Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Robrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1156-479/2017, kuria buvo patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Robrona“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi UAB „Robrona“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Selverija Šemetienė, nutartis įsiteisėjo 2017 m birželio 2 d.Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti atsakovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, UAB „Išskirtinio būsto statyba“ reikalavimą išskirti į atskirą bylą. Administratorė nurodė, kad atsakovė nėra skolinga šiai kreditorei, nes atsakovė atliko įskaitymą pagal paskolos sutartis.Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi klausimas dėl UAB „Išskirtinio būsto statyba“ reikalavimo pagrįstumo buvo paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 33 218,87 Eur reikalavimą UAB „Robrona“ bankroto byloje.Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog tarp atsakovės UAB „Robrona“ ir UAB „Išskirtinio būsto statyba“ buvo sudaryta 2016 m. birželio 6 d. paskolos sutartis, kuri 2016 m. gruodžio 31 d. buvo pratęsta iki 2017 m. sausio 31 d., o UAB „Išskirtinio būsto statyba“ buvo suteikusi atsakovei paskolą, kuri nebuvo grąžinta.Teismas pažymėjo, kad 2017 m. liepos 19 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas elektroninis laiškas, kuriuo M. C. patvirtino, jog pagal paskolos sutartį atsakovės įsipareigojimai sumažinti atliktais šalių tarpusavio įskaitymais. Įvertinęs elektroninio laiško turinį, teismas konstatavo, kad šis elektroninis laiškas nepatvirtina nei įskaitomų skolų dydžio, nei įskaitymų datos, įskaitymą atlikusių asmenų. Todėl iš elektroninio laiško negalima spręsti apie atsakovės prievolės kreditorei pasibaigimą. Teismas, nenustatęs aplinkybių, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimų pagal 2016 m. birželio 6 d. paskolos sutartį įvykdymą, patvirtino kreditorės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ reikalavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė BUAB „Robrona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nepripažino elektroninio laiško tinkama prievolės pasibaigimo įrodinėjimo priemone, tačiau neįvertino elektroninio laiško duomenų patikimumo. Elektroninis laiškas, išsiųstas iš oficialaus UAB „Išskirtinio būsto statyba“ elektroninio pašto adreso, patvirtina, jog pareiškiant kreditorinį reikalavimą buvo slepiama jį pagrindžianti paskolos sutartis, todėl kreditorė galimai pateikė nesąžiningą reikalavimą. Elektroniniame laiške taip pat užsimenama apie automobilius. Atsakovės 2017 m sausio 31 d. ilgalaikio turto sąraše yra nurodyti atsakovei priklausę automobiliai. Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad kreditorei UAB „Išskirtinio būsto statyba“ yra pateikti ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuriuose reikalaujama grąžinti nepagrįstai perleistus automobilius, tačiau į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė ir atmetė atsakovės prašymą įpareigoti kreditorę pateikti teismui informaciją apie kreditorės valdomus automobilius. Teismas ne tik patvirtino UAB „Išskirtinio būsto statyba“ reikalavime nurodytą 32 565,00 Eur sumą, bet ją nemotyvuotai padidino iki 33 218,87 Eur.Teismas nesprendė dėl UAB „Išskirtinio būsto statyba“ vadovės A. R., kuri 2017 m. gegužės 29 d. pateikė ginčijamą reikalavimą, dalyvavimo byloje ir jos materialiųjų teisių ir pareigų.Kreditorė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atsiliepimu prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškino bylos aplinkybes, pateiktą prašymą išsprendė pagal įstatymo reikalavimus, procesinis sprendimas pagrįstas įrodytais faktais, galiojančiomis normomis ir jų aiškinimu, padarytos motyvuotos išvados dėl UAB „Išskirtinio būsto statyba“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.Atsakovė nepagrįstai ginčija skundžiamą nutartį, remdamasi 2017 m. liepos 19 d. elektroninio laiško turiniu. Tarp atsakovės UAB „Robrona“ ir UAB „Išskirtinio būsto statyba“ buvo sudaryta 2016 m. birželio 6 d. paskolos sutartis, kuri 2016 m. gruodžio 31 d. buvo pratęsta iki 2017 m. sausio 31 d. Šios sutarties atsakovė neginčijo, ji yra teisėta ir galiojanti. Pagal paskolos sutartį kreditorė paskolino atsakovei pinigines lėšas, kurių UAB „Robrona“ negrąžino. Todėl teismas pagrįstai patvirtino UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 33 218,87 Eur kreditorinį reikalavimą UAB „Robrona“ bankroto byloje.Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2017 m. liepos 19 d. elektroninis laiškas nepatvirtina nei įskaitomų skolų dydžio, nei įskaitymų datos, įskaitymą atlikusių asmenų, o nenustačius atsakovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymo, nėra pagrindo atsisakyti tvirtinti UAB „Išskirtinio būsto statyba“ kreditorinį reikalavimą.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą teismui draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju teismo procesinis sprendimas neturi jokios įtakos kreditorės vadovės A. R. teisėms ir pareigoms, ji neturi ir neturėjo jokio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės reikalavimas bankrutuojančios skolininkės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

Dėl bylos esmės

Pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditorės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 33 218,87 Eur reikalavimą atsakovės UAB „Robrona“ bankroto byloje, konstatavęs, jog tarp šalių buvo sudaryta 2016 m. birželio 6 d. paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Išskirtinio būsto statyba“ suteikė atsakovei paskolą, o atsakovė šios paskolos negrąžino. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimų pagal 2016 m. birželio 6 d. paskolos sutartį įvykdymą.Apeliantė savo nesutikimą su skundžiama nutartimi visų pirma grindžia, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino 2017 m. liepos 19 d. elektroninio laiško tinkama įrodinėjimo priemone ir neįvertino elektroninio laiško duomenų patikimumo. Apeliantės vertinimu, būtent šis elektroninis laiškas pagrindžia galimai atliktus atsakovės įsiskolinimo kreditorei įskaitymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).Kaip matyti iš byloje esančio 2017 m. liepos 19 d. elektroninio laiško turinio, M. C. susirašinėjo su kitu asmeniu, aptariant, kokius duomenis reiktų pateikti BUAB „Robrona“ bankroto administratorei bei galimybę sutikrinti, kokia įsiskolinimo dalis buvo užskaityta. Tačiau nei šio laiško turinys, nei jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina nei įskaitomų skolų dydžio, nei įskaitymų datos, įskaitymą atlikusių asmenų. Kitų argumentų apie kreditorės reikalavimo nepagrįstumą apeliantė neteikia, neginčija paskolos sutarties sudarymo, paskolos iš kreditorės gavimo ir prievolės grąžinti paskolą neįvykdymo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino elektroninio laiško įrodomąją reikšmę bei visų byloje esančių įrodymų visetą ir pagrįstai konstatavo, jog iš šio elektroninio laiško turinio negalima spręsti apie apeliantės prievolės grąžinti skolą kreditorei pasibaigimą. Atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės argumentų apie atsakovei priklausiusius automobilius, atmetė prašymą įpareigoti kreditorę pateikti teismui informaciją apie jos valdomus automobilius. Šioje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovės turtinių reikalavimų kreditorei, todėl teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo išreikalauti iš kreditorės duomenis apie jos valdomas transporto priemones. Byloje esantys duomenys liudija, kad kreditorė pareiškė įrodymais pagrįstą 33 218,87 Eur reikalavimą, kurį teismas patvirtino, nesant ginčo ir dėl jo dydžio pagrįstumo. Apeliantės teiginys, kad teismas patvirtino didesnę, nei prašė kreditorė, reikalavimo sumą, yra visiškai nepagrįsti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl UAB „Išskirtinio būsto statyba“ vadovės A. R., kuri 2017 m. gegužės 29 d. pateikė ginčijamą kreditorinį reikalavimą, dalyvavimo byloje ir jos materialių teisių ir pareigų. Teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Atitinkamai, tuo atveju, jeigu teismas šį draudimą pažeidžia ir sprendime nusprendžia dėl nedalyvavusio byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų, tai pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką, šis absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas gali būti konstatuojamas tik tuomet, kai teismo sprendime yra pasisakyta (išspręstas) nedalyvavusio byloje asmens ne bet kokių, o materialių teisių ir/ar pareigų klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012).Šioje byloje sprendžiamas UAB „Išskirtinio būsto statyba“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas. Skundžiamoje nutartyje niekaip nėra sprendžiamas UAB „Išskirtinio būsto statyba“ vadovės A. R. materialiųjų teisių ar pareigų (jų atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos) klausimas. Apeliantė taip pat konkrečiai nenurodo, kokius materialiuosius teisinius padarinius kreditorės vadovei sukels šios bylos išnagrinėjimas, kaip nagrinėjamoje byloje priimta teismo nutartimi gali būti (yra) paveikta jos teisinė padėtis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, kad kreditorės vadovė turi suinteresuotumą byla ir turėjo būti įtraukta joje dalyvauti (CPK 47 straipsnis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos bylos teisiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas ir pagrįstai patvirtino UAB „Išskirtinio būsto statyba“ kreditorinį reikalavimą skolininkės UAB „Robrona“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.