Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Badabingas“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Indvita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta uždarosios akcinės bendrovės „Badabingas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuotas asmuo T. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Badabingas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Indvita“.

2. 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą ir įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3. Nemokumo administratorė pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą likviduojamos UAB „Badabingas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, atsakingu asmeniu dėl UAB „Badabingas“ bankroto pripažinti T. P., iš suinteresuoto asmens T. P. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nemokumo administratorės teigimu, buvęs įmonės vadovas sąmoningai neperduoda įmonės dokumentų nemokumo administratorei, kad nebūtų galima nustatyti galimai neteisėtų įmonės sandorių ir blogo įmonės valdymo, todėl egzistuoja pagrindas BUAB „Badabingas“ bankrotą pripažinti tyčiniu Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. dėl teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos apgaulingo ir (arba) aplaidaus tvarkymo bei sąmoningo įmonės dokumentų ir turto neperdavimo nemokumo administratoriui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi BUAB „Badabingas“ bankrotą atsisakė pripažinti tyčiniu.

6. Teismas įvertinęs bylos medžiagą nusprendė, jog šiuo atveju negalima teigti, kad UAB „Badabingas“ tapo nemokia dėl tyčinių jos vadovo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo administratorė grindžia prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra tai, jog buvęs įmonės vadovas neperdavė jai įmonės dokumentų. Iš šios aplinkybės bankroto administratorė daro išvadą, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, siekiant nuslėpti tyčinius bei neteisėtus UAB „Badabingas“ valdymo organų veiksmus, susijusius su nuostolingais sandoriais, kurie įmonę privedė prie bankroto. Teismas su tokiais administratorės teiginiais nesutiko ir nurodė, kad nepateikta jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Teismo vertinimu, neturint visiškai jokių įrodymų apie kokius nors neteisėtus buvusio įmonės vadovo veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis tokius veiksmus atliko.

7. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju bankroto administratorė neįrodė nei vienos iš būtinų JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų tyčiniam bankrotui konstatuoti, todėl prašymo netenkino

III. Atskirojo skundo argumentai

8. BUAB „Badabingas“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Indvita“, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti BUAB „Badabingas“ bankrotą tyčiniu.

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Sąmoningą įmonės turtinės padėties slėpimą įrodo tai, kad BUAB „Badabingas“ vadovas Juridinių asmenų registrui (toliau - JAR) nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinių už 2019-2020 metus.

9.2. Byloje neginčytinai nustatyta, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, jos buvęs vadovas neperdavė paskirtajai nemokumo administratorei įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto, o tai, remiantis teismų praktika, yra pakankamas pagrindas netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui, kas liudija esant tyčinio bankroto požymius, konstatuoti.

9.3. T. P. nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad jis įstatymu nustatytos pareigos (perduoti įmonės dokumentus nemokumo administratorei) neįvykdė dėl objektyvių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „Badabingas“ bankrotą atsisakyta pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

12. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

13. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Vadinasi, prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).

14. Pareiškėja BUAB „Badabingas“ bankrotą tyčiniu prašė pripažinti taikant JANĮ, nes aplinkybės, jog įmonės vadovas nuo 2018 metų neteikia JAR finansinių ataskaitų ir įmonei iškėlus bankroto bylą nemokumo administratorei neperduoda įmonės buhalterinių dokumentų ir turto, įrodo būtent JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygas - kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, apgaulingai, įmonės dokumentai yra paslėpti arba sunaikinti, siekiant nuslėpti netinkamą įmonės valdymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Badabingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir nustatęs, kad bankroto byla įmonei iškelta 2021 m. gegužės 27 d., taikė nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ normas.

15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl materialiosios teisės taikymo.

16. Vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, kuri įtvirtino, kad sprendžiant dėl tyčinio bankroto, taikytinas reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką, bei atsižvelgus į tai, kad veiksmai (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas), iš kurių kildinamas tyčinis bankrotas, atlikti iki JANĮ įsigaliojimo (2019 metais), galiojant ĮBĮ ir atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytus tyčinio bankroto požymius, spręstina, kad šiuo atveju turėjo būti taikytos ĮBĮ, o ne JANĮ nuostatos.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiam ginčui taikė JANĮ normas, nekeičia sprendimo pagrįstumo, kadangi aplinkybės, nustatinėtinos vertinant, ar egzistuoja pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, priėmus JANĮ iš esmės nesikeitė. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustatė, kad teismas gali bankrotą pripažinti tyčiniu, jei teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tuo tarpu pagal JANĮ teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, kuris be kita ko gali pasireikšti ir apgaulingu ar aplaidžiu juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl tyčinio bankroto požymių

18. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje tyčinis bankrotas buvo apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

19. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis įtvirtino kriterijus, kuriais remdamasis teismas bankrotą galėjo pripažinti tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

20. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

21. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

23. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju BUAB „Badabingas“ nemokumo administratorė prašė pripažinti šios bendrovės bankrotą tyčiniu remiantis pagrindu, įtvirtintu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą, konstatavęs, kad nemokumo administratorė neįrodė sąmoningo blogo įmonės valdymo, bei siekio jį nuslėpti neperduodant įmonės dokumentų nemokumo administratorei. Apeliacinės instancijos teismas su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

25. Bankrotas gali būt pripažįstamas tyčiniu šiuo pagrindu, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

26. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai(Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

27. Kai buhalterinė apskaita tvarkoma aplaidžiai, tyčinio bankroto įrodinėjimo faktas turi savo specifiką, kadangi dalis įrodymų yra prarasti dėl asmenų, galimai atsakingų už tyčinį bankrotą, kaltės. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas, tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris neįvykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos, kad ši turtas egzistuoja arba jo nėra dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl valdymo organų aplaidumo ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

28. Taigi, jei iš ankstesnių buhalterinių dokumentų galima spręsti, kad įmonė turėjo turto, bet dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos negalima nustatyti, kur šis turtas yra ir įmonės vadovas nepaneigia, kad turto nėra ne dėl jo veiksmų, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė lemia, kad vien iš buhalterinių dokumentų praradimo fakto teismas gali padaryti išvadą, jog turtas yra tyčia prarastas. Tokia išvada darytina iš kasacinio teismo išaiškinimo, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

29. Apibendrinus, priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra preziumuojamas, jei dokumentų trūksta dėl vadovo ar kito suinteresuoto asmens kaltės ir dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta didžioji kreditorių reikalavimų.

30. Šiuo atveju remiantis bankroto bylos duomenimis bei viešų registrų informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2018 m. kovo 7 d. JAR buvo įregistruota MB „Badabingas“, kuri 2018 m. gruodžio 10 d. buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę. Įmonės vadovu nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo, buvo T. P.. Pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo 2021 m. balandžio 9 d. inicijavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius. Bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi Nurodyta nutartimi teismas nustatė, kad įmonė nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo 2020 m. kovo mėnesio, įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021 m. balandžio 1 dienai buvo 8 775,58 Eur. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis įmonė registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.

31. Įmonės veiklos laikotarpiu buvo pateiktas balansas, faktiškai apimantis pirmųjų metų laikotarpį po įmonės įsteigimo - nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Remiantis pelno nuostolių ataskaita, įmonė aptariamą laikotarpį baigė turėdama 66 904 Eur nuostolį. Finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 31 363 Eur vertės turto, kurį sudarė: 7 700 Eur vertės ilgalaikis turtas (aiškinamajame rašte paaiškinta, kad šis turtas tai transporto priemonės, įranga), 8 326 Eur atsargos (išankstiniai mokėjimai tiekėjams) ir 15 337 Eur per vienerius metus gautinos sumos), tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 95 767 Eur.

32. Iš šių duomenų spręstina, kad didžiąją dalį įmonės valdomo turto sudarė finansinis turtas (išankstiniai mokėjimai tiekėjams ir gautinos sumos), kuris, įvertinus aptariamu laikotarpiu buvusius įsipareigojimus kreditoriams (per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 95 767 Eur) bei įmonės bankroto byloje 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų įmonei sumą - 43 969,66 Eur, leidžia manyti, kad įmonės turtas buvo panaudotas atsiskaitymams su kreditoriais (kadangi įsipareigojimai kreditoriams ženkliai sumažėjo: nuo 95 767 Eur iki 43 969,66 Eur).

33. Įvertinus aptartus įrodymus darytina išvada, kad įmonė nebuvo privesta prie bankroto tyčia - viena vertus, įmonė jau pirmaisiais savo veiklos metais neturėjo turto visiems kreditorių reikalavimams padengti ir jos finansinė situacija nebuvo gera, kita vertus, net ir netinkamai tvarkant finansinę apskaitą šiuo atveju nemokumo administratorė galėjo nustatyti, kad 2018 metų balanse fiksuotas bendrovės turtas buvo panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti, nes įmonės įsipareigojimai kreditoriams mažėjo (2018 metų balanse nurodyta, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 95 767 Eur, tuo tarpu įmonės bankroto byloje 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų įmonei suma yra - 43 969,66 Eur), todėl apeliantei nepateikus kitų įrodymų, pagrindžiančių tyčinius ir sąmoningus buvusio įmonės vadovo veiksmus, kuriais buvo siekiama paslėpti ar sunaikinti įmonės buhalterinius dokumentus, tam, kad nebūtų įmanoma nustatyti konkrečių suinteresuoto asmens veiksmų (neveikimo) ir jų įtakos įmonės mokumui, jos prašymas pripažinti BUAB „Badabingas“ bankrotą tyčiniu aptartu pagrindu, pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

34. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad tyčinio bankroto požymių egzistavimą (netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą) pagrindžia faktas, kad įmonei iškėlus bankrotą, buvęs vadovas nemokumo administratorei neperdavė jokių įmonės finansinės apskaitos dokumentų ir turto. Ši aplinkybė, pasak apeliantės, papildomai įrodo, kad buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti sunaikinti ar paslėpti, siekiant nuslėpti netinkamą įmonės valdymą.

35. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka, nes apibendrinus pirmiau nurodytas kasacinio teismo suformuluotas taisykles darytina išvada, kad dokumentų ir turto neperdavimas gali būti laikomas tyčinio bankroto požymiu tik tuo atveju, jei iš ankstesnių buhalterinių dokumentų galima spręsti, kad įmonė turėjo turto, bet dėl neperduotų nemokumo administratoriui dokumentų negalima nustatyti, kur šis turtas yra ir įmonės vadovas nepaneigia, kad turto nėra ne dėl jo veiksmų, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė lemia, kad vien iš dokumentų neperdavimo fakto teismas gali padaryti išvadą, jog turtas yra tyčia prarastas. Taigi, įmonės dokumentų ir turto neperdavimas jau iškėlus įmonei bankroto bylą savaime nepagrindžia tyčinio bankroto požymio egzistavimo. Tuo atveju, jei nėra įrodymų, kad turto įmonėje apskritai buvo arba įrodoma, kad (1) dokumentai bei turtas nemokumo administratorei yra neperduoti dėl objektyvių, ne nuo vadovo valios priklausančių priežasčių arba (2) turtas tebėra, nors dokumentai ir prarasti, arba (3) turto nebėra dėl objektyvių priežasčių, bankrotas šiuo pagrindu negali būti pripažintas tyčiniu, nes nemokumą sukėlė ne turto ir dokumentų neperdavimas.

36. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad įmonėje buvo turto, kuris buvo panaudotas ne įmonės veikloje. Iš pateiktos įmonės finansinės ataskaitos nustatyta, kad iš esmės visą įmonės turto masę sudarė finansinis turtas, kuris, įvertinus įmonės finansinius įsipareigojimus 2018 metais ir bankroto byloje patvirtintų įmonės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sumą, manytina buvo panaudotas atsiskaitymams su kreditoriais. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei patvirtina sąmoningą blogą įmonės valdymą.

37. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

38. Šiuo atveju nustatyta, kad nemokumo administratorė inicijavo baudos T. P. skyrimą dėl teismo pareigos (ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir visus įmonės dokumentus) nevykdymo, ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi skyrė buvusiam UAB „Badabingas“ vadovui T. P. 500 Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą. Iš išdėstyto matyti, kad buvusio įmonės vadovo veiksmai, kurie anot apeliantės, įrodo aptarto tyčinio bankroto požymio egzistavimą, yra įvertinti teisės aktų, reglamentuojančių nemokumo procesą (JANĮ 57 straipsnis), pagrindu, tačiau jie nesudaro savarankiško pagrindo prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti, kadangi kaip konstatuota – bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad buvęs įmonės vadovas atliko sąmoningus ir tyčinius veiksmus, dėl kurių negalima nustatyti bankrutavusios įmonės turto masės ir jo panaudojimo.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepriklausomai nuo to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, bylą išnagrinėjęs teismas pagrįstai pripažino, kad byloje neįrodytos sąlygos BUAB „Badabingas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą