Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo P. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012 pagal ieškovų P. R. R., S. V. R. ieškinį atsakovui P. D. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir globėjo paskyrimo bei atsakovo P. D. priešieškinį dėl įsakymo dėl laikinosios globos nustatymo panaikinimo, dėl reikalavimo grąžinti tėvo valdžion nepilnametį sūnų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla pagal ieškovų P. R. R., S. V. R. ieškinį atsakovui P. D. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir globėjo paskyrimo bei atsakovo P. D. priešieškinį dėl įsakymo dėl laikinosios globos nustatymo panaikinimo, dėl reikalavimo grąžinti tėvo valdžion nepilnametį sūnų.

Atsakovas P. D. prieš pat teismo posėdį 2012 m. balandžio 13 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį (T.19, b.l. 23-44).

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovo patikslintą priešieškinį (T.19, b.l. 130-131), kurią atsakovas apskundė atskiruoju skundu (T.20, b.l. 14-17).

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą, nutartyje nurodydamas, jog nutartys dėl priešieškinio priėmimo nėra skundžiamos. Teismas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui skyrė 1000,00 Lt baudą (T.20, b.l. 23).

Atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi jam skirtą baudą (T.20, b.l. 39-43).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teisme teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė panaikinti P. D. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi paskirtą 1000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (T.20, b.l. 46).

Teismas nustatė, kad atsakovas prašyme panaikinti paskirtą baudą nenurodė, jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, o tik pakartojo ne kartą atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose įvardintus argumentus dėl jo teisės, keisti ieškinio pagrindą ir dalyką. Todėl laikė, kad teisinių pagrindų panaikinti paskirtąją baudą nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu P. D. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį (T.20, b.l. 108-109). Atskirąjį skundą jis grindžia tuo argumentu, kad, esant neteisėtai Kauno m. apylinkės teismo 2012-04-20 nutarties daliai dėl atsisakymo priimti 2012-04-15 atskirąjį skundą dėl 2012-04-13 teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo patikslintą priešieškinį civilinėje byloje Nr.2-1399-375/2012, turi būti panaikinta ir 2012-04-20 nutartimi paskirta 1000 Lt bauda, todėl 2012-05-03 nutartis keistina. Nurodo, kad šeimos kategorijos bylose įstatymo leidėjas suteikė atsakovui teisę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pakeisti priešieškinio dalyką ar pagrindą. Šios kategorijos bylose įstatymo leidėjas atsakovui nenustatė apribojimų atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti priešieškinio patikslinimą. Pirmos instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, todėl mano, kad savo procesinėmis teisėmis jis naudojosi teisėtai.

Trečiasis asmuo G. D. su atskiruoju skundu sutinka (T.21, b.l. 123-126). Atsiliepime nurodo, kad atsiradusios naujos faktinės aplinkybės sąlygojo būtinumą atsakovui pateikti patikslintą priešieškinį. Šeimos kategorijos bylose įstatymo leidėjas suteikė atsakovui teisę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti priešieškinio dalyką ar pagrindą. Atsakovas pateikė teismui 2012-04-13 priešieškinio patikslinimą, kurį nepagrįstai buvo atsisakyta priimti. Šeimos kategorijos bylose įstatymo leidėjas atsakovui nenustatė apribojimų skųsti atskiruoju skundu teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti patikslintą priešieškinį, kuris buvo tikslinamas. Teismas, 2012-04-13 nutartimi atsisakęs priimti atsakovo 2012-04-13 patikslintą priešieškinį, neteisėtai atėmė atsakovui teisę pakeisti priešieškinio dalyką ar pagrindą. Tokiu būdu, 2012-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.2-1399-375/2012 užkirto galimybę tolesnei bylos eigai, nes pirmosios instancijos teismas atėmė iš atsakovo teisę pareikšti aiškiai suformuluotą priešieškininj reikalavimą. 2012-04-13 nutarties daliai dėl atsisakymo priimti 2012-04-13 patikslintą priešieškinį esant neteisėtai, 2012-05-03 nutartis dėl pareiškimo, kuriuo prašyta panaikinti nepagrįstai paskirtą 1000,00 Lt baudą, atmetimo, turėtų būti naikintina.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai P. R. R. ir V.S. R. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašė jį atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą (T.21, b.l. 121-122). Nurodė, kad atsakovo pareiškime dėl baudos panaikinimo nebuvo nurodyti jokie argumentai, kurie galėtų būti pagrindu baudą sumažinti ar panaikinti, todėl teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo. Atsiliepime teigiama, kad apeliantas ne tik prašo pakeisti 2012-05-03 nutartį dėl pareiškimo atmetimo, bet ir prijungti jo patikslintą priešieškinį, išspręsti teismingumo klausimą, skirti medicininę psichiatrinę ekspertizę J. D., kt. Atsakovo P. D. reikalavimai nėra susiję su baudos panaikinimu ir negali būti tenkinami. Atsiliepime pažymima, jog civilinė byla yra išnagrinėta, o kiti nurodyti argumentai nėra reikšmingi sprendžiant baudos paskyrimo klausimą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti (T.21, b.l. 128-129). Pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas P. D. nuolat teikė pareiškimus ir skundus, t.y. piktnaudžiavo teise teikti įrodymus ir prašymus, trikdė proceso eigą ir iš esmės kliudė greitai ir teisingai išnagrinėti bylą, todėl bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovo P. D. skundas neatitinka CPK keliamų reikalavimų, nes jame nėra nurodyta jokių aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų, kuriais grindžiamas atsakovo reikalavimas pakeisti 2012-05-03 nutartį, o reiškiami prašymai susiję dėl bylos nagrinėjimu iš esmės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl teismo skirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas P. D. apeliacinės instancijos teismo prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria atsisakyta panaikinti skirtą baudą, pakeisti.

Teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Nustatęs, kad asmuo pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, tai yra piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą (CPK 95 str.). Taigi, piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, tai yra rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama ir tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. D. L. , byloje Nr. 3K-3-278/2010). Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos dvi sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdama su pirmos instancijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi, konstatuoja, kad iš esmės apeliantas prašyme dėl baudos panaikinimo nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas paskirtą baudą sumažinti ar panaikinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto veiksmus, pateikiant atskirąjį skundą dėl neskundžiamos 2012-04-13 teismo nutarties, grįsto tais pačiais argumentais, kuriais buvo atmestas apelianto skundas 2012-03-23 nutartimi, pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino, kaip piktnaudžiavimą teise ir skyrė apeliantui baudą (CPK 7 str., 95 str. 2 d.).

Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis teikti procesinius dokumentus, šiuo atveju atskirąjį skundą dėl neskundžiamos teismo 2012-04-13 nutarties, o tai trikdė ir trikdo proceso eigą, iš esmės kliudo greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms faktinių veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 straipsnį kaip nesąžiningas pareiškimas nepagrįsto atskirojo skundo yra pagrįstas, atitinka šią normą.

Teismas, įvertinęs tai, jog Kauno miesto apylinkės teismas, skirdamas apeliantui baudą, įvertino paskirtos baudos dydžio pagrįstumą ir proporcingumą, sprendžia, kad paskirtos baudos dydis yra protingas. Teismas taip pat pažymi, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti paskirta iki 20000,00 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo apeliantui paskirtos baudos dydį vertinti kaip nepagrįstai didelį ar neatitinkantį protingumo reikalavimų (CPK 185 str.).

Teismas konstatuoja, kad remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas, nes jo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.