Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovui M. C. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

4. Byloje nustatyta, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (ankstesni pavadinimai UAB „Kukis“, UAB „Išskirtinis būstas“, UAB „EB Bygg“, UAB „Išskirtinis būstas“) VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) įregistruota 2009 m. birželio 12 d. Bendrovės veiklos tikslai ir rūšys – statyba, gamyba, prekyba, paslaugos ir kita komercinė, ūkinė veikla. Bendrovės vadovu nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo M. C.. Apeliantui priklauso 75 vnt. bendrovės akcijų.

5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė D. J. (civilinė byla Nr. eB2-407-730/2025 (ankstesnis bylos Nr. eB2-902-730/2021), nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 3 d.

6. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo tikslinamas. Pagal 2022 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtinto patikslinto kreditorių sąrašo duomenis, bendra LUAB „Išskirtinio būsto statyba“ kreditorių finansinių reikalavimų suma – 563 180,93 Eur.

8. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi pakartotinai paskyrė apeliantui M. C. 500 Eur baudą už įpareigojimų perduoti nemokumo administratorei UAB „Išskirtinio būsto statyba“ turtą ir dokumentus, nevykdymą. 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi teismas atmetė M. C. prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1047-933/2022 minėtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Dėl proceso teisės normų (ne)pažeidimo

14. Nustatyta, kad pradiniame ieškinyje dėl 563 180,93 Eur žalos atlyginimo už neperduotą bendrovės turtą, be kita ko, buvo nurodyta, jog pagal paskutinį VĮ Registrų centrui pateiktą balansą bendrovė turėjo 622 190 Eur turto. Ieškovė apelianto neteisėtus veiksmus grindė tuo, kad jis neišsaugojo ir nemokumo administratoriui neperdavė bendrovei priklausiusio turto (išskyrus vieną automobilį). Laikė, kad ieškovei padaryta žala – 2022 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtinta kreditorių reikalavimų suma – 563 180,93 Eur, nes su kreditoriais ieškovė atsiskaityti neturi galimybės.

15. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartyje, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, nurodė, kad reiškiant reikalavimą vadovui taikyti civilinę atsakomybę už tinkamai neapskaitytą ir prarastą turtą, ieškovė turi pareigą įrodyti žalos faktą ir dydį, tai, jog konkretus turtas prarastas dėl vadovo neteisėtų veiksmų. Teismas, be kita ko, pasiūlė per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos raštu išdėstyti savo poziciją ir pateikti rašytinius paaiškinimus dėl nutartyje minimų aplinkybių, susijusių su jai perduotu turtu, jo verte, nurodyti, kokį konkrečiai turtą nemokumo administratorius nustatė, kuris nebuvo perduotas, kokia nustatyto neperduoto turto vertė, esant būtinumui, svarstyti klausimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo.

17. 2024 m. birželio 14 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio (252 665,93 Eur) atsisakymo, kuriame, kaip minėta šios nutarties 7 punkte, nurodytas reikalavimo mažinimo pagrindimas. Ieškovė prašė priteisti iš apelianto 310 515 Eur žalos atlyginimą už neperduotą bendrovės turtą.

19. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

20. Šioje straipsnio dalyje nėra nustatyta pareiga iki prašymo išnagrinėjimo pranešti apie ieškinio atsisakymą kitai ginčo šaliai (atsakovui). Atsisakius dalies ieškinio, kurio suma pagrįsta konkrečiais argumentais bei apskaičiavimu, likusi reikalavimo dalis nelaikytina ieškinio reikalavimo bei jo pagrindo pakeitimu pagal CPK 141 straipsnio nuostatas.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas, yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

23. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentai dėl CPK 141 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta teismo pareiga, pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, nustatyti ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui, taip pat argumentai, jog ieškovės reikalavimai buvo siurpriziniai, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl vadovo civilinės atsakomybės

Dėl atsakovo (apelianto) veiksmų (ne)teisėtumo

25. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jo neteisėtus veiksmus.

27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas valdymo organo narys privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto elgesį, dokumentus saugant nenaudojamo automobilio bagažinėje, laikė neatitinkančiu rūpestingumo, apdairumo ir protingumo kriterijų bei nusprendė, kad nurodytos aplinkybės apie bendrovės dokumentų vagystę nepateisina apelianto veiksmų ir neatleidžia jo nuo atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad apeliantas neišsaugojo reikšmingų bendrovės apskaitos dokumentų, jų ir bendrovės turto neperdavė nemokumo administratoriui.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais dokumentais, prejudicinės galios neturi. Šie dokumentai, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai bei parodymai civilinėje byloje laikomi rašytiniais įrodymais, kurie yra tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais bei visų civilinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2006). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas. Todėl procesiniame sprendime, priimtame ikiteisminio tyrimo byloje, nurodytos aplinkybės nėra civilinei bylai reikšmingi faktai, nes jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso tyrimo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 46 punktas; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

31. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. birželio 29 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00017-22, be kita ko, nurodyta, kad nenustatyta, jog M. C., laikinai, trumpam laikui, palikdamas automobilyje bendrovės dokumentus, būtų turėjęs nusikalstamą tikslą jų nesaugoti ir neišsaugoti teisės aktuose numatytą terminą. Nors iš išdėstytos ikiteisminio tyrimo situacijos abejotina, ar M. C. ėmėsi pakankamų priemonių dokumentų laikymo automobilyje saugumo užtikrinimui, tačiau, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, nėra pagrindo neabejotinai teigti, jog M. C. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Nutarime išdėstyta nuomonė, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo prarasti dėl trečiųjų asmenų veiksmų – galimo dokumentų pagrobimo, t. y. nuo M. C. valios nepriklausančių aplinkybių, o tai eliminuoja pastarojo baudžiamąją atsakomybę už buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą.

32. Taigi aplinkybės apie dokumentų saugojimą bei jas pagrindžiantys įrodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinami išimtinai baudžiamojo įstatymo taikymo ribose bei taikant baudžiamajame procese galiojančias taisykles. Apelianto nurodytos 2023 m. birželio 29 d. nutarime padarytos išvados (šios nutarties 20.3 papunktis) nelemia teismo pareigos taip pat vertinti faktines aplinkybes bei padaryti tokias pačias išvadas, sprendžiant dėl apelianto (buvusio bendrovės vadovo) civilinės atsakomybės. Kitaip tariant, tai, kad nustatytos aplinkybės nebuvo pakankamos baudžiamosios atsakomybės taikymui, savaime nereiškia, jog apelianto veiksmai (neveikimas) negali būti pripažinti neteisėtais civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje.

33. Minėta, kad bendrovės vadovas turi pareigą su juridinio asmens turtu elgtis rūpestingai, išsaugoti duomenis apie bendrovės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tiek apelianto nurodytas aplinkybes apie jo pasirinktas bendrovės dokumentų laikymo sąlygas, tiek tai, kad apeliantas, pranešęs policijai apie dokumentų vagystę, pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nerašė.

34. Pažymėtina, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (pagal 2021 m. rugsėjo 4 d. UAB „Išskirtinio būsto statyba“ direktoriaus M. C. pranešimą apie iš automobilio dingusius bendrovės 2018–2021 m. buhalterinius dokumentus) motyvuojamas, be kita ko, BK 178 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias už šio straipsnio 1–oje dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Šiame nutarime pažymėta, kad nėra pakankamai objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalies (vagystė), požymių. M. C. ikiteisminio tyrimo nepageidauja, pareiškimo nerašė. Pranešime bei apklaustas liudytoju M. C. nurodė, kad pranešė apie vagystę dėl informacijos, jis žalos nepatyrė, pretenzijų neturi, nes dokumentus gali atstatyti elektroninėje erdvėje. Tačiau 2023 m. birželio 29 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00017-22 užfiksuoti liudytojos J. L. parodymai, kad perdavus dokumentus, M. C. į ją dėl UAB „Išskirtinio būsto statyba“ duomenų ar dokumentų pateikimo nebesikreipė, taip pat M. C. nesikreipė dėl UAB „Išskirtinio būsto statyba“ apskaitos dokumentų atkūrimo.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-128-730/2023 (kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos buvusiam bendrovės vadovui M. C. už bendrovės dokumentų nemokumo administratoriui neperdavimo skyrimo) nustatytų faktų prejudicijos nagrinėjamoje byloje, taip pat nepagrįsti.

36. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).

37. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-128-730/2023 nurodyta, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, esant pakartotiniam nemokumo administratoriaus prašymui, faktinės bylos aplinkybės dėl dokumentų neperdavimo priežasčių yra iš esmės nepasikeitusios. Tačiau įvertinęs tai, kad M. C. teigimu dalis bendrovės dokumentų buvo pavogti, tai, jog liudytoja J. L. (buvusi bankrutavusios bendrovės buhalterė) posėdžio metu nurodė, jog kasos knyga bendrovėje nebuvo pildoma, o kuro nurašymo aktai buvo teikiami buhalterei, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju M. C. bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, kreipėsi į bendrovės kreditorius ir debitorius, taip pat nuosekliai ir sistemingai teikė teismui didelį kiekį įvairių buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl, teismo vertinimu, pakartotinis baudos skyrimas iš esmės neatliktų skatinamosios funkcijos įvykdyti teismo nutartį bei perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis.

38. Pažymėtina, kad, pirma, faktas, jog apeliantas ėmėsi veiksmų, siekdamas atkurti dokumentus ir jų dalis yra atkurta, kad apeliantas teikė dokumentus teismui, nėra ginčijamas nagrinėjamoje byloje. Prašymas dėl pakartotinio baudos skyrimo atmestas ne todėl, kad apeliantas visus dokumentus pateikė nemokumo administratoriui. Antra, nors tiek JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija, tiek civilinė atsakomybė (reikalavimo atlyginti žalą atveju) taikoma už dokumentų bei turto neperdavimą, apelianto veiksmai byloje dėl nuobaudos skyrimo bei žalos atlyginimo vertinami siekiant skirtingų tikslų.

39. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimus dėl baudos juridinio asmens valdymo organui skyrimo (panaikinimo) už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui, nurodyta, kad JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios bendrovės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam nemokumo administratoriui bendrovės finansinius ir kitus svarbiausius su bendrovės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1280-450/2021, 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-567/2025).

40. Taigi nuobaudos skyrimo tikslas nukreiptas į ateitį; ji paprastai skiriama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad vadovas turi galimybę pateikti turtą ar dokumentus, tačiau šios pareigos nevykdo. JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija netaikoma už turto bei dokumentų neišsaugojimą. Sprendžiant dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės (jeigu dėl dokumentų ir turto neperdavimo atsirado žala), priežasčių, dėl kurių nepateikti dokumentai bei turtas, nustatymas, yra reikšmingas (patenka (gali patekti)) į įrodinėjimo dalyką.

41. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto veiksmų vertinimas, nenustačius pagrindo pakartotinai skirti baudą už dokumentų nemokumo administratoriui neperdavimą, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-128-730/2023 nelaikytinas prejudiciniu faktu nagrinėjamai bylai.

42. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina bendrovės dokumentų vagystės fakto. Kita vertus, net ir pripažinus apelianto įrodinėjamą aplinkybę, kad jis dokumentus prarado dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, apelianto pasyvus elgesys po dokumentų dingimo fakto nustatymo, laiku nesikreipiant į finansinės apskaitos paslaugas teikusią įmonę dėl šių dokumentų atkūrimo ar pan., nelaikytinas rūpestingu, atitinkančiu bendrovės vadovo pareigą išsaugoti duomenis apie bendrovės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Apeliantas, akcentuodamas tai, kad didelę dalį dokumentų atkūrė, iš esmės nenurodo motyvų dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantas neatkūrė reikšmingiausių bendrovės finansinių dokumentų.

43. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl bendrovės veiklos pobūdžio (statybos veiklos), bendrovė materialiojo turto iš esmės neturėjo, o jos turtą sudarė statybinės medžiagos, gaminiai, įrankiai, kurie būdavo nuperkami, o tik vėliau sudaromi aktai. Tačiau apeliantas tokių argumentų nesusiejo su nagrinėjamoje byloje nustatinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. konkretaus turto bendrovės bankroto bylos iškėlimo momentu (ne)buvimu bei galimybėmis jį perduoti nemokumo administratoriui.

44. Apelianto pastebėjimas, kad teismas nepasisakė dėl to, kokių realių veiksmų ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, ėmėsi siekdama nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesusiję su pareikštu reikalavimu ir ginčo išnagrinėjimui aktualių aplinkybių nustatymu. Apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nuspręsti, kad atitinkami ieškovės (nemokumo administratoriaus) veiksmai turi įtakos apelianto veiksmų vertinimui bei jo atsakomybės taikymui.

46. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apelianto nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-663-407/2022 priimta išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-212-265/2022; šios bylos ankstesnis Nr. e2-548-265/2021.

47. Nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. UAB „Išskirtinio būsto statyba“, atstovaujama direktoriaus M. C., ir MB „Vakaro mozaika“, atstovaujama direktoriaus D. P., sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1 – šalys susitarė, kad ieškovė už 33 135,34 Eur perleidžia atsakovei finansinius reikalavimus ir su jais susijusias teises keturiose civilinės bylose, įskaitant 79 061,49 Eur sumą (33 748,19 Eur su PVM skola už subrangovės UAB „Vauksa“ atliktus darbus, 23 892,21 Eur nuostoliai už medžiagas, paliktas objekte, 20 477,50 Eur su PVM suma už atliktus papildomus darbus, 943,59 Eur delspinigiai) Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-548-265/2021 pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto vienašališko rangos sutarties nutraukimo, skolos, nuostolių bei delspinigių priteisimo. Taigi apelianto nurodytoje civilinėje byloje nuostoliai už medžiagas, paliktas objekte, įvertinti 23 892,21 Eur, o nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl žymiai didesnės žalos (turto (atsargų) neperdavimo), todėl teiginiai apie nurodytą viso turto buvimo vietą nelaikytini pagrįstais. Be to, apeliantas neatskleidė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad po reikalavimo teisių į nuostolius perleidimo teisė į medžiagas išliko bendrovei. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.8 papunktyje šalys susitarė, kad pradinis kreditorius sau nepasilieka jokių su perleidžiamais reikalavimais sietinų ir susijusių teisių. Be to, bendrovės nemokumo administratorius 2024 m. birželio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad buvo nuvykęs ir į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, tačiau medžiagų, priklausiusių UAB „Išskirtinio būsto statyba“, objekte nerado.

48. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgdama į sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 163 773,60 Eur žalos, sumažindama balanse nurodytą per vienerius metus gautiną sumą. Dėl šios priežasties aplinkybės dėl statybos objekte esančio turto (minimo apelianto nurodytoje byloje) neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui.

49. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto veiksmų (neišsaugojus bei nepateikus reikšmingų finansinių (apskaitos) dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti turėtą bendrovės turtą ir turto neperdavus nemokumo administratoriui) neteisėtumo.

Dėl žalos fakto bei dydžio

50. Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

51. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

52. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą ir tikslumą bei sprendžiant dėl šių duomenų patikimumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; taip pat į tai, kad tai yra apibendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra nustatyti, remiantis kitais dokumentais (inventorizacijos aktais, ūkinių operacijų dokumentais ir kt.). Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti, todėl vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

53. Tuo atveju, kai atsakovas pagal įstatymą yra atsakingas už įmonės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą, ieškovui pateikus visus jam objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, tai leidžia konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016, 40 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).

54. Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2020 m. balanso, kuriuo remdamasis teismas nustatė turto vertę bei apelianto padarytos žalos faktą bei dydį, iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo praėjo daugiau nei 11 mėnesių. Pasak apelianto, teismas nevertino, kad per tokį laikotarpį bendrovės turto sudėtis ir vertė pakito; nesiaiškino ir nenustatė, kokios vertės ir sudėties trumpalaikio turto buvo ar turėjo būti apskaityta bendrovėje bankroto bylos iškėlimo dieną. Apelianto nuomone, teismas be pagrindo žalos dydį ir faktą nustatė ne 2021 m. lapkričio 30 d. preliminaraus balanso, o 2020 m. balanso duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

55. Apskųstame teismo sprendime pažymėta, kad preliminarus 2021 m. lapkričio 30 d. balansas parengtas po apelianto pranešimo policijai apie bendrovės buhalterinių dokumentų vagystę, t. y. be pirminių apskaitos dokumentų. Teismas vertino, kad nėra galimybių patikrinti jame nurodytų duomenų tikrumo ir teisingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių preliminaraus balanso duomenų nustatymu bei patikimumu nepasisakė.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl preliminaraus balanso duomenų patikimumo, svarbu ir tai, kad apeliantas, atstovaudamas bendrovei bankroto bylos iškėlimo metu, šio dokumento teismui neteikė. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, turinio matyti, kad apie 2021 m. lapkričio 30 d. sudarytą preliminarų balansą atsakovė nebuvo nurodžiusi, teismas vadovavosi Juridinių asmenų registrui pateiktu bendrovės balansu už 2020 metus. Apeliacinės instancijos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartyje duomenų apie pateiktą preliminarų balansą taip pat nėra. Bylos duomenimis, 2021 m. lapkričio 30 d. preliminarus balansas nemokumo administratoriui perduotas 2022 m. kovo 18 d. UAB „Išskirtinio būsto statyba“ dokumentų, automobilio ir antspaudo perdavimo aktu.

57. Apeliantas 2024 m. gegužės 8 d. pateikė savo ir buhalterės J. L. elektroninį susirašinėjimą, kuriais siekė paneigti ieškovės versiją, kad bendrovės balansus sudarinėjo ne buhalterė, o apeliantas. Toks susirašinėjimas (dėl balanso) vyko 2022 m. sausio 31 d. bei 2022 m. kovo 8 d., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. L. buvo nurodžiusi, jog UAB „Išskirtinio būsto statyba“ duomenys buvo ištrinti po to, kai buvo nutraukta apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 11/A62; duomenis ji ištrynė 2021 m. lapkričio–gruodžio mėnesį. 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu liudytoja J. L. nurodė, kad galimai ruošė ir 2021 m. lapkričio 30 d. balansą.

58. Įvertinusi nurodytus duomenis, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, apeliantui neatskleidus preliminaraus balanso sudarymo aplinkybių ir nepašalinus prieštaravimų, nebuvo pagrindo vadovautis 2021 m. lapkričio 30 d. preliminariu balansu, siekiant nustatyti bendrovės turimą turtą (jo vertę), perduotiną nemokumo administratoriui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino bendrovės 2021 m. balandžio 5 d. parengto balanso už 2020 metus duomenis kartu su byloje esančiais įrodymais apie turto sumažėjimą.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto vertinimas dėl statybos objektuose paliktų gaminių bei medžiagų priskyrimo atitinkamai balanso pozicijai yra prieštaringas. Apeliantas, nenurodydamas, kokia įrodinėjama šiuose objektuose likusių gaminių vertė, tokius gaminius priskiria tiek ilgalaikiam turtui, tiek atsargoms (apeliacinio skundo 46–47 punktai). Taip pat apeliaciniame skunde (43 punktas) teigiama, kad pagal 2021 m. lapkričio 30 d. preliminarų balansą didžiąją dalį bendrovės turto – 94 520 Eur, sudarė trumpalaikis turtas, kurio dalis (statybinės medžiagos) buvo paliktos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir (duomenys neskelbtini) darželyje. Iš kartu su preliminariu balansu nemokumo administratoriui perduoto 2021 m. lapkričio 30 d. parengto debitorių sąrašo matyti, kad būtent debitorių skolos atitinka apelianto nurodytą trumpalaikio turto vertę (94 519,54 Eur).

61. Triplike apeliantas, be kita ko, buvo nurodęs, kad ilgalaikis bendrovės turtas (automobiliai) buvo parduotas, o gautos lėšos panaudotos bendrovės veiklai. Tačiau ieškovės pateikti VĮ „Regitra“ duomenys (laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d.) patvirtina, kad operacijos dėl nurodyto turto (transporto priemonių) vyko iki 2021 metų, bankroto bylos iškėlimo metu bendrovė turėjo ir nemokumo administratoriui buvo perduotas tik vienas automobilis. 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. L. paaiškinti apie ilgalaikio turto sudėtį taip pat iš esmės negalėjo, tokių aplinkybių neatsiminė. Taigi, apeliantas objektyviais duomenimis neįrodė 2021 m. balandžio 5 d. balanse už 2020 metus nurodytos turto (18 855 Eur) sumažėjimo (išskyrus sumažėjimą nemokumo administratoriui perduoto automobilio verte – 201 Eur), todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta neperduoto ilgalaikio turto vertė (18 654 Eur) pagrįstai laikyta ieškovei padaryta žala.

62. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantas ieškovei neperdavė bendrovės atsargų (55 921 Eur). Šį argumentą grindžia ir tuo, kad į 2020 metų atsargas nebuvo ir negalėjo būti įtrauktos medžiagos bei gaminiai, už kuriuos keturiose civilinėse bylose perleisti 163 773,60 Eur reikalavimai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėta suma neįtraukta į prašomą priteisti žalą (kaip neperduotas turtas), todėl paminėti argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimo išvadas dėl žalos dydžio laikyti nepagrįstomis. Balanso už 2020 metus duomenimis, bendrovė turėjo 104 959 Eur atsargų. Ieškovė, apskaičiuodama žalą, šią sumą sumažino 700 Eur, kuriuos gavo už paliktas objekte medžiagas, taip pat 48 338,15 Eur (2021 metais bendrovės išrašytų sąskaitų bendra verte), įvertinusi aplinkybę, kad į sąskaitoje už atliktus statybos darbus įtraukta ir objekte panaudotų medžiagų vertė. Prašoma priteisti suma už neperduotas atsargas sumažinta nuo balansinės sumos 104 959 Eur iki 55 921 Eur.

63. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas ieškovei neperdavė bendrovės 143 067 Eur debitorių įsiskolinimų. Mano, kad debitorių įsiskolinimai negali būti traktuojami kaip žala.

64. Teismų praktikoje nurodyta, kad atsakovo pareigos perduoti turtą nemokumo administratorei nevykdymo neteisėtumas gali būti siejamas tik su bendrovės materialaus, turinčio konkrečią materialią fizinę išraišką, turto neperdavimu, kadangi turto, kuris nėra materialus (neturi materialios išraiškos), nors kaip turtas apskaitomas juridinio asmens buhalterinėje apskaitoje, fizinis perdavimas objektyviai negalimas. Bendrovės gautinos sumos yra jos turtinės teisės, kurios apskaitomos kaip bendrovės trumpalaikio turto sudėtinė dalis, tačiau jos neturi materialios išraiškos ir negali būti perduodamos ar neperduodamos kaip materialus turtas. Bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, turtinių teisių (gautinų sumų) buvimą patvirtina jų apskaitos finansiniuose dokumentuose faktas, ir tai gali būti siejama su pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus vykdymu, bet ne su turto perdavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-12-330/2024).

65. Nagrinėjamu atveju balanse už 2020 metus nurodyta, kad per vienerius metus gautinos sumos buvo 401 360 Eur. Minėta, kad ieškovė įvertino perleistų reikalavimų sumą (163 773,60 Eur), taip pat bendrovės nemokumo administratoriui perduotame debitorių sąraše nurodytus debitorių reikalavimus (94 519,54 Eur). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad yra pateikęs į bylą PVM sąskaitas faktūras, konkrečių dokumentų, iš kurių galima būtų nustatyti bendrovės balanse už 2020 metus nurodytų gautinų sumų sudėtį, skolininkus, skolų pagrindą, taip pat debitorių skolų sumažėjimą, neatskleidė, t. y. nenurodė, kokie perduoti dokumentai patvirtina teisių į ieškovės reikalavime nurodytą sumą turėjimą ar reikalavimo sumažėjimą (sumažėjimo pagrindą). Neperdavus nemokumo administratoriui tokių dokumentų, ieškovė prarado turtines teises – galimybę nustatyti bei atgauti skolas iš savo debitorių. Apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai, kad teismas žalos nebūtų nustatęs, jeigu UAB „Išskirtinio būsto statyba“ už suteiktas paslaugas nebūtų išrašiusi PVM sąskaitų faktūrų, atmetami kaip nesusiję su reikalavimo esme.

66. Apeliantas kvestionuoja ir žalos dalį dėl 87 168 Eur į bendrovės balansą įrašyto turto – trumpalaikių investicijų. Pasak apelianto, tai skola, negrąžintos lėšos iš BUAB „Robrona“, civilinėje byloje Nr. e2-1737-241/2017– 33 218,87 Eur ir civilinėje byloje Nr. e2A-429-790/2019 – 42 089,69 Eur; negrąžinta skola iš bankrutavusios „EB Bygg service AS“ – 10 248,75 Eur), kitos skolos, kurių bendra suma – apie 1 700 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtos sumos nurodytos kaip debitorių skolos, kurių ieškovė nereikalauja priteisti iš apelianto kaip žalos. Apeliantas nenurodė duomenų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad debitorinių skolų pagrindas buvo kitas ir buvo galimybė šias skolas į balansą įtraukti kaip atskirą turtą (debitorių skolas ir trumpalaikes investicijas).

67. Iš 2021 m. balandžio 5 d. sudaryto bendrovės balanso nustatyta, kad bendrovė 2020 metais turėjo 7 493 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų. Bendrovės sąskaitoje „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje buvo 1 787,83 Eur. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad likusi pinigų suma nemokumo administratoriui nebuvo perduota, tačiau apeliaciniame skunde teigia, jog 5 705 Eur yra Norvegijos „Spare“ banke. Pažymėtina, kad aplinkybės apie bendrovės pinigines lėšas, esančias Norvegijos „Spare“ banke, nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

68. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

69. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nusprendžia šių apeliaciniame skunde naujai nurodytų aplinkybių nevertinti. Taigi, apeliantas neįrodė, kad nemokumo administratoriui buvo perduotos bendrovės 5 705 Eur lėšos arba jos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, todėl ši suma pagrįstai pripažinta bendrovei padaryta žala.

70. Apeliaciniame skunde argumentai dėl kitų apelianto civilinės atsakomybės sąlygų nenurodyti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

71. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

72. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apelianto argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

73. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašymo ir duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nepateikė.

74. Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi apeliantui M. C. atidėtas 2 000 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, valstybei iš apelianto priteistina žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas jam buvo atidėtas – 2 000 Eur (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) žyminio mokesčio valstybei.