Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ atstovams advokatei R. V., nemokumo administratoriui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovui M. C. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo 310 515 Eur žalos atlyginimą, likusios ieškinio dalies atsisako. Bet kurioje proceso stadijoje asmuo, kreipęsis į teismą, turi teisę pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikštų reikalavimų (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnio 3 dalis). Ieškovės pareikštas atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas priimtinas, ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo atlyginti šiam asmeniui padarytą žalą. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 41 punktas).

11. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės atsakovui, kaip buvusiam BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ vadovui, taikymo, visų pirma, turi įrodyti jo neteisėtus veiksmus.

12. Pažymėtina, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už specialiuose įstatymuose nustatytų imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Ypač svarbios imperatyvios pareigos, nustatytos vadovui, kai bendrovė tampa nemoki. Viena iš tokių imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, kuria remiasi ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo – pareiga perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Taigi, nors iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems išlieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

14. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 30 punktas).

15. Pareiga perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, sudaryti balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, yra nustatyta išimtinai įmonės vadovui, šiuo atveju – atsakovui M. C. (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis).

16. Atsakovas M. C. nurodytos pareigos neįvykdė (vykdė netinkamai), todėl nemokumo administratorė, vykdydama jai nustatytas pareigas ir siekdama apsaugoti bendrovės ir jos kreditorių interesus, pareiškė atsakovui ieškinį dėl žalos, padarytos bendrovės turto neperdavimu, atlyginimo, kuriame remiasi VĮ Registrų centras pateikto bendrovės balanso už 2020 m. duomenimis.

17. Kaip nurodyta pirmiau, pagal JANĮ nuostatas nemokumo administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Tai reiškia, kad jei nemokumo administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, jog įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims ar sunaudojimą įmonės gamybinėje ūkinėje komercinėje veikloje, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdymo organas. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo) bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

18. Byloje tiriamų aplinkybių kontekste akcentuotina, kad atsakovo pareigos perduoti turtą nemokumo administratorei nevykdymo neteisėtumas gali būti siejamas tik su bendrovės materialaus, turinčio konkrečią materialią fizinę išraišką, turto neperdavimu, kadangi turto, kuris nėra materialus (neturi materialios išraiškos), nors kaip turtas apskaitomas juridinio asmens buhalterinėje apskaitoje, fizinis perdavimas objektyviai negalimas. Bendrovės gautinos sumos yra jos turtinės teisės, kurios apskaitomis kaip bendrovės trumpalaikio turto sudėtinė dalis, tačiau jos neturi materialios išraiškos ir negali būti perduodamos ar neperduodamos kaip materialus turtas. Bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, turtinių teisių (gautinų sumų) buvimą patvirtina jų apskaitos finansiniuose dokumentuose faktas, ir tai gali būti siejama su pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus vykdymu, bet ne su turto perdavimu.

21. Bylose dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės žala gali būti pripažįstami pačios įmonės ar (ir) jos kreditorių turtiniai praradimai, atitinkantys CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą: žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Šiame kontekste teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl žalos, kaip vadovo civilinės atsakomybės sąlygos, buvimo, svarbus ir turi būti įvertintas locus standi aspektas – ar ieškovas, nagrinėjamos bylos atveju – bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu. Šiame kontekste yra aktuali kasacinio teismo praktika dėl bendrovės vadovų atsakomybės mokiai bendrovei ir nemokios bendrovės kreditoriams atribojimo.

22. Sprendžiant ginčą dėl bendrovės vadovo atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą bendrovės turtą yra reikšminga nustatyti, ar vadovas laikėsi rūpestingumo pareigos. Vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

23. Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą ir tikslumą bei sprendžiant dėl šių duomenų patikimumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; taip pat į tai, kad tai yra apibendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra nustatyti, remiantis kitais dokumentais (inventorizacijos aktais, ūkinių operacijų dokumentais ir kt.). Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti, todėl vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

24. Ieškovė įrodinėja, jog dėl atsakovo M. C. veiksmų ir neveikimo bankrutuojanti UAB „Išskirtinio būsto statyba“ įmonė patyrė 310 515 Eur žalą. Nurodė, kad atsakovas M. C. tinkamai nevykdė pareigos ir neperdavė nemokumo administratoriui bankrutuojančios įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visų dokumentų. Pažymi, kad atsakovas M. C. neišsaugojo ir bankrutuojančios UAB „Išskirtinio būsto statyba“ nemokumo administratoriui neperdavė įmonei priklausiusio turto, išskyrus vieną automobilį.

Dėl vadovo civilinės atsakomybės

25. JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose reglamentuota juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, įgaliojimų netekusio juridinio asmens valdymo organų pareiga per teismo nustatytą terminą perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją.

26. Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą gali atsirasti ne tik pagal nurodytas JANĮ įstatymo nuostatas, bet ir bendraisiais pagrindais. Pastaroji pareiga taip pat kildintina ir iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, iš specialiųjų Akcinių bendrovių, Buhalterinės apskaitos ir kitų įstatymų nuostatų.

27. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ), kuris numato, jog bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas); už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 6 punktas).

28. Pareigą rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinę juridinių asmenų atskaitomybę. Aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ, šiuo metu Finansinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalis nustatė, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi, būtent vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje bei bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui.

29. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria įmonės valdymo organai įpareigoti perduoti nemokumo administratoriui Bendrovės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, nėra tinkamai įvykdyta iki šiol. Skiriasi šalių faktinių aplinkybių, dėl kurių minėtas įpareigojimas nėra įvykdytas, vertinimas.

30. Ieškovės teigimu atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neišsaugojo ir nemokumo administratoriui neperdavė įmonei priklausiusio turto, išskyrus vieną automobilį; iškėlė versija apie tariamą įmonės dokumentų vagystę, siekdamas apsunkinti jo padarytos žalos įmonei apskaičiavimą ir išsiieškojimą, dėl to atsakovui buvo paskirta bauda (2022 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-60-730/2024). Atsakovas tinkamai nevykdė įmonės vadovo pareigos saugoti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir po nemokumo bylos iškėlimo nemokumo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus. Minėtos pareigos nevykdymas lėmė tai, kad jokie įmonės dokumentai, kurių pagrindų galima būtų nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydį, taip pat įmonės turtas nėra ir nebuvo perduoti bankroto administratoriui. Atsakovas neteisėtais veiksmais prisidėjo prie įmonės dokumentų ir turto neišsaugojimo ir jo neperdavimo bankroto administratoriui, sukurdamas dokumentų vagystės versiją.

32. Teismas, ištyręs įrodymų visumą, nurodytus atsakovo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir neįrodytais dėl toliau dėstomų motyvų.

33. Minėta, jog būtent įmonės vadovas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Vadovas privalo saugoti įmonės turtą ir rūpintis tinkama turto apskaita, kuri apima ir buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą. Įmonei nuo 2021 m. liepos 1 d. sustabdžius veiklą, buhalterinę apskaitą vykdantis asmuo (J. L.) perdavė atsakovui (įmonės vadovui) visus turėtus įmonės dokumentus. Atsakovas dokumentus saugojo nenaudojamo automobilio bagažinėje, neatsimindamas, ar bagažinė buvo užrakinta, iš kur, atsakovo teigimu, buvo pavogti. Tokį atsakovo elgesį negalima pripažinti rūpestingu, apdairiu bei protingu.

34. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal 2021 m. balandžio 12 d. VĮ Registrų centras pateiktą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2020 metus UAB „Išskirtinio būsto statyba“ turto vertė sudarė 622 190 Eur, iš jų ilgalaikis turtas – 18 855 Eur, trumpalaikis turtas – 600 980 Eur, iš kurio 7 493 Eur – piniginės lėšos, atsargos – 104 959 Eur, trumpalaikės investicijos – 87 168 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 401 360 Eur, mokėtinas sumas sudarė 454 776 Eur, iš jų 445 705 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, įmonė gavo 164 518 Eur pelno. Minėtą balansą parengė liudytoja apklausta J. L., kuri patvirtino, jog balanse nurodyti duomenys yra teisingi, jis buvo parengtas turint visus pirminės apskaitos dokumentus.

35. Kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu Bendrovė VĮ Registrų centras pateikė aiškinamąjį raštą, kuriame nurodoma, jog ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas, kurį įmonė valdo ir kontroliuoja iš kurio tikisi gauti ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais, kurio naudojimo laikas ilgesnis kaip l metai, o įsigijimo vertė ne mažesnė už nustatytą minimalią tos grupės turto vertę, patvirtinta administracijos vadovo įsakyme. Materialus ilgalaikis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą. Įsigijimo vertė – tai turto įsigijimo kaina, į kurią įskaitomos visos su jo įsigijimu susijusios išlaidos: muitas, akcizas ir kiti mokesčiai, atsivežimo, parengimo naudoti išlaidos (instaliavimo, bandymo, derinimo ir pan.), susidariusios iki jo naudojimo pradžios. Ilgalaikio materialiojo turto remonto sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolio) ataskaitoje Jas patyrus. Priimtam į eksploataciją turtui nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) skaičiavimo metodą. Nusidėvėjimo sąnaudos priskiriamos įmonės veiklos sąnaudoms. Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė yra lygi jo likutinei vertei. Atsargų straipsnyje apskaitomos įsigytos, bet dar neparduotos prekės, įvairios prekės skirtos perparduoti, benzinas, kuriuos įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per finansinius metus, išankstiniai apmokėjimai. Atsargos apskaitomos įsigijimo savikaina. Atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina. Atsargų sunaudojimas ir pardavimas apskaitoje registruojamas nuolat apskaitomų atsargų būdu. Perparduotų prekių savikaina registruojama apskaitoje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai parduoti skirtos prekės yra parduotos. Kito materialaus turto įsigijimo savikaina nurašomas iš karto į veiklos sąnaudas, kai tik turtas pradėtas naudoti įmonės veikloje. Per vienerius metus gautinos sumos apima visus trečiųjų asmenų įsiskolinimus įmonei, padengtinus ne vėliau kaip einančiais iškart po ataskaitinių metais. Skolos vertinamos pagal nominalią vertę. Kitą trumpalaikį turtą įmonėje sudaro įvairios suteiktos paskolos, permokėtos sumos mokesčiams. Pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsnyje parodomi banke ir kasoje esantys pinigai įvairia valiuta bei pinigų ekvivalentai. UAB „Išskirtinio būsto statyba“ grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Bendrovės įstatinis apmokėtas kapitalas yra lygus 2 896,20 Eur. Jį sudaro 100 paprastų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur. Akcijų savininkai – L. C. l0%, A. C. 90%. 2020 m. finansinė atskaitomybė yra sudaryta pagal paskutinės finansinių metų dienos duomenis. 2021 m. balandžio 12 d. bendrovės akcininkai patvirtino praėjusių finansinių metų atskaitomybę. Bendrovės grynasis 2020 metų finansinis rezultatas pelnas. Grynasis pelnas – 235 Eur. Pelno mokestis už 2020 m. – 496 Eur. Per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus apima visus įmonės trumpalaikius įsiskolinimus tretiesiems asmenims, kurie bus įvykdyti ne vėliau kaip einančiais iškart po ataskaitinių metais. Finansiniai įsipareigojimai pripažįstami Bendrovės balansinėje ataskaitoje nominalia verte, kai Bendrovė įgyja pareigą pagal pasirašytas sutartis. Pajamos yra apskaitomos kaupimo principu, kai jos uždirbamos. Sąnaudos yra priskiriamos toms pajamoms, kurias uždirbant jos buvo patirtos. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės pajamos sudarė l 026 318,20 Eur; veiklos sąnaudos – 829 519, 71 Eur; medžiagų savikaina – 192 947,90 Eur; finansinės veiklos sąnaudos – 542,39 Eur; netekimai – 2 577,38 Eur. Pelnas – nuostolis prieš apmokestinimą – 730,82 Eur. Grynasis pelnas (nuostolis )- 234,82 Eur. pelno mokestis – 496 Eur. 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Išskirtinio būsto statyba" vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius – 88. 2020 m. darbo užmokesčio sąnaudos ir socialinio draudimo sąnaudos – 223 373,24 Eur. Balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą pasirašė J. L. ir M. C..

36. 2021 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK buvo gautas UAB „Išskirtinio būsto statyba“ direktoriaus M. C. pranešimas, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. jis pastebėjo, jog iš vidiniame kieme (duomenys neskelbtini), stovėjusio automobilio dingo minėtos įmonės 2018-2021 m. buhalteriniai dokumentai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1 -ojo veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

37. Pažymėtina, jog liudytojos J. L. teigimu, sąskaitos, nurašymo aktai ir kiti panašaus pobūdžio dokumentai buvo saugomi įmonėje, jai buvo siunčiamos kopijos elektroniniu paštu.

38. Aktualu, jog dėl apyvartinių lėšų trukumo Bendrovė nuo 2021 m. liepos 1 d. veiklos nevykdė.

39. Nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui atsakovas yra pateikęs preliminarų 2021 m. lapkričio 30 d. balansą, pagal kurį UAB „Išskirtinio būsto statyba“ turto vertė sudarė 94 721 Eur, iš jų ilgalaikis turtas – 201 Eur, trumpalaikis turtas – 64 520 Eur, mokėtinas sumas sudarė 496 214 Eur, iš jų 496 214 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Kartu pateikė sąrašą kreditorių (60), kurių įsipareigojimų dydis siekė 496 213,33 Eur; sąrašą kreditorių, kurių 25 854,61 Eur dydžio reikalavimai kildinami iš darbo teisinių santykių (20); sąrašą debitorių (6) ir debitorinių skolų dydį – 94 519,54 Eur.

40. Šis balansas parengtas po atsakovo pranešimo policijai apie Bendrovės buhalterinių dokumentų vagystę. Taigi, balansas parengtas be pirminių apskaitos dokumentų. Vadinasi, nėra jokių galimybių patikrinti jame nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą.

41. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, 12 dalį įmonės balansas yra ataskaita, kurioje yra įforminamas įmonės turimas turtas. Minėta, jog 2020 m. gruodžio 31 d. įmonėje buvo 18 855 Eur ilgalaikio turto, trumpalaikis turtas sudarė 600 980 Eur, iš kurio 7 493 Eur – piniginės lėšos, atsargos – 104 959 Eur, trumpalaikės investicijos – 87 168 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 401 360 Eur. Nemokumo byloje atsakovas pateikė 2021 m. lapkričio 30 d. preliminarų balansą. Atsižvelgiant į tai, jog įmonė nuo 2021 m. liepos 1 d. veiklos nevykdė, galima išvada, kad jame nurodyti duomenys galimai atspindi įmonės turtą 2021 m. birželio 30 d. Be kita ko, liudytoja J. L. nurodė, jog atsakovui perduodant buhalterinius dokumentus, parengė balansą. Taigi, vadovo pateikto preliminaraus balanso duomenimis Bendrovėje liko ilgalaikio turto už 201 Eur (- 18 654 Eur), trumpalaikis turtas – 64 520 Eur (- 536 460 Eur), debitorinių skolų – 94 519,54 Eur.

42. Byloje pateiktas 2022 m. kovo 18 d. Bendrovės dokumentų, automobilio ir antspaudo priėmimo-perdavimo aktas, kuriame, be kita ko, nurodyta kokius dokumentus ir turtą atsakovas perdavė nemokumo administratoriui. Tarp perduotų dokumentų nėra kasos knygos, didžiosios knygos, atskaitingų asmenų sąrašo ir jiems perduoto turto apskaitos, apyvartos žiniaraščių, medžiagų nurašymo aktų, turto nusidėvėjimo aktų, turto sudėties detalizacijos. Pirmiau minėtų apskaitos dokumentų, buvusių atsakovo žinioje, neišsaugojimas / neperdavimas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, todėl teismas pripažįsta pagrįstais nemokumo administratoriaus argumentus dėl negalėjimo iš dalies nustatyti bankrutuojančios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

43. Atsakovo veiksmai nepateikus apskaitos dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatytą turėtą įmonės turtą ir jo netekimo teisėtumą, ir minėto turto neperdavus nemokumo administratoriui, patvirtina žalos padarymo faktą. Dėl nurodytų aplinkybių yra konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas, kuris pasireiškė pirmiau aptartų įstatymo nuostatų pažeidimu.

44. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ištirtus bylos duomenis bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, neįvykdė pareigos - neperdavė įmonės turto ir neišsaugojo reikšmingų finansinių dokumentų, tai reiškia CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų pažeidimą. Tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) civilinės atsakomybės taikymo aspektu laikytini neteisėtais (CK 6.246 straipsnis), todėl, juos konstatavus, toliau spręstina, ar egzistuoja kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. priežastinis ryšys, kaltė, žala (CK 6.247–6.249 straipsniai).

45. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę skolininko kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama. Taigi ieškovė neturi įrodinėti, jog bendrovės vadovas yra kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas.

46. Minėta UAB „Išskirtinio būsto statyba“ turėjo turto, kuris bankroto administratoriui nebuvo perduotas, atsakovas turto panaudojimą įmonės tikslais nepagrindė, finansinių dokumentų, leidžiančių nustatyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, neišsaugojo ir nemokumo administratoriui neperdavė. Vadinasi, atsakovas, neatlikęs pirmiau minėtų veiksmų ir pažeidęs pareigą veikti sąžiningai ir protingai bendrovės atžvilgiu, turi atlyginti bendrovei padarytą žalą. Jeigu atsakovas tinkamai vykdytų Juridinių asmenų nemokumo įstatymo imperatyviąsias nuostatas ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. gegužės 13 d. nutartis (civilinėje byloje Nr. eB2-60-730/2024), būtų perdavęs bankroto administratoriui pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, leidžiančius nustatyti įmonės turtą, atitinkamai, nemokumo administratorius galėtų realizuoti įmonės turtą ir patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovei (įmonei) padarytos žalos – teismo laikoma įrodyta.

52. Teismo vertinimu 2021 m. lapkričio 30 d. preliminarus balansas buvo rengiamas neturint pirminių dokumentų, neatitinką realių įmonės finansinių duomenų, ką iš dalies patvirtino tiek liudytoja apklausta J. L., tiek šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog M. C. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nurodė, jog dokumentai, kuriuos jis saugojo automobilio bagažinėje dingo 2021 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Be to, 2021 m. lapkričio 30 d. preliminarus balansas yra be aiškinamojo rašto. Remiantis išdėstytu, teismas nesivadovauja 2021 m. lapkričio 30 d. preliminariu balansu ir vadovaujanti finansinės atskaitomybės dokumentais už 2020 m., pateiktais VĮ Registrų centras, kuriuo ieškovė, be kita ko, įrodinėja žalos dydį ir faktą.

55. Teismas pažymi, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, yra atsakingas už turto perdavimą arba objektyvių duomenų ir įrodymų pateikimą, kurie patvirtintų, jog atsakovas dalies įmonei priklausančio turto neturi galimybės perduoti. Įmonės vadovo ypatingas statusas ir vaidmuo įmonės valdyme sąlygoja jo pareigų pagal įgaliojimus modifikaciją, bet ne pasibaigimą po bankroto bylos iškėlimo. Įmonę pripažinus nemokia, jos vadovas privalo užtikrinti tinkamą įmonės dokumentų ir turto perdavimą teismo paskirtam bankroto administratoriui.

56. Taigi, remiantis balanso duomenimis už 2020 m., atsakovas nemokumo administratoriui neperdavė įmonės ilgalaikio materialaus turto – 18 654 Eur, atsargų – 55 921 Eur, per vienerius metus gautinų sumų (nesant duomenų kas sudaro balanse apskaityto trumpalaikio turto dalį) – 143 067 Eur, trumpalaikių investicijų – 87 168 Eur, pinigų ir pinigų ekvivalentų – 5 705 Eur. Iš viso turto už 310 515 Eur. Įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir šalių pateiktų įrodymų visumą, teismas remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgęs į tai, jog į bylą nebuvo pateikti pakankami dokumentai, pagrindžiantys finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyto turto panaudojimą, nurašymą, atsakovas neįvardijo, kur įmonės apskaitoje nurodytas turtas yra, iš ko jį galima išreikalauti ar pan., esant nustatytoms visoms atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms, pripažįsta, jog atsakovo veiksmais bendrovei padaryta 310 515 Eur turtinė žala.

57. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, jog buvo pavogti įmonės dokumentai, kurie buvo laikomi automobilio bagažinėje, teismo vertinimu, apsunkina padarytos žalos įmonei paskaičiavimą, nepateisina atsakovo veiksmų ir neatleidžia jo nuo atsakomybės. Pažymėtina, kad atsakovas M. C. tik pranešė apie dokumentų vagystę iš automobilio bagažinės, tačiau policijai pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nerašė. Nagrinėjamu atveju aktualu, jog nors atsakovas ir teikė kai kuriuos dokumentus nemokumo administratoriui, sprendžiant dėl baudos skyrimo Bendrovės nemokumo procese teikė atkurtus dokumentus, tačiau neatkūrė reikšmingiausių atsakovės finansinių dokumentų (pvz. nėra trumpalaikio turto nurašymo aktų), kurių pagrindu būtų galima teigti, kad trumpalaikis turtas buvo sunaudotas. Be to, buhalterinis turto nurašymas neatleidžia bendrovės vadovo nuo pareigos faktiškai perduoti šį turtą nemokumo administratoriui. Teismo vertinimu atsakovas iniciatyvą dėl finansinių dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui pradėjo rodyti, kad būtų išvengta civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo bankrutuojančiai įmonei.

58. Remiantis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas, jam einant ieškovės direktoriaus pareigas, neišsaugojo reikšmingų įmonės apskaitos dokumentų, jų ir įmonės turto neperdavė nemokumo administratoriui. Atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šios prezumpcijos, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, atsakovas nepaneigė, 310 515 Eur (18 654 + 55 921 + 143 067 + 87 168 + 5 705) žalos dydis įmonei yra įrodytas (CK 6.246 straipsnis), minėta žala susidarė atsakovo vadovavimo ieškovei metu, todėl tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neveikimo, t. y. dėl CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų nevykdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

59. Teismas nevertina kitų argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Dėl procesinių palūkanų pritesimo

60. Ieškovas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė atakavo atsakomybė už tai, kad jis žalos neatlygino geruoju, dėl to LUAB „Išskirtinio būsto statyba“ turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas, nesumokėdamas žalos atlyginimo geruoju, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kad atsakovo prievolė grąžinti priteistą sumą atsirado dėl žalos atlyginimo, nes procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Ieškovė LUAB „Išskirtinio būsto statyba“ nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu pagrindu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3 304 Eur žyminio mokesčio už patenkintą ieškinio reikalavimą dėl 310 515 Eur žalos atlyginimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

62. Ieškovė LUAB „Išskirtinio būsto statyba“ duomenų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 252 665,93 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo M. C..

Bylos dalį dėl ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinio reikalavimo dėl 252 665,93 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo M. C. nutraukti.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. C. 310 515 Eur (tris šimtus dešimt tūkstančių penkis šimtus penkiolika eurų) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 310 515 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“.

Priteisti iš atsakovo M. C. 3 304 Eur (tris tūkstančius tris šimtus keturis eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.