- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2-135-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00650-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „MB PROJEKTAI“
- Suinteresuotas asmuo
- M. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MB PROJEKTAI“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria netenkintas uždarosios akcinės bendrovės „MB PROJEKTAI“ prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; suinteresuotas asmuo – M. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „MB PROJEKTAI“ (toliau – ir pareiškėja) iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirta K. B. IĮ.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi nutraukė UAB „MB PROJEKTAI“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jai bankroto bylą, paskyrė UAB „Adminova“ nemokumo administratore (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjos nemokumo administratorė pateikė pareiškimą teismui, kuriuo prašė: 1) pripažinti likviduojamos dėl bankroto „MB PROJEKTAI“ bankrotą tyčiniu; 2) nustatyti, kad M. B. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) yra atsakingas asmuo, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė pareiškėjos tyčinį bankrotą; 3) priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas.
4. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo buvo pareiškėjos vadovas nuo 1995 m. gegužės 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Jis neįvykdė teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytų įpareigojimų, t. y. neperdavė nemokumo administratorei bendrovės dokumentų ir turto. Dėl to teismas skyrė baudas, apribojo teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nemokumo administratorė apie įmonės turtą, įsipareigojimus sužino iš trečiųjų asmenų. Įmonės buhalterinė apskaita tvarkyta apgaulingai ir aplaidžiai. Be to, suinteresuotas asmuo nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinių dvejų metų finansinės ataskaitos rinkinių. Įmonės dokumentai ir turtas paslėpti, sunaikinti ar sugadinti arba įmonės apskaita tyčia vesta apgaulingai ir netinkamai, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą ir neteisėtus veiksmus, susijusius su nuostolingais sandoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė likviduojamos dėl bankroto UAB „MB PROJEKTAI“ nemokumo administratorės prašymą pripažinti pareiškėjos bankrotą tyčiniu.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nemokumo administratorės nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjos buvęs vadovas neperdavė įmonės dokumentų ir turto, nėra pagrindas daryti išvadą, jog įmonės buhalterinė apskaita tvarkyta apgaulingai ar aplaidžiai, nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ar juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurie pažeidžia kreditorių teises ar teisėtus interesus. Be to, tik tai, kad vadovui skirtos sankcijos už įpareigojimų neįvykdymą, negali būti pagrindas pripažinti įmonės bankroto tyčiniu dėl vadovo veiksmų.
7. Teismas pažymėjo, kad juridiniai asmenys (mažosios bendrijos) finansinės atskaitomybės dokumentus už praėjusius finansinius metus pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui iki balandžio 30 d. Be to, dėl COVID-19 pandemijos nurodytas terminas pratęstas. Teismas nustatė, kad 2020 m. pradžioje kilo kreditorių ginčas dėl restruktūrizavimo bylos pabaigos ir įmonės mokumo. Teismui iškėlus UAB „MB PROJEKTAI“ bankroto bylą, buvusiam įmonės vadovui ar bendrovės valdymo organams neliko pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui už 2020 m.
8. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad nemokumo administratorė neįrodė, jog yra Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta bent viena sąlyga, kuriai esant bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyti požymiai (juridinio asmens buhalterinė apskaita tvarkyta apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti finansinių ataskaitų rinkiniai) šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto UAB „MB PROJEKTAI“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti likviduojamos dėl bankroto UAB „MB projektai“ pareiškimą dėl UAB „MB projektai“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir pripažinti bankrotą tyčiniu.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Suinteresuotas asmuo nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2019 m. iki bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla UAB „MB projektai“ buvo iškelta 2020 m. liepos 17 d., t. y. jau po buvusio įmonės vadovo pareigos pateikti Juridinių asmenų registrui duomenis pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Nemokumo administratorei buvęs įmonės vadovas M. B. nėra perdavęs bendrovės dokumentų ar turto. Už dokumentų bei turto neperdavimą suinteresuotam asmeniui M. B. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi yra paskirta 1 000 Eur dydžio bauda bei trejiems metams apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Dokumentų buvęs įmonės vadovas neperduoda sąmoningai, kad nebūtų nustatyti neteisėti įmonės sandoriai ir blogas įmonės valdymas.
10.3. Tai, kad M. B. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui kasmetinių finansinių ataskaitų, nors tokią pareigą turėjo, yra pagrindas konstatuoti, jog UAB „MB projektai“ buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir apgaulingai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti taip pat pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų.
10.4. Faktinė aplinkybė, jog UAB „MB projektai“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, neeliminuoja galimybės, jog atsakovės restruktūrizavimo laikotarpiu suinteresuotas asmuo galėjo sudaryti atsakovės ir jos kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius.
10.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas patvirtina netinkamą, aplaidų buhalterijos tvarkymą, be to, tai neatitinka juridinio asmens vadovui keliamų rūpestingo elgesio reikalavimų. Nemokumo administratorei įrodžius netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos faktą, įmonės vadovas gali įrodinėti ir paneigti, kad, nepaisant netinkamo, aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo, egzistuoja galimybė nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą; jis taip pat gali įrodinėti kitas įmonės nemokumo priežastis, nesusijusias su tyčiniu bankrotu.
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl ginčui taikytinos teisės
14. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Vadinasi, tyčinio bankroto bylose taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė pripažinti bankrotą tyčiniu, remdamasi JANĮ normomis, atsižvelgdama į tai, kad UAB „MB Projektai“ bankroto byla iškelta galiojant JANĮ. Nurodė, kad buvęs UAB „MB Projektai“ vadovas neperdavė nemokumo administratorei pareiškėjos turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų, o šio fakto pakanka konstatuoti netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tyčinį bankrotą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą nagrinėjo vadovaudamasis JANĮ normomis.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors dokumentų nemokumo administratorei neperdavimas, kuriuo grindžiamas netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, vyko jau iškėlus pareiškėjai bankroto bylą, t. y. galiojant JANĮ, tačiau faktiniai įrodinėjami veiksmai (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas) buvo atliekami dar iki bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, t. y. galiojant ĮBĮ. Atsižvelgiant į tai, kad veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas) buvo atliekami galiojant ĮBĮ, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra taikytinos ne JANĮ, o ĮBĮ nuostatos.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad tyčinio bankroto taikymo pagrindai dėl netinkamo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, įtvirtinti JANĮ ir ĮBĮ yra panašūs, todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamą įstatymą (JANĮ) neužkerta kelio bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. teismo vertinimu, tinkamo įstatymo (ĮBĮ) pritaikymas apeliacinės instancijos teisme nepažeis šalių procesinių teisių, kadangi nepriklausomai nuo to, ar tyčinis bankrotas įrodinėjamas pagal JANĮ, ar pagal ĮBĮ, šalių įrodinėjamos ir byloje nustatinėjamos faktinės aplinkybės nagrinėjamu atveju iš esmės sutampa.
Dėl bylos esmės
19. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje tyčinis bankrotas buvo apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
20. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
Žemesnės instancijos teismas
21. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis įtvirtino kriterijus, kuriais remdamasis teismas bankrotą galėjo pripažinti tyčiniu. Nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorė įrodinėjo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį (kriterijų) – teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
22. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
23. Kai buhalterinė apskaita tvarkoma aplaidžiai, tyčinio bankroto įrodinėjimo faktas turi savo specifiką, kadangi dalis įrodymų yra prarasti dėl asmenų, galimai atsakingų už tyčinį bankrotą, kaltės. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas, tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris neįvykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos, kad šis turtas egzistuoja arba jo nėra dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl valdymo organų aplaidumo ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).
24. Jei iš ankstesnių buhalterinių dokumentų galima spręsti, kad įmonė turėjo turto, bet dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos negalima nustatyti, kur šis turtas yra ir įmonės vadovas nepaneigia, kad turto nėra ne dėl jo veiksmų, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė lemia, kad vien iš buhalterinių dokumentų praradimo fakto teismas gali padaryti išvadą, jog turtas yra tyčia prarastas. Tokia išvada darytina remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
25. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra preziumuojamas, jei dokumentų trūksta dėl vadovo ar kito suinteresuoto asmens kaltės ir dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta didžioji dalis kreditorių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-79-1120/2022).
26. Remiantis Juridinių asmenų registro išrašu nustatyta, kad suinteresuotas asmuo M. B. pareiškėjos vadovo pareigas ėjo nuo 1995 gegužės 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 10 d., iškėlęs pareiškėjai bankroto bylą, įpareigojo suinteresuotą asmenį per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui skyrė 500 Eur dydžio baudą už įstatymu nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės dokumentus ir turtą nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi skyrė suinteresuotam asmeniui 1 000 Eur baudą už pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės dokumentus ir turtą nevykdymą, taip pat apribojo trejiems metams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Taigi, suinteresuotas asmuo nėra įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų (nemokumo administratorei nėra perdavęs įmonės turto ir dokumentų).
27. Remiantis viešų registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad paskutinį kartą pareiškėjos finansinės atskaitomybės duomenys Registrų centrui buvo pateikti už 2018 m. Nustatyta, kad 2018 m. pabaigoje pareiškėja turėjo turto už 2 9181 43 Eur, kurį sudarė materialus turtas (526 Eur), kitas ilgalaikis turtas (382 470 Eur), atsargos (776 702 Eur), kitas trumpalaikis turtas (1 758 445 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 10 597 598 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 60 097 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 10 537 411 Eur. Patikrinus viešų registrų duomenis taip pat nustatyta, kad įmonė šiuo metu registruotino turto (transporto priemonių, nekilnojamojo turto) neturi. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 m. rodo, kad įmonė 2017 m. turėjo turto už 2 951 500 Eur, o 2016 m. – 2 995 993 Eur.
28. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtinta kreditorių reikalavimų už 3 213 202,09 Eur sumą.
29. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad įmonė 2016-2018 m. turėjo turto už beveik 3 000 000 Eur, šis turtas nėra perduotas nemokumo administratorei, suinteresuotas asmuo nenurodė, kas sudaro įmonės turtą ir kur šis turtas yra, nemokumo administratorei taip pat nėra perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, nėra sudarytas įmonės turto balansas bankroto bylos iškėlimo dieną, todėl iš esmės nėra galimybės nustatyti, kokį konkretų turtą turi pareiškėja ir iš jo tenkinti kreditorių reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad realizavus paskutinėje pareiškėjos finansinėje atskaitomybėje deklaruotą pareiškėjos turėtą turtą (2 9181 43 Eur) galimai pavyktų patenkinti dalį esamų kreditorinių reikalavimų (3 213 202,09 Eur). Vis dėlto, teismo paskirtos nuobaudos nepaskatino suinteresuoto asmens perduoti įmonės dokumentus ir turtą nemokumo administratorei.
30. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad nemokumo administratorei neturint duomenų apie įmonės finansinio turto sudėtį, per vienerius metus gautinas skolas (debitorius ir jų įsipareigojimus) ne tik trukdoma efektyviai bankroto proceso eigai, bet ir pažeidžiami įmonės kreditorių interesai, kadangi apribojamos jų galimybės atgauti skolas iš bankrutavusios įmonės, realizavus jos turtą ir (ar) atgavus debitorines skolas.
31. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į nemokumo administratorei neperduotų dokumentų apimtį bei suinteresuotam asmeniui paskirtas nuobaudas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų bei turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ir (ar) patikrinti įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą, o suinteresuotas asmuo pareiškėjai iškėlus bankroto bylą sąmoningai atsisakė bendradarbiauti.
32. Kaip minėta, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, o pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai.
33. Suinteresuotas asmuo nenurodė objektyvių priežasčių dėl kurių yra nevykdoma įstatyme įtvirtinta pareiga perduoti nemokumo administratorei įmonės dokumentus ir turtą. Be to, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad 2018 m. įmonė turėjo turto už 2 9181 43 Eur, tačiau nemokumo administratorė neturi galimybės nustatyti, kas sudaro šį turtą ir kur šis turtas yra, bei iš įmonės turimo turto ir debitorinių reikalavimų siekti kreditorių reikalavimų patenkinimo, o suinteresuotas asmuo neteikė argumentų ir nepaneigė, kad turto nagrinėjamu atveju nėra ne dėl jo veiksmų.
34. Atsižvelgiant į byloje pateiktus teisinius išaiškinimus bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pareiškėjos bankrotą pripažinti tyčiniu.
35. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje prašė nustatyti, kad už tyčinį bankrotą yra atsakingas suinteresuotas asmuo M. B..
36. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Vis dėlto, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigojo įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens, todėl teismas neturėjo pareigos nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34-35 punktai). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo taikomas ĮBĮ, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas neįvardija už pareiškėjos tyčinį bankrotą atsakingo asmens.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
37. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai jas teisiškai kvalifikavo, pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos 2021 m. liepos 23 d. pareiškimas dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „MB Projektai“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas iš dalies, t. y. pareiškėjos bankrotas pripažįstamas tyčiniu, o prašymas dėl atsakingo už tyčinį bankrotą asmens nustatymo yra atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
39. Byloje patenkintas vienas iš dviejų pareiškėjos reikalavimų, todėl ji įgijo teisę į 50 proc. pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja pateikė duomenis sąskaitą pagal kurią pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos, tačiau nepridėjo įrodymų apie šios sąskaitos apmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja šias bylinėjimosi išlaidas realiai patyrė, jos jai nėra priteisiamos.
40. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Pareiškėja nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios jai nėra priteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MB Projektai“ bankrotą pripažinti tyčiniu.