- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-1478-254/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14367-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Birutė Bobrel, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- P. D., Kauno miesto savivaldybės administracija
- Ieškovas
- P. R. R., V. S. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Nijolios Indreikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2208-375/2011 pagal ieškovų P. R. R. ir V. S. R. ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo P. D. priešieškinį dėl vaiko grąžinimo tėvui, moralinės žalos atlyginimo, laikinosios globos panaikinimo, kitas atsakovas byloje Kauno miesto savivaldybės administracija, byloje dalyvaujančios institucijos Šiaulių miesto ir Kauno miesto savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo P. D. atskirąjį skundą dėl 2011-04-15 posėdžio metu teisėjos priimtos protokolinės nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas išspręsti bylos teismingumo klausimą ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui (3 t. b. l. 46). Teismas nurodė, kad atsakovas savo skundą grindė tuo, jog iki šiol niekas neišsprendė bylos teismingumo klausimo, nes bet kokie aukštesnės pakopos teismų pasisakymai šiuo klausimu, jo nesprendus pirmos pakopos teisme, vertinami kompetencijos ribų peržengimu. Atsakovas nurodė, kad teisėja privalėjo jo prašymą dėl bylos teismingumo išspręsti ne protokoline, o rašytine nutartimi, dėl kurios gali būti paduodamas atskirasis skundas. Teismas nutartyje pažymėjo, kad teismingumo klausimą savo iniciatyva ex officio teismas patikrina priimdamas ieškinį ir iškeldamas bylą kas ir buvo padaryta 2010-08-31 teisėjos rezoliucija. Teismingumo klausimą atsakovas ne kartą kėlė ir tuo klausimu yra pasisakęs tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, todėl eilinį kartą iškeltas klausimas dėl bylos teismingumo visiškai teisėtai ir pagrįstai buvo išspręstas protokoline nutartimi, kuri yra neskundžiama.
Šalies argumentai
Atsakovas P. D. atskiruoju skundu (3 t. b. l. 71-73) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-26 nutartį ir išspręsti klausimą dėl teismingumo nutartimi, dėl kurios gali būti paduodamas atskirasis skundas. Nurodo, kad 2010-12-08 teisėjos I. Poderienės rezoliucija priimtas P. D. 2010-09-27 patikslintas priešieškinys, pagal kurio turinį ir prieduose pridėtus dokumentus paaiškėjo, kad byla priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. CPK 25-36 str. apsprendžia civilinių bylų teismingumą, šiuo konkrečiu atveju CPK 401 str. Vertinant faktines aplinkybes, kad P. D. ir jo nepilnamečio sūnaus J. D. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2010-08-24 iki 2010-09-16 buvo (duomenys neskelbtini) (Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarijos 2010-08-24 pažyma Nr. (2010-12-PD)-5937 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą), ieškinio civilinėje byloje Nr.2-20564-375/2010 priėmimo rezoliucijos data yra 2010-08-27, skundžiama nutartis priimta 2010-08-27, globa tuo metu nepilnamečiui sūnui J. D. nebuvo paskirta, akivaizdu, kad tiek ieškinys civilinėje byloje Nr.2-20564-375/2010, tiek Kauno m. apylinkės teismo 2010-08-27 nutartis (Kauno apygardos teismo panaikinta 2010-12-02 nutartimi civ. byloje Nr. 2S-2046-324/2010) turėjo būti paduodami ir nagrinėjami pagal P. D. ir jo nepilnamečio sūnaus deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), remiantis CPK 401 str. l d. Teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą šiuo atveju negalėjo būti taikytas, nes ieškinio ir nutarties priėmimo dieną, tai yra 2010-08-27, ieškovas civilinėje byloje Nr.2-20564-375/2010 nėjo globėjo pareigų. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-05-28 įsakymu Nr. Al-145, 23.2 punktas reglamentuoja: „tais atvejais, kai vaiko tėvų gyvenamosios vietos yra deklaruotos skirtingose savivaldybėse, vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustato savivaldybė, kurioje deklaruota vaiko gyvenamoji vieta, o jos nesant - savivaldybė, kurioje vaikas gyvena su vienu iš tėvų“ (šiuo atveju - vaiko motina mirusi). Kauno m. savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnijos 2010-09-28 pažymoje Nr.01-13-204 dėl duomenų pateikimo nurodyta, kad nuo 2010-08-24 iki 2010-09-16, tai yra ieškinio ir 2010-08-27 nutarties priėmimo momentu, nepilnamečio sūnaus J. D. gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota Kauno m. savivaldybėje. Akivaizdu, kad teismas neteisėtai vadovavosi Kauno m. savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnijos 2010-09-16 pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2010-47746-PD)-1270, kurioje pažymima, kad J. D. gyvenamoji vieta nuo 2010-09-16 deklaruota (duomenys neskelbtini). 2011-04-15 parengiamojo posėdžio metu apeliantui išreiškus prašymą išspręsti klausimą dėl bylos teismingumo, teismas jį atmetė žodine nutartimi, nors privalėjo priimti rašytinę nutartį, dėl kurios gali būti paduodamas atskirasis skundas. Apeliantas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama 2011-04-26 nutartimi neteisėtai atsisakė priimti jo atskirąjį skundą klaidingai vertindamas jį apeliaciniu skundu, todėl neteisėtai vadovavosi CPK 315 str. 2 d. 3 p.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo P. D. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas skundą grindžia argumentais, nesusijusiais su skundžiama teismo nutartimi, tuo tarpu nenurodo jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima naikinti 2011-04-26 nutartį. Tokiais savo veiksmais atsakovas piktnaudžiauja savo teise ir pažeidžia CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Klausimą dėl civilinės bylos Nr. 2-20564-375/2010, o tuo pačiu ir civilinės bylos Nr. 2-22182-375/2010, kurios vėliau buvo sujungtos, teismingumo, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas išsprendžia ieškinio priėmimo metu. Bylas dėl tėvo valdžios apribojimo nagrinėja vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas (CPK 401 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismas 2010-12-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2046-324/2010 pasisakė, kad „nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas dėl bylos neteismingumo Kauno miesto apylinkės teismui. Pagal LR CPK 401 straipsnio 1 dalį bylas dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėja vietos apylinkės teismas. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnijos 2010-09-16 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2010-47746-PD)-1270 matyti, jog J. D. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), čia jis gyveno visą nuo gimimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti bylos teismingumo taisyklių pažeidimą“. Kadangi ši Kauno apygardos teismo 2010-12-02 nutartis yra įsiteisėjusi, todėl laikytina, kad atsakovo P. D. argumentas jau yra paneigtas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ginčo byla nagrinėtina Kauno miesto apylinkės teisme (CPK 18, 401 str.).
Ieškovai P. R. R. ir V. S. R. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad nepilnamečio J. D. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2010-08-24 iki 2010-09-16 buvo (duomenys neskelbtini) neturi jokios reikšmės šioje byloje sprendžiant teismingumo klausimą. Nepilnametis J. D. niekada (duomenys neskelbtini) negyveno, nėra net buvęs bute, kuriame jo gyvenamąją vietą 20-čiai dienų deklaravo atsakovas. Nuo gimimo vaiko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama apelianto P. D. atskirąjį skundą, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartyje (civ. byla Nr. 2S-2046-324/2010) nurodė, kad Kolegija kaip nepagrįstą atmeta P. D. atskirojo skundo argumentą dėl bylos neteisingumo Kauno miesto apylinkės teismui. Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, išnagrinėjęs P. D. prašymą, 2011-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-37/2011 taip pat prašymą dėl bylos perdavimo Šiaulių miesto apylinkės teismui atmetė. Gyvenamoji vieta - pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d.). CK 2.16 str. 1 d. nurodyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Gyvenamosios vietos pagrindiniai kriterijai nurodyti CK 2.17 straipsnyje. Nustatant ir nepilnamečių vaikų gyvenamąja vietą, reikėtų atsižvelgti į gyvenamosios vietos kriterijus, nurodytus CK 2.16 -2.17 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 03 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005, Teismų praktika Nr. 24). Taigi įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepilnamečio J. D. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir teismai teismingumo klausimą išsprendė teisingai ne vieną kartą, todėl P. D. nepagrįsti skundai dėl jau išnagrinėtų klausimų turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Šiuo aspektu atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jo 2011-05-06 atskirąjį skundą (III t., b.l. 71-73) dėl 2011-04-16 protokolinės nutarties nepagrįstai vadovavosi CPK 315 str. 2 d. 3 p.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011-04-26 (bylos dalies 3 t., b.l. 36) nutartimi atsisakė priimti atsakovo P. D. 2011-04-16 atskirąjį skundą, kuris teisme įregistruotas 2011-04-18 (bylos dalies 3 t., b.l. 33-35) ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui. Atskirasis skundas buvo paduotas dėl 2011-04-15 protokolinės nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas raštu perduoti civilinę bylą Nr. 2-2208-375/2011 Šiaulių miesto apylinkės teismui (bylos dalis 3 t., b.l. 9). Taigi, šios apeliacijos objektu yra tik 2011-04-26 nutartimi išspręsto klausimo – atsisakymo priimti atsakovo atskirąjį skundą teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl apelianto atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su 2011-04-15 protokolinės nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovo motyvai dėl jos gali būti įtraukti tik į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik šio kodekso numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
2011-04-15 protokolinė nutartis priimta atmetus atsakovo prašymą perduoti bylą kitam teismui (CPK 230 straipsnio 4 dalis, 245 straipsnis). Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalį atskirasis skundas gali būti duodamas tik dėl teismo nutarties bylą perduoti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju tokia nutartis nebuvo priimta, todėl atskirasis skundas dėl jos negalimas paduoti. Skundžiama nutartis taip pat neužkirto kelio bylos eigai, todėl ji negalima apskųsti atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo.
Pagal CPK 290 straipsnio 2 dalį teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Kaip jau nurodyta pirmiau, 2011-04-15 protokolinė nutartis atskirtuoju skundu negalima apskųsti, todėl apelianto motyvai, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti priimta rašytinė nutartis yra nepagrįsti. Vienok, pripažinęs, jog tai būtina, teismas turi teisę priimti rašytines nutartis ir kitais atvejais, tačiau tai nekeičia jos apskundimo tvarkos, kuri numatyta įstatymu (CPK 334 straipsnio 1 dalis.). Todėl kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad priėmus rašytinę nutartį dėl jo prašymo, ji būtų galima skųsti atskiruoju skundu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atskiro skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.