Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarimo I. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarimu I. R. pripažinta kalta, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 16 d. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Minėtu nutarimu VMI prie FM prašymas dėl nuostolių priteisimo iš I. R. paliktas nenagrinėtu.Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, jog byloje I. R. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pilnai įrodyta, administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta I. R. už administracinio nusižengimo padarymą paskyrus mažesnę nei minimali sankcijoje numatyta bauda. Dėl VMI prie FM administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydžio teismas nurodė, jog tai nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas ir tokie ginčai tarp šalių spręstini civilinio proceso tvarka.VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas J. Č. teismui pateikė skundą, kuriame prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A6.-1617-540/2017, priimti naują nutarimą ir paskirti I. R. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį – 2 200 EUR dydžio baudą, pripažinti VMI prie FM nukentėjusiuoju ir priteisi iš I. R. 7 455,28 EUR dydžio nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai.Skunde apeliantas nurodo, kad teismo paskirta bauda I. R. atžvilgiu yra per švelni, išskirtinių sąlygų buvimas nėra nustatytas. I. R. būdama įmonės vadove turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, todėl prieš darydama tokio pobūdžio nusižengimus, turėjo numatyti ir įvertinti galimai kilsiančias neigiamas pasekmes. Be to, ji žinodama, kad yra skolinga VMI prie FM, nesilaikydama įstatymų, sąmoningai veikė priešingai teisei taip sukeldama žalą valstybei. Skunde VMI prie FM prašo atlyginti tik piniginę žalos išraišką nuostolius, t. y. nuostolių dydį, kuris egzistavo administracinio nusižengimo metu, pagal kilmę yra mokestinė nepriemoka. Nuostolių dydis, atsiradęs dėl tyčinių I. R. veiksmų, negali būti sutapatinamas su mokestine nepriemoka. Taip pat šioje byloje VMI prie FM yra pripažinta nukentėjusiuoju, todėl turėtų būti priteisiamas žalos dydis 7 455,28 EUR sumai dėl I. R. padaryto administracinio nusižengimo. Pažymėjo, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, asmuo įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį tik tuomet, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto ir jo dydžio nekyla jokių pagrįstų abejonių ir žalos klausimą įmanoma išspręsti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tokio klausimo išsprendimas nevilkins administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Tokiu atveju, kai ANK nereglamentuoja tam tikrų klausimų, o nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, papratai vadovaujamasi baudžiamojo įstatymo analogija, o pastarajame nėra jokių nuostatų neleidžiančių iš kaltininko išieškoti dėl jų veiksmų negautos naudos. Atsiliepime į apeliacinį skundą I. R. atstovė advokatė Alina Vosyliūtė prašo pareiškėjo VMI prie FM apeliacinį skundą atmesti.Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas aplinkybę, susijusią su Kauno autobusų stoties uždarymu, pagrįstai vertino kaip švelninančią atsakomybę, kadangi sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo reikalinga atsižvelgti į visumą aplinkybių, o ne į pavienius faktus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovė savo iniciatyva kreipėsi į VMI prie FM dėl mokestinių prievolių išdėstymo, prisipažino savo kaltę ir tai, kad gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, o ne iš įmonės, taip norėdama pagerinti įmonėje susiklosčiusią situaciją. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju žala, anot apeliantės, yra mokestinė nepriemoka, kurią valstybei skolingas juridinis asmuo – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau ne šios įmonės vadovė I. R.. Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, šis statusas patvirtina, kad įmonės turtas yra atskirtas nuo juridinio asmens dalyvių turto, todėl negalima teigti, kad I. R., kaip fizinis asmuo, sukėlė žalą valstybės ūkio sistemai. Apeliaciniame skunde minimas viešasis interesas yra plati vertinamoji sąvoka, o jį ginantis asmuo neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo, išskyrus tai, kad siekdama apsaugoti valstybės, visuomenės ar jos dalies teisėtus interesus bei principines vertybes. Byloje viešąjį interesą ginanti VMI prie FM, viešojo intereso gynimą sieja išimtinai su materialine sankcija, žalos priteisimu, tačiau ne su viešosios tvarkos užtikrinimu, pažeidimo nustatymu, jo sustabdymu. Nagrinėjamu atveju VMI prie FM į teismą kreipėsi ne tik dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo, tačiau ir dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Visada kartu“ ir šiuo metu įmonės veikla yra sustabdyta, tokiu būdu visi kreditoriniai reikalavimai bus nustatyti bankroto byloje. Atsiliepime nurodoma, kad VMI prie FM prašomas priteisti nuostolių dydis yra nuolat svyruojantis, todėl nagrinėjant byla administracine tvarka nustatyti žalos dydžio neatidėjus bylos nagrinėjimo neįmanoma, dėl to žalos dydis privalo būti įrodinėjamas ir nustatinėjamas civilinio proceso tvarka.