jie neva rodo tariamą nukentėjusiojo persekiojimą, kurį atlieka A. T.. Vis tik šie duomenys buvo pateikti sąmoningai ignoruojant aiškias aplinkybes, kad nuteistasis pranešė policijai apie nukentėjusiojo sistemingai daromus administracinius nusižengimus. Nors duomenys apie tokius pažeidimus buvo prieinami kaltinimui, o viešąjį interesą ginantis prokuroras turi juos įvertinti, tačiau A. T. elgesys turintis būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 13, 16 straipsniuose, buvo sąmoningai ignoruoti ir neigti teismo proceso metu.

3.10. Skundžiamu nuosprendžiu V. L. naudai priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš dalies patenkinus prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo, priteista 1 089 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti. Apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi dėl klaidų nuosprendyje ištaisymo priteistos sumos daugiau nei padvigubėjo, t. y. priteista V. L. naudai 300,60 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 843,50 Eur advokato išlaidoms apmokėti. Taip teismas nutartimi pakeitė nuosprendžio esmę, daugiau nei dvigubai padidino priteistas sumas ir tą padarė po nuosprendžio paskelbimo. 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi pažeidžiami pagrįsti nuteistojo lūkesčiai, teisė į teisingą teismą, teismo rūpestingumo pareiga. Apylinkės teismas priėmė nuosprendį neįsigilinęs ir neišnagrinėjęs visų bylos dokumentų. Pirma, tai sudaro teismo nuosprendžio nepatikimumo prielaidą. Antra, tai, kas buvo pateikta teismui, neįvertinta teismo posėdyje. Trečia, priteistos sumos pagal bylos pobūdį yra aiškiai neadekvačios, per didelės, neatitinka bylos apimties, sudėtingumo, faktinių aplinkybių, kad nepasitvirtino dalis kaltinimų, pateiktų akivaizdžiai prieštaraujant faktams, to, kad nukentėjusysis pats prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo. Ketvirta, nuosprendyje teismo nustatytos ir aukščiau skunde išdėstytos aplinkybės, prieštaraujančios tikrovei, kelia abejonių teismo nešališkumu ir teisingumu. Minėta nutartimi nebuvo pataisyta aritmetinė, skaičiavimo klaida, bet pakeistos nuosprendžio formuluotės, motyvai, kelios nuosprendžio dalys, daugiau nei dvigubai padidintos priteistos mokėtinos sumos, kas iš esmės blogina nuteistojo teisinę padėtį, panaudoti gynybai nematyti ir neanalizuoti mokėjimo dokumentai, su kuriais nebuvo galimybės susipažinti. Šios aplinkybės reiškia, kad teismas pakeitė savo nuomonę dar nuosprendžiui neįsigaliojus, rėmėsi teismo posėdyje viešai neištirtais įrodymais, todėl teismo nuosprendis tūrėtų būti naikinamas kaip visuma ir priimtas naujas nuosprendis.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. T. gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio apeliacinis skundas atmetamas

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įvirtintais reikalavimais, išsamiai ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjo surinktus įrodymus, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kad nuteistojo A. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis veikė esant būtinajai ginčiai, t. y. jo veiksmai sekė kaip atsakas į agresyvius smurtinius nukentėjusiojo veiksmus, jo pradėtą fizinį kontaktą. Taip pat apeliaciniu skundu nesutinkama su įrodymu vertinimu bei apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi dėl klaidų nuosprendyje ištaisymo, kuri yra sudedamoji nuosprendžio dalis, ir kuria buvo nuspręsta V. L. naudai iš A. T. priteisti 300,60 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 843,50 Eur advokato išlaidoms apmokėti. Anot apelianto, tokiu būdu apylinkės teismas nutartimi pakeitė nuosprendžio esmę.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

10. Apeliantas skunde detaliai analizuoja atskirus bylos įrodymus, selektyviai ir savaip juos interpretuoja, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Pažymėtina, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas. Būtent remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistasis A. T. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. L. ir jo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta pastarojo sveikata.

11. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurį, pirmiausia, ir būtina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį, kuri yra materialioji, dėl to būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek iš nuteistojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad tarp jų buvo susiklosčiusi konfliktinio pobūdžio situacija ir išsiskiria jų pozicijos dėl to, kas inicijavo smurtinius veiksmus. Be to, svarbu pastebėti, kad A. T. neneigia vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau laikosi kategoriškos pozicijos, jog konfliktą pradėjo ne jis, o smurtiniais veiksmais tik gynėsi nuo nukentėjusiojo aktyvių veiksmų, t. y. boksininko pozos, atakos, smūgiavimo. Iš esmės apeliaciniame skunde ginčijamas nukentėjusiojo parodymų nuoseklumas bei patikimumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors V. L. parodymuose yra tam tikrų netikslumų apie įvykio detales, tačiau juos gretinant su kitais byloje esančiais įrodymais, jų visumos pakanka išvadai, kad A. T. pirmasis pradėjo konfliktą ir nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą.

12.1. Nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. A. T. 2024 m. gegužės 6 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltės nepripažįsta. Jis 2024 m. gegužės 5 d., apie 12.00 val. vedžiojo katiną ir ėjo link savo namų, kai išgirdo, kaip kažkas pradėjo šaukti necenzūrinius žodžius. Apsisukęs pamatė asmenį. Jis pririšo savo katiną ir pradėjo eiti link minėto asmens. Jis pasakė, kad čia gyvena, todėl ir vaikščioja, ir kad prašo be įžeidinėjimų. Asmuo atsakė: „jeigu tu čia gyveni, tada gerai, mes pas tave atvažiuosim“. Mergina, kuri buvo su asmeniu paklausė: „Ar čia dėl to automobilio?“. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Minėtas asmuo pradėjo jį stumdyti ir baksnoti rankomis. Bandė nuo asmens laikytis atstumo, bet asmuo artėjo. Prasidėjo kumščiavimas. Tada jis nuo asmens bandė atsitraukti, laikytis saugaus atstumo. Jo rankos visada buvo nuleistos, o asmuo ėjo link jo mosikuodamas rankomis. Bandė asmenį sutramdyti ir paguldyti ant žemės, kad galėtų iškviesti policijos pareigūnus. Asmuo priešinosi ir vėl jį puolė. Šis konfliktas prasidėjo labai greitai. Neatsimena, kiek smūgių buvo suduota šiam asmeniui. Bandė gintis, nes jautė, kad jo gyvybei yra kilęs pavojus, nes asmuo agresyviai jį puolė. Bandė asmenį paguldyti ant žemės, kad pastarasis apsiramintų. Jis nebuvo šio konflikto iniciatorius. Konflikto metu išbėgo jo žmona I. T.. Asmuo, pamatęs jo žmoną apsiramino ir tuo baigėsi konfliktas. Asmuo paskambino policijos pareigūnams. Kol laukė policijos pareigūnų, priėjo prie asmens ir pastarojo merginos. Merginai paaiškino, kad čia yra kameros, kurios viską įrašo. Tuo metu minėtas asmuo vėl pradėjo jį stumdyti. Jis dar kartą pasakė, kad čia yra kameros, kurios viską užfiksavo. Tada asmuo atsakė: „Man (necenzūrinis žodis), tu man parduosi namą ir nupirksi man dar vieną X6“. Asmuo minėjo, kad skambino advokatui, kuris „juo užsiims“. Atvažiavę policijos pareigūnai pradėjo aiškintis aplinkybes. Policijos pareigūnai pamatę jo sunkią būklę iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Įvykio metu patyrė labai sunkius sužalojimus. Prieš įvykį su minėtu asmeniu prieš dvi savaites buvo įvykęs žodinis konfliktas (1 t., b. l. 112–114).

12.2. A. T. 2024 m. spalio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad nuketėjusiojo V. L. ir pastarojo draugės T. T. pateikti išmaniuoju telefonu filmuoti vaizdo įrašai yra iškarpyti, juose nesimato konflikto konteksto, t. y. vaizdo medžiaga pateikiama ne nuo konflikto pradžios ir ne iki pat konflikto galo. Priešingai, jo pateiktame vaizdo įraše, užfiksuotame jo namo vaizdo kamerų, matosi vientisa konflikto eiga nuo pačios pradžios iki pat konflikto pabaigos. Jo pateiktame įraše akivaizdžiai matyti, kad V. L. pirmas suduoda smūgį. Jis T. T. pateiktą vaizdo įrašą, kurio trukmė apie 7 sekundės, perrašė sulėtintai, nes taip geriau matosi veiksmų eiga. Minėtame vaizdo įraše girdisi, kad jis prašo nukentėjusiojo jo nedaužyti ir nestumdyti. Matyti, kad jis V. L. nesuduoda nei vieno smūgio, o tik ginasi gaudydamas V. L. abi rankas ir stabdo pastarojo smūgius. Taip pat matyti, kad jis nukentėjusiojo negriebia už kaklo, o kaire ranka sugriebia už striukės, kad išlaikytų distanciją. Matyti, kad jis spirdamas V. L. kūno nepasiekė. Sulėtintame vaizdo įraše matyti, kad V. L. puldamas atsitrenkia galva į jo dešinę alkūnę, kuomet jis dengėsi nuo nukentėjusiojo dešinės rankos smūgio į veidą, ir V. L. susitrenkia kaktą, dėl ko galimai atsirado sutrenkimas, o ne jis V. L. smūgiavo. Vaizdo įrašo pabaigoje matyti, kada jis sugriebęs laikė nukentėjusįjį, pastarasis nuo jo atsispyręs šoko atgal, net pakibo ore, skriejo apie 1,5 m, ir pargriuvęs veidu ant trinkelių nusibrozdino kaktą. Šio griuvimo ir nusibrozdinimo epizodas neužfiksuotas vaizdo įraše. Be to, nukentėjusysis melavo, kad nebuvo pargriuvęs. Būtent jo pateiktame vaizdo įraše aiškiai matyti nuoseklus ir vientisas įvykio vaizdas, jo eiga, t. y. kad V. L., pašokęs nuo žemės, vėl jį puolė, o jis traukėsi atgal, gynėsi, tuomet jis gavo du smūgius į ranką, kuria dengėsi galvą, ir patyrė traumas. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai jo paklausė, ar V. L. nubrozdinimai yra nuo trinkelių. Jis nurodė, kad taip, patvirtino, kadangi su savimi neturėjo jokių aštrių daiktų, kurie galėjo nubrozdinti nukentėjusiojo kaktos odą. Jo pateiktame vaizdo įraše matyti, kad būtent V. L. pradėjo muštynes, visą laiką puolė, o jis tik gynėsi, stengdamasis išvengti susidūrimų. V. L. baigė pulti tik atvykus jo sutuoktinei I. T.. Taip pat vaizdo stenogramoje yra netikslumų, t. y. V. L. pasakyti keiksmažodžiai nepagrįstai priskiriami jam. Jis nukentėjusiajam negrasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti pastarojo sveikatą, priešingai, V. L. jam grasino užmušti (1 t., b. l. 124–126).

12.3. A. T. apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu taip pat savo kaltės nepripažino, paaiškino ankstesnio su nukentėjusiuoju įvykio aplinkybes ir nurodė, jog 2024 m. gegužės 5 d., apie 12.00 val., jis vaikščiojo su katinu, kai prie namų vartelių pamatė, kad pro šalį ėjo V. L. ir jo draugė. V. L. kreipėsi į jį necenzūriniais žodžiais, ko jis čia vaikšto ir t. t. Tada jis pririšo katiną prie tvoros ir priėjo prie V. L.. Po praeito įvykio žinodamas, kad nukentėjusysis yra neadekvatus žmogus, kreipėsi į V. L. merginą, kad ji paprašytų V. L., kad šis jo nevadintų visokiais necenzūriniais žodžiais ir elgtųsi mandagiau, į ką mergina atsakė, kad supranta tik rusiškai. Tada jis kreipėsi į V. L., klausdamas, kodėl jį taip vadina ir kad jis liautųsi tai daryti. V. L. jam atsakė, kad kalba kaip nori, važiuoja kur nori ir kaip nori. Jis pareiškė, kad čia vaikšto dėl to, kad čia gyvena, tada V. L. jam atsakė, kad „jei tu čia gyveni, tai mes atvažiuosim“. Jis tai suprato kaip atvažiavimą su kažkokiais „sėbrais“, nežino, ką V. L. turėjo omenyje, bet jis pareiškė, kad jie pas jį atvažiuos. Toliau kalbant jis V. L. priminė 2024 m. balandžio 18 d. įvykius, kad šis tada lakstė ir dabar elgiasi kaip „chamas“, pasakė, kad šį kartą iškvies policiją, kuri jį išveš. V. L. pareiškė, kad jį ignoruoja, keikė ir pradėjo jį kumščiuoti dešine ranka į krūtinę. Jis tvardėsi, stovėjo su nuleistomis rankomis, tačiau V. L. jį kumščiavo į krūtinę, po ko jo drąsa peraugo, jis pamatė, kad yra nebaudžiamas, todėl su savo kaire ranka kirto į jo dešinę pusę. Tada jis V. L. nuo savęs atstūmė. Pamatė, kad tai gali toliau tęstis, todėl gynėsi dešine ir kaire rankomis. Iš jo pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad jo veiksmai buvo sinchroniški su V. L.. Jis nenorėjo nei mušti, nei luošinti, o siekė V. L. nuraminti ir vėliau iškviesti policiją. Po pirmo V. L. smūgio jam ir nuo atmuštų smūgių, jis atsitraukė į aikštės vidų. Tada V. L. vėl jį puolė, spardė. V. L. pateiktame 7 sekundžių įraše yra iškirptos 3-4 sekundės, kuriose V. L. jam grasino, kad užmuš. Tačiau jie tą iš įrašo ištrynė ir paliko tik nuo tos vietos, kai neva jis pradeda muštynes, toje stadijoje, kai jis spiria. Jo pateiktame įraše matyti, kad jo spyris yra V. L. smūgio atmušimas. Kada minėtas spyris V. L. buvo su šlepete, t. y. jis avėjo šlepetėmis, buvo basas, su pižama, nepasiruošęs muštynėms ar grumtynėms, neturėjo nei ginklų, nei aštrių daiktų. V. L. redaguotas įrašas buvo pristatytas tyrėjams kaip muštynių pradžia, tačiau ten muštynes jau buvo įsivažiavusios. Jis prieš tai iš V. L. buvo patyręs vieną spyrį ir bent du smūgius į galvą, tačiau juos visus užblokavo ir dėl to nepatyrė jokio veido sumušimo. Toje 7 sek. vaizdo įrašo eigoje matosi, kad jis sugriebė V. L. už jo marškinėlių, bet ne už kaklo, kaip nurodyta tyrime. Jis sugriebė V. L. už marškinėlių, kad sustabdytų šio puolimą, nes suvokė, kad V. L. jį daužys, kol uždaužys visiškai, ką V. L. ir toliau darė. Kaip ir balandžio mėnesį, taip ir 2024 m. gegužės 5 d. įvykio metu jų dialogas vyko prie automobilio. Jis kelis kartus V. L. prašė, kad šis liautųsi keikęsis ir jį įžeidinėjęs. V. L. teigė, kad jis kėsinosi į jo merginą, spaudė ją prie automobilio, tačiau tai yra netiesa. Jo vaizdo įraše matyti, kad mergina vaikščiojo laisvai, atsidarė automobilio duris ir pasidėjo savo asmeninius daiktus, po to automobilio durys liko atidarytos, kas reiškia, kad atstumas buvo apie metrą. Jokio merginos spaudimo nebuvo. Girdisi jam išsakyti V. L. keiksmažodžiai. Jis V. L. sakė, kad šis nesikeiktų, o pastarasis atkirto, kad kalba kaip nori ir ką nori. Jis laikėsi mandagiai, jautėsi ramiai, kalbėjo nepakeltu tonu, tačiau jo tonas pasikeitė, kai V. L. jam sudavė, tada jis pasakė „laikyk rankas prie savęs, asile“. Po šios situacijos jis atsidūrė aikštės viduryje ir muštynės tęsėsi, jos tęsėsi 7 sekundes. V. L. bandė jam vėl įspirti ir norėjo tęsti muštynes, po to krito veidu į žemę, kur ir nusibrozdino skruostą, kaktą ir visą tą, kas buvo parašyta. 7 sek. vaizdo įraše matyti, kurioje vietoje V. L. patyrė guzą, t. y. kai jis ranka laikė V. L. už marškinėlių, o V. L. dešine ranka keliavo jam į veidą, o jis dengėsi veidą, o V. L. atsitrenkė į jo alkūnę. Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kad V. L. stovint kovinėje padėtyje, jo veide nėra jokių nubrozdinimų, guzų, mėlynių ir panašiai, tai jis „užsidirba“ tose 7 sekundėse, o ne muštynių pradžioje, kur jam inkriminuojama veika, kad jis pirmas V. L. sudavė. V. L. pirmas pradėjo žodinį konfliktą ir fizinį konfliktą, suduodamas jam kaire ranka į veidą, kur V. L. rankos buvo numuštos. Nežino, ar guzas V. L. atsirado, kai šis atsitrenkė į jo alkūnę, ar kai atsitrenkė į asfaltą, bet prieš muštynes guzo nukentėjusysis neturėjo. Nukritęs ant žemės, V. L. trenkėsi galva į trinkeles, o jis tuo metu nuo jo atsitraukė per 4 metrus. Vaizdo įraše matyti, kad V. L. vėl stojosi į kovinę padėtį, spyruokliuoja labai stipriai ir vėl visa jėga puola jį. Būtent jo įraše, maždaug ties 2 min. jis patyrė smūgį į ranką, ko pasėkoje jam buvo bicepso deformacija ir nutraukta sausgyslė. V. L. jį toliau talžė, spardė. Tuo metu atbėgo jo žmona ir V. L. nustojo muštis.

12.4. Apibendrinus nuteistojo parodymus, galima spręsti, kad A. T. neneigė, jog įvykio metu tiek jis, tiek nukentėjusysis vienas kito atžvilgiu vartojo fizinį smurtą bei galėjo padaryti tam tikrus sužalojimus. Kita vertus, A. T. teigimu, būtent nukentėjusysis pradėjo žodinį konfliktą ir fizinį kontaktą, o būtent V. L. pradėjo jam kumščiuoti dešine ranka į krūtinę, tuo metu A. T. stovėjo nuleistomis rankomis, tačiau nukentėjusysis kaire ranka trenkė (past. nuteistasis nurodė kirto) į nuteistojo dešinę pusę, o A. T. sinchroniškai gynėsi su dešine ir kaire ranka. Nuteistojo teigimu, jis siekė nukentėjusįjį nuraminti ir vėliau iškviesti policiją. Atsižvelgiant į tai, A. T. savo vartotą fizinį smurtą laiko išimtinai būtinąja gintimi, nes visi jo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo panaudoti ginantis nuo jo puolimo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo parodymus vertina kritiškai, kaip prieštaraujančius kitų byloje surinktų įrodymų visumai, kurie vertinami žemiau šiame procesiniame sprendime. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, jog nuteistojo parodymai nėra vienintelis duomenų apie byloje įrodinėtinas aplinkybes šaltinis, nagrinėjamu atveju juos paneigia šioje byloje surinktų įrodymų visuma: nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, vaizdo įrašai ir kiti įrodymai.

13. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo V. L. parodymai viso proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, dėl to skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo jais nesivadovauti.

13.1. Nukentėjusysis V. L., apklaustas 2024 m. gegužės 5 d. ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2024 m. gegužės 5 d., apie 12 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), būnant lauke priėjo iš matymo pažįstamas asmuo, kuris pradėjo reikšti priekaištus dėl automobilio garso, kuris buvo prieš savaitę. Asmuo bendravo agresyviai, grasino užmušti, išvežti į mišką, į prašymus nesiartinti nereagavo. Asmens grasinimus vertino kaip realius, nes asmuo prieš jį jau naudojo fizinį smurtą. Visą laiką asmuo artinosi, ėjo prie jo draugės. Ištiesęs ranką neleido asmeniui artintis prie draugės. Asmuo į nuolatinius jo prašymus laikytis distancijos nereagavo, ko rezultate jis 2-3 kartus dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį, taip pat smogė į pilvo sritį. Jis gindamasis trenkė asmeniui iš kojos į kūną, į pilvo sritį, o ar daugiau iš jo pusės buvo smūgių nepamena. Asmuo jam sukėlė fizinį skausmą, taip pat dėl pastarojo grasinimų jaučiasi nesaugiai. Įvykį matė ir filmavo jo draugė T. T. (1 t., b. l. 5).

13.2. Nukentėjusysis V. L., apklaustas 2024 m. liepos 29 d. ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad asmens, kuris jį sumušė asmeniškai nepažįsta, kiek žino, pastarasis gyvena tame pačiame kvartale kaip ir jis. Pirmą kartą tą asmenį pamatė maždaug savaitė prieš šį įvykį. Minėtas asmuo jį užsipuolė dėl jo automobilio, kadangi jo automobilis yra sportinis, kuris garsiai dirba. 2024 m. gegužės 5 d. su drauge T. T. ruošėsi važiuoti į Klaipėdą pas jo mamą. Ėjo į automobilį, rankose nešėsi gėles, dovanas ir pamatė, kad aplink jų automobilį vaikšto minėtas vyras. Tas vyras nuo automobilio nuėjo, o jie priėjo prie savo automobilio. Į automobilio bagažinę įdėjo gėles, dovaną ir tuomet pastebėjo, kaip tas vyras eina link jų, asmuo priėjo agresyviai nusiteikęs ir be priežasties pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, grasinti. Atsimena, kad asmuo pasakė „tu nežinai kas aš toks“, grasino, kad nuraus jam ausis, išveš į mišką, jį nužudys. Asmens prašė laikytis atstumo, kadangi pastarasis stovėjo priėjęs labai arti, beveik veidas į veidą. Jo mergina T. T. asmeniui rusiškai pasakė, kad jie tik nori važiuoti pas šeimą, yra su gėlėmis, dovanomis, o pastarasis prieina ir kelia konfliktą bei pasiteiravo, ko jis nori. Tuomet agresyviai nusiteikęs asmuo pradėjo eiti link jo merginos. Jis ištiesė ranką taip, kad pridengtų merginą, kad asmuo prie jos nesiartintų. Asmuo, nieko nesakęs, iš karto dešinės rankos kumščiu sudavė jam smūgį į kairės pusės kaktos sritį. Tada asmuo tampė jį už rūbų. Norėdamas ištrūkti iš asmens gniaužtų, jis rankomis bandė išsivaduoti. Išsivadavęs spyrė asmeniui iš kojos, kad pastarasis atsitrauktų, kadangi asmuo nuolatos buvo arti ir smūgiavo. Visi jo veiksmai buvo padaryti gynybos tikslais, gynė save ir savo draugę. Jam buvo padaryti kaktos kairės pusės ir dešinės pusės žasto sužalojimai. Vėliau atvykus medikams ir policijos pareigūnams, atėjo ir to vyro žmona, kuri pačiame konflikte nedalyvavo, nieko nematė. Iš karto po konflikto, jis iškvietė policijos pareigūnus, o tas vyras išėjo ir atėjo vėliau, prieš atvykstant policijos pareigūnams. Į įvykio vietą asmuo grįžo jau nurimęs, nebuvo taip agresyviai nusiteikęs. Medikų pagalbos jis atsisakė, medikai teigė, kad tik apžiūrėti negali, siūlė vykti į ligoninę, tačiau jis į ligoninę vykti atsisakė (1 t., b. l. 73–75).

13.3. V. L., apklaustas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad su A. T. susipažino gal savaitė ar dvi prieš antrą užpuolimą, tuo metu įvyko tarp jų žodinis konfliktas dėl automobilio garso, spaudžiamo akceleratoriaus pedalo. 2024 m. gegužės 5 d. jis su drauge išėjo iš laiptinės. Su savimi turėjo gėles ir dovanas. Išeidami jie matė, kad kažkas vaikšto prie automobilio ir žiūri į langus. Jis tuo metu nieko nesakė. Kai tas žmogus juos pastebėjo, jis išėjo link savo namų. Jie priėjo prie automobilio ir krovė daiktus, o tas asmuo žiūrėjo į juos. Dėdami daiktus į bagažinę, pamatė, kad A. T. eina prie jo ir pradėjo reikšti pretenzijas, kurių iki šiol nesupranta, neva, kad jis pastoviai gazuoja ir triukšmauja. Jis A. T. paklausė, ką jis veikia prie jo automobilio. Neatsakęs į klausimą, A. T. vėl pradėjo grasinti, kad nuraus ausis, išveš į mišką, paskui dar paklausė, ar jis žino „kas jis toks“. Po visų grasinimų A. T. gal suprato, kad jis neatsiprašys, tada „persijungė“ prie jo merginos. A. T. priėjo ne per pusę metro, o labai arti, tai matyti vaizdo įraše. A. T. jo merginos ne tiesiog paklausė, o nuėjo prie merginos, tarp jų susidarė maždaug pusės metro atstumas, todėl jam pasakė, kad laikytųsi distancijos ir ištiesė ranką, kad A. T. nesiartintų prie jo merginos, nes ši jau buvo prispausta prie automobilio, toliau pasitraukti ji jau negalėjo. Tada A. T. jam trenkė per tą ištiestą ranką ir sakė, kad laikytų rankas prie savęs. Jis dar kartą A. T. pakartojo, kad šis laikytųsi distancijos su keiksmažodžiu, bet nespėjo pabaigti tos frazės ir jau gavo smūgį į galvos kairę sritį. Vaizdo įraše matyti, kad smūgiuojant, matosi kairė A. T. veido dalis, tai reiškia, kad jei jis tuo metu A. T. trenktų iš dešinės rankos, tai matytųsi įraše. Matyti, kur smūgio metu yra jo kairė ranka, kaip A. T. ranka praskrenda, jo kumštis patenka į kadrą, o jo kairė ranka po smūgio tiesiog kabo. Po to smūgio, iš karto sekė antras smūgis iš kairės rankos, po šito dalyko praeina 1-2 sekundės, jis jau suprato, kad jam reikės gintis, pradėjo mojuoti rankomis, po to iš karto gavo kojos smūgį į pilvą ir A. T. jį sugriebęs mušė. Jis bandė iš A. T. rankų išslysti ir jam kažkaip pavyko atšokti. Nors A. T. teigė, kad jis spyrė į pilvą ir nukrito, bet vaizdo įraše nėra jokio smūgio ir kritimo. Kažkaip išsilaisvinęs, jis atsistojo, A. T. jį paleido, atsitraukė kažkur metrą ir jis A. T. trenkė iš kojos. A. T. atsitraukė ir daugiau jo nepuolė. Kai jis tai pamatė, nustojo pulti. A. T. pataikė ne visus smūgius, kiek tiksliai kartų pataikė, pasakyti negali, bet A. T. gal 3-4 kartus bandė trenkti su dešine ranka, o pataikė 1-2 kartus. Jis nebuvo pargriuvęs veidu į žemę, kaktos susižaloti tokiu būdu negalėjo. Kai pamatė, kad A. T. nusiramino, jis nuėjo iki automobilio paimti telefoną ir skambino policijai. Kiek pamena, tuo metu atėjo A. T. žmona, jo mergina paėmė nuo žemės A. T. telefoną ir atidavė A. T. žmonai į rankas. A. T. žmona labai ramiai paklausė, ar viskas gerai, ir išėjo namo. A. T. niekur neišėjo, vyko dialogas. Jam buvo padaryti sužalojimai: galvoje, kaktoje, kaklo dešinėje pusėje, pilve, kaklo kairėje pusėje. Kai atvažiavo policija, jis pasakė, kad jam medikų nereikia, nenorėjo gadinti šventės ir norėjo ramiai nuvažiuoti. A. T. paprašė medikų, jie atvažiavo, tada jo žmona išėjo iš namų ir pasiliko ten prie medikų, kol policija pildė dokumentus. Po to, kai jie viską užpildė, jis grįžo namo, išgėrė vaistų, nes jam skaudėjo galvą ir pykino. Jam mergina makiažu paslėpė smūgius ir jie išvažiavo į Klaipėdą. Sužalojimai jam labai ilgai sukėlė nepatogumus, jam reikėjo apie savaitę laiko vaikščioti su makiažu, pirmas dienas pykino ir skaudėjo galvą. Jo gyvenime tokia situacija buvo pirma, jis nežinojo, kad reikia, jog medikai visus tuos dalykus užfiksuotų, jam tai turėjo pasakyti policija, bet gal pamiršo, dėl to jie neužfiksavo visų tų smūgių. Tuo metu, kai buvo mušamas, jo draugė filmavo ir prašė A. T. atsitraukti, bet jokios reakcijos nebuvo. Ji filmavo tuo tikslu, kad A. T. išsigąstų ir nedarytų kažkokių dalykų, žinodamas, kad yra fiksuojama. Jos darytas vaizdo įrašas nėra iškarpytas, telefonu filmuojama yra laikant mygtuką, kol laikomas nuspaustas mygtukas, tol filmuoja, o jei netyčia mygtukas atleidžiamas, tai filmavimas baigiasi. Jo draugė bandė juos skirti ir dėl to filmavimas sustojo. Jis pareiškė apie 4000 Eur civilinį ieškinį, kadangi jiems buvo nekomfortiška gyventi, bijojo vaikščioti (duomenys neskelbtini) g., jautėsi persekiojami, persikraustė į kitą būstą, tačiau pagal sutartį jiems nebuvo grąžintas 3900 Eur depozitas, ir perkraustymas nėra pigus. Jis nebejautė komforto gyventi toje vietoje, nes pastoviai buvo įtampa, jie nebegalėjo naudotis Danielių gatve, nes A. T. parodė, kad gali sukelti pavojų sumušdamas jį, grasindamas jam, tai jau pakankamai minčių, kad šia gatve vaikščioti yra pavojinga, nežinojo, kada vėl galėjo būti užpultas. Neturtinę žalą vertina 2 500 Eur. Savo civilinį ieškinį palaiko. Dėl vaistų jis gėrė „Ibuprom“ nuo skausmo, nes pykino ir skaudėjo galvą, tai darė kažkur tris dienas, reabilitacija truko apie savaitę, bet pas gydytoją nesilankė. Dėl sužalojimo jis kažkur savaitę ar dvi turėjo nedarbingumą, nes skaudėjo galvą ir pykino, paskui užtruko pojūtis, kai pasergi ir neturi energijos. Jis yra įmonės vadovas, vienas darbuotojas. Jo darbe reikia daug susitikti su partneriais, su advokatais, vykti į komandiruotes.

13.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi skirtinguose proceso etapuose duotų nukentėjusiojo parodymų turinį, nenustatė pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad nukentėjusiojo parodymai yra neteisingi, nepatikimi, ar juo labiau melagingi. Jis visose apklausose nuosekliai parodė, kad būtent A. T. priėjo prie V. L. ir jo draugės, jiems būnant prie automobilio, ką patvirtina ir vėliau šioje nutartyje aptarti vaizdo įrašai. Nukentėjusysis taip pat nuosekliai nurodė, jog žodinio konflikto metu A. T. jam sudavė ne mažiau 2-3 kartus, trenkė abiem rankomis jam į veido sritį, taip pat spyrė vieną kartą į pilvo sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Be to, V. L. teigė, kad jis ant žemės nenukrito ir veido nesusižalojo. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į paties nuteistojo parodymus, kuriuose nurodė, jog prieš konfliktą ant nukentėjusiojo jokių sužalojimų nebuvo. Pažymėtina, jog pats nukentėjusysis neneigė, kad tarp jo ir A. T. įvyko žodinis konfliktas, ką patvirtino ir pats nuteistasis. Taip pat nukentėjusysis viso proceso metu iš esmės nurodė tą pačią įvykio eigą, t. y. nuteistasis prie jo ir draugės priėjo, vyko žodinis konfliktas, nuteistasis kreipėsi į V. L. draugę, buvo prie jos priartėjęs; akcentavo, kad konflikto metu nuteistasis buvo nedideliu atstumu, t. y. artesniu nei pusės metro atstumu – „beveik veidas į veidą“; konfliktą filmavo nukentėjusiojo draugė; pirmasis smūgį sudavė būtent A. T.; nuteistasis jį buvo sugriebęs, todėl nukentėjusysis mosikavo rankomis, bandydamas ištrūkti; neneigė A. T. trenkęs iš kojos. Sutiktina, kad nukentėjusiojo parodymuose yra netikslumų, kaip antai, jog nuteistasis vaikščiojo aplink jo automobilį, kad po konflikto A. T. išėjo, nors iš vaizdo įrašų, kurie aptarti vėliau šiame procesiniame sprendime, matyti, kad nuteistasis liko vietoje, kol nukentėjusysis skambino policijai, tačiau šie ar kiti netikslumai savaime nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo duotų parodymų patikimumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į nukentėjusiojo įvykio metu patirtą stresą (pasak nukentėjusiojo, jis niekad nėra dalyvavęs tokiame konflikte; jis su drauge ruošėsi važiuoti į svečius ir būtent nuteistasis prie jų priėjo, kas rodo netikėtumo faktorių), kitus neigiamus išgyvenimus, natūralu, kad nukentėjusysis galėjo neprisiminti tam tikrų nagrinėjamo įvykio detalių. Kita vertus, šiuo atveju esminę reikšmę turi būtent tai, kad nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai nurodė esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes apie tai, kad nuteistasis A. T. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje prieš jį panaudojo fizinį smurtą, t. y. ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į veido sritį ir vieną kartą spyrė į pilvą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai iš esmės buvo nuoseklūs, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (liudytojos T. T. parodymai, vaizdo įrašai, specialisto išvada ir kt.). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija vadovaujasi nukentėjusiojo V. L. parodymais, kurie laikyti vienu iš įrodymų patvirtinančių A. T. kaltę.

14. Apeliaciniame skunde kritikuojami liudytojos T. T. parodymai, teigiant, kad liudytoja yra nukentėjusiojo draugė, ji buvo šališka ir jos parodymai buvo suderinti su V. L. parodymais, todėl apylinkės teismas nepagrįstai šios liudytojos parodymus laikė nešališkais, be kita ko, jų nepalygino su vaizdo įrašais. Taip pat apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl liudytojos I. T. parodymų, t. y. kad jie buvo vertinami kritiškai, nurodant, kad jos paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi, kadangi ji yra nuteistojo sutuoktinė ir turi suinteresuotumą byloje. Anot apeliacinio skundo autoriaus, liudytojos I. T. parodymai viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklūs, jie neprieštarauja vaizdo įrašams, yra logiški bei papildo nelogiškus nukentėjusiojo ir jo draugės aiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu šių liudytojų parodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas liudytojų parodymus analizuoja ir apeliacinio skundo argumentus vertina, pažymėdamas, jog liudytojų parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, yra išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje (past. nuosprendžio 12–16 lapai), todėl šiame procesiniame sprendime akcentuojami tik jų esminiai aspektai, reikšmingi vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą, teisingumą ir pagrįstumą, nekartojant šių parodymų visa apimtimi.

14.1. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuomet, kai yra nustatoma, jog nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai įvertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat įvertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

14.2. Liudytoja T. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gegužės 5 d., apie 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), ruošėsi važiuoti pas vaikino V. L. tėvus. Jie išėjo iš namų ir nuėjo link savo automobilio pasidėti daiktus. Pastebėjo vyriškį, stovintį prie transporto priemonės. Jos vaikinas V. L. paklausė vyriškio, ką pastarasis veikia. Vyriškis atsitraukė nuo automobilio ir pradėjo kažką lietuviškai murmėti, todėl ji nesuprato, ką pastarasis sakė. Paskui vyriškis vėl pradėjo artėti prie automobilio ir priėjo labai arti prie jos vaikino V. L., veidas į veidą. Jie pradėjo kalbėtis lietuviškai, jai buvo neįmanoma suprasti pokalbio, nes nesupranta lietuvių kalbos. Pokalbis tapo agresyvus, jos vaikinas V. L. bandė vyriškį atstumti, o vyriškis trenkė V. L. kumščiu į veidą. Tarp jų prasidėjo muštynės. Viskas vyko labai greitai. Vyriškis sugriebė jos vaikiną V. L. už marškinėlių ir laikydamas bandė mušti jos vaikiną į įvairias kūno vietas. Visa tai pavyko nufilmuoti telefonu. Ji labai išsigando ir pradėjo garsiai šaukti. Nustojo filmuoti, o tada atbėgo moteris, galimai to vyriškio žmona, kuri reagavo ramiai. Jos vaikinas V. L. telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Vyriškis pribėgo prie jos vaikino ir kažką jam suriko. Tada vyriškis pradėjo filmuoti savo telefonu, matėsi, kad pastarasis yra labai susinervinęs. V. L. pasakė vyriškiui niekur neiti, laukti policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams vyriškis elgėsi ramiai, davė parodymus ir buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu (1 t., b. l. 104–106).

14.3. Liudytoja T. T., apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad V. L. yra jos vaikinas. 2024 m. gegužės 5 d. jie išėjo iš namų ir pamatė, kad kažkoks žmogus stovi ir žiūri į jų automobilį. Ji nematė, ar tas žmogus kažką turėjo, pati laikė balioną, kas jai iš dalies trukdė matyti. Minėtas žmogus juos pastebėjo ir, kol jie ėjo link automobilio, pasitraukė, gal nuėjo link namo. Eidami link automobilio vienas kitam nieko nesakė, nebuvo apsižodžiavimo, jos vaikinas nieko neklausė. Jie dėjo daiktus į automobilį ir tarpusavyje kalbėjosi, kaip pamatė, kad A. T. pradėjo artėti prie jų. Jam priėjus buvo kažkoks pokalbis lietuvių kalba, ji nesuprato, kas buvo kalbama, tačiau kai prasidėjo agresyvesnis pokalbis, ji pradėjo filmuoti, nes galvojo, kad A. T. išsigąs ir nutrauks veiksmus. Konfliktą pradėjo A. T.. Ji suprato jo toną, emociją, tam nebūtina mokėti kalbos. Jis priėjo prie V. L., veidas prie veido, kažką kalbėjo lietuviškai, pokalbis greitai tapo agresyvus, gal trijų sekundžių bėgyje. Kai ji pamatė, kad A. T. priėjo veidas prie veido ir prasidėjo agresyvus pokalbis, ji išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti. Po to A. T. kažką jai pasakė lietuvių kalba. Ji atsakė, kad nekalba lietuviškai, po to jis rusų kalba jai pasakė kažką apie jos vaikiną, pradėjo reikšti kažkokias pretenzijas ir tuo metu jis pradėjo eiti vis arčiau prie jos ir priėjo veidas prie veido, kuomet jos vaikinas tiesiog išsigando ir ištiesė ranką tarp jų. Tada A. T. pradėjo agresyviai elgtis ir perėjo prie jos vaikino, lietuviškais žodžiais buvo kelios replikos, tada A. T. sudavė smūgius. V. L. iš pradžių bandė atsitraukti, bet A. T. jį griebė už megztinio ir visą laiką bandė atitraukti toliau į krūmus, ten, kur jau nebefilmuoja kameros. A. T. visą laiką jos vaikiną laikė už megztinio ir smūgiavo. V. L. bandė ištrūkti, o ji visą tą laiką bandė filmuoti. Ji vaizdo įrašą padarė ne per vaizdo įrašymo funkciją, o per kamerą, todėl vaizdo įrašas kartais nutrūksta. Ji filmavo savigynos tikslais, kai būna agresyvus žmogus, filmuoji ir tikiesi, kad nustos tai daryti. Ji filmavo savo telefonu „iPhone 15 Pro“ ir išsaugojo įrašus. Kadangi ji buvo išsigandusi, drebėjo, įrašas buvo nepilnas, nes nežinojo, ką daryti. Jos draugas gynėsi ir bandė ištrūkti, jo drabužis buvo suplėšytas. Viskas vyko greitai, nežino, kiek laiko tai truko ir kažkaip pasibaigė. Jos vaikinas nuėjo prie automobilio, nes norėjo pasiimti telefoną ir iškviesti policiją, tuo momentu išėjo moteris, tikriausiai A. T. žmona, ji buvo labai rami. Ji minėtai moteriai atidavė telefoną, kuris buvo nukritęs ant žemės. Ta moteris kažką pasakė lietuviškai ir greitai, ramiai išėjo. Jos vaikinas kvietė policiją, A. T. kažką šaukė lietuvių kalba, ji filmavo ir klausė jo, dėl ko jis taip daro. A. T. nelabai norėjo atsakyti, bet jis prieidavo labai arti. Buvo momentas, kad jis norėjo ją pasiekti ar pastumti, nežino, bet jis vis prieidavo, o ji vis sakydavo jam laikytis distancijos. Paskui atvyko policija. Su V. L. A. T. kalbėjo lietuviškai, kai ji A. T. paklausė, kodėl jis prie jų kabinasi, šis priėjo labai arti ir kai V. L. ištiesė ranką, tada A. T. savo dėmesį nukreipė į V. L.. Jos draugui rankos kumščiu buvo suduotas smūgis, pataikė į kairę galvos pusę. V. L. bandė gintis, nematė, ar jis smūgiavo A. T., bet mano, kad vaizdo įraše matytųsi. Kai V. L. gavo smūgį, ji manė, kad gali juos išskirti, dėl to nutrūko vaizdo įrašas. Visas įvykis nuo pirmo smūgio iki kol vėl pradėjo smūgiuoti truko labai neilgai. Pas V. L. kairėje galvos pusėje buvo didelis gumbas, buvo sužalojimai kaklo kairėje pusėje, kairėje galvos pusėje, kaktos srityje. Kakle buvo nubrozdinimai, mėlynė ir įdrėskimai. Veiksmų eiliškumas buvo toks, kad A. T. priėjo, ji bandė jo paklausti, ko jis nori, tada prasidėjo agresyvus pokalbis, V. L. jam sakė laikytis distancijos ir norėjo ją uždengti, apsaugoti. Kai A. T. kalbėjo, jis priėjo prie pat V. L., kalbėdamas su ja taip pat priėjo prie pat jos. Kai V. L. ją uždengė ranka, kad A. T. laikytųsi distancijos, A. T. po kelių lietuviškų žodžių V. L. sudavė smūgius. A. T. smūgius sudavė pirmas. Veiksmai vyko prie automobilio, ji stovėjo prispausta prie automobilio ir į jį atsirėmusi, kai buvo pirmas smūgis. Automobilio durys tikriausiai buvo uždarytos, nes ji buvo atsirėmusi į automobilį. Ji jautė grėsmę, nes stovėjo arti prie žmogaus ir jis galėjo ją užkliudyti. Kai buvo vėlesni smūgiai, A. T. bandė sugriebęs už drabužių atitraukti V. L. už krūmų. Buvo smūgiai kojomis, A. T. labai stiprų smūgį sudavė V. L. per šonkaulius. Vienas smūgis vyko tiesiai prieš ją, o toliau ji neatsimena. Pirmo smūgio metu A. T. V. L. nelaikė už megztinio, o paskui jau visų muštynių metu laikė, o V. L. bandė išsilaisvinti, jis gynėsi, bet jam buvo nepatogu gintis, kai jis buvo laikomas, jis neturėjo galimybės stovėti boksininko pozoje. Tai truko gal 1 minutę, tuomet V. L. pavyko ištrūkti ir muštynės baigėsi. Kiek atsimena, V. L. nukritęs nebuvo, galva į žemę nekrito. Po to, kai davė policijai parodymus, jie sugrįžo namo ir dar kažkur apie valandą ar daugiau buvo namuose, nes jos draugui buvo dideli nubrozdinimai ir nelabai gera savijauta, jis gėrė vaistus, o ji užmaskavo jam mėlynes. Nubrozdinimai buvo matyti virš savaitės, tai buvo guzas, įdrėskimai ir ant rankos mėlynės. V. L. pykino tris dienas ir ketvirtą ar penktą dieną jau buvo geriau. Ankstesnį V. L. konfliktą su A. T. ir šį susieja, nes A. T. prieš suduodamas sakė, kad jos vaikinas garsiai gazuoja, o daugiau be anksčiau vykusios situacijos jie to asmens nepažinojo. Po įvykio A. T. pradėjo juos persekioti. Ji nežino, kaip susiję šie įvykiai, bet mano, kad jie susiję, nes A. T. muštynių metu išsakė grasinimus. Tie grasinimai buvo išsakyti lietuvių kalba, ji tikslių žodžių pasakyti negali, nes lietuviškai nekalba. Kad tai buvo grasinimai jai išvertė jos vaikinas, ji jos paklausė, apie ką jie kalbėjo. Iš buto jie išsikraustė, nes jai buvo baisu, nekomfortiška vaikščioti, ji negalėjo viena išeiti į gatvę.

14.4. Vertinant liudytojos T. T. parodymus, sprendžiama, kad jie iš esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytoja parodė tas pačias aplinkybes kaip ir V. L.. Nors teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad T. T. yra nukentėjusiojo draugė, kas reiškia, kad ji gali nurodyti aplinkybes palankesnes nukentėjusiajam ar tai, kad kai kurias įvykio aplinkybes nurodė netiksliai, kaip antai, jog nukentėjusysis nuėjo prie automobilio, nes norėjo pasiimti telefoną ir iškviesti policiją, o tuo momentu išėjo A. T. žmona, kuri buvo labai rami, nors iš vaizdo įrašų matyti, kad I. T. nuėjusi į konflikto vietą uždėjo ranką nukentėjusiajam ant peties ir muštynės baigėsi, t. y. nukentėjusysis nebuvo prie automobilio ir neėmė telefono, o I. T. anksčiau atėjo į įvykio vietą. Vis dėlto, jos parodymus sugretinus su nukentėjusiojo parodymais bei vėliau šiame procesiniame sprendime analizuojamais vaizdo įrašais, matyti, jog ji esmines įvykio aplinkybes nurodė teisingas, o būtent: A. T. priėjo prie jos ir nukentėjusiojo; tarp A. T. ir V. L. įvyko žodinis konfliktas; A. T. priėjo labai arti nukentėjusiojo, kitaip tariant „veidas į veidą“; A. T. kreipėsi ir į ją bei prie jos priartėjo; pirmasis smūgį sudavė A. T.; nuteistasis buvo sugriebęs nukentėjusįjį už drabužių ir laikydamas bandė suduoti. Pastebėtina ir tai, kad liudytojai T. T. tiesiogiai dalyvavo visame įvykyje ir matė įvykio aplinkybes nuo pradžių iki pabaigos. Liudytojos parodymus sugretinus su byloje esančiais objektyviais įrodymais – vaizdo įrašais, daroma išvada, kad liudytoja teisingai nurodė esmines įvykio aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ir nesivadovauti minėtos liudytojos parodymais. Vien tai, kad A. T. liudytojos parodymai yra nepalankūs, savaime nereiškia, kad teismas neturėtų jais vadovautis ar vertinti juos kritiškai.

14.5. Liudytoja I. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra A. T. sutuoktinė. Kiek jai žinoma, V. L., kuris sukonfliktavo su jos sutuoktiniu, kaimynystėje gyvena nuo pavasario. Su visais kaimynais sutaria gerai, bet atsiradus V. L. pradėjo kilti neramumai, daug kaimynų skundžiasi, kad pastarasis jų gatvėje greitai laksto automobiliu, atsistojęs aikštelėje gazuoja, kelia triukšmą, o jų kaimynystėje yra mažų vaikų, todėl daugumai neramu, kad pastarasis, greitai važiuodamas automobiliu, nesužeistų mažų vaikų ar kitų kaimynų. Šis vaikinas atrodo konfliktiškas, jeigu jam kas nors iš kaimynų pasako pastabas dėl vairavimo kultūros, pastarasis nuolatos keikiasi ir toliau nekultūringai elgiasi. 2024 m. gegužės 5 d. A. T. išvedė jų katiną pasivaikščioti. Po kurio laiko ji išgirdo, kad kažkas labai garsiai kalba. Ji išėjo pasižiūrėti kas vyksta ir pamatė, kad kažkoks vaikinas stovi prie jos vyro. Asmenų pokalbio negirdėjo, tik girdėjo, kad tas vaikinas labai garsiai keikėsi. Pamačiusi, kad jų katinas pririštas prie namo tvoros, nuėjo parvesti katiną. Grįžusi su katinu namo, po kurio laiko išėjo pažiūrėti, kas vyksta su sutuoktiniu A. T. ir tuo vaikinu. Priėjusi pamatė, kad tas vaikinas stovi puolimo pozicijoje prieš jos vyrą. Ji sušuko „kas čia darosi? Baikit“, tuomet vaikinas atsisuko į ją, nustebęs atsitraukė ir iš karto puolė skambinti policijos pareigūnams. Laukiant policijos pareigūnų, tas vaikinas nenustygo vietoje, nenurimo ir jos sutuoktiniui A. T. pasakė „Ai tai tu čia gyveni? Labai gerai, tu dabar parduosi namą, mano advokatai tave suės, nupirksi man naują „X6“ ir dar iš tavęs paims pinigėlių“. Tik sulaukus policijos pareigūnų vaikinas aprimo ir vaizdavo labai nukentėjęs. Atvykę policijos pareigūnai pamatė jos sutuoktinio A. T. sužalotą ranką ir iš karto iškvietė medikus. Dėl rankos traumos A. T. Lazdynų ligoninėje darė operaciją, jam plyšo sausgyslė (1 t., b. l. 97–99).

14.6. Liudytoja I. T., apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, įvykis buvo per motinos dieną, apie 12.00 val. ji sutuoktinio paprašė, kad šis išvestų katiną. Pati buvo virtuvėje, tada išgirdo garsų balsą ir pro langą pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovi jos sutuoktinis su iš matymo žinomu vaikinu, tai buvo V. L.. Tada ji išėjo į kiemą pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė V. L., atsisukusį į jos pusę, o jos vyras stovėjo priešais V. L.. V. L. buvo emocingas, rankomis skėsčiojo, ji girdėjo necenzūrinę rusišką leksiką, jos sutuoktinis kažką atsakinėjo. Tada ji pamatė tarp jų aktyvius veiksmus, jie kažkaip staigiai susikibo. Ji suprato, kad reikia prie jų artintis, kad juos sustabdytų. Ji buvo išėjusi su kojinėmis, todėl apsiavė gumines šlepetes ir beveik bėgo prie jų. Kol pribėgo, pamatė savo sutuoktinį, stovintį priešais, nuleistomis rankomis, o į ją nugara stovėjo V. L. tokioje kaip boksininko pozoje. Ji jį prilietė ir paklausė, kas čia darosi. V. L. atsisuko į ją labai nustebęs, nes nematė, kaip ji priėjo ir tie veiksmai baigėsi. Jos sutuoktinis priėjo arčiau prie jos, ji paklausė, kas yra. Ji dar stebėjo tą įvykį, nes žiūrėjo, kur jų katinas, nematė, kad jis prie tvoros. Tada pasiėmė katiną ir parvedė namo, o po to jos sutuoktinis priėjo prie tvoros ir ji jo paklausė, kas čia įvyko. Tada jis jai papasakojo situaciją. Jie buvo kartu, kol laukė policijos. A. T. parodė ranką, ši buvo nukabusi ir paraudusi, vyras sakė, kad labai skauda ranką. Kol laukė policijos, V. L. buvo įsiaudrinęs, neramus, jos sutuoktiniui sakė žodžius, nes A. T. rodė į kameras, o V. L. buvo įsiaudrinęs. Ji girdėjo iš jo tokį dalyką „tuoj tu parduosi namą, aš dar paimsiu iš tavęs pinigėlių, mano advokatai kažką tau padarys“. Vyras jai pasakė, kad jis ėjo namo ir V. L. jam pasakė du rusiškus keiksmažodžius ir klausė, ko jis čia vaikšto, tai vyras nuėjo jam pasakyti, kad čia gyvena ir vaikšto. Po kiek laiko papasakojo daugiau, kad V. L. jį įžeidinėjo, kad kabinėjosi ir kad spyrė, visą įvykį papasakojo, kaip pats jautėsi, kad jį gatvėje užkalbino nei iš šio, nei iš to. Ji matė, kaip jie susikibo, tai vyko labai greitai ir netikėtai. Pradžioje ji matė tarp jų pokalbį ir neatrodė, kad buvo grėsmė, jie šnekėjosi. Ji matė, kad V. L. skeryčiojosi, jos vyrą pradėjo kepšnoti su ranka, jos vyras du kartus atsitraukė, o paskui jie jau susijungė. Tada ji pribėginėjo ir tuo metu vykusio susijungimo nematė, kas ten vyko ir kiek kas kam trenkė. Grumtynių ji nestebėjo, nes bėgo link jų, jų kieme yra žiedas su pasodintomis tujomis, todėl kol ji bėgo, nematė, kas vyko. Tačiau jie su vyru jau 27 metus santuokoje, yra vienas kitam atviri ir papasakoja, kas kaip vyko, vyras jai papasakojo įvykį ir ji neturi pagrindo juo netikėti. Pagal V. L. kaimynystę ji pilnai tiki, kad jis galėjo užkabinti ir sužaloti jos vyrą, ji tai teigia remdamasi jo elgesiu. Pargriuvusio V. L. ji nematė, matė jį stovintį puolimo pozoje. Jis nematė, kaip ji priėjo, stovėjo kovinėje pozoje, ji pribėgo ir sustabdė jį už rankos, pasakė „baikit čia“, V. L. atsisuko nustebęs ir nuleido rankas. Jis buvo sušilęs ir įraudęs, bet sužalojimų ant jo nematė. Tuo metu jos vyras stovėjo gana toli nuo jo ir buvo nuleidęs rankas. V. L. draugė stovėjo atokiau nuo jų, apie metro atstumu. Kai ji sustabdė V. L., šio mergina jai padavė telefoną.

14.7. Vertinant liudytojos I. T. parodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtos liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo skiriasi. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, liudytoja I. T. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad A. T. buvo išvedęs katiną pasivaikščioti ir po kurio laiko ji išgirdo, kad kažkas garsiai kalbasi. Išėjus pasižiūrėti, ji matė, kad kažkoks vaikinas stovi prie jos vyro ir garsiai keikiasi. Pamačiusi, kad jų katinas pririštas prie namo tvoros, nuėjo parvesti katiną. Grįžusi su katinu namo, po kurio laiko išėjo pažiūrėti, kas vyksta su sutuoktiniu A. T. ir vaikinu. Priėjusi pamatė, kad tas vaikinas stovi puolimo pozicijoje prieš jos vyrą. Ji sušuko „kas čia darosi? Baikit“, tuomet vaikinas atsisuko į ją, nustebęs atsitraukė ir iš karto puolė skambinti policijos pareigūnams. Tuo metu pirmosios instancijos teisme liudytoja I. T. aplinkybes patikslino, t. y. nurodė, jog įvykio dieną, būdama virtuvėje išgirdo garsų balsą ir pro langą pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovi jos sutuoktinis su V. L.. Ji išėjusi į kiemą pamatė V. L. atsisukusį į jos pusę, o jos vyras stovėjo priešais V. L.. V. L. buvo emocingas, rankomis skėsčiojo, ji girdėjo necenzūrinę rusišką leksiką, jos sutuoktinis kažką atsakinėjo. Tada ji pamatė tarp jų aktyvius veiksmus, jie kažkaip staigiai susikibo. Ji suprato, kad reikia prie jų artintis, kad juos sustabdytų. Ji buvo išėjusi su kojinėmis, todėl apsiavė gumines šlepetes ir beveik bėgo prie jų. Kol pribėgo, pamatė savo sutuoktinį, stovintį priešais, nuleistomis rankomis, o į ją nugara stovėjo V. L. tokioje kaip boksininko pozoje. Ji prilietė V. L. ir paklausė, kas čia darosi, pastarasis atsisuko, nes nematė, kaip ji priėjo ir veiksmai baigėsi.

14.8. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tyrimo metu liudytoja I. T. jokių aktyvių nukentėjusiojo ir nuteistojo veiksmų nenurodė. Be to, jos teigimu, jai sušukus, nukentėjusysis atsisuko į ją, atsitraukė ir tada paskambino policijos pareigūnams. Tačiau apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja nurodė, kad V. L. skėsčiojo rankomis, taip pat teigė mačiusi, kaip nukentėjusysis ir nuteistasis susikibo. Pasak liudytojos I. T., ji apsiavė gumines šlepetes ir beveik bėgo prie jų. Kol pribėgo matė, kad A. T. stovėjo nuleistomis rankomis, o V. L. buvo į ją nugara, boksininko pozoje. Iš liudytojus parodymų matyti, jog ji pateikė detalesnę įvykio versiją, teigė mačiusi savo sutuoktinio A. T. rankų padėtį – buvo nuleistos, o nukentėjusiojo padėtį įvardino kaip boksininko poziciją. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad konfliktas nutrūko, kai ji sušuko, tuo tarpu apklausta pirmosios instancijos teisme nurodė, jog konfliktas pasibaigė, kai ji prilietė V. L.. Tačiau sugretinus byloje esančius vaizdo įrašus su liudytojos parodymais, svarbu pažymėti, kad smurtiniai veiksmai tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo prasidėjo tuo metu, kai ji buvo nuėjusi į namus, pasak jos, apsiauti šlepetes. Be kita ko, liudytoja pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su vyru jau 27 metus santuokoje, yra vienas kitam atviri ir papasakoja, kas kaip vyko, vyras jai papasakojo įvykį ir ji neturi pagrindo juo netikėti. Anot liudytojos, vertindama V. L. kaimynystę, ji tiki, kad jis galėjo užkabinti ir sužaloti jos vyrą. Kaip matyti iš liudytojos paaiškinimų, ji pati įvykyje nedalyvavo, tiesiogiai nematė visų įvykio aplinkybių, o jai visa situacija žinoma iš sutuoktinio pasakojimų, kuriais anot jos, ji tiki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visus liudytojos I. T. parodymus vertino kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos I. T. parodymų dalys, kurias patvirtina vaizdo įrašai, t. y. jog girdėjo (ir iš dalies matė) tarp jos sutuoktinio ir nukentėjusiojo kilusį žodinį konfliktą, vėliau matė, kaip šis konfliktas perėjo į fizinius veiksmus, matė kaip jie buvo susikibę, parodė, kad konfliktas nutrūko, kai ji atėjusi į įvykio vietą ranka palietė nukentėjusįjį, yra teisingos, jos atitinka ir kitus bylos duomenis, todėl jų vertinti kritiškai nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija minėtų liudytojų parodymus vertins kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo V. L., liudytojos T. T. ir iš dalies liudytojos I. T. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina byloje esantys bei žemiau aptariami rašytiniai įrodymai.

15.1. V. L. buvo objektyviai nustatyti sužalojimai, kuriuos padarė nuteistasis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1367/2024(01) nurodyta, kad, remiantis V. L. apžiūros duomenimis, V. L. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešiniame žaste kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gegužės 5 d. sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 53). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1400/2024(01) nurodyta, kad, remiantis V. L. apžiūros ir specialisto išvados Nr. G 1367/2024(01) duomenimis, V. L. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešiniame žaste, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gegužės 5 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad poodinė kraujosruva kaktoje galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu būdu (ne mažiau nei 2-3 kartų trenkiant rankomis į veido sritį). Nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Nustatytų sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. V. L. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 57–58).

15.2. Visų pirma, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų išvadose nustatytų sužalojimų pobūdis, mastas, kiekis bei lokalizacija iš esmės atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, todėl tai tik susistiprina teismo padarytą išvadą dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo. Antra, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis, kad V. L. buvo nukritęs ant žemės ir trenkėsi veidu. Būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1400/2024(01) nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais, be to, nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo versija, kad nukentėjusysis, be kita ko, galėjo susižaloti ir griūdamas, atmetama kaip nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, jog minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog poodinė kraujosruva kaktoje galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu būdu (ne mažiau nei 2-3 kartų trenkiant rankomis į veido sritį). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neabejotinai galima daryti išvadą, kad būtent A. T. 2024 m. gegužės 5 d. veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

15.3. Sprendžiant A. T. kaltės klausimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, itin svarbią reikšmę turi byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvykęs konfliktas bei smurtiniai veiksmai, nagrinėjami baudžiamojoje byloje. Pasisakant dėl vaizdo įrašų, iš pradžių teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertinto, jog liudytojos T. T. vaizdo įrašai buvo pateikti ne visi, o apkarpyti, pateikiant tik nukentėjusiajam naudingą vaizdą, nerodant jo grasinimų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Liudytoja T. T. duodama parodymus paaiškino, jog vaizdo įrašą padarė ne per vaizdo įrašymo funkciją, o per kamerą, todėl vaizdo įrašas kartais nutrūksta. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirma, vaizdo įrašus apžiūrėjo ikiteisminio tyrimo tyrėjai nenurodė jokių požymių, jog vaizdo įrašai būtų apkarpyti ir pan. Antra, išmaniuosiuose telefonuose, nenaudojant vaizdo įrašymo funkcijos, o esant kitoje programoje ir įsijungus kamerą, yra galimybė palaikius pagrindinį mygtuką padaryti vaizdo įrašą, kurio trukmė gali būti iki 30 sekundžių ar daugiau, priklausomai nuo telefono modelio. Be to, atitraukus pirštą nuo minėto mygtuko, vaizdo įrašymo funkcija nutrūksta. Taigi, apeliacinio skundo argumentai dėl vaizdo įrašų apkarpymo atmetami kaip nepagrįsti. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog į bylą yra pateikti vaizdo įrašai, kuriais remiantis tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis įrodinėjo ne tik įvykio metu buvusią situaciją, bet ir tai, kas vyko prieš įvykį bei po jo, kas iš esmės tik parodo tarp proceso dalyvių susiklosčiusius konfliktiškus santykius. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas aptars ir įvertins tik tuos vaizdo įrašus, kurie susiję su nagrinėjamu įvykiu.

15.4. Iš 2024 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta vaizdo įrašo „VID-20240506-WA0001”, daryto nuo A. T. namo, apžiūra (1 t., b. l. 31–32). Ištyrus minėtą vaizdo įrašą, matyti, kad prie nukentėjusiojo ir jo draugės priėjo A. T., tarp asmenų įvyko žodinis konfliktas, po ko asmenys vienas kito atžvilgiu pradėjo vartoti fizinį smurtą. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad A. T. dešinėje vaizdo stebėjimo kameros pusėje vedžioja katiną. Tuo metu vaizdo stebėjimo kameros kairėje pusėje matyti, kad V. L. ir liudytoja T. T. nuo gyvenamojo namo, pro vartelius nueina už krūmo, esančioje viduryje aikštelės. Matyti, kad liudytoja T. T. rankose turi balioną, rankinę, o V. L. vienoje rankoje krepšį, kitoje galimai nešasi marškinėlius su pakaba (vaizdo įrašas VID-20240506-WA0001: 00:00:00 s – 00:00:19 s). Nukentėjusiajam ir liudytojai einant, A. T. atsisukęs žiūri į jų pusę. V. L. ir liudytojai T. T. užėjus už krūmų, A. T. jų nebematė, nes krūmas užstojo vaizdą. Nuteistasis apsisukęs paėjo šiek tiek atgal ir stovėdamas, pakreipęs galvą šonu, žiūrėjo į minėtų asmenų pusę. Pro krūmo dešinę pusę matyti V. L. ir T. T. (vaizdo įrašas VID-20240506-WA0001: 00:00:14 s – 00:00:25 s). Po to, A. T. nusisukęs paėjo šie tiek atgal, tada pavadėlį, prie kurio buvo pririštas/prisegtas katinas, užmovė ant tvoros ir nuėjo link V. L. ir T. T. (vaizdo įrašas VID-20240506-WA0001: 00:00:26 s – 00:00:45 s). Matyti, kad visi trys stovi priešais vaizdo stebėjimo kamerą už krūmų, dešinėje krūmo pusėje. V. L. ir A. T. stovi vienas priešais kitą. T. T. A. T. buvo kairėje pusėje, o V. L. dešinėje pusėje (vaizdo įrašas VID-20240506-WA0001: 00:00:26 s – 00:01:24 s). Tada A. T. šiek atsisuka atgal ir paeina į kairę pusę, link T. T. pusės. V. L. taip pat paeina link T. T. pusės. Tuo metu stebėjimo kameros vaizdo apačioje matyti, kad išeina moteris šviesiais plaukais, stovi ir žiūri į minėtų asmenų pusę, po kelių sekundžių paeina į priekį ir toliau stebi asmenis (vaizdo įrašas VID-20240506-WA0001: 00:00:46 s – 00:01:40 s). Po to moteris šviesiais plaukais paeina atgal, žiūrėdama į asmenų pusę. A. T., stovėdamas nugara į kameros stebėjimo vaizdą ir į moterį šviesiais plaukais, iškelia kairę ranką ir nuleidžia (vaizdo įrašas VID-20240506-WA0001: 00:01:40 s – 00:01:53 s). Vaizdo įraše matyti, kaip A. T. dar kartą paeina į kairę pusę link T. T. (vaizdo įrašas VID-20240506-WA0001: 00:01:54 s – 00:01:56 s). Matyti, jog greitai įvyksta kažkoks sujudėjimas tarp asmenų, po ko moteris šviesiais plaukais išeina, t. y. pasitraukia iš vaizdo stebėjimo kameros vaizdo. Po sujudėjimo, įvykusio tarp asmenų, jie vėl stovi ramiai kelias sekundes (vaizdo įrašas VID-20240506-WA0001: 00:01:56 s – 00:02:01 s). Tada A. T. užsimoja dešine ranka link V. L. pusės, po ko nukentėjusysis iš karto taip pat dešine ranka užsimoja į A. T. pusę. Po to abu vienas nuo kito atsitraukia. Matyti, kad abu asmenys bandė ar sudavė vienas kitam po smūgį (vaizdo įrašas VID-20240506-WA0001: 00:02:02 s – 00:02:04 s). Tada tarp A. T. ir V. L. įvyksta muštynės, matyti abiejų asmenų judėjimas už krūmo (vaizdo įrašas VID-20240506-WA0001: 00:02:04 s – 00:02:18 s). Matyti, kad prieš tai minėta moteris šviesiais plaukais išbėga iš namų link minėtų asmenų pusės. Moteris pribėgusi krūmą iš kairės pusės, prilėtina ir užeina už jo. Matyti, kad moteris priėjusi prie V. L. iš nugaros, uždeda ant jo ranką ir atsitraukia (vaizdo įrašas VID-20240506-WA0001: 00:02:18 s – 00:02:32 s). Po to asmenys išsiskirsto, A. T. eina su moterimi šviesiais plaukais link tvoros, kur buvo katinas. V. L. paeina iš už krūmo į dešinę pusę, laiko ranką prie veido, galimai skambina. Nuteistasis eidamas atsisuka į nukentėjusiojo pusę, sustoja, vėl paeina, po kiek laiko vėl stabteli ir vėl juda. Moteris šviesiais plaukais paima pririštą katiną. V. L. eina paskui A. T. (vaizdo įrašas VID-20240506-WA0001: 00:02:32 s – 00:02:32 s). Nukentėjusysis toliau laikydamas ranką prie veidą, t. y. galimai kalbėdamas telefonu apsisuka ir nueidinėja atgal, tada paskui jį eina A. T.. Po kiek laiko nuteistasis kalbasi su T. T., o V. L. kiek toliau galimai kalbasi telefonu. Nukentėjusiajam galimai baigus kalbėti telefonu, visi stovi ir kalbasi (vaizdo įrašas VID-20240506-WA0001: 00:02:33 s – 00:05:43 s). Po to asmenys išsiskirsto (vaizdo įrašas saugomas CD laikmenoje pirmo tomo galiniame viršelyje).

15.5. Iš 2024 m. rugsėjo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas „DXZZ8151” (1 t., b. l. 34). Šis vaizdo įrašas iš esmės yra vaizdo įrašo „VID-20240506-WA0001” dalis, tačiau padidintu vaizdu. Vaizdo įraše matyti, kaip V. L. ir A. T. stovi vienas priešais kitą nedideliu atstumu. Galimai asmenys kalbasi. Abu stovi už krūmo, kuris iš dalies užstoja vaizdo kameros vaizdą (vaizdo įrašas DXZZ8151: 00:00:00 s – 00:00:06 s). A. T. pasisuka į kairę pusę, po to atsisuka į vaizdo stebėjimo kameros pusę ir paeiną į kairę pusę, t. y. deda kelis žingsnius, po ko V. L. taip pat paeina į dešinę pusę ir atsistoja priešais nuteistąjį (vaizdo įrašas DXZZ8151: 00:00:07 s – 00:00:12 s). A. T. ir V. L. gestikuliuoja rankomis (vaizdo įrašas DXZZ8151: 00:00:13 s – 00:00:35 s). Tada A. T. deda žingsnį į šoną, į kairę pusę, abi rankas užsideda ant liemens ir stovi. Po to, V. L. gestikuliuoja rankomis, jas išskečia ir begestikuliuodamas šiek tiek rankomis priartėja prie A. T.. Tada A. T. abejomis rankomis, staigiu judesiu numuša V. L. rankas, vieną žingsnį paeina atgal ir po to vėl priartėja per žingsnį arčiau nukentėjusiojo (vaizdo įrašas DXZZ8151: 00:00:36 s – 00:00:45 s). Tuo metu apie 2-3 sekundes V. L. ir A. T. stovi vienas priešais kitą ir nei vienas jokių veiksmų neatlieka. Tada iš karto A. T. staigiu judesiu dešine ranka užsimoja ir bando suduoti V. L.. Nukentėjusysis reaguodamas taip pat dešine ranka užsimoja ir bando suduoti A. T.. Po to abu vyrai pasisuka, t. y. nukentėjusysis paeina į dešinę pusę, o nuteistasis į kairę pusę, už krūmų. Abu šiek tiek atsitraukia vienas nuo kito (vaizdo įrašas DXZZ8151: 00:00:45 s – 00:00:50 s). Tada V. L. laikydamas abi rankas prie savęs, sulenkęs jas per alkūnes, sugniaužęs kumščius, žengia žingsnį link A. T., kairę ranką po truputį tiesdamas, tačiau tuo metu A. T. kaire ranka suduoda arba bando suduoti (past. dėl vaizdo įrašo kokybės ir atstumo negalima tiksliai nustatyti) nukentėjusiajam į kairę veido pusę. V. L. pasisuka į kairę pusę. Matyti, kad tarp A. T. ir V. L. prasideda grumtynės, muštynės, kurių metu nuteistasis spyrė nukentėjusiajam į pilvo sritį (past. dėl vaizdo įrašo kokybės ir atstumo negalima tiksliai nustatyti ar pataikė), abu bando vienas kitam smūgiuoti. Muštynių metu nukentėjusysis ir nuteistasis pasitraukia už krūmo, kuris užstoja vaizdo stebėjimo kameros vaizdą (vaizdo įrašas DXZZ8151: 00:00:51 s – 00:01:01 s). Po to V. L. atšoka toliau nuo A. T. ir vėl keliais žingsniais, pasišokinėdamas užeina už krūmų (vaizdo įrašas DXZZ8151: 00:01:02 s – 00:01:10 s) (vaizdo įrašas saugomas CD laikmenoje pirmo tomo galiniame viršelyje).

15.6. Iš 2024 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas liudytojos T. T. pateikti vaizdo įrašai „?????“ ir „?????_1“ iš 2024 m. gegužės 5 d. įvykio vietos. Vaizdo įrašuose užfiksuotas tarp asmenų vykęs pokalbis bei konflikto pradžia. Vaizdo įraše „?????“ matyti T. T., kuri atsuka kamerą į A. T. ir V. L., kurie stovi vienas priešais kitą, nedideliu atstumu, mažesniu kaip pusės metro. Vaizdo įraše girdėti, kaip V. L. sako „Davai parodyk, ką tu gali“. Nukentėjusysis stovi priešais A. T. ir žiūri į jį, tuo tarpu nuteistasis pasisuka į T. T., mato, kad ji filmuoja (vaizdo įrašas ?????: 00:00:00 s – 00:00:03 s). Tada A. T. pasisuka, pasižiūri kryptimi už savęs ir atsako „Nieko“ ir kelis žingsnius paeina link T. T. (vaizdo įrašas ?????: 00:00:03 s – 00:00:07 s). Vaizdo įraše matyti, kad V. L. taip pat atsiduria arčiau T. T., stovi priešais A. T., kuris jam yra labiau dešinėje pusėje. Tuo metu A. T. rusiškai kalbasi su T. T., t. y. ji paklausė „Kame problemos“, o nuteistasis atsakė, kad „Jūsų vaikinas turi problemų“, kaire ranka, ištiesęs delną, parodydamas į nukentėjusįjį (vaizdo įrašas ?????: 00:00:07 s – 00:00:13 s). Tada nukentėjusysis įsiterpė į pokalbį ir paklausė A. T. „Išveš, o kur išveš pakartok“, dešinės rankos rodomuoju pirštu rodydamas į save (vaizdo įrašas ?????: 00:00:13 s – 00:00:14 s). Tada matyti, kad T. T. atsuka kamerą į save, tačiau girdisi, kaip nukentėjusysis sako „Čia gyveni, jo?“, o nuteistasis atsako „Taip, aš čia gyvenu“. Po to girdėti, kaip nukentėjusysis sako „Ai, ir išveš mane?“, o nuteistasis atsako „jo“ (past. tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta, kad nuteistasis klausia „Čia gyveni jo?“ ir pasako teiginį „Ai, ir išveš mane?“, o nukentėjusysis sako „Taip, aš čia gyvenu“ ir „jo“) (vaizdo įrašas ?????: 00:00:14 s – 00:00:19 s). Vaizdo įraše matyti, kad T. T. toliau filmuoja save ir rusiškai sako „Kame problemos, situacija tame, kad jums nepatiko praeitą sykį garsas ir jūs nusprendėte prieiti ir (nesuprantami žodžiai)?“ A. T. rusiškai sako „Ir jis kiekvieną kartą taip daro“. Tada į pokalbį įsiterpia V. L. sakydamas „Kiekvieną kartą? Vienintelis kartas blet buvo“, o jam A. T. sako „Davai be blet“. Tuo metu T. T. bandė įsiterpti į pokalbį, norėdama kažką pasakyti, tačiau girdėti, kad V. L. sako „Kaip noriu, taip ir kalbu, eik blet, kur ėjai“ (vaizdo įrašas ?????: 00:00:19 s – 00:00:32 s). Tada T. T. bando vėl kažką sakyti, aiškinti situaciją, kamerą laiką atsisukusi į save, kai tuo tarpu girdėti, kad nukentėjusysis sako „Tu blet, laikyk, čia biški...“ ir nuteistas šaukdamas sako „Rankas laikyk prie savęs, asile“. Tuo metu T. T. kamerą atsuka į nukentėjusįjį ir nuteistąjį ir girdėti, kaip V. L. pakeltu tonu sako „Laikyk nachui distanciją“ (vaizdo įrašas ?????: 00:00:32 s – 00:00:42 s). Vaizdo įraše matyti, kaip tuo metu V. L. dešinės rankos delnu liečia nuteistojo kairę petį, o savo kairės rankos delnu siekia link nuteistojo veido ar kairės krūtinės pusės. Tuo metu nuteistasis sulenkęs dešinę ranką ir sugniaužęs kumštį, bando dengti nukentėjusiojo kairę ranką (vaizdo įrašas ?????: 00:00:42 s – 00:00:44 s). Po to, nuteistasis paeina žingsnį atgal, laiko sugniaužęs abejų rankų kumščius (vaizdo įrašas ?????: 00:00:44 s – 00:00:44 s). Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje yra pateikta sulėtina versija šio vaizdo įrašo, pavadinimu 92c189e4-151d-4f92-9e3d-c6b928d73edc.MP4.

15.7. Kitame vaizdo įraše „?????_1“ matyti, kaip V. L. ir A. T. mušasi. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip V. L. ir A. T. stovi vienas prieš kitą, nukentėjusysis laiko abi sulenktas rankas prie savęs, tuo metu nuteistasis pakelia kairę koją, bando spirti nukentėjusiajam į pilvo sritį, tuo metu V. L. iš dalies blokuoja smūgį abiem rankomis. Tuo metu A. T. kaire ranka paima nukentėjusiajam už kaklo dešinėje pusėje. V. L. dešine ranka trenka nuteistajam į kairę veido pusę, po ko pastarasis susilenkia (vaizdo įrašas ?????_1: 00:00:00 s – 00:00:01 s). Matyti, kaip A. T. kaire ranka laiko už V. L. marškinėlių, o nukentėjusysis dešine ranka suduoda nuteistajam per kairę ranką, kuria nuteistasis laiko jam už marškinėlių, tačiau nuteistasis nepaleidžia. Po to A. T. savo dešinę ranką tiesia link V. L. kairės rankos, o V. L. savo kairę ranką tiesia link A. T.. Abiejų vyrų rankos juda tuo pat metu. A. T. savo dešine ranka bando sučiupti už nukentėjusiojo kairės rankos, tačiau praslysta (vaizdo įrašas ?????_1: 00:00:01 s – 00:00:02 s). Tada nukentėjusysis savo kaire ranka bando nustumti nuteistojo dešinę ranką, tačiau jo ranka praslysta. Tuo metu nuteistasis savo sulenktą dešinę ranką kelia į viršų ir nukentėjusiajam pataiko į veido kairę pusę, po to ranką atitraukia nuo nukentėjusiojo. Vaizdo įraše matyti, kad nuteistasis kaire ranka ir toliau laiko nukentėjusiajam už marškinėlių, nukentėjusysis bando ištrūkti. Tada A. T. dešine ranka užsimoja ir bando suduoti V. L., kuris bando blokuoti smūgį/dengtis abiem rankomis. Matyti, kad nukentėjusiojo kairė ranka nuteistajam ant dešinio peties, o nuteistojo bandomas suduoti smūgis praeina nukentėjusiajam pro kairę ranką. Nukentėjusysis pasvyra atgal, nuteistasis paskui jį, tačiau nei vienas nenukrenta (vaizdo įrašas ?????_1: 00:00:02 s – 00:00:03 s). Vaizdo įraše matyti, kad A. T. ir toliau kaire ranka įsikibęs į V. L. marškinėlius ir tris kartus užsimojęs bando suduoti smūgius nukentėjusiajam. Tuo metu V. L. bando gintis, paskutinio smūgio į galvą išvengia pasilenkdamas. Tada nuteistasis paleidžia V. L., kuris palinksta, griūna į kairę pusę (past. vaizdo stebėjimo kamerai į dešinę pusę), tačiau padeda kairę koją į šoną, abi rankas tiesia į priekį link žemės ir pasilenkia. (vaizdo įrašas ?????_1: 00:00:03 s – 00:00:07 s). Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje taip pat yra pateikta sulėtina versija šio vaizdo įrašo, pavadinimu VIDEO-2024-08-28-11-30-50 (1).mp4.

15.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaizdo įrašai neabejotinai patvirtina, kad tiek V. L., tiek A. T. vienas kito atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno atskiro, vientiso, visą konflikto situaciją apimančio vaizdo įrašo, todėl kiekvienas vaizdo įrašas turi būti gretinamas tarpusavyje, taip pat kartu su nukentėjusiojo, liudytojų ir iš dalies nuteistojo parodymais. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent vaizdo įrašai „VID-20240506-WA0001” ir „DXZZ8151”, kurie aptarti šios nutarties 15.4. – 15.5. punktuose, patvirtina, jog A. T. priėjo prie nukentėjusiojo ir jo draugės T. T.. Šie vaizdo įrašai patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojos T. T. parodymus, kad būtent A. T. prie jų priėjo pakankamai arti ir stovėjo itin nedideliu atstumu. Dar daugiau, vaizdo įrašai patvirtina aplinkybę, jog nuteistasis kelis kartus žengė link T. T., todėl buvo priartėjęs prie jos, dėl ko nukentėjusysis ją užstojo. Šioje vietoje svarbu pažymėtina ir tai, kad nors apeliaciniame skunde teigiama, jog liudytojos T. T. parodymai nepagrįsti toje dalyje, kad neva ji buvo prispausta prie automobilio, tačiau įvertinus įvykusio konflikto vietą, būtent tai, kad konfliktas įvyko prie nukentėjusiojo automobilio, o T. T. nugara stovėjo prie automobilio, todėl nuteistajam priėjus arčiau liudytojos, jos galimybės judėti atbulomis buvo apribotos. Todėl ji subjektyviai galėjo įvertinti, kad tokiu būdu buvo prispausta. Kita vertus, vien netinkamas liudytojos situacijos (savo padėties) įvertinimas konflikto metu, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad T. T. paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu yra neteisingi.

15.9. Vertinant tolimesnius asmenų veiksmus, pažymėtina, būtent vaizdo įraše „?????“ užfiksuota, kad konflikto metu nuteistajam sudrausminus nukentėjusįjį dėl necenzūrinių žodžių, V. L. atsakė A. T., jog jis kalba, kaip nori bei nurodė nuteistajam eiti. Vis dėlto, A. T. niekur nėjo ir nesitraukė (vaizdo įrašas ?????: 00:00:19 s – 00:00:32 s). Tuo metu liudytoja T. T. bandė įsiterpti ir kažką pasakyti, tačiau vaizdo įraše girdėti, kad nukentėjusysis garsiai išsako nepasitenkinimą „Tu (necenzūrinis žodis), laikyk, čia biški...“. Tokie nukentėjusiojo išsakyti žodžiai „Tu“, „laikyk“, teismo vertinimu rodo kreipimąsi į nuteistąjį bei adresavimą būtent jam, kad šis atliktų kažkokį veiksmą, t. y. gali būti palaikymą atstumo ar rankų. Tada nuteistasis garsiai sušuko „Rankas laikyk prie savęs, asile“, o nukentėjusysis pasakė „Laikyk (necenzūrinis žodis) distanciją“ (vaizdo įrašas ?????: 00:00:32 s – 00:00:42 s). Konflikto dalyvių veiksmai, atlikti tuo metu, matyti iš vaizdo įrašų, nuo nuteistojo namo: juos sugretinus tarpusavyje, taip pat kartu su liudytojos T. T. darytu vaizdo įrašu, matyti, jog tuo metu nukentėjusysis gestikuliuoja rankomis, o nuteistasis jas numuša. Po to, apie 2-3 sekundes aktyvių veiksmų nesimato. Po to sekę veiksmai iš arti užfiksuoti liudytojos T. T. vaizdo įraše: matyti, kaip nukentėjusiojo dešinė ranka buvo padėta A. T. ant kairės peties ar labai arti jos, o savo kairės rankos plaštaka jis siekė link nuteistojo veido ar krūtinės, tačiau nuteistasis sulenkta dešine ranka blokavo nukentėjusiojo kairę ranką ir iš karto kaire ranka smūgiavo link jo. Po to nuteistasis paėjo žingsnį atgal ir laikė abiejų rankų kumščius sugniaužtus (vaizdo įrašas ?????: 00:00:42 s – 00:00:44 s). Iš esmės tokie paties konflikto dalyvių veiksmai matosi ir kituose vaizdo įrašuose (vaizdo įrašas DXZZ8151: 00:00:36 s – 00:00:45 s) (vaizdo įrašas VID-20240506-WA0001: 00:01:56 s – 00:02:04 s).

15.10. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tuo momentu įvyko aktyvių veiksmų pradžia. Kaip matyti minėtuose vaizdo įrašuose, nuteistajam numušus nukentėjusiojo rankas (pažymėtina, kad minėtas nukentėjusiojo rankų gestikuliavimas nevertinamas kaip puolimas ar smurtas prieš nuteistąjį, nes tokiais veiksmais nebuvo kėsinamasi į nuteistąjį), A. T. paėjo vieną žingsnį atgal, tačiau po to vėl priartėjo prie nukentėjusiojo ir praėjus kelioms sekundėms užsimojo dešine ranka ir sudavė smūgį nukentėjusiajam, kartu numušdamas jo ranką, o po to iš karto smūgiavo nukentėjusiajam kaire ranka. Po šių veiksmų abu konflikto dalyviai aktyviai naudojo fizinį smurtą viena kito atžvilgiu, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus aptartas aplinkybes, galima daryti neabejotiną išvadą, jog priešingai skundo argumentams, nuteistasis buvo aktyvus konflikto dalyvis, kadangi vaizdo įrašuose užfiksuota, kad būtent nuteistasis priėjo prie nukentėjusiojo ir jo draugės, žodinio konflikto metu buvo itin arti nukentėjusiojo veido, o nukentėjusiam siūlant pasitraukti, nesiekė pasišalinti iš konflikto. Net ir fizinio smurto naudojimo metu, kaire ranka buvo suėmęs nukentėjusiajam už marškinėlių, jo nepaleido ir tuo metu bandė jam suduoti smūgius. Tuo metu nukentėjusysis stengėsi atremti ir išvengti A. T. smūgių (vaizdo įrašas ?????_1: 00:00:02 s – 00:00:07 s).

16. Apeliaciniame skunde neneigiama, kad konflikto metu A. T. smurtavo V. L. atžvilgiu, tačiau teigiama, kad jis gynėsi ir veikė esant būtinosios ginties situacijai. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

16.1. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

16.2. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015 ir kt.).

16.3. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą. Būtent dėl šių priežasčių šiame procesiniame sprendime buvo itin detaliai analizuojami byloje esantys įrodymai.

16.4. Vis tik nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis A. T. veikė būtinosios ginties situacijoje. Tokią išvadą patvirtina sekančios aplinkybės, kurios buvo nustatytos ir aprašytos aukščiau šioje nutartyje, todėl pateikiami svarbiausi jų akcentai, svarbūs vertinant nuteistojo veiksmus būtinosios ginties situacijos kontekste. Visų pirma, dar iki konflikto pradžios pats nuteistasis priėjo prie nukentėjusiojo ir, kaip galima suprasti iš vaizdo įraše girdimų T. T. žodžių, sukėlė konfliktą dėl anksčiau buvusių V. L. veiksmų, kurie jam jau tuomet nepatiko. Antra, viso žodinio konflikto metu būtent A. T. buvo priėjęs itin arti V. L. veido, o vėliau dar žengė kelis žingsnius linko T. T., dėl ko V. L. nuteistajam liepė laikytis atstumo. Trečia, pirmą smūgį link V. L. sudavė nuteistasis, tuo metu blokuodamas jo ranką, kuri buvo tiesiama link nuteistojo. Tačiau būtent tuo metu ar apie viena sekundė iki to momento, V. L. liepė nuteistajam laikytis atstumo, todėl jo rankų tiesimas link nuteistojo vertinamas ne kaip kėsinamasis į A. T., bet kaip fizinio atstumo sudarymas. Svarbu ir tai, kad iš karto po pirmo smūgio dešine ranka, A. T. smūgiavo kaire ranka, nors tuo metu jokių fizinių veiksmų iš V. L. apskritai nebuvo. Todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad pirmasis konfliktą sukėlė ir fizinį smurtą pradėjo naudoti V. L.. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad nuo tokių nuteistojo veiksmų prasidėjęs, vėliau tęsėsi fizinio smurto naudojimas iš abiejų pusių. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, jog fizinis smurtas buvo naudojamas ne siekiant ginti save nuo pavojingo kito asmens kėsinimosi, bet puolimo tikslu, kadangi abu konflikto dalyviai stovėjo vienas prieš kitą kovotojų poza, smūgius suduodavo tai vienas, tai kitas, o smūgiai buvo suduodami ne siekiant apsiginti nuo kito asmens smūgių, bet kiek vėliau atsakant į prieš tai buvusius kito asmens smurtinius veiksmus. Akivaizdu, kad tuo metu susiklostė ne būtinosios ginties, bet muštynių situacija, o tokiose situacijose būtinoji gintis negalima.

16.5. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-17645-24, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2024 m. gegužės 10 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl A. T. sužalojimo, 2024 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas nutarimas dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nustačius, kad V. L., sužalojęs A. T. to paties konflikto metu, veikė būtinosios ginties sąlygomis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nurodė, kad iš nutarime analizuotų duomenų padaryta išvada, kad A. T. kėsinimasis į V. L. sveikatą buvo realus, o šio nutarimo nuteistasis neskundė, todėl tokiu būdu apylinkės teismas susidarė įsitikinimą ir nustatė neteisingas aplinkybes, kadangi A. T. gynėjas nutarimą skundė tris kartus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės I. D. 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis (BK 28 straipsnis) (2 t., b. l. 58–70). Pažymėtina, kad šis nutarimas yra įsiteisėjęs, kadangi iš tiesų buvo skundžiamas BPK nustatyta tvarka. Vis tik pirmosios instancijos teismo padaryta klaida dėl šio nutarimo skundimo nėra teisiškai reikšminga ir nesukliudė teisingai įvertinti faktines šios bylos aplinkybes.

16.6. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas šis nutarimas, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo minėto nutarimo vertinti kaip prejudicinio fakto šioje baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis), iš tikrųjų nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo betarpiškai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje, nepaisydamas to, kad kitoje byloje dėl kitų asmenų tos pačios aplinkybės buvo tirtos ir yra priimtame nuosprendyje išdėstytos bei įvertintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad ta aplinkybė, jog anksčiau priimti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių teismų nuosprendžiai neturi prejudicinės galios nagrinėjant kitą bylą, nereiškia, kad šie nuosprendžiai negali būti įrodymų šaltiniai. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nevertina minėtame įsiteisėjusiame nutarime nustatytų faktinių aplinkybių ir neatsižvelgia į pateiktą jų teisinį vertinimą, priešingai – teisines išvadas daro remdamasis šioje byloje savarankiškai surinktais ir ištirtais įrodymais. Be kita ko, šiame procesiniame sprendime nevertinama anksčiau tam tinkamų subjektų jau įvertinta aplinkybė, ar V. L. veikė būtinosios ginties situacijoje. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėtame nutarime pateiktas V. L. veiksmų įvertinimas baudžiamojo įstatymo kontekste negali būti laikomas kliūtimi šioje byloje nustatyti muštynių situaciją, kurioje tokia gintis nėra galima.

17. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir aptarti įrodymai patvirtina skundžiamu nuosprendžiu nustatytą ir apeliaciniu skundu ginčijamą aplinkybę, kad A. T. vieną kartą spyrė V. L. į pilvą. Nors nei specialisto išvadoje Nr. G 1367/2024(01), nei specialisto išvadoje Nr. G 1400/2024(01) nėra nustatyta jokių sužalojimų nukentėjusiajam pilvo srityje, tačiau iš aukščiau aptartų vaizdo įrašų matyti, kad nuteistasis spyrė nukentėjusiajam į pilvo sritį. V. L. sureagavo ir bandė rankomis A. T. koją atmušti, ką iš dalies padaryti pavyko, tačiau vis tik iš vaizdo įrašų matyti, kaip A. T. koja liečia nukentėjusiojo pilvą. Šią aplinkybę vertinant kartu su V. L. parodymais (kai jis parodė, kad jam buvo spirta ir į pilvą, dėl ko juto fizinį skausmą), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šį A. T. nusikalstamą veiksmą.

18. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis t. y. apklausė nuteistąjį A. T., nukentėjusįjį V. L., liudytojus, tyrė byloje esančius vaizdo ir garso įrašus (garso įrašą bendrajam pagalbos centrui), rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir priešingai skundo argumentams, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teismas tyrė bei analizavo tiek A. T. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų, tarp jų ir nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, specialisto išvados, vaizdo ir garso įrašuose esančių duomenų bei kitų įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. T. kaltę. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad A. T. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas nukentėjusiajam smūgius gali sukelti jam fizinį skausmą ar sutrikdyti jo sveikatą ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė A. T. kyla už faktiškai atsiradusius padarinius, t. y. už nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, aptarti įrodymai papildo vienas kitą ir kartu su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai leidžiančią spręsti, kad A. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

19. Nors skunde A. T. paskirta bausmė nėra ginčijama, vis tik, apeliaciniu skundu prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

20. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į A. T. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika smurtinio pobūdžio, padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Nuteistojo A. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nenustatė. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinto, jog A. T. praeityje neteistas (teistumas išnykęs) (1 t. b. l. 134), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 131–132), duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 138), tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūnijos charakteristikoje, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus B. I. pateiktose charakteristikose A. T. charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 111–113). Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio išvadas, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, padaręs klaidų, skirdamas bausmę, parinkdamas jos rūšį, dydį bei nustatydamas A. T. skirtinus įpareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. T. paskirta laisvės apribojimo bausmė, kartu su ja nustatant įpareigojimus, susijusius su jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir jos padarinių šalinimu (nesiartinti prie nukentėjusiojo V. L., nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo ir per 8 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam) bei iš esmės nesukeliančius ypatingų apribojimų nuteistajam, neskiriant intensyvios priežiūros, nelaikytina netinkama, per griežta, neproporcinga tiek jo asmenybei, tiek ir padarytai nusikalstamai veikai.

21. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio. Anot nuteistojo gynėjo, pats nukentėjusysis savo veiksmų visuma iššaukė tolimesnių veiksmų tąsą ir joje aktyviai dalyvavo. Neturėjimas laukti pirmo smūgio nėra galimybė lengvai stumtelti per arti priėjusi asmenį, tai ne gintis, o puolimas (2025 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00:13:33 s – 00:14:12 s). Taigi, kaip galima suprasti iš nuteistojo gynėjo baigiamųjų kalbų metu išsakytos pozicijos, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Vis dėlto, teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie pavojingus, iš esmės prieštaraujančius moralės normoms ar kitokius provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus, kurie skatintų nuteistąjį prieš jį smurtauti. Kaip minėta, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad būtent A. T. priėjo prie nukentėjusiojo, kai šis kartu su drauge buvo prie savo automobilio ir ruošėsi važiuoti. Be to, būtent nuteistasis palaikė nedidelį atstumą tarp jo ir nukentėjusiojo. Minėta, kad iš vaizdo įrašų girdėti, kaip nukentėjusysis nuteistajam nurodė eiti, iš kur pastarasis atėjo, tačiau A. T. liko, niekur nėjo ir toliau tęsė aiškinimąsi. Sutiktina, kad V. L. vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau vien ši aplinkybė negali būti laikoma kaip provokacija. Kita vertus, iš vaizdo įrašo girdėti, kad nuteistasis su liudytoja T. T. bei nukentėjusiuoju iš esmės aiškinosi dėl anksčiau buvusio įvykio, t. y. nukentėjusiojo spaudžiamo akseleratoriaus pedalo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame procesiniame sprendime nurodytos aplinkybės, apibūdinančios visą situaciją ir nukentėjusiojo elgesį, negali būti laikomas provokuojamu ar rizikingu nukentėjusiojo elgesiu. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad A. T. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo V. L. elgesys, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nuteistajam negali būti nustatyta.

Dėl klaidos taisymo nutarties

23. Be kita ko, apeliaciniu skundu pateikti prieštaravimai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties dėl klaidos taisymo, motyvuojant tuo, kad minėta nutartimi skundžiamu nuosprendžiu priteistos sumos daugiau nei padvigubėjo, t. y. priteista V. L. naudai 300,60 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 843,50 Eur advokato išlaidoms apmokėti. Nesutinkama su tokiu klaidos taisymu, kadangi nutartimi dėl klaidos taisymo iš esmės buvo pakeista nuosprendžio esmė, daugiau nei dvigubai padidintos priteistos sumos ir tai padaryta po nuosprendžio paskelbimo. Apelianto teigimu, tokiu būdu buvo pažeisti pagrįsti nuteistojo lūkesčiai, teisė į teisingą teismą ir teismo rūpestingumo pareigą. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apylinkės teismas pakeitė savo nuomonę dar nuosprendžiui neįsigaliojus ir rėmėsi teismo posėdyje viešai neištirtais įrodymais.

23.1. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų skundžiamame nuosprendyje suklydo. Apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad dalis nukentėjusiojo atstovo prašomų priteisti proceso išlaidų – 1 089 Eur, yra pagrįstos, tačiau likusioje dalyje teismui yra pateiktos tik išankstinės sąskaitos, be mokėjimo nurodymų ar kitokių duomenų, patvirtinančių jų apmokėjimą. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos 2025 m. sausio 20 d. teisiamojo posėdžio metu į bylą teismui buvo pateiktos išankstinės sąskaitos Nr. AVANS 00873, AVANS 00858 ir AVANS 00800, kurios buvo išrašytos V. L.. Be to, šis veiksmas atsispinti ir 2025 m. sausio 20 d. teismo posėdžio protokole, o būtent: minėto protokolo 6 puslapyje matyti, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad ikiteisminiame tyrime buvo pateiktas civilinis ieškinys. Apie minėto posėdžio datą jis sužinojo savaitgalį, todėl apie apmokėtas išlaidas dėl teisinės pagalbos persiuntė teismui el. paštu, todėl pateikė sąskaitas faktūras. Teismas pagarsino, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 210 Eur. Proceso dalyviai susipažino su išankstine sąskaita-faktūra, prieštaravimų dėl prijungimo prie bylos nepateikė. Pažymėtina, kad vykusiame 2025 m. sausio 20 d. teismo posėdyje dalyvavo tiek nuteistasis A. T., tiek jo gynėjas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apie tokių sąskaitų išrašymą, pateikimą teismui ir prijungimą prie bylos, proceso dalyviams buvo žinoma. Šią aplinkybę siejant su tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vardindamas dokumentus, kurie patvirtina nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas, nenurodė aukščiau aptartų dokumentų, rodo, kad apylinkės teismas padarė atidumo klaidą, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartyje įvardijama kaip žmogiškoji klaida. Pažymėtina, kad ši klaida buvo ištaisyta apeliacinio proceso metu, tuos dokumentus (jų kopijas) paskelbiant. Kita vertus, nuteistajam ir gynėjui apie tokių dokumentų buvimą byloje buvo žinoma jau apylinkės teisme, jie buvo byloje ir su jais buvo susipažinta, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad su minėtais dokumentais nebuvo susipažinta yra nepagrįsti.

23.2. Minėta klaidos taisymo nutartimi skundžiamasis nuosprendis buvo papildytas, įrašant anksčiau teismui pateiktus dokumentus. Apylinkės teismas, vertindamas proceso išlaidų pagrįstumą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakyme „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ nustatytus atlygintinių išlaidų dydžius, bylos sudėtingumą, nukentėjusiojo atstovo atliktus veiksmus ir jo darbo sąnaudas ir dalyje procesų išlaidų nepriteisė, per klaidą neįvertinęs, kad į bylą vis tik yra pateikti visi dokumentai: 1) 2025 m. sausio 20 d. sąskaitos AVANS 00873 – 363 Eur apmokėjimą (banko pažyma FT250209P6HN); 2) 2024 m. liepos 11 d. sąskaitos AVANS 00800 1 pozicijos – 1210 Eur apmokėjimą (banko pažyma FT24198K9HLK); 3) 2024 m. lapkričio 28 d. sąskaitos AVANS 00858 2 pozicijos – 181,50 Eur apmokėjimą (banko pažyma FT24355YT0M0); 4) 2024 m. lapkričio 28 d. sąskaitos AVANS 00858 1 ir 3 pozicijos, nurodančios išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17645-24 – 302,50 Eur apmokėjimą (banko pažyma FT24355YT10M0). Aptarti duomenys rodo, kad nukentėjusysis patyrė ne 1 089 Eur proceso išlaidų, bet 2 843,50 Eur procesų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šioje vietoje pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde teigiama, kad priteistos išlaidos yra neadekvačios, per didelės ir neatitinka bylos apimties, sudėtingumo, faktinių aplinkybių, be kita ko, nepasitvirtino ir dalis kaltinimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis V. L. už jam advokato suteiktas teisines paslaugas iš tiesų turėjo sumokėti tokias sumas, kokios nurodomos byloje esančiose sąskaitose už teisines paslaugas. Pažymėtina, kad advokato darbinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai (Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso, kt.) nenustato konkrečių advokato paslaugų įkainių ir advokatas iš esmės yra laisvas susitarti su klientu dėl jo pageidaujamų įkainių už teikiamas paslaugas, tačiau lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą elgtis sąžiningai, informuoti klientą apie visas reikšmingas sutarties sąlygas ir parinkti tokį įkainį, kuris atitinka bylos sudėtingumą, teikiamų teisinių paslaugų turinį ir apimtį, ir kt. Pažymėtina ir tai, kad advokato ir jo kliento sutarta atlygio už teisines paslaugas suma negali sudaryti neproporcingai didelės finansinės naštos asmeniui, iš kurio ji išieškoma.

23.3. Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) 9 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2024 m. 2 ketvirčio – 2 196,40 Eur, 2024 m. 3 ketvirčio – 2 237,90 Eur, 2024 m. 4 ketvirčio – 2 335,90 Eur, 2025 m. 1 ketvirčio – 2 337,70 Eur. Rekomendacijų 10.11 punkte nurodyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 punkte nurodytą proceso stadiją, valandą taikomas maksimalus koeficientas yra 0,1, o 10.12. punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taip pat taikomas 0,1 koeficientas. Rekomendacijų 10.2. punkte nurodyta, jog už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu koeficientas yra 2,5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nukentėjusiojo patirtos 2 843,50 Eur dydžio atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydžių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylos tyrimas prasidėjo nuo 2024 m. gegužės 5 d., byla baigta nagrinėti teisme 2025 m. kovo 10 d., kas rodo, jog visos baudžiamosios bylos nagrinėjimas truko pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. beveik metus. Nukentėjusiojo atstovas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 28 d. pateikė orderį, 2024 m. liepos 29 d. dalyvavo nukentėjusiojo apklausoje, kuri truko 1 val. 09 min., taip pat 2024 m. birželio 27 d. pateikė civilinį ieškinį, kurio apimtis yra beveik du puslapiai, vėliau ikiteisminio tyrimo metu teikė pranešimus ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. V. L. atstovas Virgilijus Kvedaras dalyvavo keturiuose posėdžiuose (2025 m. sausio 20 d. – 2 val. 10 min. trukmė, 2025 m. vasario 3 d. – 3 val. 30 min. trukmė, 2025 m. vasario 24 d. – 1 val. 25 min. trukmė, 2025 m. kovo 10 d. – 5 val. 40 min. trukmė). Įvertinus teisiamųjų posėdžių protokolus, akivaizdu, kad nukentėjusiojo atstovas viso proceso metu buvo aktyvus, kadangi apklaustiems liudytojams uždavė klausimus, baigiamųjų kalbų metu pasisakė plačiai dėl savo atstovaujamojo interesų. Teisėjų kolegija pažymi, jog rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas neapsiribojama vien tik procesinių dokumentų surašymu, yra renkama juos pagrindžianti medžiaga, teikiamos teisinės konsultacijos, atliekama aktualių teisės aktų ir teismų praktikos analizė bei teisinis vertinimas ir pan. Nurodytų argumentų pagrindu, priteistos atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl šioje dalyje nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

23.4. Be to, vertinant byloje esančius duomenis ir susiklosčiusią situaciją, pirmosios instancijos teismui per klaidą neįvertinus visų nukentėjusiojo atstovo pateiktų dokumentų, atitinkamai nukentėjusiojo V. L. atstovo advokato Virgilijaus Kvedaro pateiktas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo V. L. atstovo advokato Virgilijaus Kvedaro 2025 m. gegužės 6 d. pareiškimu dėl klaidos ištaisymo nuosprendyje buvo prašoma nukentėjusiojo naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17645-24 – 302,50 Eur. Pažymėtina, kad toks prašymas nebuvo naujai suformuluotas, o tik pakartotas, kadangi pirmosios instancijos teisme toks prašymas buvo pateiktas, kaip dalis nukentėjusiojo atstovo 2025 m. vasario 24 d. pareikšto patikslinto civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 41–43). Be kita ko, patikslinto ieškinio gavimas taip pat buvo teismo pagarsintas teisiamojo posėdžio metu ir proceso dalyviai su juo susipažino, įskaitant ir nuteistąjį bei jo gynėją, ką patvirtina teisiamojo posėdžio 2025 m. vasario 24 d. protokolas. Vis dėlto, patikslintu civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 300,60 Eur už teisinių paslaugų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17645-24 apmokėjimą, o ne 302,50 Eur, kad kaip nukentėjusiojo atstovas prašė 2025 m. gegužės 6 d. pareiškimu dėl klaidos ištaisymo. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino ir iš nuteistojo priteisė ne 302,50 Eur, bet 300,60 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties, sprendimas netekinti šio civilinio ieškinio reikalavimo atlyginti turtinę žalą – 300,60 Eur, susidariusią dėl teisinių paslaugų V. L. teikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17645-24 (kuriame nukentėjusiajam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. T. atžvilgiu ir šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas), skundžiamame nuosprendyje buvo grindžiamas tais pačiais motyvais, kuriais buvo grindžiamas ir sprendimas nepriteisti dalies V. L. šioje byloje patirtų proceso išlaidų, t. y. kad teismui nebuvo pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai, kurie vis tik buvo pateikti vykusiame 2025 m. sausio 20 d. teismo posėdyje, kuriame dalyvavo nuteistasis bei jo gynėjas.

23.5. Teisėjų kolegija, apibendrinama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 8 d. priimta nutartimi, vadovavosi BPK 308¹ straipsniu ir ištaisė rašymo apsirikimą dėl nukentėjusiojo atstovo pateiktų dokumentų, kurie baudžiamojoje byloje iš tikrųjų buvo pateikti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Vis dėlto, apylinkės teismas dėl apsirikimo, atidumo stokos ir žmogiškosios klaidos, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pateikti visi atstovavimo išlaidas, o tame tarpe ir civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos, patvirtinantys dokumentai. Išties, sutinkama su apeliantu, kad minėta nutartimi buvo pakeista nuosprendžio esmė, todėl darytina išvada, kad tokia praktika ydinga ir negalima. Kita vertus, nėra pagrindo spręsti, kad toks procesinis pažeidimas, įvertinus ir dėl minėtų dokumentų atliktą tyrimą apygardos teisme, iš esmės pažeidė nuteistojo teises. Minėta, kad tiek nuteistasis, tiek nuteistojo gynėjas buvo susipažinę su baudžiamosios bylos medžiaga, nukentėjusiojo atstovo pateiktu patikslintu ieškiniu, dalyvavo 2025 m. sausio 20 d. teisiamajame posėdyje, kurio metu V. L. atstovas advokatas Virgilijus Kvedaras pateikė dokumentus, patvirtinančius nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas ir turtinę žalą, kurią, be kita ko, sudaro ir teisinių paslaugų V. L. teikimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17645-24. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2025 m. gegužės 8 d. priimta nutartis savo turiniu yra teisinga ir pagrįsta, ji laikytina sudedamąja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalimi, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

24. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo V. L. atstovas advokatas prašo priteisti iš nuteistojo A. T. 423,50 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė išlaidas patvirtinančias išankstines sąskaitas Nr. AVANS 00938, AVANS 00942 bei Citadele banko mokėjimų išrašus. Iš pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad advokatas Virgilijus Kvedaras atstovavo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. interesus apeliacinėje instancijoje: susipažino su nuteistojo gynėjo advokato apeliaciniu skundu (past. apeliacinio skundo apimtis 10 psl.), dalyvavo apeliacinio skundo nagrinėjime teismo posėdyje 2025 m. rugsėjo 2 d., rengėsi baigiamosioms kalboms bei dalyvavo Vilniaus apygardos teismo posėdyje 2025 m. rugsėjo 15 d. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas yra atmetamas. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius, kuriuose dalyvavo ir nukentėjusiojo atstovas, kuris, be kita ko, pasakė baigiamąją kalbą. Atsižvelgiama ir į tai, kad advokatas Virgilijus Kvedaras dalyvavo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šioje byloje nustatytos aplinkybės jam buvo žinomos, tačiau 423,50 Eur atstovavimo išlaidų suma nelaikytina kaip pažeidžianti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog nurodyta suma dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokatui apeliacinės instancijos teisme turi būti atlyginta visiškai, iš nuteistojo A. T. priteisiant 423,50 Eur nukentėjusiojo V. L. turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų sunkią A. T. finansinę padėtį, dėl kurios turi būti svarstoma sumažinti priteistinų išlaidų dydį ar jį laikyti reikšmingai per dideliu.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. T. gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendį.

Priteisti iš A. T. 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) nukentėjusiojo V. L. (V. L.) naudai jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.