Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos atstovui R. Š., atsakovės atstovui Edvardui Kochanauskui, suinteresuotam asmeniui A. A. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ prašymą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ICS projectus group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių lyra“ prašo pripažinti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ICS projectus group“ (toliau – įmonė, bendrovė) bankrotą tyčiniu.

BUAB „ICS projectus group“ kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad neturi jokios informacijos, turinčios reikšmės dėl BUAB „ICS projectus group“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

BUAB „ICS projectus group“ bankrotas nepripažintinas tyčiniu.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „ICS projectus group“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Edvardą Kochanauską. Nutartis įsiteisėjo nuo 2019 m. spalio 25 d. Teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi ir vėlesnėmis patvirtinti administratoriaus neginčijami kreditorių reikalavimai. 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi įmonė likviduota dėl bankroto. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „ICS projectus group“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2012 m. birželio 19 d., nuo 2014 m. spalio 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės direktoriumi buvo A. A..

BUAB „ICS projectus group“ 2020 m. balandžio 23 d. vykusiame 3-ame kreditorių susirinkimas 3-iu darbotvarkės klausimu „Dėl kreipimosi į teismą dėl BUAB „ICS projectus group“ tyčinio bankroto nustatymo“ nutarimo nepriėmė („už“ balsavo 28,858 proc. „prieš“ balsavo 35,13 proc. ir susilaikė“ 1,056 proc. teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų). Šis kreditorių susirinkimo sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šiame straipsnyje išvardytas išimtis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „ICS projectus group“ bankroto byla iškelta galiojant ĮBĮ, ginčas dėl šio bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas pagal iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis). Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz.: 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020 ir kt.).

Dėl tyčinio įmonės bankroto

ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnyje yra išvardyti konkretūs tyčinio bankroto požymiai.

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

Pareiškėja prašymą pripažinti BUAB „ICS projectus group“ bankrotą tyčiniu iš esmės motyvuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose ir 3 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais – įmonės valdymo organo netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, bendrovės buhalterinės apskaitos apgaulingu tvarkymu bei atsiskaitymų vykdymu pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą eiliškumą, privalomo įmonės bankroto bylos neiniciavimo, kai įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis.

Pažymėtina, kad tyčinio bankroto klausimų nagrinėjimo ribas apibrėžia su pareiškimu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu besikreipiantis asmuo.

Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Taigi tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu.

Pareiškėjos teigimu, nuostolingais ir ekonomiškai nenaudingais įmonei sprendimais/ sandoriais laikytini: buhalterinėje apskaitoje nurodytas 780 Eur sumai (debitorinė skola) sandoris su susijusia įmone UAB „ICS Industries“, su UAB „Statybų investicijos“ sudaryti sandoriai dėl butų įsigijimo ir pardavimo, juridinio asmens UAB „Ademilija“ akcijų įsigijimo, nemokamų paslaugų teikimas J. K..

Nemokumo administratorius nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl minėtų sandorių nenaudingumo ir argumentą, kad nurodyti sandoriai yra tyčinio bankroto požymis, laiko nepagrįstu. Nurodo, kad debitorė UAB „ICS Industries“ 2020 m. vasario 25 d. atsiskaitė su įmone, todėl žalos įmonei bei kreditoriams nepadaryta, nekilnojamojo turto sandoriais buvo siekiama spartesnio atsiskaitymo su UAB „Statybų investicijos“ už suteiktas projektavimo paslaugas, informaciją apie J. K. suteiktas projektavimo paslaugas suteikė A. A., kuria vadovaujantis buvo pateiktas ieškinys ir civilinė byla yra baigta.

Tokią poziciją dėl minėtų sandorių sudarymo išreiškė ir suinteresuotas asmuo. Pateikė mokėjimo pavedimo kopiją, pagrindžiančią administratoriaus nurodytą aplinkybę, kad debitorė UAB „ICS Industries“ atsiskaitė. Papildomai nurodo, kad atsakovė UAB „Ademilija“ akcijas pirko už 500 Eur (pareiškėjos prašymo priede Nr. 3 pateikiamo nemokumo administratoriaus 2020-04-03 atsakymo Nr. 20/04/2-1 punktas N. 20), kuri nėra laikytina ženklia suma atsakovei, lyginant su tuo metu atsakovės iš komercinės veiklos gautomis pajamomis ir valdyto turto verte, taip pat suinteresuotas asmuo ėmėsi priemonių įsitikinti gera perkamos įmonės finansine būkle ir veiklos rodikliais – akcijų pirkimo sandorio dieną (2018-12-03) UAB „Credit info“ duomenų bazėje patikrino informaciją apie UAB „Ademilija“ kreditingumą, pagal duomenis įmonė buvo aktyvi ir veikė – joje dirbo 13 darbuotojų. Nurodytoms aplinkybėms patvirtinti pateikė „Credit info“ duomenų bazės išrašą apie UAB „Ademilija“. Pažymi, kad butą iš UAB „Statybų investicijos“ atsakovė 2017 m. lapkričio 13 d. įsigijo kaip užmokestį, likviduojant UAB „Statybų investicijos“ įsiskolinimą už atsakovės suteiktas projektavimo paslaugas. Užsakovas UAB „Statybų investicijos“ sutiko, kad atsakovė anksto savo vardu sudarytų preliminariąją pirkimo – pradavimo sutartį su galutiniu pirkėju. Tokį atsiskaitymo būdą atsakovė pasirinko siekdama kuo greičiau gauti mokėjimą už paslaugas patenkinant finansinį reikalavimą, be to, butas pirkėjui buvo parduotas brangiau nei buvo įsigytas – už 38100 Eur, pinigus gaunant į bendrovės sąskaitą banke (prašymo priedas Nr. 4 pateiktos nemokumo administratoriaus ataskaitos 15 psl.). Taip pat nurodo, kad informaciją apie atsakovės suteiktas projektavimo paslaugas nemokumo administratoriui suteikė pats suinteresuotas asmuo ir jos pagrindu buvo pradėta civilinė byla, sudaryta taikos sutartis ir atsakovei sumokėta atliktų paslaugų kaina, t. y. atsakovės kreditoriams žala nepadaryta. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad nurodomais sandoriais buvo iš esmės pablogintas atsakovės mokumas ar buvo sąmoningai siekiama jį pabloginti, kaip ir nepateikė duomenų, kad sandorių sudarymo metu atsakovė buvo nemoki įmonė.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su nemokumo administratoriaus ir suinteresuoto asmens dėstomais argumentais. Pareiškėja nurodytų aplinkybių dėl sandorių teisėtumo, jų neatitiko atsakovės veiklos pobūdžiui ar jų neekonomiškumo nepagrindė jokiais įrodymais, todėl jos pozicija, kad minėtais sandoriais galimai buvo sąlygotas atsakovės tyčinis bankrotas yra nepagrįsta. Taigi nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos nurodyti atsakovės sprendimai bei sandoriai nebuvo nenaudingi ar žalingi bendrovei ir iš esmės dar labiau pabloginę įmonės finansinę padėtį ir tokių sandorių sudarymu buvo didinami įmonės įsipareigojimai ir įmonė sąmoningai vedama prie bankroto ( CPK 176-185 starpsniai).

Sprendžiant, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, byloje turi būti įrodyta, kad nurodytu (-ais) sandoriu (-iais) tyčia buvo bloginama įmonės turtinė padėtis. Tai reiškia, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su įmonės tapimo nemokia ar jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nėra įrodytas nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas, kuriais buvo iš esmės pabloginama įmonės padėtis, kas nulėmė įmonės nemokumą. Taigi pareiškėja neįrodė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimo.

Dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo ir (arba) netinkamo tvarkymo

Pareiškėja kaip vieną iš BUAB „ICS projectus group“ tyčinio bankroto požymių įvardija apgaulingos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą grindžia nemokumo administratoriaus Ataskaitoje nurodytomis aplinkybėmis: BUAB „ICS projectus group“ apskaitoje nurodyta debitorės UAB „R. Point“ 400 Eur skola, tačiau administratoriui pateikti duomenys, kad 100 Eur buvo grąžinti, taip pat apskaitoje nurodyta debitorės UAB „Ademilija“ 38 000 Eur skola, tačiau, administratoriaus nuomone, skola abejotina, nes debitorė UAB „Ademilija“ yra nemoki, taip pat apskaitoje nurodyta debitorės UAB „Baltijos investicijų grupė“ 2 420 Eur skola, tačiau pateikti administratoriui duomenys, kad skola grąžinta dar 2016 m., apskaitoje nurodyta, kad įmonės direktoriui A. A. įsiskolinimas yra net 33 900,52 Eur, tačiau kyla abejonių dėl tokio dydžio įsiskolinimo, susijusio su darbo teisiniais santykiais, objektyvumo, taip pat pažymi, kad abejonių kelia ir daugiau debitorinių ir kreditorinių reikalavimų. Pareiškėjos vertinimu, gautos iš debitorių lėšos buvo įmonės vadovo nuslėptos taip akivaizdžiai mažinant apskaitomą bendrovės turtą ir atitinkamai pažeidžiant kreditorių galimybes atgauti jiems priklausančias lėšas, arba kaip debitorės UAB „Ademilija“ atveju, siekiama padidinti įmonės apskaitomo turto vertę imituojant įmonės mokumą.

Byloje nustatyta, kad debitorė UAB „R. Point“ 100 Eur grąžino jau bankroto proceso metu pagal administratoriaus reikalavimą (nemokumo administratoriaus atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytos aplinkybės), todėl akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo nuslėpti ar atsakovės buhalterijoje neapskaityti 100 Eur objektyviai negalėjo, kadangi suma dar nebuvo sumokėta. Dėl pareiškėjos nurodytos debitorinės UAB „Ademilija“ skolos nemokumo administratorius nurodo, kad jam nėra perduotas darbų atlikimo aktas ar kiti šalių sudaryti dokumentai leidžiantys daryti pagrįstą išvadą, kad paslaugos buvo suteiktos. Suinteresuotas asmuo teigia, kad tarp UAB „ICS projectus group“ ir UAB „Ademilija“ buvo sudaryta žodinė sutartis dėl konsultacijų dėl projektų rengimo paslaugų teikimo, pateikia šios sutarties vykdymą pagrindžiančius įrodymus – UAB „Transnest“, UAB ,,Girteka“ teiktus komercinius pasiūlymus. Teismas pagal teismų informacinės sistemos „Lieko“ duomenis nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB „Ademilija“ yra iškelta bankroto byla ir Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino kreditorės BUAB „ICS projectus group“ 38 000 Eur kreditorinį reikalavimą (civilinės bylos Nr. eB2-171-883/2021). Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad debitorinės UAB „Ademilija“ 38 000 Eur skola į įmonės apskaitą buvo įtraukta nepagrįstai. Dėl pareiškėjos nurodomos debitorinės UAB „Baltijos investicijų grupė“ 2420 Eur skolos nemokumo administratorius nurodo, kad buvo papildomai išanalizuoti rašytiniai įrodymai ir pateiktas ieškinys, civilinė byla su UAB „Baltijos investicijų grupė“ buvo užbaigta taikos sutartimi ir 2420 Eur pervesta į BUAB „ICS projectus group“ atsiskaitomąją sąskaitą. Šias aplinkybes patvirtina teismų informacinės sistemos „Lieko“ duomenys – Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta (civilinės bylos Nr. e2-5736-1105/2020). Taigi, ir debitorės UAB „Baltijos investicijų grupė“ 2 420 Eur skola įmonės apskaitoje buvo nurodyta pagrįstai. BUAB „ICS projectus group“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi yra patvirtintas pirmos eilės kreditoriaus A. A. 33 900,52 Eur finansinis reikalavimas, todėl pareiškėjos nurodytos deklaratyvios prielaidos dėl įmonės buvusio vadovo A. A. 33 900,52 Eur kreditorinio reikalavimo, susijusio su darbo teisiniais santykiais, pagrįstumo ir apskaitymo įmonės apskaitoje tinkamumo yra visiškai nepagrįstos.

Pažymėtina, kad pareiškėja visiškai neįrodinėja, kad jos nurodytu netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, ar dėl jos negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, kapitalo, jo pokyčio ir kitų duomenų, taip pat neįrodinėja priežastinio ryšio tarp jos nurodytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų ir įmonės tyčinio privedimo prie bankroto (nemokumo) egzistavimo.

Apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nenustatyti netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktai, todėl nėra pagrindo BUAB „ICS projectus group“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytus tyčinio bankroto požymius.

Dėl atsiskaitymų eiliškumą pažeidžiančių mokėjimų ir privalomo įmonės bankroto bylos neinicijavimo

ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Pareiškėjos nuomone, esant skolai, susijusiai su darbo teisiniais santykiais, bendrovės vadovui, akivaizdu, kad vykdant atsiskaitymus su kitais subjektais, buvo pažeista atsiskaitymo tvarka, be to, iš teismo patvirtinti pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai sudaro 111 524,53 Eur, todėl buvo pažeista bendrovės vadovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo nesutinka su tokia pozicija, nes atsakovės veikloje nebuvo tokio laikotarpio, kad darbuotojams 3 mėnesius iš eilės nebūtų buvę mokami atlyginimai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018; 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Teismas pažymi, kad pareiškėja nenurodo, kokiais atsakovės sandoriais (atsiskaitymais) buvo tariamai pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas, todėl teismas neturi galimybės juos vertinti kasacinio teismo nurodytomis sąlygomis. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės atsakovės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto prezumpcija dėl tyčinio bankroto, nes byloje neįrodytas bendrovės vadovo pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimas, nenustatyta, kad tuo metu Bendrovės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas ( CPK 178 straipsnis).

Dėl įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymo

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Kaip kasacinis teismas yra išaiškinęs civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 30 punkte, visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.

Pareiškėjos teigimu, įmonės vadovo netinkamas pareigų vykdymas pasireiškė tuo, kad: iškėlus įmonei bankroto bylą, buvęs įmonės vadovas neperdavę viso įmonės turto nemokumo administratoriui, atsakovės sudaryta darbo sutartis su J. K. buvo fiktyvi, nes niekada neteikė atsakovės vadovui ataskaitos apie atliktus darbus, taip pat atsakovės žodinių sandorių su AB „BLRT grupp invest“ pagrindu atsakovei atlikus darbus, bet negavus apmokėjimo, taip pat sudarinėjo sandorius, žinodama, kad jų negalės įvykdyti (su pareiškėja, UAB „Masada“, UAB „Vaivorykštė“, dėl kurių reikalavimų pagrįstumo bankroto byloje yra kilę ginčai), t. y. suinteresuotas asmuo pažeidė savo, kaip vadovo fiduciarines pareigas, tuo buvo padaryta atsakovei žala.

Nemokumo administratorius ir suinteresuotas asmuo su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Teismas pritaria jų argumentams, kad pagal ĮBĮ nuostatas turto ir dokumentų neperdavimas administratoriui buvo pagrindas taikyti už tai įmonės vadovui sankcijas – baudos iki 2 896 eurų skyrimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas) arba asmens teisės nuo 3 iki 5 metų apribojimą eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos JANĮ 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Tačiau nėra reglamentuotas įstatyme kaip tyčinio bankroto požymis. Taigi aplinkybė, kad iškėlus bankroto bylą nemokumo administratoriui nebuvo perduotas visas atsakovės buhalterinėje apskaitoje nurodytas turtas, nesudaro teisinio pagrindo atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu.

Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad J. K. darbo funkcijas atlikdavo nuotoliniu būdu, bendravimas darbiniais klausimais vykdavo elektroniniu paštu, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus – elektroninio susirašinėjimo su J. K. fragmentus, taip pat pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią praktiką ataskaitų neteikdavo niekas. Teismas, įvertinęs ieškovės deklaratyvius teiginius, suinteresuoto asmens paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog darbo sutartis su J. K. buvo reali ir ji darbines funkcijas atliko (CPK 178, 185 straipsniai).

Nustatyta, kad Suomijos kapitalo įmonės AB „BLRT grupp invest“ 2019 m. vasario 14 d. su A. A., kaip fiziniu asmeniu, sudarė paslaugų sutartį, kuria suinteresuotas asmuo įsipareigojo už užmokestį suteikti gamybos sandėliavimo kompleksų Kaune ir Klaipėdoje vystymo projektų valdymo paslaugas. Dirbant skandinavišku modeliu AB „BLRT grupp invest“ valdančios įmonės (Eime Metall OU) valdyba patvirtino fizinį asmenį A. A. objektų plėtros projekto vadovu – koordinatoriumi Lietuvoje. Suinteresuotas asmuo ėmėsi priemonių ir savo iniciatyva atsakovės vardu pateikė AB „BLRT grupp invest“ žiniai 15790,50 Eur vertės sąskaitas – faktūras atsakovės atliktoms paslaugoms apmokėti, t. y. atsakovės suteiktos paslaugos buvo apskaitytos, nebuvo nuslėptos, paslaugų gavėjui buvo pateiktos į atsakovės buhalterinę apskaitą įtrauktos sąskaitos – faktūros, tačiau skolininkas jų neapmokėjo. 2020 m. balandžio 1 d. vykęs atsakovės BUAB „ICS projectus group“ kreditorių susirinkimas 4-uoju darbotvarkės klausimu pritarė taikos sutarties su AB „BLRT grupp invest“ dėl skolos sumokėjimo sudarymui: AB „BLRT grupp invest“ sutiko už suteiktas paslaugas sumokėti atsakovei 7500 Eur + PVM sumą. Pagal 2019-02-14 paslaugų sutartį, kurios pagrindu A. A. suteikė užsakovui projektų valdymo paslaugas, AB „BLRT grupp invest“ sumokėjo 4878,30 Eur A. A.. Teismas pažymi, kad pareiškėja nenurodo, kokią žalą suinteresuotas asmuo padarė atsakovei netinkamai vykdydamas savo kaip atsakovės vadovo fiduciarines pareigas bendradarbiaujant su AB „BLRT grupp invest“, ar tai privedė atsakovę prie bankroto ar, atsakovei jau esant nemokiai (pareiškėja atsakovės nemokumo momentas byloje apskritai nenurodo ir neįrodinėja) esmingai pablogino atsakovės turtinę padėtį.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė sudarė sandorius, žinodama, jog jų negalės įvykdyti. Tačiau tokia pareiškėjos pozicija grindžiama vėl tik prielaidomis ir subjektyviu aplinkybių vertinimu. Pareiškėja bendrais bruožais apibūdino sandorius. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog sandoris pareiškėjai buvo nuostolingas, nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinių BUAB „ICS projectus group“ vadovo veiksmų, nukreiptų į sąmoningą kreditorių interesų pažeidimą.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog atsakovės veikla ir jos valdymu buvo nuosekliai ir kryptingai tyčia siekiama įmonės nemokumo ar sąmoningai siekiant dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, suvaržyti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į skolininkės – atsakovės – turtą ar sudaryti sąlygas išvengti išieškojimo.

Kaip minėta, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, kuris nulėmė įmonės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020).

Teismas pažymi, kad pareiškėjos pozicija dėl tyčinio bankroto požymių ar jų visumos egzistavimo iš esmės grindžiama ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis, formuluojamomis subjektyviai vertinant įmonės bankroto proceso duomenis. Nors šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus, tačiau įrodinėjimo naštą negali būti perkelta teismui, kadangi ir šios kategorijos bylose taipogi galioja bei negali būti paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims.

Įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėja UAB „Šiaulių lyra“ neįrodė tyčinio bankroto požymių, todėl pripažinti BUAB „ICS projectus group“ bankrotą tyčiniu nėra pagrindo. Pareiškėjos prašymas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo A. A. prašo priteisti iš pareiškėjos UAB „Šiaulių lyra“ 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė šių išlaidų realumą, tikrumą ir pagrįstumą patvirtinančius duomenis (sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą). Kadangi pareiškėjos prašymas netenkintas, suinteresuotas asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, jog šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalų dydžių, suinteresuoto asmens turėtos 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jam iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu ir Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos UAB „Šiaulių lyra“ prašymo pripažinti BUAB „ICS projectus group“ bankrotą tyčiniu netenkinti.

Priteisti A. A. iš UAB „Šiaulių lyra“ 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.