Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. grasino nužudyti žmogų, t. y. R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. kovo 16 d. apie 00 val. 20 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje 4,5 mm kalibro pneumatinį pistoletą „SIG SAUER P226“, tyčia nukreipė šį pistoletą į buvusią sugyventinę D. B. ir savo sūnų A. K. ir sakydamas, kad juos nušaus, nukentėjusiesiems D. B. ir A. K. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pyktis ant buvusios sugyventinės kaupėsi jau ilgą laiką. Kovo 15 d. jis grįžo iš darbo ir su kaimynu išgėrė butelį. Begeriant kaimynas užsiminė, kad turi pneumatinį pistoletą. Jis paprašė šį pistoletą jam perleisti ir pažadėjo po savaitės atsiskaityti. Kaimynas atnešė pistoletą, jie baigė gerti ir jis nuėjo pas save į namus. Grįžęs į kambarį jis pasiėmė alaus ir nuėjo į tualetą parūkyti. Buvusi sugyventinė pradėjo jam reikšti pretenzijas dėl pinigų. Jis pasakė, kad pinigų jai į rankas neduos ir vaikui reikalingų daiktų nupirks pats. Taip po truputį tarp jų išsivystė konfliktas ir spontaniškai viskas išėjo. Jis nenorėjo nieko nušauti ar nuskriausti, su šiuo pistoletu to padaryti nebuvo galima. Jis norėjo pagąsdinti buvusią sugyventinę, „pastatyti ją į vietą“ ir parodyti, kad taip negalima daryti. Neneigia, kad šalia galėjo būti ir sūnus. Pripažįsta, kad sugyventinė ir vaikas galėjo pagalvoti, jog ginklas yra tikras. Sutinka, kad pamatęs piktą tėvą su ginklu vaikas galėjo išsigąsti. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo neblaivus, alkoholis galėjo paskatinti tokį jo elgesį. Dėl savo poelgio gailisi ir suvokia savo padarytą klaidą. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Pas nukentėjusiąją gyventi tikrai negrįš, nes tai jam būtų tas pats, kas grįžti į kalėjimą. Grįžęs į laisvę iš pradžių pagyvens nakvynės namuose arba pas draugą, taip pat planuoja grįžti dirbti į mišką.

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos duomenys patvirtina, kad 2024 m. kovo 16 d. 00.52 val. R. K. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas.

1) Tirti pateiktas pistoletas rastas 2024 m. kovo 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas „SIG SAUER P226“ modelio, numeris 16L41795, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis. Pateiktas pistoletas yra D kategorijos nešaunamasis ginklas. Jis šaudymui tinkamas.

2) Tirti pateiktas suspaustų dujų balionėlis rastas 2024 m. kovo 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos suspaustų dujų balionėlis skirtas įvairiems 4,5 mm kalibro pneumatiniams šautuvams, pistoletams ir revolveriams, tame tarpe ir pateiktam pneumatiniam pistoletui „SIG SAUER P226“ modelio, numeris 16L41795. Pateiktas balionėlis nėra šaudmuo. Kadangi pateiktas balionėlis neturi CO2 dujų užtaiso, jis šaudymui netinkamas.

3) Tirti pateikti 4 suspaustų dujų balionėliai rasti 2024 m. kovo 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos suspaustų dujų balionėliai skirti pneumatiniams pistoletams, šautuvams ir revolveriams, tame tarpe ir pateiktam pneumatiniam pistoletui „SIG SAUER P226“ modelio, numeris 16L41795. Pateikti balionėliai nėra šaudmenys. Tirti pateikti balionėliai naudojimui tinkami.

4) Tirti pateikti šratai rasti 2024 m. kovo 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro (.177 BBs) šratai, skirti įvairiems šio kalibro pneumatiniams šautuvams, pistoletams ir revolveriams. Pateikti šratai nėra šaudmenys. Šratai šaudymui tinkami, tame tarpe ir iš pateikto pistoleto „SIG SAUER P226“ modelio, numeris 16L41795.

2024 m. balandžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2024 m. kovo 16 d. Bendrajame pagalbos centre gauto D. B. skambučio garso įrašo apžiūra. Atsiliepusiai operatorei D. B. nurodė, kad nori išsikviesti policiją, nes neblaivus R. K. turi šaunamąjį ginklą, gąsdina vaiką, jiedu išsigando ir išbėgo į lauką. D. B. nurodė vėmusi, nes pasidarė bloga pamačius ginklą. Taip pat patikslina, jog ji su vaiku dabar lauke, kažkur pasislėps, nes bijo, kad nenušautų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje pažymima, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nes jis

laikydamas rankoje 4,5 mm kalibro pneumatinį pistoletą „SIG SAUER P226“, tyčia nukreipė šį pistoletą į buvusią sugyventinę D. B. ir savo sūnų A. K., tai darydamas teigė, kad juos nušaus, be to, visa tai vyko kilus konfliktui, kaltinamajam esant neblaiviam. Tokiomis aplinkybėmis nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai akivaizdžiai patvirtina ir jų elgesys įvykio metu (pabėgimas iš įvykio vietos į lauką), policijos iškvietimas, nukentėjusiosios D. B. emocinė būsena bendraujant su Bendrojo pagalbos centro operatore. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje pats kaltinamasis neneigė, kad nukentėjusieji jo turėtą pistoletą galėjo suvokti kaip tikrą šaunamąjį ginklą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Taip pat atsižvelgtina į kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje du asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš jų vienas nepilnametis kaltinamojo sūnus. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę, t. y. anksčiau teistas, įskaitant ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, duomenų apie darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių, t. y. viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, skyrimas šiuo atveju neužtikrintų, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, šios bausmės rūšys nagrinėjamu atveju neturėtų pakankamai įtakos kaltinamajam bei neužtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis, nors anksčiau ir teistas, tačiau jo teistumas išnykęs. Visa tai rodo, kad kaltinamasis jau pakankamai ilgą laikotarpį gebėjo laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo pavojingumo laipsnis šiuo metu nėra pasiekęs tokio lygio, jog būtų tikslinga jį izoliuoti nuo visuomenės ilgesniam laikui. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti R. K. paskyrus BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, susijusią su trumpalaikiu jo laisvės atėmimu – areštą (BK 49 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinęs jų pobūdį, taip pat įvertinęs padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitas anksčiau aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus 90 parų areštą.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskiriant 60 parų arešto.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. kovo 16 d., keičiant jį santykiu viena laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo diena lygi vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

R. K. ikiteisminio tyrimo metu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. kovo 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi paskirtas suėmimas vienam mėnesiui, kuris Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi pratęstas vienam mėnesiui, t. y. iki 2024 m. gegužės 17 d. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 16 d., laikytina, kad arešto bausmė nuosprendžio paskelbimo dieną yra atlikta. Esant šioms aplinkybėms, tolesnis suėmimo taikymas nebūtų pagrįstas, todėl kaltinamajam skirtas suėmimas panaikintinas, kaltinamasis paleistinas iš suėmimo nuosprendžio paskelbimo dieną (BPK 123 straipsnio 6 dalis, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatas, kartu su bausme gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Įvertinus R. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesus, kartu su bausme kaltinamajam R. K. taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. B. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu (BK 72¹ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios D. B. civilinis ieškinys, juo prašoma priteisti iš kaltinamojo 1 000 Eur neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl nusikaltimo D. B. patyrė didelį išgąstį, nes nusikaltimas padarytas nakties metu jos namuose, šalia esant nepilnamečiui vaikui, todėl kartu buvo baiminamasi ir dėl jo sveikatos. Be to, nukentėjusiajai konflikto metu buvo grasinama ginklu ir tuo metu ji negalėjo įvertinti, ar šis ginklas yra tinkamas šaudyti. Dėl kaltinamojo veiksmų ji turėjo pabėgti ir lauke laukti policijos pareigūnų. Be to, dėl kaltinamojo veiksmų buvo pažemintas jos orumas. Aptartos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukelti neigiami išgyvenimai, tačiau byloje nėra duomenų, jog tai būtų lėmę kokias nors rimtesnes ar ilgalaikes pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Kaltinamojo veiksmai truko neilgai, sukėlė momentinį išgąstį. Teismas įvertina ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis kaltinamasis niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, todėl jo turtinė padėtis nevertintina kaip gera. Įvertinęs aptartas aplinkybes, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. K. civilinei ieškovei priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, apskaičiavo ir teismui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už R. K. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 181,25 Eur.

Pažymėtina, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes byla teisme buvo nagrinėjama kaltinamajam esant suimtam. Taigi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo, atsižvelgiant į konkretų būtino gynėjo skyrimo pagrindą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeistų jo teisę į gynybą, todėl šios išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Dėl kitų klausimų

Nors kaltinamasis laikytinas atlikusiu bausmę ir paleidžiamas iš suėmimo, tačiau iki nuosprendžio įsiteisėjimo siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesų apsaugą bei baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą, jam skirtina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. K. įpareigotinas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje bei nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu (BPK 132¹ straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi pagal 2024 m. balandžio 11 d. kvitą B Nr. GN-00000008818 (PADIS kodas 00000170049) Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje: pistoletas „SIG SAUER P226“, numeris 16L41795, apkaba, suspaustų dujų balionėlis ir 9 šratai, supakuoti į specialųjį policijos paketą Nr. 202359 – konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; 4 suspaustų dujų balionėliai ir plastmasinis indelis su šratais, supakuotas į specialųjį policijos paketą Nr. 422295 – konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę R. K. sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – 60 parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 16 d., keičiant jį santykiu viena laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo diena lygi vienai arešto parai ir laikyti, jog paskirta arešto bausmė yra atlikta.

R. K. Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, kuris pratęstas Plungės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi, panaikinti ir paleisti R. K. iš suėmimo šio nuosprendžio paskelbimo dieną.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. K. paskirti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje bei nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį 6 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. B. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu. Išaiškinti, kad iki teismo nustatyto termino pabaigos R. K. draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su D. B., lankytis vietose, kuriose būna D. B..

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civilinei ieškovei D. B. iš R. K. 600 Eur neturtinės žalos. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.:

- pistoletą „SIG SAUER P226“, numeris 16L41795, apkabą, suspaustų dujų balionėlį ir 9 šratus, supakuotus į specialųjį policijos paketą Nr. 202359 – konfiskuoti ir sunaikinti;

- 4 suspaustų dujų balionėlius ir plastmasinį indelį su šratais, supakuotą į specialųjį policijos paketą Nr. 422295 – konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.