- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-177-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00136-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Vakaro mozaika“, M. C.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „Vakaro mozaika“ ir M. C. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Išskirtinio būsto statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo pripažinti ieškovės ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Vakaro mozaika“ 2021 m. rugsėjo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1 bei 2021 m. lapkričio 17 d. papildomą susitarimą prie sutarties negaliojančiais nuo sudarymo momento; taikyti restituciją, atsakovės MB „Vakaro mozaika“ naudai iš atsakovo M. C. priteisti 15 434,54 Eur sumą, o iš ieškovės – 1 566 Eur sumą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė, atstovaujama M. C., būdama faktiškai nemoki nuo 2021 m. liepos 1 d., su atsakove MB „Vakaro mozaika“ 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr.1 (toliau ir – Sutartis), kuria susitarė už 33 135,34 Eur parduoti reikalavimo teises į: (1) 22 354,47 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1744-980/2021 pagal LUAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo; (2) 79 061,49 Eur sumą (33 748,19 Eur su PVM skola už subrangovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vauksa“ atliktus darbus, 23 892,21 Eur nuostoliai už medžiagas, paliktas objekte, 20 477,50 Eur su PVM suma už atliktus papildomus darbus, 943,59 Eur delspinigiai) Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-548-265/2021 pagal LUAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto vienašališko rangos sutarties nutraukimo ir skolos nuostolių bei delspinigių priteisimo; (3) 58 489,16 Eur skolą, 337,61 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas bei reikalavimą pripažinti vienašalį 2019 m. liepos 22 d. rangos darbų sutarties Nr. AS-972 nutraukimą neteisėtu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-708-730/2021 pagal LUAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo; (4) 3 868,48 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-993-838/2021 pagal LUAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Pajūrio grindys“ dėl nuostolių atlyginimo. 2021 m. lapkričio 17 d. papildomu susitarimu (toliau ir – Susitarimas) šalys susitarė Sutarties kainą sumažinti iki 17 000 Eur; šią sumą atsakovė MB „Vakaro mozaika“ sumokėjo grynaisiais pinigais, atsiskaitymą priėmė atsakovas M. C.. Taip buvęs ieškovės vadovas M. C., žinodamas, kad jo valdoma bendrovė yra nemoki ir neturi jokio turto, likus 2 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo teisme, ieškovės turimas reikalavimo teisės į 164 111,21 Eur sumą perleido vos už 17 000 Eur ir dar labiau pablogino ieškovės turtinę padėtį. Atsakovė MB „Vakaro mozaika“, įsigydama iš ieškovės didelės vertės turtines teises už itin mažą kainą bei atsiskaitydama grynaisiais pinigais, sudarė sąlygas M. C. dar labiau pabloginti ieškovės turtinę padėtį, pasisavinant 17 000 Eur.
3. Sudarant ginčo sandorius ieškovė buvo nemoki, nes iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei buvo pradėta vykdyti 10 vykdomųjų bylų, skolos viršijo 60 000 Eur sumą, o ieškovė neturėjo jokio turto finansiniams reikalavimams padengti. Atsakovas M. C. turėjo pareigą dar 2021 m. liepos 1 d. inicijuoti jo vadovaujamai įmonei bankroto bylą, tačiau to nepadaręs ir sudaręs ginčijamus sandorius, atsakovas buvo nesąžiningas, sąmoningai siekė dar labiau sumažinti įmonės turtą. Be to, įmonė neturėjo jokios pareigos sudaryti ginčijamus sandorius; ieškovė negalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, nes jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – turtas buvo areštuotas, sandoriai pažeidė įmonės kreditorių teises. Atsakovė MB „Vakaro mozaika“ taip pat buvo nesąžininga, nes ji turėjo pareigą prieinamomis priemonėmis domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, sandorį sudaryti nepažeidžiant kreditorių interesų ir įmonės mokumo. Atsakovė privalėjo atsiskaityti per banką, o atsiskaičiusi grynaisiais pinigais sudarė sąlygas M. C. laisvai disponuoti lėšomis ir nesilaikyti priverstinio vykdymo reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu bylos dalį dėl restitucijos taikymo nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei MB „Vakaro mozaika“ 2 340 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui M. C. – 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, įmonė buvo nemoki. Ieškovės vadovas M. C. vadovaujamos įmonės bankroto byloje teismui nurodė, jog nuo 2021 m. liepos 1 d. įmonė nevykdo veiklos dėl apyvartinių lėšų trūkumo, nuo 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė neturėjo lėšų mokėti darbo užmokestį, susidarė 31 546, 16 Eur skola darbuotojams. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nebuvo galima įvykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) sprendimų išieškoti nuo 2020 m. birželio mėn. susikaupusios 32 550,80 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų skolos, mokesčių skola valstybei buvo 301 019 Eur, įmonė negalėjo pagrįsti balanse įrašytų 401 360 Eur gautinų sumų realumo, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 454 776 Eur, todėl teismas nusprendė, jog likusio į 2020 m. balansą įrašyto 220 830 Eur turto nepakanka sumokėti skolas.
6. Teismo vertinimu, ginčijamas sandoris pažeidė įmonės ir kreditorių teises, nes reikalavimo teisė, pradėta realizuoti inicijuojant civilines bylas, buvo turtas, iš kurio būtų galima mokėti administravimo išlaidas ir bent iš dalies atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Reikalavimo teisę perleidusi ieškovė sumažino savo turimo turto masę – gautinos iš ieškovės debitorių sumos buvo įrašytos į įmonės buhalterinę apskaitą, turimomis debetinėmis skolomis (gautinomis sumomis) įmonė siekė įrodyti mokumą, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors atsakovas M. C. įrodinėjo, kad sandoris sudarytas įmonės interesais, turint tikslą atsiskaityti su įmonės darbuotojais, tačiau ieškovė, atstovaujama M. C., žinojo arba turėjo žinoti, jog yra anksčiau atsiradusių tos pačios eilės kreditorių – įmonės darbuotojų ir VSDFV Klaipėdos skyriaus finansiniai reikalavimai, be to, remiantis antstolių informacinio registro duomenimis, nustatyta, kad iki bankroto bylos buvo priverstinai vykdomi 24 vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo; vykdomieji dokumentai pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismo vertinimu, ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų kreditorių teises, nes ginčijamo sandorio tikslas buvo iš esmės suteikti pirmenybę įmonės vadovui išsimokėti sau 15 434,54 Eur darbo užmokestį ir sumokėti 1 565,46 Eur keturiems įmonės darbuotojams. Teismas atkreipė dėmesį, kad vienas iš darbuotojų pateikė nemokumo administratoriui prašymą įrašyti jį į kreditorių sąrašą, teigdamas, jog įmonė liko jam skolinga iš esmės tokią pačią pinigų sumą. Pasak teismo, svarbu ir tai, kad nors M. C. teigė, jog sandorio tikslas buvo operatyviai gauti lėšas tam, kad būtų galima kuo greičiau atsiskaityti su įmonės darbuotojais ir dėl to buvo sumažinta sandorio kaina nuo 33 135,24 Eur iki 17 000 Eur, tačiau dar 2020 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas darbuotojams sudarė 31 546,16 Eur, o bankroto byloje 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo patvirtinta 17 789,74 Eur darbo užmokesčio skola darbuotojams bei kreditoriams V. B. ir V. G.. Taigi, iš lėšų, gautų pagal ginčijamą sandorį, darbo užmokestis ar jo dalis darbuotojams išmokėta nebuvo. Teismas sutiko su ieškove, kad sandorio tikslas buvo didesnę gautų lėšų dalį panaudoti ne įmonės tikslams, ne įmonės darbuotojų interesams, o patenkinti buvusio įmonės vadovo M. C. interesus – sudarytu sandoriu įmonės vadovas siekė naudos sau. Priešingu atveju įmonės vadovas, turėdamas tikslą patenkinti pirmos eilės kreditorių reikalavimus, už sandorį gautas lėšas būtų paskirstęs proporcingai visiems įmonės darbuotojams.
7. Teismas darė išvadą, kad įmonė, būdama nemoki, neturėjo prievolės pardavinėti turto pradėtose civilinėse bylose, turint tikslą gautas lėšas išmokėti įmonės vadovui ir daliai įmonės darbuotojų.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė, atstovaujama reikalavimus siekiančio patenkinti įmonės vadovo M. C., buvo nesąžininga, nes žinojo arba turėjo žinoti, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises, kad priverstiniame vykdyme yra kitų išieškotojų įmonės darbuotojų pateikti vykdomieji dokumentai, skolos valstybei ir kitiems kreditoriams, jog įmonė faktiškai nemoki, nes neturi apyvartinių lėšų ir nevykdo veiklos. Faktas, kad įmonė skelbė apie reikalavimo teisių pardavimą interneto svetainėje ir kreipėsi į potencialų pirkėją elektroniniu laišku, pasak teismo, nepaneigia skolininkės nesąžiningumo, nes viešas pardavimas neužtikrina visų kreditorių ir bankrutavusios įmonės teisių ir teisėtų interesų apsaugos.
9. Teismas nusprendė, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių ir bankrutavusios įmonės teises, nes įmonės vadovas priėmė sprendimą sumažinti įmonės turtą ir perleisti jį kitai įmonei likus 2 mėn. ir 9 d. iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo. Pažymėjo kad, sudariusi sandorį, po 3 savaičių ieškovė kreditoriui teigė, kad tikisi atnaujinti veiklą, esant palankiems teismų sprendimams, nors pranešimo įteikimo dieną įmonė reikalavimų teisės civilinėse bylose neturėjo.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. iniciavo 4 civilines bylas, iš viso prašydama priteisti 164 111,21 Eur sumą, į kurią neįskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos ir 6 proc. metinės palūkanos. Bylose, kuriose yra perleisti reikalavimai, įsiteisėję du teismo sprendimai, bendra patenkintų reikalavimų suma yra 30 306,21 Eur bei 6 proc. metinių palūkanos, iš šios sumos 24 850,73 Eur yra skolinga Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, 5 455,48 Eur – UAB „Pajūrio grindys“. Civilinės bylos Nr. e2-146-980/2022 elektroninėje kortelėje (atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) 2022 m. vasario 13 d. padarytas įrašas apie teismo procesinio sprendimo įvykdymą; civilinėje byloje Nr. e2-129-838/2022 (atsakovė UAB „Pajūrio grindys“) 2022 m. spalio 7 d. gautas kasacinis skundas.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė reikalavimo teises siekė parduoti nuo 2021 m. birželio mėn., kai įmonė faktiškai neturėjo apyvartinių lėšų veiklai tęsti, taigi, neturėjo lėšų toliau tęsti bylinėjimąsi savo iniciatyva iškeltose 4 civilinėse bylose. Skelbime dėl pardavimo ieškovė nurodė, kad parduodamų procesinių reikalavimo teisių vertė yra 15 proc. nuo 165 676,72 Eur reikalavimo sumos, t. y. 24 851,51 Eur, tačiau nuo skelbimo apie procesinių reikalavimo teisių pardavimo iki sandorio sudarymo praėjo beveik 3 mėn., dėl to teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog daugiau potencialių pirkėjų pirkti reikalavimo teises už 24 851,51 Eur neatsirado. Sutartyje šalys susitarė, kad už parduotas procesines teises atsakovė sumokės 20 proc. nuo perleidžiamų reikalavimų sumos, t. y. 33 135,34 Eur, per 5 darbo dienas po paskutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, be to, atsakovė prisiėmė įsipareigojimą sumokėti 2 000 Eur už teisines paslaugas. Taigi, atsakovė planavo investuoti 35 135,34 Eur sumą. Teismas, įvertinęs faktą, kad buvo parduotos tik procesinės reikalavimo teisės, jog kiekvienas protingas ir apdairus verslininkas, pirkdamas tokį turtą, sumokėdamas už jį, supranta ir planuoja, kad turės papildomų atstovavimo ir kitų teismo išlaidų, išieškojimo išlaidų, tikisi iš sandorio gauti naudos. Naudos gavimas yra sunkiai prognozuojamas, nes neaiški procesinė bylų baigtis ir galutinis procesinis sprendimas, tikėtinas naudingas rezultatas pernelyg nutolęs nuo sandorio sudarymo laiko. Teismo vertinimu, sandoriu nustatyta perleidžiamų procesinių teisių kaina nėra neproporcinga ir nėra pagrindo taikyti atsakovės nesąžiningumo prezumpciją.
12. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovės nesąžiningumo. Teismas įvertino ginčijamų sandorių sudarymo metu buvusią situaciją – visuotinai žinoma su statybų verslu susijusi situacija dėl ekonomikos sąstingio ir apribojimų, valstybės taikytų dėl COVID–19 ligos pandemijos, faktą, jog karantinas tęsėsi iki 2021 m. liepos 1 d., jog kiekvienas ūkio subjektas galėjo patirti finansinių sunkumų, nuosmukį, buvo stabdoma veikla. Pažymėjo, kad nors atsakovė yra verslininkė, tačiau ji nesiverčia skolų pirkimu, todėl Sutarties sudarymo sąlygomis nėra pagrindo teigti, jog procesinių teisių pirkėja buvo nesąžininga.
13. Šalys Susitarimu pakeitė Sutarties kainą; Sutarties sąlygos pakeistos praėjus 2 dienoms nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme dienos. Teismo vertinimu, šis faktas ir paskatino ieškovę keisti Sutarties sąlygas – mažinti sandorio kainą beveik 50 proc. ir keisti apmokėjimo tvarką, t. y. nelaukti, kol įsiteisės paskutinis teismo sprendimas civilinėje byloje. Pasak teismo, akivaizdu, kad toks ieškovės sprendimas buvo patrauklus ir atsakovei, tačiau vien šių faktinių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog atsakovė žinojo ir suprato, kad sandorio kainos mažinimu ir atsiskaitymo tvarkos pakeitimu buvo pažeistos įmonės ir jos kreditorių teisės – ieškovė teigė, jog yra tik sustabdžiusi veiklą dėl apyvartinių lėšų trūkumo, nemokumo byla iškelta nebuvo, atsakovė nebuvo ieškovės skolininke, todėl ir Susitarimo sudarymo metu atsakovė nepažeidė įstatymų ir gerosios praktikos dėl nustatytų verslo subjekto elgesio standartų – protingo asmens elgesio standartus atitinkančių veiksmų sąžiningai siekiant naudos įmonei. Teismo vertinimu, sandorio pakeitimas buvo mažiau naudingas atsakovei, nes sumą, nors ir beveik dvigubai mažesnę, už procesinę reikalavimo teisę reikėjo sumokėti nedelsiant, nežinant nagrinėjamų bylų baigties. Viešais duomenimis nustatyta, kad atsakovės MB „Vakaro mozaika“ veikla nebuvo stabili ir pelninga, nuo 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovė periodiškai turėjo nedidelių skolų privalomojo valstybinio socialinio draudimo biudžeto administratoriui, 2021 m. įmonės veikla buvo nuostolinga – patirta 19 339 Eur nuostolių.
14. Sprendimo priėmimo dieną MB „Vakaro mozaika“ už reikalavimo teisę 4–ose civilinėse bylose sumokėjusi 17 000 Eur ir 2 000 Eur pagal sąskaitą už teisinę pagalbą, iš esmės padengė sandoriui išleistas lėšas – gavo 24 850,73 Eur sumą iš skolininkės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, įsiteisėjo ir vykdytinas teismo sprendimas dėl 5 455,48 Eur priteisimo iš UAB „Pajūrio grindys“, tačiau išieškojimas nepradėtas – byloje sprendžiamas kasacinio skundo priėmimo klausimas. Byloje nepateikta įrodymų apie atsakovės patirtas nekompensuotas išlaidas, susijusias su išnagrinėtomis bylomis, daugiau tikėtina, gali įsiteisėti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškinys ir iš MB „Vakaro mozaika“ priteistos 10 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad atsakovė vienoje byloje jau kompensavo sandoriui panaudotas lėšas.
15. Faktas, kad pagal sandorį atsiskaityta grynaisiais pinigais, teismo vertinimu, pats savaime nedaro sandorio neteisėtu, nes įstatymai nedraudžia už prekes ir paslaugas atsiskaityti grynaisiais pinigais, o atsakovė MB „Vakaro mozaika“ neprivalėjo domėtis, kaip ieškovė ar jai vadovaujantis atsiskaitymą gavęs M. C. panaudos gautas lėšas.
16. Teismas darė išvadą, kad atsakovė MB „Vakaro mozaika“, sudarydama ginčo sandorius, pasidomėjo ieškovės LUAB „Išskirtinio būsto statyba“ turtine padėtimi ir įsipareigojimais tiek, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų.
17. Teismas nusprendė, kad byloje neįrodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąlyga, nes atsakovė MB „Vakaro mozaika“ buvo sąžininga. Dėl to ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Ieškovė LUAB „Išskirtinio būsto statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pripažinti Sutartį bei susitarimą negaliojančiais nuo sudarymo momentu; teismo nuožiūra taikyti restituciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismas neteisingai vertino trečiojo asmens sąžiningumą: (1) „žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys; (2) trečioji šalis, elgdamasi apdairiai, prieš sudarydama sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu; (3) protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai; (4) iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt.
18.2. Teismas nevertino, ar ginčo sandoriai yra atlygintini. Ginčijami sandoriai atitinka neatlygintino sandorio požymius, todėl trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas nenustatinėjamas, neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
Atsiliepimas
19. Atsakovas M. C. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
19.1. Atsakovas M. C. siekė ir ieškojo kam parduoti ieškovės materialines ir procesines teises, teikė skelbimus, rašė elektroninius laiškus, nes įmonė neturėjo apyvartinių lėšų, todėl neturėjo lėšų tęsti bylinėjimąsi iškeltose 4 civilinėse bylose. Šių civilinių bylų baigtis, įvertinus, kad kilę ginčai buvo sudėtingi, nebuvo žinoma, todėl ginčo sandoriu bei buvo sukeltas, nei padidintas įmonės nemokumas. Nenustatyti ieškovės ir tuo metu įmonei vadovavusio atsakovo nesąžiningi tikslai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuo skelbimo apie procesinių reikalavimo teisių pardavimo iki ginčo sandorio sudarymo praėjo beveik 3 mėn., todėl daugiau tikėtina, jog daugiau potencialių pirkėjų pirkti reikalavimo teises neatsirado.
19.2. Atsakovė MB „Vakaro mozaika“, mokėdama ieškovei už materialines ir procesines teises 4– ose civilinėse bylose, nebuvo nesąžininga, nes civilinės bylos nebuvo išnagrinėtos, o galutiniai procesiniai sprendimai nebuvo priimti. Atsakovė domėjosi ieškovės turtine padėtimi tiek, kiek reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Ginčo sandoriai ieškovei parduodant materialines ir procesines teises civilinėse bylose atitiko įprastą verslo praktiką. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, nes atsakovė buvo sąžininga.
Šalies argumentai
19.3. Ieškovė apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo taikyti restituciją teismo nuožiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pirmosios instancijos teismo metu atsisakė nuo reikalavimo dalies dėl restitucijos taikymo, jai buvo išaiškintos atsisakymo nuo ieškinio dalies ir bylos dalies nutraukimo teisinės pasekmės.
Atsiliepimas
20. Atsakovė MB „Vakaro mozaika“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
Šalies argumentai
20.1. Apeliantė teikia paaiškinimus tik dėl trečiojo asmens sąžiningumo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo, tačiau neteikia motyvų dėl MB „Vakaro mozaika“ nesąžiningumo. Nors nagrinėjamu atveju įrodyti MB „Vakaro mozaika“ nesąžiningumo faktą buvo sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijusios ieškovės pareiga, tačiau ieškovė MB „Vakaro mozaika“ sąžiningumo prezumpcijos nenuneigė ir neginčija.
20.2. Ieškovė argumentų dėl sandorių (ne)atlygintinumo nebuvo pateikusi nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu, todėl dėl apeliantės argumentas, kad teismas nesiaiškino, ar ieškovės ginčijami sandoriai yra atlygintiniai ar ne, yra nepagrįstas ir atmestinas. Tai, kad ginčijami sandoriai buvo atlygintini įrodo pačių sandorių turinys. Be to, sandorių atlygintinumą patvirtina byloje surinkti įrodymai .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų
22. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 30 d. su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. e2-146-980/2022, prašydama iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisti skolą; Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisė 22 354,47 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas bei 2 806 Eur bylinėjimosi išlaidų; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-440-826/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą pakeitė ir iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisė 21 209,88 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas bei perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
23. Ieškovė 2020 m. spalio 23 d. su ieškiniu atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto vienašališko rangos sutarties nutraukimo ir skolos, nuostolių bei delspinigių priteisimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą civilinėje byloje Nr. e2-212-265/2022; Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės priteisė 10 189,09 Eur bylinėjimosi išlaidų; Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-663-407/2022 2022 m. spalio 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
24. Ieškovė 2021 m. gegužės 20 d. su ieškiniu atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą civilinėje byloje Nr. e2-99-703/2023; civilinė byla sustabdyta, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje nagrinėjamoje byloje.
25. Ieškovė 2020 m. spalio 5 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu UAB „Pajūrio grindys“ dėl 3 868,48 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų ir 1 587 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo; Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-129-838/2022 ieškinį tenkino, o Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-573-618/2022 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą; civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023 pateiktas kasacinis skundas, procesinio sprendimo paskelbimas numatytas 2023 m. balandžio 6 d.
26. Byloje nustatyta, kad ieškovė skelbimų portale www.skelbiu.lt viešai paskelbė skelbimą, jog perleidžia reikalavimo teises pradėtose civilinėse bylose; bendra bylose pateikta reikalavimų suma 165 676,72 Eur; pradinė pardavimo kaina 15 proc. nuo bendros sumos; nurodyta, kad bus parduodama interesantui, pasiūliusiam didžiausią kainą; nurodyta pasiūlymus teikti iki 2021 m. birželio 27 d. elektroniniu paštu ir telefonu. Be to, atsakovas M. C. 2021 m. birželio 13 d. elektroniniu laišku kreipėsi dėl reikalavimo teisių perleidimo į V. G., elektroninis paštas (duomenys neskelbtini)@ecoservice.lt.
27. 2021 m. rugsėjo 3 d. LUAB „Išskirtinio būsto statyba“, atstovaujama direktoriaus M. C., ir MB „Vakaro mozaika“, atstovaujama direktoriaus D. P., sudarė ginčo Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1, kuria šalys susitarė, jog ieškovė už 33 135,34 Eur sumą perleidžia atsakovei finansinius reikalavimus ir su jais susijusias teises 4–ose civilinės bylose, nurodytose šios nutarties 22–25 punktuose (1.1 punktas).
28. Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas po paskutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo sumokėti 20 proc. sumą nuo perleidžiamų reikalavimų sumos, t. y. 33 135,34 Eur (1.4 ir 1.5 punktai). Taip pat atsakovė įsipareigojo apmokėti 2 000 Eur teisinių paslaugų 2021 m. birželio 29 d. sąskaitą Nr. ADS 23. 2021 m. lapkričio 17 d. Papildomu susitarimu šalys pakeitė ginčo sutarties 1.4 ir 1.5 punktus, numatydamos, kad ieškovė įsipareigoja sumokėti 17 000 Eur už perleidžiamus reikalavimus per 5 dienas nuo Papildomo susitarimo pasirašymo dienos. 2021 m. lapkričio 22 d. LUAB „Išskirtinio būsto statyba“ kasos pajamų orderiu Serija KPO Nr. 001 atsakovė MB „Vakaro mozaika“, atstovaujama D. P., sumokėjo 17 000 Eur; lėšas gavo, kaip kasininkas, pasirašęs M. C.. Iš ieškovės 2021 m. kasos knygos matyti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. kasoje lėšų likučio nebuvo; po to, kai atsakovė sumokėjo 17 000 Eur, šios lėšos 2021 m. lapkričio 22 d.–2021 m. lapkričio 30 d. buvo paskirstytos kaip darbo užmokestis: 730,28 Eur – A. G., 427,17 Eur – S. R., 300 Eur – A. S., 108,01 Eur – K. P., 15 434,54 Eur – M. C..
29. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi pagal kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą ieškovei iškėlė bankroto bylą; nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 3 d.; teismas nustatė, kad ieškovė jau 2020 m. gruodžio 31 d. neturėjo lėšų mokėti darbo užmokestį, įsiskolinimas darbuotojams sudarė 31 546,16 Eur, mokesčių skola valstybei buvo 301 019 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nutarta ieškovę likviduoti dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d.
30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, atstovaujam nemokumo administratoriaus, kreipėsi į teismą ir prašė, remdamasi actio Pauliana institutu (CK 6.66 straipsnis), 2021 m. rugsėjo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1 bei 2021 m. lapkričio 17 d. Papildomą susitarimą prie sutarties pripažinti negaliojančiais bei taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės nemokumo administratorius atsisakė reikalavimo dėl restitucijos, šioje dalyje bylą nutraukė; o likusioje dalyje, nenustatęs atsakovės MB „Vakaro mozaika“ nesąžiningumo, ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad sandoriais nustatyta perleidžiamų procesinių teisių kaina neturi priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos požymių ir nėra pagrindo taikyti atsakovės nesąžiningumo prezumpciją. Taip pat nurodė, kad nors atsakovė yra verslininkė, tačiau ji nesiverčia skolų pirkimu, todėl Sutarties sudarymo sąlygomis nėra pagrindo teigti, jog procesinių teisių pirkėja buvo nesąžininga; be to, atsakovė MB „Vakaro mozaika“, sudarydama ginčo sandorius, pasidomėjo ieškovės turtine padėtimi ir įsipareigojimais tiek, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų. Ieškovė su tokiomis išvadomis nesutinka ir teigia, kad teismas neteisingai įvertino atsakovės MB „Vakaro mozaika“ nesąžiningumą; be to, teismas nevertino, ar ginčo sandoriai yra atlygintini, nes šie atitinka neatlygintino sandorio požymius, todėl trečiojo asmens (ne)sąžiningumas nenustatinėjamas, neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė vienos iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygos – atsakovės MB „Vakaro mozaika“ nesąžiningumo.
32. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė skunde, be kita ko, prašo taikyti restituciją teismo nuožiūra.
33. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2022 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovės nemokumo administratorius atsisakė reikalavimo dėl restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs ieškovės atstovui reikalavimo atsisakymo teisines pasekmes tiek teismo posėdyje, tiek ir skundžiame sprendime, tokį jo reikalavimo dalies atsisakymą priėmė ir skundžiamu sprendimu bylos dalį dėl restitucijos nutraukė.
34. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas, kuris yra būdingas privatinei teisei. Ieškinio ar jo reikalavimų dalies ieškovo atsisakymas yra dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. Šis principas leidžia šalims, neperžengiant įstatyme nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio variantą bylos nagrinėjimo procese. Vienas iš dispozityvumo principo turinio elementų yra šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi; ieškovas turi teisę atsiimti ieškinį ar jo atsisakyti, o atsakovas – pripažinti ieškinį (CPK 42, 139, 140 straipsniai).
35. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
36. Tiek rašytiniam, tiek ir žodiniam ieškinio ar jo reikalavimų dalies atsisakymui įstatyme yra nustatytas specialus reikalavimas – ieškovas turi nurodyti, kad jam žinomos tokio atsisakymo procesinės pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas automatiškai nepriima ieškinio atsisakymo, ieškinio ar jo dalies atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti bylą ar jos dalį. Teismas turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ar ieškovas žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2013; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2013, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017 27 punktas).
38. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes, kad 2022 m. spalio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės nemokumo administratorius pareiškė prašymą dėl ieškinio reikalavimo – restitucijos taikymo atsisakymo, o pirmosios instancijos teismas tiek teismo posėdžio metu, tiek ir skundžiamame sprendime ieškovės nemokumo administratoriui išaiškinęs ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo atsisakymo teisinius padarinius, tokį jo atsisakymą priėmė, taip pat tai, jog apeliantė visiškai jokių argumentų dėl restitucijos taikymo ir (ar) dėl bylos dalies nutraukimo skunde nereiškia, nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas šios sprendimo dalies nevertins ir dėl jos nepasisakys.
Dėl atsakovės MB „Vakaro mozaika“(ne)sąžiningumo
39. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Kadangi sandorio šalies nesąžiningumas – tai būtina actio Pauliana pagrindu pareikštų reikalavimų tenkinimo sąlyga, nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar atsakovė MB „Vakaro mozaika“, sudarydama sandorius su ieškove, buvo sąžininga.
40. Nagrinėjamu atveju ieškovė skunde išdėstė teisinę poziciją, kad atsakovės nesąžiningumas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes jos ginčijami sandoriai buvo neatlygintiniai, dėl to jie pripažinti negaliojančiais, nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, pažymėdama, jog tokius argumentus paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
41. Byloje nustatyta, kad ieškovė reikalavimo teises 4–ose civilinėse bylose atsakovei MB „Vakaro mozaika“ perleido už 33 135,34 Eur sumą (Sutarties 1.1 punktas). Atitinkamai atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas po paskutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo sumokėti ieškovei 20 proc. sumą nuo perleidžiamų reikalavimų sumos, t. y. 33 135,34 Eur (Sutarties 1.4 ir 1.5 punktai); taip pat atsakovė įsipareigojo apmokėti 2 000 Eur teisinių paslaugų 2021 m. birželio 29 d. sąskaitą Nr. ADS 23. 2021 m. lapkričio 17 d. Papildomu susitarimu šalys pakeitė ginčo sutarties 1.4 ir 1.5 punktus, numatydamos, kad ieškovė įsipareigoja sumokėti 17 000 Eur už perleidžiamus reikalavimus per 5 dienas nuo Papildomo susitarimo pasirašymo dienos. Byloje esantis 2021 m. lapkričio 22 d. LUAB „Išskirtinio būsto statyba“ kasos pajamų orderis Serija KPO Nr. 001 patvirtina, kad atsakovė MB „Vakaro mozaika“ sumokėjo ieškovei 17 000 Eur sumą; lėšas, kaip kasininkas, gavo tuometis ieškovės vadovas M. C.. Iš ieškovės 2021 m. kasos knygos matyti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. kasoje lėšų likučio nebuvo; po to, kai atsakovė ieškovei sumokėjo 17 000 Eur, šios lėšos 2021 m. lapkričio 22 d.–2021 m. lapkričio 30 d. buvo paskirstytos ieškovės darbuotojams kaip darbo užmokestis. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės paneigia apeliantės argumentus dėl ginčo sandorių neatlygintumo, dėl to nagrinėjamu atveju visgi turi būti įvertinta, ar atsakovė MB „Vakaro mozaika“, sudarydama sandorius su ieškove, buvo sąžininga.
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad komerciniuose santykiuose esminiais sąžiningumo principo elementais, t. y. pagrindiniais sąžiningo elgesio vertinimo kriterijais, turi būti laikomi protingumas bei pareiga veikti nuosekliai – laikytis to, kas pažadėta, nenukrypti nuo susiformavusios sutarties vykdymo praktikos ir tinkamai bei laiku informuoti kitą sutarties šalį apie visas reikšmingas aplinkybes. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams. Kaip jau minėta, ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022 22 punktas ir jame nurodyta praktika).
43. Pagal bendrąjį civilinės teisės principą sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. Tokio teisinio reguliavimo pavyzdys yra CK 6.67 straipsnis, kuriame įtvirtintos sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos. Priklausomai nuo to, kuri prezumpcijų taikytina, keičiasi įrodinėjimo proceso taisyklės.
44. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 64 punktas).
45. Analizuojamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme atsakovės MB „Vakaro mozaika“ nesąžiningumą įrodinėjo, remdamasi CK 6.67 straipsnio 4 dalimi, t. y. įrodinėjo priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją. Tačiau, kaip minėta, apeliaciniame skunde ieškovė, viena vertus, išdėstė savo teisinę poziciją, kad atsakovės nesąžiningumas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kita vertus, nurodė argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės nesąžiningumą, nes iš esmės nepasidomėjo ieškovės turtine padėtimi, jos kreditoriais ir pan. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus laiko nepagrįstais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nenustatytas atsakovės MB „Vakaro mozaika“ nesąžiningumas.
46. Visų pirma, byloje nustatyta, kad ieškovė materialines ir procesines teises 4–ose jos iškeltose civilinėse bylose siekė perleisti dar prieš ieškovei iškeliant bankroto bylą – nuo 2021 m. birželio mėn., paskelbdama viešą skelbimą viešame skelbimų portale bei elektroniniu laišku siūlydama perimti jos teises galimiems potencialiems pirkėjams, nes neturėjo apyvartinių lėšų tęsti bylinėjimosi teismuose. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nuo viešo paskelbimo apie reikalavimo teisių pardavimą iki sandorio sudarymo praėjo beveik trys mėnesiai, dėl to labiau tikėtina, kad daugiau potencialių pirkėjų pirkti reikalavimo teises už 24 851,51 Eur sumą neatsirado.
47. Antra, teisėjų kolegija, vertindama aplinkybes, buvusias būtent sandorių sudarymo metu, pažymi, kad ieškovė reikalavimo teises siekė perleisti civilinėse bylose, kurios tuo metu dar nebuvo išnagrinėtos, t. y. jų procesinė baigtis tuo metu dar nebuvo aiški, tai neabejotinai galėjo turėti / turėjo įtakos ir kainos nustatymui. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, protingam ir apdairiam verslininkui, įsigyjant tokį turtą, suprantama, kad jis, be išlaidų už įgyjamas reikalavimo teises, taip pat patirs išlaidų, susijusių su atstovavimu, išieškojimu ir pan. Juo labiau kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad iš keturių civilinių bylų, kuriose ieškovė perleido savo reikalavimo teises, dvi iki šiol dar nėra išnagrinėtos; vienos bylos procesinis rezultatas palankus atsakovei, o kitoje byloje, atmetus ieškinį, atsakovė patyrė nuostolių, nes teismas iš jos priteisė 10 189,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priešingai šaliai. Taigi įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad šiuo atveju neegzistuoja kainos disproporcija.
48. Trečia, nagrinėjamu atveju šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurie negali būti prilyginami, pavyzdžiui, finansinio sektoriaus teisiniams santykiams. Kas reiškia, kad atsakovė neturėjo įstatyminės pareigos pati surinkti išsamius duomenis apie pardavėjos mokumą, jos turimus kreditorius ir pan. Apie atsakovės MB „Vakaro mozaika“ nesąžiningumą būtų galima spręsti tik tuo atveju, jei byloje būtų įrodyta, kad atsakovė turėjo duomenų apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, jos neatsiskaitymą su kitais kreditoriais, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Taigi vien ta aplinkybė, kad atsakovė išsamiai nepasidomėjo ieškovės finansine situacija, negali būti sutapatinama su atsakovės nesąžiningumu. Pabrėžtina, kad sandorio šalies tikėtinas aplaidumas ar neatsargumas, civilinėje teisėje egzistuojančio bonus pater familias (gero šeimos tėvo) standarto nesilaikymas, negali būti sutapatinamas su sandorio šalies nesąžiningumu.
49. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, konstatuoja, kad byloje nenustatytas atsakovės MB „Vakaro mozaika“ nesąžiningumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovės ginčijami sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
50. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
52. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovės.
53. Atsakovas M. C. pateikė prašymą dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą faktūrą, kredito įstaigos mokėjimo nurodymą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovui kompensuotinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
54. Atsakovė MB „Vakaro mozaika“ nors ir prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, dėl to toks klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ (juridinio asmens kodas 302351346) administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovo M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.