Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. birželio 2 d. pagal teisme gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, iškelta administracinio nusižengimo byla UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

Pareiškime nurodyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 20 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 290 079,16 eurų. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė UAB (duomenys neskelbtini) atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 11 d. Mokestinės paskolos sutartimi VMI prie FM 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-19643 nusprendė išdėstyti Bendrovės pateiktą 116 917,67 eurų mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Taip pat, M. C. buvo pateikęs prašymą, kuriuo Bendrovė nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo įtraukta į patyrusių finansinius sunkumus dėl COVID-19 įmonių sąrašus („Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 ir „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ) ir jai buvo taikomos teisės aktais nustatytos mokestinės pagalbos priemonės (turimai mokestinei nepriemokai nebuvo inicijuojam išieškojimo veiksmai ir kt.), tačiau suteiktos pagalbos priemonės Bendrovei nepanaikino jos pareigos vykdant atsiskaitymus su savo kreditoriais laikytis atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, kuri įtvirtinta – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje. Išnagrinėjus Bendrovės pateiktą Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. vasario 11 d. Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais. M. C. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas, kad įmonė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ((duomenys neskelbtini), UAB, UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB, UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB ir kitais kreditoriais), tuo tarpu bendrovė nuo 2021 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. vasario 11 d. į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė tik 2 964,82 Eur. Tokiu būdu bendrovė pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. C. nepripažino savo kaltės padarius administracinį nusižengimą ir prašė teismo atmesti VMI prie FM prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė nepažeidė kreditorių reikalavimų, nes jokios prievolės mokėti mokesčių nebuvo. Bendrovė buvo sudariusi sutartį su VMI prie FM ir įmonei buvo suteikta galimybė atidėti mokesčius, ką įmonė ir darė. Kiek galėjo tiek bendrovė mokėjo mokesčius, buvo susidarę susitarimus su valstybe ir savo bendrovės veiklą vykdė įstatymų nustatyta tvarka. Parodė, kad bendrovei nebuvo prievolės mokėti, nes tuo metu buvo karantinas, daugelis įmonių patyrė finansinių sunkumų, įvairių sutrikimų, o jie toliau vykdė įmonės veiklą – mokėjo atlyginimus darbuotojams, samdėsi paslaugas, atsiskaitinėjo su tiekėjais ir pan. Neplanavo, kad įmonei bus iškeltas bankrotas. Dėl sudaryto VMI prie FM mokėjimų grafiko nesilaikymo, paaiškina, kad nesumokėjo, nes įmonė nebeturėjo lėšų, tuo metu nebevykdė veiklos. Kai vykdė įmonės veiklą, 2020 metais su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo, nes norėjo vykdyti veiklą, gauti pajamas, kad galėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais. Iki karantino vykdė visas prievoles. Parodė, kad šiuo metu įmonei iškelta bankroto byla (nuo šių metų, kovo mėnesio). Pažymi, kad kiek galėjo tiek mokesčius valstybei mokėjo, vadovavosi sutartimi kuri buvo sudaryta su valstybe. Jis maksimaliai stengėsi išsaugoti įmonę ir kad būtų atsiskaityta su visais kreditoriais, bet šiuo atveju savivaldybė Bendrovei nebemokėjo, ir taip ją sužlugdė. Prašo teismo atmesti VMI prie FM prašymą kaip nepagrista, įvertinti tai, kad jis kaip vadovas dėjo visas pastangas, kad įmonės veikla vyktų. Jis aktyviai bendradarbiavo su valstybinėmis įstaigomis, su kuriomis buvo sudarytos tam tikros sutartys, kurios jam leido įmokas atidėti, leido tuo metu įmoku nemokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–528/2009). Nustatyta, kad M. C. nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. kovo 7 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, todėl M. C., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. Mokestinė nepriemoka buvo 290 079,16 eurų, Iš banko sąskaitų išrašų apie UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimą matyti, kad M. C., būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą ir žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, darė mokėjimus kitiems kreditoriams ((duomenys neskelbtini), UAB, UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB, UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB ir kitais kreditoriais)/ Vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad M. C. turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y., kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydama su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o ne su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Nors teismo posėdžio metu M. C. tvirtino, kad mokėjimo prievolės jam nebuvo, nes įmonė buvo sudariusi sutartį su VMI prie FM dėl mokėjimų atidėjimo, tačiau suteiktos pagalbos priemonės bendrovei nepanaikino jos pareigos vykdant atsiskaitymus su savo kreditoriais laikytis, atsiskaitymų eiliškumo tvarkos (CK 6.930¹ straipsnis). Akivaizdu, kad M. C. turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y., kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydama su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o ne su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. C., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau M. C. atstovaujama bendrovė, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad net sudarius sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, mokėjimai pagal grafiką nebuvo atliekami, o iš UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitos išrašų, matyti, kad kitiems kreditoriams tuo laikotarpiu buvo mokama. Tokiu būdu M. C. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. M. C. kaltė dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, t. y. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Jam skirtina administracinė nuobauda.

M. C. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimą traukiamas pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad jis būtų baustas už kitos rūšies administracinių nusižengimų padarymą, šiuo metu yra dirbantis, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą - minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

M. C. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-225-963/2022 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.