Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Linos Nainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 60 parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityta R. K. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 16 d., keičiant jį santykiu viena laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo diena lygi vienai arešto parai ir laikyta, jog paskirta arešto bausmė yra atlikta.

Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris pratęstas Plungės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi, panaikintas ir R. K. paleistas iš suėmimo nuosprendžio paskelbimo dieną.

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje bei nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu, nuspręsta panaikinti.

Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojant R. K. 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. B. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu. Išaiškinta, kad iki teismo nustatyto termino pabaigos R. K. draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su D. B., lankytis vietose, kuriose būna D. B.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir civilinei ieškovei D. B. iš R. K. priteista 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. K. grasino nužudyti žmogų, t. y. R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. kovo 16 d. apie 00 val. 20 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje 4,5 mm kalibro pneumatinį pistoletą „SIG SAUER P226“, tyčia nukreipė šį pistoletą į buvusią sugyventinę D. B. ir savo sūnų A. K. ir sakydamas, kad juos nušaus, nukentėjusiesiems D. B. ir A. K. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. paskirtos bausmės ir nuteisiant jį realia laisvės atėmimo bausme, taip pat padidinti priteistos neturtinės žalos sumą, priteisiant civilinei ieškovei D. B. iš R. K. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1 Apeliantė mano, kad R. K. turėjo būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes jis grasino nužudyti du asmenis, t. y. apeliantę ir šalia įvykio metu buvusį sūnų A. K. Sūnus A., kaip ir ji, labai išsigando, nes matant prieš akis šaunamąjį ginklą neblaivaus nuteistojo rankose, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teigia, jog nuteistasis nepatyręs realios laisvės atėmimo bausmės, gali pasijusti nebaudžiamu ir toliau grasinti bei gąsdinti apeliantę ir sūnų A. K., todėl nebus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai ir jos paskirtis, t. y. tokia švelni bausmė nesulaikys R. K. nuo nusikalstamų veikų darymo ir nebus atimta ar apribota jo galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

2.2 Teismas priteisė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti, kadangi R. K. nusikalstami veiksmai sukėlė apeliantei didžiulį išgąstį, nes nusikaltimas buvo padarytas jos namuose, nakties metu, šalia esant nepilnamečiam vaikui, todėl ji labai išsigando ne tik dėl savo, bet ir dėl vaiko sveikatos, o gal net ir gyvybės. Apeliantė matė į save atkreiptą ginklą, kurį vieno metro atstumu laikė neblaivus, piktas R. K. ir įvykio metu ji tikrai negalėjo įvertinti, ar ginklas yra tikras, ar jis yra skirtas šaudymui ir kitų panašių aplinkybių. Tai, kad ginčas su nuteistuoju įvyko dėl išlaikymo sūnui A. mokėjimo (nemokėjimo), sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog R. K. iš tiesų dabar gali nušauti tiek ją, tiek jos sūnų A. Be to, apeliantė kartu su nepilnamečiu sūnumi nakties metu turėjo būti lauke, laukti policijos pareigūnų, dėl ko patyrė didžiulius nepatogumus, gėdos tiek prieš savo vaiką, tiek prieš kaimynus jausmą. Mano, kad grasindamas ginklu R. K. pademonstravo savo galią, jėgą ir viršenybę prieš ją, taip visiškai pažemindamas jos orumą ir išreikšdamas aiškią nepagarbą, leisdamas pajusti visiško bejėgiškumo apsiginti ir apginti savo vaiką jausmą.

2.3 Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos atlyginimui yra priteisiama nuo 500 Eur iki 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Patirta didžiulė baimė ne tik dėl savo, bet ir dėl sūnaus sveikatos, bei gyvybės, todėl apeliantė mano, kad jos ieškinys dėl 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, prašoma priteisti suma yra protinga, atitinkanti teismų praktiką, tad teismas neturėjo jokio pagrindo prašomos priteisti sumos sumažinti iki 600 Eur.

3 Atsiliepimų į apeliacinį skundą nustatytu terminu negauta.

4 Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė taip pat prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu ir priteistu 600 Eur neturtinės žalos dydžiu (prašo visiškai tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos).

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nėra per švelni, o priteistas atlyginti neturtinės žalos dydis yra tinkamai nustatytas, todėl keisti teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

8. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad R. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką turėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, tuo tarpu jam paskyrus arešto bausmę ir, į jos laiką įskaičius kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką, nuteistasis nuosprendžio paskelbimo dieną buvo paleistas, todėl realios bausmės poveikio taip ir nepajuto.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti (ar sušvelninti) gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią (ar per griežtą) ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. K. paskirta bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

10. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 60 parų arešto, o į bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką (nuo 2024 m. kovo 16 d.), konstatuota, kad paskirta arešto bausmė yra atlikta, kas sudarė pagrindą R. K. paleistas iš suėmimo nuosprendžio paskelbimo dieną.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, byloje du asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais (kurių vienas nepilnametis nuteistojo sūnus), R. K. anksčiau teistas, tačiau teistumas jau išnykęs, baustas administracine tvarka, duomenų apie darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą, byloje nustatyta viena R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad nors R. K. anksčiau buvo teistas (už smurtinius nusikaltimus), tačiau jo teistumas išnykęs, kas pirmosios instancijos teismo vertinimu, leido spręsti, jog jis pakankamai ilgą laikotarpį gebėjo laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo pavojingumo laipsnis šiuo metu nėra pasiekęs tokio lygio, jog būtų tikslinga jį izoliuoti nuo visuomenės dar ilgesniam laikui.

13. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo sunkinti paskirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe, priešingai nei neigiama apeliaciniame skunde, buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesnis teistumas (jo išnykimas) ir baustumas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. K. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad šiuo metu būtų pagrindas jam skirti pačią griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kitą vertus, areštas – tai visgi trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis), tad akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju net ir trumpalaikės arešto bausmės taikymas izoliavo nuteistąjį nuo visuomenės, atitinkamam laikui pašalino jį iš darbo rinkos ir tai turėjo atitinkamą įtaką nuteistojo socialiniam gyvenimui, todėl apeliantė nepagrįstai teigė, kad jokio realaus bausmės poveikio nuteistasis nepajuto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad būtent trumpalaikis laisvės atėmimas yra adekvati ir proporcinga bausmė nuteistojo asmenybei bei jo padarytam nusikaltimui, o pagrindų dar labiau pasunkinti nuteistojo padėti teisėjų kolegija nenustatė.

14. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 ir 55 straipsniuose įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams iš esmės pritaria ir sprendžia, kad paskirtoji bausmė neprieštarauja bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis, 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl neturtinės žalos

15. Remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu jai priteisė 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, su kuo nukentėjusioji nesutinka ir prašo jos ieškinį tenkinti visa apimtimi 1 000 Eur sumai.

16. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimu asmens sveikatai padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai. Taigi teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai grasinama nužudyti, yra pakankamai įvairi, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, be to, taip pat yra ir skirtingos aplinkybės grasinimo nužudyti atveju, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra papildomas nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

18. Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimą, neatsižvelgė į įstatymo nustatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, teisėjų kolegija, iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų, sprendžia, kad į visas aplinkybes, kurios turi reikšmės vertinant asmeniui nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį, pakankamai išsamiai išanalizavo dėl nagrinėjamo įvykio jos patirtus dvasinius išgyvenimus, baimę, neigiamas emocijas, skausmą ir nepatogumus, atsižvelgė ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurios išsamiai aptartos skundžiamame nuosprendyje. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukelti neigiami išgyvenimai, tačiau šie veiksmai truko neilgai ir sukėlė tik momentinį išgąstį, byloje nėra duomenų, jog tai būtų lėmę kokias nors rimtesnes ar ilgalaikes pasekmes nukentėjusiosios sveikatai.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo argumentai dėl didesnio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, grindžiami teismų praktika, šiuo atveju nėra aktualūs. Teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pakankamai įvairi ir atsižvelgiant į skirtingas nusikalstamų veikų aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška įvertinama labai individualiai. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, įstatymo taikymo klaidos ar esminių BPK pažeidimų, pirmosios instancijos teismas nepadarė. Priešingai, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes, taip pat įvertino ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį (R. K. niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi), taip pat atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei vadovavosi teismų praktika tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nėra duomenų, kad aptariamas 2024 m. kovo 16 d. įvykis nukentėjusiajai (ar jos sūnui) paliko kokias nors ilgalaikes pasekmes, dėl ko jai pačiai ar jos sūnui būtų reikėję pradėti gydymą, kreiptis į specialistus, vartoti medikamentus ir kt. Kartu pažymėtina, kad jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir kurios pagrįstų didesnį patirtos neturtinės žalos dydį, apeliantė skunde nenurodė, todėl aukštesnysis teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios rodytų, kad priteista 600 Eur suma yra akivaizdžiai per maža, neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, neturi pagrindo šią nuosprendžio dalį keisti ir nukentėjusiosios ieškinį tenkinti visa apimtimi 1 000 Eur sumai.

20. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistajam R. K. paskyrė teisingą tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu bausmę, taip pat tinkamai išsprendė neturtinės žalos priteisimo klausimą ir įstatymo nuostatų nepažeidė. Skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.