Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo nemokumo administratoriaus Aivaro Aleksiejevo patikslintą pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Alkolta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Alkolta“, G. Z., M. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Alkolta“ nemokumo administratorius Aivaras Aleksiejevas prašo pripažinti UAB „Alkolta“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuotų asmenų G. Z. ir M. B. veiksmai ir neveikimas.

2. Pareiškėjas patikslintą pareiškimą grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. LUAB „MB projektai“ pagal paskolos sutartį 2014 m. lapkričio 26 d. atlikto 80 000 Lt (23 169,60 Eur) pavedimą į UAB „Alkolta“ banko sąskaitą.

2.2. UAB „Alkolta“ 2014 m. lapkričio 26 d. pavedimu apmokėjo 23 066,4 Eur Baltarusijos įmonei OAO „Vitebskii likero-vodachnyi zavod Pridvinie“ už įsigyjamas prekes.

2.3. UAB „Alkolta“ balanso stulpelyje „Praėjęs ataskaitinis laikotarpis“ nurodyti 2014 metų duomenys. Eilutėje „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ nurodytos ir minėtos įsigytos prekės (24 178 Eur).

2.4. UAB „Alkolta“ direktore 2015 m. vasario 2 d. paskirta G. Z., kuri nuo bendrovės įregistravimo buvo ir yra 45 proc. UAB „Alkolta“ akcijų savininkė.

2.5. 2015 metais buvo parduota dalis prekių pirkėjams UAB „Plaunu pats“, UAB „Džamina“, UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“, UAB „Istvestas“.

2.6. Po 2015 m. gruodžio 31 d. liko prekių už 17 135 Eur, turto iš viso – 19 907 Eur.

2.7. UAB „Alkolta“ 2016 m. vasario 12 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 6 033,11 Eur sumai. Vėlesni turto operacijų dokumentai administratoriui nepateikti.

2.8. Po 2015 m. gruodžio 16 d. UAB „Alkolta“ įplaukų į banko sąskaitą negavo.

2.9. Nuo 2015 m. liepos 16 d. UAB „Alkolta“ susidarė gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka.

2.10. Paskutinės UAB „Alkolta“ finansinės ataskaitos pateiktos už 2015 metus.

2.11. Nuo 2017 m. gegužės mėn. UAB „Alkolta“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) neteikė duomenų apie vadovės G. Z. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. 2019 m. liepos 31 d. UAB „Alkolta“ akcininkų sprendimu G. Z. buvo atšaukta iš direktorės pareigų ir nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. direktoriumi paskirtas M. B.. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. UAB „Alkolta“ VSDFV neteikė duomenų apie įmonės vadovo M. B. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

2.12. M. B. 2024 m. sausio 3 d. perdavė nemokumo administratoriui UAB „Alkolta“ dokumentus. UAB „Alkolta“ turtas nebuvo perduotas.

2.13. Iki 2019 m. liepos 31 d. buvusi UAB „Alkolta“ vadovė G. Z. privedė UAB „Alkolta“ prie bankroto sąmoningai blogai valdydama įmonę (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis). UAB „Alkolta“ privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę pasireiškė šiais G. Z. veiksmais ir neveikimu:

2.13.1. UAB „Alkolta“ gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. liepos 16 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) yra kreditorė UAB „Alkolta“ bankroto byloje su 912,63 Eur reikalavimu. Iš UAB „Alkolta“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog po 2015 m. liepos 16 d. UAB „Alkolta“ atliko mokėjimus pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą mokėjimų eiliškumą: neatsiskaičiusi su VMI atliko kitus mokėjimus. Visgi gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka turėjo būti mokama CK 6.930¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta trečiąja eile, tačiau UAB „Alkolta“ atliko kitus mokėjimus, nurodytus CK 6.930¹ straipsnio 2 dalies 5 punkte – penktosios eilės. Šie G. Z. veiksmai atitinka tyčinio bankroto prezumpciją, įtvirtintą tuo metu galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

2.13.2. G. Z. nesudarė ir neteikė Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų už 2016-2018 metus, taip pažeisdama tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį (už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas) bei tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 26 straipsnį. Paskutinės UAB „Alkolta“ finansinės ataskaitos pateiktos tik už 2015 metus (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

2.13.3. G. Z. neišsaugojo UAB „Alkolta“ turto. 2015 metų balanse nurodyta, jog UAB „Alkolta“ turi turto iš viso už 19 907 Eur. 2016 m. vasario 12 d. UAB „Alkolta“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 6 033,11 Eur sumai. Vėlesni turto operacijų dokumentai administratoriui nepateikti. Banko sąskaitos išrašuose matyti, jog po 2015 m. gruodžio 16 d. įplaukų už turto pardavimą nebuvo. 2016 metų kasos dokumentų dėl įplaukų grynais pinigais taip pat nėra. G. Z. išsaugojus UAB „Alkolta“ turtą būtų galima bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, jog didžiausias kreditorius UAB „Alkolta“ bankroto byloje yra LUAB „MB projektai“ su 68 266,19 Eur dydžio reikalavimu. LUAB „MB projektai“ kreditoriaus reikalavimas atsirado 2022 m. balandžio 22 d. teismo įsakymo pagrindu. Didžioji dalis teismo įsakymo sumos grindžiama 2014 m. lapkričio 26 d. paskolos sutarties pagrindu. Šia paskolos sutartimi LUAB „MB projektai“ paskolino UAB „Alkolta“ 23 169,60 Eur (80 000 Lt) 12 mėnesių laikotarpiui. Taip pat LUAB „MB projektai“ atliko pavedimus į UAB „Alkolta“ banko sąskaitą: 2015 m. sausio 7 d. – 5 000 Eur; 2015 m. sausio 22 d. – 710 Eur; 2015 m. vasario 27 d. – 7 580 Eur; 2015 m. kovo 3 d. – 1 550 Eur; 2015 m. kovo 4 d. – 1 550 Eur; 2015 m. kovo 5 d. – 1 500 Eur; 2015 m. kovo 6 d. – 4 000 Eur; 2015 m. kovo 9 d. – 400 Eur; 2015 m. kovo 10 d. – 1 000 Eur; 2015 m. kovo 13 d. – 6 700 Eur; 2015 m. kovo 16 d. – 3 000 Eur; 2015 m. balandžio 21 d. – 250 Eur; 2015 m. balandžio 30 d. – 500 Eur; 2015 m. gegužės 22 d. – 200 Eur; 2015 m. rugpjūčio 31 d. – 2 000 Eur. Iš viso UAB „MB projektai“ paskolino UAB „Alkolta“ 59 109,60 Eur. 2015 m. kovo 16 d. UAB „Alkolta“ grąžino 477,33 Eur palūkanų ir 2015 m. balandžio 2 d. – 15 000 Eur paskolos. Atsižvelgiant į nurodytas paskolas, UAB „Alkolta“ 2016 m. sausio 8 d. tapo nemoki. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje buvo numatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 2015 metų balanse nurodyta, jog UAB „Alkolta“ turi turto iš viso už 19 907 Eur. 2016 m. sausio 8 d. UAB „Alkolta“ pradelsti įsipareigojimai sudarė: 23 169,60 Eur (2014 m. lapkričio 26 d. paskolos suma) – 15 000 Eur (grąžinta suma) + 1 853,57 Eur (8 proc. metinės palūkanos pagal sutartį) – 477,33 Eur (grąžintos palūkanos) + 5 000 Eur (2015 m. sausio 7 d. paskolos suma) = 14 545,84 Eur. Tačiau G. Z. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis), neišsaugojo likusio turto ir taip buvo užkirstos galimybės bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.

2.13.4. G. Z. VSDFV neteikė duomenų apie vadovės G. Z. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 5 punktas).

2.13.5. G. Z. veiksmų ir neveikimo visuma laikytina sąmoningai blogu UAB „Alkolta“ valdymu, kuris sukėlė įmonės nemokumą, o vėliau iš esmės pablogino įmonės padėtį, nebuvo išsaugotas įmonės turtas, t. y. egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys – jeigu G. Z. nebūtų sąmoningai blogai valdžiusi UAB „Alkolta“, UAB „Alkolta“ turtas būtų išsaugotas. Todėl yra pagrindas pripažinti UAB „Alkolta“ bankrotą tyčiniu, nustatant, kad G. Z. veiksmai ir neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

2.14. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Alkolta“ vadovu tapo M. B.. M. B. privedė UAB „Alkolta“ prie bankroto sąmoningai blogai valdydamas įmonę (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies; Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalis). UAB „Alkolta“ privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę pasireiškė šiais M. B. veiksmais ir neveikimu:

2.14.1. M. B. nesudarė ir neteikė Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų už 2019-2021 metus, taip pažeisdamas tuo metu galiojusio BAĮ 21 straipsnio 1 dalį (už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas) ir Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13 straipsnio 1 dalį (subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą) bei tuo metu galiojusio ĮFAĮ 26 straipsnį ir Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮAĮ) 26 straipsnį (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

2.14.2. M. B. neišsaugojo UAB „Alkolta“ turto. 2015 metų balanse nurodyta, jog UAB „Alkolta“ turi turto iš viso už 19 907 Eur. 2016 m. vasario 12 d. UAB „Alkolta“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 6 033,11 Eur sumai. Vėlesni turto operacijų dokumentai administratoriui nepateikti. M. B. nepaskelbus 2019-2021 metų UAB „Alkolta“ finansinių ataskaitų bei nesant kitų dokumentų, nėra galimybės nustatyti, ar turtas (ar jo dalis) buvo perduoti buvusios vadovės G. Z. M. B.

2.14.3. M. B. VSDFV neteikė duomenų apie vadovo M. B. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai; JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

2.14.4. M. B. veiksmų ir neveikimo visuma laikytina sąmoningai blogu UAB „Alkolta“ valdymu, kuris iš esmės pablogino įmonės padėtį, nebuvo išsaugotas įmonės turtas, t. y. egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys – jeigu M. B. nebūtų sąmoningai blogai valdęs UAB „Alkolta“, UAB „Alkolta“ turtas būtų išsaugotas. Todėl yra pagrindas pripažinti UAB „Alkolta“ bankrotą tyčiniu, nustatant, kad suinteresuoto asmens M. B. veiksmai ir neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

2.15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

3. Suinteresuoti asmenys G. Z. ir M. B. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodo, kad nesutinka su patikslintu pareiškimu ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą apie tai, kad UAB „Alkolta“ nemokumas galėjo kilti dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir / ar sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir / ar teisėtus interesus.

3.2. Byloje nėra įrodymų ir negali būti pagrįstai nustatyta, kad: suinteresuoti asmenys sąmoningai blogai valdė bendrovę, kas sukėlė bendrovės nemokumą, o vėliau iš esmės pablogino bendrovės padėtį; suinteresuotų asmenų veiksmai ir neveikimas tariamai sukėlė tyčinį bankrotą; bendrovės veikla buvo nuosekliai, kryptingai ir tyčia siekiama jos nemokumo, taip pat kad bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau, ir juo labiau tyčia, pabloginti jos turtinę padėtį ir kad ji buvo esmingai pabloginta; buvo kokių nors sąmoningų tyčinių bendrovės privedimo prie bankroto veiksmų; bendrovė buvo sąmoningai blogai valdoma, kad yra priežastinis ryšys su bendrovės nemokumu ir / arba su nemokios bendrovės padėties esminiu pabloginimu; bendrovės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

3.3. Bendrovė buvo įsteigta ir planuojama jos veikla buvo degtinės prekyba. Tuo tikslu bendrovei 2014 m. lapkričio 25 d. buvo išduota licencija verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 4L-276a. Po licencijos gavimo iš UAB „MB Projektai“ pagal 2014 m. lapkričio 26 d. paskolos sutartį pasiskolinusi piniginių lėšų veiklai, bendrovė įsigijo iš Baltarusijos įmonės degtinę, kurią planavo parduoti ir pardavė Lietuvos rinkoje. Tačiau dėl tuo metu nukritusių įvairių kitų gamintojų degtinės pardavimo kainų šis verslo modelis nepasiteisino ir nebuvo sėkmingas bei perspektyvus. Atsižvelgdama į tai, bendrovė daugiau alkoholinių gėrimų prekybos nebevykdė, nuo 2016 metų bendrovė savo veiklą faktiškai sustabdė ir iš esmės jokios daugiau realios veiklos nebevykdė, darbuotojų nebeturėjo ir darbo užmokesčio jiems, įskaitant ir suinteresuotus asmenis, nemokėjo, o nuo 2020 m. birželio 15 d. nustojo galioti ir bendrovei išduota licencija.

3.4. Pareiškėjo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriaus raštas „Dėl UAB „Alkolta“ kreditoriaus reikalavimo pateikimo“ taip pat parodo, kad: 1) bendrovė neturi jokių apdraustųjų asmenų; 2) bendrovės apdraustajai G. Z. VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 5-27-12936 įrašyta valstybinio socialinio draudimo pabaiga 2017 m. gegužės 1 d., todėl nuo šios datos nebeliko ir pareigos teikti duomenis bei informaciją; 3) bendrovės apdraustajam M. B. VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. VRE_SP1E-15453 įrašyta valstybinio socialinio draudimo pabaiga 2019 m. rugpjūčio 1 d., todėl nuo šios datos nebeliko ir pareigos teikti duomenis bei informaciją; 4) bendrovė nebuvo ir nėra skolinga VSDFV.

3.5. Dėl nurodytų priežasčių nuo 2016 metų ir nebuvo teikiamos Juridinių asmenų registrui finansinės ataskaitos bei duomenys VSDFV, kadangi bendrovė jokios veiklos nebevykdė.

3.6. Kaip matyti iš pridedamo Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (17.26-40) RES-212235, nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. bendrovė buvo išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, kadangi bendrovė nevykdė PVM apmokestinamos veiklos.

3.7. Iš pareiškėjo pateikto bendrovės banko sąskaitos išrašo ir į bylą pateiktos UAB „Finansininkų grupė“ ir UAB „Alkolta“ 2014 m. spalio 22 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2014-13 matyti, kad UAB „Finansininkų grupė“ bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė nuo pat bendrovės įsteigimo 2014 metais ir turėjo pareigą atlikti visus bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmus, inter alia (be kita ko), savalaikiai ir teisingai paruošti bei teikti deklaracijas, pažymas, pranešimus, ataskaitas, metinės finansinės atskaitomybės rinkinius ir kitus dokumentus valstybės institucijoms (Sutarties 2.1. punkto, 3 dalies nuostatos) ir už tai buvo atsakingi. Bendrovės vadovai tinkamai įgyvendino savo pareigą organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą, susitardami ir perduodami jos tvarkymą UAB „Finansininkų grupė“. Tuo metu galiojusio BAĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat buvo nustatyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus mažąsias bendrijas ir individualias įmones (BAĮ 10 straipsnio 2 dalis). Todėl pareiškėjo pareiškime nurodomi su bendrovės buhalterine apskaita susiję argumentai suinteresuotų asmenų, kaip bendrovės vadovų, atžvilgiu yra nepagrįsti ir atmestini, jau net nekalbant apie tai, kad neturi nieko bendro su bendrovės bankrotu, juo labiau tyčiniu jo sukėlimu.

3.8. Vieninteliai bendrovės kreditoriai bankroto byloje yra tik antros eilės kreditoriai VMI ir LUAB „MB Projektai“. Dėl VMI finansinio reikalavimo: 1) bendrovės įsiskolinimas VMI yra nedidelis, iš kurio mokestinės nepriemokos sumą sudaro tik 615,63 Eur dydžio suma, iš kurios gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos suma yra tik 164,95 Eur; 2) nors ir pareiškimo priedu Nr. 7 pateiktame rašte „Dėl finansinio reikalavimo pateikimo“ VMI nurodo, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. liepos 16 d., tačiau vėliau išnašoje Nr. 1 VMI patikslina, kad tai yra seniausios prievolės, o ne visos mokestinės nepriemokos, atsiradimo data. Byloje apskritai nėra nustatyta ir pagrįsta, kokiomis aplinkybėmis tokia mokestinė nepriemoka atsirado ir kada apie tai tapo žinoma. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai apie tai, kad po 2015 m. liepos 16 d. vykdant mokėjimus tariamai buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta mokėjimų eiliškumo tvarka.

3.9. Pareiškėjas nepagrįstai teigia apie tariamą 19 907 Eur dydžio bendrovės turto neišsaugojimą. Suinteresuoti asmenys pareiškia, kad joks bendrovės turtas niekada nebuvo prarastas, suinteresuoti asmenys jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir savo funkcijas atliko tinkamai, o pareiškėjo pareiškime keliamos prielaidos dėl tariamo bendrovės turto neišsaugojimo yra nepagrįstos ir neatitinkančios tikrovės. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių leisti daryti bent prielaidą apie tai, kad suinteresuoti asmenys būtų praradę ir / ar neišsaugoję kokio nors bendrovės turto. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi 2015 metų balansu, darydamas prielaidas apie vėlesnių laikotarpių bendrovės turto situaciją. Kaip matyti iš 2015 metų bendrovės balanso, iš nurodytos 19 907 Eur trumpalaikio turto sumos 2 486,00 Eur buvo per vienerius metus gautinos sumos ir 286 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Pareiškėjas pats pateikė teismui 2016 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą ir kitus dokumentus, iš kurių matyti, kad bendrovės materialusis turtas, t. y. turėtos prekės, buvo parduotas. Bendrovė negalėjo laikyti akcizinių prekių akciziniuose sandėliuose ilgą ir neapibrėžtą laiką, kadangi toks prekių sandėliavimas kiekvieną mėnesį kūrė itin dideles sąnaudas bendrovei už akcizinių prekių sandėliavimo ir saugojimo paslaugas. Vien jau šios aplinkybės ir paties pareiškėjo pateikti dokumentai paneigia niekuo nepagrįstas pareiškėjo prielaidas apie tai, kad bendrovės turtas tariamai nebuvo išsaugotas. Nuo aptariamų įvykių jau yra praėję beveik 8 metai ir suinteresuoti asmenys nebedisponuoja bendrovės dokumentais, todėl jų galimybės tinkamai ir išsamiai atsikirsti į pareiškėjo nepagrįstus ir deklaratyvius teiginius objektyviai yra apribotos.

3.10. Atkreiptinas dėmesys ir į kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad „Kadangi bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, padaryta remiantis vien pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu ir nenustačius, jog dėl to iš esmės padidėjo kreditorių reikalavimų suma ir įmonės skolos, nepakankama konstatuoti, jog buvo pažeistos ĮBĮ nuostatos” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

3.11. Bendrovės bankrotą lėmė ne kokie nors sąmoningi, tyčiniai neteisėti suinteresuotų asmenų veiksmai ar neveikimas, o įprasta ir natūrali verslo nesėkmė ir nepasiteisinusi, nepavykusi suplanuota ekonominė veikla. Pareiškėjo prašymas yra grindžiamas deklaratyviais, selektyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais apie tariamai neteisėtus suinteresuotų asmenų veiksmus ar neveikimą, kurie jokiu būdu neleidžia daryti net prielaidos apie tai, kad nagrinėjamu atveju galėtų egzistuoti JANĮ 70 straipsnyje numatyti tyčinio bankroto požymiai ir pagrindai.

4. Kreditorė LUAB „MB projektai“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Adminova“, atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą patenkinti ir UAB „Alkolta“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4.1. LUAB „MB projektai“ vadovu nuo 1995 m. gegužės 18 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „MB Projektai“ įsiteisėjimo dienos buvo buvęs BUAB „Alkolta“ vadovas, suinteresuotas asmuo M. B.

4.2. LUAB „MB projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-135-1120/2022, teismui konstatuojant, jog „Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). <...> priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra preziumuojamas, jei dokumentų trūksta dėl vadovo ar kito suinteresuoto asmens kaltės ir dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta didžioji dalis kreditorių reikalavimų.“.

4.3. Akivaizdu, jog LUAB „MB projektai“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu tuo pačiu pagrindu, kuriuo šioje civilinėje byloje prašoma pripažinti tyčiniu LUAB „Alkolta“ bankrotą. Svarbu atkreipti dėmesį, jog asmuo, neperdavęs jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų tiek LUAB „MB projektai“ bankroto byloje, tiek LUAB „Alkolta“ bankroto byloje yra tas pats – M. B., t. y. tokie asmens veiksmai – informacijos slėpimas, netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas – yra sistemingai pasikartojantys.

4.4. LUAB „MB projektai“ bankrotą pripažinus tyčiniu ir tuo pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą, M. B. perdavė LUAB „MB projektai“ nemokumo administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentus pagal dokumentų priėmimo–perdavimo aktą. Įvertinus perduotus dokumentus, buvo inicijuota eilė civilinių bylų ir ikiteisminių tyrimų, tokių kaip skolos iš M. B. priteisimo (suma virš 1 mln. Eur) ir kt., dėl ko tikėtina, jog LUAB „Alkolta“ bankroto byloje neperduodamas jokių įmonės dokumentų nemokumo administratoriui, suinteresuotas asmuo siekia nuslėpti sudarytus sandorius / skolos sumas ir pan.

4.5. Įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-135-1120/2022, taikytinos ĮBĮ nuostatos patikslinto pareiškimo nagrinėjimui, kadangi ir LUAB „Alkolta“ bankroto byloje „<...> dokumentų nemokumo administratorei neperdavimas, kuriuo grindžiamas netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, vyko jau iškėlus pareiškėjai bankroto bylą, t. y. galiojant JANĮ, tačiau faktiniai įrodinėjami veiksmai (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas) buvo atliekami dar iki bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, t. y. galiojant ĮBĮ. Atsižvelgiant į tai, kad veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas) buvo atliekami galiojant ĮBĮ, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra taikytinos ne JANĮ, o ĮBĮ nuostatos“.

5. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad atsižvelgiant į LUAB „Alkolta“ nemokumo administratoriaus pareiškime nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, prašymas pripažinti LUAB „Alkolta“ bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl LUAB „Alkolta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

7. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1891-854/2023 (šiuo metu bylos Nr. eB2-676-854/2024) UAB „Alkolta“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Aivaras Aleksiejevas. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 16 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

8. Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Alkolta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 69 178,82 Eur sumai: i) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 912,63 Eur finansinis reikalavimas ir LUAB „MB projektai“ 68 266,19 Eur finansinis reikalavimas. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 16 d.

9. Teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nuspręsta BUAB „Alkolta“ bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka.

10. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad UAB „Alkolta“ registre įregistruota 2014 m. spalio 14 d., jos veiklos tikslai ir rūšys: didmeninė ir mažmeninė prekyba įvairios paskirties prekėmis, įskaitant prekybą alkoholiu, prekių importas į Lietuvos Respubliką ir eksportas, prekių sandėliavimas, saugojimas; paslaugų teikimas: marketingo paslaugos, krovinių ekspedicija ir logistika, su krovinio tvarkymu susijusios paslaugos; kita veikla. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2014 m. lapkričio 25 d. atsakovei išdavė licenciją verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 4L-276a, kuri galiojo iki 2020 m. birželio 15 d.

11. Remdamasis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 75 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad PVM mokėtojas Inspekcijos duomenimis nevykdo PVM apmokestinamos veiklos, Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyrius 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (17.26-40) RES-212235, UAB „Alkolta“ išregistravo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų.

12. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad įmonės vadovu nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. (vadovavimo pradžios faktas įregistruotas 2014 m. spalio 14 d.) iki 2015 m. vasario 2 d. (vadovavimo pabaigos faktas įregistruotas 2015 m. vasario 10 d.) buvo D. L.; nuo 2015 m. vasario 2 d. (vadovavimo pradžios faktas įregistruotas 2015 m. vasario 10 d.) iki 2019 m. liepos 31 d. (vadovavimo pradžios faktas įregistruotas 2019 m. rugpjūčio 13 d.) – G. Z.; nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. (vadovavimo pradžios faktas įregistruotas 2019 m. rugpjūčio 13 d.) įmonės vadovu buvo paskirtas M. B. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-476-232/2021 (šiuo metu civilinės bylos Nr. B2-54-580/2024) M. B. apribota teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. gruodžio 16 d.) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo

13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tyčinio bankroto požymius atitinkančius buvusių LUAB „Alkolta“ vadovų G. Z. ir M. B. veiksmus (bankroto bylos bendrovei laiku neinicijavimą, atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimą, duomenų Juridinių asmenų registrui ir VSDFV neteikimą, turto neišsaugojimą) nurodo buvus atliktus galiojant tiek ĮBĮ (galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.), tiek ir JANĮ (galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.), todėl klausimas dėl LUAB „Alkolta“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas vadovaujantis tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatomis.

Dėl bendrovės nemokumo momento

15. Nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, kadangi tiek ĮBĮ, tiek JANĮ tyčinio bankroto kriterijaus taikymą sieja su bendrovės nemokumo būkle. Tik nustačius bendrovės nemokumo momentą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad, remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, LUAB „Alkolta“ nemoki tapo 2016 m. sausio 8 d., kadangi jos pradelsti įsipareigojimai sudarė 14 545,84 Eur, o turimas turtas – 19 907 Eur, t. y. pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

17. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi – įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

18. Kasacinio teismo praktikoje teisinio nemokumo būsena aiškinama plačiau nei yra įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

19. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

20. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartyje, iškeldamas UAB „Alkolta“ bankroto bylą, nustatė, kad bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Juridinių asmenų registrui finansinės ataskaitos paskutinį kartą buvo pateiktos už 2015 metus. Iš pateiktų 2015 metų balanso duomenų (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad atsakovė 2015 metais turėjo iš viso 19 907 Eur vertės turto, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 17 135 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 2 486 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 286 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 55 965 Eur. Iš šio balanso duomenų taip pat matyti, kad atsakovė 2014 metais (nuo įsteigimo pradžios 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) turėjo iš viso 25 217 Eur vertės turto, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 24 178 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 246 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 793 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 29 933 Eur. Iš 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2021 metais atsakovė turėjo 31 342 Eur nuostolį, o praėjusiais ataskaitiniais metais (2014 metais už laikotarpį 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) – 7 612 Eur nuostolį.

21. Turto arešto aktų registro duomenimis atsakovės turtui nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo taikomas areštas, užtikrinant kreditorės VMI reikalavimus (vykdomoji byla Nr. 32-974/16); nuo 2022 m. balandžio 21 d. – areštas (pakeitimai – 2022 m. balandžio 27 d.), užtikrinant kreditorės UAB „MB projektai“ reikalavimus (vykdomoji byla Nr. 0128/22/00673). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu išieškotojų naudai vykdomosios bylos Nr. 0032/16/00974, Nr. 0128/22/00673, Nr. 0128/22/01549 pradėtos vykdyti atitinkamai nuo 2016 m. liepos 13 d., 2022 m. balandžio 26 d. ir 2022 m. rugsėjo 12 d.

22. VSDFV informacinės sistemos duomenis bankroto bylos UAB „Alkolta“ iškėlimo metu bendrovėje nedirbo nė vienas darbuotojas.

23. Iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „Alkolta“ savo veiklą iš esmės pradėjo ir ją finansavo skolintomis lėšomis iš LUAB „MB projektai“. Remiantis 2014 m. lapkričio 26 d. paskolos sutartimi Nr. 14/11/26 UAB „MB projektai“ suteikė UAB „Alkolta“ 80 000 Eur (23 169,60 Eur) dydžio paskolą 12 mėnesių terminui, kartu mokant 8 procentų dydžio metines palūkanas (Sutarties 1.1. punktas). Tą pačią dieną (2014 m. lapkričio 26 d.) UAB „Alkolta“ pavedimu apmokėjo 23 066,4 Eur sumą Baltarusijos įmonei OAO „Vitebskii likero-vodachnyi zavod Pridvinie“ už įsigyjamas prekes. Kaip paaiškino suinteresuoti asmenys, už šias lėšas bendrovė įsigijo iš Baltarusijos įmonės degtinę, kurią planavo parduoti ir pardavė Lietuvos rinkoje.

24. Remiantis į bylą pateiktais įrodymais – UAB „Alkolta“ AB Šiaulių banko sąskaitos išrašais už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. bei už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., matyti, kad UAB „Alkolta“ nuo įsisteigimo pradžios bent jau iki 2015 m. gruodžio 16 d. veiklą iš esmės vykdė – tiekė prekes pirkėjams, pati įsigijo prekes / paslaugas, mokėjo akcizą, darbo užmokestį, gyventojų pajamų mokestį, VSDFV įmokas, mokėjo už bendrovei teikiamas buhalterines paslaugas, prekių sandėliavimą.

25. Banko sąskaitų išrašų duomenys patvirtina ir tai, kad bendrovės veikla ne tik jos įsteigimo pradžioje, tačiau ir toliau buvo finansuojama ir iš esmės gyvybinga iš LUAB „MB projektai“ pasiskolintų lėšų dėka. Nustatyta, kad LUAB „MB projektai“ į UAB „Alkolta“ banko sąskaitą atliko šiuos mokėjimo pavedimus, juos įvardindama paskolomis: 2015 m. sausio 7 d. – 5 000 Eur; 2015 m. sausio 22 d. – 710 Eur; 2015 m. vasario 27 d. – 7 580 Eur; 2015 m. kovo 3 d. – 1 550 Eur; 2015 m. kovo 4 d. – 1 550 Eur; 2015 m. kovo 5 d. – 1 500 Eur; 2015 m. kovo 6 d. – 4 000 Eur; 2015 m. kovo 9 d. – 400 Eur; 2015 m. kovo 10 d. – 1 000 Eur; 2015 m. kovo 13 d. – 6 700 Eur; 2015 m. kovo 16 d. – 3 000 Eur; 2015 m. balandžio 21 d. – 250 Eur; 2015 m. balandžio 30 d. – 500 Eur; 2015 m. gegužės 22 d. – 200 Eur; 2015 m. rugpjūčio 31 d. – 2 000 Eur. Didžioji šių paskolintų lėšų dalis buvo skiriama akcizams už išimtas prekes iš sandėlio mokėti; lėšų gavėjas – UAB „Terminal“. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik LUAB „MB projektai“ pervestų ir UAB „Alkolta“ sumokėtų UAB „Terminal“ sumų panašius dydžius, tačiau ir tai, kad akcizai už išimtas prekes iš sandėlio dažniausiai buvo sumokami tą pačią dieną ar netrukus po to, kai atsakovei būdavo pervedama paskolos suma.

26. Taigi, vertinant LUAB „MB projektai“ atsakovei UAB „Alkolta“ suteiktas paskolas matyti, kad iš viso atsakovei bankiniais pavedimais buvo pervesta 59 109,60 Eur suma. Nustatyta, kad UAB „Alkolta“ 2015 m. kovo 16 d. LUAB „MB projektai“ grąžino 477,33 Eur palūkanas, o 2015 m. balandžio 2 d. – 15 000 Eur paskolos sumą.

27. Iš į bylą pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad 2015 metais UAB „Alkolta“ pardavė dalį prekių pirkėjams UAB „Plaunu pats“, UAB „Džamina“, UAB „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“, UAB „Istvestas“. Paskutiniai duomenys apie gautas lėšas už prekes yra 2015 m. gruodžio 16 d. (UAB „Istvestas“ pervedė atsakovei 3 614,43 Eur sumą).

28. Byloje esantys duomenys po 2015 m. gruodžio 16 d. teismui leidžia spręsti, kad atsakovės UAB „Alkolta“ finansinė padėtis po šios datos prastėjo; šie duomenys atskleidžia, kad iš bendrovės banko sąskaitoje turimų lėšų buvo dengiami atsakovės įsiskolinimai (2015 m. gruodžio 17 d. atsakovė 2 102,64 Eur sumą pervedė UAB „Terminal“ (už keturis mėnesius); padengė 240,60 Eur skolą UAB „Finansininkų grupė“, sumokėjo 379,59 Eur UAB „Tele2“, 50 Eur skolų išieškojimo mokestį UAB „Skolų valdymo centras“, kt.). Paskutiniai banko sąskaitos išrašuose esantys duomenys apie transakcijas užfiksuoti 2016 m. sausio 28 d. – per PLAIS nurašytos 43,27 Eur lėšos VSDFV naudai.

29. Taip pat nustatyta, kad UAB „Alkolta“ 2016 m. vasario 12 d. UAB „Istvestas“ išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras: PVM sąskaitą faktūrą Serija AKI Nr. 00033 už parduotas prekes (alkoholį), suma – 6 033,11 Eur, bei kreditinę PVM sąskaitą faktūrą 604,12 Eur sumai (nuolaida dėl pakuočių). Duomenų, ar UAB „Alkolta“ už parduotas prekes gavo 5 428,99 Eur (6 033,11 Eur – 604,12 Eur), byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

30. Pažymėtina tai, kad kreditoriaus LUAB „MB projektai“ bankroto byloje patvirtintas 68 266,19 Eur finansinis reikalavimas iš esmės susidarė 2014 m. lapkričio 26 d. paskolos sutarties pagrindu (paskolos grąžinimo terminas – 2015 m. lapkričio 26 d.), taip pat dėl laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. papildomai suteiktų paskolų iš viso 35 940 Eur sumai (duomenų apie paskolų grąžinimo terminus nėra), taip pat dėl patalpų nuomos pagal PVM sąskaitas faktūras nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-14140-987/2022 dėl to LUAB „MB projektai“ iš UAB „Alkolta“ priteista 6 777,47 Eur), taip pat 4 102,93 Eur procesinės palūkanos (6 proc.), paskaičiuotos minėto 2022 m. balandžio 22 d. teismo įsakymo pagrindu.

31. Tuo tarpu kreditorės VMI bankroto byloje patvirtintą 912,63 Eur finansinį reikalavimą sudaro: i) mokestinės nepriemokos: 164,95 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 450,68 Eur pridėtinės vertės mokestis, bei ii) 297 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) į valstybės biudžetą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-14140-987/2022.

32. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis į bylą tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotų asmenų pateiktais įrodymais, viešų registrų duomenimis, daro išvadą, kad turimų duomenų pagrindu galimybė vienareikšmiškai nustatyti tikslų atsakovės nemokumo momentą yra apsunkinta.

33. Nagrinėjamu atveju didžiąją dalį atsakovės turimų įsipareigojimų sudarė iš LUAB „MB projektai“ gautos paskolos, tačiau įvertinus tai, kad 2014 m. lapkričio 26 d. paskolos sutarties pagrindu suteikta 80 000 Eur (23 169,60 Eur) paskola su 8 proc. palūkanomis turėjo būti grąžinta per 12 mėn. terminą, t. y. iki 2015 m. lapkričio 26 d., tai, kad UAB „Alkolta“ 2015 m. kovo 16 d. grąžino LUAB „MB projektai“ 477,33 Eur palūkanų, o 2015 m. balandžio 2 d. – 15 000 Eur paskolos sumos, taip pat tai, kad nėra aiškūs laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. suteiktų paskolų grąžinimo terminai, teismas daro išvadą, kad atsakovės nemokumo bet kuriuo atveju konstatuoti anksčiau 2015 m. lapkričio 26 d. nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai). Visgi po šios datos turimi duomenys patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis ėmė prastėti, po 2015 m. gruodžio 17 d. jau buvo dengiami atsakovės turimi įsiskolinimai, realiai pajamų bendrovė iš veiklos negavo, lėšų veiklai vykdyti nebesiskolino (tokių duomenų nėra).

34. Todėl, be kita ko, įvertinus ir paskutinius Juridinių asmenų registrui pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovė 2015 metus užbaigė turėdama 19 907 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 55 965 Eur (tikėtina, kad dalį šios sumos jau sudarė ir paskolos, suteiktos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.), konstatuotina, kad UAB „Alkolta“ nemoki buvo vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d.

Dėl tyčinio bankroto požymių

35. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas. Šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).

36. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti.

37. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikta tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas).

38. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

39. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, kuris nulėmė įmonės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020; 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-934/2023).

40. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

41. Vadovaujantis aktualiu teisiniu reglamentavimu, tyčinio bankroto požymiai nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalyse bei JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje.

42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2024 m. sausio 23 d. patikslintą pareiškimą dėl tyčinio bankroto grindžia tuo, kad buvusi UAB „Alkolta“ vadovė G. Z. laiku neinicijavo bendrovės bankroto, pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, taip pat, kad buvę bendrovės vadovai G. Z. ir M. B. neteikė duomenų Juridinių asmenų registrui ir VSDFV bei neišsaugojo bendrovės turto, t. y. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintų tyčinio bankroto požymių buvimu. Teismas pažymi, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 23 d. patikslintame pareiškime nebedėsto argumentų dėl bendrovės dokumentų neperdavimo ir buhalterinės bendrovės apskaitos tvarkymo aplaidžiai.

- dėl bankroto bylos neinicijavimo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas)

43. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu egzistuoja požymis, dėl kurio kilo bankrotas – įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

44. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys) pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

45. ĮBĮ 8 straipsnio l dalis numatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

46. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

47. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Vien pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas, nenustačius, jog dėl to iš esmės padidėjo kreditorių reikalavimų suma ir įmonės skolos, nėra pakankamas konstatuoti, jog buvo pažeistos ĮBĮ nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, 26 punktas).

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Alkolta“ nemoki tapo vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d., todėl darytina išvada, kad tuo metu buvusi vadovė G. Z. turėjo pareigą inicijuoti bendrovės bankrotą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Visgi, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė – įstatyme numatytos vadovo pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą vadovaujamai bendrovei pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokie buvusios vadovės veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip tyčinio bankroto požymis. Pažymėtina tai, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovei tapus nemokiai, ji tuo metu (nuo 2016 metų) realiai įprastinės ūkinės komercinės veiklos jau nevykdė, tą atsiliepime į patikslintą pareiškimą, be kita ko, patvirtino ir patys suinteresuoti asmenys (CPK 178, 185 straipsniai).

49. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuo nustatyto UAB „Alkolta“ nemokumo momento buvusiai bendrovės vadovei nesikreipus į teismą dėl UAB „Alkolta“ bankroto bylos iškėlimo bendrovės finansinė situacija dar pablogėjo, t. y. kad būtų padidėjusi jos kreditorių reikalavimų suma (pastebėtina, kad dviejų kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai atsakovės bankroto byloje buvo patvirtinti, susidarė iki nustatyto bendrovės nemokumo momento), augusios bendrovės skolos (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėjas šių aplinkybių byloje neįrodinėjo, iš esmės apsiribodamas vien tik buvusios bendrovės vadovės nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo faktu (CPK 178 straipsnis). Todėl, įvertinus tai, jog byloje nėra nustatyta, kad nuo nemokumo momento bendrovės būklė būtų buvusi pabloginta iš esmės ir kad tas pabloginimas būtų buvęs nulemtas tuo metu buvusios vadovės G. Z. tyčinių, sąmoningų veiksmų (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis), nėra pagrindo pripažinti UAB „Alkolta“ bankroto tyčiniu remiantis šiuo požymiu.

50. Teismas šiuo aspektu papildomai pažymi, kad tyčinio bankroto nepripažinimas šiuo požymiu, neatima iš nemokumo administratoriaus teisės, esant įstatyme numatytiems pagrindams, įrodinėjant civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai), reikšti ieškinį buvusiems bendrovės vadovams dėl žalos atlyginimo. Bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratoriaus ieškinys buvusiems juridinio asmens valdymo organų nariams, reikalaujant žalos, grindžiamos įstatyme įtvirtintos imperatyvios pareigos laiku inicijuoti faktiškai nemokaus juridinio asmens nemokumo procesą pažeidimu ar kitais pagrindais, atlyginimo, yra savarankiškas bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo gali būti naudojamasi nepriklausomai nuo to, juridinio asmens bankrotas pripažintas tyčiniu ar ne.

- dėl duomenų neteikimo Juridinių asmenų registrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, turto neperdavimo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas)

51. Kaip jau minėta, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu egzistuoja požymis, dėl kurio kilo bankrotas – įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

52. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

53. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius patikslintame pareiškime nebesiremia tuo, kad UAB „Alkolta“ buhalterinė apskaita galimai buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, tačiau teigia, kad buvę bendrovės vadovai neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, atitinkamai G. Z. – už 2016–2018 metus, o M. B. – už 2019–2021 metus.

54. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį tarp įmonės vadovo pareigų nurodytas ir juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Remiantis ĮAĮ 28 straipsnio 3 dalimi, įmonės vadovas užtikrina įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją.

55. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

56. Tiek CK 2.66 straipsnio 4 dalis, tiek ABĮ 58 straipsnio 3 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (2015 m. gruodžio 9 d. redakcija) 123 punktas nustato, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai yra patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Kadangi eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), bendrovei tenka pareiga vėliausiai iki einamųjų metų gegužės 31 d. pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui už praėjusius mokestinius metus.

57. Nustatyta, kad UAB „Alkolta“ Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016–2022 metus (atsakovei bankroto byla iškelta 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. gegužės 16 d.). Visgi pareiškėjas šios pareigos nevykdymą su M. B. sieja tik nuo 2019 metų iki 2021 metų (nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. gruodžio 16 d. M. B. apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu).

58. Ginčo dėl to, kad buvę UAB „Alkolta“ vadovai turėjo pareigą kiekvieno jų vadovavimo bendrovei laikotarpiu teikti Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra.

59. Teismas, visų pirma, pažymi, kad suinteresuoti asmenys atsiliepime į patikslintą pareiškimą nepagrįstai teigia, kad tai, jog jie, remiantis 2014 m. spalio 22 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2014-13, UAB „Alkolta“ finansinių dokumentų tvarkymą buvo perdavę buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei – UAB „Finansininkų grupė“, atleidžia juos nuo įstatyme numatytų pareigų vykdymo – šiuo atveju finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pabrėžtina, kad vadovas, priešingai nei dalyvis, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).

60. Todėl sutartinių teisinių santykių su įmone, teikiančia finansinės apskaitos paslaugas, turėjimas, nėra pagrindas pasibaigti/pasikeisti įstatyme numatytoms imperatyvioms bendrovės valdymo organo – vadovo, pareigoms, įskaitant ir finansinės atskaitomybės sudarymą ir teikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrovės vadovas visais atvejais yra atsakingas už šios pareigos vykdymą (nepriklausomai nuo to, kad jai įgyvendinti pasitelkia trečiuosius asmenis), ką patvirtina ir anksčiau minėtas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika.

61. Visgi teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, taikant tyčinio bankroto požymį – finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas, privalu nustatyti ne tik nurodytos aplinkybės egzistavimą (pareigos teikti finansines ataskaitas nevykdymą), bet ir tai, ar šie veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, kadangi tiek ĮBĮ straipsnio 2, 3 dalyse, tiek JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalyje bei JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytos tyčinio bankroto apibrėžties.

62. Šiuo gi atveju, teismo vertinimu, pareiškėjas byloje neįrodė, kad finansinės ataskaitos už 2016–2021 metus Juridinių asmenų registrui buvo nepateiktos sąmoningai, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog UAB „Alkolta“ veiklos po 2016 metų nevykdė (jau 2015 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus sprendimu atsakovė buvo išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų), be to, kaip jau minėta, kreditorių reikalavimai iš esmės susidarė iki 2016 metų, duomenų, kad po 2016 metų atsakovės finansinė padėtis būtų pablogėjusi, atsiradę naujų įsiskolinimų, būtų esmingai pažeisti bendrovės ir jos kreditorių interesai, nėra. Nemokumo administratorius šių aplinkybių byloje ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

63. Todėl, nors finansinių atskaitomybės dokumentų nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir sudaro pagrindą spręsti, kad buvę bendrovės vadovai nevykdė jiems įstatyme numatytos pareigos, tačiau laikotarpiais, kuriais nebuvo teikiami šie duomenys, UAB „Alkolta“ nevykdant realios ūkinės komercinės veiklos, spręstina, kad tokie nustatyti veiksmai, vertinant juos kartu su tyčinio bankroto apibrėžtimi (ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalis; JANĮ 70 straipsnio 1 dalis), šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo pripažinti UAB „Alkolta“ bankroto tyčiniu, remiantis šiuo pagrindu. Visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir nepripažinus UAB „Alkolta“ bankroto tyčinio šiuo požymiu, nemokumo administratorius ir/ar kreditoriai nepraranda teisės inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti žalos atlyginimo, etc., įrodinėdami esant tam sąlygas (FAĮ 21 straipsnio 2 dalis, ĮAĮ 28 straipsnis).

64. Nors pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodo ir tai, kad buvę UAB „Alkolta“ vadovai VSDFV neteikė duomenų apie abiejų jų, kaip vadovų, pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, tačiau detaliau šių vadovų veiksmų, kaip tyčinio bankroto požymio, susiejant juos su sąmoningu blogu bendrovės valdymu, vadovų tyčia išvengti įsiskolinimų kreditoriams mokėjimo, pareiškėjas neįrodinėja (CPK 178 straipsnis). Iš pareiškėjo teiginių nėra aišku, kokiu būdu ši jo nurodoma aplinkybė privedė UAB „Alkolta“ prie bankroto ar vėliau, esant jai nemokiai (nuo 2016 metų), esmingai pablogino jos finansinę padėtį, galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi UAB „Alkolta“ bankroto byloje patvirtinti tik dviejų kreditorių – VMI ir LUAB „MB Projektai“, finansiniai reikalavimai, tuo tarpu į bylą nėra pateikta duomenų, kad UAB „Alkolta“ yra skolinga ir VSDFV.

65. Nemokumo administratorius, remdamasis 2015 metų balansu, taip pat nurodo, kad buvę UAB „Alkolta“ vadovai neišsaugojo bendrovės turto (19 907 Eur), t. y. jis nemokumo administratoriui nebuvo perduotas. Ši aplinkybė, pareiškėjo teigimu, greta kitų jau nurodytų (bankroto atsakovei laiku neinicijavimo, duomenų neteikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui, VSDFV), sudaro pagrindą pripažinti UAB „Alkolta“ bankrotą tyčiniu. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais.

66. Teismas pažymi, kad bendrovės dokumentų ir turto neperdavimas jau iškėlus įmonei bankroto bylą savaime nepagrindžia tyčinio bankroto požymio egzistavimo. Tuo atveju, jei nėra įrodymų, kad turto įmonėje apskritai buvo arba įrodoma, kad dokumentai bei turtas nemokumo administratorei yra neperduoti dėl objektyvių, ne nuo vadovo valios priklausančių priežasčių arba turtas tebėra, nors dokumentai ir prarasti, arba turto nebėra dėl objektyvių priežasčių, bankrotas šiuo pagrindu negali būti pripažintas tyčiniu, nes nemokumą sukėlė ne turto ir dokumentų neperdavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-79-1120/2022, 35 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad turto neperdavimas nemokumo administratoriui niekaip nėra susijęs su kilusia atsakovės nemokumo būkle ar esminiu nemokios įmonės padėties pabloginimu, todėl negali būti vertinamas kaip pagrindžiantis suinteresuoto asmens sąmoningą siekį privesti atsakovę prie bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-773-1120/2021, 39 punktas).

67. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo tuo remiantis pripažinti UAB „Alkolta“ bankrotą tyčiniu. Pažymėtina tai, kad nors nemokumo administratorius ir nurodė, kad nebuvo perduotas 19 907 Eurt vertės turtas (nurodytas 2015 metų balanse), visgi nevertino to, kad visas šis turtas iš esmės yra trumpalaikis (atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 17 135 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 2 486 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 286 Eur), taip pat to, kad dalis šio turto (prekių) vėliau buvo parduota UAB „Istvestas“. Nemokumo administratorius dėl šių aplinkybių patikslintame pareiškime nepasisakė, jų nesusiejo su sąmoningu blogu bendrovės valdymu (CPK 178 straipsnis).

68. Jau minėta, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

69. Tiek teisinis reguliavimas, tiek teismų praktika sudaro pagrindą daryti išvadą, kad vien tik tam tikro turto neperdavimas nemokumo administratoriui savaime nesudaro pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu, tačiau esant tam tikriems duomenims, kurie buvo atlikti su tokiu turtu iki nemokumo bylos iškėlimo, jau esant įmonei nemokiai, gali būti atliekamas tokių sandorių įvertinimas pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalių ir JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, be to, atitinkami veiksmai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.). Taigi tyčinio bankroto nekonstatavimas savaime nelemia išvados, kad bankrutuojančiai įmonei jos valdymo organų veiksmais nebuvo padaryta žala, ir neatima iš bankrutuojančios įmonės galimybės šią žalą įrodinėti įstatymų nustatyta tvarka.

70. Tuo tarpu šioje byloje nemokumo administratorius, prašydamas UAB „Alkolta“ bankrotą pripažinti tyčiniu, neįrodinėjo to, kad buvo sudaryti bendrovei nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi sandoriai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas; JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t. y. neįrodinėjo kitų, negu šioje nutartyje jau aptarti, tyčinio bankroto požymių.

- dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (ne)pažeidimo (ĮBĮ 20 straipsnio 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas)

71. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

72. Kasacinis teismas, vertindamas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto turinį, yra nurodęs, jog šiame punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, 23 punktas).

73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesant nemokios įmonės skolų darbuotojams, vien faktinių aplinkybių, kad įmonės vadovas nedelsdamas nesikreipė dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir kad įmonei atsiskaitant su kreditoriais buvo pažeista įstatymu nustatyta atsiskaitymo tvarka, nustatymas tyčinio bankroto nepreziumuoja (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Dėl to teismas, nustatęs, kad įmonės vadovas, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip pat kad pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, turėtų atsižvelgti ir vertinti įmonės nemokumo mastą ir trukmę iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, taip pat atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo mastą, vadovo veiksmus įmonei tapus nemokiai, atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo priežastis ir vadovo, kuris veikė pažeisdamas įstatymų reikalavimus, siekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 22 punktas).

74. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 32 punktas).

75. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis).

76. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius, remdamasis atsakovės banko sąskaitos išrašo duomenimis, tyčinio bankroto požymį, įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte, grindžia tuo, kad UAB „Alkolta“, nuo 2015 m. liepos 16 d., turėdama mokestinę nepriemoką VMI (kreditorės bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 912,63 Eur), po 2015 m. liepos 16 d. atliko kitus mokėjimus, taip pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą mokėjimo eiliškumą.

77. Iš UAB „Alkolta“ bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad VMI bankroto byloje patvirtintą 912,63 Eur finansinį reikalavimą sudaro: i) mokestinės nepriemokos: 164,95 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 450,68 Eur pridėtinės vertės mokestis, bei ii) 297 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) į valstybės biudžetą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-14140-987/2022). VMI nemokumo administratoriui adresuotame prašyme įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos turimą reikalavimą nurodyta, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. liepos 16 d. (rašte pažymima, kad tai seniausios prievolės atsiradimo data).

78. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nemokumo administratoriaus argumentus, teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo sutikti, kad šiuo atveju yra pagrindas UAB „Alkolta“ bankrotą pripažinti tyčiniu nemokumo administratoriaus nurodomu pagrindu (ĮBĮ 20 straipsnio 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismas pažymi tai, kad nors, remiantis 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, VMI atsiskaitymai (mokamas gyventojų pajamų mokestis) turi būti vykdomi trečiąja eile, t. y. pirmesne eile negu kitų, penktoje eilėje, esančių kreditorių reikalavimai, visgi ši aplinkybė savaime nėra pagrindas spręsti UAB „Alkolta“ bankrotą esant tyčinį.

79. Visų pirma pastebėtina tai, kad nemokumo administratorius pareiškime nedetalizuoja, kokie jo įvardinti „kiti mokėjimai“, kokio masto, kada ir kokiems kreditoriams buvo atlikti, nevertina jų pagrįstumo, dėl kokių priežasčių tas buvo padaryta, t. y. ar siekiant išvengti prievolių tam tikriems kreditoriams (įskaitant VMI) vykdymo ar turint tikslą nepertraukiamai vykdyti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, taip pat kaip atskiri mokėjimai tuo metu galėjo turėti įtakos bendrovės finansinei būklei, galimybei tenkinti kreditorių reikalavimus, įvertinus ir tai, kad nemokumo administratorius iš esmės akcentuoja tik VMI nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį, kuris 2015 m. liepos 16 d. sudarė sąlyginai nedidelę sumą – 164,95 Eur (CPK 178 straipsnis).

80. Tuo tarpu teismas, vertindamas į bylą pateiktų banko sąskaitos išrašų duomenis, neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsiskaitymais su kitais paskesnės eilės kreditoriais buvo siekiama tyčia išvengti ar apriboti pirmesnės eilės kreditorių (šiuo atveju – VMI) reikalavimų patenkinimą. Banko sąskaitose esančių daugumos mokėjimo pavedimų paskirtys (pavyzdžiui, akcizas už išimamas prekes, sandėliavimas) patvirtina, kad šie mokėjimai buvo atliekami bendrovei siekiant vykdyti jos ūkinę komercinę veiklą (prekybą alkoholiniais preparatais), ją tęsti, tam panaudojant ir skolintas lėšas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, to neįrodinėjo ir nemokumo administratorius, tik deklaratyviai nurodydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytą mokėjimo eiliškumo pažeidimo faktą (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, pažymėtina ir tai, kad iš esmės atsiskaitymai su kontrahentais vyko tuomet, kai UAB „Alkolta“ dar nebuvo nemoki (nustatytas bendrovės nemokumo momentas – 2015 m. gruodžio 31 d.) ir pareiga inicijuoti bendrovės bankrotą dar nebuvo kilusi.

81. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius neįrodė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytų visų sąlygų, kurioms esant, UAB „Alkolta“ bankrotas galėtų būti pripažintas tyčiniu (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

82. Teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, ir teismo išvados šios kategorijos ginčuose negali remtis prielaidomis ar tikimybėmis. Vadinasi, teismo išvados dėl įmonės nemokumo, tyčinio bankroto pagrindo grindžiamos tikimybių pusiausvyros principu, negali būti pripažintos pakankamomis, sprendžiant dėl tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-881/2022; 21 punktas; 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-934/2023).

83. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1123-781/2020).

84. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir kt.). Taigi, įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

85. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose negali būti suprantama, kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veikos epizodo įtakos bendrovės mokumui, t. y. teismui negali būti perkeliama įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Šaliai nepateikus duomenų, kad toks priežastinis ryšys egzistuoja, teismas konstatuoja tyčinį bankrotą esant neįrodytą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-773-1120/2021).

86. Nurodytų išaiškinimų kontekste, atsižvelgdamas į anksčiau teismo nustatytas ir šioje nutartyje aptartas aplinkybes, kompleksiškai įvertinęs tiek nagrinėjamos, tiek LUAB „Alkolta“ bankroto medžiagą, teismas šiuo atveju neturi neabejotino pagrindo spręsti, jog LUAB „Alkolta“ bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų, o konkrečiai – buvusių bendrovės vadovų G. Z. ir M. B. veiksmai, kuriais būtų tyčia kryptingai bei nesąžiningai sukeltas bendrovės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės finansinė padėtis. Pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė, kad LUAB „Alkolta“ bankrotas būtų buvusių bendrovės vadovų netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė (šiuo atveju nepasiteisinusi prekybos alkoholiu ūkinė komercinė veikla) (CPK 178, 185 straipsniai).

87. Esant šioms aplinkybėms, byloje nesant pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti pareiškėjo nurodomus ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintus bendrovės tyčinio bankroto požymius, juos siejant su tyčinio bankroto apibrėžtimi (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis; JANĮ 70 straipsnio 1 dalis), pareiškėjo patikslintas pareiškimas dėl LUAB „Alkolta“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

88. Suinteresuotas asmuo M. B. pateikė prašymą priteisti iš UAB „Alkolta“ bankroto administravimui skirtų lėšų jo patirtas 1 808,95 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šias išlaidas sudaro: i) prašymo dėl termino atsiliepimui pareikšti pratęsimo rengimas, susijusių teisinių konsultacijų teikimas; ii) civilinės bylos medžiagos analizė, atsiliepimo į 2023 m. lapkričio 23 d. patikslintą prašymą rengimas, susijusių teisinių konsultacijų teikimas, prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo rengimas ir teikimas; iii) teisinių konsultacijų teikimas ir atsiliepimo į 2024 m. sausio 23 d. patikslintą prašymą rengimas.

89. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 79 straipsniu, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

90. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

91. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

92. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

93. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nors prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos ir neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus rekomenduotino jų dydžio, visgi, įvertinęs tai, kad šiuo atveju nemokumo administratoriaus pareiškimas nebuvo tikslinamas esmingai (pareiškimas nebuvo pildomas itin naujais argumentais, priešingai, patikslintame pareiškime buvo atsisakyta kai kurių tyčinio bankroto pagrindų), dėl ko kiltų būtinybė ir suinteresuotam asmeniui atsiliepimą į patikslintą pareiškimą grįsti iš esmės skirtingais, naujais argumentais negu juos jau buvo nurodęs prieš tai pateiktame atsiliepime į pareiškimą, kaip ir dėl to iš naujo teikti teisines konsultacijas, taip pat tai, kad tokių prašymų kaip termino procesiniam dokumentui pateikti pratęsimas bei dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas yra nulemtas ir paties suinteresuoto asmens valios, sprendžia, kad yra pagrindas suinteresuoto asmens teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki 1 400 Eur sumos, kuri priteistina suinteresuotam asmeniui M. B. iš LUAB „Alkolta“, jas apmokant iš atsakovės bankroto proceso administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98, 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo nemokumo administratoriaus Aivaro Aleksiejevo patikslintą pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Alkolta“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Priteisti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Alkolta“, juridinio asmens kodas 303423898, bankroto proceso administravimui skirtų lėšų 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirasis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.