Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Badabingas“ nemokumo administratoriaus MB „Indvita“ prašymą dėl UAB „Badabingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi UAB „Badabingas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas MB „Indvita“. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo patvirtinti patikslinti kreditoriniai reikalavimai. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi taikytas supaprastintas procesas ir įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

3. Pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

4. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

6. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

7. Taigi, tiek pagal JANĮ nuostatas, tiek pagal teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuotas tyčinis įmonės bankrotas turi egzistuoti privalomos sąlygos numatytos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti nustatyta, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat gali būti nustatytos ir papildomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, tačiau vien tik papildomų sąlygų nustatymas nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

8. Be to, pagal šią teismų praktiką, tam kad būtų konstatuota, jog įmonės bankrotas yra tyčinis, vien tik formalių požymių neužtenka, o yra būtina nustatyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo. T. y. turi būti įrodyta, kad įmonę valdę asmenys turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.

9. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, nemokumo administratoriaus paaiškinimus bei pateiktus įrodymus sprendžia, jog šiuo atveju negalima teigti, kad UAB „Badabingas“ tapo nemokia dėl tyčinių jos vadovo T. P. veiksmų.

10. Iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo administratorius grindžia prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra tai, jog buvęs įmonės vadovas neperdavė administratoriui įmonės dokumentų. Iš šitos aplinkybės bankroto administratorius daro išvadą, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, siekiant nuslėpti tyčinius bei neteisėtus UAB „Badabingas“ valdymo organų veiksmus, susijusius su nuostolingais sandoriais, kurie įmonę privedė prie bankroto. Teismas su tokiais administratoriais teiginiais nesutinka.

11. Ši bankroto administratoriaus išvada grindžiama tik prielaida, kad jeigu įmonės vadovas neperdavė dokumentų, tai jis taip elgiasi dėl to, kad nuslėptų neteisėtus savo veiksmus. Administratorius nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Įmonės buhalterinių dokumentų neperdavimo administratoriui priežastys gali būti įvairios, įskaitant buvusio vadovo aplaidumą, asmenines priežastis, sveikatos būklę ir kt. Neturint visiškai jokių įrodymų apie kokius nors neteisėtus buvusio įmonės vadovo veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis tokius veiksmus ir atliko. Priešingas konstatavimas būtų nesuderinamas su teisingumo principu (CK 1.5 str.).

12. Taigi, šiuo atveju bankroto administratorius neįrodė nei vienos iš būtinų JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų tyčiniam bankrotui konstatuoti: nei sąmoningo blogo įmonės valdymo, nei įmonei (ar kreditoriams) nenaudingų sandorių sudarymo.

13. Jeigu įmonės dokumentai bankroto administratoriui buvo neperduoti dėl to, kad buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita, tai būtų tik vienas iš papildomų JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių tyčiniam bankrotui konstatuoti. Tačiau, kaip minėta, pagal pacituotą teismų praktiką, vien tik papildomo požymio nustatymas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

14. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog neidentifikavus visiškai akivaizdaus sąmoningo blogo valdymo, siekiant privesti bendrovę prie bankroto bei įmonei (ar jos kreditoriams) žalingų sandorių, nėra pagrindo UAB „Badabingas“ bankrotą kvalifikuoti kaip tyčinį. Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu,

nutarė:

Atmesti pareiškėjo bankrutavusios UAB „Badabingas“ nemokumo administratoriaus MB „Indvita“ prašymą dėl UAB „Badabingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme.