Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), pagalbiniu gamybos darbuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2024 m. gruodžio 25 d. apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjęs į N. K. priklausančius namus, adresu (duomenys neskelbtini), užėjęs pro nerakintas namo duris į kambarį, laikydamas su savimi atsineštą, pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) armijos (duomenys neskelbtini) m. modelio pėstininkų karininkų kardą ir jį nukreipęs į E. E., sakydamas „tu negyvensi“, „išnaikinsiu visą tavo šeimą“, pradėjo juo mosikuoti, po ko kardu perbraukė per stalą ir nuo jo numetė ant stalo esančius daiktus, t. y. maistą ir gėrimus ant grindų, tokiu būdu grasino nužudyti savo buvusią sugyventinę E. E. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ir E. E. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas nužudyti ją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas,

jis, 2024 m. gruodžio 25 d. apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjęs į N. K. priklausančius namus, adresu (duomenys neskelbtini), užėjęs pro nerakintas namo duris į kambarį, su savimi atsineštu, pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) armijos (duomenys neskelbtini) m. modelio pėstininkų karininkų kardu pastūmė prie jo priėjusią N. K., pataikydamas N. K. į viršutinę krūtinės dalį, po ko laikydamas šį kardą ir jį nukreipęs į E. E., sakydamas „tu negyvensi“, „išnaikinsiu visą tavo šeimą“, pradėjo juo mosikuoti, kardu perbraukė per stalą ir nuo jo numetė ant stalo esančius daiktus. N. K. suėmus už kardo tikslu atimti jį iš įtariamojo, A. P. taip pat laikydamas kardą rankomis, juo sudavė ne mažiau kaip keturis kartus N. K. į kairės pusės viršutinę krūtinės dalį, taip padarydamas nukentėjusiajai N. K. poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. P. suėmęs E. E. už abiejų rankų prispaudė ją prie indaujos ir sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, taip padarydamas poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, abiejose žastuose, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame kelyje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiosioms E. E. ir N. K. nežymiai sutrikdė sveikatą,

taip pat A. P. neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, o būtent:

jis, 2024 m. gruodžio 25 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai, pažeisdamas 2002-01-15 Nr. IX-705 Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalie 2 punktą, 3 punktą, iš savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) paėmė jam priklausantį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) armijos (duomenys neskelbtini) m. modelio pėstininkų karininkų kardą, kuris, pagal Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, kurį tą pačią dieną apie 19.30 val., laikydamas prie savęs atsinešė į N. K. priklausančius namus, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose su šiuo pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) armijos (duomenys neskelbtini) m. modelio pėstininkų karininkų kardu padarė nusikalstamus veiksmus, t. y. pastūmė prie jo priėjusią N. K., pataikydamas N. K. į viršutinę krūtinės dalį, po ko laikydamas šį kardą ir jį nukreipęs į E. E., sakydamas „tu negyvensi“, „išnaikinsiu visą tavo šeimą“, pradėjo juo mosikuoti, kardu perbraukė per stalą ir nuo jo numetė ant stalo esančius daiktus. N. K. suėmus už kardo tikslu atimti jį iš įtariamojo, A. P. taip pat laikydamas kardą rankomis, juo sudavė ne mažiau kaip keturis kartus N. K. į kairės pusės viršutinę krūtinės dalį. Taip jis neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą iki tol, kai tą pačią dieną ankščiau minėtu adresu įvykio vietos apžiūros 20.10 – 20.50 val. metu šį pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) armijos (duomenys neskelbtini) m. modelio pėstininkų karininkų kardą paėmė policijos pareigūnai,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. P. pirminės apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau 2025 m. rugpjūčio 1 d. papildomai apklaustas savo kaltę pripažino ir parodė kad triukšmavo, ir galėjo sužaloti, savęs nekontroliavo, buvo supykęs ir pridarė nesąmonių. Prie jau išsakytų ankstesnių parodymų nori pasakyti ir papildyti, kad įtarime nurodytą dieną vartojo alkoholį, buvo išgėręs apie 0,7 litro viskio. Apie 18.00 grįžo į namus (duomenys neskelbtini), būnant namuose, kur gyvena ir slaugo savo neįgalią motiną N. P., prisiminė savo buvusią sugyventinę E. E.. Su ja siejo artimi santykiai, buvo pora, tačiau nuo 2024 m. gegužės mėnesio santykius nutraukė jis. Atsiminė E., kaip ji jį ankščiau žemino, įskaudino. Sukilus pykčiui, pasiėmė iš savo namų (duomenys neskelbtini), savo iš ankščiau turėtą, kolekcijoje ant sienos kabėjusį kavalerijos kardą, kurio kraštai nėra aštrūs ir nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena E. E. sesuo N. K., kadangi kaip ir minėjo, buvo supykęs, norėjo sugadinti E. nuotaiką, žinojo, kad E. bus pas N., nes šventes švęsdavo visada kartu. Pas E. seserį N. yra buvęs ne kartą, būdavo dažnai ten tuo metu, kai su E. buvo sugyventiniai, taip pat neseniai per E. gimtadienį irgi buvo ten svečiuose, nors jau su E. nebesiejo artimi santykiai. Kadangi yra buvęs, užėjo į N. namus, durys buvo nerakintos, užėjo nesugadindamas spynos ar durų rankenos, nes kaip ir minėjo, durys buvo nerakintos. Užėjo į namo kambarį, esantį kairėje, ten užėjęs matė kaip prie stalo sėdi J. G., jos dukra A. G., N. buvo kairėje, sėdėjo, E. nebuvo, nepastebėjo, prie jo niekas nepriėjo, tuomet jis su atsineštu kardu su tikslu sugadinti joms pasisėdėjimą, trenkė kardu, kurį laikė dešinėje rankoje, per stalą, per lėkštes, tada A. ir J. atsitraukė nuo stalo ir išbėgo. Išdaužęs stalą, norėjo išeiti, tačiau iš virtuvės atbėgo E., ir spyrė jam į tarpukojį, dėl patirtų išgyvenimų, streso ir konfliktinės situacijos visų savo veiksmų neatsimena, tikrai nieko žaloti nenorėjo, atėjo dėl nepasitenkinimo, nenorėjo užmušti nieko, dėl savo poelgio gailisi. E. parvertė jį ant žemės, ji atsisėdo jam ant krūtinės ir jį pradėjo daužyti kumščiais į veidą, ne mažiau nei 10 smūgių, tiksliai kiek negali pasakyti, nes buvo sumuštas ir jis, buvo mėlynė. Besigindamas, gulėdamas ant žemės, vieną kartą kairės rankos kumščiu į veidą sudavė atgal E. E.. Gailisi, ką padarė, tiesiog buvo susikaupęs pyktis, pripažįsta, jog galėjo sužeisti savo veiksmais E. E., kadangi jai sudavė. Tyrėjos klausimas: Ar buvo kažkoks kontaktas su N. K.? A. P. atsakymas: Negali atsakyti, neatsimena (2 t., b. l. 129–132, 141–144).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Paaiškino, kad pavydėjo, mylėjo šią moterį (teismo pastaba – E. E.) labai. Ji su kitu apsikabinus vaikšto, jam draugas nuolat apie tai kalbėjo. Pats buvo (duomenys neskelbtini), šventė Kalėdas. Tada atėjo pėsčias į (duomenys neskelbtini), buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir padarė tą veiksmą. Buvo girtas, išgėręs 700 gramų viskio. Tiek išgėrė per vakarą. Draugas vis negatyvias žinias jam sakė. Ir nuėjo pas N. K.. Durys buvo atidarytos, įėjęs trenkė per stalą. Galėjo pasakyti jai, kad nužudys, bet neatsimena, gal dėl girtumo ir streso. Su kardu trenkė, tai jam priklausantis kolekcinis kardas. Iš namų paėmė tą kardą, kad jai stalą sugadinti. Įvyko grumtynės. Buvo J. G. su dukra, kampe sėdėjo. Sesuo sėdėjo N. K. kambaryje, o E. E. buvo kambaryje, stalas kambary ir nušlavė viską beveik nuo stalo. Gal įvyko grumtynės. Kardą jau susidėjo ir įvyko susistumdymas, nes ji norėjo atimti kardą. Pats norėjo jau išeiti iš jos namų. Dėl visko gailisi, bet ne viską pamena. Su N. K. susistumdymas įvyko. Kardas jau buvo dėkle įdėtas. Galėjo tuo metu sužalojimai pasidaryti N. K.. Įvyko po to grumtynės ir su N. K. ir E. E., sudavė jam seriją smūgių. Galėjo vieną atgal duoti E. E.. Pats buvo pargriautas, vos ant kojų stovėjo, jam ant krūtinės keliais sėdėjo E. E., buvo užspaustas. Sudavė E. E. vieną smūgį, davė į veidą, į žandikaulį. Jai sakė, kad gali jį užmušti, gali palikti gyvą. E. E. galėjo būti tokie sužalojimai kaip perskaitė prokurorė, juk vyko grumtynės. Gailisi dėl nusikaltimo. Padarė veiką dėl ginklo, gailisi, kad jį pirko, draugas pasakė, kad tai neša nelaimes. Dėl visų aplinkybių kaltę pripažino ir atsiprašė nukentėjusiosios. Buvo ją sutikęs, norėjo atsiprašyti, ji pasakė, kad jos netenkina. Kardas kainuoja gal 1000 Eur, gal 800 Eur. Dėl civilinio ieškinio parodė, kad nesutinka 7000 Eur atlyginti, per didelis ieškinys. Kažkokią žalą padarė, bet suma per didelė. Sutiktų po 300 Eur kiekvienai moteriai atlyginti moralinės žalos. Už advokatą pilnai sutinka apmokėti ir po 300 Eur už moralinę žalą. Gydymas dėl jos ligų, todėl nesutinka apmokėti. Gali atlyginti tiek, kiek sutinka, kol kas nėra atlyginęs nieko. Nebuvo jos atžvilgiu smurto ankščiau. Buvo kažkada mažas konfliktas, buvo smurtas iš E. E. pusės, ji pargriovė jį ir į akiduobes dūrė, buvo išgėrusi. Nors ji ir mušė, ją mylėjo, grybaudavo kartu, viskas buvo gerai (3 t., b. l. 23–26).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- 2024 m. gruodžio 25 d. gautu E. E. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo ji pranešė, kad 2024-12-25 apie 19:30 val. jos buvęs sugyventinis A. P., gim. (duomenys neskelbtini)., atėjo į jos sesers N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , namus ir užėjęs pro nerakintas namo duris į kambarį, kur prie stalo sėdėjo ji, N. K., J. G., (duomenys neskelbtini), bei A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Kambaryje į ją nukreipė su savimi atneštą (duomenys neskelbtini) kavalerijos kardą, sakydamas „tu negyvensi“, „išnaikinsiu visą tavo šeimą“, pradėjo juo mosikuoti, po ko kardu perbraukė per stalą ir nuo jo numetė visą maistą ir gėrimus ant grindų, A. P. grasinimus laikant kardą, suprato kaip grasinimą, kuris gali būti įgyvendintas, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1);

- nukentėjusiosios E. E. 2024 m. gruodžio 25 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. gruodžio 25 d., dienos metu, nuėjo pas savo sesę N. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Apie 19:30 val. jos buvęs sugyventinis A. P., su kuriuo nuo balandžio mėnesio nebebendravo, tačiau palaikę ryšį, atvyko į sesers namus. Ji su A. pragyveno apie 7 metus. A. atėjo į jos sesers N. K. namus ir, užėjęs pro nerakintas duris, įėjo į kambarį, kuriame sėdėjo ji, N. K., J. G. ir A. G.. A. buvo akivaizdžiai neblaivus, rėkė ir, įėjęs į kambarį, nukreipė į ją su savimi atneštą (duomenys neskelbtini) kavalerijos kardą, sakydamas: „Tu negyvensi“, „Išnaikinsiu visą tavo šeimą“. Jis pradėjo juo mosikuoti, po to perbraukė kardu per stalą ir numetė visą maistą ir gėrimus ant grindų. Jo grasinimus, laikant kardą, suprato kaip rimtą grėsmę, kuri gali būti įgyvendinta, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Kai jis numetė viską nuo stalo, sesė N. ir J. nustūmė jį į šoną. Ji priėjo prie A., tačiau jis bandė jai smogti, tačiau nepataikė. Ji, gindamasi, sudavė jam kumščiu į kairę akį ir pargriovė ant grindų, laikė prispaudus prie grindų, laukdama atvykstant policiją. Sudavė jam ne siekdama jį sužaloti, tačiau tai buvo vienintelis būdas jį nuginkluoti. Kai jį pargriovė, sesė N. K. atėmė kardą. Anksčiau A. jai yra sakęs, kad turi šaunamąjį ginklą („(duomenys neskelbtini)“), tačiau jo nematė. Jis taip pat minėjo, kad „nušaus“, ir kad turi peilį „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi ji nutraukė santykius, jis jai nori atkeršyti, jis labai pavydus ir ji bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Nurimusi, veido apatinėje dalyje pajuto skausmą. Apžiūrėjusi veidrodyje, pamatė, kad apatinės kairės veido pusės dalyje yra kraujosruva. Todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl įvykio metu jai padaryto kūno sužalojimo ir sukelto fizinio skausmo. Teisė reikšti civilinį ieškinį jai buvo išaiškinta, tačiau civilinį ieškinį reikšti atsisako (1 t., b. l. 1–4, 151–153).

Papildomai 2025 m. gegužės 30 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. E. parodė, kad A. įsibrovė neteisėtai be leidimo į namus. Jos sesuo N. pamačiusi A., atsistojo ir priėjo prie jo, tačiau A. ją nustūmė, po ko sesuo atsilošdama į sofą atsirėmė ir atsisėdo ant sofos, tuomet A. daužydamas kardu nuo stalo esančias lėkštes, indus su vaišėmis, bandė ją pasiekti, ji išsigando, po to sesuo atsistojo, priėjusi prie A. suėmusi už kardo grūmėsi su A., po ko A. seserį prispaudė prie sienos, taip sukeldamas seseriai skausmą, ji tuomet apėjo stalą, priėjusi prie A. pasakė jam garsiai: „ką tu čia darai“, tuomet jis paleido kardą, kardas liko sesers rankose ir A. puolė ją, stūmė ją prie sekcijos ir prirėmęs jai susmūgiavo į veidą į apatinę dalį, po ko ji mėgindama išsilaisvinti dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veidą, po ko A. prarado koordinaciją, smegdamas į kėdę, nepataikė atsisėsti ir pradėjo smukti žemyn, po ko ji belaikydama paguldė ant grindų, jį prispaudė ir laikė už abiejų rankų, nors jis ir muistėsi, bandė ištrūkti, iki kol atvyko policijos pareigūnai. Tyrėjos klausimas: 2024-12-25 apklausoje nurodėte, jog N. su J. nustūmė A. į šoną, galite papasakoti kaip tai įvyko smulkiau? Atsakymas: J. mėgindama ištrūkti, nueiti nuo stalo, prabėgdama link telefono, kuris buvo koridoriuje, galimai atsistūmė A., o N. iš kitos pusės priėjusi pradėjo grumtis, laikydamasi už kardo. Tyrėjos klausimas: Ar matėt kiek ir kur A. P. sudavė smūgių Jūsų seseriai N.? Jeigu taip, tai kiek kartų ir kur, su kuo? Kodėl apie tai nieko nepasakojot iš karto atvykusiems pareigūnams nurodant įvykio aplinkybes? Atsakymas: manau grumdamiesi, laikydamiesi abu už kardo, stumdamas seserį prie sienos sudavė taip N. K. ne mažiau nei 4 smūgius. Esant streso ir šoko būsenos, reikėjo laiko suprasti kas įvyko, vėliau sesuo N. pamatė mėlynes, todėl vėliau ir informavo apie tai kas įvyko. Tyrėjos klausimas: Ankstesnėje apklausoje minėjote, jog su A. pragyvenote 7 metus, nuo 2024 balandžio nepalaikėt artimesnių santykių, tačiau palaikėt ryšį. Koks tas ryšio palaikymas buvo, kokiu būdu palaikėt ryšį? Atsakymas: po balandžio mėnesio bendravo retkarčiais, kelis kartus. Ji buvo jo numerį užblokavusi, tačiau susitikus, atsitiktinai pakalbėjus, A. P. buvo pasiprašęs kartu vykti grybauti, jeigu jos vyktų, tuomet kadangi vyko grybauti, jam pasiūlė ir jį pavežė, taip pat jis dar buvo atėjęs pasveikinti ją su gimimo diena, tačiau susisiekė per seserį, nes kaip ir minėjo, buvo užblokavusi jo numerį. Civilinį ieškinį pateiks kitą savaitę (1 t., b. l. 156–159).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 17 d. nukentėjusioji E. E. parodė, kad jai jos teisės ir pareigos primintos. Nori papildomai pridėti, jog 2024-12-24, dienos metu, A. P. buvo atėjęs pas jos seserį adresu (duomenys neskelbtini), ieškojo jos, dėl ko ieškojo ji nežino. Ji mano, kad A. P. taip elgėsi, nes norėjo išgąsdinti, atkeršyti nežino už ką ir sužaloti. Tyrėjos klausimas: Kaip dažnai A. P. ankščiau lankydavosi pas Jūsų seserį? Ar ankščiau ateidavo kviestas ar nekviestas? Atsakymas: kai jie buvo kartu, kaip sugyventiniai, matydamas, jog yra pas seserį, užeidavo, buvo kviečiamas užeiti. Tačiau, nuo 2024 metų balandžio jiems nesant jau sugyventinis A. P. buvo kelis kartus užėjęs, vienas tų kartų buvo apie gegužės mėnesį, apie vidurį, tiksliai datos neatsimena, A. P. buvo atėjęs pas seserį N. K., taip pat tuo metu buvo ir jos sūnus E. E.. A. P. pasakė, jog santykiai baigiami ir jis juos nutraukia, kadangi jis pergyvena dėl savo gyvybės, nes įvardino, jog ji numarino savo buvusį vyrą, sūnaus tėvą, todėl jis pergyvena dėl savo sveikatos ir nenori būti nugalabintas. Taip pat 2024-08-21 per savo gimtadienį A. P. buvo atėjęs išgėręs su picomis ir norėjo švęsti savo gimtadienį kartu, tačiau ji būdama pas seserį N. K., lauke, jam tik atėjus, buvo aiškiai pasakyta, jog su juo nenori švęsti, tuomet A. P. susirinko savo lauktuves (picas, alkoholį) ir išėjo, išėjo nepatenkintas, tačiau išėjo. Dar buvo atėjęs pakviestas pas jos seserį N. K., kai šventė jos gimtadienį 2024-10-07, buvo viskas tvarkingai. Tyrėjos klausimas: Ankstesnėse apklausose nurodėt, jog A. P. sudavė Jums 1 smūgį į veido sritį, bet specialisto išvadoje (G3/2025(01)) dėl patirtų sužalojimų nustatyti ir šie: poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, abiejuose žastuose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje, kokiomis aplinkybėmis padaryti šie sužalojimai? Atsakymas: Kadangi ji priėjo gelbėti seserį N. K., A. P. sudavė jai į veidą ir suėmęs už jos rankų, už riešų, prispaudė ir talžė į sekcijos kampą jos rankas, taip mėgindamas sukelti jai skausmą, tuomet jai ištraukus dešinę ranką, jai pavyko išsilaisvinus suduoti jam į veido sritį ir tada, jai suvaldžius situaciją, jam atsidūrus ant grindų, A. P. spardėsi, keliuose sužalojimai galėjo atsirast, nes galimai šukės buvo ant grindų ir ji rėmėsi, visi kiti sužalojimai atsirado A. P. besipriešinant ant grindų, o ypač, kai jis išgirdo, jog iškviesta policija, dar labiau pradėjo priešintis, spardytis ir muistytis. Tyrėjos klausimas: Prašom patikslinti kiek, į kur, kokių smūgių buvo suduota Jūsų seseriai, ką matėt? Atsakymas: Matė, kai A. P. atėjus, sesuo N. K. pirma prie jo priėjo ir jis ją nustūmė su rankoje laikytu kardu, tai buvo pirmas smūgis į krūtinės dalį, tiksliai matė, jog A. P. prispaudus seserį prie sienos, laikant kardą, horizontalioje padėtyje, jos sesuo, norėdama sulaikyti smūgius, laikėsi už kardo briaunų, norėdama sušvelninti smūgius, o A. P. kardu, daug kartų ne mažiau nei 5 kartus sudavė seseriai N. K. į krūtinę. (1 t. b. l. 160-163).

Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklausta nukentėjusioji E. E. parodė, kad ji patyrė neturtinę žalą dėl patirto streso, graži šventė buvo sugadinama, baimę jaučia iki šiol. Jau rakina duris, iki šiol kankina nemiga. Pagal patirtas žalas, fizinę ir moralinę, ieškinio suma, jos nuomone, yra tinkama, palaikė savo civilinį ieškinį. Paaiškino, kad lankosi pas gydytojus dėl skausmų, buvo priversta eiti pas psichologą, skaudėjo nugarą. Kaltinamasis gulėdamas ant grindų, jai išspardė nugarą su keliais, jį laikė iki policijos atvykimo prispaudusi. Psichologinis sveikatos centras ją gydė, nes patyrė stresą, reikėjo pagalbos, kad atsistatytų psichikos sveikatos būklę. Pas specialistus lankėsi kas savaitę po kartą iki 2025 m. rugpjūčio 15 d., nuo balandžio mėnesio. Kas savaitę psichologė skirdavo jai laiką. Vienos konsultacijos kaina 55 Eur. Iš karto po įvykio būsena buvo keista, o po to suprato, kad atgauti pusiausvyrą reikalingas psichologas, kadangi yra uždaras žmogus, todėl sunku pačiai susitvarkyti. Po to įvykio nuolat jautė nerimą. Paaiškino, kad visos jai atliktos procedūros buvo daromos dėl nugaros skausmų, dėl patirtų traumų, smūgių kaltinamojo. Ankščiau niekada nesikreipdavo pas gydytojus ir neturėjo problemų. Viskas taip įvyko nuo nervų. Gydytojai pasakė, kad galimai galėjo būti po patirtos traumos, po patirtų sužalojimų, po nervų. Iš kart po įvykio kreipėsi į šeimos gydytoją, vizitą paskyrė tik kovo mėnesį. Patikslino, kad kreipėsi apie vasario mėnesio vidurį, nes po įvykio iš kart dėl adrenalino ar įsitempimo nesijautė skausmo. Pradėjo atleisti, ir skausmas pasijuto sausio pabaigoje – vasario mėnesį. Supranta, kad nėra aprašytas skausmas pažymoje, po įvykio iš karto nejuto skausmo nugaroje. Nori, kad išlaidos būtų priteistos už advokatą. Pažymėjo, kad neturėjo nugaros traumų niekada. Apklausos metu tyrėjai minėjo, kad A. P. spardė nugarą. Pasekmių po smurto buvo, gali pateikti išrašą iš psichologo. Po įvykio kreipėsi į polikliniką dėl skausmo, vaistų išrašymo nebuvo, sakė gali gerti nuo skausmo, skaudėjo žandikaulį ir abi rankas, buvo patinę delnai. Nepateikė iš poliklinikos išrašo teismui. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją, dėl nugaros skausmų, čia vėliau, vasario mėnesį. Dėl to, kas buvo veide, yra užfiksuota byloje. Sugriovė šventę tas įvykis, sesuo važiavo tą dieną į laidotuves ir turėjo švęsti, nes prieš tai buvo liūdna, laukė draugės su sese. Kaltinamasis buvo atėjęs dar prieš tai, jis paskambino, jo neįleido, sesė paprašė, kad jis išeitų ir leistų ramiai pasėdėti. Antrą kartą jis jau suplanavo savo atėjimą. Tarp atėjimų apie 1,5 val. Po šventinio laikotarpio privalėjo išeiti į darbą su mėlyne, turėjo dirbti, ją slėpti, juokais sakė, kad duris nevykusiai atsidarė. Čia žala buvo, dirbant priėmime valstybinės įstaigos, ateina žmonės, o ji su mėlyne, nelabai gerai. Yra gavusi dovanų auksinę monetą iš kaltinamojo. Kreipėsi į advokatę ir išsakė nuomonę, kad galimai reikia psichologo, advokatė patarė jai, ir jos pačios noras buvo. Dėl ankstesnių įvykių nurodė, kad kaltinamasis pasakojo, kad buvo pametęs monetą, o ji šlavė grindis, jis buvo neblaivus, nervuotis pradėjo, tada ją nustūmė, pasakė jam, kad negalima taip, jis pradėjo artintis ir mušti. Buvo smurto ir ankščiau (3 t., b. l. 27–28);

- 2025 m. birželio 19 d. nukentėjusiosios E. E. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. E. parodymų patikrinimas atliekamas E. E. sesers N. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 1). E. E. parodo kuriame kambaryje viskas įvyko. (Nuotrauka Nr. 2). Nurodo vietą kur sėdėjo ji (E. E.) (nuotrauka Nr. 3), parodo kur sėdėjo J. G. (nuotrauka Nr. 4), A. G. (nuotrauka Nr. 5), jos sesuo N. K. (nuotrauka Nr. 6). E. E. parodo per kurias duris užėjo A. P. (nuotrauka Nr. 7) ir nurodo kur A. P. atsistojo (nuotrauka Nr. 8). Parodo kaip priėjusi prie A. P. jos sesuo N. K. yra nustumiama, suduodant kardu jos seseriai N. K. į krūtinę 1 smūgį atsineštu kardu ir kaip ji nukrenta/atsisėda ant lovos (nuotraukos Nr. 9,10). Parodo, kaip tęsdamas savo veiksmus A. P. užsimoja atsineštu kardu ir mojuoja, nuverčia, sudaužo nuo stalo esančius indus ir vaišes (nuotraukos Nr.11,12). E. E. nurodo kokiu judesiu A. P. grasina jai kardu (Nuotrauka Nr. 13). E. E. parodo kaip jos sesuo N. K. suėmė už kardo abiem rankom ir pradėjo stumdytis, grumtis su A. P., abu laikydami kardą horizontaliai (nuotrauka Nr. 14) ir taip grumiantis A. P. jos seserį N. K. prispaudžia prie sienos, paaiškina, jog taip grumiantis kardu A. P. suduoda jos seseriai N. K. 3-4 smūgius į krutinę kardu (nuotraukos Nr. 15,16,17,18). E. E. nurodo kaip sesuo N. K. bandė nuginkluoti, ištraukti kardą iš A. P., t. y. sukant (nuotrauka Nr. 19) jai pavyksta atpalaidavus A. P. ranką, pačiai E. E. priėjus prie A. P. ir N. K. atima kardą ir išneša (Nuotraukos Nr.20,21). E. E. parodo kaip A. P. prispaudžia ją prie spintelės kampo, abiem rankom ties riešais laikydamas, spausdamas ir kairę ranką daužydamas į sieną (nuotrauka Nr. 22), suduoda dešine ranka E. E. į kairės pusės veido sritį (nuotrauka Nr. 23), po ko parodo kaip gavusi momentą suduoda dešinės rankos kumščiu A. P. į veidą (nuotrauką Nr. 24) ir A. P. neišlaikęs pusiausvyros, prilaikant E. E. paguldomas ant žemės ir prispaudžia jį prie žemės, kad būtų apriboti A. P. judesiai ir galimi veiksmai (Nuotraukos Nr. 25,26,27). E. E. parodo kaip laikė A. P. iki kol atvyko policijos pareigūnai (nuotrauka Nr. 28) (2 t., b. l. 1–24);

- 2025 m. gegužės 20 d. gautu N. K. pareiškimu, kuriuo ji pranešė, kad 2024-12-25 apie 19.30 val., A. P., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai pagal 165 str. Lietuvos Respublikos BK įsibrovė į jos N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), namus ginkluotas kardu prieš jos valią, neteisėtai patekęs į kambarį, kur prie stalo sėdėjo ji – namo savininkė N. K., jos sesuo E. E., gim. (duomenys neskelbtini)., J. G., (duomenys neskelbtini), bei A. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. P. nukreipė su savimi atneštą (duomenys neskelbtini) kavalerijos kardą ir jį nukreipęs i E. E. pusę, sakydamas „tu negyvensi“, „išnaikinsiu visą tavo šeimą“, pradėjo juo mosikuoti, mojuodamas agresyviai su pavojingais judesiais kardu kėlė baimę dėl gyvybes ir saugumo, po to kardu 3-4 kartus perbraukė per stalą, nuo jo numetė visą maistą ir gėrimus ant grindų. Ginkluotas užpuolimas pagal BK yra 145 straipsnį. Po atlikto teroristinio akto–užpuolimo A. P. užpuolė ją prispaudęs (prirėmęs) su kardu prie sienos ir daug kartų sudavė jai į krutinę, padarė kūno sužalojimus bei sukėlė jai savo veiksmais fizinį skausmą bei padarė nusikalstamą veiką. Jos sesuo E. E. bandant padėti jai ir jį nuginkluoti, bei apsaugoti ją, save bei kitus kambaryje esančius asmenis, atskubėjo jai į pagalbą, įvyko grumtynes ir jų metu A. P. buvo nuginkluotas, jis tyčia, kumščiu smogė jos sesei E. E. į veidą, pataikydamas į kairės pusės apatinę veido dalį, tokiu būdu nukentėjusiajai E. E. padarė kūno sužalojimą bei sukėlė fizinį skausmą. Užpuolikas buvo sulaikytas iki policijos ekipažo atvykimo dėka jos sesers E. E.. Šiais savo veiksmais A. P. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. Po 4-5 d. A. P. pradėjo per SMS žinutės šantažuoti ir reikalauti, kad jos sesuo E. E. atšauktų savo pareiškimą prieš jį, nes jis bus priverstas pateikti ieškinį prieš E. E.. Pasekmės po jos patirtų traumų yra dar ir dabar, skausmas ir stresas sukaustė ją fiziškai, atsirado nemiga ir baimė. Išrašai iš gydytojų apie kūno sužalojimus prideda prie pareiškimo. (1 t., b. l. 24, 25–33);

- nukentėjusiosios N. K. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 25 d. apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m. gruodžio 25 d. apie 19.30 val. į jos namus (duomenys neskelbtini) atėjo jos sesers E. E. buvęs sugyventinis A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat A. P. buvo pirmą kartą atėjęs apie 16:30 val.–17:00 val., jis buvo neblaivus. Jis pamatė, kad jos namuose yra jos sesuo E. E., jis norėjo užeiti, tačiau ji jam pasakė, kad pas ją atvyksta svečiai ir jos nori ramiai pasėdėti, todėl jis nepageidaujamas. Ji jam pasakė ramiai, net jo atsiprašė, kad negali jo įleisti į vidų, sakė, kad yra pavargusi, nes tik grįžo iš laidotuvių, kad nori ramiai su svečiais pasėdėti prie stalo. Jis išėjo, nieko nesakęs. Tačiau apie 19.30 val. jis grįžo ir jau į namus užėjo pro nerakintas namo duris. Ji tuo metu kambaryje su seserimi E. E., draugėmis J. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. G., gim. (duomenys neskelbtini), sėdėjo prie stalo. A. P. kambaryje į sesę E. nukreipė su savimi atneštą kardą, sakydamas „tu negyvensi“, „išnaikinsiu visą tavo šeimą“, pradėjo juo mosikuoti, po ko kardu apie 3–4 kartus perbraukė per stalą ir nuo jo numetė visą maistą ir gėrimus ant grindų. A. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jam mosikuojant kardu ir sakant, kad sesuo negyvens, jo grasinimus suprato kaip grasinimą, kuris gali būti įgyvendintas, juolab ir anksčiau jis buvo jai grasinęs, kad sudegins namą, dėl to rašė pareiškimą, kada tiksliai rašė, pasakyti negali, tačiau tąsyk jam buvo skirta tik piniginė bauda. Kai jis puolė su kardu jos sesę, ji kartu su drauge J. jį nustūmė, tada prie jo prišoko sesė E., jis norėjo jai smogti kardu, tačiau nepataikė ir ji gindamasi jam vieną kartą sudavė į veidą ir jai pavyko jį pargriauti ant grindų bei laikyti, ji atėmė kardą ir jos iškvietė policijos pareigūnus. Sesė E. E. jį laikė iki tol, kol atvyko pareigūnai. A. P. kai neblaivus, būna agresyvus, neprognozuojamas, jis labai pavydus, todėl ką jis gali padaryti, nežino. Įvykio metu ji nenukentėjo, tačiau baiminosi dėl sesers saugumo, nes jei jis liks laisvėje, gali įvykti nelaimė. Dėl sudaužytų indų, taurių, ji jam pretenzijų neturi ir pareiškimo neteiks. Ji tik nori, kad jis nesiartintų prie jos namų (1 t., b. l. 166–169).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 21 d. nukentėjusiosios N. K. duotais parodymais, kad 2024 m. gruodžio 25 d. A. P. įėjus į jos namus ir įėjus į kambarį, jis ją atsistūmė, ji nenukrito, tačiau prisėdo ant sofos, po ko A. kaip ir minėjo ankščiau, pradėjo mosikuoti kardu ir viską mesti nuo stalo, kadangi kaip ir minėjo ankščiau A. su J. išbėgo į lauką, ji matydama, jog jos sesei gresia pavojus, suėmė abiem rankomis už kardo ir pradėjo traukti į savo pusę jo atsineštą kardą, o A. į savo, tuomet sese atbėgo iš už stalo ir E. A. sudavė rankos kumščiu į veidą, po smūgio, A. atpalaidavo rankas ir taip ji galėjo sukant kardą atimti iš jo jį. Tuomet sesė paguldė A. P. ant žemės, kaip paguldė nežino, nematė, nes ji atėmusi kardą išėjo į lauką ir grįžo į namus, kardą paliko prie įėjimo į namus dėl visų saugumo. Jai sugrįžus, A. buvo ant grindų, muistėsi, sakė paleisti jį, informavo, jog iškviesta policija, reikia jos sulaukti. Jai suduoti smūgiai į krutinę buvo bendrų grumtynių metu, taip pat, kai tik užėjęs į namus ją nustūmė ir pastūmė stipriai. A. ankščiau yra buvęs pas ją namuose ne vieną kartą. Užėjo pro neužrakintas namus. Kreipėsi tik dabar, kadangi kai buvo įvykis, jai buvo šokas, tik vėliau pamatė hematomas ant krūtinės. Prašo pripažinti ir ją nukentėjusiąja. Reikš civilinį ieškinį dėl moralinės ir dėl sveikatos žalos. Civilinį ieškinį reikš birželį po medikų konsultacijos (1 t., b. l. 172 –175).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 17 d. nukentėjusiosios N. K. duotais parodymais, kad nori pridėti medicininius dokumentus–E025 ambulatorinio apsilankymo 2025-05-08, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1825/2025(01), taip pat dar vaikšto pas psichologę. Tyrėjos klausimas: Kaip dažnai A. P. ankščiau lankydavosi pas Jus? Ar ankščiau ateidavo kviestas ar nekviestas? Atsakymas: Kartais užeidavo. Užeidavo kaip sesers sugyventinis. Kada tiksliai jos sesuo E. E. ir A. P. baigė bendrauti atsakyti negali, nežino. Taip pat kadangi namuose, t. y. lauke laikė ne vieną šunį, A. P. užeidavo palikti nesuvartotų maisto produktų, kad neišmesti, geranoriškai, savo laisva valia atnešdavo ir palikdavo, nors niekada nebūdavo prašomas. Tyrėjos klausimas: Prašau patikslinti ankstesnėje apklausoje minėtą teiginį "suduoti smūgiai į krūtinę buvo bendrų grumtynių metu, taip pat, kai tik užėjęs į namus mane nustūmė ir nustūmė stipriai", ar Jums buvo suduoti smūgiai, kiek kartų į kokias tiksliai kūno vietas, kiek kartų? Atsakymas: A. P. įėjus į namus, atsidarius durims, ji atsistojo ir ją A. P. pastūmė su kardu, ji neišlaikiusi pusiausvyros vos neatsisėdo ant sofos, tai buvo pirmas kartas, kai jai sudavė į kairės pusės krūtinės viršutinę dalį, po to, kai išdaužė visus daiktus nuo stalo, matydama ir girdėdama, kai A. P. sako, kad nužudys jos sesę, ji suėmė jo horizontaliai laikomą kardą abiem rankom ir traukė į save, A. P. - į save, mums taip laikantis abiem už kardo, grumiantis, kardu sudavė ne mažiau nei 4-rių kartų man į kairės pusės, viršutinę krūtinės dalį, taip pat bandydama atimti kardą, sukau laikydama ir taip sukant pavyko ištraukti kardą, A. P. paleido jį. Kardas liko jos rankose. Sesuo E. E. priėjusi pradėjo grumtis su A. P., o ji išbėgo išnešti kardą į lauką (1 t. b. l. 176–179).

- 2025 m, birželio 20 d. nukentėjusiosios N. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiosios N. K. parodymų patikrinimas atliekamas N. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) (Nuotraukoje Nr. 1). N. K. nurodo pro kur yra įėjimas į jos namus. (Nuotraukoje Nr. 2), nurodo duris esančias po kaire į kambarį, kuriame 2024-12-25 buvo su seserimi E. E., A. G., J. G.. N.parodo kur sėdėjo jos sesuo E. E. (Nuotrauka Nr. 3), kur sėdėjo J. G. (nuotrauka Nr. 4), A. G. (Nuotrauka Nr. 5), taip pat parodo kur sėdėjo ji pati tą 2024-12-25 vakarą (Nuotrauka Nr. 6). N. K. parodo per kurias duris užėjo A. P. (nuotrauka Nr. 7) ir nurodo, kur tuo metu sėdėjo ji, kai užėjo A. P. (nuotrauka Nr. 8), toliau parodo, kur atėjęs A. P. stovėjo ir užsimojo dešinėje rankoje laikytu atsineštu kardu (Nuotraukos Nr. 9,10). N. K. parodo, nuo kur ji atsistoja ir prieina prie A. P. (Nuorauka Nr. 11), toliau nurodo, kaip ji prieina prie A. P. ir kaip jis, suduodamas ir atsistumdamas atsineštu kardu N. K. į krūtinę, ją nustumia, po ko ji nuverčiama/atsisėda ant šalia esančios lovos (Nuotrauka Nr. 12,13). Parodo, kaip tęsdamas savo veiksmus, A. P. užsimoja atsineštu kardu ir mojuoja, nuverčia, sudaužo nuo stalo esančius indus ir vaišes (Nuotraukos Nr. 14,15), parodo kokiu judesiu A. P. grasina jos seseriai E. E. (Nuotrauka Nr. 16). N. K. parodo, kaip suėmė už kardo abiem rankom ir pradėjo stumdytis, grumtis su A. P. abu laikydami kardą horizontaliai (Nuotrauka Nr. 17,18), taip grumiantis, N. K. nurodo, kaip A. P. prispaudžia N. K. prie sienos ir ją spaudžia (Nuotrauka Nr. 19) ir nurodo kokiu būdu, kaip suduodant 3-4 smūgius A. P. atsineštu kardu jai į krutinę padaryti sužalojimai (Nuotrauka Nr. 20). N. K. parodo kaip bandė nuginkluoti, ištraukti kardą iš A. P., t. y. sukant, jai pavyksta, A. P. atpalaidavus ranką N. K. atima kardą ir išneša į lauką ir padeda ant prie namo įėjimo esančių briketų (Nuotraukos Nr. 21,22,23). N. K. parodo, kur buvo A. P., kai ji padėjusi kardą grįžo atgal į kambarį (Nuotrauka Nr. 24), taip pat nurodo, kur ir kaip buvo jos sesuo E. E., laikydama A. P., iki kol atvyko pareigūnai. (Nuotrauka Nr. 25) (2 t., b. l. 25–45);

- teisiamojo posėdžio metu nuknietėjusioji N. K., apklausta dėl civilinio ieškinio, paaiškino, kad palaikė civilinį ieškinį ir prašė atlyginti visą žalą. Teigė, kad yra ligonė, šiuo metu ligai remisija, neseniai baigė reabilitaciją, nes savijauta nelabai gera, blogai miega. Stresas, kurį patyrė, buvo sumušta, yra nuotraukos, patyrė fizinį skausmą. Dėl to jai negalėjo atlikti procedūrų, nes krūtinė buvo mėlyna. Labai išsigando. Daugiau nei pusę metų nerimas buvo, krūtinė dar ilgiau buvo mėlyna. Gydytoja negalėjo nieko daryti. Padarė echoskopiją, kai viskas įvyko, buvo šoke. Masažais darė gydymą. Iki šiol liko baimė. Palaikė 3000 Eur reikalavimą. Likusi žala dėl advokato, 65 Eur medicinos ekspertizė. Taip pat parodė, kad jos sesei labai nugarą skauda, jai skaudėjo iš kart. A. P. ją spardė, ji tai matė. Buvo jos draugė su dukra, kaltinamasis visą stalą sugriovė. Tas ieškinys už stalą, o ne už rankeną, gavo 75 Eur padengimą už stalą, o jis dar ir rankeną išrovė. Dėl įvykio bijo būti viena. Sesuo taip pat bijo, abiem iki šiol išlikusi baimė. Sesuo negali užmigti, ji bijo, bijo jį sutikti. Iki įvykio ji gerai miegodavo. Nugaros skausmų neturėjo. Netoli nuo kaltinamojo gyvena. Teigė, kad savo iniciatyva apsilankė pas teismo medicinos ekspertą. Paskambino tyrėjai, pristatė nuotraukas. Tyrėja pasakė, kad neturi nuotraukų, paaiškėjo, kad nuotraukų nėra. Tada pati atvažiavo ir nuvežė nuotraukas. Tyrėja pasakė, kad pati kreipsis pas medicinos ekspertą. Antrą sausio gydytoja pažymėjo ir klausė ar kreipėtės, ji pasakė, kad kreiptųsi į ekspertą (3 t., b. l. 28);

- liudytojos J. G. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 21 d. apklausos metu duotais parodymais, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. 2024 m. gruodžio 25 d. ji su dukra A. G., kuri šventėms buvo grįžusi į Lietuvą, važiavo iš tėvų ir sugalvojo užvažiuoti pas N. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), norėjo pasveikinti ją su Kalėdomis. N. K. yra jos klasiokė ir sena pažįstama. Kai ji su dukra atvažiavo pas ją, pas ją namuose buvo N. sesuo E.. Jos visos keturios susėdo prie stalo, bendravo, gėrė kavą. Netrukus į kambarį, kuriame jos sėdėjo, įlėkė A. P., kiek jai žinoma, jis buvo E. draugas, artimai ankščiau bendravo, ji pamatė, kad jis rankoje laikė kardą ir iš karto nieko nesakęs pradėjo kardu kapoti, daužyti per stalą ir viską, kas buvo ant stalo, visus indus, maistą, viską sukapojo, išmėtė. Ji pradėjo šaukti: „A., ką tu darai?“, o jis jai nieko neatsakė, į nieką nereagavo. Jis buvo neadekvatus, daužydamas, kapodamas kardu mosikavosi, jos patyrė šoką, labai išsigando. Tiksliai negali atsiminti, kokia tvarka sėdėjo, jai atrodo, jog dukra sėdėjo prieš ją, ant sofos sėdėjo, N. iš dešinės A., ji sėdėjo priešais dukrą, o E. sėdėjo prie eglutės. Pamatė, kad jos dukra A. išbėgo pro duris į lauką, ji paskui ją išlėkė. Tiksliai ką sakė A., nežino, ji išsigando, kad jis daužė stalą, joms išbėgant su dukra į lauką N. sušuko jai kviesti policiją. Ji su dukra išbėgo be jokių daiktų. Tada ji grįžo atsargiai atgal į vidų, kur prie durų pasiėmė savo rankinę, kurioje buvo telefonas ir iškvietė policiją. Kas vyko viduje jai su dukra išbėgus į lauką, ji nežino, nes nematė su dukra. Laukiant policijos, ji įėjo į vidų ir pasakė, kad iškvietė policiją. Tuo metu pamatė, kad N. su E. laikė A., prispaudusios jį prie grindų, tiksliai apibūdinti kaip laikė, negali, tačiau jai rodos, laikė rankas užspaudus už nugaros. Ji pasakiusi, kad iškviesta policija, išėjo vėl į lauką, kur su dukra laukė pareigūnų. Gali pasakyti, kad nei ji, nei dukra A. nematė viso įvykio, kadangi išbėgo į lauką. 2025-01-06 dukra išvyko į Vokietiją, kur šiuo metu gyvena (1 t., b. l. 182 –185);

- liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 18 d. duotais parodymais, kad šiuo metu gyvena Vokietijoje, ten dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje kūrybinės direktorės pareigose. 2024 m. gruodžio 25 d. kartu su mama J. G. užvažiavo pas jos mamos draugę N. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), pasveikinti su šventėmis. Joms atvykus pas N. buvo ir jos sesuo E.. Joms pabuvus apie 1 val. laiko, sėdint prie stalo, kai E. sėdėjo stalo gale, toliausioje pozicijoje, jai iš dešinės pusės sėdėjo jos mama ir ji, arčiausiai įėjimo/išėjimo į kambarį, kur tiksliai sėdėjo N., pasakyti negali, neatsimena, apie 19.30 val., joms besišnekučiuojant, į neužrakintus namus užėjo jai iš matymo pažįstamas asmuo – A., jai kiek žinoma, jis yra buvęs E. sugyventinis. A. įėjo į kambarį, kuriame buvo jos, rankoje laikė daiktą panašų į kardą, pradėjo viską, kas buvo ant stalo daužyti, ir vartyti ant žemės su tuo kardu. Pasirodė, jog A. elgėsi neadekvačiai, nesuprato ar buvo girtas, ar ne, kadangi viskas vyko labai greit, taip pat girdėjo kaip pasakė, jog nužudys visus, ji suprato, jog tai buvo skirta visiems. Išsigandusi išbėgo į lauką. Neužilgo į lauką išėjo ir jos mama J., kartas nuo karto išeidavo ir N., paprašė iškvieti policiją. Jos mama trumpam užėjo į namus, pasiimti savo daiktų, t. y. mobilųjį telefoną ir išėjusi iškvietė policiją. Po kiek laiko ji užėjo į vidų, pasižiūrėti, kas vyksta, ten pamatė ant pilvo ant žemės gulintį A., šalia buvo E., jį prilaikė, kokioje pozicijoje ji tiksliai buvo, neatsimena, negali pasakyti. Fiziškai nenukentėjo, tačiau labai išsigando. Daugiau papildyti nieko neturi. Tyrėjos klausimas: ar matėt, kad A. būtų suduodami smūgiai, būtų prieš jį panaudota jėga? Atsakymas: ne, nematė. Tyrėjos klausimas: Ar buvo vartojami alkoholiniai gėrimai Jūsų susitikimo su E., N. metu? Jeigu taip, tai kas vartojo alkoholinius gėrimus, kiek? A. atsakymas: alkoholis vartojamas nebuvo. Susipažinusi su savo apklausos protokolu A. G. patikslino, kad E. jos mama sėdėjo iš kairės pusės; tikslaus laiko ji neminėjo – 19.30 val., nežino tiksliai kelintą valandą viskas vyko; A. įlėkė į namus, o ne įėjo; laikė būtent kardą, o ne panašų į kardą daiktą (1 t., b. l. 188–190);

- 2024 m. gruodžio 31 d. Specialisto išvada Nr. G 3/2025 (01), kurią surašė teismo medicinos ekspertė Jana Bytautaitė, kurioje nurodyta, kad remiantis E. E., gim. (duomenys neskelbtini), kūno apžiūros duomenimis, pateikia išvadą: 1. E. E. nustatytos poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, abiejuose žastuose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos veikiant smūgio arba spaudimo jėga, kontaktuojant su bet kokiais kietais–bukais daiktais. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje galėjo būti padaryta veikiant smūgio ir šlyties jėga, kontaktuojant su kieto-buko daikto briauna, kampu ar šiurkščiu paviršiumi. 2. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. 4. Patikslinti sužalojimo padarymo aplinkybių nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir pačiai nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant (2 t., b. l. 78–79);

- 2025 m. gegužės 27 d. Specialisto išvada Nr. G 1825/2025(01), kurią pateikė teismo medicinos ekspertas Jūris Plenta, kurioje nurodyta, kad remiantis N. K., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą: 1-2 N. K. padaryta plati poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, kietu buku daiktu, ne mažiau nei 5 trauminiais poveikiais, galimai tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024-12-25). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 31–33);

- 2024 m. gruodžio 26 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti, kad 2024 m. gruodžio 25 d. 19.41 val. į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) paskambinusi moteris, prisistačiusi N. K., pasakė „čia ginkluotas užpuolimas“. Atėjo pažįstamas ir pradėjo visiems grasinti su kardu. Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) nereikia. Užpuolikas vietoje. Laukia. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024-12-25, 19.41 val., BPCID 92335606521 (1 t., b. l. 23);

- 2024 m. gruodžio 25 d. Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad E. E., gim. (duomenys neskelbtini), savanoriškai sutiko, kad po 2024 m. gruodžio 25 d. apie 19.30 val. įvykio būtų apžiūrėtas jos kūnas ir pati parodė vietą – kairėje veido pusėje, apatinėje dalyje, kad yra kraujosruva, kurią jai padarė buvęs sugyventinis A. P., gim. (duomenys neskelbtini). (2 t. b. l. 46–51);

- 2024 m. gruodžio 25 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūros objektas yra mūrinis gyvenamasis namas, padalintas į du butus, esantis (duomenys neskelbtini). Įėjimas į namo teritoriją yra iš dešinės namo pusės, pro žalios spalvos medinius vartelius. Į namo butą patenkama pro rudos spalvos šarvo tipo duris. Atidarius duris, patenkama į namo prieangį. Tiesiai yra medinės durys, ir atidarius jas, patenkama į koridorių. Iš dešinės pusės yra durys į virtuvę, toliau yra durys į tualetą, tiesiai koridoriaus gale – durys į miegamąjį. Iš kairės pusės nuo įėjimo yra durys į svetainės kambarį. Apžiūros metu durų rankenos apdailos dalis pakrypusi į šoną, ji laikosi ant vieno varžto. Įėjus į svetainės kambarį, matomi grumtynių pėdsakai. Iš kairės pusės stovi sekcija, prie jos ant žemės – komoda, ant kurios yra televizorius, iš kairės nuo komodos ant žemės sudėti įvairūs daiktai. Tiesiai prieš įėjimą, dešiniame kampe, prie lango stovi sofa-lova, užklota užtiesalu. Prie lovos stovi stalas, ant kurio išmėtyti maisto likučiai, matosi sudaužytos lėkštės, išpilti skysčiai, ant stalo krašto guli metalinis, sidabrinės spalvos kardas, šalia – dėklas nuo kardo. Iš dešinės pusės nuo stalo, kambario kampe, stovi staliukas, ant kurio yra pastatyta papuošta eglutė, prie jos – kėdė. Po stalais ant grindų yra daug stiklo šukių, mėtosi maisto likučiai, išpilti gėrimai. Prie kėdės, ant žemės, yra stiklo šukių, matosi raudonos spalvos skystis, primenantis kraują. Iš dešinės pusės nuo įėjimo į kambarį, palei sieną, yra sekcija, toliau dešiniame kambario kampe – stalas. Apžiūros metu paimtas kardas su dėklu ir supakuotas į voką Nr. 1. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Daugiau daiktų, reikšmingų tyrimui, nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 54–66);

- 2024 m. gruodžio 25 d. Kratos protokolu, kuriame nurodyta, kad krata atliekama įtariamojo A. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu kambaryje ant dvigulės lovos buvo rastas ir paimtas durklas Nr. 133375 su makštimi. Daugiau nieko nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 78-83);

- 2025 m. sausio 16 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-144633-25, kurią pateikė vyriausioji tyrėja Renata Bužinska, kurioje nurodyta, kad tirti pateikti pramoninės gamybos paradinis (duomenys neskelbtini) karinio jūrų laivyno (duomenys neskelbtini)m. karininko durklas „(duomenys neskelbtini)“ (žr. nuotrauką Nr. 1) ir pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) armijos (duomenys neskelbtini) m. modelio pėstininkų karininkų kardas (žr. nuotrauką Nr. 6), kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 sprendimu Nr. 5-IN-1, priskiriami D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams (2 t., b. l. 86–92);

- 2024 m. gruodžio 26 d. Tarnybiniu pranešimu, kurį surašė vyriausiasis patrulis Andrej Katilovič, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 25 d., 19.44 val. buvo reaguota į „A“ lygio pranešimą ROIK 0124000796266, kad (duomenys neskelbtini), pas pranešėją į namus atėjo pažįstamas vyras ir grasino kardu. Atvykus į vietą nustatyta: 2024-12-25 apie 19.30 val. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), atėjęs į N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), namus ir užėjęs pro nerakintas namo duris į kambarį, kur prie stalo sėdėjo namo savininkė N. K., J. G., (duomenys neskelbtini), bei A. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. P. buvusi sugyventinė E. E., gim. (duomenys neskelbtini), į kurią nukreipė su savimi atneštą (duomenys neskelbtini) kavalerijos kardą ir jį nukreipęs į E. E. pusę, sakydamas „tu negyvensi“, „išnaikinsiu visą tavo šeimą“, pradėjo juo mosikuoti, po ko kardu perbraukė per stalą ir nuo jo numetė visą maistą ir gėrimus ant grindų. A. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, buvo bandyta ne vieną kartą patikrinti A. P., blaivumą, bet asmuo, dėl savo girtumo nesugebėjo tinkamai papūsti į alkotesterį, todėl jo blaivumas nebuvo nustatytas (1 t., b. l. 44–45);

- 2024 m. gruodžio 26 d. Tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kurį surašė vyresnioji tyrėja Oksana Kuralavičienė, iš kurio matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes, nustatyta, kad 2024-12-25 apie 19.30 val., A. P., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (girtumas nenustatytas, nes asmuo dėl apsvaigimo nesugebėjo pasitikrinti alkoholio matuokliu), atėjo į N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), namus ir užėjęs pro nerakintas namo duris į kambarį, kur prie stalo sėdėjo namo savininkė N. K., J. G., (duomenys neskelbtini), bei A. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. P. buvusi sugyventinė E. E., gim. (duomenys neskelbtini), į kurią nukreipė su savimi atneštą (duomenys neskelbtini) kavalerijos kardą ir jį nukreipęs į E. E. pusę, sakydamas „tu negyvensi“, „išnaikinsiu visą tavo šeimą“, pradėjo juo mosikuoti, po ko kardu 3-4 kartus perbraukė per stalą ir nuo jo numetė visą maistą ir gėrimus ant grindų. E. E. bandant jį nuginkluoti, bei apsaugoti save bei kitus kambaryje esančius asmenis, įvyko grumtynės ir jų metu, A. P., tyčia, vieną kartą kumščiu smogė į veidą, pataikydamas į kairės pusės apatinę veido dalį, tokiu būdu nukentėjusiajai E. E. padarė kūno sužalojimą bei sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. P. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 12–13);

- 2025 m. balandžio 15 d. Tarnybiniu pranešimu, kurį surašė vyresnioji tyrėja Inga Bingelienė, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50154-25 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Gautoje specialisto išvadoje dėl tirti pateiktų daiktų, t. y. pramoninės gamybos paradinis (duomenys neskelbtini) karinio jūrų laivyno (duomenys neskelbtini) m. karininko durklas „(duomenys neskelbtini)“ ir pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) armijos (duomenys neskelbtini) m. modelio pėstininkų karininkų kardas (kurį neblaivus A. P. atsinešė pas N. K. į namus), kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 sprendimu Nr. 5-IN-1, priskiriami D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. Kadangi, A. P., būdamas neblaivus, nešiojo pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) armijos (duomenys neskelbtini) m. modelio pėstininkų karininkų kardą, grasino juo iki kol kardas buvo atimtas, todėl ikiteisminis tyrimas tęsiamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (1 t. b. l. 48–53);

- 2025 m. sausio 10 d. BPC pateikto garso įrašo apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Skambučio pradžios data ir laikas yra 2024-12-25,19:41:10 val., ID92335606521. Garso įrašo trukmė – 01:13 min. Perklausai naudojamas „VLC“ grotuvas. Moteris informuoja BPC operatorių apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) atėjo girtas žmogus su kažkokiais kardais, užpuolė, visą stalą išdaužė. Moteris paaiškina, kad atvyko į svečius pas savo draugę ir ten atėjo pažįstamas žmogus, kuris yra girtas išdaužė viską su kardais kažkokiais bei grasino užmušti. Nurodo, kad sužalotų žmonių nėra, užpuolikas vietoje. BPC operatorius nurodo laukti ir pokalbis baigiamas (2 t., b. l. 52–54);

- 2025 m. sausio 10 d. pareigūnų kūno kamerų („BODY“) vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti 2024 m. gruodžio 25 d. pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašai, pavadinimais: 1. „export-eos43.mp4“.2. „export-nobok.mp4“. 3. „PSS-20241225-212723UTC+0200.mp4“. 4. „PSS-20241225-215723UTC+0200.mp4“. 5. „PSS-20241225-210434UTC+0200.mp4“. 6. „PSS-20241225-222723UTC+0200.mp4“. 7. „PSS-20241225-220738UTC+0200.mp4“. 8. „PSS-20241225-225724UTC+0200.mp4“. 9. „export-ntvqu.mp4“. 10. „PSS-20241225-205722UTC+0200.mp4“: 1. Apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu: „export-eos43.mp4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė: 01:00:21 min. Vaizdo įrašo data: 2024-12-25. Vaizdo įrašo pradžia: 19:54:36 val. Vaizdo įrašas daromas tamsiu paros metu. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), juos lauke pasitinka moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai įvykį mačiusi J. G., kurios pareigūnas paklausia, kas nutiko, J. G. atsako, kad atėjo į namus žmogus, kuris su kardais pradėjo daužytis, trankytis per stalą ir grasinti. Pareigūnei paklausus J. G., ar tai jai pažįstamas asmuo, J. G. atsako, kad taip. Pareigūnai atėję prie namo pamato dar keletą moterų, kaip vėliau paaiškėjo, tai pranešėja N. K. bei A. G.. Pareigūnai kartu su visomis moterimis įeina į namo vidų. Pareigūnams įėjus į kambarį kita moteris, kaip vėliau paaiškėjo E. E., pasako, kad ji laiko A. P.. Pareigūnas pasako E. E. jį paleisti. A. P. nerišlia kalba klausia, ką jis padarė. Matyti ant stalo esančios šukės ir išmėtyti indai. Pareigūnas paklausia E. E., ar A. P. kažkur netoli gyvena, E. E. atsako, kad negyvena, tačiau ji su juo anksčiau bendravo ir dabar A. P. įsilaužė į N. K. namus ir viską sudaužė, kai jos tuo metu visos keturios sėdėjo kambaryje prie stalo. Pareigūnui pasitikslinus E. E., kaip suprasti bendravo su A. P., E. E. paaiškina, kad anksčiau jie kartu gyveno, tačiau dabar nebegyvena jau nuo 2024 metų vasario mėnesio. Pareigūnei paklausus, kas sužalojo A. P. veidą, E. E. atsako, kad tai ji padarė, nes gynėsi, kai A. P. jai trenkė ir tada ji jį pargriovė ant žemės ir laikė prispaudusi, nes jis norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Pareigūnai padeda nuo žemės atsistoti A. P., matyti po kaire akimi esantis sumušimas ir nubėgęs kraujas. Pareigūnui paklausus A. P., kodėl jis atėjo su ginklu į svetimus namus, A. P. nerišlia kalba atsako, kad čia ne ginklai, o vaikiški žaislai. Pareigūnei paklausus A. P., kodėl jis atėjo į svetimus namus, A. P. nerišliai pasako, kad jam galvą pramušė ir pasako, kad mylėjo E. E., nes ji yra gera. Moterys kartu visos aiškina, kad nesupranta kaip A. P. įėjo į namus, A. P. aiškina nerišlia kalba, kad nieko blogo nepadarė, o tik sudaužė stalą su kardu. A. P. nerišlia kalba pasako, kad jis nieko nemušė. Pareigūnui paklausus A. P., kodėl jis taip pasielgė, A. P. nerišliai atsako, kad dėl to, jog E. E. padovanojo auksinę monetą, kai jai suėjo (duomenys neskelbtini) metai, o dabar ji jį apgavo. A. P. pasako, kad tai šeimyniniai konfliktai. Pareigūnė pasako, kad reikia eiti iki tarnybinio automobilio, A. P. pradeda sakyti, kad jis myli E. E., o ji susirado kitą vyrą. Pareigūnas apžiūri A. P. kišenėse esančius daiktus ir patikrina ar nieko draudžiamo su savimi neturi. Pareigūnui paklausus A. P., iš kur jis paėmė kardą, A. P. atsako, kad tai jo kolekcinis kardas. Pareigūnas nuveda A. P. iki tarnybinio automobilio ir pasodina į laikinąją sulaikymo kamerą. A. P. nerišlia kalba pasako pareigūnui, kad tokiu būdu jis norėjo E. E. paauklėti. Pareigūnai iškviečia greitosios medicinos pagalbos ekipažą, kad apžiūrėtų sužalotus asmenis. Pareigūnei paklausus A. P., ar jis dar turi ginklų be kardo, kurį atsinešė, A. P. atsako, kad turi, nes yra kolekcionierius. Pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir duoda A. P. pūsti, jis keletą kartų bando įpūsti, tačiau jam nesigauna pasitikrinti girtumo, kadangi neįpučia į alkotesterį. Pareigūnas nufotografuoja namą iš išorės ir grįžta į nuosavo namo vidų, ten taip pat nufotografuoja įvykio vietą. Pareigūnui paklausus, kur yra kardas, E. E. atsako, kad išnešė į lauką, pareigūnas nufotografuoja lauke esantį kardą. E. E. pasako, kad kardą A. P. atsinešė ir laikė jį rankose. Nuo 25:50 vaizdo įrašo minutės iki 26:00 vaizdo įrašo N. K. parodo ir papasakoja, kaip A. P. atėjęs ir dešinėje rankoje laikydamas kardą pradėjo kambaryje juo mosikuoti. N. K. parodo, kad A. P. kardą laikė dešinėje rankoje ir su kardu A. P. mosikavosi iš viršaus į apačią, kliudydamas stalą ir ant jo esančius daiktus. Pareigūnas paprašo N. K. padėti kardą ten, kur jis buvo, kuomet jos iš A. P. jį atėmė, N. K. padeda kardą ant stalo. Pareigūnas nufotografuoja stalą, su ant jo padėtu kardu. E. E. parodo, kad ji sėdėjo stalo kairiame šone, ant lovos ir pasako, kad A. P. stiebėsi link jos su kardu, tačiau, J. G. ir N. K. stvėrė jį ir patraukė nuo stalo, o ji pripuolusi prie A. P. bandė atimti kardą, tačiau, A. P. prispaudė ją prie spintos ir bandė su kardu užsimoti prieš ją, tačiau, ji jam trenkė į akį ir tuo metu N. K. atėmė iš A. P. kardą. E. E. pasako, kad kai iš A. P. N. K. atėmė kardą, tada ji A. P. nuvertė ant grindų ir liepė draugėms kviesti policiją. N. K. parodo, kad A. P. dešinėje rankoje laikydamas kardą mosikavosi juo iš viršaus į apačią, iš kairės pusės į dešiniąją, nežiūrėdamas į nieką aplinkui. Pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir duoda N. K. pūsti, ji įpučia, alkotesteris parodo 0,00 promilės girtumo laipsnį. Pareigūnas paprašo N. K. pateikti jam savo asmens dokumentą, ji pateikia. Pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui dar kartą. Pareigūnui paklausus kaip A. P. jas surado, N. K. atsako, kad A. P. žinojo, kad Kalėdoms jos visos renkasi pas ją į svečius, nes taip būna kiekvienais metais. Nuo 30:16 vaizdo įrašo minutės iki 50:10 vaizdo įrašo minutės informacija kartojasi, kadangi filmuojama kita body kamera, kitos pareigūnės. Į įvykio vietą atvyksta greitosios medicinos pagalbos ekipažas, kuris nusiveda apžiūrai A. P. į tarnybinį automobilį. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 20:54:57 val.

Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „export-nobok.mp4“, kurio trukmė 30:10 min., data 2024-12-25, pradžia : 19:54:36 val., nustatyta, kad jame esanti informacija kartojasi ir atitinka vaizdo įrašą pavadinimu „export-eos43.mp4“, vaizdo įrašo pabaiga 20:24:37 val.

Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20241225-212723UTC+0200.mp4“ , kurio 30:00 min., data 2024-12-25, pradžia : 21:27:23 val. matyti, kad vaizdo įrašas daromas tamsiu paros metu. Pareigūnė tarnybiniame automobilyje pildo reikiamus dokumentus. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 21:57:23 val.

Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20241225-215723UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 30:00 min., data 2024-12-25, pradžia 21:57:23 val. matoma, kad vaizdo įrašas daromas tamsiu paros metu. Pareigūnė tarnybiniame automobilyje pildo reikiamus dokumentus, kitas pareigūnas dar kartą bando patikrinti A. P. girtumą alkotesterio pagalba, tačiau A. P. neįstengia įpūsti ir patikrinti vėl neišeina. Policijos pareigūnė iškviečia papildomą policijos pareigūnų ekipažą. A. P. pareigūnei pasako, kad norėjo su kardu pamokyti E. E., nes ji susiradusi yra kitą vyrą, tačiau, jis ir toliau ją myli. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga : 22:27:23 val.

Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20241225-210434UTC+0200.mp4“ , kurio trukmė 03:35 min., data 2024-12-25, įrašo pradžia 21:04:34 val. matoma, kad vaizdo įrašas daromas tamsiu paros metu. Pareigūnas nueina iki namo ir paklausia N. K., J. G. ir jos dukros A. G. asmens duomenų, N. K. pasako pareigūnui reikiamą informaciją. Pareigūnas grįžta į tarnybinį automobilį. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 21:08:09 val.

Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20241225-222723UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 30:00 min., data 2024-12-25, pradžia 22:27:23 val. matyti, kad vaizdo įrašas daromas tamsiu paros metu. Atvyksta antras policijos pareigūnų ekipažas ir duoda A. P. pūsti į jų alkotesterį, jis bando įpūsti. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga 22:57:23 val.

Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20241225-220738UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 02:28 min., data 2024-12-25, pradžia 22:07:38 val. matoma, kad vaizdo įrašas daromas tamsiu paros metu. Pareigūnas dar kartą bando patikrinti A. P. girtumą alkotesterio pagalba, tačiau jis neįstengia įpūsti ir patikrinti vėl neišeina. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 22:10:06 val.

Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20241225-225724UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 04:40 min., data 2024-12-25, įrašo pradžia 22:57:24 val. matyti, kad vaizdo įrašas daromas tamsiu paros metu. Pareigūnė tarnybiniame automobilyje pildo reikiamus dokumentus. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 23:02:04 val.

Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „export-ntvqu.mp4“, kurio trukmė 01:04:34 min., data 2024-12-25, įrašo pradžia 19:54:36 val. matyti, kad vaizdo įrašas daromas tamsiu paros metu. Vaizdo įraše esanti informacija lygiai tokia pati, kaip ir vaizdo įraše pavadinimu „export-eos43.mp4“. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 20:59:10 val.

Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20241225-205722UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 30:00 min., data 2024-12-25, įrašo pradžia 20:57:22 val. matyti, kad vaizdo įrašas daromas tamsiu paros metu. Pareigūnė tarnybiniame automobilyje pildo reikiamus dokumentus. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 21:27:22 val. (2 t., b. l. 55–60);

- 2025 m. birželio 17 d. Daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas telefonas priklausantis E. E.. Telefonas violetinės spalvos, violetinės spalvos (baklažaninės) dėkle. Atrakinus telefoną, nuėjus į nuotraukų galeriją, matomos su ikiteisminiu tyrimu nesusijusios nuotraukos. Matomos nuotraukos susijusios su ikiteisminiu tyrimu ir pateiktos prie ikiteisminio tyrimo, pavadinimu 20241230_200845.jpg – fotografuota 2024-12-30 20.08 val., nuotrauka pavadinimu 20241230_200852.jpg – fotografuota 2024-12-30 20.08 val. Po apžiūros telefonas grąžinamas E. E. (2 t., b. l. 61–66);

- 2025 m. liepos 31 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimos E. E. el. paštu atsiųstos nuotraukos: 1000005029, 1000004935, 1000004933, 1000005028, 1000004934. Apžiūros eiga: atidarius nuotrauką pavadinimu: 1000005029, matoma moters kairės pusės apnuoginta krūtinė, virš kairės krūties matomos hematomos. Atidarius nuotrauką pavadinimu: 1000004935, matomos grindys, ant jų šukės. Atidarius nuotrauką pavadinimu: 1000004933, matomas nufotografuotas stalas, su šukėmis, maisto produktais, ant žemės išpiltu skysčiu ir šukėmis. Atidarius nuotrauką pavadinimu: 1000005028, matoma kairės pusės moters krūties viršutinė dalis, matomos hematomos. Atidarius nuotrauką pavadinimu: 1000004934, matomas grindų vaizdas, su šukėmis, išpiltu skysčių ant žemės, kampas stalo su šukėmis (2 t., b. l. 67–71, 72–74).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant BK 145 straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Nors bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi, nes tai nėra būtini subjektyvieji BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau nepaneigiama jų netiesioginė reikšmė veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-269-303/2020, 2K-242-594/2023). Šie požymiai gali būti svarbūs nustatant kaltininko tyčios kryptingumą, realumą (nustatant grasinimo (bauginimo) realumą, atsižvelgtina į grasinimo (bauginimo) motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo (nagrinėjamu atveju – bauginimo) fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis (bauginantysis) realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-85-495/2025).

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl smurto ir grasinimų pripažino bei gailėjosi. Nors dėl neblaivumo įvykio aplinkybių detaliai atsiminti negalėjo, tačiau paaiškino, kad neblaivus atėjo į N. K. namus, kur tikėjosi rasti savo buvusią sugyventinę, nes sužinojęs apie tai, kad ji turi kitą vyrą, jautė pavydą ir pyktį. Nuėjo į N. K. namus nešinas jam priklausančiu kolekciniu kardu, ir įėjęs į namų vidų, trenkė kardu per stalą, po ko įvyko grumtynės. Sutiko, kad galėjo grasinti nužudyti, tačiau aplinkybių neatsimena dėl buvusio neblaivumo. Sutiko su visomis aplinkybėmis nurodytomis kaltinime.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, specialistų išvadas, skambučio į BPC garso įrašą, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad A. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – 2024 m. gruodžio 25 d. apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjęs į N. K. priklausančius namus, užėjęs pro nerakintas namo duris į kambarį, laikydamas su savimi atsineštą, pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) armijos (duomenys neskelbtini) m. modelio pėstininkų karininkų kardą ir jį nukreipęs į E. E., sakydamas „tu negyvensi“, „išnaikinsiu visą tavo šeimą“, pradėjo juo mosikuoti, po ko kardu perbraukė per stalą ir nuo jo numetė ant stalo esančius daiktus, t. y. maistą ir gėrimus ant grindų, tokiu būdu grasino nužudyti savo buvusią sugyventinę E. E. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ir E. E. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas nužudyti ją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas. Po to N. K. suėmus už kardo tikslu atimti jį iš įtariamojo, A. P. taip pat laikydamas kardą rankomis, juo sudavė ne mažiau kaip keturis kartus N. K. į kairės pusės viršutinę krūtinės dalį, taip padarydamas nukentėjusiajai N. K. poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. P. suėmęs E. E. už abiejų rankų prispaudė ją prie indaujos ir sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, taip padarydamas poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, abiejose žastuose, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame kelyje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiosioms E. E. ir N. K. nežymiai sutrikdė sveikatą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą.

Aptartų įrodymų visuma, teismo vertinimu, yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. A. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori taip veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2005). Pirmiau nurodyti BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį, t. y. siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti arba 1) neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą, arba 2) neteisėtą kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimą, arba 3) neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą, arba 4) neteisėtą kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto nešiojimą.

Ginklo nešiojimo sąvoka pateikta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, kuriame išaiškinta, kad ginklo ir (ar) šaudmenų pervežimas, pernešimas ir kiti transportavimo būdai tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad nebūtų galimybės ginklo ir (ar) šaudmenų panaudoti nedelsiant. Šio įstatymo 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktis numato, kad draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus elektros šoko įtaisus, dujų įrenginius. Minėto įstatymo nuostatos nenumato išimties iš šio draudimo ir tais atvejais, kai nešaunamasis ginklas nešiojamas savigynos tikslais ar kai asmeniui įstatymo nustatyta tvarka leidžiama turėti kurios nors kitos kategorijos ginklą.

Kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei paaiškino, kad kardą įsigijo kaip kolekcinį ir jį išsinešė iš namų, nes buvo neblaivus ir supykęs ant buvusios sugyventinės.

Be paties kaltinamojo A. P. parodymų, jo kaltę dėl nešaunamojo ginklo nešiojimo patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolai, BPC garso įrašas, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami A. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į A. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimas (BK 12 straipsnis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiosioms sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (2 t., b. l. 166–167), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 169), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, darbdavio, kolegų ir kaimynų charakterizuojamas itin teigiamai (2 t., b. l. 175–180). Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytas ir prokurorės siūlomas laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus ir draudimus, jų terminą parenkant didesnį už įstatymo nustatytą minimalų.

Laisvės apribojimas yra viena iš BK numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų kaltinamasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 5 dalies 1, 2, 4 punktuose, 6 dalyje kaltinamąjį įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiomis E. E., N. K. ir lankytis jų gyvenamosiose vietose bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gruodžio 25 d. 22.32 val. iki 2024 m. gruodžio 26 d. 11.30 val. (1 diena), vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 145–146) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Nukentėjusioji E. E. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 1163,47 eurų turtinei žalai atlyginti. Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. E. nurodo, kad po įvykio jai buvo sutrikdyta ne tik jos fizinė, bet ir emocinė sveikata, patyrė dvasinius išgyvenimus, laikui bėgant dėl įvykio metu patirto streso suintensyvėjo nugaros skausmai, išplito į kairę koją, diagnozuota (duomenys neskelbtini) dalies skausmas ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) suspaudimas sergant (duomenys neskelbtini) sutrikimais ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sutrikimai ((duomenys neskelbtini)), skirtas reabilitacinis gydymas, reabilitacijos gydytojo konsultacija, medikamentinis gydymas, tausojantis režimas ir kita. Be kita ko, vertinant jos neturtinės žalos dydį prašė įvertinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą ir kitas su tuo susijusias aplinkybes. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. E. vertinimu, kaltinamojo A. P. veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su jai kilusiomis pasekmėmis, o būtent su patirtais sužalojimais bei dvasiniais išgyvenimais. Pažymi, kad nors po įvykio praėjo beveik pusė metų, tačiau iki šiol jai taikomas gydymas, reabilitacija, lankosi pas specialistus, nepavyksta išvengti ilgalaikių fizinių padarinių. Reikalavimas dėl neturtinės žalos grindžiamas ir tuo, kad po patirtų sužalojimų dėl apsunkinto miego suprastėjo jos miego kokybė; dėl patirto streso jaučia nuolatinę įtampą kūne, stubure, nugaros srityse, dėl ko tapo apsunkinta ir namų buitis, be to, dėl įvykio išgyveno didelį emocinį stresą ir išgąstį, prarado pasitikėjimą žmonėmis ir įgijo baimę būti ne tik savo, bet ir kituose namuose. Dėl neteisėtų A. P. veiksmų teigia patyrusi fizinį skausmą, buvo sutrikdyta sveikata, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, šoką, baimę, pažeminimą, iki šiol tenka vartoti įvairius raminamuosius vaistus, blogai miegojo ir tebemiega, diagnozuoti miego sutrikimai, iki šiol vargina skausmingi prisiminimai, baimė, todėl neturtinę žalą vertina 5000 Eur suma. Taip pat nurodo, kad viso patyrė 1163,47 Eur turtinės žalos, kuri susideda iš: 538 Eur išlaidų magnetinio lauko terapijai, elektroterapijos procedūrai, kineziterapijos užsiėmimams, gydomajam masažui (pridedamos PVM sąskaitos–faktūros, čekiai), 240,47 Eur išlaidų reabilitacijai, gydytojų konsultacijoms (pridedami čekiai), 385 Eur išlaidų psichologo konsultacijoms (pridedami Psichologinės sveikatos centro kvitai). Teisiamojo posėdžio metu E. E. savo civilinį ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad iki įvykio nugaros problemų neturėjo, tačiau kaltinamasis įvykio metu jai keliais spardė nugarą, kas jos nuomone, jai sukėlė sveikatos problemas, susijusias su stuburu. Be to nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai buvo mėlynė po akimi ir dėl tokio sužalojimo buvo labai nemalonu eiti į darbą, teko meluoti kolegoms, kad pati neatsargiai susižalojo.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu teisiamojo posėdžio metu sutiko iš dalies ir parodė, kad gali atlyginti 300 Eur neturtinės žalos, o už gydymą ir su tuo susijusių išlaidų atlyginti nesutiko, nes tai susisiję su nukentėjusiosios E. E. ligomis, o ne jo padaryta nusikalstama veika.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismo vertinimu, nekyla abejonių, kad kaltinime nurodyti smurtinio pobūdžio veiksmai sukėlė nukentėjusiajai E. E. neturtinę žalą. Pažymėtina, kad E. E. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o būtent kraujosruvos apatinio žandikaulio kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, abiejuose žastuose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje. Teismas pastebi, kad savo neturtinę žalą E. E. didele dalimi grindžia nugaros negalavimais, kuriuos sieja su A. P. padaryta nusikalstama veika. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinime nenurodyti jokie kaltinamojo smurtiniai veiksmai į nukentėjusiosios E. E. nugaros sritį, o iš pačios nukentėjusiosios medicinos dokumentų išrašų matyti ,,kad jai nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ (t.1, b.l. 117-118), kuri iš visuotinai prieinamos informacijos yra susijusi su amžėjimo procesais ir yra per ilgą laiką besiformuojanti liga, o ne sukelta trauminio poveikio. Be to pastebėtina, kad jau minėtuose išrašuose, kai E. E. 2025 m. kovo 27 d. buvo konsultuota gydytojo specialisto, nusiskundimuose nurodoma, kad pablogėjimą jaučia apie tris savaites, t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po aptariamo įvykio. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės ir pačios nukentėjusios pateikti medicinos dokumentai, taip pat 2024 m. gruodžio 31 d. Specialisto išvada Nr. G 3/2025 (01), leidžia daryti išvadą, kad visos neigiamos emocijos, patiriami skausmai ir gydymas susiję būtent su stuburu nėra priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, todėl teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio į šias aplinkybes neatsižvelgia. Kaip jau minėta, nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų E. E. patyrė neigiamus išgyvenimus, baimę, sutriko jos miegas ir galėjo turėti neigiamų pasekmių jos psichologinei būsenai. Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumą ir neigiamą įtaką nukentėjusiosios sveikatos būklei, o būtent tai, kad jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, pasekmes nukentėjusiosios psichinei sveikatai, sprendžia, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlygino E. E. naudai pažymi, kad civiliniu ieškiniu reikalaujama žala susideda iš išlaidų, susijusių su stuburo gydymu (viso 778,47 Eur) ir išlaidų psichologų konsultacijoms (385 Eur). Jau išsamiai pasisakius dėl E. E. stuburo ligų, teismas dar kartą pažymi, jog nukentėjusiajai nustatyti nugaros dalies susirgimai priežastiniu ryšiu nėra susiję su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, o laikytini lėtinėmis ligomis, todėl šios išlaidos nelaikytinos E. E. patirta turtine žala ir civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodo, kad išlaidos psichologų konsultacijoms sudaro 385 Eur. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti mokėjimų kvitai (1 t., b. l. 100–101, 123) patvirtina, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. E. šias išlaidas patyrė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. E. 385 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji N. K. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 65 eurus turtinei žalai atlyginti. Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. K. nurodo, kad pagal pateiktą specialisto išvadą jai padaryta plati poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje ir šis sužalojimas padarytas būtent nurodytu laiku – 2024 m. gruodžio 25 d. Prašo atsižvelgti į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad kaltinamasis ją padarė būdamas apsvaigęs, įsiveržęs į jos namus, pašalinių asmenų akivaizdoje ir naudojant kardą. Tvirtina, kad A. P. veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su jai kilusiomis pasekmėmis, t, y. patirtais sužalojimais bei dvasiniais išgyvenimais, sukeltu skausmu. Po įvykio krūtinės srityje apie mėnesį laikėsi plati kraujosruva, jautė skausmą, kuris plėtėsi iš krūtinės srities į kairę ranką. Atsižvelgiant į tai, kad prieš kurį laiką minėtoje krūtyje buvo aptiktas piktybinis navikas, išsigando, kad skausmas vėl susijęs su atsinaujinančia liga. Be to iki šiol jaučia baimę būti ne tik savo, bet ir kitų namuose, bijo, kad bet kuriuo metu į namus gali ateiti pašaliniai asmenys, užpulti, suprastėjo miego kokybė, jaučia nuolatinę įtampą kūne, prarado pasitikėjimą žmonėmis, jaučia baimę dėl sesers gyvybės. Pabrėžia, kad patyrė ne tik momentinius, smurto pasireiškimo metu juntamus dvasinius išgyvenimus – išgąstį, sukrėtimą, pažeminimą, paniekinimą, stresą, tačiau ir ilgalaikius psichologinius pakenkimus: saugumo stygių ir baimę susitikti A. P. dėl galimo smurto pasikartojimo, pasitikėjimo savimi sumažėjimą. Dėl neteisėtų A. P. veiksmų patyrė ir fizinį skausmą, kuris kaip ir minėta, tęsėsi ilgą laiką, jai buvo sutrikdyta sveikata, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, šoką, baimę, iki šiol kartas nuo karto vartoja raminamuosius vaistus, dėl skausmingų prisiminimų blogai miega. Nepaisant patirtos neturtinės žalos, nurodo, kad patyrė ir turtinę žalą – sumokėjo 65 Eur už teismo eksperto išvados parengimą, todėl yra tikra, kad civilinis atsakovas turi atlyginti ir šią jos patirtą žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė savo civilinį ieškinį palaikė ir papildomai pažymėjo, kad po įvykio daugiau nei pusę metų jautė nerimą, krūtinė ilgai buvo mėlyna ir iki šiol jaučia baimę.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad gali atlyginti dalį neturtinės žalos, t. y. 300 eurų.

Teismo vertinimu, nekyla abejonių, kad kaltinime nurodyti smurtinio pobūdžio veiksmai sukėlė nukentėjusiajai N. K. neturtinę žalą. N. K. patyrė neigiamus išgyvenimus, tarp kurių fizinį skausmą dėl sužalojimo, baimę, įvykis galėjo turėti neigiamų pasekmių jos psichologinei būsenai. Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumą ir neigiamą įtaką nukentėjusiosios sveikatos būklei, o būtent tai, kad jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, pasekmes nukentėjusiosios emocinei sveikatai, sprendžia, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vertindamas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtą turtinę žalą teismas pažymi, kad bylos duomenimis nukentėjusioji pati kreipėsi į specialistą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo dėl sužalojimų, kuriuos patyrė dėl kaltinamojo veiksmų, ir patyrė 65 Eur išlaidų (1 t., b. l. 133). Teismo vertinimu, nuketėjusiosios ir civilinės ieškovės N. K. turtinė žala yra pagrįsta, susijusi priežastiniu ryšiu su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas, priteisiant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. K. 65 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl atstovavimo išlaidų ir kitų klausimų

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji N. K. taip pat prašė jos naudai iš kaltinamojo A. P. priteisti patirtas atstovavimo išlaidas ir kartu su civiliniu ieškiniu pateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Iš pateiktų priedų matyti, kad reikalaujama iš kaltinamojo priteisti 726 Eur N. K. patirtų atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 132), kurios kaip matyti iš pateiktos PVM Sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 131) susideda iš patarimų suteikimo, susipažinimo su pateikta medžiaga ir civilinio ieškinio parengimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji savo prašymą palaikė. Kaltinamasis sutiko atlyginti išlaidas advokato paslaugoms, o jo gynėjas advokatas prašė teismo išlaidas mažinti atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, o išlaidos turi būti proporcingos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ (toliau ir – Rekomendacijos), 4 punkte numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), nagrinėjamu atveju tai 2337,7 Eur. Baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio koeficientai numatyti Rekomendacijų 10 punkto atitinkamuose papunkčiuose.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos sudėtingumą, bylos apimtį, paties pateikto civilinio ieškinio nesudėtingą pobūdį, teismas mano, kad šiuo atveju, iš kaltinamojo A. P. priteistinos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. K. išlaidos mažintinos ir priteistina 500 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji E. E. taip pat prašė jos naudai iš kaltinamojo A. P. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios grindžiamos tiek su civiliniu ieškiniu pateiktais dokumentais– PVM Sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymu (1 t., b. l. 98, 99), tiek jau teisminio nagrinėjimo metu atstovės advokatės pateikta PVM Sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymu (3 t., b. l. 58, 59). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad reikalaujama iš kaltinamojo priteisti viso 1936,36 Eur E. E. patirtų atstovavimo išlaidų, iš kurių 1210 Eur yra susijusios su atstovavimo teisme. Teisme tiek pati nukentėjusioji E. E., tiek sakydama baigiamąją kalbą nukentėjusiosios E. E. atstovė advokatė šį prašymą palaikė ir prašė iš kaltinamojo priteisti visas jos patirtas atstovavimo išlaidas. Tuo tarpu kaltinamojo gynėjas savo baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad šios išlaidos mažintinos įvertinus tai, kad byla išnagrinėta per du posėdžius ir reikalaujama išlaidų suma neatitinka bylos sudėtingumo.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, įvertintinas bylos nesudėtingas pobūdis, jos apimtis, teismo posėdžių skaičius (du posėdžiai), taip pat tai, kad byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Pabrėžtina ir tai, kad civiliniam ieškiniui pagrįsti rinkti įrodymai, aprašytos ir įrodinėjamos aplinkybės dėl neva patirtos neturtinės žalos yra nesusijusios su pareikštu kaltinimu, bet grindžiamos E. E. sveikatos problemomis, kurios yra susijusios su degeneraciniais pokyčiais, lėtinėmis ligomis, o ne su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, kas pačiai E. E. bei jos atstovei advokatei, teismo vertinimu, buvo žinoma ir suprantama iš visuotinai prieinamos informacijos. Būtent E. E. ir jos atstovės advokatės iniciatyva siekiant pagrįsti itin didelę reikalaujamą neturtinę žalą, kuri iš esmės buvo grindžiama sveikatos problemomis, susijusiomis su stuburo ligomis, turėjo įtakos didelėms atstovavimo išlaidoms, nors šios aplinkybės nepasitvirtino. Įvertinus tai, kas paminėta, iš kaltinamojo A. P. priteistinos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. E. išlaidos mažintinos ir priteistina 1000 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kardas su dėklu, paimtas 2024 m. gruodžio 25 d. Įvykio vietos apžiūros metu, kuris supakuotas į pakuotę Nr.1, perduotas į saugyklą (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, Birželio 23-iosios g. 16, Vilnius) (2 t., b. l. 95–96), kuris buvo panaudotas anksčiau nurodytoms nusikalstamoms veikoms padaryti, todėl jis, kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotinas ir perduodamas Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai (2 vnt.) su DVD-R laikmenomis (prisegti prie 1 tomo bylos viršelio) – paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje; uždrausti laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiomis E. E., N. K. ir lankytis jų gyvenamosiose vietose; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje; uždrausti laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiomis E. E., N. K. ir lankytis jų gyvenamosiose vietose; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje; uždrausti laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiomis E. E., N. K. ir lankytis jų gyvenamosiose vietose; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje; uždrausti laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiomis E. E., N. K. ir lankytis jų gyvenamosiose vietose; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti A. P. galutinę bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje; uždrausti laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiomis E. E., N. K. ir lankytis jų gyvenamosiose vietose; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gruodžio 25 d. 22.32 val. iki 2024 m. gruodžio 26 d. 11.30 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. P. 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) nusikalstama veika padarytos turtinės ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios N. K. naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. E. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. P. 385 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) nusikalstama veika padarytos turtinės ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. E. naudai.

Priteisti iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiajai N. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų, patirtų atstovės advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiajai E. E. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų, patirtų atstovės advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kardą su dėklu, supakuotą į pakuotę Nr.1, perduotą į saugyklą (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, Birželio 23-iosios g. 16, Vilnius), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus (2 vnt.) su DVD-R laikmenomis (prisegti prie 1 tomo bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.