Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ICS projectus group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – A. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „ICS projectus group“ (toliau – ir atsakovė) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė E. K. (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 25 d.

2. Pareiškėja UAB „Šiaulių lyra“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė pareiškimą teismui, kuriuo prašė pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu.

3. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. gavo BUAB „ICS projectus group“ nemokumo administratoriaus E. K. atsakymą Nr. 20/04/2-1, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl BUAB „ICS projectus group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau pareiškėja nesutinka su tokia pozicija, todėl pati teikia prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

4. Paaiškino, kad nemokumo administratoriaus kreditoriams pateiktos ataskaitos „Administratoriaus informacija“ (toliau – ir nemokumo administratoriaus ataskaita) duomenimis, buvęs atsakovės vadovas A. A. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) nemokumo administratoriui neperdavė 8 155,19 Eur vertės bendrovės materialiojo ilgalaikio turto ir 3 118,20 Eur trumpalaikio turto (iš viso 11 273,39 Eur).

5. Pareiškėjos vertinimu, nemokumo administratoriaus ataskaitoje nurodytas atsakovės 780 Eur kreditorinis reikalavimas į UAB „ICS Industries“ yra apgaulingas, sudarytas neteisėtai perskirstant susijusių įmonių lėšas.

6. Be to, nemokumo administratoriaus ataskaitoje nurodoma UAB „R. Point“ 400 Eur skola atsakovei, tačiau paaiškėjo, kad 100 Eur skolos dalis buvo grąžinta ir neapskaityta atsakovės buhalterinėje apskaitoje. Pareiškėja pažymi, kad nemokumo administratoriaus ataskaitoje nurodyta UAB „Baltijos investicijų grupė“ skola 2 420 Eur sumai, tačiau administratoriui buvo pateikti įrodymai dėl skolos apmokėjimo. Šis skolos grąžinimas atsakovės buhalterinėje apskaitoje taip pat neapskaitytas.

7. Pareiškėjai nurodė, kad abejonių kelia UAB „Ademilija“ skola atsakovei 38 000 Eur sumai, nes UAB „Ademilija“ yra nemoki įmonė.

8. Kaip neteisėtą pareiškėja vertino ir 2017 m. lapkričio 13 d. buto įsigijimo už 36 95 Eur sandorį iš UAB „Statybų investicijos“. Pažymėjo, kad preliminarių buto pirkimo–pardavimo sutarčių buvo sudaryta mažiausiai penkios, nors atsakovės veikla nėra susijusi su nekilnojamuoju turtu.

9. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad atsakovė nemokamai teikė paslaugas (stoginės projektavimo darbus) su bendrove susijusiems asmenims, t. y. bendrovės buvusios akcininkės ir direktoriaus pavaduotojos J. K. sutuoktinio G. K. tėvui J. K..

10. Pareiškėja, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad atsakovės apskaitoje nurodoma, jog įsiskolinimas atsakovės buvusiam direktoriui A. A. (suinteresuotam asmeniui) siekia net 33 900,52 Eur, tačiau ši skola nėra konkretizuota.

11. Pareiškėjos nuomone, atsakovė pirko abejotino poreikio paslaugas, konsultacijas, taip pat steigė/pirko juridinius asmenis, kurie buvo privesti prie bankroto (pavyzdžiui, UAB „Ademilija“).

12. Pareiškėjos vertinimu, suinteresuotas asmuo taip pat pažeidė savo kaip vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes iš teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų matyti, jog vien skola pirmos eilės kreditoriams (darbuotojams) siekia net 111 524,53 Eur sumą, o galiojęs įmonių bankroto įstatymas numatė privalomą pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

13. Pareiškime išdėstytos aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, patvirtina, kad suinteresuotas asmuo nevykdė arba netinkamai vykdė norminiuose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Šiaulių lyra“ prašymo pripažinti BUAB „ICS projectus group“ bankrotą tyčiniu netenkino; priteisė suinteresuotam asmeniui A. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašymą pripažinti BUAB „ICS projectus group“ bankrotą tyčiniu iš esmės motyvuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose ir 3 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais – įmonės valdymo organo netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, bendrovės buhalterinės apskaitos apgaulingu tvarkymu bei atsiskaitymų vykdymu pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą eiliškumą, privalomo įmonės bankroto bylos neiniciavimo, kai įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, byloje turi būti įrodyta, kad nurodytu (-ais) sandoriu (-iais) tyčia buvo bloginama įmonės turtinė padėtis. Tai reiškia, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su įmonės tapimo nemokia ar jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, bylos duomenimis nėra įrodytas nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas, kuriais buvo iš esmės pabloginama įmonės padėtis, kas nulėmė įmonės nemokumą, taigi, pareiškėja neįrodė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimo.

17. Teismas nustatė, kad atsakovės debitorė UAB „R. Point“ 100 Eur grąžino jau bankroto proceso metu pagal administratoriaus reikalavimą, todėl suinteresuotas asmuo nuslėpti ar atsakovės buhalterijoje neapskaityti 100 Eur objektyviai negalėjo.

18. Dėl pareiškėjos nurodytos debitorinės UAB „Ademilija“ skolos teismas pagal teismų informacinės sistemos „Lieko“ duomenis nustatė, kad UAB „Ademilija“ yra iškelta bankroto byla ir Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino kreditorės BUAB „ICS projectus group“ 38 000 Eur kreditorinį reikalavimą (civilinės bylos Nr. eB2-171-883/2021), todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad debitorinė UAB „Ademilija“ 38 000 Eur skola į įmonės apskaitą buvo įtraukta nepagrįstai.

19. Dėl pareiškėjos nurodomos debitorinės UAB „Baltijos investicijų grupė“ 2 420 Eur skolos teismas nurodė, kad nemokumo administratoriaus nurodytas aplinkybes dėl ieškinio šiai sumai pateikimo ir taikos sutarties patvirtina teismų informacinės sistemos „Lieko“ duomenys – Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta (civilinės bylos Nr. e2-5736-1105/2020). Taigi, ir debitorės UAB „Baltijos investicijų grupė“ 2 420 Eur skola įmonės apskaitoje buvo nurodyta pagrįstai.

20. BUAB „ICS projectus group“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi yra patvirtintas pirmos eilės kreditoriaus A. A. 33 900,52 Eur finansinis reikalavimas, todėl pareiškėjos nurodytos deklaratyvios prielaidos dėl įmonės buvusio vadovo A. A. 33 900,52 Eur kreditorinio reikalavimo, susijusio su darbo teisiniais santykiais, pagrįstumo ir apskaitymo įmonės apskaitoje tinkamumo, yra nepagrįstos.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nenurodo, kokiais atsakovės sandoriais (atsiskaitymais) buvo tariamai pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas, todėl teismas neturi galimybės juos vertinti. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės atsakovės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos.

22. Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ nuostatas turto ir dokumentų neperdavimas administratoriui buvo pagrindas taikyti už tai įmonės vadovui sankcijas – baudos iki 2 896 eurų skyrimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), tačiau nėra reglamentuotas įstatyme kaip tyčinio bankroto požymis.

23. Be to, teismas nusprendė esant labiau tikėtina, kad darbo sutartis su J. K. buvo reali ir ji darbines funkcijas atliko.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodo, kokią žalą suinteresuotas asmuo padarė atsakovei netinkamai vykdydamas savo kaip atsakovės vadovo fiduciarines pareigas bendradarbiaujant su AB „BLRT group invest“, ar tai privedė atsakovę prie bankroto ar, atsakovei jau esant nemokiai (pareiškėja atsakovės nemokumo momento byloje apskritai nenurodo ir neįrodinėja) esmingai pablogino atsakovės turtinę padėtį. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog sandoris pareiškėjai buvo nuostolingas, nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinių BUAB „ICS projectus group“ vadovo veiksmų, nukreiptų į sąmoningą kreditorių interesų pažeidimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Pareiškėja UAB „Šiaulių lyra“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą dėl atsakovės BUAB „ICS projectus group“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti.

26.1. Teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad 2020 m. balandžio 23 d. atsakovės kreditorių susirinkimo dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sprendimą nulėmė pats A. A., kuris yra suinteresuotas, kad jo atsakomybės klausimas dėl bendrovės privedimo prie bankroto tyčia nebūtų nagrinėjamas teisme.

26.2. Teismas nepagristai apsiribojo tik pareiškėjos pateikto prašymo nagrinėjimu ir papildomai nesiaiškino jokių aplinkybių, kurios nebuvo minimos pareiškime.

26.3. A. A. veiksmai neperduodant net 11 273,39 Eur turto nemokumo administratoriui turi tyčinio bankroto požymius.

26.4. Nemokumo administratoriaus 2020 m. vasario 11 d. ataskaitoje nurodyta, kad egzistuoja 780 Eur kreditorinis reikalavimas į UAB „ICS Industries“ ir kad šią skolą A. A. pripažįsta. Vien iš pavadinimo ir junginio „ICS“ akivaizdu, kad tai su BUAB „ICS projectus group“ susijusi įmonė, tačiau UAB „ICS“ nuo 2019 m. kovo 14 d. nebedirba nei vienas darbuotojas, todėl su šiuo susijusiu juridiniu asmeniu sudaryti sandoriai yra apgaulingi neteisėtai perskirstant susijusių įmonių lėšas.

26.5. Nemokumo administratoriaus ataskaitoje taip pat nurodyta, kad BUAB „ICS projectus group“ apskaitoje nurodoma UAB „R. Point“ 400 Eur skola, tačiau nemokumo administratorius gavo įrodymus, kad 100 Eur skolos dalis buvo grąžinta. Vadinasi 100 Eur skolos grąžinimas BUAB „ICS projectus group“ apskaitoje nebuvo apskaitytas, t. y. gautos lėšos buvo nuslėptos.

26.6. BUAB „ICS projectus group“ apskaitoje nurodoma, kad susijusi įmonė UAB „Ademilija" yra neva tai skolinga atsakovei 38 000 Eur, tačiau pats nemokumo administratorius nurodė, kad reikalavimas yra abejotinas. Dirbtinai apskaitant šį tariamą debitorinį reikalavimą, BUAB „ICS projectus group" dirbtinai mažiausiai 38 000Eur sumai padidino bendrovės turtą.

26.7. BUAB „ICS projectus group“ apskaitoje nurodoma, kad UAB „Baltijos investicijų grupė" yra neva tai skolinga 2 420 Eur, tačiau minėta suma BUAB „ICS projectus group“ buvo grąžinta. Vadinasi, šis skolos grąžinimas BUAB „ICS projectus group“ apskaitoje nebuvo apskaitytas.

26.8. Nemokumo administratoriaus ataskaitoje nurodyta, kad per 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „ICS projectus group" 2017 m. lapkričio 13 d. įsigijo butą už 36 957 Eur iš UAB „Statybų investicijos", o atsiskaitoma buvo BUAB „ICS projectus group“ galimai UAB „Statybų investicijos“ suteiktomis paslaugomis. 2017 m. lapkričio 17 d. šis butas buvo parduotas L. S. pagal dar 2017 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Tokių preliminarių buto pirkimo–pardavimo sutarčių buvo sudaryta mažiausiai penkios. Atsakovės veikla nėra susijusi su nekilnojamojo turto sandoriais, todėl vien jau paminėtų sandorių sudarymo aplinkybės, taip pat tikėtinas sandoriuose dalyvaujančių asmenų sąsajumas su atsakove ir atsiskaitymo pagal šiuos sandorius vykdymas kelia pagrįstų abejonių. Tokie veiksmai turi tyčinio bankroto požymius, nepriklausomai nuo to, ar butai vėliau buvo parduoti rinkos kaina, ar ne.

26.9. Nemokumo administratoriaus ataskaitoje nurodoma, kad BUAB „ICS projectus group" nemokamai teikė paslaugas (stoginės projektavimo darbus) su bendrove susijusiems asmenims, t. y. bendrovės buvusios akcininkės ir direktoriaus pavaduotojos J. K. sutuoktinio G. K. tėvui J. K.. Šios paslaugos buvo teikiamos nemokamai.

26.10. BUAB „ICS projectus group" apskaitoje nurodoma, kad įsiskolinimas BUAB „ICS projectus group" buvusiam direktoriui A. A. siekia net 33 900,52 Eur sumą, tačiau ataskaitoje nėra konkretizuota, kaip ši tariama skola susidarė, per kiek laiko, ar darbo užmokesčių (išmokų) dydžiai atitinka darbo rinkos dydžius ir kt. Ši aplinkybė taip pat kelia abejonių dėl apskaitos teisingumo ir tikrumo.

26.11. Nemokumo administratoriaus ataskaitoje užfiksuota, kad atsakovė pirko abejotino poreikio paslaugas, taip pat pirko juridinius asmenis, kurie buvo akivaizdžiai privesti prie bankroto (pavyzdžiui, UAB „Ademilija"), kas taip pat kelia objektyvių abejonių dėl atsakovės ir jos vadovo (suinteresuoto asmens) veiklos skaidrumo ir teisėtumo.

26.12. Teismas visiškai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su 8 000 Eur išmokėjimu E. L., nors įgaliojimą atstovauti UAB „Podita“ pasirašė ir pats su savim sandorį sudarė E. L..

26.13. Skundžiamos nutarties išvada dėl darbo santykių su J. K. buvimo nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais. Pati J. K. net nebuvo apklausiama teismo posėdyje.

26.14. Užsienio kapitalo įmonė AB „BLRT“ pasamdė suinteresuotą asmenį už užmokestį dėl gamybos sandėliavimo kompleksų Kaune ir Klaipėdoje vystymo projektų valdymo paslaugų, taip pat pasamdė A. A. veikti kaip objektų plėtros vadovą. Suinteresuotas asmuo iš AB „BLRT" gavo finansinę naudą, tačiau AB „BLRT“ liko skolinga atsakovei.

26.15. Nutartį priėmęs teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika dėl prezumpcijų taikymo, t. y. įrodžius netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos faktą, įmonės vadovas galėjo įrodinėti ir paneigti, kad, nepaisant netinkamo, aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo, egzistuoja galimybė nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

26.16. 2021 m. vasario 12 d. pareiškėja pateikė rašytinį prašymą teismui, kuriuo prašė sustabdyti Kauno apygardos teismo civilinės bylos dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu iki įsiteisės teismo procesiniai sprendimai dėl ginčų esmės civilinėse bylose Nr. B2-545-390/2021, B2-546-390/2021 ir B2-547-390/2021. Teismas šio prašymo formaliai protokoline nutartimi netenkino. Pareiškėjos vertinimu, kyla abejonių, jog net 88 614,30 Eur sumai atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros fiktyviai pagerino asakovės finansinę padėtį. Atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir jais grindžiamų bankrutuojančios įmonės reikalavimų pagrįstumas dar tik bus vertinamas minėtose civilinėse bylose Nr. B2-545-390/2021, B2-546-390/2021 ir B2-547-390/2021. Pareiškėjos nuomone, egzistuoja privalomasis bylos sustabdymo pagrindas ir yra tikslinga civilinės bylos Nr. B2-642-390/2021 dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą sustabdyti iki įsiteisės teismo galutiniai procesiniai sprendimai civilinėse bylose Nr. B2-545-390/2021, B2-546-390/2021 ir B2-547-390/2021. Tęsiant šios civilinės bylos nagrinėjimą, jeigu bus priimamas sprendimas pareiškimą atmesti, o vėliau, t. y. išnagrinėjus civilines bylas Nr. B2-545-390/2021, B2-546-390/2021 ir B2-547-390/2021 ir paaiškėjus, kad atsakovė nepagrįstai išrašė PVM sąskaitas faktūras 88 614,30 Eur sumai, tai lemtų pagrindą atnaujinti procesą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

26.17. Nepriklausomai nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl bylos esmės, naikintina skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šios išlaidos buvo perteklinės, nebūtinos ir nepriteistinos.

12. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovė UAB „ICS projectus group“ prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pareiškėja dalyvavo atsakovės 2020 m. balandžio 23 d. kreditorių susirinkime, turėjo visas galimybės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, tačiau to nedarė.

13.2. Turto neperdavimo nemokumo administratoriui klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp UAB „ICS projectus group“ ir suinteresuoto asmens. Taikos sutarties sąlygoms buvo pritarta kreditorių susirinkime, sutartis vykdoma, todėl turto neperdavimo klausimas nesudaro pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu.

13.3. Dėl kreditorinio reikalavimo į „ICS industrines“ 780 Eur sumai, UAB „ICS Industries“ įsiskolinimą likvidavo, todėl žalos atsakovei ar įmonės kreditoriams šiuo santykiu nebuvo padaryta ir šis santykis negali būti vertinamas kaip tyčinio bankroto požymis.

13.4. Tarp atsakovės ir UAB „R. Point“ susiklostė paslaugų teisiniai santykiai pagal 2016 m. liepos 27 d. bendradarbiavimo sutartį. UAB „R. Point“ jau bankroto proceso metu pagal administratoriaus reikalavimą grąžino atsakovei 100 Eur.

13.5. UAB „Ademilija“ yra iškelta bankroto byla, atsakovės kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje. Kreditorinio reikalavimo patvirtinimas pašalina galimai apsimestinių ar tariamų teisinių santykių vertinimą, todėl šie sandoriai negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip tyčinio bankroto požymiai.

13.6. Civilinė byla dėl 2 420 Eur su UAB „Baltijos investicijų grupė“ yra užbaigta taikos sutartimi ir šios lėšos buvo pervestos atsakovei. Nemokumo administratorius ir kreditoriai buvo klaidinami nesąžiningo skolininko teigiančio, kad skola padengta ir neegzistuoja.

13.7. Sandoriais su UAB „Statybų investicijos“ buvo siekiama spartesnio atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Aplinkybė, kad įmonė esant lėšų trūkumui siekė atgauti lėšas patenkindama savo reikalavimą nekilnojamuoju turtu gali būti laikoma nukrypimu nuo pagrindinės veiklos pobūdžio, tačiau ne tyčinio bankroto požymiu.

13.8. Civilinė byla su J. K. baigta kreditorių susirinkimui pritarus ir teismui patvirtinus taiko sutartį. Paslaugų suteikimas pagrindinės atsakovės akcininkės uošviui dėl savo apimties negali būti laikomas bankroto priežastimi.

13.9. Kreditoriniai reikalavimai, kildinami iš darbo teisinių santykių su suinteresuotu asmeniu, yra patvirtinti Kauno apygardos teismo nutartimi. Pareiškėja jokių objektyvių duomenų, paneigiančių reikalavimų pagrįstumą, nepateikia, o pareiškėjos subjektyvi nuomonė nėra pakankama tyčinio bankroto faktui konstatuoti.

13.10. Bylos sustabdymo klausimas yra išspręstas protokoline nutartimi, pareiškėjos nurodomos aplinkybės yra jos subjektyvi nuomonė, kuri gali būti paneigta teismų sprendimais.

14. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

15. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pareiškėjos nurodytas argumentas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, buvusiam vadovui neperdavus viso bendrovės turto nemokumo administratoriui, nėra reglamentuotas JANĮ kaip tyčinio bankroto požymis.

15.2. Pareiškėjos pozicija dėl sandorių su UAB „ICS Industries“ apsimestinumo nepagrįsta jokiais įrodymais. UAB „ICS Industries“ nurodomą 780 Eur įsiskolinimą grąžino 2020 m. vasario 24 d.

15.3. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „R. Point“ 100 Eur skola atsakovei grąžinta po bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo šios sumos atsakovės buhalterijoje neapskaityti negalėjo, nes ji iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo sumokėta.

15.4. Atsakovė žodinės sutarties su UAB „Ademilija“ pagrindu bei pastarosios užsakymu tęstinį laiką teikė konsultacijas dėl projektų rengimo UAB „Ademilija“. Atsakovė už bendrą 38 000 Eur kainą UAB „Ademilija“ naudai suteikė tokias paslaugas: projektinės paslaugos, projektinių skaičiavimų atlikimas, projektinių pasiūlymų ir sprendinių parengimas bei komercinių pasiūlymų dėl UAB „Ademilija“ tiekiamų statybų metalo profiliuotų konstrukcijų pateikimas tikslinėms Lietuvos ir užsienio įmonėms. Paslaugos buvo nematerialaus pobūdžio, todėl šalys jų suteikimo fakto priėmimo–perdavimo aktais nefiksuodavo, tačiau šių aktų nebuvimas nepaneigia paslaugų suteikimo fakto. UAB „Ademilija“ skola atsakovei buvo oficialiai apskaityta tiek atsakovės, tiek UAB „Ademilija“ buhalteriniuose dokumentuose, o pati UAB „Ademilija“ skolos (kartu – ir paslaugų, už kurias susidarė įsiskolinimas) fakto neneigia.

15.5. Atsakovė UAB „Ademilija“ akcijas pirko už 500 Eur kainą, kuri nėra laikytina ženklia suma, lyginant su tuo metu atsakovės iš komercinės veiklos gautomis pajamomis ir valdyto turto verte. Siekdamas, kad atsakovė neįsigytų nemokios ar nuostolingos bendrovės, akcijų pirkimo sandorio dieną suinteresuotas asmuo „Credit info“ duomenų bazėje patikrino informaciją apie UAB „Ademilija“ kreditingumą. Remiantis „Credit info“ duomenimis, UAB „Ademilija“ bankroto rizika buvo itin žema ir sudarė vos 0,998 proc. tikimybę.

15.6. Byloje nustatyta, kad skolininkė UAB „Baltijos investicijų grupė“ 2016 m. balandžio 11 d. skolos atsakovei nesumokėjo, o pareiškimais apie finansinių įsipareigojimų įvykdymą tik klaidino nemokumo administratorių. Minėta 2 420 Eur skola iš UAB „Baltijos investicijų grupė“ buvo atgauta jau po bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

15.7. Butas iš UAB „Statybų investicijos“ atsakovės buvo įsigytas kaip užmokestis, likviduojant minėtos bendrovės įsiskolinimą už atsakovės suteiktas projektavimo paslaugas. Atsakovei perleisto buto rinkos vertė atitiko atsakovės priešpriešinio reikalavimo skolininkui vertę. Vienkartiniai netipinės veiklos sandoriai nedaro neteisėtais suinteresuoto asmens veiksmų tokius sandorius sudarant. Be to, butas atsakovės naujam pirkėjui buvo parduotas brangiau nei įsigytas.

15.8. Informaciją apie akcininkės J. K. vyro tėvui atsakovės suteiktas projektavimo paslaugas nemokumo administratoriui suteikė pats suinteresuotas asmuo, siekdamas užtikrinti, kad kreditorių reikalavimai bankroto byloje būtų patenkinti kuo didesne apimtimi. Minėtos informacijos pagrindu buvo pradėta civilinė byla, sudaryta taikos sutartis ir atsakovei sumokėta atliktų paslaugų kaina.

15.9. Suinteresuoto asmens darbo užmokestis buvo nustatytas su juo sudarytoje darbo sutartyje, o jo dydį apsprendė jį vadovu paskyrę asmenys – atsakovės akcininkai. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kad suinteresuotam asmeniui mokėtas darbo užmokestis neatitiko rinkos sąlygų ar kad suinteresuotas asmuo nevykdė savo darbinių funkcijų, ar kad ši iš darbo užmokesčio kylanti skola buvo neteisingai apskaityta įmonės buhalterijoje.

15.10. Byloje nėra paneigta, kad J. K. būdavo pavedama atlikti užduotis jos kompetencijos ribose, o atliktų užduočių rezultatą darbuotoja perduodavo atsakovės atstovams.

15.11. Suomijos kapitalo įmonė AB „BLRT gruop invest“ kreipėsi asmeniškai į suinteresuotą asmenį dėl galimo projektų Lietuvoje vystymo bei 2019 m. vasario 14 d. su A. A., kaip fiziniu asmeniu, sudarė paslaugų sutartį, kuria A. A. įsipareigojo už užmokestį suteikti gamybos sandėliavimo kompleksų Kaune ir Klaipėdoje vystymo projektų valdymo paslaugas. Suinteresuoto asmens paskyrimas projektų vadovu atvėrė UAB „ICS projectus group“ įmonei išimtines galimybes sudaryti didelės apimties paslaugų teikimo sutartis pagal koncerno „BLRT group“ ilgalaikius plėtros planus atsakovės teikiamų komercinių pasiūlymų pagrindu.

15.12. Civilinių bylų Nr. B2-545-390/2021, B2-546-390/2021 ir B2-547-390/2021, dėl kurių pareiškėja prašo sustabdyti atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu bylą, dalykas yra konkrečių projektavimo sutarčių įvykdymo apimties ir atlygintinumo klausimai. Nepriklausomai nuo to, ar Kauno apygardos teismo nagrinėjamose bylose Nr. B2-545-390/2021, B2-546-390/2021 ir B2-547-390/2021 bus patvirtinti UAB „Masada“, UAB „Vaivorykštė“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“ kreditoriniai reikalavimai, ar priešingai – bus priteistos iš šių bendrovių atitinkamos sumos, nagrinėjamoje byloje bet kokiu atveju turės būti įvertintos ir kitos aplinkybės, susijusios su atsakovės vadovų veiksmų atitiktimi teisės aktų reikalavimams, ginčijamų ir kitų sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka atsakovės mokumui, t. y. nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas yra platesnis.

15.13. Suinteresuoto asmens patirtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytų nauja redakcija) rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo dydžių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo stabdyti bylą

18. Atskirajame skunde pareiškėja pakartoja 2021 m. vasario 12 d. prašyme dėl bylos sustabdymo išdėstytas aplinkybes ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimą. Kita vertus, atskirajame skunde pareiškėja nereiškia reikalavimo stabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą.

19. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Pareiškėja 2021 m. vasario 12 d. prašyme dėl bylos sustabdymo nurodė, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos Nr. B2-545-390/2021, B2-546-390/2021, B2-547-390/2021 pagal kreditorių ieškinius dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo ir atsakovės priešieškinius dėl skolų priteisimo. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė priešieškiniais prašo priteisti fiktyvias skolas, kurios iš viso sudaro 88 614,30 Eur. Teismui konstatavus, kad skolos yra fiktyvios, pareiškėjos vertinimu, tai bus pagrindas konstatuoti tyčinį atsakovės bankrotą, o bylos nesustabdžius ir teismui patvirtinus, kad skolos yra fiktyvios, atsirastų pagrindas atnaujinti procesą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo stabdyti bylą.

22. Pažymėtina, kad pareiškėjos reikalavimas dėl tyčinio bankroto pripažinimo pirmosios instancijos teisme nebuvo grindžiamas aplinkybėmis nagrinėjamomis pareiškėjos nurodytose bylose, t. y. nesudarė pareiškėjos reikalavimo pagrindo. Pareiškėja neįrodinėjo, kad atsakovės vadovas į buhalterinę apskaitą įtraukė fiktyvias UAB „Masada“, UAB „Vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“ skolas atsakovei. Kadangi pareiškėja įrodinėdama atsakovės tyčinį bankrotą minėtomis aplinkybėmis nesirėmė jau vien dėl šios priežasties nebuvo pagrindo bylą stabdyti.

23. Be kita ko, įrodinėjimo dalyką tyčinio bankroto bylose sudaro ne tik neteisėti atsakovės vadovo veiksmai, buhalterinės apskaitos tvarkymo klaidos, netikslumai ir kt., tačiau taip pat ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų vadovo veiksmų ir kilusio įmonės nemokumo, be to, nustatinėjama ir tai, kad vadovas veikė tyčia bei sąmoningai siekė atsakovės bankroto. Įrodinėjant tyčinio bankroto pagrindą dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos yra būtina nustatyti, kad dėl tokio netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra neįmanoma nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio bei kilusio atsakovės nemokumo priežasčių. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodinėjo, kad dėl galimai fiktyvių skolų įtraukimo į atsakovės buhalterinę apskaitą, dėl ko yra sprendžiama kitose bylose, nėra įmanoma nustatyti atsakovės turto ir įsipareigojimų dydžio bei nemokumo priežasčių, ar padaryta neigiama įtaka faktiniam bendrovės mokumui. Tokių aplinkybių nenurodo ir nemokumo administratorius.

24. Dėl minėtų priežasčių, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė stabdyti nagrinėjamą bylą.

Dėl bylos esmės

25. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad materialiniams teisiniams santykiams taikomi šių santykių atsiradimo metu galioję įstatymai. Sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Dėl šios priežasties sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių, taikytinos teisės normos, galiojusios vertinamų veiksmų atlikimo ir (ar) neveikimo momentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020).

27. Atsakovei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. spalio 25 d. Pareiškimas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas 2020 m. birželio 12 d. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą išaiškinimą, konstatuotina, kad nepaisant to, jog pareiškimas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas jau galiojant JANĮ, kadangi sprendžiama dėl materialiųjų teisinių santykių, turi būti taikomas šių teisinių santykių metu galiojęs ĮBĮ.

28. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje tyčinis bankrotas buvo apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

29. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis įtvirtino kriterijus, kuriais remdamasis teismas bankrotą galėjo pripažinti tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

30. Aiškindamas šias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

31. Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėja turi įrodyti konkrečių ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių egzistavimą ir šių požymių priežastinį ryšį su kilusiu atsakovės nemokumu arba šių požymių priežastinį ryšį su nemokios įmonės padėties esminiu pablogėjimu. Neįrodžius, kad būtent suinteresuoto asmens sąmoningi ir tyčiniai veiksmai privedė įmonę prie bankroto arba iš esmės pablogino nemokios bendrovės padėtį, dėl ko buvo pažeistos kreditorių teisės, suinteresuoto asmens galimai neteisėti veiksmai gali būti vertinami naudojant kitas teisines priemones.

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja atskirajame skunde nepateikia argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvadas laiko nepagrįstomis, o iš esmės pakartoja pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytas aplinkybes ir prašo šias aplinkybes vertinti priešingai nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos nurodomus suinteresuoto asmens galimai netinkamos veiklos epizodus, galėjusius nulemti atsakovės nemokumą, priskiria konkretiems ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies pagrindams ir juos vertina atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą bei suformuotą teismų praktiką.

Dėl atsakovės nemokumo momento

33. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nustatė, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

34. Iš atsakovės Registrų centrui pateiktos finansinės atskaitomybės už 2017 m. nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovė deklaravo, kad turi turto už 123 973 Eur, o įsipareigojimai sudarė 11 252 Eur. Taigi Registrų centrui pateikta finansinė atskaitomybė nerodo, kad 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovė jau buvo nemoki. Kita vertus, atsakovės nemokumo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, kad įmonė su nemokumo situacija susidūrė jau 2017 m., o pagal pareiškėjos su 2021 m. birželio 16 d. prašymu pateiktą nemokumo administratoriaus ataskaitą 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Nemokumo administratoriaus, atlikęs atsakovės buhalterinių dokumentų analizę, nustatė, kad atsakovės finansinės ataskaitos, pateiktos Registrų centrui už 2016 m. ir 2017 m. (taip pat ir vėlesnės), nėra tikslios, pavyzdžiui, 2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentuose pardavimų pajamos pripažįstamos kaip uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, tačiau dalis pajamų buvo pripažintos 2016 m. pajamomis, todėl 2017 m. ir vėlesnių laikotarpių veiklos finansinis rezultatas ataskaitose galimai neatitinka tikrovės; 2018 m. rugpjūčio 14 d. buhalterine pažyma nepagrįstai nurašytas darbo užmokestis nesant darbuotojų sutikimo ir kt. Nemokumo administratoriaus vertinimu, jau 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės mokumo ir likvidumo rodikliai buvo žemiau kritinių ribų. Sutiktina su suinteresuoto asmens pozicija, kad nemokumo administratoriaus nuomonė yra subjektyvi ir nagrinėjamu atveju teismo neįpareigoja, tačiau pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, paneigiančių nemokumo administratoriaus poziciją dėl atsakovės nemokumo momento 2017 m. gruodžio 31 d.

35. Byloje nesant duomenų, kurie paneigtų nemokumo administratoriaus išvadas dėl atsakovės nemokumo momento 2017 m. gruodžio 31 d. apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovautis nemokumo administratoriaus pateikta išvada dėl to, kad atsakovė buvo nemoki jau 2017 m. gruodžio 31 d.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto

36. Kaip minėta, įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

37. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė yra gana abstrakti, todėl jos negalima aiškinti tokiu būdu, kad bet kuris vadovo netinkamas pareigų vykdymas taptų tyčinio bankroto požymiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant, ar bankrotas pripažintinas tyčiniu šiuo pagrindu, yra svarbu nustatyti ne tik įmonės valdymo organo netinkamą pareigų vykdymą, tačiau taip pat ir įrodyti, kad būtent šie konkretūs įmonės vadovo neteisėti veiksmai nulėmė įmonės nemokumą arba iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį.

38. Pareiškėja nurodo, kad netinkamas suinteresuoto asmens pareigų vykdymas, susijęs su įmonės valdymu, pasireiškė šiais veiksmais: 1) nemokumo administratoriui neperduotas 11 273,39 Eur vertės turtas; 2) suinteresuotas asmuo, sudarydamas sandorius su AB „BLRT“, pažeidė savo, kaip valdymo organo, fiduciarines pareigas įmonei.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmoji pareiškėjos nurodoma aplinkybė – turto neperdavimas nemokumo administratoriui niekaip nėra susijęs su kilusia atsakovės nemokumo būkle ar esminiu nemokios įmonės padėties pabloginimu, todėl negali būti vertinamas kaip pagrindžiantis suinteresuoto asmens sąmoningą siekį privesti atsakovę prie bankroto. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl šios įmonės vadovo pareigos netinkamo vykdymo ĮBĮ nustatė specialų teisinį reguliavimą, t. y. baudos iki 2 896 Eur skyrimą arba teisės nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, apribojimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas ir 14 dalis), be to, už šios pareigos nevykdymą vadovui gali kilti civilinė atsakomybė. Kadangi nėra priežastinio ryšio tarp šio pareiškėjos nurodomo suinteresuoto asmens netinkamo pareigų vykdymo ir bendrovės nemokumo būklės, ir, esant specialiam reguliavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindžiančia atsakovės tyčinį bankrotą.

40. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat paaiškina, kad užsienio kapitalo įmonė 2019 m. vasario 14 d. AB „BLRT“ asmeniškai su suinteresuotu asmeniu sudarė paslaugų sutartį ir iš šios sutarties suinteresuotas asmuo gavo finansinę naudą, kai tuo pačiu metu atsakovės ir AB „BLRT“ sutartiniai santykiai atsakovei buvo nuostolingi. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad AB „BLRT“ skola atsakovei sudarė 15 790,50 Eur, tačiau po taikos sutarties su minėtu subjektu sudarymo, atsakovei padaryta žala yra 8 290,50 Eur.

41. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad suinteresuotas asmuo asmeniškai su AB „BLRT“ sudarė paslaugų sutartį, veikdamas interesų konflikto būsenoje, nes su šia įmone buvo sudaryta ir nuostolinga atsakovės sutartis, kurios vadovu buvo suinteresuotas asmuo. Sutiktina, kad šio sandorio sudarymas galimai pažeidžia suinteresuotam asmeniui kylančią lojalumo pareigą (CK 2.87 straipsnio 3 dalis).

42. Tačiau pagal byloje nustatytą atsakovės nemokumo momentą (2017 m. gruodžio 31 d.) ir AB „BLRT“ sandorio su suinteresuotu asmeniu sudarymo momentą (2019 m. vasario 14 d.), pareiškėjai kilo pareiga įrodyti, kad suinteresuoto asmens sąmoningu ir tyčiniu fiduciarinių pareigų pažeidimu buvo iš esmės pabloginta jau nemokios atsakovės padėtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimas fiduaciarinių pareigų pažeidimas iš tiesų gali lemti suinteresuoto asmens atsakovei padarytą 8 290,50 Eur žalą, tačiau pareiškėja nepagrindžia, kokia įtaka šiuo sandoriu buvo padaryta nemokios atsakovės finansinei padėčiai, t. y. byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiais galimai neteisėtais suinteresuoto asmens veiksmais buvo iš esmės pabloginta atsakovės finansinė padėtis ir kad tokio masto žala atsakovės finansinei padėčiai buvo reikšminga. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose negali būti suprantama, kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veikos epizodo įtakos bendrovės mokumui, t. y. teismui negali būti perkeliama įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Šaliai nepateikus duomenų, kad toks priežastinis ryšys egzistuoja, teismas konstatuoja tyčinį bankrotą esant neįrodytą.

43. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kai byloje nepakanka įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp įmonės vadovo galimai neteisėtų, žalą sukėlusių veiksmų ir bendrovės nemokumo sukėlimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo, konkretūs atskiri tyčinio bankroto požymiai vertinami naudojant kitas teisines priemones. Teismas pažymi, kad bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas, sukėlęs žalą bendrovei, gali būti vertinamas pagal civilinės atsakomybės taisykles (CK 2.87 straipsnis), t. y. reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo įmonės vadovui pažeidus fiduciarines pareigas, tačiau savaime, neįrodžius tyčios bei ryšio su atsakovės nemokumo būsena, nelemia bankroto pripažinimo tyčiniu.

44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto pagrindas liko neįrodytas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto

45. Įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, kai buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrodinėjant šį tyčinio bankroto pagrindą nepakanka įrodyti, kad konkretūs sandoriai buvo nuostolingi bendrovei. Kartu yra būtina įrodyti ir suinteresuoto asmens sąmoningą siekį nuostolingais sandoriais privesti įmonę prie bankroto bei šių nuostolingų sandorių ryšį su bendrovės nemokumo būkle arba tai, kad šias sandoriais sąmoningai iš esmės pabloginta jau nemokios bendrovės finansinė padėtis.

47. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo šiuos nuostolingus ir (ar) ekonomiškai nenaudingus atsakovės sandorius, sudarytus suinteresuoto asmens: 1) buto įsigijimas iš UAB „Statybų investicijos“; 2) nemokamai teiktos paslaugos pagrindinės atsakovės akcininkės uošviui J. K.; 3) UAB „Ademilija“ įsigijimas; 4) 8 000 Eur išmokėjimas tariamam UAB „Podita“ atstovui E. L.; 5) darbo užmokesčio mokėjimas akcininkei J. K..

48. Aprašydama atsakovės buto įsigijimo iš UAB ‚Statybų investicijos“ sandorį pareiškėja nurodo, kad 2017 m. lapkričio 13 d. atsakovė už 36 957 Eur įsigijo butą iš UAB „Statybų investicijos“ atsiskaitymą atliekant atsakovės tariamai UAB „Statybų investicijos“ suteiktomis paslaugomis. Pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. preliminariąją atsakovės ir L. S. pirkimo–pardavimo sutartį vėliau šis turtas perduotas minėtam fiziniam asmeniui. Pareiškėja nuodo, kad tokių preliminariųjų sutarčių buvo bent penkios, nors atsakovės veikla nėra susijusiu su nekilnojamuoju turtu. Kita vertus, suinteresuotas asmuo paaiškino, kad butas iš UAB „Statybų investicijos“ įsigytas likviduojant UAB „Statybų investicijos“ įsiskolinimą už atsakovės suteiktas paslaugas, o įstatymas nedraudė atsakovei sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius. Nemokumo administratorius patvirtino, kad šiais sandoriais buvo siekiama spartesnio atsiskaitymo su UAB „Statybų investicijos“, o likusi 2 698,34 Eur skola iš UAB „Statybų investicijos“ buvo išieškota teismine tvarka.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodomas sandoris buvo sudarytas 2017 m. lapkričio 13 d., t. y. iki nustatyto atsakovės nemokumo momento, todėl pareiškėja turi įrodyti ne tik sandorio nuostolingumą, tačiau taip pat ir tai, kad šiuo (šiais) sandoriais atsakovė buvo tyčia privesta prie bankroto. Pareiškėja tokių aplinkybių nenurodo, savo iniciatyva teismas priežastinio ryšio tarp nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio ir atsakovės nemokumo būklės taip pat nenustatė. Pažymėtina, kad netipinio, įmonės veiklai nebūdingo sandorio sudarymas negali lemti prezumpcijos dėl suinteresuoto asmens sąmoningo siekio bloginti atsakovės finansinę būklę, todėl pareiškėjos argumentai dėl netipinės atsakovės veiklos kaip tyčinio bankroto požymio atmestini. Juo labiau, kaip paaiškina suinteresuotas asmuo, nekilnojamasis turtas atsakovės buvo įgytas už 35 957 Eur sumą, o trečiajam asmeniui parduotas už 38 100 Eur kainą, t. y. iš esmės nebuvo nuostolingas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šis pareiškėjos nurodyta aplinkybė nepagrindžia jos įrodinėjamo tyčinio bankroto fakto.

50. Analogiškos išvados darytinos ir dėl kitų pareiškėjos nurodomų sandorių.

51. Pareiškėja nurodo, kad atsakovė teikė nemokamas paslaugas pagrindinės akcininkės uošviui J. K.. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1313-273/2020 buvo sudaryta atsakovės ir J. K. taikos sutartis pagal kurią J. K. įsipareigojo atsakovei sumokėti 6 200 Eur, t. y. atsakovei nuostolingu sandoriu galimai padaryta žala buvo atlyginta. Duomenų, kuriuo laikotarpiu buvo teikiamos pareiškėjos įvardijamos paslaugos ir kokią įtaką tai galėjo turėti atsakovės mokumui byloje nepateikta. Nemokumo administratorius nurodė, kad dėl savo masto šis sandoris esminės įtakos atsakovės mokumui padaryti negalėjo. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neįrodžius priežastinio ryšio tarp šio galimai nuostolingo sandorio ir atsakovės nemokumo, be to, atlyginus atsakovei padarytą žalą, negalima išvada dėl tyčinio bankroto sukėlimo šiuo sandoriu.

52. Dėl atsakovės įsigytos įmonės - UAB „Ademilija“ pareiškėja nurodė, kad tai buvo abejotino poreikio sandoris, o pati UAB „Ademilija“ buvo sąmoningai privesta prie bankroto. Įrodymų šiai savo nuomonei pagrįsti pareiškėja nepateikė. Kita vertus, suinteresuotas asmuo pateikė UAB „Credit info“ duomenis UAB „Ademilija“ akcijų įsigijimo dieną, kurie nerodė, kad minėta įmonė būtų nemoki ir (ar) ją įsigyti būtų rizikinga. Teismas pakartoja, kad siekiant įrodyti tyčinio bankroto faktą, pareiškėjai nepakanka teismui pateikti savo subjektyvias abejones dėl suinteresuoto asmens galimai neteisėtų veiksmų, neįrodinėjant priežastinio ryšio su atsakovės nemokumu. Pareiškėja įrodinėdama tyčinio bankroto pagrindus gali prašyti teismo išreikalauti tam tikrus įrodymus, juos užtikrinti, apklausti liudytojus ir kt., tačiau negali tikėtis, kad įrodinėjimo našta bus perkeliama teismui. Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų apie minėto sandorio nuostolingumą, jo ryšį ir reikšmę atsakovės mokumui, nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Ademilijos“ įsigijimu atsakovė sąmoningai buvo privesta prie bankroto.

53. Dėl suinteresuoto asmens tariamam UAB „Podita“ atstovui E. L. išmokėtų 8 000 Eur pareiškėja paaiškina, kad minėtas asmuo, neturėdamas teisės atstovauti UAB „Podita“ pats pasirašė įgaliojimą atstovauti šiai įmonei ir priėmė atsakovės atliktą mokėjimą. Šias aplinkybes patvirtino ir UAB „Podita“ vadovas. Byloje yra pateikta įgaliojimo bei pinigų išmokėjimo kvito kopija. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad sutartinių santykių su UAB „Podita“ metu jam nebuvo paaiškinta, kad statybos rangos projektui vykdyti priskirtas asmuo E. L. neturi įgaliojimo veikti UAB „Podita“ vardu. Suinteresuotas asmuo nurodo turėjęs rimtą pagrindą manyti, kad 8 000 Eur sumą E. L. išmoka kaip teisėtam UAB „Podita“ atstovui (CK 2.133 straipsnio 9 dalis).

54. Nustatyta, kad būtent suinteresuotas asmuo susiekė su E. L. ir pasiūlė šiam sumokėti 8 000 Eur sumą už UAB „Podita“ atliktus statybos rangos darbus. Minėtas asmuo pateikė atsakovės vadovui įgaliojimą, kuriame patvirtino, kad yra įgaliotas UAB „Podita“ vardu paimti iš atsakovės avansą pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 188-01 už darbus pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. statybos rangos sutartį Nr. ICS-S-17/2018. Vis dėlto, byloje nepaneigta aplinkybė, kad E. L. dirbo UAB „Podita“ ir atliko darbus pagal statybos rangos sutartį atsakovei, todėl neatmestina, kad 8 000 Eur išmokėjimas gauti šiuos pinigus UAB „Podita“ vardu neturinčiam teisės asmeniui, nebuvo tyčinis ir nukreiptas į atsakovės nemokumo padėties bloginimą. Nors šiuo galimai neteisėtu suinteresuoto asmens veiksmu atsakovei galėjo būti padaryta žala, tačiau nenustatyta, kad padaryta žala reikšmingai ir iš esmės pablogino atsakovės finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šis epizodas nesudaro pagrindo išvadai dėl suinteresuoto asmens minėtu sandoriu sąmoningai ir tyčia pablogintos atsakovės finansinės padėties, be to, šie suinteresuoto asmens galimai neteisėti veiksmai gali būti vertinami naudojantis civilinės atsakomybės institutu.

55. Galiausiai pareiškėja nurodo, kad akcininkei J. K. buvo mokamas darbo užmokestis, nors su ja sudaryta darbo sutartis yra fiktyvi. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl darbo santykių su J. K. buvimo nepagrįsta jokiais įrodymais, o pati J. K. nebuvo apklausta teismo posėdyje.

56. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nurodyto asmens, siekdama įrodyti darbo santykių fiktyvumą, neprašė apklausti teismo posėdyje. Kaip minėta, nepaisant to, kad teismas bankroto bylose yra aktyvus, tačiau teismas neturi pareigos savo iniciatyva į teismo posėdį šaukti bei jame apklausti potencialius bylai reikšmingų aplinkybių galbūt žinančius liudytojus, jei šalys savo nurodomų faktų liudytojų parodymais negrindžia ir apklausti jų neprašo. Byloje esantis atsakovės darbuotojų ir J. K. el. susirašinėjimas rodo, kad J. K. atsakovės vardu atlikdavo tam tikrus pavedimus tretiesiems asmenims. Nors pateiktas susirašinėjimas aiškiai nepagrindžia darbo teisinių santykių egzistavimo, tačiau ir nepaneigia juos buvus, o nenustačius šio epizodo ryšio su atsakovės nemokumo situacija, konstatuotina, kad šis epizodas turi būti vertinamas naudojant kitas teisines priemones, t. y. nustačius, kad darbo sutartis buvo fiktyvi, gali būti keliamas suinteresuoto asmens ir J. K. ar(ir) suinteresuoto asmens atsakomybės klausimas, tačiau byloje esančios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinį bankrotą esant įrodytu.

57. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia, jog pareiškėjos nurodytais sandoriais atsakovė buvo sąmoningai ir tyčia privesta prie bankroto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto

58. Bankrotas gali būt pripažįstamas tyčiniu, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą tyčinio bankroto pagrindą yra nurodęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Be to, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

60. Taigi sprendžiant dėl bankroto pripažinimo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu pareiškėja turi įrodyti, kad dėl netinkamo ir (ar) apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra neįmanoma visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros dėl ko yra objektyviai neįmanoma įvertinti atsakovės nemokumo priežastis. Kita vertus, pareiškėjai nėra būtina įrodyti, kad netinkamas ir (ar) apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas sąlygojo atsakovės nemokumą.

61. Pareiškėja, įrodinėdama šį tyčinio bankroto pagrindą, nurodo tokius atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumus: 1) atsakovės 780 Eur kreditorinis reikalavimas į UAB „ICS Industries“ yra apgaulingas; 2) neapskaitytas UAB „R. Point“ 100 Eur skolos grąžinimas; 3) į apskaitą įtrauktas fiktyvus 38 000 Eur debitorinis reikalavimas į UAB „Ademilija“; 4) nepaskaitytas UAB „Baltijos investicijų grupė“ 2 420 Eur skolos grąžinimas; 5) apskaitoje nurodyta nepagrįsta 33 900,52 Eur skola suinteresuotam asmeniui. Duomenų, kad dėl nurodyto galimai netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo nebūtų galima nustatyti atsakovės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros byloje nėra, taip pat pareiškėja neįrodinėja, kad dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos nėra įmanoma nustatyti atsakovės nemokumo priežastis.

62. Pažymėtina, kad dėl 780 Eur kreditorinio reikalavimo į UAB „ICS Industries“ fiktyvumo pareiškėja nurodo vienintelę aplinkybę, t. y. tai, kad ši įmonė yra susijusi su atsakove. Pažymi, kad UAB „ICS Industries“ nebedirba nei vienas darbuotojas, kas, pareiškėjos vertinimu, įrodo, kad sandoriai sudaryti neteisėtai perskirstant susijusių įmonių lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien pareiškėjos pateikiamas subjektyvus įvairių įmonės sandorių bei buhalterinės apskaitos vedimo klaidų vertinimas byloje nesant jokių įrodymų apie susidariusių debitorinių reikalavimų fiktyvumą, negali būti pagrindas bankroto pripažinimui tyčiniu. Be kita ko, dėl šios, pareiškėjos vertinimu, apgaulingos skolos nemokumo administratorius paaiškino, kad UAB „ICS Industries“ įsiskolinimą bankroto procedūrų metu likvidavo. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai nei kad skola atsirado fiktyvių sandorių pagrindu, nei kad ji įrodo netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

63. Analogiška išvada darytina ir dėl pareiškėjos nurodyto UAB „R. Point“ 100 Eur skolos grąžinimo neapskaitymo bei UAB „Baltijos investicijų grupė“ skolos grąžinimo neapskaitymo. Nemokumo administratorius paaiškino, kad abi šios skolos buvo grąžintos atsakovei jau po bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad šių skolų grąžinimo negalėjo apskaityti vadovavimo atsakovei laikotarpiu, kadangi skolos tuo metu nebuvo grąžintos. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5736-1105/2020 tarp atsakovės ir UAB „Baltijos investicijų grupė“ buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria UAB „Baltijos investicijų grupė“ pripažino 2 420 Eur skolą ir įsipareigojo ją grąžinti atsakovei. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos nurodyti epizodai atsakovės buhalterinėje apskaitoje netinkamai apskaičius skolų negrąžinimą, yra pagrįsti.

64. Pareiškėja taip pat nurodo į atsakovės apskaitą įtrauktą fiktyvų 38 000 Eur reikalavimą į BUAB „Ademilija“. Nemokumo administratorius sutiko, kad šis reikalavimas kelia abejonių buhalterinės apskaitos vedimo tinkamumu, tačiau taip pat pažymi, kad nurodyto dydžio atsakovės reikalavimas buvo patvirtintas BUAB „Ademilija“ bankroto byloje. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios BUAB „Ademilija“ kreditorių reikalavimų sąrašas, įskaitant ir nurodytą atsakovės reikalavimą, tačiau ginčas dėl minėto reikalavimo pagrįstumo byloje BUAB „Ademilija“ bankroto byloje nebuvo kilęs.

65. Apeliacinės instancijos vertinimu, vien tai, kad Šiaulių apygardos teismas patvirtino atsakovės 38 000 Eur kreditorinį reikalavimą, savaime neįrodo, kad šis reikalavimas į atsakovės apskaitą buvo įtrauktas pagrįstai, kadangi nurodytoje byloje dėl šio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nebuvo kilęs ginčas. Suinteresuotas asmuo ir (ar) nemokumo administratorius, siekdami įrodyti, kad ši kreditorinio reikalavimo suma į atsakovės apskaitą buvo įtraukta pagrįstai, turėtų pateikti įrodymus, kokiu pagrindu susiformavo atsakovės reikalavimas į BUAB „Ademilija“. Kita vertus, kaip minėta, teismas neturi duomenų, kad šis galimai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas nulėmė tai, kad negalima nustatyti atsakovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, ar kad šio reikalavimo į BUAB „Ademilija“ įtraukimas pablogino atsakovės kreditorių padėtį iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi byloje liko neįrodytas priežastinis ryšys tarp nurodytų faktų, teismas sprendžia, kad ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinį atsakovės bankrotą, o gali būti vertinama naudojant kitas teisines priemones.

66. Kita vertus, pareiškėjos nurodomas suinteresuoto asmens 33 900,52 Eur kreditorinis reikalavimas į atsakovę buvo patvirtintas atsakovės bankroto byloje. Kadangi pareiškėja yra dalyvaujantis byloje asmuo, pareiškėja turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl bankroto byloje priimtos teismo nutarties, kuria patvirtinti kito kreditoriaus reikalavimai ir įrodinėti, kad suinteresuoto asmens reikalavimas į atsakovę yra fiktyvus. Siekdamas įrodyti pareiškimo pagrindą kreditorius gali kreiptis į nemokumo administratorių dėl informacijos suteikimo, teikti prašymą teismui dėl įrodymų išreikalavimo ir (ar) užtikrinimo ir kt. Vis dėlto, nenustatyta, kad pareiškėja būtų ginčijusi kito kreditoriaus (suinteresuoto asmens) reikalavimą į atsakovę įrodinėdama jo fiktyvumą. Teismas neturi duomenų apie suinteresuoto asmens darbo užmokestį, nenustatyta, kad reikalavimas kilo ne iš darbo teisinių santykių ir yra fiktyvus, be to šis reikalavimas buvo patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi, kurios tokią teisę turėdama neginčijo pati pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą dėl suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo esant įrodytu ir pripažinti tyčinio bankroto faktą. Juo labiau, kaip minėta, byloje taip pat nėra nustatyta, kad galimai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas neleistų nustatyti tikrosios atsakovės finansinės padėties bei nemokumą lėmusių priežasčių.

67. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje neperkėlė įrodinėjimo naštos suinteresuotam asmeniui. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodoma kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisyklė dėl to, kad įrodžius netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos faktą, įmonės vadovas turi paneigti, kad, nepaisant netinkamo, aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo, egzistuoja galimybė nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, buvo pateikta byloje, kai dėl to, jog įmonės vadovas nemokumo administratoriui neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų, juos tvarkė aplaidžiai, nemokumo administratorius negalėjo nustatyti bendrovės veiklos bei nemokumo priežasčių. Kita vertus, kai nemokumo administratoriui yra perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai ir, remiantis jais, galima nustatyti įmonės veiklą, bei jos tikrąją finansinę padėtį, taip pat ir nemokumo priežastis, įrodinėjimo našta dėl minėtų aplinkybių įmonės vadovui nėra perkeliama. Dėl minėtos priežasties, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai pakako nurodyti galimus netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos tvarkymo epizodus, o suinteresuotas asmuo turėjo paneigti tiek netinkamos apskaitos tvarkymo faktą, tiek paneigti ir pareiškėjos net neįrodinėjamą priežastinį ryšį tarp netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir fakto, kad dėl to negalima nustatyti ir įvertinti tikrosios įmonės padėties.

68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tyčinis bankrotas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu nagrinėjamoje byloje taip pat liko neįrodytas, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

69. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91, par. 29; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018), kita vertus, teismas detaliai neprivalo atsakyti į šalies argumentus, kurie nėra susiję su nagrinėjamo ginčo esme.

70. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės 2020 m. balandžio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo vertinimo, taip pat argumentai dėl suinteresuoto asmens charakterizacijos yra nesusiję su ginčo esme, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

71. Pareiškėja papildomai skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteistos 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidos, nurodo, kad jos buvo nebūtinos ir perteklinės.

72. CPK 51 straipsnio 1 dalis suteikia teisę asmenims bylą teisme vesti patiems asmeniškai arba per atstovą. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

73. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

74. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo už bylos medžiagos analizę, atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu parengimą ir kliento atstovavimą teismo posėdyje patyrė 2 662 Eur atstovavimo išlaidų.

75. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, byloje nagrinėtų pareiškėjos nurodytų aplinkybių, galėjusių lemti atsakovės tyčinį bankrotą, gausą, taip pat į tai, kad suinteresuoto asmens pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš pareiškėjos. Atsižvelgiant į tai, atmestini atskirojo skundo argumentai dėl, pareiškėjos vertinimu, nebūtinų ir perteklinių suinteresuoto asmens atstovavimo išlaidų priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

76. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teisme nebuvo gauta įrodymų, pagrindžiančių suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtą bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl šios jam nėra priteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.