Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo P. D. prašymas dėl baudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi atmetė atsakovo P. D. prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos nušalinimo, atsisakė priimti atsakovo prašymą dėl visų Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, skyrė atsakovui P. D. 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja nušalinimo teise. Atsakovas reiškia nepagrįstą nušalinimą Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjams. Atsakovo procesinis elgesys ir jo sistemiškumas rodo, kad nušalinimus atsakovas reiškia ne siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, o turėdamas tikslą vilkinti bylos nagrinėjimą, trikdyti ir komplikuoti teismo darbą. Atsakovas prašė panaikinti jam skirtą baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi (b. l. 12) atmetė atsakovo prašymą dėl teismo baudos panaikinimo. Teismas nurodė, jog atsakovas nenurodė jokių motyvų ir pagrindų, kurie leistų panaikinti ar sumažinti atsakovui paskirtą baudą, o bylos medžiaga rodo, jog atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nušalinimus reiškė ne kartą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas P. D. atskiruoju skundu (b. l. 13-20) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-24 nutartį pakeisti, priimti patikslintą priešieškinį, išspręsti bylos teismingumo klausimą, įpareigoti teismą pradėti bylą nagrinėti nuo pradžios ir atlikti byloje atitinkamus procesinius veiksmus.

Atsakovas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai nagrinėjamoje byloje priėmė eilę neteisėtų nutarčių, šioje byloje būtina spręsti bylos teismingumo klausimą, atsakovo, kaip tėvo, teisės buvo neteisėtai suvaržytos, atsakovas teisme yra diskriminuojamas ir jam neleidžiama gintis procese. Atsakovas pažymi, kad bauda jam buvo paskirta neteisėtai, ją atsakovui paskyrė neteisėtos sudėties teismas. Atsakovas neprašė nušalinti teisėjos I. Poderienės, todėl Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos priimta skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Kadangi teisėja D. Labokaitė dirba Kauno miesto apylinkės teisme, tai šiam teismui atsakovo pareikštas nušalinimas turėjo galioti ir šiai teisėjai. Ši išspręsdama klausimą dėl nušalinimo viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir atliko procesinius veiksmus ne pagal kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, atsakovui paskirta bauda turėtų būti panaikinta.

Trečiasis asmuo G. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 24-29) prašo jį tenkinti. Nurodo, jog Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti atsakovo patikslintą priešieškinį, neteisėtai atėmė atsakovui teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, bylos nepradėjus nagrinėti iš esmės. Tokiu būdu nutartis užkirto galimybę tolesnei bylos eigai, nes iš atsakovo atimta teisė pareikšti aiškiai suformuluotą priešieškinio reikalavimą. Atsakovas savo prašyme neprašė nušalinti teisėjos I. Poderienės, todėl nepagrįstai buvo nurodyta, kad atsakovas šiai teisėjai reiškia nušalinimą. Kadangi teisėja D. Labokaitė dirba Kauno miesto apylinkės teisme, tai šiam teismui atsakovo pareikštas nušalinimas turėjo galioti ir šiai teisėjai. Ši išspręsdama klausimą dėl nušalinimo viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir atliko procesinius veiksmus ne pagal kompetenciją.

Ieškovai P. R. R. ir V. S. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 31-35) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas nenurodė jokių motyvų dėl ko bauda turėtų būti panaikinta, kiti atskirajame skunde keliami klausimai yra nesusiję su klausimo dėl baudos skyrimo nagrinėjimu.

Atsakovė Kauno m. savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (b. l. 36-38) prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas nuolat teikė pareiškimus dėl teismų ir teisėjos I. Poderienės bei visų Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis teikti tokius prašymus, o tai trikdo proceso eigą, iš esmės kliudo greitai ir teisingai išnagrinėti bylą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja įstatymo nurodyti pagrindai teisėjui nušalinti, t. y. kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK65, 66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str.).

Kaip matyti iš pateiktos bylos duomenų bei informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovas nagrinėjamoje byloje ne kartą reiškė nušalinimus tiek visiems Kauno miesto apylinkės, tiek Kauno apygardos teismo teisėjams. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-432-264/2012 buvo nustatyta, jog 2011-09-06 atsakovas buvo pateikęs prašymus apylinkės teismui dėl bylos teismingumo, Kauno miesto ir Kauno apygardos teisėjų nušalinimo, ekspertizės vaikui skyrimo, liudytojų iškvietimo. 2011-09-06 nutartimi pareiškimas perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2011-09-22 nutartimi atmetė nušalinimo pareiškimą. Kiti atsakovo prašymai apylinkės teismo 2011-10-03 nutartimi atmesti, nurodant, kad prašymai nepagrįsti jokiomis naujomis aplinkybėmis, ne kartą jau buvo išspręsti. 2011-10-03 nutartimi atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis buvo paskirta 3000 Lt bauda, peržiūrėta apeliacine tvarka ir 2012-01-17 Kauno apygardos teismo nutartimi palikta nepakeista (civilinė byla Nr.2S-171-264/2012). Be to, ta pačia Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi buvo konstatuota, jog yra pagrindas atsakovui skirti 1 000 Lt baudą. Tokios nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovas byloje nuolat reiškia nepagrįstus reikalavimus, nepagrįstai šalina nuo bylos nagrinėjimo teisėjus, todėl sudaro sąlygas vilkinti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo motyvui, jog atsakovas nenurodė jokių argumentų, kodėl jam paskirta bauda turėtų būti panaikinta ar sumažinta. Atsakovo nurodyti argumentai, susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, nesudaro pagrindo spręsti dėl baudos pagrįstumo. Šie klausimai bus išspręsti priimant byloje sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Nors atsakovas nurodo, jog Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja D. Labokaitė negalėjo priimti skundžiamos nutarties, kadangi nušalinimas buvo pareikštas visiems Kauno miesto apylinkės teismo teisėjams, tame tarpe ir jai, tačiau pažymėtina, jog skundžiama nutartimi atsakovo minėtas prašymas buvo ne išnagrinėtas, o atsisakytas priimti. Procesinę teisę priimti tokį sprendimą Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja turėjo. Nors atsakovas teigia, jog jis savo prašymu nešalino teisėjos I. Poderienės nuo bylos nagrinėjimo, tačiau kaip matyti, atsakovas pareiškė nušalinimą Kauno miesto apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui. Kadangi teisėja I. Poderienė dirba Kauno miesto apylinkės teisme, laikytina, jog tokiu pareiškimu atsakovas šalino ir šią teisėją nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo P. D. veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, atsakovas nenurodė jokių argumentų dėl šios baudos sumažinimo ar panaikinimo, todėl tenkinti atsakovo prašymo nėra pagrindo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, išnagrinėjus bylą, nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos tesimo nutartį (CPK 3237 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.