Teisora
Registruotis

Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-07-07 · Civilinė byla Nr. e2A-573-618/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-07
Bylos Nr.
e2A-573-618/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Larisa Šimanskienė, Almantas Padvelskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Pajūrio grindys“
Ieškovas
mažosios bendrijos „Vakaro mozaika“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-573-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07040-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.6.1.3.6; 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pajūrio grindys“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Vakaro mozaika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Pajūrio grindys“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Išskirtinio būsto statyba“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (pradinė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Išskirtinio būsto statyba“ Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pakeista į ieškovę mažąją bendriją (toliau – MB) „Vakaro mozaika“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Pajūrio grindys“ 3 868,48 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ pirko iš UAB „Pajūrio grindys“ PVC grindų dangą, ją montavo Palangos Stasio Vainiūno meno mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas). Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla 2019 m. lapkričio 8 d. su raštu Nr. (1.7)V‑12-173 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl garantiniu laikotarpiu išaiškėjusių mokyklos Dailės skyriaus grindų dangos defektų. 2020 m. sausio 9 d. komisija, susidedanti iš statytojų ir rangovų atstovų, nustatė, kad grindų danga pakeitė spalvą skirtinguose segmentuose ir tapo skirtingų atspalvių, kampuose bei sujungimo vietose sutrūkinėjo, iš viso 174,43 kv. m. Komisija padarė išvadą, kad būtina pašalinti nustatytus defektus visa apimtimi, visas dangas būtina perkloti, siekiant išlaikyti kokybę ir spalvos vientisumą. UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 2020 m. liepos 10 d. pateikė pretenziją atsakovei, prašė pašalinti nustatytus trūkumus akte nurodytais terminais, tačiau atsakovė trūkumų nepašalino, trūkumus pašalino ieškovė ir tai kainavo 3 868,48 Eur. Ieškovė nurodė, kad ši suma, kaip patirtų nuostolių atlyginimas, pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas turėtų būti priteista iš atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarta pakeisti ieškovę UAB „Išskirtinio būsto statyba“ tinkama ieškove MB „Vakaro mozaika“, UAB „Išskirtinio būsto statyba“ laikant trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Išskirtinio būsto statyba“ perleido naujajai kreditorei MB „Vakaro mozaika“ reikalavimo teisę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei MB „Vakaro mozaika“ iš atsakovės UAB ,,Pajūrio grindys“ 3 868,48 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 587 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 26 d. UAB „Išskirtinio būsto statyba“ iš atsakovės pirko PVC homogeninę grindų dangą „Fortis FOG“ už 1 300 Eur. Šalys neginčijo fakto, kad grindų dangą UAB „Išskirtinio būsto statyba“ pirko iš atsakovės. Trečiasis asmuo UAB „Išskirtinio būsto statyba“ meno mokykloje vykdė remonto darbus, kurių vienas etapas – grindų dengimas specialia danga. UAB „Išskirtinio būsto statyba“ suklojo dangą, darbai buvo perduoti 2018 m. spalio 11 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu pagal rangos darbų pirkimo sutartį Nr. 2‑R. Nustatyta, kad darbus priėmė kvalifikuotas asmuo – statybos techninės priežiūros profesionalas. Teismas nenustatė pagrindo abejoti liudytojo A. M. parodymais, jog jis, priimdamas darbus, nėra suinteresuotas palaikyti kurią nors iš šalių ir, priimdamas darbus, būtų pastebėjęs faktą, jei grindų danga būtų buvusi sudėta netinkamai. Pažymėta, kad remonto darbus, tarp jų ir grindų dengimą specialia danga, UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atliko ne pirmą kartą. Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“, vykdydama savo, kaip rangovės, pareigas, savo sąskaita ištaisė 2020 m. sausio 9 d. Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos Dailės skyriaus paprastojo remonto darbų defektų nustatymo garantiniu laikotarpiu akte komisijos nustatytus defektus.

6. Teismas nustatė, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ iš atsakovės įsigijo specialią grindų dangą, danga buvo perkama rulonais, jos kokybe pagrindo abejoti pirkėja neturėjo, perkant dangą nebuvo matyti jokių trūkumų. Dangą suklojo objekte, tačiau po kiek laiko buvo nustatyta, kad eksploatuojant patalpas dalis specialios dangos pakeitė spalvą, sutrūkinėjo ir pan. Rangovė apie tai pranešė pardavėjai (atsakovei), tačiau šį faktą atsakovė neigė, o ieškovė šį faktą realiai patvirtinančių duomenų nepateikė. Teismas įvertino, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 2020 m. liepos 10 d. pretenzija Nr. 2 (Nr. S20-129) buvo realiai išsiųsta, taip pat įvertino tai, kad atsakovės atstovas nurodė, jog po telefono skambučio buvo nuvykęs į vietą ir užfiksavo aplinkybes telefonu. Atsakovės atstovas buvo nuvykęs į objektą, tačiau jokių veiksmų situacijai išspręsti neatliko.

7. Teismas pripažino, kad atsakovės pozicija, jog trūkumų atsirado dėl UAB „Išskirtinio būsto statyba“ nekokybiško darbo įrengiant grindis, nepagrįsta jokiais įrodymais. Nustatyta, kad dalis specialios grindų dangos, pirktos iš atsakovės, naudojant neprarado kokybės, buvo gera, o dalis dangos pakeitė spalvą, sutrūkinėjo kampai ir kt. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju negalima neginčijamai pripažinti, jog spalva pakito tikrai dėl netinkamo ir nekokybiško jos klojimo, ir pripažino, kad labiau tikėtina ieškovės versija, jog grindų danga pakeitė spalvą dėl netinkamos kokybės. Įvertinęs liudytojo A. U. ir liudytojo A. M. parodymus ir liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas labiau tikėtinais pripažino A. M. parodymus, kad jis, priimdamas darbus, kaip statybos techninis prižiūrėtojas nematė grindų klojimo darbų trūkumų. Teismas įvertino ir tai, kad šis liudytojas nėra nė vienos iš šalių darbuotojas ir nėra suinteresuotas teikti ieškovės versiją patvirtinančius parodymus.

8. Teismas pažymėjo, kad realizuodama prekes atsakovė netaikė jokių prekių kokybės patikros taisyklių, todėl negali būti garantuota dėl prekių kokybės, dėl to pripažino, jog tuo pasireiškė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimas. Teismas nustatė, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ siekė bendradarbiauti su atsakove, tačiau, jai nereagavus (nors ir buvo atvykusi į objektą ir matė rezultatus), UAB „Išskirtinio būsto statyba“ pati buvo priversta imtis grindų perklojimo darbų (trūkumų šalinimo). Darbų trūkumų šalinimas kainavo 3 868,48 Eur, juos, kaip patirtų nuostolių atlyginimą, teismas priteisė iš atsakovės. Teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti.

9. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą taikyti senaties terminą. Teismas nustatė, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo po to, kai gavo iš užsakovės Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos 2020 m. sausio 9 d. paprastojo remonto darbų defektų nustatymo garantiniu laikotarpiu aktą. Nustatęs, kad iš atsakovės prašoma priteisti nuostolius pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, teismas konstatavo, kad taikomas iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų terminas, kuris nebuvo ir nėra pasibaigęs.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Pajūrio grindys“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

10.1. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės reikalavimas turėjo būti atmestas, nes ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad prekės buvo nekokybiškos, ir neįvykdė kasacinio teismo įtvirtintos įrodinėjimo pareigos, jog pirkėjas turi pateikti įrodymus, kad daiktų kokybė neatitinka daiktams keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

10.2. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neatliko absoliučiai jokio ekspertinio tyrimo daiktų kokybei nustatyti, o dar prieš kreipdamasi į teismą sunaikino ginčo grindų dangą, taip užkirsdama kelią bet kokiam tyrimui, teismo ekspertizei ar bent galimai prekių apžiūrai. Atsakovės vertinimu, vadovaujantis contra spoliatorem (prieš pažeidėją) principu pirmosios instancijos teismas turėjo manyti, jog atlikus ginčo grindų dangos ekspertinį tyrimą (teismo ekspertizę) būtų buvusios nustatytos ieškovei nepalankiausios aplinkybės.

10.3. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantė neįrodė, jog ginčo prekės buvo kokybiškos, prieštarauja nusistovėjusiai kasacinio teismo praktikai šios kategorijos bylose, protingumo ir teisingumo principams bei elementariai logikai. Nurodo, kad apeliantė byloje buvo aktyvi ir surinko įrodymus, jog ieškovės nurodyti defektai atsirado būtent dėl jos nekokybiškai atliktų darbų, o ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, jog ginčo danga buvo nekokybiška. Ieškovei neįrodžius, kad jos nuostoliai kilo dėl netinkamos kokybės prekių, ieškinys turėjo būti atmestas.

10.4. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl ieškinio senaties termino šios kategorijos bylose. Atsakovė nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K‑3-203-469/2019, ir nurodo, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog kai ieškinio reikalavimai keliami iš pirkimo–pardavimo sutarties, taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, o ne 3 metų bendrasis senaties terminas reikalavimams dėl žalos. Atsakovė nurodo, kad ieškovės teisė į ieškinį atsirado 2019 m. gruodžio 17 d., kai atsakovė atsisakė vykdyti ieškovės reikalavimus dėl tariamos prekių neatitikties kokybės reikalavimams ir būtent nuo nurodytos dienos skaičiuotinas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl parduotų prekių trūkumų. Atsakovės teigimu, ieškovė daugiau nei vienerius metus praleido ieškinio senaties terminą, tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė MB „Vakaro mozaika“ prašo atsakovės UAB „Pajūrio grindys“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo atmesti ir priteisti iš apeliantės MB „Vakaro mozaika“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

11.1. Ieškovė pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Ieškovės teigimu, teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ tinkamai atliko savo, kaip rangovės, pareigas ir savo sąskaita ištaisė komisijos nustatytus defektus.

11.2. Ieškovės vertinimu, nepagrįsta atsakovės pozicija, kad ieškovė nekokybiškai suklojo ginčo grindis. Ieškovė nurodo, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai patvirtina, jog užsakovė (Palangos miesto savivaldybės administracija) 2018 m. spalio 11 d. priėmė Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos paprastojo remonto darbus ir jokių pretenzijų rangovei neturėjo. Taigi, jei realiai būtų egzistavusios atsakovės nurodytos aplinkybės dėl neva netinkamo grindų montavimo, techninis prižiūrėtojas nebūtų priėmęs darbų ir užsakovė nebūtų pasirašiusi priėmimo–perdavimo aktų.

11.3. Ieškovė pažymi, kad tik dėl netinkamos grindų kokybės ji turėjo iš naujo permontuoti grindų dangą ir patyrė nuostolių, kuriuos turi atlyginti netinkamos kokybės daiktą pardavusi atsakovė. Vertina, kad niekuo nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl tyčinio grindų dangos sunaikinimo tam, kad nebūtų atliktas ekspertinis tyrimas.

Šalies argumentai

11.4. Ieškovė nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo po to, kai iš naujo sumontavo iš atsakovės nekokybiškų medžiagų sumontuotas grindis ir dėl to patyrė nuostolių. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju yra taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų terminas, kuris nėra pasibaigęs, o apeliantės reiškiamas reikalavimas taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

13. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Pajūrio grindys“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti ieškovės ieškinį ir teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikitnas. Apeliaciniu skundu keliami klausimai dėl ieškinio senaties termino taikymo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims ir įrodymų vertinimo.

Dėl senaties termino

15. Apeliaciniame skunde atsakovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai atsisakė ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas 3 metų senaties terminas, ir teigia, jog taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

16. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Atskirų rūšių reikalavimams CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 5 d., pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovė prašė taikyti ieškovės kreipimosi į teismą metu galiojusios redakcijos CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte (iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) įtvirtintą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalies (iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) nuostatą, kuri numatė, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Tokia nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančios redakcijos CK 1.125 straipsnio 9 dalyje (2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-466 redakcija).

17. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo. Nors apeliantė teigia, kad ieškinio reikalavimai keliami iš pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau nustatyta, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra nukreiptas ne į nekokybišką grindų dangą, kaip parduotas prekes, o į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės grindų dangos, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimui taikytina ieškinio pareiškimo metu galiojusios redakcijos CK 1.125 straipsnio 8 dalis ir joje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

18. Apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl ieškinio senaties termino, iš esmės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 29 punkte nurodytu išaiškinimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 buvo priimta kasacinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis, kuria buvo konstatuota, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑203‑469/2019 29 punkto ketvirtajame ir penktajame sakiniuose buvo padaryti rašymo apsirikimai, jie buvo ištaisyti ir nurodyti sakiniai išdėstyti taip: „Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyti ieškinio senaties terminai taikytini tuo atveju, kai iš pirkimo–pardavimo sutarties subsidiariai reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės bendraisiais pagrindais (nutarties 27 punktas).“ Šį rašymo apsirikimą ištaisanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis laikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-203-469/2019 sudedamąja dalimi. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

19. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės teisė pareikšti ieškinį atsirado 2020 m. sausio 9 d., kai ieškovė gavo iš užsakovės Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos paprastojo remonto darbų defektų nustatymo garantiniu laikotarpiu aktą. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, apeliantės argumentai, kad ieškovės teisė į ieškinį atsirado 2019 m. gruodžio 17 d., kai atsakovė atsisakė vykdyti ieškovės reikalavimus dėl prekių neatitikties kokybės reikalavimams, atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės, kadangi nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nurodytas ieškinio senaties terminas nėra praleistas, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senaties terminą.

Dėl ginčo esmės

21. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, neteisėtai įrodinėjimo pareigą priskyrė atsakovei. Apeliantė nurodo, kad prekių kokybės trūkumus įrodyti turėjo ieškovė, tačiau ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, jog ginčo danga buvo nekokybiška, o ieškovės pozicija byloje grįsta tik subjektyviais pamąstymais ir nelogiškomis pačios ieškovės išvadomis. Apeliantė nurodo, kad atsakovė byloje buvo aktyvi ir surinko įrodymus, jog būtent dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų atsirado jos nurodyti defektai.

22. Byloje esančios 2018 m. liepos 26 d. PVM sąskaitos faktūros, serija PG, Nr. 323, duomenimis nustatyta, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ pirko iš UAB „Pajūrio grindys“ 200 kv. m PVC grindų dangos ir ją sumontavo Palangos Stasio Vainiūno meno mokykloje. Bylos duomenimis, Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla 2019 m. lapkričio 8 d. su raštu Nr. (1.7)V‑12‑173 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl garantiniu laikotarpiu išaiškėjusių mokyklos Dailės skyriaus grindų dangos defektų. Byloje taip pat nustatyta, kad 2020 m. sausio 9 d. buvo sudarytas Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Dailės skyriaus paprastojo remonto darbų defektų nustatymo garantiniu laikotarpiu aktas (toliau – Defektų nustatymo aktas), jį sudarė komisija, kurią sudarė statytojo atstovai ir rangovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atstovas. Defektų nustatymo akte nurodyta, kad, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 106.1 punktu, 2018 m. balandžio 10 d. rangos sutarties Nr. 2-R 6 punktu, nustatyti per garantinį laikotarpį išryškėję Palangos Stasio Vainiūno meno mokykloje atliktų paprastojo remonto darbų defektai – grindų danga, įrengta priklijuojant ir sulydant siūles bei užklijuojant ant sienos Dailės skyriaus visose patalpose, pakeitė spalvą skirtinguose segmentuose ir tapo skirtingų atspalvių, kampuose bei sujungimo vietose sutrūkinėjo, iš viso – 174,43 kv. m. Defektų nustatymo akte pateikta komisijos išvada – pašalinti nurodytus defektus visa apimtimi iki nurodytos datos (defektų pašalinimo data – nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d.); visas dangas būtina perkloti 100 proc., siekiant išlaikyti kokybę ir spalvos vientisumą. Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos 2020 m. rugsėjo 4 d. rašto Nr. (1.7.)V12-87, adresuoto UAB „Išskirtinio būsto statyba“, duomenimis nustatyta, kad defektai pašalinti, visa grindų danga pakeista, darbai atlikti laiku ir kokybiškai, mokykla šiuo metu pretenzijų neturi. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog šalinant defektus grindų dangos pakeitimas kainavo 3 868,48 Eur.

23. Bylos duomenimis, tarp UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl civilinės atsakomybės taikymo bendraisiais pagrindais ir nuostolių atlyginimo.

24. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Tad pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Taigi pardavėjo prievolės pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamos kokybės daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktą; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 28 punktą).

25. Pažymėtina, kad, be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų (specialiųjų) pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ir bendraisiais teisių gynimo būdais, t. y. reikalauti iš pardavėjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, taip pat kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Skolininko kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Procesinė pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti kaltės nebuvimą tenka atsakovei (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo, t. y. ieškovė (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju, kai pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl nuostolių dėl parduotų daiktų trūkumų atlyginimo, jeigu įrodo, kad parduodamas daiktą jis buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus įsitikindamas, kad daiktas neturi kokybės trūkumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 27 punktą).

26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ remonto darbams objekte atlikti naudojo iš atsakovės įsigytą grindų dangą. Byloje kartu su ieškiniu pateikto Defektų nustatymo akto duomenys patvirtina aplinkybę, kad buvo nustatyti įrengtos grindų dangos defektai – grindų danga pakeitė spalvą ir tapo skirtingų atspalvių, kampuose bei sujungimo vietose sutrūkinėjo. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad rangovė, ištaisydama nurodytus defektus, patyrė nuostolių dėl netinkamos grindų dangos kokybės. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad kilusi situacija susiklostė ne dėl parduotų grindų kokybės, o dėl itin nekokybiško ir aplaidaus rangovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ darbo įrengiant grindis.

27. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi (CPK 12 straipsnis) principas lemia įrodinėjimo naštos paskirstymą ir bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Įrodinėti civilinėje byloje turinčias reikšmės aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

28. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176, 185 straipsniai).

29. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2022 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑127-381/2022, 42 punktą, ir kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktą; 2020 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑206-684/2020, ir kt.).

30. Kasacinio teismo nuoseklioje praktikoje pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2021 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktą ir kt.).

31. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės nurodytus jos reikalavimų pagrindą sudarančius argumentus, tiek atsakovės atsikirtimų argumentus, tyrė abiejų šalių byloje pateiktus įrodymus ir įvertino jų visumą.

32. Apeliantė nurodo argumentus, kad ieškovė neatliko jokio ekspertinio tyrimo (nekvietė apeliantės dalyvauti tokiame tyrime) ir prieš kreipdamasi į teismą sunaikino ginčo grindų dangą, dėl to atsakovė prarado galimybę įrodyti, jog ginčo daiktai atitiko jiems keliamus kokybės reikalavimus. Apeliantė prašo iškovei taikyti contra spoliatorem prezumpciją.

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020 59 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 115 punktą).

34. Vertinant apeliantės argumentus, kad atsakovė neturėjo galimybes apsiginti, nes ieškovė ginčo grindų dangą sunaikino dar prieš kreipdamasi į teismą, įvertintos pačios apeliantės nurodytos aplinkybės, jog dėl grindų dangos trūkumų ieškovė su atsakove susisiekė telefonu ir 2019 m. gruodžio 17 d. apeliantės atstovas A. U. nuvyko į objektą. Atsakovė nurodo, kad 2019 m. gruodžio 17 d. apeliantės atstovas objekte nufotografavo įrengtą grindų dangą ir nustatė, jog grindys įrengtos itin nekokybiškai ir nesilaikant techninių reikalavimų. Apeliantė teigia, kad būtent nurodytą dieną (2019 m. gruodžio 17 d.) ji nesutiko, jog grindų danga neatitiko kokybės reikalavimų, atsakovės teigimu, pati prekė buvo kokybiška, o nekokybiškai buvo atliktas grindų įrengimas. Įvertintina ir tai, kad Defektų nustatymo aktas sudarytas 2020 m. sausio 9 d. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės informaciją būtent dėl pretenzijų dėl grindų dangos trūkumų, turėjo galimybę ir pakankamai laiko apžiūrėti ir įvertinti grindų dangą, užfiksuoti nustatytas aplinkybes, pasirūpinti tinkamų įrodymų surinkimu, tačiau šių veiksmų neatliko. Darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti contra spoliatorem prezumpcijos ieškovei, nes pati atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga rūpindamasi įrodymų surinkimu.

35. Pažymėtina, kad atsakovė savo atsikirtimus į ieškovės ieškinio reikalavimus byloje iš esmės grindė argumentais, jog grindų dangos defektai atsirado dėl kitos priežasties – netinkamo jos įrengimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog grindų dangos defektai atsirado dėl UAB „Išskirtinio būsto statyba“ nekokybiško darbo įrengiant grindis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visumą faktinių duomenų – įvertinta tai, kad remonto darbus, tarp jų ir grindų dengimą specialia danga, UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atliko ne pirmą kartą, taip pat tai, kad darbai buvo perduoti ir priimti užsakovės 2018 m. spalio 11 d. darbų priėmimo–perdavimo aktais, darbai buvo priimti kvalifikuoto specialisto – statybos techninio prižiūrėtojo A. M.. Be to, buvo įvertinti ne tik apklausto liudytojo A. M. parodymai, kad priimdamas darbus jis būtų pastebėjęs faktą, jei grindų danga būtų sudėta netinkamai, bet ir atsakovės kviesto liudytojo A. U. parodymai, įvertintas liudytojų parodymų patikimumas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad atsakovė neįrodė savo atsikritimų (CPK 176, 178 straipsnis).

36. Vertinant apeliantės teiginius, kad ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, jog prekės buvo nekokybiškos ir ieškovės nuostoliai kilo dėl netinkamos kokybės prekių, įvertintina tai, kad Defektų nustatymo akto duomenys patvirtina aplinkybę, jog buvo nustatyti objekte UAB „Išskirtinio būsto statyba“ įrengtos grindų dangos defektai. Defektų nustatymo akto duomenys byloje nenuginčyti. Defektų nustatymo akto duomenimis nustatyta, kad įrengta grindų danga ne tik sutrūkinėjo kampuose ir sujungimo vietose, bet ir pakeitė spalvą skirtinguose segmentuose ir tapo skirtingų atspalvių. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad grindų danga pakeitė spalvą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinių duomenų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nesant įrodytai aplinkybei, jog ginčo grindų dangos spalva pakito dėl netinkamo ir nekokybiško grindų dangos klojimo, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog grindų danga pakeitė spalvą dėl netinkamos kokybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų pakanka padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog grindų dangos defektai atsirado dėl netinkamos atsakovės parduotų prekių kokybės. Atsakovė priešingų aplinkybių, jog ginčo prekės buvo kokybiškos, neįrodė.

37. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Būtent šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime įvertina, kad, realizuodama prekes, atsakovė netaikė jokių prekių kokybės patikros taisyklių, todėl negali būti garantuota dėl prekių kokybės. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų ir nepateikė įrodymų, kad paneigtų ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių dėl įgytų prekių kokybės trūkumų visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo pareigos netinkamo paskirstymo atmestini kaip nepagrįsti.

38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245–6.249 straipsniai). Byloje nustatyta, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ visiškai pašalino Defektų nustatymo akte nustatytus defektus, tokie darbai kainavo 3 868,48 Eur. Taigi ieškovė dėl atsakovės parduotų netinkamos kokybės prekių (grindų dangos) ir vengimo ištaisyti prekių trūkumus patyrė nuostolių. Apeliantė neginčija ieškovės ieškinyje nurodytų nuostolių fakto ir dydžio. Atsakovė nepaneigė savo kaltės dėl atsiradusių nuostolių (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjau atveju atsakovė neįrodė, kad parduodama prekes ji buvo pakankamai rūpestinga ir apdairi įsitikindama, jog parduodama grindų danga neturi kokybės trūkumų. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančių įrodymų visumą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 dalies, 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

41. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

42. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 700 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė nurodyto dydžio išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Ieškovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Vakaro mozaika“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pajūrio grindys“ 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisLarisa Šimanskienė