Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-154-372/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-17
Bylos Nr.: e2A-154-372/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo: MB „(duomenys neskelbtini)“, S.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2A-154-372/2021Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01259-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.4.1.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7-457/2020 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys mažoji bendrija (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, S. žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrodema“, UAB „Joniškio hidrostatyba“, UAB „Jupojos statybinės medžiagos“, UAB „Pasienis“, (duomenys neskelbtini), ir atsakovo (duomenys neskelbtini) patikslintą priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini), atsakovams (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims MB „(duomenys neskelbtini)“, S. ŽŪB, UAB „Agrodema“, UAB „Joniškio hidrostatyba“, UAB „Jupojos statybinės medžiagos“, UAB „Pasienis“ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, turto pripažinimo asmenine nuosavybe arba kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto įsigijimui priteisimo, kreditinių įsipareigojimų paskirstymo, dovanoto turto išreikalavimo, kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. (duomenys neskelbtini) pareiškė ieškinį, patikslintą ieškinį, teismo prašė: 1) nutraukti atsakovo ir ieškovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) palikti ieškovei pavardę (duomenys neskelbtini) 4) paankstinti santuokos nutraukimo turtinių padarinių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą – padalinti tarp šalių turtą ir prievoles, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium ir buvo pradėta byla dėl santuokos nutraukimo (iki 2017 m. lapkričio 15 d.); 5) padalinti tarp šalių santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: 1) priteisti atsakovui traktorių „ChTZ“ komercinis pavadinimas „T-150K“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2017 m. lapkričio 15 d. 1500 Eur, o ieškovei šio traktoriaus vertės kompensaciją – 750 Eur; 2) priteisti atsakovui traktorių markė „MTZ“, komercinis pavadinimas „80-UK“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2017 m. lapkričio 15 d. 1400 Eur, o ieškovei šio traktoriaus vertės kompensaciją – 700 Eur; 3) priteisti atsakovui traktoriaus priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2017 m. lapkričio 15 d. 2400 Eur, o ieškovei šios traktoriaus priekabos vertės kompensaciją – 1200 Eur; 4) priteisti atsakovui traktoriaus priekabą „2PTS-4-887B“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2017 m. lapkričio 15 d. 1600 Eur, o ieškovei šios traktoriaus priekabos vertės kompensaciją – 800 Eur; 5) priteisti atsakovui ratinį traktorių „John Deer“, komercinis pavadinimas „8100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2017 m. lapkričio 15 d. 28 000 Eur, o ieškovei šio traktoriaus vertės kompensaciją – 14 000 Eur; 6) priteisti atsakovui traktoriaus priekabą „Kilafors“, komercinis pavadinimas „Svtb T 105“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2017 m. lapkričio 15 d. 6000 Eur, o ieškovei šio turto vertės kompensaciją – 3000 Eur; 7) priteisti atsakovui juostinį gaterį, kurio vertė 2017 m. lapkričio 15 d. 125,31 Eur, o ieškovei šio turto vertės kompensaciją – 62,65 Eur; 8) priteisti atsakovui traktorių „TG T-40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2017 m. lapkričio 15 d. 472,50 Eur, o ieškovei šio turto vertės kompensaciją – 236,25 Eur; 9) priteisti atsakovui krautuvą „UN053-1“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2017 m. lapkričio 15 d. 994,69 Eur, o ieškovei šio turto vertės kompensaciją – 497,34 Eur; 10) priteisti atsakovui autopakrovėją, kurio vertė 2017 m. lapkričio 15 d. 1110,72 Eur, o ieškovei šio turto vertės kompensaciją – 555,36 Eur; 11) priteisti atsakovui LMDP detalių komplektą, kurio vertė 2017 m. lapkričio 15 d. 1122,42 Eur, o ieškovei šio turto vertės kompensaciją – 561,21 Eur; 12) priteisti atsakovui šalims priklausančias MB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nario teises, o ieškovei šio turto vertės kompensaciją – 22 566,51 Eur ; 13) priteisti ieškovės naudai automobilį „CHEVROLET CAPTIVA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2017 m. lapkričio 15 d. 4000 Eur, o atsakovui šio turto vertės turto kompensaciją – 2000 Eur; 14) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 23 120,13 Eur dydžio kompensaciją, atitinkančią šeimos lėšų, kurios iki 2017 m. lapkričio 15 d. panaudotos atsakovui asmeninės nuosavybės teise įgyjant ir statant nekilnojamąjį turtą – butą ir žemę, adresu (duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš atsakovo ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jau nuo pažinties pradžios buvo linkęs vartoti alkoholį, ieškovė ne kartą jį ragino gydytis nuo priklausomybių, lydėjo pas specialistus, teikė visokeriopą pagalbą, prižiūrėjo ištikus krizei, tačiau pastangos buvo trumpalaikės, atsakovo siekis atsikratyti žalingo įpročio būdavo nesėkmingas. Ieškovė pažymėjo, jog dėl nuolatinių išgyvenimų, susijusių su atsakovo girtavimu, pablogėjo jos sveikata. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neišlaikė šeimos, nors ieškovė prižiūrėjo jo sūnų, taip pat savo sūnų iš pirmosios santuokos. Ieškovė nurodė, jog 2017 m. spalio mėnesį sužinojo, kad atsakovas yra neištikimas, turi kitą moterį. Ieškovės vertinimu, dėl atsakovo girtavimo, skirtingo požiūrio į gyvenimą, nesutarimų šeimoje, asmeninių interesų skirtumo, nelojalumo, santuokinės neištikimybės šalių keliai išsiskyrė. Ieškovė pažymėjo, kad gyvendama santuokoje su atsakovu dėl nuolatinių jo girtavimų, vėliau ir dėl santuokinės neištikimybės patyrė emocinę įtampą, bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovo nenoras gyventi kartu ir išsaugoti šeimą ir yra pagrindinė priežastis dėl ko iširo šeima. Atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, tolesnis šeimyninis gyvenimas tapo nebeįmanomas dėl atsakovo kaltės.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuolat ir sistemingai pažeidinėjo jos teises, nedėjo jokių pastangų atkurti prarastą fizinį ir emocinį ryšį, girtavo ir savo elgesio nekeitė, buvo neištikimas, rodė nepagarbą. Dėl atsakovo elgesio ieškovė jaučiasi pažeminta, sumažėjo jos, kaip asmenybės, vertinimas, atsakovo netoleruotini veiksmai sukėlė didelius išgyvenimus, sugriovė lūkesčius dėl darnios šeimos, dėl nuolatinių išgyvenimų šeimoje pablogėjo ieškovės sveikata, reikalinga operacija. Ieškovė pažymėjo, jog negalėjo pakankamai dėmesio skirti augančiam vaikui, tai ieškovę dar labiau žlugdė, skaudino, ji jautėsi nepilnavertė dėl netinkamų santykių šeimoje. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę.

4. Ieškovė nurodė, jog santuokos metu su atsakovu įgijo du ratinius traktorius, dvi traktoriaus priekabas, ratinį traktorių „John Deere“, traktoriaus priekabą, transporto priemonę „Opel Zafira“, medžio brusavimo stakles, kuriuos prašė priteisti atsakovo nuosavybėn, o jai priteisti 20 350 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė nurodė, kad ši žemės ūkio technika buvo įgyta bendrai, jiems gyvenant santuokoje. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jo bandytas nuslėpti pinigines lėšas 12 675 Eur, susijusias su MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla; 26 866 Eur dydžio kompensaciją, atitinkančią ½ dalį šeimos lėšų, kurios buvo panaudotos atsakovui asmeninės nuosavybės teise įgyjant ir statant nekilnojamąjį turtą – butą ir žemę (duomenys neskelbtini) (butą ir žemę atsakovas buvo įsigijęs su buvusia žmona, po jų santuokos nutraukimo liko didelė skola, kurią mokėjo ieškovė kartu su atsakovu); automobilį „Chevrolet Captiva“ (automobilį ieškovė įsigijo dar iki santuokos sudarymo, už jį pinigus sumokėjo atsakovas, tačiau automobilis buvo prižiūrimas, remontuojamas tik iš ieškovės piniginių lėšų, pradėjus gyventi skyrium, automobiliu naudojasi ieškovė). Ieškovė nurodė, kad į dalintino turto masę įtraukta ir puspriekabė „Kilafors“ (įgyta T, šalims dar nesant santuokoje, tačiau jau gyvenant kartu ir kartu vykdant bendrą veiklą); traktorius „John Deere“ (įgytas už su atsakovu pasiimtą paskolą, ieškovė buvo laiduotoja, paskolos gavimui buvo užstatyta sodyba, paskola buvo mokama santuokos metu); žemės ūkio technika (atsakovo įsigyta iš savo tėvų). Ieškovė nurodė, jog dalyvavo atsakovo ūkininko ūkio veikloje, nes gamino maistą, vežė jį į laukus, rūpinosi atsakovu.

5. (duomenys neskelbtini) pareiškė priešieškinį, patikslintą priešieškinį, teismo prašė: 1) pripažinti ratinį traktorių „John Deere 8100“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe arba priteisti atsakovui iš ieškovės 14 915,43 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą traktoriaus „John Deere“ įsigijimui; 2) pripažinti 2017 m. liepos 9 d. žemės ūkio technikos – ratinio traktoriaus „ChTZ-150K“ ((duomenys neskelbtini)), ratinio traktoriaus „MTZ 80UK“ ((duomenys neskelbtini)), traktoriaus priekabos „(duomenys neskelbtini)“ dviašės ((duomenys neskelbtini)) ir traktoriaus priekabos „2PTS-4 785A“ ((duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovų pagal priešieškinį (duomenys neskelbtini) bei ieškovo pagal priešieškinį, apsimestinėmis dovanojimo sutartimis bei asmenine ieškovo pagal priešieškinį nuosavybe; 3) teismui tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus dėl (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkiui funkcionuoti reikalingos žemės ūkio technikos padalinimo, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas lieka solidariai atsakingi šiems (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio kreditoriams, o jų dalys bendroje prievolėje yra lygios po ½ dalį: UAB „Agrodema” – 8 782,83 Eur sumai; UAB „Joniškio hidrostatyba“ – 551,40 Eur sumai; S. ŽŪB – 718,36 Eur sumai; UAB „Jupojos statybinės medžiagos” – 24,77 Eur sumai; UAB „Pasienis” – 450,00 Eur sumai; 4) grąžinti atsakovui (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi (duomenys neskelbtini) ieškovei dovanotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,2000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,2100 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priteisti atsakovui iš ieškovės 3 654,66 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Atsiliepimas

6. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ieškiniu į dalintino turto masę yra įtraukusi atsakovo vardu registruotą žemės ūkio techniką, kuri Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre atsakovo vardu yra registruota pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų su tėvais, pagrindu. Atsakovas pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartys yra apsimestinės, kadangi jokių piniginių lėšų pagal sutartis pardavėjai negavo, o atsakovas nemokėjo. Pardavėjų (atsakovo tėvų), pasitraukiančių iš žemės ūkio veiklos, valia buvo dovanoti sūnui žemės ūkio techniką, nes atsakovas buvo ūkininkas ir faktiškai šia technika naudojosi. Žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutartys yra pripažintinos apsimestinėmis dovanojimo sutartimis, kadangi sutarčių šalys galvoje turėjo neatlygintinį žemės ūkio technikos nuosavybės teisių perleidimą. Atsakovo vertinimu, pripažinus žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutartis dovanojimo sutartimis, žemės ūkio technika pripažintina asmenine atsakovo nuosavybe ir šalintina iš dalintino turto masės. Atsakovas nurodė, kad žemės ūkio technika yra įsigyta išimtinai atsakovo verslui – jo ūkininko ūkiui, kuris yra įsteigtas iki santuokos su ieškove sudarymo; ieškovė niekada jokia forma (nei kaip dalyvė, nei kaip samdomas asmuo, nei kaip verslo partneris) nedalyvavo atsakovo ūkininko ūkio veikloje.

7. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ieškiniu į dalintino turto masę yra įtraukusi ratinį traktorių „John Deere“, nors šis ratinis traktorius yra įgytas šalių santuokos metu, jis yra pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe. Atsakovas nurodė, kad traktorius įsigytas 2014 m. gruodžio mėnesį, traktoriaus jau ketverius metus intensyviai eksploatuojamas, todėl tiek dėl jo eksploatacijos, tiek dėl gamybos metų jo rinkos kaina ženkliai sumažėjo ir šiuo metu siekia apie 12 000 Eur. Atsakovas nurodė, kad traktorius buvo įsigytas išimtinai atsakovo verslui – jo ūkininko ūkiui, kuris įsteigtas iki santuokos su ieškove sudarymo. Teismui netenkinus priešieškinio reikalavimo dėl traktoriaus „John Deere“ pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe ir laikant jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovas reiškia alternatyvų priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos iš ieškovės priteisimo, kadangi traktoriaus įsigijimui buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos.

8. Atsakovas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti už atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, išmokėtas MB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka, kadangi: 1) šių piniginių lėšų nei bylos iškėlimo metu, nei šiuo metu nėra, o dalinti santuokos nutraukimo byloje galima tik tą turtą, kuris yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje; 2) šias pinigines lėšas atsakovas privalo grąžinti MB „(duomenys neskelbtini)“; 3) šios lėšos buvo panaudotos šalių šeimos poreikių tenkinimui; 4) MB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo naudojamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – mediena iš asmeninio atsakovo miško, todėl ieškovė, norėdama prisiteisti kompensaciją, turėtų kompensuoti jam asmeninio turto panaudojimą bendram turtui įsigyti.

9. Atsakovas pažymėjo, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje privalo pasidalinti ne tik aktyvą, bet ir pasyvą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė siekia pasidalinti atsakovo ūkininko ūkiui funkcionuoti reikalingą žemės ūkio techniką, taip pat MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, tarp šalių turi būti padalinti ir atsakovo ūkininko ūkio, MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditiniai įsipareigojimai, nustatant, kad šalys yra solidariai atsakingos visiems kreditoriams, o jų dalys bendrose prievolėse yra lygios – po ½ dalį.

10. Atsakovas nurodė, kad šalims gyvenant santuokoje, ieškovė šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas lėšas naudojo trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) prievolių (duomenys neskelbtini) įvykdymui. Šalių santuokos metu ieškovė (duomenys neskelbtini) prievolių (duomenys neskelbtini) įvykdymui panaudojo 7 309,32 Eur sumą, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 3 654,66 Eur dydžio piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

11. Atsakovas paaiškino, jog sutinka, kad šalių santuoka būtų nutraukta, tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nurodė, kad stengėsi išsaugoti santuoką, nenorėjo jos nutraukti, nutraukti santuoką siekė ieškovė. Atsakovas nurodė, kad nors jam gydymo nuo alkoholizmo nereikėjo, tačiau jis vis tiek gydėsi, kad ieškovei būtų ramiau. Atsakovas pažymėjo, jog kentėjo nuo besaikių ieškovės nepagrįstų kaltinimų, rėkimo, isterijos, ieškovė nuolat konfliktuodavo su juo, provokuodavo konfliktus, varydavo iš namų, išnešdavo jo daiktus į laiptinę. Atsakovas pažymėjo, kad norėjo ir bandė išsaugoti santuoką, pildė visus ieškovės norus, padovanojo jai ½ dalį sodybos. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu turi kitą moterį, su kuria bendrauja apie metus laiko, kartu gyvena, nuomojasi butą, tačiau santuokos su ieškove metu jokių kitų moterų neturėjo. Atsakovo manymu, santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Atsakovas nesutiko su prašomu priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimu; sutiko, kad po santuokos nutraukimo ieškovei liktų santuokinė pavardė; sutiko, kad būtų padalintas santuokoje įgytas turtas, tačiau nesutiko su ieškovės nurodytu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis santuokoje įgyto turto mase.

12. Atsakovas nurodė, kad automobilis „Chevrolet Captiva“ įgytas prieš santuokos sudarymą iš jo asmeninių lėšų; priekaba „Kilafors“ buvo pirkta taip pat iš jo asmeninių lėšų iki santuokos sudarymo; automobilio „Opel Zafira“ jau senai nebėra; medžio brusavimo staklės priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jos negali būti dalinamos santuokos nutraukimo metu. Atsakovas nurodė, kad piniginės lėšos, susijusios su MB „(duomenys neskelbtini)“, buvo išleistos jo ir ieškovės bendriems tikslams, poreikiams, kelionėms, kurui, buto remontui. Dėl buto ir žemės (duomenys neskelbtini) bei ieškovės prašomos priteisti 26 866,69 Eur kompensacijos už šeimos lėšų panaudojimą atsakovui asmeninės nuosavybės teise įsigyjant žemę ir statant butą atsakovas nurodė, kad šis turtas buvo jau seniai įsigytas ir pastatytas, t. y. prieš santuoką su ieškove, į jį nieko neinvestavo, tik buvo paskola, paimta 2005-2006 m., kurią dalinai padengė, pardavęs antrą, jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį, žemės sklypą. Atsakovas akcentavo, kad savo asmeninius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) vykdė iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas nesutiko, kad ieškovei būtų priteista piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, nesutiko, kad ieškovei iš atsakovo būtų priteistos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

13. Atsakovai pagal priešieškinį (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su atsakovo priešieškinio reikalavimu pripažinti žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutartis apsimestinėmis ir laikyti jas dovanojimo sutartimis sutinka ir prašė tenkinti visiškai. Nurodė, kad žemės ūkio techniką atsakovui dovanojo, nes dėl savo amžiaus ir sveikatos traukėsi iš žemės ūkio veiklos; pinigų už atsakovo nuosavybėn perduotą žemės ūkio techniką jie negavo ir nesitarė, kad atsakovas jiems turėtų sumokėti; sudarytų sutarčių turiniu nesidomėjo tiek dėl amžiaus, tiek dėl to, kad visiškai pasitikėjo vieni kitais ir sutarčių turiniu bei jos sąlygoms jokios ypatingos reikšmės neteikė.

14. Trečiasis asmuo UAB „Joniškio hidrostatyba“ pateikė prašymą išieškoti ir priteisti iš atsakovo UAB „Joniškio hidrostatyba“ priklausančią skolą 551,40 Eur. Nurodė, kad pagal 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JHS Nr. 0007962 pirkėjui ūkininkui (duomenys neskelbtini) suteikė mechanizmų nuomos paslaugas už 551,40 Eur.

15. Trečiasis asmuo S. ŽŪB pateikė teismui nuomonę dėl skolininkų prievolės solidarumo, prašė 718,36 Eur skolą pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių skola, kadangi sandoris (detalių pirkimas-pardavimas) buvo sudarytas atsakovo, kaip fizinio asmens, o jis tuo metu su ieškove vedė bendrą ūkį, gyveno santuokoje, todėl laikytina, kad sandorį sudarė šeimos interesais.

Atsiliepimas

16. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu su atsakovu įsteigė MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios narys jis yra, pradėjo pjauti medieną, kurią pirkdavo, veždavo iš atsakovo miško, atsakovui mokėjo už jo atvežtą medieną. Apie 2015 m. vasarą nustojo dirbti, nebesikišo į bendrijos valdybos, veiklos reikalus, viską paliko atsakovui, žodžiu susitarė, kad atsakovas atiduos 800 Eur, o jis savo bendrijos dalį užrašys atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu nuspręsta patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) pavardę. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 15 d. Pripažinti apsimestinėmis sutartimis: 2014 m. liepos 9 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas (duomenys neskelbtini) įgijo ratinį traktorių „ChTZ T-150K“, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 9 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas (duomenys neskelbtini) įgijo ratinį traktorių „MTZ 80UK“, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 9 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas (duomenys neskelbtini) įgijo traktoriaus priekabą „(duomenys neskelbtini) dviašė“, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. liepos 9 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas (duomenys neskelbtini) įgijo traktoriaus priekabą „2PTS-4 785A“, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šias sutartis laikyti dovanojimo sutartimis. Pripažinti asmenine (duomenys neskelbtini) nuosavybe: 1) ratinį traktorių „ChTZ T-150K“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) ratinį traktorių „MTZ 80UK“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 3) traktoriaus priekabą „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 4) traktoriaus priekabą „2PTS-4-887B“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 5) ratinį traktorių „John Deere 8100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 6) traktoriaus priekabą „Kilafors Svtb T 105“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 7) juostinį gaterį; 8) traktorių „TG T-40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 9) krautuvą „UNO53-1“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 10) autopakrovėją; 11) LMDP detalių komplektą. Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) ir atsakovui (duomenys neskelbtini) po ¼ dalį MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių. Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „Chevrolet Captiva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 2000 Eur kompensaciją atsakovui (duomenys neskelbtini) už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Grąžinti atsakovui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini) padovanotus: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti. Nustatyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) yra asmeniškai atsakingas (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio kreditoriams. Priteisti iš (duomenys neskelbtini) 551,40 Eur skolą UAB „Joniškio hidrostatyba“ naudai. Tenkinti UAB „Juris LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo ir priteisti iš (duomenys neskelbtini) 450 Eur skolos, 36,06 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 486,06 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 378 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Juris LT“ naudai. Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini) 1955,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovui G. R. 3374,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar tik dėl atsakovo netinkamo elgesio. Teismas darė išvadą, kad abiejų sutuoktinių veiksmais nebuvo pasiekta ilgalaikio ir lojalaus bendravimo, abi šalys negyvena kartu kaip sutuoktiniai, abu nepalaiko jokio ryšio, nebendrauja. Teismas vertino, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nesiėmė jokių veiksmų santuokos išsaugojimui, tiek ieškovė, tiek atsakovas netinkamai vykdė pareigas būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai. Teismas laikė, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

19. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukiama esant abiejų sutuoktinių kaltei, ieškovės reikalavimas dėl 1500 Eur neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, reikalaudama iš atsakovo priteisti 1500 Eur turtinę žalą, tokio savo reikalavimo nepagrindė jokiu teisiniu reglamentavimu, jokiais motyvais ir argumentais.

20. Teismas, atsižvelgdamas į įstatymo teismui numatytą pareigą klausimą dėl sutuoktinių pavardžių išspręsti nutraukiant santuoką, į tai, kad atsakovas neprieštaravo, jog ieškovei būtų palikta jos santuokinė pavardė, sprendė, kad nutraukus šalių santuoką ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini), atsakovui jo pavardė – (duomenys neskelbtini).

21. Teismas nurodė, kad šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas; ieškovė ir atsakovas bendrų vaikų nesusilaukė, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo klausimas nespręstinas; atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatytina, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 15 d.

22. Teismas nurodė, kad atsakovas dar 2009 m. gruodžio 9 d., t. y. iki santuokos su ieškove sudarymo, įregistravo (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkį, kuriame dirbo jis, o ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad ir ji dirbo atsakovo ūkininko ūkyje, todėl teismas sprendė, kad atsakovo ūkininko ūkis laikytinas jo asmenine nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad ginčo žemės ūkio technika buvo naudojama tik (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkyje, be šios žemės ūkio technikos ūkininko ūkio veikla būtų labai apsunkinta, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 89 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ginčo žemės ūkio techniką pripažino asmenine atsakovo nuosavybe.

23. Teismas nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina, jog keturios 2014 m. liepos 9 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartys neatitiko sutarties šalių valios, t. y. buvo apsimestinės, nes tikroji šalių (atsakovo ir jo tėvų) valia buvo perrašyti žemės ūkio techniką sūnui, t. y. atsakovui, nereikalaujant iš jo jokio atlygio. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti ginčo žemės ūkio techniką bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinti ją, atmestinas, o atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti 2017 m. liepos 9 d. Žemės ūkio technikos – ratinio traktoriaus ChTZ-150K ((duomenys neskelbtini)), ratinio traktoriaus MTZ 80UK ((duomenys neskelbtini)), traktoriaus priekabos (duomenys neskelbtini) Dviašės ((duomenys neskelbtini)) ir traktoriaus priekabos 2PTS-4 785A ((duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp jo bei (duomenys neskelbtini) apsimestinėmis dovanojimo sutartimis tenkintinas bei ši žemės ūkio technika pripažintina atsakovo asmenine nuosavybe.

24. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad traktorių „John Deere 8100“ atsakovas įsigijo, pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 10 ha žemės sklypą ir iš sklypo pirkėjo 2014 m. gruodžio 8 ir 11 d. gavęs pinigus už parduodamą žemės sklypą. Teismas vertino, jog tai, kad traktorius buvo perkamas (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio, šis traktorius įtrauktas į (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio apskaitą, patvirtina aiškiai atsakovo išreikštą valią įgyti traktorių asmeninė nuosavybėn. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkis yra asmeninė atsakovo nuosavybė, traktorius „John Deere“ buvo naudojamas tik (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkyje, todėl vadovaudamasis CK 89 straipsnio 1 dalies 5 punktu, sprendė, kad traktorius laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe.

25. Teismas nurodė, kad puspriekabė „Kilafors“ buvo atsakovo ūkininko ūkio įgyta 2012 m. gruodžio 28 d., t. y. iki santuokos su ieškove sudarymo, todėl pripažintina asmenine atsakovo nuosavybe ir santuokos su ieškove nutraukimo byloje nedalintina.

26. Teismas nurodė, kad ginčo turtas (juostinis gateris, traktorius, krautuvas, autopakrovėjas ir detalių rinkinys) buvo naudojamas išskirtinai tik (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkyje, be šių žemės ūkio priemonių ūkininko ūkio veikla būtų labai apsunkinta, komplikuota, todėl, vadovaudamasis CK 89 straipsnio 1 dalies 5 punktu, šias ginčo žemės ūkio priemones pripažintino asmenine atsakovo nuosavybe.

27. Teismas nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro du nariai, t. y. atsakovas ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad jiems priklauso po lygiai (t. y. po ½ dalį) MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalinant santuokoje įgytą turtą, pirmenybė yra teikiama turto padalinimui natūra, o byloje nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ narių teisių vertės, sprendė, kad ½ dalis MB „(duomenys neskelbtini)“ narių teisių yra dalintina į dvi lygiais dalis ir tiek ieškovei, tiek atsakovui priteistina po ¼ dalį MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių.

28. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad automobilis „Chevrolet Captiva“ buvo įgytas dar iki šalių santuokos sudarymo, tačiau šalims jau gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį. Teismas akcentavo, kad nuo pat automobilio įsigijimo iki šiol juo naudojasi, jį prižiūri, rūpinasi, daro remontus, draudžia privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, techninę automobilio priežiūrą atlieka ieškovė. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė automobilio „Chevrolet Captiva“ vertę nurodė 4000 Eur, šios vertės atsakovas neginčijo, ši vertė atitinką vidutinę tokių automobilių vertę Lietuvoje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad automobilis „Chevrolet Captiva“ yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, ir jis priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui priteisiant 2000 Eur piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai automobilio vertės.

29. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir duomenis, darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas, dengdamas iki santuokos su ieškove sudarymo sudarytą kredito sutartį su (duomenys neskelbtini), naudojo ne savo asmenines, o šeimos lėšas. Teismo vertinimu, priešingai – atsakovo byloje pateikti išrašai iš jo asmeninių banko sąskaitų patvirtina, kad atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (20 ha), o gautas pinigines lėšas, kurios laikytinos jo asmeninėmis lėšomis, panaudojo ir įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) mažinimui.

30. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad: 1) ieškovė ir atsakovas yra sutuoktiniai, (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuokos metu; 2) šiuo teismo sprendimu pripažįstama, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 3) (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo padovanotas nekilnojamasis turtas; 4) nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme dienos nėra praėję daugiau kaip 10 metų; 5) ieškovei padovanotas nekilnojamasis turtas nėra perleistas tretiesiems asmenims, spręstina, kad atsakovo reikalavimas grąžinti jam ieškovei padovanotą nekilnojamąjį turtą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

31. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, vykdydama prievolę už jos tėvą, t. y. buto, kuriame gyveno ieškovė ir atsakovas, savininką, vykdė su šeimos poreikių tenkinimu susijusius veiksmus, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 3 654,66 Eur dydžio kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo atmetė.

32. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu šalys nepateikė jokių įrodymų, kad santuokos metu įgijo bendrų kreditorių, tačiau buvo pateikta duomenų, kad kreditorių turi (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkis, kuris laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe, todėl visi kreditoriniai reikalavimai, kylantys iš (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio, laikytini asmeniais atsakovo įsipareigojimais. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkis neatsiskaitė su UAB „Joniškio hidrostatyba“, šios reikalavimą tenkino ir iš atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisė 551,70 Eur skola UAB „Joniškio hidrostatyba“ naudai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų įvykdęs piniginę prievolę, ieškovės UAB „Juris LT reikalavimą priteisti 450 Eur skolos, 36,06 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, tai yra nuo 486,06 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas tenkino.

33. Teismas nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. iš esmės tenkinant 30 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, o atsakovo patikslintas priešieškinis taip pat tenkintas iš dalies, iš esmės tenkinant 75 procentų priešieškinio reikalavimų. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies, t. y. tenkinta 30 procentų jos reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1955,70 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsižvelgiant į tai, kad atsakovo patikslintas priešieškinis buvo tenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 75 procentų jo reikalavimų, tai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 3374,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

34. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo ieškovė (apeliantė) (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti ginčijamo (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7-457/2020 dalį: nutraukti atsakovo (duomenys neskelbtini) ir ieškovės (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tik dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pakeisti MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių padalinimo būdą – priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini) šalims priklausančias „MB (duomenys neskelbtini)“ nario teises, o ieškovei (duomenys neskelbtini) šio turto vertės kompensaciją – 22 566,51 Eur; sumažinti atsakovui (duomenys neskelbtini) priteistą kompensaciją už ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai priteistą automobilį „Chevrolet Captiva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iki 1000 Eur; priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai 23 120,13 Eur dydžio kompensaciją, atitinkančią 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sumažinimui, kuris santuokos metu nuo (duomenys neskelbtini) panaudotas atsakovui (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įgyjant ir statant nekilnojamąjį turtą – butą ir žemę (duomenys neskelbtini); atmesti priešieškinio reikalavimą grąžinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dovanotą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini): 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo u/n (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato u/n (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių u/n (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 0,2000 ha ploto žemės sklypo u/n (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 0,2100 ha ploto žemės sklypo u/n (duomenys neskelbtini); išspręsti pirmosios instancijos teismui pateiktą ieškovės prašymą dėl nuostolių (bylinėjimosi išlaidų) atlyginimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų; perskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant ne tik į patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų apimtis, bet ir į atsakovo nesąžiningą procesinį elgesį, taip pat nesąžiningą materialinį elgesį, sudarant apsimestines žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutartis; priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

34.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, tačiau nepagrįstai nurodė, kad dėl santuokos iširimo taip pat kalta ieškovė. Sprendimas šioje ieškinio dalyje grįstas teismo prieštaringomis išvadomis, kurios grįstos atsakovo prieštaringais pavieniais, niekuo nepagrįstais, melagingais teiginiais. Teismas nurodė, kad atsakovas sirgo alkoholizmu ir dėjo, nors ir nepakankamas, bet pastangas išsigydyti. Tačiau svarbiausia yra tai, kad teismas nepagrįstai ignoravo faktą, jog atsakovas nuslėpė savo ligą nuo ieškovės, į savo ligą nežiūrėjo rimtai. Tik sudariusi santuoką ieškovė sužinojo, kad atsakovas jau yra užsikodavęs nuo alkoholizmo. Visiškai nepagrįsti teismo teiginiai, kad apie atsakovo ligą ieškovę įspėjo atsakovo motina. Pati atsakovo motina nežinojo, ar atsakovas gydėsi nuo alkoholizmo prieš ar po santuokos sudarymo, ji negalėjo įspėti ieškovės dėl atsakovo ligos, kuri dar nebuvo jam diagnozuota. Atsakovo nelojalumą ieškovei ir galimą skyrybų išankstinį planavimą patvirtina ir atsakovo elgesys santuokos metu, susijęs su šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir kitokio turto valdymu ir naudojimu. Atsakovas nesąžiningai šalių turtą (pajamas) iš ūkininko ūkio ir MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos naudojo asmeniniam verslui plėsti, jo vertės didinimui, turto asmeninės nuosavybės teise įgijimui, gyveno ieškovės sąskaita ir ją išnaudojo. Ieškovė viena rūpinosi buitimi, namų ūkiu, maistu, apmokėdavo atsakovo išlaidas. Atsakovo vengimas skirti lėšų šeimos reikmėms tik patvirtina tą faktą, kad atsakovas nebuvo lojalus šeimai. Atsakovas manipuliavo sodybos 1/2 dalies dovanojimu ieškovei ir savo tėvui, turėdamas lūkestį ją vėliau susigrąžinti, maskavo piniginių lėšų tarp ūkininko ūkio ir sąskaitos judėjimą, išimdamas lėšas ir panaudodamas grynuosius pinigus asmeninių poreikių tenkinimui, perleisdamas ūkininko ūkio pajamas per kelias kitas sąskaitas, jas maišydamas su asmeninėmis lėšomis ir sudarydamas kliūtis atsekti šalių poreikiams skirtinų lėšų faktinį panaudojimą, melavo teismui, kad paskolos buvo dengiamos iš asmeninio turto pardavimo pajamų, slaptai įrašinėjo ieškovę, fotografavo savo daiktus prie durų ir pan. Prieštaringais ir absurdiškais išvedžiojimais laikytina pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta interpretacija, padaryta ištraukus iš konteksto ieškovės paaiškinimų sakinį, kad esą ieškovė skatino, kad atsakovas vartotų alkoholį. Pats atsakovas patvirtino, kad ieškovė skatino atsakovą nevartoti alkoholio, reikalavo gydytis nuo alkoholizmo. Ieškovė savo paaiškinimuose teismui yra nurodžius, kad kartais situacija būdavo tokia bloga, kad jai net teko pirkti degtinę, ją skiesti, kad atsakovas dėl patiriamo pagirių sindromo nebėgtų iš namų ar nedarytų žalos, tačiau šie paaiškinimai nepagrįstai pateikti sprendime, išimant juos iš kitų paaiškinimų konteksto, gyvenimiškos logikos, absurdiškai konstatuojant, jog pati ieškovė girdė atsakovą ir privedė jį prie alkoholizmo. Ieškovė faktiškai kartą paryčiais girto iš medžioklės grįžusio vyro neįsileido į namus, kadangi jau visi atsakovo socialaus gyvenimo skatinimo metodai buvo išbandyti. Ieškovė tikėjosi, kad tai privers atsakovą susimastyti ir pakeisti tokį nelojalų sutuoktinei ir asocialų elgesį. Tačiau šis atvejis jokiu būdu negalėjo būti pagrindu konstatuoti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė byloje įrodinėjo atsakovo neištikimybės faktą, tačiau šioje bylos dalyje teismas neteisėtai užkirto galimybę ieškovei rinkti įrodymus, atsisakė iškviesti ir apklausti ieškovės nurodomą atsakovo meilužę, su kuria artimus santykius pripažino ir atsakovas. Teismas taip ir nenurodė, kaip turėjo elgtis ieškovė, kad esant tokiam atsakovo elgesiui galėtų su juo gyventi santuokoje, nevertino, ar normali moteris galėtų, esant tokiomis aplinkybėmis, išsaugoti šeimą. Daugiau jokių ieškovės kaltę pagrindžiančių faktų teismas taip ir nenustatė. Atsakovas bandė pagrįsti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo tuo, kad ji esą pernelyg emocingai reaguodavo, pavydėdavo, provokuodavo konfliktus, tačiau visi ieškovės pykčiai, jeigu jie kildavo, buvo susiję su asocialiu, šeimai nelojaliu atsakovo elgesiu. Teismas nepagrįstai ignoravo ir neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, pagal kurią emocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio šeimyninių pareigų nevykdymo negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui. Nutraukus santuoką tik dėl atsakovo kaltės, yra pagrindas priteisti ieškovės naudai neturtinės žalos atlyginimą, kuris pagal formuojamą teismų praktiką tokiu atveju sudaro 1500 Eur.

34.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių padalinimas yra galimas, byloje netyrė ir nevertino, ar toks padalinimas yra priimtinas, nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų. MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių padalinimas teismo nurodytu būtu natūra negalimas ir nepriimtinas. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra mažoji bendrija, grindžiama fizinių asmenų naryste, ją šiuo metu sudaro 2 nariai ir jiems kiekvienam priklauso pilnos nario teisės, kurios nedalintinos. Iš sprendimo turinio taip ir neaišku, ar ieškovė tapo trečiąja nare. Mažosios bendrijos nario teisės, įgytos santuokos metu ir registruotos atsakovo vardu, negali būti gali dalinamos natūra, padalinant šalims po 1/4 šios teisės, nes toks dalinimo būdas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – Mažųjų bendrijų įstatymo nuostatoms, taip pat MB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutarčiai, jos įstatams. Neįsivaizduojama, kaip galėtų būti priimami ir įgyvendinami šie ir daugelis kitų MB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo sprendimų, esant tokiems konfliktiškiems šalių santykiams, be to, bendrijos veikla šiuo metu sustabdyta ir atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Taip pat neaišku, ar ieškovė taip pat įgijo 1/4 bendrijos vadovės ir atstovės teisių, nors pagal Mažųjų bendrijų įstatymą toks vadovas ir atstovas yra tik vienas ir jo teisės nėra skaidomos. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad nurodytas bendrijos nario teisių padalinimo būdas neįmanomas teisiškai, tokio sprendimo neįmanoma realiai įvykdyti. Sprendimu padarant ieškovę bendrijos nare, būtų užprogramuotas dar vienas ilgalaikis teisinis ginčas, susijęs su atsakovo pasisavintų įmonės lėšų grąžinimu, bendrijos veiklos atnaujinimu, kitų jos valdymo sprendimo priėmimu. Nesuprantamais laikytini pirmosios instancijos teismo veiksmai, kuriais jis apie du metus rinko įrodymus apie MB „(duomenys neskelbtini)“, keliuose posėdžiuose apklausinėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterį, bet galiausiai nusprendė apskritai šių įrodymų netirti ir nevertinti. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisėtai toleravo atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti dokumentai buvo teikiami teismui atsakovui nuolat praleidžiant jų pateikimo terminus, dalimis, teikiant netgi suklastotas sutartis, atsakovo pasirašytas su savimi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo iš atsakovo visų MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo nario teisių vertę patvirtinančių įrodymų, jų netyrė ir nevertino, nepagrįstai iš byloje surinktų įrodymų nenustatė šių teisių vertės ir neteisėtai jas padalino tarp šalių natūra.

Šalies argumentai

34.3. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti jos naudai automobilį „Chevrolet Captiva“, kurio vertė 4000 Eur, o atsakovui priteisti šio turto vertės kompensaciją – 2000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino šį reikalavimą, tačiau neteisingai nustatė automobilio vertę. Nurodyta automobilio vertė (4000 Eur) buvo ieškinio teismui pateikimo momentu. Nutraukiant santuoką nustatoma dalintino turto vertė santuokos nutraukimo (sprendimo priėmimo momentu). Byla buvo nagrinėjama net tris metus, automobilis bylos nagrinėjimo metu gedo, jo vertė akivaizdžiai per 3 metus turėjo pasikeisti – sumažėti. Teismas negalėjo sprendimo grįsti pasenusiais duomenimis ir net bylos nagrinėjimo pradžioje nesant tarp šalių ginčo dėl automobilio vertės, privalėjo pats būti aktyvus ir išreikalauti tokius įrodymus arba, užsitęsus bylos nagrinėjimui, pasiūlyti šalims pateikti tinkamus įrodymus. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikia įrodymus, kad nurodytos markės ir senumo automobilis, turėjęs variklio ir kitokių defektų, sprendimo priėmimo metu yra vertas gerokai mažiau negu 4000 Eur, konkrečiai – apie 2000 Eur, todėl atsakovo naudai priteistina ne 2000 Eur, o 1000 Eur dydžio kompensacija.

34.4. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 23 120,13 Eur dydžio kompensaciją, atitinkančią 1/2 dalį šalims priklausančių bendrosios nuosavybės teise lėšų, kurios iki 2017 m. lapkričio 15 d. panaudotos atsakovui asmeninės nuosavybės teise, įgyjant ir statant nekilnojamąjį turtą – butą ir žemę, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad atsakovas finansavo asmeninės nuosavybės teise įsigytą turtą ne iš šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančių, o asmeninių lėšų. Tokią nepagrįstą ir prieštaringą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis vien atsakovo paaiškinimu ir jo į bylą pateiktais duomenimis. Kitoje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad už gautas asmenines lėšas atsakovas pirko žemės ūkio techniką, kurią naudojo (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkyje. Be to, gautas lėšas atsakovas laikė (duomenys neskelbtini) asmeninėje sąskaitoje, būtent iš šios sąskaitos ir naudojo pinigines lėšas žemės ūkio technikai įsigyti. Tuo tarpu paskolai pagal kredito sutartį dengti pinigai buvo pervedami iš kitos atsakovo banko sąskaitos, esančios kitame banke – (duomenys neskelbtini). Santuokos metu buvo panaudota apie 49000 Eur ūkininko ūkio veiklos grynųjų pajamų, vos apie 3000 Eur iš ūkininko veiklos atsakovas nurodė skyręs šeimos poreikiams tenkinti. Kitos šių pajamų dalies panaudojimo aplinkybių teismas netyrė ir nevertino. Nurodytos 49000 Eur ūkininko ūkio veiklos pajamos (atskaičius apie 3000 Eur šeimos poreikių tenkinimui) buvo naudojamos ne šeimos poreikiams, bet atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Asmeninis kreditas buvo dengiamas ir palūkanos mokamos ne lėšomis, gautomis už atsakovui priklausantį turtą, bet iš (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio gautų pajamų. Nors atsakovas ir yra gavęs pajamų iš asmeninio turto pardavimo, tačiau juos panaudojo ne kreditui dengti, o kitiems tikslams – žemės ūkio technikai, kitam turtui įsigyti. Santuokos metu atsakovas įgijo medieną, pirko ir pardavė žemės sklypus, pirko ir pardavė automobilį OPEL ZAFIRA, kitas transporto priemones ir turtą, mokėjo alimentus, kam ir išleido asmenines lėšas, šių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo pajamų iš ūkininko ūkio gavimo faktą ir jų panaudojimo būdus, jų netyrė, nevertino, dėl jų nepasisakė. Visiškai nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad būtent iš atsakovo parduoto asmeninio turto gautos pajamos buvo naudojamos kreditui dengti, o ne (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkiui reikalingai technikai įgyti ar kitam turtui įgyti. Atsakovas sąmoningai pateikė teismui tik dalį duomenų apie piniginių lėšų, gautų iš asmeninio turto pardavimo ir (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio, judėjimą.

34.5. Atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo grąžinti ieškovei dovanotą nekilnojamąjį turtą. Teismas nepagrįstai patenkino šį reikalavimą, nes nepagrįstai pripažino ieškovę kalta dėl santuokos iširimo. Netgi esant abipusei kaltei, šis reikalavimas negalėtų būti patenkintas dėl atsiliepime į šį reikalavimą nurodytų argumentų ir aplinkybių, kurių neteisėtai nevertino pirmosios instancijos teismas, dėl jų nepasisakė ir nemotyvavo, dėl ko jie atmetami. Ieškovė nurodė, kad atsakovo prašomas grąžinti nekilnojamasis turtas buvo gerinamas ir prižiūrimas ieškovės darbu visos santuokos metu. Teismas nepagrįstai nepastebėjo atsakovo elgesio nesąžiningumo, nes šis reikalavimas teismui buvo pateiktas tik trečiaisiais bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme metais. Priežastis tam buvo ta, kad ieškovė negalėtų pareikšti reikalavimo dėl (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio pajamų panaudojimo atsakovo asmeninėms reikmėms – sodybai atkurti ir įrengti. To ji negalėjo padaryti, kadangi pati buvo sodybos bendrasavininkė. Pareiškus reikalavimą dėl sodybos grąžinimo ir šių lėšų kompensavimo, reikalavimas irgi negali būti reiškiamas, nes ieškovė kol kas yra sodybos bendrasavininkė. Tik sprendimu grąžinus sodybą, ieškovė įgytų teisę prašyti, kad būtų kompensuotos jos atstatymui skirtos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos. Nagrinėjamuoju atveju socialinio teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja arba netenkinti priešieškinio reikalavimo dėl sodybos dalies grąžinimo, arba sudaryti galimybę ieškovei pareikšti reikalavimą dėl sodybos atstatymui ir įrengimui panaudotų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, skirtinų šeimos reikmėms, kompensavimo.

34.6. Ieškovė, atsižvelgdama į nesąžiningą atsakovo elgesį (vengimą pateikti bylai teisingai išspręsti reikalingus dokumentus, priešieškinio reikalavimų nuolatinį tikslinimą ir kt.), prašė atlyginti jos patirtus nuostolius, susijusius su bylos vilkinimu ir bylinėjimosi išlaidų dėl tokio elgesio patyrimu. Vis nauji priešieškinio reikalavimų tikslinimai buvo atliekami siekiant vilkinti bylą arba siekiant kitų nesąžiningų tikslų. Ieškovė taip pat tikslino savo reikalavimus, tačiau šis tikslinimas buvo susijęs su finansinių dokumentų ir duomenų, kuriais disponavo atsakovas, neturėjimu. Ieškovė reiškė prašymą dėl jos padarytų nuostolių atlyginimo, prašė jos naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kilusias po jau trečio patikslinto priešieškinio pateikimo, nepriklausomai nuo bylos baigties. Visi priešieškinio reikalavimai galėjo ir privalėjo būti pareikšti teismui anksčiau, dėl ko byla būtų buvusi išnagrinėta ir ieškovė jau nebepatirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas jau ne pirmą kartą pasižymi bylos vilkinimo veiksmais, dėl ko jam netgi buvo skirta bauda. Teismas neteisingai nustatė procentinę reikalavimų patenkinimo išraišką ir neteisingai pagal ją paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Į atsakovo naudai patenkintų reikalavimų masę negalėjo būti įtrauktas priešieškinio reikalavimas dėl žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovė nebuvo pripažintų apsimestinėmis sutarčių šalimi, negalėjo daryti įtakos jų sudarymui, todėl nesąžininga jų negaliojimo pasekmes taikyti ir jai. Be to, šis priešieškinio reikalavimas byloje buvo perteklinis, nes teismas pripažino, kad žemės ūkio technika buvo reikalinga atsakovo asmeniniam verslui (ūkininkavimui) vykdyti, todėl laikytina asmenine atsakovo nuosavybe. Ieškovė, nebuvusi nesąžiningo sandorio dalimi, neturėtų patirti neigiamų apsimestinio sandorio sudarymo fakto pasekmių. Egzistuoja pagrindas perskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant ne tik į patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų apimtis, bet ir į atsakovo nesąžiningą procesinį elgesį, nesąžiningą materialinį elgesį, sudarant apsimestines žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutartis.

Atsiliepimas

35. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7-457/2020 palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

35.1. Ieškovė yra kalta dėl šalių santuokos iširimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje negali būti tenkinamas. Atsakovas sutinka, kad yra jo kaltės dėl šalių santuokos iširimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde akcentuoja atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo, nors, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje dėl šalių santuokos iširimo kalta yra pripažinta ir ieškovė, turėtų savo kaltę paneigti. Atsakovas sutinka, kad santuokos su ieškove metu epizodiškai vartojo alkoholį, tačiau byloje nėra jokių įrodymų – medicininių dokumentų – kad atsakovui būtų kompetentingo gydytojo diagnozuotas koks nors psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovui įvestą placebo preparatą „Torpedo“ ir jo užkodavimo nuo alkoholinių gėrimų nepatvirtina apie atsakovui diagnozuotą ligą. Į bylą atsakovo pateikti šalių pokalbių garso įrašai patvirtina ūmų ieškovės charakterį, neadekvatų elgesį, tačiau atsakovas nevertina jos sveikatos būklės. Ieškovė pati savo ieškinyje nurodė, kad atsakovas jau nuo pažinties pradžios buvo linkęs vartoti alkoholį, teikdama paaiškinimus, nurodė, kad atsakovas jų susipažinimo metu buvo užsikodavęs ir ji po pusmečio nuo pažinties sužinojo apie jo priklausomybę alkoholiui. Byloje apklausiama atsakovo motina taip pat nurodė, kad prieš santuokos sudarymą ji informavo ieškovę apie tai, kad atsakovas epizodiškai vartoja alkoholį. Taigi, ieškovei mažiausiai prieš 1,5 metų iki santuokos su atsakovu sudarymo buvo žinoma apie atsakovo alkoholio vartojimą, tačiau tai jai nebuvo kliūtimi tuoktis su atsakovu. Ieškovė skųsdama sprendimą dalyje, kurioje ji yra kalta dėl šalių santuokos iširimo, nurodo, kad liudytoja galimai patvirtintų atsakovo santuokinę neištikimybę, tačiau atsakovo kaltės klausimas apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamas, nėra ieškovės apeliacinio skundo dalykas. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovas netinkamai elgėsi su šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomomis ir kitomis lėšomis, tačiau atsakovo kaltės klausimas nėra ieškovės apeliacinio skundo dalykas, be to, ieškovės ieškinys nebuvo grindžiamas tuo, kad atsakovas netinkamai elgėsi su šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių ir kitomis lėšomis. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo netinkamo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų ir kitų lėšų tvarkymo yra tendencingi ir neobjektyvūs. Atsakovas santuokos metu iš (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio veiklos gavo ženklias pajamas, tačiau patyrė ir išlaidų veiklos vykdymui; MB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir lėšos yra atskirtos nuo jos narių turto; ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl netinkamo MB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio piniginių lėšų panaudojimo, tačiau šios abejonės jau yra išsklaidytos nagrinėjant ieškovės teiktus pareiškimus FNTT, priimant nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus; Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos, išmokėtos (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkiui, kuris įregistruotas iki šalių santuokos sudarymo, yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas, disponuodamas didelės vertės asmeniniu turtu, neskyrė pakankamai lėšų šeimos poreikiams tenkinti, tačiau ji šių aplinkybių byloje neįrodė. Priešingai – byloje esantys rašytiniai įrodymai (atsakovo banko sąskaitos išrašai) patvirtina, kad atsakovas, taip pat kaip ir ieškovė, nuolat patyrė išlaidas kasdienių poreikių tenkinimui, dengė šeimos kelionių į užsienį išlaidas, įsigijo automobilį „Chevrolet Captiva“, remontavo būstą, kuriame šeima gyveno, nupirko naują virtuvės baldų komplektą, buitinę techniką. Atsakovas šalių santuokos metu tinkamai vykdė savo pareigą remti sutuoktinę materialiai ir tiek bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomomis, tiek asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ieškovės elgesį (tai, kad ji pati važiuodavo pirkti atsakovui alkoholio) vertino kaip netinkamą ir paneigiantį jos teiginius apie siekius, kad atsakovas nevartotų alkoholio; teismas tokius ieškovės veiksmus vertino kaip netinkamą ir nepagarbų sutuoktinės elgesį atsakovo atžvilgiu. Nepagarbų, konfliktinį ieškovės būdą, nepamatuotą pavydą, atsakovo menkinimą patvirtina pateikti šalių pokalbių garso įrašai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl šalių santuokos iširimo yra ne tik atsakovo, bet ir ieškovės kaltės.

35.2. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo. Be to, ieškovė reikalavimo priteisti neturtinę žalą nepagrindė jokiu teisiniu reglamentavimu, jokiais motyvais ir argumentais.

35.3. Neegzistuoja jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti padalintos tarp šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomos turtinės teisės taip, kaip skundžiamu sprendimu jas padalino pirmosios instancijos teismas. Ieškovė tampa MB „(duomenys neskelbtini)“ bendraturte, įgyja teisę į bendrijos gaunamo pelno dalį, kaip bendrijos narys. Šią savo teisę į pelno dalį bendraturtis gali ginti tik specialiais jam, kaip juridinio asmens dalyviui, Mažųjų bendrijų įstatyme bei CK antrojoje knygoje suteiktais gynimo būdais. Teismas nustatė bendrijos narių turtinių teisių ir pareigų dalis, tokiu būdu padalinus MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teises, MB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų tris narius, turinčius jiems Mažųjų bendrijų įstatymo suteikiamas neturtines teises, kuriomis gali sėkmingai naudotis. Kitas MB „(duomenys neskelbtini)“ narys (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, jis pirmosios instancijos teismo sprendimo nekvestionuoja (neskundžia), t. y. sutinka, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisės tarp šalių būtų nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta tvarka. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių padalinimo negalimumo yra nepagrįsti. Teismui padalijus bendrijos nario teises tarp šalių, MB „(duomenys neskelbtini)“ turės tris narius, kurie turės po 1 balsą mažosios bendrijos narių susirinkime bei kitas nario turimas teises. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų konfliktiškus ar blogus ieškovės ir kito MB „(duomenys neskelbtini)“ nario – trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) santykius, su kuriuo ieškovė turės galimybę tartis tiek priimant sprendimus, tiek dalyvaujant MB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme bei sėkmingai įgyvendinti savo, kaip mažosios bendrijos dalyvio, teises. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė yra nurodžiusi, jod ji dalyvavo MB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (dalyvavo pavadinimo kūrime, o didžioji dalis produkcijos buvo realizuojama jos turimų / užmegztų verslo ryšių dėka). Ieškovė prašo atsakovui priteisti MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teises, o jai – 22 566,51 Eur dydžio piniginę kompensaciją. MB „(duomenys neskelbtini)“, kaip verslo subjekto, rinkos vertės nustatymui yra reikalingos specialios žinios, kurių nei šalys, nei teismas šioje byloje neturi. Verslo vertė nustatoma, taikant jo vertės nustatymo metodus, numatytus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, o jo vertę nustato tik specialių žinių turintys asmenys. Jokių įrodymų apie MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių vertę ieškovė į bylą nepateikė. Be to, šioje byloje teismas nenagrinėja MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nepasisakė ir neanalizavo byloje esančių MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių dokumentų, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti. MB „(duomenys neskelbtini)“ nariai yra du – atsakovas ir trečiasis asmuo, todėl šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe galėtų būti laikoma tik ½ MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių, o ieškovei iš atsakovo galėtų būti priteista tik ¼ jų vertės, jei egzistuotų aplinkybės, dėl kurių narystė negalėtų būti padalijama tarp šalių natūra.

Šalies argumentai

35.4. Ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1 000 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės asmeninėn nuosavybėn perduodamą automobilį „Chevrolet Captiva“. Atsakovas su tuo nesutinka. Ieškovė nurodė, kad automobilio vertė (4 000 Eur) buvo jos pradinio ieškinio pateikimo teismui momentu, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momentu ji buvo mažesnė – 2 000 Eur, kurią teismas privalėjo nustatyti savo iniciatyva arba pasiūlyti šalims pateikti tinkamus įrodymus. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė internetinio tinklapio išrašą, esą patvirtinantį tikrąją automobilio rinkos vertę. Atsakovas taip pat pateikė internetinio tinklapio išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovės asmeninėn nuosavybėn perduoto automobilio kaina 2020 m. gruodžio mėnesio duomenimis yra 4 140 Eur. Ieškovės pateiktas internetinio tinklapio išrašas nepatvirtina automobilio rinkos kainos, kadangi ieškovės pateiktame skelbime yra nurodyta automobilio su variklio defektu kaina, o byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis „Chevrolet Captiva“ yra su variklio defektu. Ieškovės atlikti automobilio remonto darbai (taip pat ir 600 Eur vertės variklio keitimas ieškovės lėšomis) pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti jį šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindu spręsti dar ir dėl mažesnės šio automobilio rinkos kainos. Pats teismas tikrino ieškovės nurodytą ir atsakovo neginčytą automobilio vertę ir nurodė, kad ši vertė atitinka vidutinę tokių automobilių vertę Lietuvoje.

35.5. Atsakovo į bylą pateikti jo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovas iš ūkininko (duomenys neskelbtini) už parduotus asmeninės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus gavo bendrą 115 901 Eur sumą, traktoriaus „John Deere“ įsigijimui panaudojo 29 993,05 Eur, tad likusia 85 907,95 Eur šių asmeninių lėšų suma galėjo laisvai disponuoti ir naudoti savo asmeninių prievolių kreditoriui (duomenys neskelbtini) vykdymui, todėl ieškovės skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštaringumo yra nepagrįsti. Dalis atsakovo kreditinių įsipareigojimų kreditoriui (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi iš asmeninės atsakovo banko sąskaitos, į kurią atliko mokėjimus (duomenys neskelbtini) ūkininkas (duomenys neskelbtini) Nors dalis atsakovo kreditinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi, atliekant mokėjimo nurodymus iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio banko sąskaitos, tačiau į šią sąskaitą atsakovas pervedė savo asmenines lėšas, gautas į asmeninę sąskaitą už parduotus žemės sklypus, todėl ši aplinkybė neįrodo, kad atsiskaitymui su kreditoriumi buvo naudojamos šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytos lėšos. Dalį prievolių kreditoriui už atsakovą įvykdė MB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. prievolė kreditoriui nebuvo vykdoma iš šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų. Atsakovas liko skolingas MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis neprivalo kompensuoti ieškovei šios sumos, kaip kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Neaišku, kokiais duomenimis ieškovė nustatė, kad šalių santuokos metu atsakovo (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkis gavo 177 000 Eur pajamų, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad veiklos rezultatas iš žemės ūkio veiklos – neigiamas. Gautinos sumos iš NMA yra asmeninė atsakovo nuosavybė. (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio veikla šalių santuokos laikotarpiu buvo nuostolinga, todėl šiuo laikotarpiu atsakovas jokių pajamų, kurios galėtų būti laikomos bendrąja šalių jungtine sutuoktinių, nuosavybe negavo, be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas skyrė lėšų šeimos poreikių tenkinimui.

35.6. Ieškovė nurodė, jog nėra kalta dėl šalių santuokos iširimo, todėl atsakovo dovanotas nekilnojamasis turtas iš jos negali būti išreikalautas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė visas šio atsakovo priešieškinio reikalavimo patenkinimo sąlygas, iš jų tik vieną – savo kaltę – skundu ginčija ieškovė. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (nekilnojamojo turto pagerinimas, jo priežiūra, kilnojamųjų daiktų (televizoriaus, įrankių) pirkimas) yra ir neįrodytos, ir nereikšmingos. Taip pat pažymėtina, kad šį priešieškinio reikalavimą atsakovas pareiškė ne trečiaisiais, o antraisiais bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme metais, be to, šeimos bylose šalims suteikta teisė keisti ieškinio dalyką ar pagrindą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

35.7. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliaciniame skunde nesąžiningais atsakovo veiksmais laiko priešieškinio reikalavimų tikslinimą tris kartus, atsakovo apsimestinių žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo su savo tėvais faktą. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atsakovas, teikdamas ir tikslindamas savo priešieškinį, pasinaudojo procesine teise tikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą, be to, pati ieškovė be pradinio savo ieškinio pateikimo byloje net 3 kartus tikslino savo ieškinio reikalavimus. Nepagrįstas ir motyvas atsakovo nesąžiningu procesiniu elgesiu laikyti apsimestinių žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą su savo tėvais. Pati ieškovė šioje byloje elgėsi nesąžiningai – žinodama, kad nei ji, nei atsakovas jo tėvams už atsakovo nuosavybėn perduodamą žemės ūkio techniką jokių piniginių lėšų nemokėjo ir net nesitarė dėl jų sumokėjimo, šią atsakovui dovanotą žemės ūkio techniką įtraukė į dalintino turto masę ir prašė jai iš atsakovo priteisti kompensaciją, o atsakovui pareiškus priešieškinio reikalavimą dėl šių žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis dovanojimo sutartimis, su šiuo priešieškinio reikalavimu nesutiko. Taigi, bylinėjimosi išlaidos šioje dalyje susidarė išimtinai dėl ieškovės, o ne dėl atsakovo nesąžiningo elgesio. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje procesas užsitęsė dėl ieškovės ir jos atstovo kaltės – dėl jų teikiamų daugybės prašymų išreikalauti finansinius MB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio finansinius dokumentus; ieškovė ir jos atstovas teikė daugybę prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl ieškovės ar jos atstovo ligos, kitų priežasčių, prašymų bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo negalimas, nes ieškovės dalyvavimas teismo posėdžiuose teismo nutartimi buvo pripažintas būtinu. Atsakovas nevilkino bylos nagrinėjimo – tik sužinojęs apie bylos iškėlimą teisme, pasirūpino tinkamu atstovavimu procese, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje, pagal galimybes dalyvavo teismo posėdžiuose. Nėra pagrindo spręsti apie atsakovo nesąžiningą procesinį ir materialinį elgesį ir netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

37. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: paaiškinimus, siųstus ieškovės atstovui elektroniniu paštu; šeimos buities išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų bendrą nuotrauką; įrodymus apie „Chevrolet Captiva“ vertę sprendimo priėmimo metu.

38. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė VšĮ „Emprekis“ internetinio tinklapio išrašą apie automobilio „Chevrolet Captiva“ rinkos kainą, prašė šį įrodymą priimti ir pridėti prie bylos.

39. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

40. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

42. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog šalių pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

44. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teismo prašo: išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) visą informaciją apie įmokas pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartis (trūkstamus 2018-07-18 banko rašto Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat duomenis, iš kokių sąskaitų ar grynais pinigais buvo pervestos lėšos į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-10-10 iki 2017-11-15; išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) visus atsakovo (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio ir MB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų banko sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo santuokos sudarymo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki 2017-11-15, taip pat duomenis, į kokias sąskaitas ir kokia mokėjimo paskirtimi buvo daromi pavedimai iš (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio banko sąskaitų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-11-15; išreikalauti iš atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius reikalavimus patvirtinančių pirminių dokumentų originalus (sąskaitas, sutartis, įskaitant MB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini) ir dokumentus, patvirtinančius (duomenys neskelbtini) teisę valdyti ir nuomoti nekilnojamąjį turtą (patalpas) MB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat kitus MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) ir kitiems kreditoriams); įpareigoti atsakovą nurodyti savo meilužės (duomenys neskelbtini) tikslų vardą ir pavardę (ar patvirtinti, kad jos vardas ir pavardė tokie), el. pašto ir kitą adresą, tam, kad būtų galima iškviesti ir apklausti teismo posėdyje dėl atsakovo neištikimybės aplinkybių.

45. Ieškovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas išreikalavo iš atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius ir debitorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų originalus (tam, kad būtų galima įvertinti, ar jie nėra suklastoti, siekiant dirbtinai sumažinti MB „(duomenys neskelbtini)“ vertę), dokumentai buvo teikiami dalimis, praleidžiant jų pateikimo terminus, be to, teikiant suderinimo aktus ar sutartis, kurias pasirašęs tik atsakovas, pateiktos tik jų kopijos, o teismas nepagrįstai toleravo tokį jo reikalavimų įvykdymą tik iš dalies. Ieškovės vertinimu, kyla abejonių dėl atsakovo pateiktų banko sąskaitų išrašų tikrumo ir išsamumo, dėl šių priežasčių prašo išreikalauti ne iš atsakovo, o iš bankų visus atsakovo, (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio ir MB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų banko sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo santuokos sudarymo dienos iki 2017-11-15. Ieškovė nurodė, kad byloje yra tik (duomenys neskelbtini) 2018-07-18 rašto dalis, todėl nematyti visų atsakovo įmokų ir jų padarymo datų, be to, bankas nepateikė duomenų apie lėšų gavimo į atsakovo asmeninę banko sąskaitą šaltinių. Ieškovė akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl nurodyto asmens iškvietimo į teismo posėdį ir apklausos, pažeisdamas ieškovės teisę su teismo pagalba išreikalauti bylai reikšmingus įrodymus, nagrinėjamuoju atveju – dėl atsakovo neištikimybės.

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atkreipia dėmesį, kad dalis prašomų išreikalauti rašytinių įrodymų yra byloje (pateikti tiek atsakovo, tiek atsakovo (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio, tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašai). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti arba jos prašymu išreikalauti bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, be to, ieškovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu teikė ne vieną prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, teismas didžiąją dalį ieškovės prašymų tenkino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė, prašydama išreikalauti MB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius finansinius kreditinius įsipareigojimus patvirtinančius dokumentus, kelia abejones dėl jų tikrumo, tačiau šių savo abejonių niekaip nepagrindžia, o ir MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos tyrimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo objektas. Dėl prašymo įpareigoti atsakovą nurodyti meilužės vardą ir pavardę, el. pašto ir kitą adresą tam, kad būtų galima iškviesti ir apklausti teismo posėdyje dėl atsakovo neištikimybės aplinkybių pasakytina, kad atsakovas negali būti įpareigotas pateikti prašomus duomenis apie liudytoją, kurią prašo apklausti ieškovė. CPK 190 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė prašė išreikalauti liudytojos duomenis tam, kad ją būtų galima iškviesti ir apklausti teismo posėdyje dėl atsakovo neištikimybės aplinkybių, tačiau apeliaciniame skunde neprašo bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip tai numatyta CPK 322 straipsnyje.

47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės prašymą išreikalauti naujus rašytinius įrodymus bei įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie liudytoją tenkinti nėra pagrindo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės

48. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl santuokos iširimo taip pat kalta ieškovė. Teismas ignoravo faktą, jog atsakovas nuslėpė savo ligą nuo ieškovės, nes tik sudariusi santuoką ieškovė sužinojo, kad atsakovas jau yra užsikodavęs nuo alkoholizmo. Ieškovės vertinimu, nepagrįsti teismo teiginiai, kad apie atsakovo ligą ieškovę įspėjo atsakovo motina. Ieškovė nurodė, kad atsakovo nelojalumą ir galimą skyrybų išankstinį planavimą patvirtina atsakovo elgesys santuokos metu, susijęs su šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir kitokio turto valdymu ir naudojimu. Prieštaringais ir absurdiškais išvedžiojimais laikytina pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta interpretacija, padaryta ištraukus iš konteksto ieškovės paaiškinimų sakinį, jog esą ieškovė skatino, kad atsakovas vartotų alkoholį. Ieškovė akcentavo, kad tik kartą paryčiais girto iš medžioklės grįžusio vyro neįsileido į namus, kadangi jau visi atsakovo socialaus gyvenimo skatinimo metodai buvo išbandyti. Ieškovė tikėjosi, kad tai privers atsakovą susimastyti ir pakeisti tokį nelojalų sutuoktinei ir asocialų elgesį. Tačiau šis atvejis, ieškovės vertinimu, jokiu būdu negalėjo būti pagrindu konstatuoti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė akcentavo, kad byloje įrodinėjo atsakovo neištikimybės faktą, tačiau teismas neteisėtai užkirto galimybę ieškovei rinkti įrodymus, atsisakė iškviesti ir apklausti ieškovės nurodomą atsakovo meilužę, su kuria artimus santykius pripažino ir atsakovas. Ieškovė pažymėjo, kad visi jos pykčiai, jeigu jie kildavo, buvo susiję su asocialiu, šeimai nelojaliu atsakovo elgesiu, o teismas nepagrįstai ignoravo ir neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, pagal kurią emocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio šeimyninių pareigų nevykdymo negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui. Ieškovės nuomone, nutraukus santuoką tik dėl atsakovo kaltės, yra pagrindas priteisti ieškovės naudai neturtinės žalos atlyginimą, kuris pagal formuojamą teismų praktiką tokiu atveju sudaro 1500 Eur.

49. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnio 1 dalis). Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).

50. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

51. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

52. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

53. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas jau nuo pažinties pradžios buvo linkęs vartoti alkoholį; ieškovė ne kartą jį ragino gydytis nuo priklausomybių, lydėjo pas specialistus, teikė visokeriopą pagalbą, prižiūrėjo ištikus krizei, tačiau pastangos buvo trumpalaikės; dėl nuolatinių išgyvenimų, susijusių su atsakovo girtavimu, pablogėjo ieškovės sveikata; atsakovas neišlaikė šeimos; atsakovas buvo neištikimas; dėl atsakovo girtavimo, skirtingo požiūrio į gyvenimą, nesutarimų šeimoje, asmeninių interesų skirtumo, nelojalumo, santuokinės neištikimybės šalių keliai išsiskyrė; atsakovo nenoras gyventi kartu ir išsaugoti šeimą ir yra pagrindinė priežastis dėl ko iširo šeima; atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, tolesnis šeimyninis gyvenimas tapo nebeįmanomas dėl atsakovo kaltės.

54. Atsakovas nesutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovas nurodė, kad stengėsi išsaugoti santuoką, nenorėjo jos nutraukti, nutraukti santuoką siekė ieškovė; atsakovui gydymo nuo alkoholizmo nereikėjo, tačiau jis vis tiek gydėsi, kad ieškovei būtų ramiau; atsakovas kentėjo nuo besaikių ieškovės nepagrįstų kaltinimų, rėkimo, isterijos; ieškovė nuolat konfliktuodavo su juo, provokuodavo konfliktus, varydavo iš namų, išnešdavo jo daiktus į laiptinę; atsakovas norėjo ir bandė išsaugoti santuoką, pildė visus ieškovės norus, padovanojo jai ½ dalį sodybos; atsakovas šiuo metu turi kitą moterį, su kuria bendrauja apie metus laiko, kartu gyvena, nuomojasi butą, tačiau santuokos su ieškove metu jokių kitų moterų neturėjo; atsakovo manymu, santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

55. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abiejų sutuoktinių veiksmais nebuvo pasiekta ilgalaikio ir lojalaus bendravimo, abi šalys negyvena kartu kaip sutuoktiniai, abu nepalaiko jokio ryšio, nebendrauja, tiek ieškovė, tiek atsakovas nesiėmė jokių veiksmų santuokos išsaugojimui, tiek ieškovė, tiek atsakovas netinkamai vykdė pareigas būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai. Dėl šių aplinkybių teismas, sprendė, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

56. Bylos duomenys (byloje dalyvaujančių asmenų nurodytos aplinkybės, rašytiniai duomenys) patvirtina, kad atsakovas santuokos su ieškove metu turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau kartu ir dėjo pastangas kovoti su šia problema, sutiko gydytis ir gydėsi nuo šios priklausomybės. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovo problemą nuo jų pažinties pradžios. Apeliaciniame skunde ieškovė paaiškino, kad kartais situacija būdavo tokia bloga, kad jai net teko pirkti degtinę, ją skiesti, kad atsakovas dėl patiriamo pagirių sindromo nebėgtų iš namų ar nedarytų žalos; kad visi jos pykčiai, jeigu jie kildavo, buvo susiję su asocialiu, šeimai nelojaliu atsakovo elgesiu; kad tik kartą paryčiais girto iš medžioklės grįžusio vyro neįsileido į namus, kadangi jau visi atsakovo socialaus gyvenimo skatinimo metodai buvo išbandyti.

57. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi abiejų šalių teiktais paaiškinimais, vertino šalių nurodytas aplinkybes dėl kiekvieno sutuoktinio kaltės, atsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abiejų sutuoktinių kaltė pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, konstatavus abiejų šalių pažeistas jų, kaip sutuoktinių, lojalumo vienas kitam, pagarbos pareigas.

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog egzistuoja neginčytini, svarūs įrodymai, pagrindžiantys išimtinai atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (ieškovės teiginiai dėl atsakovo neištikimybės santuokos laikotarpiu taip pat nepagrįsti šias aplinkybes patvirtinančiais duomenimis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, pripažino šalių santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ši išvada teismo padaryta nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo jos kvestionavimui.

Žemesnės instancijos teismas

59. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

60. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo iš atsakovo, todėl ieškovės prašymą priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetė pagrįstai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nenagrinėja kitų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir dėl jų nepasisako.

Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“

61. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių padalinimas yra galimas, byloje netyrė ir nevertino, ar toks padalinimas yra priimtinas, nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų. Ieškovės vertinimu, mažosios bendrijos nario teisės, įgytos santuokos metu ir registruotos atsakovo vardu, negali būti dalinamos natūra, padalinant šalims po 1/4 šios teisės, nes toks dalinimo būdas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, neįsivaizduojama, kaip galėtų būti priimami ir įgyvendinami MB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo sprendimai, esant tokiems konfliktiškiems šalių santykiams. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad nurodytas bendrijos nario teisių padalinimo būdas neįmanomas teisiškai, tokio sprendimo neįmanoma realiai įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo iš atsakovo visų MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo nario teisių vertę patvirtinančių įrodymų, jų netyrė ir nevertino, nepagrįstai iš byloje surinktų įrodymų nenustatė šių teisių vertės ir neteisėtai jas padalino tarp šalių natūra.

62. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota juridinių asmenų registre nuo (duomenys neskelbtini), jos nariai – atsakovas (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) steigimo sutartimi steigėjai (atsakovas ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini)) sutarė, kad jie į mažosios bendrijos įnašų nedaro, mažosios bendrijos atstovas – atsakovas. (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre įregistruoti MB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatai.

63. CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

64. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015).

65. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje (nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo), 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

66. Byloje nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro du nariai, t. y. atsakovas ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) Darytina išvada, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui priklauso po lygiai, t. y. po ½ dalį MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, kad dalinant santuokoje įgytą turtą pirmenybė yra teikiama turto padalinimui natūra, bei byloje nustatytas faktines aplinkybes (į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių vertę), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog ½ dalis MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių yra dalintina į dvi lygiais dalis ir tiek ieškovei, tiek atsakovui priteistina po ¼ dalį MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių.

67. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio mažosios bendrijos narius, jų teises ir pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į mažąją bendriją, taip pat mažosios bendrijos nario teises įgijęs fizinis asmuo.

68. Mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas mažajai bendrijai; įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Mažoji bendrija yra atskiras juridinis asmuo ir įmonės lėšos bei turtas nuosavybės teise nepriklauso jos nariui (-iams), mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe, mažoji bendrija yra savo turto savininkė.

69. Kadangi mažoji bendrija yra savo turto savininkė, o pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ieškovei priklauso 1/4 dalis MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teisių, ieškovė jungtinės veiklos pagrindu taps bendrijos įnašo savininke, todėl visus mažosios bendrijos turto panaudojimo, pelno skirstymo ir kt. klausimus galės spręsti kaip mažosios bendrijos narys pagal specialias nuostatas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme.

70. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nei ieškovei, nei atsakovui nepateikus į bylą duomenų apie šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų turtinių teisių į MB „(duomenys neskelbtini)“ vertę, nepateikus verslo vertinimo išvados, neprašius skirti verslo vertės nustatymo ekspertizės, ir teismui turint pareigą padalinti visą šalių santuokoje įgytą turtą, šiuo atveju teisingas šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų turtinių teisių į MB „(duomenys neskelbtini)“ padalijimo būdas yra šių turtinių teisių padalijimas natūra šalims lygiomis dalimis.

71. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog remiantis kasacinio teismo praktika konfliktiški santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Dėl automobilio „Chevrolet Captiva“

72. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog patikslintu ieškiniu prašė priteisti jos naudai automobilį „Chevrolet Captiva“, kurio vertė 4000 Eur, o atsakovui priteisti šio turto vertės kompensaciją – 2000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino šį reikalavimą, tačiau neteisingai nustatė automobilio vertę. Nurodyta automobilio vertė (4000 Eur) buvo ieškinio teismui pateikimo momentu, tačiau byla buvo nagrinėjama net tris metus, automobilis bylos nagrinėjimo metu gedo, jo vertė akivaizdžiai per 3 metus turėjo pasikeisti – sumažėti. Teismas negalėjo sprendimo grįsti pasenusiais duomenimis ir net bylos nagrinėjimo pradžioje nesant tarp šalių ginčo dėl automobilio vertės, privalėjo pats būti aktyvus ir išreikalauti tokius įrodymus arba, užsitęsus bylos nagrinėjimui, pasiūlyti šalims pateikti tinkamus įrodymus. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kad nurodytos markės ir senumo automobilis, turėjęs variklio ir kitokių defektų, sprendimo priėmimo metu yra vertas gerokai mažiau negu 4000 Eur, konkrečiai – apie 2000 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovo naudai priteistina ne 2000 Eur, o 1000 Eur dydžio kompensacija.

73. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant sutuoktiniui priteistiną kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

74. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Žemesnės instancijos teismas

75. Ieškovė automobilio „Chevrolet Captiva“ vertę nurodė 4000 Eur, šios vertės atsakovas neginčijo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą šiuo klausimu, pažymėjo, kad ieškovės nurodyta vertė atitinką vidutinę tokių automobilių vertę Lietuvoje, t. y. teismas tikrino ieškovės nurodytą ir atsakovo neginčytą automobilio vertę ir nurodė, kad ši vertė atitinka vidutinę tokių automobilių vertę Lietuvoje.

76. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei minėtą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisės normų, reglamentuojančių dalijamo bendro turto vertės nustatymą, nepažeidė ir ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai dėl automobilio vertės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas automobilį „Chevrolet Captiva“ ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisdamas 2000 Eur piniginę kompensaciją (lygią ½ daliai automobilio vertės) materialiosios teisės normų nepažeidė.

Dėl kompensacijos už šeimos lėšų panaudojimą

77. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentavo, jog teismas nurodė, kad atsakovas finansavo asmeninės nuosavybės teise įsigytą turtą ne iš šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančių, o asmeninių lėšų. Tokią nepagrįstą ir prieštaringą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis vien atsakovo paaiškinimu ir jo į bylą pateiktais duomenimis. Ieškovės vertinimu, ūkininko ūkio veiklos pajamos (atskaičius apie 3000 Eur šeimos poreikių tenkinimui) buvo naudojamos ne šeimos poreikiams, bet atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti; asmeninis kreditas buvo dengiamas ir palūkanos mokamos ne lėšomis, gautomis už atsakovui priklausantį turtą, bet iš (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkio gautų pajamų. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu atsakovas įgijo medieną, pirko ir pardavė žemės sklypus, pirko ir pardavė automobilį OPEL ZAFIRA, kitas transporto priemones ir turtą, mokėjo alimentus, kam ir išleido asmenines lėšas, šių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo pajamų iš ūkininko ūkio gavimo faktą ir jų panaudojimo būdus, jų netyrė, nevertino, dėl jų nepasisakė.

78. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2006 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

79. Nustatyta, kad atsakovas su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto – buto ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui, įsigyto būsto statybos pabaigimui.

80. Laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2018 m. liepos 17 d. iš atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kredito dengimui sumokėta 52 583,37 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į banko tarpinę sąskaitą pervedė 2150 Eur.

81. Byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) atsakovo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) papildė 5000 Lt, (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 24 d. atsakovo minėtą asmeninę sąskaitą papildė 2000 Lt. Iš 2014 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymo Nr. 604 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkis atsakovui pervedė 100 000 Lt, mokėjimo paskirtis – „Išankstinis apmokėjimas už perkamą 10 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Iš 2014 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkis atsakovui pervedė 100 000 Lt, mokėjimo paskirtis – „Galutinis apmokėjimas už perkamą 10 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Iš 2014 m. gruodžio 15 d. Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) pardavė 25000/50023 dalis, t. y. 10 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 200 000 Lt. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad 200 000 Lt gavo iš (duomenys neskelbtini) prieš pasirašant šią sutartį. 2015 m. gegužės 18 d. Pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas (duomenys neskelbtini) pardavė 25023/50023 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 57 977 Eur.

82. Bylos duomenys patvirtina, kad už parduotus asmeninės nuosavybės teise priklaususius žemės sklypus atsakovas gavo piniginių lėšų, todėl šia asmeninių lėšų suma galėjo laisvai disponuoti ir naudoti savo asmeninių prievolių kreditoriui (duomenys neskelbtini) vykdymui. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas, pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus, asmeninės nuosavybės teise gavo ženklias piniginių lėšų sumas, kurias turėjo galimybę panaudoti savo asmeninių prievolių įvykdymui.

83. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

84. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės pareiga pagrįsti leistinais įrodymais atsakovo veiksmus dėl 23 120,13 lėšų (prašomo kompensacijos dydžio) išleidimo asmeniniams poreikiams ar jų iššvaistymo. Šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas, dengdamas iki santuokos su ieškove sudarymo sudarytą kredito sutartį su (duomenys neskelbtini), naudojo ne savo asmenines, o šeimos lėšas.

Dėl dovanoto turto išreikalavimo

85. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai patenkino atsakovo reikalavimą dėl dovanoto turto grąžinimo, nes nepagrįstai pripažino ieškovę kalta dėl santuokos iširimo. Ieškovės vertinimu, netgi esant abipusei kaltei, šis reikalavimas negalėtų būti patenkintas dėl atsiliepime į šį reikalavimą nurodytų argumentų ir aplinkybių, kurių neteisėtai nevertino pirmosios instancijos teismas, dėl jų nepasisakė ir nemotyvavo, dėl ko jie atmetami. Ieškovė nurodė, kad atsakovo prašomas grąžinti nekilnojamasis turtas buvo gerinamas ir prižiūrimas ieškovės darbu visos santuokos metu. Teismas nepagrįstai nepastebėjo atsakovo elgesio nesąžiningumo, nes šis reikalavimas teismui buvo pateiktas tik trečiaisiais bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme metais. Ieškovės nuomone, socialinio teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja arba netenkinti priešieškinio reikalavimo dėl sodybos dalies grąžinimo, arba sudaryti galimybę ieškovei pareikšti reikalavimą dėl sodybos atstatymui ir įrengimui panaudotų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, skirtinų šeimos reikmėms, kompensavimo.

86. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), ½ dalis jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgytų pagal (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su atsakovu.

87. CK 3.70 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.

88. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, kad dovanotojas šia teise, nustatyta CK 3.70 straipsnio 4 dalyje, galėtų pasinaudoti, turi būti tam tikrų aplinkybių visetas: pirma, šalys turi būti sutuoktiniai ir dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu; antra, reikalauti grąžinti dovaną galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; trečia, reikalauti grąžinti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; ketvirta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų (šis terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (CK 3.70 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 6 dalis); penkta, nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi būti perleistas tretiesiems asmenims. Sprendžiant reikalavimą dėl dovanos grąžinimo kitų, išskyrus išvardytas, sąlygų ir apribojimų įstatyme nenustatyta. Dovanos davimo motyvai, sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą, pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikšmingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2010).

89. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo pareikštą reikalavimą dėl dovanos grąžinimo, analizavo, ar egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kuriomis dovana turi būti grąžinta. Teismas nurodė, kad 1) ieškovė ir atsakovas yra sutuoktiniai (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuokos metu; 2) teismo sprendimu pripažįstama, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 3) (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo padovanotas nekilnojamasis turtas; 4) nuo dovanojimo sutarties sudarymo ((duomenys neskelbtini) iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme dienos nėra praėję daugiau kaip 10 metų; 5) ieškovei padovanotas nekilnojamasis turtas nėra perleistas tretiesiems asmenims.

90. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas aplinkybių visetas, kuriam esant atsakovas gali pasinaudoti teise, nustatyta CK 3.70 straipsnio 4 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti atsakovo reikalavimą grąžinti jam ieškovei padovanotą nekilnojamąjį turtą yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

91. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsižvelgdama į nesąžiningą atsakovo elgesį (vengimą pateikti bylai teisingai išspręsti reikalingus dokumentus, priešieškinio reikalavimų nuolatinį tikslinimą ir kt.), prašė atlyginti jos patirtus nuostolius, susijusius su bylos vilkinimu ir bylinėjimosi išlaidų dėl tokio elgesio patyrimu. Ieškovės vertinimu, vis nauji priešieškinio reikalavimų tikslinimai buvo atliekami siekiant vilkinti bylą arba siekiant kitų nesąžiningų tikslų. Ieškovė reiškė prašymą dėl jos patirtų nuostolių atlyginimo, prašė jos naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kilusias po jau trečio patikslinto priešieškinio pateikimo, nepriklausomai nuo bylos baigties. Ieškovės vertinimu, teismas neteisingai nustatė procentinę reikalavimų patenkinimo išraišką ir neteisingai pagal ją paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymėjo, jog į atsakovo naudai patenkintų reikalavimų masę negalėjo būti įtrauktas priešieškinio reikalavimas dėl žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kadangi ieškovė nebuvo pripažintų apsimestinėmis sutarčių šalimi, negalėjo daryti įtakos jų sudarymui, todėl nesąžininga jų negaliojimo pasekmes taikyti ir jai. Ieškovės manymu, egzistuoja pagrindas perskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant ne tik į patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų apimtis, bet ir į atsakovo nesąžiningą procesinį elgesį, nesąžiningą materialinį elgesį, sudarant apsimestines žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutartis.

92. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (2 dalis).

93. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.

94. Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio. Todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai reikalautų, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

95. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos.

96. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

97. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

98. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino siekį užkirsti kelią šalims gauti atlyginimą tų bylinėjimosi išlaidų, kurios atsirado arba padidėjo dėl šalių nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

99. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo nesąžiningą atsakovo elgesį (vengimą pateikti bylai teisingai išspręsti reikalingus dokumentus, priešieškinio reikalavimų nuolatinį tikslinimą) dėl ko buvo vilkinamas civilinės bylos nagrinėjimas, patiriamos papildomos išlaidos. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas net po keletą kartų tikslino savo ieškinį bei priešieškinį, t. y. pasinaudojo įstatyme numatyta procesine teise tikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą; teikti atsiliepimai į šalių patikslintus procesinius dokumentus; ieškovė byloje ne kartą prašė išreikalauti papildomus įrodymus; byloje taip pat ne kartą prašyta atidėti bylos nagrinėjimą dėl ieškovės, atsakovo, jų atstovų nurodytų priežasčių; priimti procesiniai sprendimai pripažinti šalių dalyvavimą būtinu; atsakovui skirtos nuobaudos; byloje vykdyta teisminė mediacija. Akivaizdu, kad civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė būtent dėl atsakovo nesąžiningo procesinio elgesio, kuris būtų ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

100. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. iš esmės tenkinant 30 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, o atsakovo patikslintas priešieškinis taip pat tenkintas iš dalies, iš esmės tenkinant 75 procentų priešieškinio reikalavimų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. tenkinta 30 procentų jos reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteisė 1955,70 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo patikslintas priešieškinis tenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 75 procentų jo reikalavimų, iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 3374,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

101. Ieškovės vertinimu, teismas neteisingai nustatė procentinę reikalavimų patenkinimo išraišką ir neteisingai pagal ją paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi į atsakovo naudai patenkintų reikalavimų masę negalėjo būti įtrauktas priešieškinio reikalavimas dėl žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

102. Pažymėtina, jog pati ieškovė atsakovui dovanotą žemės ūkio techniką įtraukė į dalintino turto masę ir prašė jai iš atsakovo priteisti kompensaciją, o atsakovui pareiškus priešieškinio reikalavimą dėl šių žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis dovanojimo sutartimis, su šiuo priešieškinio reikalavimu nesutiko. Kitų argumentų dėl procentinės reikalavimų patenkinimo išraiškos bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovė nepateikė.

103. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas bei nustatytas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apibendrina, kad pirmosios instancijos teismas procentinę reikalavimų patenkinimo išraišką nustatė teisingai ir teisingai pagal ją paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

104. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

105. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; VdHv. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

106. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

107. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovo (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaita už teisinę pagalbą, kurios suma 840,00 Eur; 2021 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 840,00 Eur sumos sumokėjimą už teisines paslaugas.

108. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

109. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovui (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini) priteistina 840,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) 840,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusBirutė SimonaitienėVilija Valantienė