- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-440-826/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08473-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- UAB „Išskirtinio būsto statyba“, "Aesta"
- Ieškovas
- MB "Vakaro mozaika"
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kristinos Domarkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-146-980/2022 pagal ieškovės (teisių perėmėjos) mažosios bendrijos „Vakaro Mozaika“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Išskirtinio būsto statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Aesta“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pradinė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Išskirtinio būsto statyba“ (toliau – ir pradinė ieškovė, rangovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Savivaldybė, užsakovė) 22 354,47 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Pradinė ieškovė su Savivaldybe 2019 m. gegužės 29 d. sudarė Rangos sutartį Nr. J9- 1735 (toliau – Rangos sutartis) dėl Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijos vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų remonto darbų pagal parengtą techninį projektą. Sutarties kaina – 1 130 989,88 Eur, įskaitant visus mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį.
1.2. Pradinė ieškovė tinkamai laikėsi Rangos sutarties reikalavimų ir tinkamai atliko sutartyje aptartus darbus tam tikrais etapais, užsakovei pateikė atliktų darbų aktus už 2020 m. rugsėjo mėnesį, pažymą apie atliktų darbų vertę, 2020 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija IBS Nr. 137 (27 795,30 Eur sumos), tačiau užsakovė neatsiskaitė už tam tikrais etapais atliktus darbus ir liko skolinga rangovei 22 354,47 Eur. Pažymėjo, jog anksčiau pareikštame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo skolos suma nurodyta buvo ne 22 354,47 Eur, o 27 795,30 Eur, nes atsakovė 5 440,83 Eur sumokėjo tiesiogiai subrangovei UAB „Aesta“.
2. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pradinė ieškovė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ir mažoji bendrija (toliau – MB) „Vakaro mozaika“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1, kurios pagrindu pradinė ieškovė perleido reikalavimo teises MB „Vakaro mozaika“ į atsakovės įsiskolinimą. Dėl šios priežasties Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pakeitė pradinę ieškovę jos teisių perėmėja MB „Vakaro mozaika“, o UAB „Išskirtinio būsto statyba“ nutarė laikyti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pradinės ieškovės ieškinį, juo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:
3.1. Subrangovei UAB „Aesta“ pagal pateikus techninės priežiūros specialisto pasirašytus ir statytojo vizuotus atliktų darbų aktus, taip pat pateiktas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus buvo sumokėta 6 595,02 Eur suma, o ne 5 440,83 Eur, kaip nurodė pradinė ieškovė.
3.2. Pradinė ieškovė, atlikdama rangos darbus Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijoje, darbus vykdė nesilaikydama darbų atlikimo eiliškumo. Baigiamieji apdailos-dažymo darbai buvo vykdomi nebaigus ardymo, inžinerinių tinklų pravedimo, grindų dangos atkūrimo darbų, rangovo pateiktose papildomų darbų sąmatose įkainiai neatitikdavo sutarties darbų įkainių. Darbų kiekiai ir darbų vykdymo technologija būdavo nesuderinta su užsakove ir techninės priežiūros vadovu. Nuo 2019 m. liepos 9 d. kiekvieną savaitę buvo organizuojami gamybiniai pasitarimai dėl Klaipėdos Žaliakalnio mokykloje vykdomų remonto darbų. Juose dalyvaudavo rangovas, užsakovas ir techninis prižiūrėtojas. Nuolatos pradinei ieškovei buvo reiškiamos pretenzijos dėl atliekamų darbų kokybės ir atitikties techniniam projektui. Tačiau rangovas trūkumų netaisė. 2019 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje gautas Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijos raštas Nr. (1.1.13)R2-74 Dėl remonto darbų atlikimo, kuriame gimnazijos direktorė išreiškė priekaištus dėl rangovo atliekamų darbų kokybės ir darbų vilkinimo. Techninis prižiūrėtojas A. M. ne kartą rangovą įspėjo ir padarė įrašą statybos žurnale, kad remonto darbai nevykdomi, kaip nurodyta projekto darbų atlikimo eiliškume. Taigi galbūt darbai, kurie nurodyti atliktų darbų akte už rugsėjo mėn., nebuvo priimti ir patvirtinti techninio priežiūros vadovo. Galbūt šie darbai nebuvo atlikti pagal reikalavimus arba neatlikti tokios apimties, kaip nurodyta. Nesant pateikto ir pasirašyto darbų priėmimo–perdavimo akto, vadovaujantis Rangos sutarties nuostatomis, atsakovei nekilo pareiga sumokėti už darbus, kurie nurodyti pateiktame atliktų darbų akte, 21 200,28 Eur sumą.
4. Trečiasis asmuo UAB „Aesta“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pradinės ieškovės ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 22 354,47 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 2 806 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB „Vakaro Mozaika“ naudai. Pagrindiniai teismo motyvai:
5.1. Teismas nustatė, kad Rangos sutarties galiojimo laikotarpiu rangos darbai buvo atliekami ir perduodami užsakovui etapais – kas mėnesį. Kaip liudytojas teisme apklaustas objekto techninę priežiūrą vykdęs A. M. patvirtino, jog tarp šalių, iš tiesų, buvo susiformavusi praktika, kad jis kiekvieno mėnesio pabaigoje, gavęs rangovo pateiktą atliktų darbų akto projektą, kartu su darbų vadovais objekte sutikrindavo juose nurodytus darbus, jų kiekius ir pasirašydavo atliktų darbų aktus už praėjusį mėnesį ir po to juos pateikdavo užsakovui, po to atitinkamai užsakovas sumokėdavo už atliktus darbus.
5.2. Rangos sutartis buvo nutraukta užsakovės iniciatyva nuo 2020 m. spalio 1 d. Pradinė ieškovė į bylą pateikė 2020 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 137, kurią išrašė atsakovei už atliktus etapinius darbus pagal pridedamų darbų atlikimo aktą Nr. 22. 27 795,30 Eur sumos. Byloje pateiktas UAB „Išskirtinio būsto statyba“ vadovo pasirašytas 2020 m. rugsėjo atliktų darbų aktas, kuriame išvardyti 2020 m. rugsėjo mėnesį UAB „Išskirtinio būsto statyba“ objekte atlikti darbai. Atsakovė pateikto atliktų darbų akto nėra pasirašiusi ir nėra priėmusi ir sumokėjusi už jame nurodytus statybos darbus.
5.3. Teismas konstatavo, jog, priešingai nei teismo posėdžio metu nurodė kaip liudytojas apklaustas techninę priežiūrą vykdęs A. M., 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu paštu A. M. buvo išsiųstas atliktų darbų aktas už 2020 m. rugsėjo mėnesį, po to jis, atsakydamas elektroniniu laišku, informavo rangovę, kad dėl susiklosčiusios situacijos darbai bus priimami spalio 1 d. 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu paštu A. M. pakartotinai buvo išsiųsti susipažinti koreguoti atliktų rugsėjo mėnesio darbų kiekiai. Vadinasi, liudytojo A. M., atsakovės atstovės J. P. argumentai, kad rangovė nebendradarbiavo su užsakove, nekvietė techninio prižiūrėtojo bei užsakovės atstovų priimti atliktų darbų ir neteikė jai atliktų darbų aktų, yra paneigti kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
5.4. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nei Savivaldybės atstovė, nei kaip liudytoja apklausta V. T., nei liudytojas A. M. negalėjo nurodyti, kokia yra užsakovės pozicija ir kurie rašytiniai duomenys patvirtina, kurie iš atliktų darbų akte nurodytų rangos darbų pradinės ieškovės buvo atlikti iki 2020 m. spalio 1 d., su kuriais iš jų užsakovė nesutinka, kurie jų buvo atlikti su defektais ir kokia apimtimi atsakovė ginčija į bylą pateiktą atliktų darbų aktą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus bei PVM sąskaitą faktūrą. Subrangovės UAB „Aesta“ atlikti darbai buvo užsakovės priimti 2020 m. spalio 1 d. ir už juos apmokėta tiesiogiai subrangovei. Taigi dalį 2020 m. rugsėjo mėnesį atliktų darbų objekte pagal trišalę sutartį vis dėlto užsakovė priėmė ir už juos sumokėjo. Savivaldybės atstovė J. P. pažymėjo, jog šią dieną nėra galimybės nustatyti, kokie darbai iš tiesų buvo atlikti pradinės ieškovės pagal faktą ir ar jie atitinka atliktų darbų akte nurodytus. Techninę priežiūrą vykdęs A. M. nėra pateikęs užsakovei jokio akto, kito rašytinio dokumento, kuris paneigtų į bylą pateiktame atliktų darbo akte nurodytų darbų kiekius ir apimtis, nors statybos rangos darbus tame pačiame objekte pagal naujai sudarytą sutartį užbaigė jau kitas rangovas, vadinasi, darbų rezultatu buvo pradėta faktiškai naudotis.
5.5. Teismas atmetė atsakovės atstovės argumentus, jog ginčo atveju atsakovė neturėjo pareigos priimti pradinės ieškovės atliktų darbų pagal pateiktą atliktų darbų aktą, motyvuodama savo atsisakymą tik aplinkybe, jog sutartis su rangove yra vienašališkai nutraukiama, o techninę priežiūrą vykdęs asmuo jų nepriėmė. Nei Rangos sutartyje, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose nenumatyta tokių išimčių iš bendros taisyklės, įtvirtintos ir teismų praktikoje, jog, pagal CK straipsnių nuostatas, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus.
5.6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė taikė pradinei ieškovei sutartinę atsakomybę du kartus – ir vienašališkai nutraukė Rangos sutartį, ir nesumokėjo už atliktus darbus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų paneigti 2020 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų akte nurodytų darbų atlikimo faktą ir jų kiekius bei apimtis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, netinkamai arba visai nevertino byloje pateiktų įrodymų, nevisapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovė atliko darbus, nurodytus 2020 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų akte, neatsižvelgė į tai, kad šio akto turinys prieštarauja / nesutampa su pradinės ieškovės pateiktais į bylą Statybos darbų žurnalo fragmentais, išsakytais liudytojų parodymais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, vaizdo medžiaga, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
6.2. Teismas neįvertino ir liko neįvertintos aplinkybės, dėl kokios priežasties buvo nepasirašytas darbų atlikimo aktas, kodėl buvo vengiama jį pasirašyti, kodėl darbai nebuvo pradinės ieškovės perduoti 2020 spalio l d. atvykusiai darbus priimti komisijai, taip pat kokia apimtimi atsakovė galėjo pasinaudoti atliktų statybos darbų rezultatu. Šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos CK 6.694 straipsnio nuostatoms taikyti ir aiškinti.
6.3. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešime Nr. (4.39)-R2-2477 Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo informuodama apie nuo 2020 m. spalio l d. nutraukiamą Rangos sutartį nurodė, kad nutraukus sutartį rangovė privalo perduoti iki sutarties nutraukimo datos atliktus darbus ir atlaisvinti Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijos patalpas, šalims pasirašius priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (4.39)-R2-2594 Dėl vienašalio sutarties nutraukimo, atsakydama į rangovės 2020 m. rugsėjo 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 24 d. raštus, pakartojo rangovei 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešime nurodytus reikalavimus dėl iki Rangos sutarties nutraukimo datos atliktų darbų perdavimo ir prašė tam iš anksto pasirengti, paruošti perduoti dokumentaciją ir parengti atitinkamus jos perdavimo aktus. Taigi užsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimu ir 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu informavo rangovę, kad ši galėtų pasirengti atliktų darbų perdavimui, parengti perdavimo aktus. Pagal Savivaldybės 2020 m. spalio l d. Rangovo statybos darbų ir vykdymo dokumentacijos perdavimo statytojui akto Nr. SIP4-60 duomenis, Objekto nebaigtos statybos įvertinimo komisija perėmė iš pradinės ieškovės statybvietę ir nebaigtus rangos darbus bei visą objekto projektinę ir statybos išpildomąją dokumentaciją, pažymint, kad nurodyti dokumentai nebuvo perduoti. Akte pažymėta, kad rangovės direktorius M. C. aktą pasirašyti atsisakė. Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad užsakovė, nutraukusi Rangos sutartį, įvykdė savo pareigą ir organizavo iki sutarties nutraukimo datos rangovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo procedūrą. Rangovė, žinodama apie užsakovės organizuojamą darbų priėmimą, 2020 m. spalio 1 d. 22 354,47 Eur su PVM vertės darbų užsakovei neperdavė. Iki Rangos sutarties nutraukimo (2020 m. spalio l d.) už visus priimtus ir perduotus darbus atsakovė yra atsiskaičiusi.
6.4. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl PVM sumos sumokėjimo ieškovei. Pagal ieškinį pradinė ieškovė reiškė reikalavimą į PVM dalį už darbus, kuriuos atliko subrangovė UAB „Aesta“. Teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu ir argumentais PVM sumos dalis nuo subrangovės atliktų darbų sumos turėtų būti priteistina ieškovei. Teismas neįvertino nei pačios Rangos sutarties, nei Trišalės atsiskaitymo sutarties nuostatų, taip pat neįvertino Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-707-512/2021 priimto sprendimo dalies dėl PVM priteisimo.
6.5. Teismas padarė klaidingą ir niekuo nepagrįstą išvadą, jog darbų rezultatu buvo pradėta faktiškai naudotis, dėl to atsakovei atsirado pareiga sumokėti už atliktus darbus. 2020 m. lapkričio 3 d. buvo sudaryta rangos sutartis su UAB „Klaipėdos apdaila“ dėl Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijos pastato inžinerinių sistemų ir vidaus patalpų remonto darbų. Iš esmės naujas rangovas baigė remonto mokyklos darbus ir mokykla galėjo pradėti ugdymo procesą.
6.6. Nors byloje nekilo ginčo dėl bylos rūšinio teismingumo, akivaizdu, jog toks ginčas turėjo būti sprendžiamas apygardos teisme. Tokią išvadą atsakovė daro todėl, kad šioje byloje vertinami šalių įsipareigojimai pagal viešojo pirkimo sutartį. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, turėjo savo iniciatyva bylą perduoti nagrinėti apygardos teismui.
Atsiliepimas
7. Ieškovė MB „Vakarų mozaika“ pateikė atsiliepimą į Savivaldybės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Atsakovės apeliacinio skundo teiginius, jog rangovė vengė perduoti atliktus darbus, jų neperdavė ir pan., paneigia byloje esantys duomenys – rangovės atstovų susirašinėjimo elektroniniu paštu su užsakovės atstovais medžiaga. 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu laišku rangovės atstovas užsakovės atstovui A. M., vykdančiam techninę priežiūrą, išsiuntė atliktų darbų aktą už 2020 m. rugsėjo mėnesį. Užsakovės atstovas A. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu laišku rangovės atstovą informavo, jog dėl susiklosčiusios situacijos darbai bus priimami spalio l d. Be to, 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu paštu A. M. pakartotinai buvo išsiųsti susipažinimui koreguoti atliktų rugsėjo mėnesio darbų kiekiai. Vadinasi, apeliacinio skundo teiginiai, kad rangovė neteikė užsakovei atliktų darbų aktų, nebendradarbiavo su užsakove, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka realios faktinės padėties.
7.2. Šiuo atveju statybos darbų užsakovė buvo atsakovė, todėl būtent jai, o ne rangovei kilo pareiga savo lėšomis organizuoti pradinės ieškovės atliktų darbų priėmimą. Be to, ir šalių sudarytos Rangos sutarties 4.1. punkte numatyta, kad užsakovas įsipareigoja: 4.1.1. organizuoti darbų priežiūrą, kontroliuoti darbų apimtis ir kokybę. Pastebėjus defektus, nedelsiant pranešti Vykdytojui; 4.1.2. priimti iš Vykdytojo atliktus darbus, per 5 darbo dienas pasirašyti pateiktą darbų atlikimo aktą. Už tinkamai ir laiku atliktus darbus pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą sumokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, savaime nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su pradine ieškove už jos atliktus statybos darbus. Būtent atsakovė turėjo būti suinteresuota tuo, jog darbų priėmimas–perdavimas būtų tinkamai įformintas, kadangi, priėmusi darbą jo nepatikrinusi ar nenurodžiusi priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, atsakovė netenka teisės remtis trūkumų faktu. Byloje nėra duomenų, kad darbų priėmimo metu (2020 m. rugsėjo mėnesį) atsakovė būtų reiškusi pradinei ieškovei atitinkamas pretenzijas dėl atliktų darbų, teikusi pastabas dėl tam tikrų jų trūkumų, juos užfiksavusi darbų perdavimo–priėmimo akte ar kitame dokumente.
7.3. Atsakovė nei nepasirašydama darbų priėmimo–perdavimo akto, nei vėliau nenurodė jo nepasirašymo priežasčių, kodėl nepasirašė atliktų darbų akto, konkrečiai bei aiškiai negalėjo paaiškinti ir teismo posėdžio metu. Ieškovė teismui pateikė duomenis, įrodančius apie atliktus darbus objekte 2020 m. rugsėjo mėnesį – atliktų darbų aktus už 2020 m. rugsėjo mėnesį, pažymą apie atliktų darbų vertę bei 2020 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija IBS Nr. 137. Atsakovė jokių duomenų, kurie galėtų paneigti 2020 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų akte nurodytų darbų atlikimo faktą ir jų kiekius ir apimtis, nepateikė.
7.4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pradinė ieškovė atliko ir perdavė darbų rezultatą Atsakovei, kurį Atsakovė priėmė ir faktiškai naudojosi, bei Atsakovei neįrodžius, kad Ieškovė darbų neatliko ar atliko juos su trūkumais, visiškai pagrįstai konstatavo, kad Atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su Ieškove (pradine ieškove) už šios atliktus statybos darbus pagal Sutartį.
7.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, turėjo savo iniciatyva bylą perduoti nagrinėti apygardos teismui. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė niekada tokio reikalavimo nereiškė, jis yra nepagrįstas, ginčus, kylančius iš statybos rangos teisinių santykių, pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas priteisė iš Savivaldybės įsiskolinimą už rangovės atliktus statybos rangos darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis), remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė tiek dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų, tiek dėl visų atsakovės pateiktų atsikirtimų, išsamiai išnagrinėjo visas bylai svarbias aplinkybes, iš esmės aptarė visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertino. Konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir dėl to galėjo būti neatskleista bylos esmė, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktą).
Dėl atliktų darbų rezultato perdavimo
14. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, konstatavo, kad pradinė ieškovė elektroniniu paštu buvo perdavusi techniniam prižiūrėtojui A. M. atliktų darbų aktus, tačiau byloje nėra duomenų, kad darbų priėmimo metu (2020 m. rugsėjo mėnesį) atsakovė būtų reiškusi pradinei ieškovei atitinkamas pretenzijas dėl atliktų darbų, teikusi pastabas dėl tam tikrų jų trūkumų, juos užfiksavusi darbų perdavimo–priėmimo akte ar kitame dokumente. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų paneigti 2020 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų akte nurodytų darbų atlikimo faktą ir jų kiekius bei apimtis. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, dėl kokios priežasties buvo nepasirašytas darbų atlikimo aktas, kodėl buvo vengiama jį pasirašyti, kodėl darbai nebuvo pradinės ieškovės perduoti 2020 spalio l d. atvykusiai darbus priimti komisijai, taip pat kokia apimtimi atsakovė galėjo pasinaudoti atliktų statybos darbų rezultatu. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.
15. Šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681–6.699 straipsniai). Atliktų darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuoja CK 6.694 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
16. Remiantis kasacinio teismo praktika, pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
17. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Iš rangą reglamentuojančio CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus normų matyti, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra reikšmingas sutarties šalims tiek kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tiek kaip reikšmingų sutarties vykdymo faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas: iš jame nurodytų faktinio pobūdžio duomenų matyti akto surašymo metu buvusi šalių pozicija dėl rangos sutartimi sutartų darbų atlikimo fakto, apimties, momento, darbų atitikties sutarties sąlygoms, akte fiksuojami konkretūs nustatyti darbų trūkumai; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).
18. Nagrinėjamu atveju Savivaldybė su pradine ieškove Rangos sutarties 5.1 punktu buvo sutarusios, kad mokėjimai už atliktus darbus rangovei atliekami per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, patvirtinančių atliktus darbus pateikimo. Byloje nėra ginčo, kad rangos darbai pagal Rangos sutartį pradinės ieškovės buvo atliekami ir perduodami Savivaldybei etapais – kas mėnesį, juos priimdavo techninis prižiūrėtojas A. M., juos pateikdavo Savivaldybei, kuri atitinkamai mokėdavo už atliktus darbus.
19. Kaip matyti iš byloje pateiktos elektroninio susirašinėjimo medžiagos ištraukos, pradinė ieškovė 2020 m. rugsėjo 24 d. išsiuntė atliktų darbų aktą techniniam prižiūrėtojui A. M., o 2020 m. rugsėjo 28 d. A. M. buvo išsiųsti pakoreguoti atliktų darbų kiekiai. Susirašinėjimo duomenys taip pat patvirtina, kad šie aktai buvo išsiųsti ir Savivaldybės atstovei V. T.. Vis dėlto nei techninis prižiūrėtojas, nei Savivaldybės atstovė pateiktuose atliktų darbų aktuose nefiksavo nustatytų darbų trūkumų, ieškovei dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų nereiškė. Byloje taip pat nėra įrodymų ir tokių atsakovė nepateikė, kad Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijos patalpose būtų taisyti kokie nors pradinės ieškovės 2020 m. rugsėjo mėnesį atliktų darbų trūkumai. Savivaldybei nepareiškus jokių pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų ir byloje nesant duomenų, galinčių patvirtinti, kad darbai pradinės ieškovės buvo atlikti nekokybiškai, Savivaldybei kilo pareiga atsiskaityti su rangove (jos teisių perėmėja).
20. Savivaldybė apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria jos organizuotam 2020 m. spalio 1 d. rangovės statybos darbų ir vykdymo dokumentacijos perdavimui, nurodydama, kad pagal Savivaldybės 2020 m. spalio l d. Rangovo statybos darbų ir vykdymo dokumentacijos perdavimo statytojui akto Nr. SIP4-60 duomenis Objekto nebaigtos statybos įvertinimo komisija perėmė iš pradinės ieškovės statybvietę ir nebaigtus rangos darbus ir visą objekto projektinę ir statybos išpildomąją dokumentaciją, pažymint, kad nurodyti dokumentai nebuvo perduoti. Akte taip pat pažymėta, kad rangovės direktorius M. C. aktą pasirašyti atsisakė. Savivaldybės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad užsakovė, nutraukusi Rangos sutartį, įvykdė savo pareigą ir organizavo iki sutarties nutraukimo datos rangovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo procedūrą. Rangovė, žinodama apie užsakovės organizuojamą darbų priėmimą, 2020 m. spalio 1 d. 22 354,47 Eur su PVM vertės darbų užsakovei neperdavė. Vis dėlto teisėjų kolegija su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka.
21. Kaip teigia pati atsakovė ir kaip matyti iš byloje pateiktos Savivaldybės 2020 m. spalio l d. Rangovo statybos darbų ir vykdymo dokumentacijos, perdavimo statytojui akto Nr. SIP4-60 kopijos, Objekto nebaigtos statybos įvertinimo komisija priėmė statybvietę ir tik nebaigtus rangos darbus, tačiau apie pradinės ieškovės atliktus, t. y. pabaigtus, rangos darbus šiame akte nėra kalbama. Jame nėra nurodyti pradinės ieškovės rugsėjo mėn. atliktų darbų trūkumai ar reiškiamos pretenzijos dėl jų. Tiek techninis prižiūrėtojas A. M., tiek Savivaldybės atstovė V. T. buvo minėtos komisijos nariai, abu turėjo pradinės ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus, tačiau jokių pradinės ieškovės atliktų darbų trūkumų nenurodė. Vadinasi, atsakovė nepagrįstai teigia, kad pradinė ieškovė nebuvo perdavusi Savivaldybei 22 354,47 Eur su PVM vertės darbų, o Savivaldybei nekilo pareiga už juos atsiskaityti.
22. Nors Savivaldybė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad ji 2020 m. lapkričio 3 d. sudarė naują rangos sutartį su UAB „Klaipėdos apdaila“, kuri baigė remonto mokyklos darbus ir mokykla galėjo pradėti ugdymo procesą. Tačiau byloje nėra ir atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad naujoji rangovė turėjo taisyti kokius nors pradinės ieškovės atliktų darbų trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji rangovė užbaigė rangos darbus, kurie nebuvo baigti dėl Savivaldybės nutrauktos Rangos sutarties su pradine ieškove.
23. Savivaldybė taip pat nurodė, kad pagal ieškinį pradinė ieškovė reiškė reikalavimą į PVM dalį už darbus, kuriuos atliko subrangovė UAB „Aesta“. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu ir argumentais PVM sumos dalis nuo subrangovės atliktų darbų sumos turėtų būti priteistina ieškovei. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu atsakovės argumentu.
24. Remiantis pradinės ieškovės 2020 m. spalio 1 d. PVM sąskaita faktūra, serija IBS Nr. 137, pradinė ieškovė atliko darbų už 27 795,30 Eur sumą, kurią ir prašė priteisti iš Savivaldybės anksčiau pareikštu pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Tačiau vėliau pareiškusi ieškinį pradinė ieškovė savo reikalavimą sumažino iki 22 354,47 Eur sumos, nurodydama, kad atsakovė 5 440,83 Eur sumokėjo tiesiogiai subrangovei UAB „Aesta“. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal byloje pateiktą UAB „Aesta“ atliktų darbų aktą už 2020 m. rugsėjo mėnesį ši suma sudaro ne 5 440,83 Eur, bet 6 595,02 Eur (su PVM). Pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, kurią taip pat pasirašė ir UAB „Aesta“, už UAB „Aesta“ 2020 m. rugsėjo mėnesį Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijos (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų remonto darbus buvo sumokėta 6 595,02 Eur. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo sumokėta tik 5 450,43 Eur. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovei priteistiną sumą iki 21 209,88 Eur (22 354,47 Eur – 1 144,59 Eur).
Dėl bylos teismingumo
25. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės nuomone, kad šis ginčas turėjo būti nagrinėjamas ne apylinkės, bet apygardos, kaip pirmosios instancijos, teisme. Tačiau ši aplinkybė negali būti pripažįstama absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes šioje teisės normoje įtvirtintas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas egzistuoja tik tada, kai nustatoma, jog buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Be to, teismingumo klausimo nė viena iš šalių nekėlė pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimas šiuo pagrindu būtų tik formalus, todėl pagrindo panaikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą iki 21 209,88 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
27. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šio teismo šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
28. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškinį tenkinus iš dalies patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
29. Ieškovė MB „Vakaro Mozaika“ kartu su pradine ieškove UAB „Išskirtinio būsto statyba“ šioje byloje patyrė 2 806 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 303 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 503 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 95 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 2 665,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 806 Eur x 0,95).
30. Atsakovė prašymo priteisti jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000,00 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (prašyme detalizuotą advokato darbo ataskaitą, bankinio pavedimo išrašą ir sąskaitą už teisines paslaugas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas 5 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (1 000,00 Eur x 0,95).
32. Atsakovė šioje byloje už apeliacinį skundą sumokėjo 503,00 Eur, todėl iš dalies (5 proc.) patenkinus jos apeliacinį skundą, jai iš ieškovės priteistina 25,15 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės mažosios bendrijos „Vakaro Mozaika“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 21 209,88 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį du šimtus devynis eurus 88 ct) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 21 209,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 665,70 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei mažajai bendrijai „Vakaro Mozaika“.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Vakaro Mozaika“ iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 950,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš ieškovės mažosios bendrijos „Vakaro Mozaika“ 25,15 Eur (dvidešimt penkis eurus 15 centų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.