Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-598-513/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-24
Bylos Nr.: e2-598-513/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00136-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Čuchraj
Atsakovas: mažosios bendrijos „Vakaro mozaika“, M. C.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-598-513/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00136-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.8.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,sekretoriaujant Rasai Jenkutei,dalyvaujant ieškovės atstovui nemokumo administratoriui D. J.,atsakovės mažosios bendrijos „Vakaro mozaika“ atstovui advokatui S. T.,atsakovui M. C. ir jo atstovui advokatui D. I.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „Vakaro mozaika“ ir M. C. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

2022-04-26 teisme priimtu ieškiniu ieškovė BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ prašo pripažinti ieškovės BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ ir MB „Vakaro mozaika“ 2021-09-03 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1 bei 2021-11-17 papildomą susitarimą prie sutarties negaliojančiais nuo sudarymo momento, taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo M. C. atsakovei MB „Vakaro mozaika“ 17 000 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad ieškinio suma yra 164 111,21 Eur. Ieškovė dubliku pakeitė reikalavimo dalį dėl restitucijos ir, įvertinusi paaiškėjusias aplinkybes, kad atsakovas sau išmokėjo 15 434,54 Eur atlygį, prašo priteisti iš atsakovo M. C. šią sumą, o iš ieškovės BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ atsakovei MB „Vakaro mozaika“ priteisti 1 566 Eur. Ieškovė teigia, kad buvęs vadovas atsakovas M. C., žinodamas, kad jo valdoma bendrovė yra nemoki ir turto, kurį realizavus būtų patenkinti kreditorių interesai, neturi, likus porai mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo teisme, tyčia perleido visas turtines teises atsakovei MB „Vakaro mozaika“ už daug mažesnę kainą ir taip dar labiau pablogino ieškovės turtinę padėtį. Atsakovė MB „Vakaro mozaika“, įsigydama iš ieškovės didelės vertės turtinę teisę už ypač mažą kainą bei atsiskaitydama grynaisiais pinigais, nors Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-902-730/2021 priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarė sąlygas atsakovui M. C. dar labiau tyčia pabloginti ieškovės turtinę padėtį, t. y. pasisavinti 17 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2021-12-20 nutartimi (įsiteisėjo 2022-03-03) pagal „Sodros“ pareiškimą, ieškovės skola pareiškėjai 2021-11-11 buvo 32 550,80 Eur, ūkinė veikla sustabdyta nuo 2021-07-01, darbuotojai atleisti nuo 2021-07-09, todėl ieškovė daro išvadą, kad ginčo sandoriai sudaryti, kai ieškovė buvo faktiškai nemoki. Ieškovė, atstovaujama M. C., būdama faktiškai nemoki nuo 2021-07-01, su atsakove MB „Vakaro mozaika“ 2021-09-03 susitarė, jog už 33 135,34 Eur parduoda reikalavimo teisę į: 1) 22 354,47 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1744-980/2021 pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo; 2) 79 061,49 Eur sumą (33 748,19 Eur su PVM skola už subrangovės UAB „Vauksa“ atliktus darbus, 23 892,21 Eur nuostoliai už medžiagas, paliktas objekte, 20 477,50 Eur su PVM suma už atliktus papildomus darbus, 943,59 Eur delspinigiai) Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-548-265/2021 pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto vienašališko rangos sutarties nutraukimo ir skolos nuostolių bei delspinigių priteisimo; 3) 58 489,16 Eur skolą, 337,61 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas bei reikalavimą pripažinti vienašalį 2019-07-22 rangos darbų sutarties Nr. AS-972 nutraukimą neteisėtu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-708-730/2021 pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo; 4) 3 868,48 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės bei bylinėjimosi išlaidas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-993-838/2021 pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Pajūrio grindys“ dėl nuostolių atlyginimo.

2021-11-17 papildomu susitarimu sutarties kaina buvo sumažinta iki 17 000 Eur, šią sumą atsakovė MB „Vakaro mozaika“ pagal 2021-11-22 kasos pajamų orderį, serija KPO, Nr. 001, sumokėjo grynaisiais pinigais, atsiskaitymą priėmė atsakovas M. C. Taigi reikalavimo teisė į 164 111,21 Eur buvo perleista vos už 17 000 Eur.

Įmonės nemokumą ieškovė įrodinėja ir faktu, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei buvo pradėta vykdyti dešimt vykdomųjų bylų, skolos kartu su skolomis biudžetui viršijo 60 tūkstančių eurų, ieškovė neturėjo jokio turto kreditiniams reikalavimams sumokėti. Atsakovas M. C. turėjo pareigą nuo 2021-07-01 inicijuoti savo vadovaujamai įmonei bankroto bylą, tuomet atstovavimu bylose būtų pasirūpinęs nemokumo administratorius, be to, sąžiningas ir rūpestingas įmonės vadovas įmonės reikalavimo teises galėjo pasiūlyti įmonės kreditoriams. Sudarydamas ginčijamus sandorius ir neatlikdamas savo pareigų įmonei, įmonės vadovas buvo nesąžiningas, sąmoningai siekė dar labiau sumažinti įmonės turtą. Nurodo, kad įmonė neturėjo jokios pareigos sudaryti ginčijamus sandorius.

Teigiama, kad ieškovė negalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, nes jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – turtas buvo areštuotas, sandoriai pažeidžia įmonės kreditorių teises, todėl jie ginčijami actio Pauliana pagrindu.

Ieškovė daro išvadą, kad atsakovas M. C. už perleistą turtą gautas lėšas pasisavino, todėl ši suma turi būti iš jo priteista įmonei. Nors atsakovas įrodinėja, kad gautas lėšas panaudojo darbo užmokesčio skoloms sumokėti, pats nurodo, kad 15 434,54 Eur išmokėjo sau kaip darbo užmokestį, t. y. siekė asmeninės naudos, likusi suma buvo išmokėta kitiems darbuotojams, tačiau įrodymų, kad įmonė buvo skolinga darbo užmokestį M. C., A. G., S. R., A. S., K. P., nėra. Administratorius pažymi, kad prie pateiktų kasos dokumentų nėra pridėtas 2021-11-22 kasos išlaidų orderis, serija KIO, Nr. l, nors 2021 m. lapkričio mėn. kasos suvestinėje toks dokumentas užregistruotas. Suvestinėje nurodyta, kad 2021-11-22 A. G. gavo 730,28 Eur, tačiau 2022-03-26 A. G. pateikė administratoriui prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą dėl negauto 702,87 Eur darbo užmokesčio ir 120,79 Eur delspinigių, 702,88 Eur skola jam buvo išmokėta Garantinio fondo administratoriaus 2022-06-02 sprendimu.

Atsakovės MB „Vakaro mozaika“ nesąžiningumą įrodinėja argumentais, kad juridinis asmuo turėjo pareigą prieinamomis priemonėmis domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, sandorį sudaryti nepažeidžiant kreditorių interesų ir įmonės mokumo. Atsakovė privalėjo atsiskaityti per banką, atsiskaičiusi grynaisiais pinigais sudarė sąlygas atsakovui M. C. laisvai disponuoti lėšomis ir apeiti priverstinio vykdymo reikalavimus.

Šalies argumentai

Atsakovė MB „Vakaro mozaika“ su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Mano, kad ieškovė parinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes teigia, kad, nesant duomenų, jog iš MB „Vakaro mozaika“ ieškovės gauti 17 000 Eur būtų panaudoti UAB „Išskirtinio būsto statyba“ tikslais, neva yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas M. C. pasisavino 17 000 Eur sumą ir taip pažeidė kreditoriaus interesus. Atsakovės vertinimu, ieškovė turėtų ginčyti lėšų panaudojimo sandorius, o ne piniginių lėšų gavimo sandorius, todėl laiko save netinkamu atsakovu.

Pasisakydama dėl actio Pauliana pagrindų nurodo, kad ieškovei nuo 2022-03-03 įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra iškelta bankroto byla ir ieškovė galėtų ginčyti savo skolininkų sudarytus sandorius, kurie mažina ieškovės skolininkų mokumą, tačiau MB „Vakaro mozaika“ nėra ieškovės skolininkė ir su 17 000 Eur sumos panaudojimu nesusijusi, be to, nėra duomenų, kad ieškovė, kaip kreditorė, turi neabejotiną reikalavimo teisę į MB „Vakaro mozaika“. Ieškovė neįrodo, kad jos reikalavimo teisė į 17 000 Eur yra kaip nors pažeista ir kad ją pažeidė būtent MB „Vakaro mozaika“, bendrovė nemažino savo mokumo, ieškovė įsigijo realų turtą ir pasididino savo mokumą. Pasisakydama dėl perleistos reikalavimo teisės pažymi, kad teisė sudaryti sandorius nebuvo apribota, nurodo, kad nebuvo perleistas konkretus turtas, tik reikalavimo teisė iškeltose bylose, kad, pavyzdžiui, dėl perleistos 79 061,49 Eur reikalavimo į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dalies šią dieną atsakovė patyrė 18 4430,09 Eur nuostolius, todėl ir ieškovė patirtų nuostolių, jeigu nebūtų pardavusi šio reikalavimo. Atsakovė nurodo, kad ieškinio tenkinimo atveju šalys turi būti grąžinamos į padėtį, buvusią iki tariamo teisės pažeidimo, t. y. MB „Vakaro mozaika“ 18 443,09 Eur išlaidos, patirtos turint tikslą teismo keliu sukurti reikalavimą pagal perimtas procesines teises, turi atitekti ieškovei, kuri ginčija sandorius, tačiau to neįmanoma padaryti dėl ieškovės nemokumo ir dėl pernelyg sudėtingų procesų ir daugybės juose dalyvavusių asmenų, turinčių reikalavimo teises į MB „Vakaro mozaika“.

Atsakovės vertinimu, ginčijamais sandoriais buvo siekiama išvengti didesnio įmonės nemokumo dėl teisminių procesų, MB „Vakaro mozaika“ patyrė nuostolius, kuriuos būtų patyrusi ieškovė. Ieškovei sandorių sudarymo metu buvo reikalingos lėšos bandant palaikyti įmonės veiklą, todėl procesinių teisių pardavimas atitiko įmonės interesus. Byloje pateikti įrodymai (vieši skelbimai), kad ieškovė neturėjo materialinių resursų pati realizuoti procesines teises, todėl siekė jas viešai realizuoti skelbdama apie procesinių teisių perleidimą.

Pasisakydama dėl sandorių šalių sąžiningumo nurodo, kad procesinių ir materialinių teisių pagal ieškinius civilinėse bylose Nr. e2-1744-980/2021, Nr. e2-548-265/2021, Nr. e2-708-730/2021 ir Nr. e2-993-838/2021 perleidimo metu nebuvo žinomi bylų išnagrinėjimo rezultatai, o dabar aiškėja, kad ieškovė, neperleisdama reikalavimo teisių, galėjo patirti ir nuostolių. Nurodo, kad nėra įgijusi reikalavimo teisių į 164 111,21 Eur skolą, kaip nurodo ieškovė, o įgijo tik procesines ir materialines teises įvairiose civilinėse bylose, visiškai nežinodama, ar nurodomose bylose ieškovės pareikšti materialieji reikalavimai bus patenkinti, ar atmesti. Be jau nurodytų 18 443,09 Eur nuostolių, MB „Vakaro mozaika“ patyrė papildomai 1 499 Eur išlaidas dėl žyminio mokesčio paduodama apeliacinį skundą ir 1 650 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad kitose bylose taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų. Materialios teisės įgyvendinimo išlaidas paprastai kompensuoja šalies pasiektas teigiamas procesinis rezultatas toje pačioje byloje arba keliose bylose (kaip nagrinėjamu atveju). Taip pat materialines ir procesines teises su visa jų įgyvendinimo rizika prisiėmusiam asmeniui turi būti kompensuojamas ir prarastas laikas, kuris sugaištamas materialinei teisei įgyvendinti, ir teisėti lūkesčiai dėl galimo teigiamo rezultato (gautinos pajamos ir pelnas).

Nurodo, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais nepažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, be to, Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas dar negalioja, pagal sandorį yra atsiskaityta, todėl ieškinio argumentas dėl CK 6.930 straipsnio pažeidimo savaime nereiškia actio Pauliana pagrindo egzistavimo ar MB „Vakaro mozaika“ nesąžiningumo.

Pasisakydama dėl prašomos restitucijos nurodo, kad actio Pauliana paskirtis yra kompensuojamoji: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė skolininko sudarytu sandoriu pažeistam jo mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę turtinę padėtį sugrąžinti, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Ieškovė ieškiniu nesiekia susigrąžinti perleisto turto. Ieškovė teigia, kad gautas lėšas pasisavino atsakovas M. C., tačiau nėra duomenų apie tai, kad iš MB „Vakaro mozaika“ gauti pinigai buvo panaudoti ne ieškovės interesais ar pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo taisykles. Net esant turto areštui nėra draudžiama iš įmonei priklausančių areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus. Tai, kad administratorius neturi visų dokumentų, savaime nereiškia, kad gauta pinigų suma buvo panaudota pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus.

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad byloje trečiaisiais asmenimis turėtų dalyvauti asmenys, kurie dalyvauja bylose Nr. e2-1744-980/2021, Nr. e2-548-265/2021, Nr. e2-708-730/2021 ir Nr. e2-993-838/2021 pagal perleistas reikalavimo teises, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, UAB „OR Consulting“, UAB „Vauksa“, UAB „Pajūrio grindys“, nes ieškinio tenkinimo atveju visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priskiriamos ieškovei, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kiti asmenys turėtų stoti į ieškovės kreditorių eilę dėl patirtų išlaidų bylose išieškojimo, nes jokio automatinio teisių pasikeitimo nagrinėjamu atveju negali būti, kadangi Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis įtvirtina teismų sprendimų privalomumo principą.

Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimo pakeitimu, išreikštu dublike, ir nesutinka, kad turi atlyginti ieškovei 1 566 Eur, nes ieškovė neginčija darbo užmokesčio išmokėjimo kitiems darbuotojams teisėtumo. Ieškovės prašomas taikyti restitucijos būdas neatitiktų interesų pusiausvyros principų, kadangi dėl pažengusių bylinėjimosi procesų nurodytose civilinėse bylose nebeįmanoma šalių grąžinti į pirminę padėtį, atsakovei niekada nebūtų atlyginta ne tik 1 566 Eur suma, bet ir patirtos bylinėjimosi išlaidos ir kiti nuostoliai.

Atsakovė pažymi, kad byla gali būti baigta taikiai, neprieštarauja, kad ginčas būtų perduotas mediacijai, nurodo, kad bylą ves per advokatą S. T.

Šalies argumentai

Atsakovas M. C. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad MB „Vakaro mozaika“ su ieškove ar su jos dalyviais būtų sieję kokie nors santykiai, todėl MB „Vakaro mozaika“ nėra ieškovės skolininkė, pagal ginčo sandorius atsiskaityta, ieškovės ar jos kreditorių reikalavimo teisė į 17 000 Eur nepažeista ir atsakovai buvo sąžiningi, o aplinkybė, kad ieškovė sandorių sudarymo dieną turėjo kreditorių, neįrodo, jog jų interesai dėl atliktų ginčijamų mokėjimų buvo pažeisti. Taip pat neįrodyta, kad dėl sudarytos 2021 m. rugsėjo 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 bei 2021 m lapkričio 17 d. papildomo susitarimo įmonė tapo nemoki, kad sudarytas sandoris turėjo didesnės reikšmės įmonės veiklai ar padarė neigiamą įtaką įmonės veiklai. Ginčijamais sandoriais buvo perleisti ne konkretūs reikalavimai į skolas, o tik materialinės ir procesinės teisės pagal pareikštus ieškinius civilinėse bylose: Nr. e2-1744-980/2021, Nr. e2-548-265/2021, Nr. e2-708-730/2021 ir Nr. e2-993-838/2021. Pažymi, kad pagal sandorius gautos lėšos išmokėtos darbuotojams, t. y. panaudotos įmonės interesais, sandoriai buvo sudaryti turint tikslą išvengti didesnio įmonės nemokumo, nes tuo metu ieškovei buvo reikalingos lėšos, kadangi kito turto įmonė neturėjo, todėl, pardavusi materialines ir procesines teises civilinėse bylose, ieškovė nesumažino savo turimo turto masės, o kaip tik iš ginčo sandorio gavo lėšų. Civilinės bylos dar nebuvo išnagrinėtos, materialinių ir procesinių teisių pardavimas atitiko įprasto verslo praktiką. Kadangi gautos lėšos panaudotos atsiskaityti su darbuotojais, faktiškai įvykdė savo kreditinius įsipareigojimus, todėl atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo naudingas įmonei.

Nesutinka su prašoma taikyti restitucija, nes gautais pinigais atsiskaityta su darbuotojais, įstatymas nedraudžia iš įmonei priklausančių areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus.

Pažymi, kad ieškovė nesikreipė į teismą tuo pagrindu, kad atsakovas yra kaltas dėl CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų įmonės vadovo įstatymų numatytų pareigų pažeidimo, pasireiškiančio pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, ir žalos atlyginimo. Be to, byloje yra skelbimai, kurie patvirtina, jog procesinių teisių perleidimas buvo skelbiamas viešai ir bet kuris asmuo, taip pat ir ieškovo kreditoriai, galėjo kreiptis į ieškovę dėl procesinių teisių įsigijimo. 2021 m. birželio 30 d. rašytas elektroninis laiškas patvirtina, jog įmonės vadovas aktyviai domėjosi, kam parduoti reikalavimo teises civilinėse bylose. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Pardavusi procesines teises ieškovė išvengė didelių nuostolių ir gavo realių pajamų, savo turimo turto masės nesumažino, priešingai, gavo lėšų. Ieškinyje neįrodinėjama, kad ieškovė buvo nesąžininga. Neigia, kad siekė asmeninės naudos. Ieškovės prašomas taikyti restitucijos būdas yra nepagrįstas, nes ieškovės reikalavimo esmė yra atsakovo finansinio reikalavimo ginčijamas bankroto byloje, yra grindžiamas tik prielaidomis ir deklaratyviomis, hipotetinėmis frazėmis, kurios nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais faktiniais įrodymais.

Byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdyje dėstė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir motyvus.

Teismo posėdyje ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus D. J., atsisakė nuo savo suformuluotos reikalavimo dalies dėl restitucijos taikymo, išdėstytos ieškinio pareiškime ir dublike, – priteisti iš atsakovo M. C. atsakovei MB „Vakaro mozaika“ 17 000 Eur; priteisti iš atsakovo M. C. 15 434,54 Eur, o iš ieškovės BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ atsakovei MB „Vakaro mozaika“ priteisti 1 566 Eur. Ieškovei išaiškintos atsisakymo nuo ieškinio dalies ir bylos dalies nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnyje. Atsisakymas nuo ieškinio dalies priimtinas, nes ieškovė tokią teisę turi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), be to, ieškinio tenkinimo atveju viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių; restitucijos taisykles nustato Civilinio kodekso šeštos knygos normos (CK 1.80 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taigi ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad 2021-09-03 UAB „Išskirtinio būsto statyba“, atstovaujama direktoriaus M. C., ir MB „Vakaro mozaika“, atstovaujama direktoriaus D. P., sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1 – šalys susitarė, kad ieškovė už 33 135,34 Eur perleidžia atsakovei finansinius reikalavimus ir su jais susijusias teises keturiose civilinės bylose: 1) 22 354,47 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1744-980/2021 pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo; 2) 79 061,49 Eur sumą (33 748,19 Eur su PVM skola už subrangovės UAB „Vauksa“ atliktus darbus, 23 892,21 Eur nuostoliai už medžiagas, paliktas objekte, 20 477,50 Eur su PVM suma už atliktus papildomus darbus, 943,59 Eur delspinigiai) Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-548-265/2021 pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto vienašališko rangos sutarties nutraukimo ir skolos nuostolių bei delspinigių priteisimo; 3) 58 489,16 Eur skolą, 337,61 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ir reikalavimą pripažinti vienašalį 2019-07-22 rangos darbų sutarties Nr. AS-972 nutraukimą neteisėtu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-708-730/2021 pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo; 4) 3 868,48 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės bei bylinėjimosi išlaidas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-993-838/2021 pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Pajūrio grindys“ dėl nuostolių atlyginimo (sutarties 1.1 punktas).

Pagal šią sutartį atsakovė per penkias darbo dienas po paskutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo turėjo sumokėti 20 proc. sumą nuo perleidžiamų reikalavimų sumos, t. y. 33 135,34 Eur (sutarties 1.4 ir 1.5 punktai). Taip pat atsakovė turėjo apmokėti 2 000 Eur pagal 2021-06-29 sąskaitą Nr. ADS 23 už teisines paslaugas. Šalys deklaravo, kad sudaromas sandoris nepažeidžia šalių kreditorių teisių, jiems žinomos CK 6.66 straipsnio nuostatos (sutarties 4.9 punktas).

Sandoris buvo sudarytas viešai paskelbus svetainėje skelbiu.lt ieškovė įkėlė skelbimą dėl reikalavimų teisių perleidimo pradėtose civilinėse bylose, nurodyta, kad bendra bylose pateikta reikalavimų suma 165 676,72 Eru, pradinė pardavimo kaina 15 proc. nuo bendros sumos, bus parduodama interesantui, pasiūliusiam didžiausią kainą, nurodyta pasiūlymus teikti iki 2021-06-27 elektroniniu paštu ir telefonu. Taip pat atsakovas M. C. 2021-06-13 elektroniniu laišku kreipėsi dėl reikalavimo teisių perleidimo į V. G., el. paštas (duomenys neskelbtini).

2021-09-17 ieškovės kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė ieškovei reikalavimą pateikti duomenis apie įmonės veiklą, turimą turtą ir įsipareigojimus. Pažymėtina, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ pranešė kreditoriui apie tai, kad nuo 2021-07-01 įmonė oficialiai sustabdė veiklą dėl apyvartinių lėšų trūkumo, kuris atsirado klientams neatsiskaičius, kad vyksta teisminiai ginčai, o esant palankiems teismų sprendimams įmonės veikla bus atnaujinta, taip pat informavo, kad įmonė neturi kasos (priedas prie prašymo iškelti bankroto byla, civilinė byla Nr. eB2-345-730/2022, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

2021-10-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pranešė ieškovei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2021-11-12 pateikė pareiškimą teismui. Pareiškimas buvo priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-15 nutartimi ir apie tai 2022-11-16 buvo paskelbta viešai Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

2021-11-17 šalys pakeitė sudarytos sutarties 1.4 ir 1.5 punktus numatydamos, kad ieškovė įsipareigoja sumokėti 17 000 Eur už perleidžiamus reikalavimus per penkias dienas nuo papildomo susitarimo pasirašymo dienos.

Remiantis LITEKO duomenimis bylos nagrinėjimo dieną nustatyta, kad: 1) civilinė byla pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo išnagrinėta, Klaipėdos apygardos teismo 2022-05-11 nutartimi nutarta priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 21 209,88 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 21 209,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-01-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 665,70 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei MB „Vakaro Mozaika“; ieškovei MB „Vakaro Mozaika“ iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteistos 950 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme; atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš ieškovės MB „Vakaro Mozaika“ priteista 25,15 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (Klaipėdos miesto apylinkės teismo bylos Nr. e2-146-980/2022. Šioje byloje ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi 2020-11-30); 2) ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinys atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto vienašališko rangos sutarties nutraukimo ir skolos, nuostolių bei delspinigių priteisimo Klaipėdos apygardos teismo 2022-02-10 sprendimu atmestas, iš ieškovės nuspręsta priteisti 10 189,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas apeliacinis skundas (bylos Nr. e2A-663-407/2022. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį 2020-10-23); 3) civilinė byla pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo sustabdyta, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje Nr. e2-598-513/2022 (Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. e2-257-730/2022. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį 2021-05-20); 4) civilinė byla pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Pajūrio grindys“ dėl 3 868,48 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 587 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ieškinys patenkintas Klaipėdos apylinkės teismo 2022-03-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-129-838/2022, sprendimas įsiteisėjo 2022-07-07. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo 2020-10-05).

2021-11-22 UAB „Išskirtinio būsto statyba“ kasos pajamų orderiu, serija KPO, Nr. 001, atsakovė MB „Vakaro moziaka“, atstovaujama D. P., sumokėjo 17 000 Eur, lėšas gavo kaip kasininkas pasirašęs M. C.

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. ieškovės kasos knygoje įrašyta, kad nuo 2021-01-01 iki 2021-11-22 įmonės kasoje lėšų likučio nebuvo, po to, kai atsakovė sumokėjo 17 000 Eur, šios lėšos 2021-11-22–2021-11-30 buvo paskirstytos kaip darbo užmokestis: 730,28 Eur – A. G., 427,17 Eur – S. R., 300 Eur – A. S., 108,01 Eur – K. P., 15 434,54 Eur – M. C.

2021-12-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2022-03-03. Bankroto bylą 2021-11-12 iniciavo ieškovės kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, nurodydamas, kad pati ieškovė paskutinį kartą į Fondo biudžetą sumokėjo 3 956 Eur 2020-10-23, Nuo 2021-08-24 per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Pareiškimas buvo priimtas 2021-11-15 nutartimi. Ieškovė nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. liepos mėn., todėl 2021-11-11 sudarė 32 550,80 Eur skola, iš jos 32 548,40 Eur VSD įmokos, 2,40 Eus – delspinigiai. 2021-11-11 ieškovės įmonėje buvo tik vienas apdraustasis bendrovės direktorius atsakovas M. C. Atsiliepimu ieškovė pripažino, kad nevykdo veiklos nuo 2021-07-01 dėl apyvartinių lėšų trūkumo, tačiau teigė, kad įmonė turi galimybę toliau vykdyti veiklą, nurodė, įmonės dokumentai yra pavogti, pateikė teismui 2021-09-08 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio fakto. Teismas, nagrinėdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą, nustatė, kad įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 2009-06-16, pagal paskutinį pateiktą balansą VĮ Registrų centras už 2020 metus 2020-12-31 įmonės turtas sudarė 622 190 Eur (ilgalaikis turtas – 18 855 Eur, trumpalaikis turtas – 600 980 Eur, iš kurio per vienus metus gautinos sumos – 401 360 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 454 776 Eur, tačiau įmonė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių balanse nurodyto turto realumą. Teismas rėmėsi dokumentais, kuriuos Sodrai pateikė įmonė ir nustatė, kad įmonės debetiniai įsiskolinimai 2021-06-30 buvo 338 401,92 Eur, tačiau padarė išvadą, kad nurodytu turu įmonė nedisponuoja. Įmonė neturėjo nekilnojamojo turto, lėšų sąskaitoje ar kasoje, tik vieną 231,10 Eur likutinės vertės areštuotą transporto priemonę. Įmonė turėjo kreditinių įsipareigojimų 469 896,21 Eur sumai, taigi teismas sprendė, kad atsakovės įsipareigojimai viršija atsakovės turto vertę. Taip pat teismas nustatė, kad įmonė 2020-12-31 neturėjo lėšų mokėti darbo užmokestį, įsiskolinimas darbuotojams sudarė 31 546, 16 Eur, mokesčių skola valstybei buvo 301 019 Eur (civilinė byla Nr. eB2-345-730/2022, LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

2022-04-11 Klaipėdos apygardos eismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-345-730/2022 teismas, nurodydamas, kad bankroto byla ieškovei iškelta 2021-12-20, patvirtino 490 523,43 Eur kreditorių sąrašą, iš jų ir darbuotojo A. G. 823,66 Eur kreditinį reikalavimą, iš jo 702,87 Eur skola ir 120,79 Eur delspinigiai. Kreditorius A. G. kreditinį reikalavimą pateikė 2022-03-26 nurodydamas, kad jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2020 m. gruodį ir 2021 m. sausį. 2022-05-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi kreditorių sąrašas padidintas iki 538 077,92 Eur.

2022-06-02 VSDFV Kauno skyrius pateikė pažymą apie išmokėtas Garantinio fondo išmokas, iš jų 702,87 Eur – A. G. – byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, kad šią išmoką A. G. Garantiniam fondui grąžino.

2022-08-02 nutartimi teismas nutarė ieškovę likviduoti dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2022-08-11 (LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Teismo motyvai ir taikytinos normos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovės bankroto administratorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčyti sandorį CK 6.66 str. pagrindu, nes iš jos kildinamas ieškovės kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012 ir kt.).

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, įmonė buvo nemoki. Ieškovės vadovas atsakovas M. C. savo vadovaujamos įmonės bankroto byloje teismui nurodė, kad nuo 2021-07-01 įmonė nevykdo veiklos dėl apyvartinių lėšų trūkumo, nuo 2020-12-31 įmonė neturėjo lėšų mokėti darbo užmokestį, susidarė 31 546, 16 Eur skola darbuotojams. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad nuo 2021-08-24 nebuvo galima įvykdyti SODROS sprendimų išieškoti nuo 2020 m. birželio susikaupusios 32 550,80 Eur VSD įmokų skolos, mokesčių skola valstybei buvo 301 019 Eur, įmonė negalėjo pagrįsti balanse įrašytų 401 360 Eur gautinų sumų realumo, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 454 776 Eur, todėl teismas sprendė, kad likusio į 2020 m. balansą įrašyto 220 830 Eur turto nepakanka sumokėti skolas.

Ginčijamas sandoris pažeidė įmonės ir kreditorių teises, nes reikalavimo teisė, pradėta realizuoti inicijuojant civilines bylas, buvo tas turtas, iš kurio būtų galima mokėti administravimo išlaidas ir bent iš dalies atsiskaityti su įmonės kreditoriais Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka. Reikalavimo teisę perleidusi ieškovė sumažino savo turimo turto masę – gautinos iš ieškovės debitorių sumos buvo įrašytos į įmonės buhalterinę apskaitą, turimomis debetinėmis skolomis (gautinomis sumomis) įmonė siekė įrodyti savo mokumą nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors atsakovas M. C. teigia, kad sandoris sudarytas įmonės interesais turint tikslą atsiskaityti su įmonės darbuotojais, kad ieškovė, atstovaujama jos vadovo atsakovo M. C., žinojo arba turėjo žinoti, kad yra daugiau anksčiau atsiradusių tos pačios eilės kreditorių – įmonės darbuotojų ir VSDFV Klaipėdos skyriaus kreditiniai reikalavimai, be to, remiantis antstolių informacinio registro duomenimis nustatyta, kad iki bankroto bylos buvo priverstinai vykdomi 24 vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškotojams VMI, V. B., V. G., Šilutės rajono savivaldybės administracijai, UAB „Projkelva“, UAB „Indikacija“, UAB „Vandteka“, UAB „Šilalės šilumos tinklai“, vykdomieji dokumentai pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismo vertinimu, ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų kreditorių teises, nes ginčijamo sandorio tikslas buvo iš esmės suteikti pirmenybę įmonės vadovui išsimokėti sau 15 434,54 Eur kaip darbo užmokestį ir sumokėti 1 565,46 Eur keturiems įmonės darbuotojams. Pažymėtina, kad vienas iš jų vis dėlto pateikė nemokumo administratoriui prašymą įrašyti jį į kreditorių sąrašą, teigdamas, jog įmonė liko jam skolinga iš esmės tokią pačią pinigų sumą. Svarbu ir tai, kad nors atsakovas M. C. teigė, kad sandorio tikslas buvo operatyviai gauti lėšas tam, kad būtų galima kuo greičiau atsiskaityti su įmonės darbuotojais ir dėl to buvo sumažinta sandorio kaina nuo 33 135,24 Eur iki 17 000 Eur, tačiau dar 2020-12-31 įsiskolinimas darbuotojams sudarė 31 546,16 Eur, o bankroto byloje 2022-04-11 nutartimi buvo patvirtinta 17 789,74 Eur darbo užmokesčio skola darbuotojams bei kreditoriams V. B. ir V. G. Taigi, iš lėšų, gautų pagal ginčijamą sandorį, darbo užmokestis ar jo dalis darbuotojams išmokėta nebuvo. Sutiktina su ieškovės nemokumo administratoriumi, jog sandorio tikslas buvo didesnę gautų lėšų dalį panaudoti ne įmonės tikslams, ne įmonės darbuotojų interesams, o patenkinti buvusio įmonės vadovo M. C. interesus – sudarytu sandoriu įmonės vadovas siekė naudos sau. Priešingu atveju įmonės vadovas, turėdamas tikslą patenkinti pirmos eilės kreditorių reikalavimus, už sandorį gautas lėšas būtų paskirstęs proporcingai visiems įmonės darbuotojams (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dar viena actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga aiškintina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Bankroto bylos atveju įmonei atstovautų paskirtas nemokumo administratorius, klausimus dėl turimo turto (reikalavimo teisių) spręstų kreditorių susirinkimas, taigi, nei pagal sandorį, nei pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą įmonė neturėjo prievolės būdama nemoki pardavinėti savo turto pradėtose civilinėse bylose turint tikslą gautas lėšas išmokėti įmonės vadovui ir daliai įmonės darbuotojų.

Taip pat įrodyta, kad ieškovė, atstovaujama savo reikalavimus siekiančio patenkinti įmonės vadovo M. C., buvo nesąžininga, nes žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises, kad priverstiniame vykdyme yra kitų išieškotojų įmonės darbuotojų pateikti vykdomieji dokumentai, taip pat skolos valstybei ir kitiems kreditoriams, kad įmonė faktiškai nemoki, nes neturi apyvartinių lėšų ir nevykdo veiklos. Faktas, kad įmonė skelbė apie reikalavimo teisės pardavimą interneto svetainėje ir kreipėsi į potencialų pirkėją elektroniniu laišku, nepaneigia skolininkės nesąžiningumo, nes viešas pardavimas neužtikrina visų kreditorių ir bankrutavusios įmonės teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Net jeigu reikalavimo teisę pirktų vienas ar keli įmonės kreditoriai, būtų pažeistos kitų kreditorių teises ir teisėti interesai.

Taigi ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių ir bankrutavusios įmonės teises, nes įmonės vadovas priėmė sprendimą sumažinti įmonės turtą ir perleisti jį kitai įmonei likus dviems mėnesiams ir devynioms dienoms iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo. Pažymėtina, kad sudariusi sandorį po trijų savaičių ieškovė savo kreditoriui teigė, jog tikisi atnaujinti savo veiklą esant palankiems teismų sprendimams, nors pranešimo teikimo dieną įmonė reikalavimo teisės civilinėse bylose jau neturėjo.

Ieškovė per laikotarpį nuo 2020-10-05 iki 2021-05-20 iniciavo keturias civilines bylas, iš viso iš savo skolininkų prašydama priteisti 164 111,21 Eur, į šią sumą neįskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos ir 6 proc. metinės palūkanos. Bylos nagrinėjimo dieną bylose, kuriose yra perleisti reikalavimai, įsiteisėjo du teismo sprendimai, bendra patenkintų reikalavimų suma yra 30 306,21 Eur be 6 proc. metinių palūkanų, iš jos 24 850,73 Eur yra skolinga Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, 5 455,48 Eur – UAB „Pajūrio grindys“. Civilinės bylos Nr. e2-146-980/2022 elektroninėje kortelėje (atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) 2022-02-13 padarytas įrašas apie teismo procesinio sprendimo įvykdymą; civilinėje byloje Nr. e2-129-838/2022 (atsakovė UAB „Pajūrio grindys“) 2022-10-07 gautas kasacinis skundas, jo priėmimo klausimas neišnagrinėtas, duomenų apie vykdymą nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

CK 6.67 straipsnyje išvardinti atvejai, kada yra preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, t. y. pripažįstama, kad, esant nurodytoms įstatyme aplinkybėms, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Šios įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcijos gali būti paneigtos, todėl skolininkas, perėmęs pareigą įrodinėti savo sąžiningumą, gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

Ieškovė įrodinėja, kad 164 111,21 Eur reikalavimo teisė buvo perleista vos už 17 000 Eur ir kad pirkėjas turėjo žinoti, jog pagal sandorį gavo žymiai didesnę vertę turintį turtą, t. y. ieškovės nemokumo administratorius įrodinėja atsakovės MB „Vakaro mozaika“ nesąžiningumą pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą – priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją.

Kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, verslininkas, reikšdamas teisme reikalavimus dėl piniginių lėšų priteisimo paprastai apskaičiuoja ir įvertina galimas bylos perspektyvas, gautiną naudą, tačiau procesinė reikalavimo teisė neužbaigtose bylose yra specifinis pirkimo–pardavimo sandorių objektas, nes procesinė teisė, kaip teisingai nurodo atsakovė, yra tik galimybė ateityje gauti lėšas. Taigi sandorio rezultatas priklauso nuo bylos baigties, galimų skolininkų mokumo ir turtinės padėties, išieškojimo formos, be to, rezultatui pasiekti ieškovas, kreditorius, paprastai patiria papildomų bylinėjimosi ir vykdymo proceso išlaidų.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė reikalavimo teises siekė parduoti nuo 2021 metų birželio mėnesio, kai įmonė faktiškai neturėjo apyvartinių lėšų veiklai tęsti, taigi neturėjo lėšų toliau tęsti bylinėjimąsi savo iniciatyva per laikotarpį nuo 2020-10-05 iki 2021-05-20 iškeltose keturiose civilinėse bylose. Skelbime dėl pardavimo ieškovė nurodė, kad parduodamų procesinių reikalavimo teisių vertė yra 15 proc. nuo 165 676,72 Eur reikalavimo sumos, t. y. 24 851,51 Eur, tačiau nuo skelbimo apie procesinių reikalavimo teisių pardavimo iki sandorio sudarymo praėjo beveik trys mėnesiai, taigi, daugiau tikėtina, daugiau potencialių pirkėjų pirkti reikalavimo teises už 24 851,51 Eur neatsirado.

2021-09-03 pirkimo–pardavimo sutartyje šalys susitarė, kad už parduotas procesines teises atsakovė sumokės 20 proc. nuo perleidžiamų reikalavimų sumos, t. y. 33 135,34 Eur, per penkias darbo dienas po paskutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, be to, atsakovė prisiėmė įsipareigojimą sumokėti 2 000 Eur už teisines paslaugas. Taigi, atsakovė planavo investuoti 35 135,34 Eur sumą.

Įvertinus faktą, kad buvo parduotos tik procesinės reikalavimo teisės, kad kiekvienas protingas ir apdairus verslininkas, pirkdamas tokį turtą, sumokėdamas už jį, supranta ir planuoja, kad turės papildomų atstovavimo ir kitų teismo išlaidų, išieškojimo išlaidų, taip pat planuoja iš sandorio gauti naudos. Naudos gavimas yra sunkiai prognozuojamas, nes neaiški procesinė baigtis ir galutinis procesinis sprendimas, taip pat tikėtinas naudingas rezultatas pernelyg nutolęs nuo sandorio sudarymo laiko. Todėl, teismo vertinimu, sandoriu nustatyta perleidžiamų procesinių teisių kaina neturi priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos požymių ir nėra pagrindo taikyti atsakovės nesąžiningumo preziumpciją.

Taip pat atmestini ieškovės argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo.

Pagal ankstesnę kasacinio teismo praktiką pagal objektyvųjį sąžiningumo kriterijų (ką asmuo turėjo žinoti veikdamas teisingai ir protingai, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai) sąžiningu galėjo būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įgijėjo pareiga domėtis kitais skolininko kreditoriais negali būti absoliutinama: ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post (po fakto) – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

Teismo vertinimu, ieškovės 2020 metų balanso duomenys, vykdytos sutartys, bendra visuotinai žinoma su statybų verslu susijusi situacija dėl ekonomikos sąstingio ir apribojimų, valstybės taikytų dėl covid-19 ligos pandemijos, visuotinai žinomu pripažintinas faktas, kad karantinas tęsėsi iki 2021-07-01, kad kiekvienas ūkio subjektas galėjo patirti finansinių sunkumų, nuosmukį, buvo stabdoma veikla ir t. t. Atsakovė yra verslininkė, veiklą vykdo 7 metus ir 4 mėnesius, tačiau ji nesiverčia skolų pirkimu, viešoje erdvėje nurodyta, kad įmonė užsiima kompiuterių, mobiliųjų telefonų, planšečių,ausinių, televizorių ir kitos smulkiosbuitinės technikos remontu (https://rekvizitai.vz.lt/imone/vakaro_mozaika/, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Sutiktina su ieškovės nemokumo administratoriumi, kad atsakovė privalėjo elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, tačiau asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Anksčiau nurodytomis 2021-09-03 sandorio sudarymo sąlygomis nėra pagrindo teigti, kad procesinių teisių pirkėjas buvo nesąžiningas.

2021-11-17 šalys pakeitė 2021-09-03 sudarytos sutarties 1.4 ir 1.5 punktus numatydamos, kad ieškovė įsipareigoja sumokėti 17 000 Eur už perleidžiamus reikalavimus per penkias dienas nuo papildomo susitarimo pasirašymo dienos, atsakovės pareiga sumokėti 2 000 Eur atstovavimo išlaidų išliko. Sutarties sąlygos pakeistos praėjus 2 dienoms nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme dienos, apie nutartį buvo paskelbta 2021-11-16. Teismo vertinimu, šis faktas ir paskatino ieškovę keisti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas – mažinti sandorio kainą beveik 50 proc. ir keisti apmokėjimo tvarką, t. y. nelaukti, kol įsiteisės paskutinis teismo sprendimas civilinėje byloje. Akivaizdu, kad toks ieškovės sprendimas buvo patrauklus ir atsakovei, tačiau vien šių faktinių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog atsakovė žinojo ir suprato, kad sandorio kainos mažinimu ir atsiskaitymo tvarkos pakeitimu buvo pažeistos įmonės ir jos kreditorių teisės – ieškovė teigė, kad yra tik sustabdžiusi veiklą dėl apyvartinių lėšų trūkumo, nemokumo byla iškelta nebuvo, atsakovė nebuvo ieškovės skolininke, todėl ir 2021-11-17 susitarimo pakeisti sandorį sudarymo metu atsakovė nepažeidė įstatymų ir gerosios praktikos dėl nustatytų verslo subjekto elgesio standartų – protingo asmens elgesio standartus atitinkančių veiksmų sąžiningai siekiant naudos įmonei. Teismo vertinimu, sandorio pakeitimas buvo mažiau naudingas atsakovei, nes sumą, nors ir beveik dvigubai mažesnę, už procesinę reikalavimo teisę reikėjo sumokėti nedelsiant, nežinant nagrinėjamų bylų baigties. Viešais duomenimis nustatyta, kad atsakovės MB „Vakaro mozaika“ veikla nebuvo stabili ir pelninga, nuo 2017-12-01 atsakovė periodiškai turėjo nedidelių skolų privalomojo valstybinio socialinio draudimo biudžeto administratoriui, 2021 metais įmonės veikla buvo nuostolinga – patirta 19 339 Eur nuostolių.

Sprendimo priėmimo dieną atsakovė MB „Vakaro mozaika“, už reikalavimo teisę keturiose civilinėse bylose sumokėjusi 17 000 Eur ir 2 000 Eur pagal sąskaitą už teisinę pagalbą, iš esmės padengė sandoriui išleistas lėšas – gavo 24 850,73 Eur sumą iš skolininkės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, taip pat įsiteisėjo ir yra vykdytinas teismo sprendimas dėl 5 455,48 Eur priteisimo iš UAB „Pajūrio grindys“, tačiau išieškojimas nepradėtas – byloje sprendžiamas kasacinio skundo priėmimo klausimas. Byloje nepateikta įrodymų apie atsakovės patirtas nekompensuotas išlaidas, susijusias su išnagrinėtomis bylomis, daugiau tikėtina, gali įsiteisėti pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškinys ir iš MB „Vakaro mozaika“ priteistos 10 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės administratoriaus teiginiais, jog atsakovė vienoje byloje jau kompensavo sandoriui panaudotas lėšas.

Faktas, kad pagal sandorį atsiskaityta grynaisiais pinigais, pats savaime nedaro sandorio neteisėtu, nes įstatymai nedraudžia už prekes ir paslaugas atsiskaityti grynaisiais pinigais, o atsakovė MB „Vakaro mozaika“ neprivalėjo domėtis, kaip ieškovė BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ ar jai vadovaujantis atsiskaitymą gavęs atsakovas M. C. panaudos gautas lėšas.

Darytina išvada, kad atsakovė MB „Vakaro mozaika“, sudarydama ginčo sandorius, pasidomėjo ieškovės BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ turtine padėtimi ir įsipareigojimais tiek, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų.

Darytina išvada, kad byloje neįrodyta CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąlyga, nes atsakovė MB „Vakaro mozaika“, sudariusi su skolininke ieškove BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ atlygintinį dvišalį sandorį, buvo sąžininga.

Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė MB „Vakaro mozaika“ 2022-05-27 sumokėjo advokatui S. T. 2 340 Eur už procesinių dokumentų parengimą.

Atsakovas M. C. 2022-05-25 ir 2022-08-12 sumokėjo advokatui D. I. 1 500 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą.

Atmetus ieškinį atsakovams priteistinos jų turėtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti, neviršijančios CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytų rekomendacijų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje patirta 32,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu paštu – šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259–260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

bylos dalį dėl restitucijos taikymo, išdėstytos ieškinyje ir dublike – priteisti iš atsakovo M. C. atsakovei MB „Vakaro mozaika“ 17 000 Eur; priteisti iš atsakovo M. C. 15 434,54 Eur, o iš ieškovės BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ atsakovei MB „Vakaro mozaika“ priteisti 1 566 Eur – nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų 2 340 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei mažajai bendrijai „Vakaro mozaika“.

Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. C.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Irma Čuchraj