Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui D. K., ir pagal atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei J. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

29. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. K. ir D. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

30. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti neturtinę žalą bei padalyti santuokoje įgytą turtą. Atsakovas priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, priteisti neturtinę žalą bei padalyti santuokoje įgytą turtą.

Dėl santuokos nutraukimo

31. Pagal CK 3.641 straipsnį teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus bei šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

32. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

33. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys faktiškai nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio. Nustatyta ir tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prašo nutraukti jų santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, priteisti neturtinę žalą.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės teigia, kad santuoka iširo dėl nuolatinio atsakovo netinkamo elgesio su ieškove ir vaikais, kadangi jis ne tik turėjo didelių bėdų su alkoholiu, bet ir turėjo santykių su kita moterimi, šiuo metu gyvena su kita moterimi. Be to, niekada neprisidėjo prie vaikų auklėjimo, nedalyvavo jų kasdieniniame gyvenime, dėl ko vyresnioji šalių dukra apskritai nebenori su juo bendrauti.

36. Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

37. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

38. Taip pat pastebėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

39. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovas kaltę įrodinėjo iš esmės savo ir atstovų paaiškinimais, susirašinėjimais, nuotraukomis.

40. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė paaiškino, jog nuo pat santuokos sudarymo pradžios atsakovas nuolat turėjo bėdų su alkoholio vartojimu, dėl ko keitė darbus, būdavo agresyvus, ji buvo sužinojusi apie jo neištikimybę, sutuoktinis buvo išėjęs iš namų. Tačiau matyti, jog nepaisant to, šalys ne kartą taikėsi, po ko, susilaukė antro vaiko, įsigijo bendrą namą, kas rodo, jog ieškovė ne kartą atleido atsakovui. Ieškovė patvirtino, jog atsiėmė pareiškimą iš policijos dėl smurto, nes nenorėjo, kad atsakovui kiltų bėdų darbe, todėl rašytinių įrodymų patvirtinančių atsakovo smurtą byloje nėra. Atsakovo atstovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nepaneigė ieškovės nurodomų aplinkybių, jog atsakovas turėjo ir turi bėdų su alkoholio vartojimu, juolab, kad dar 2024 m. sausio pradžioje atsakovo atžvilgiu buvo išduotas orderis nesiartinti prie ieškovės gyvenamosios vietos. Tačiau atsakovo atstovas paaiškinimais ir nuotraukomis įrodinėjo, jog ieškovė taip pat bendravo žinutėmis su kitu vyru, ir ieškovė tokio bendravimo nepaneigė, tik paaiškino, jog toks bendravimas ir liko tik susirašinėjimu. Be to, iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų matyti, jog šalims sunku susitarti dėl atsakovo bendravimo su vaikais, dėl to vyksta nuolatiniai ginčai tarp ieškovės ir atsakovo. Atsakovas laiko, jos ieškovė nesudaro sąlygų jam matytis su vaikais, dėl ko byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apibendrinant matyti, jog šalių santuoką nuo pat jos sudarymo pradžios lydėjo konfliktai, nesutarimai ir ginčai, tačiau šalys anksčiau rasdavo būdų susitaikyti ir gyventi toliau, susilaukti dviejų vaikų, įsigyti ir įsirengti naujus namus, tačiau santuokos išsaugoti vis tiek nepavyko. Teismas pažymi, jog visgi šalys santuokoje pragyveno 15 metų.

41. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nustatyta, jog abi šalys pripažino, jog gyvenimas kartu tapo nebeįmanomu, šalių požiūriai į santuoką, šeimą ir vaikus iš esmės skiriasi, byloje nėra duomenų, kad šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima ir vėl gyventų kartu, todėl šalių santuoka faktiškai iširo nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.

42. Taigi, teismo nuomone, abu sutuoktiniai yra pažeidę lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

43. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51–3.54 straipsniai).

44. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo šalims palikti iki santuokos buvusias pavardes, t. y. jai paliekant pavardę „K.“, atsakovui – „K.“, o atsakovas dėl to neprieštaravo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

45. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

46. Byloje konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių prašymai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo

47. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalims gyvenant santuokoje, jiems gimė du vaikai: A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini).

48. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo teismo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. K.. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog ginčo dėl šios aplinkybės nėra, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių vaikai yra mokyklinio amžiaus, neturintys specialių, poreikių, susijusių su sveikata, kuriems reikėtų papildomų išlaidų kas mėnesį.

50. Tokiu būdu matyti, jog iš esmės nepilnamečių vaikų poreikius sudaro kasdieniai būtinieji poreikiai, .t.y maistas, rūbai, vaistai, būreliai, ryšio paslaugos, pramogos, atostogos ir kt.

52. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2023 m. kovo 17 d. teismas šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo šios nutarties priėmimo dienos iki bus priimtas teismo sprendimas.

55. Teismas pažymi, jog atsakovas siūlo mišrų išlaikymo būdą vaikams su piniginėmis kompensacijomis, kurios iš esmės yra tik teorinės, kadangi priklauso nuo sąlygos, jeigu šalys praduos jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog atsakovas sutinka dalį jam priklausančios turto kainos, kuri liktų pardavus bendrą nekilnojamąjį turtą, po ko, grąžinus kreditą, sumokėti vaikams. Teismas pažymi, jog atsakovo siūlomas išlaikymo priteisimo variantas neatitinka tikrųjų ir kasdienių vaikų poreikių, kurie turi būti tenkinami kiekvieną dieną ir negali priklausyti nuo aplinkybių, kurios gali artimiausiu metu ir neįvykti. Atsakovas neįrodinėjo, jog šiai dienai turi realų nekilnojamojo turto pirkėją, o kad šio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), reali pardavimo kaina atitinka turto vertinime nurodytą kainą bei, kad būtent už tokią ir ne mažesnę kainą turtas gali būti realizuotas jau artimiausiu metu, todėl teismas priteisia išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, kurias atsakovas turės mokėti kas mėnesį, siekiant nepilnamečių vaikų poreikius užtikrinti kiekvieną dieną nuo sprendimo priėmimo dienos.

56. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, sveikas žmogus, kuris turi paklausią suvirintojo specialybę ir galimybę dirbti užsienyje, t.y. gauti didesnes pajamas nei Lietuvoje. Be to, ieškovė, duodama paaiškinimus teisme pažymėjo, jog jiems gyvenant santuokoje, atsakovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį siekė apie 3000 Eur.

57. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

58. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 924 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 733 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

59. Taip pat pažymėtina, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

60. Akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos nurodytiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

61. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 Eur (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

62. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei imant domėn orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų bei iš šios sumos atėmus kas mėnesį mokamą valstybės išmoką vaikams, pripažintina, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga ne mažiau nei po 600 Eur kas mėnesį, be to, tokia suma vaikų poreikiams patenkinti atitinka protingumo ir realumo kriterijus. Apibendrinant išdėstytą, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, šalių nepilnamečiams vaikams priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

63. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

64. Priteisus iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tenkintinas iš dalies ir ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris susidarė už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. šalims pradėjus gyventi skyriumi. Tokiu būdu, iš atsakovo ieškovei priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 600 Eur už kiekvieną vaiką, kuris turi būti pervedamas į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą banke.

65. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog šalių santykiai yra konfliktiški, šalims sunku susitarti ir apskirtai ramiai bendrauti, todėl geranoriškai derinti bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nepavyksta.

66. Ieškovė J. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas niekada nerodė didelio noro bendrauti su vaikais, dalyvauti jų kasdieniame gyvenime, tarp jų nėra ryšio, todėl vyresnioji šalių dukra apskritai nenori matyti tėvo ir su juo bendrauti, ypatingai po jo konflikto per Naujų metų šventes, kuomet buvo kviečiama policija ir atsakovui išduotas orderis. Tuo tarpu, jaunesnis šalių sūnus dėl savo amžiaus, dar nesupranta, kas vyksta, todėl jam patinka tik kartais pramogauti su tėvu.

67. Iš bylos duomenų matyti, jog taikiai ir geranoriškai tartis šalims dėl atsakovo bendravimo su vaikais nepavyksta, todėl šiuo atveju yra pagrindas tenkinti atsakovo reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

68. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas.

69. Teismas pažymi, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

70. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neprašė nustatyti ir nepateikė savo siūlomos bendravimo tvarkos, todėl tvirtintina tvarka, kurią siūlo atsakovas.

71. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl turto padalijimo

72. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

73. Bylos duomenimis nustatyta, kad, gyvendami santuokoje, ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise įgijo: pastatą – vienbutį sublokuotą gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 118/889 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį ryšių (telekomunikacijų) tinklų – ryšių kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį nuotekų šalinimo tinklų – lietas nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

74. Nustatyta ir tai, jog šio nekilnojamojo turto įgijimui šalys pasinaudojo kreditoriaus AB „Swedbank“ suteikta paskola, kurios negrąžintas likutis sudaro apie 110 000 Eur. Kreditorius, pateikdamas atsiliepimą, pažymėjo, jog nutraukiant santuoką prieštarauja šios prievolės modifikavimui, todėl ir nutraukus santuoką, ieškovė ir atsakovas turi likti solidarūs skolininkai, be to, kreditorius pažymėjo, jog prieštarauja, jog santuokos nutraukimo byloje šiam nekilnojamajam turtui būtų nustatomas uzufruktas ar taikomi kiti papildomi apribojimai.

75. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog buvo atliktas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertinimas ir nustatyta, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 212 000 Eur. Ginčo tarp šalių dėl turto vertės nekilo.

76. Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovo 2 377,50 Eur dydžio kompensaciją už santuokoje įgytą automobilį Mazda CX7, kuris buvo padovanotas atsakovo motinai. Ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės ir automobilio vertės nekilo, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai.

77. Nagrinėjamu atveju, iš esmės didžiausias ginčas šioje byloje kilo dėl turto padalijimo šalims būdo. Ieškovė pareiškė teismui alternatyvius reikalavimus ir vienas iš jų buvo priteisti ieškovei visą nekilnojamąjį turtą ir leisti jai išmokėti atsakovui 49 000 Eur piniginę kompensaciją per dvejus metus nuo santuokos nutraukimo dienos.

78. Tuo tarpu, atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovė neturi galimybių jam išmokėti kompensaciją, be to, tokiu atveju, atsakovas liktų solidarus skolininkas ir nebeturėtų galimybės gauti kitos paskolos, o piniginės išmokos tektų laukti dvejus metus neturint galimybės gyventi oriai ir įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas taip pat kaip vieną iš būdų prašė teismo priteisti jam šalių visą nekilnojamąjį turtą su galimybe išmokėti ieškovei kompensaciją, po turto pardavimo ir dalį likusios sumos išmokėti vaikams kaip išlaikymą turtu.

79. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog mėnesinė paskolos įmoka kreditoriui AB „Swedbank“ kas mėnesį sudaro apie 845 Eur.

81. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015 ir kitos).

82. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir grindžiama bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita. Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.

83. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

84. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas turto padalijimo ir jo būdo parinkimo klausimą, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pajamos šiai dienai yra panašios ir nesiekia 1 000 Eur per mėnesį. Nei ieškovė, nei atsakovas neturi santaupų, kito nekilnojamojo turto, o jų darbinės pajamos nėra stabilios ar nuolatinės. Ieškovės atveju – pajamos priklauso nuo klienčių skaičiaus ir dirbamų valandų, o atsakovo atveju – nuo sudarytų sutarčių termino ir sąlygų. Tokiu būdu matyti, jog šiai dienai nei ieškovė, nei atsakovas neturi pakankamai finansinių išteklių išmokėti vienas kitam kompensaciją pinigais. Ieškovė nurodė, jog galimai ji galėtų išmokėti kompensaciją atsakovui per dvejus metus su tėvelių pagalba, tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad ieškovei tokia pagalba būtų realiai suteikta. Kaip ir nėra duomenų, kad ieškovės pajamos stabiliai augtų ar būtų planuojamos didesnės.

85. Tuo tarpu, atsakovo galimybė išmokėti ieškovei kompensaciją už jam tenkantį turtą yra susieta su sąlyga – šio nekilnojamojo turto pardavimu. Tokiu atveju, ieškovei mokėtinos kompensacijos klausimas tampa priklausomas nuo sąlygos įvykdymo.

86. Teismas pažymi, jog abiem šalims gaunant panašaus 1000 Eur neviršijantį mėnesinį darbo užmokestį, kai įmoka kreditoriui AB „Swedbank“ sudaro apie 845 Eur kas mėnesį, o nutraukus santuoką abu sutuoktiniai lieka solidariais skolininkais, todėl matyti, jog abiejų sutuoktinių galimybės po santuokos nutraukimo su likusia solidaria prievole pradiniam kreditoriui, gauti dar papildomą finansavimą ir įsigyti kitą būstą ar išmokėti kompensaciją yra labai ribotos ir minimalios.

87. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju, tenkinti ieškovės ar atsakovo reikalavimus ir priteisti vienam iš sutuoktinių visą nekilnojamąjį turtą, o likusiam išmokėti kompensaciją pinigais, nėra objektyvių pagrindų ir įrodymų, akivaizdu, jog nei vienas iš sutuoktinių tam neturi pakankamai pajamų. Byloje esantys įrodymai tik patvirtina priešingai, jog abu sutuoktiniai galėtų tarpusavyje atsiskaityti tik pardavus šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą ir gražinus paskolą kreditoriui AB „Swedbank“.

88. Tokiu atveju, nei vienam iš sutuoktinių neįrodžius, o ir neturint finansinių galimybių išmokėti kitai šaliai piniginę kompensaciją, santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiais inžineriniais tinklais ir žemės sklypo dalimi dalintinas lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, pasiūlant šalims po teismo sprendimo įsiteisėjimo, iš esmės svarstyti šio turto pardavimo ir kredito grąžinimo klausimą.

89. Padalinus santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą šalims po ½ dalį, atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir sudėtingi, yra būtina nustatyti šalims priklausančio turto naudojimosi tvarką.

90. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pasiūlyta naudojimosi turtu tvarka yra protinga ir reali, tačiau ieškovės pasiūlyta naudojimosi namu tvarka yra detalesnė ir labiau atitinkanti nepilnamečių vaikų interesus, todėl tvirtintina.

91. Nustatytina, kad šalių sūnus naudojasi kambariu pažymėtu indeksu 1-8, o dukra - kambariu, pažymėtu indeksu 1-10. Nustatyti, kad ieškovė J. K. naudojasi kambariais, pažymėtais plane indeksais 1-8 (plotas 13,63 kv.m.) ir 1-10 (plotas 14,43 kv.m.), atsakovas D. K. naudojasi kambariais, pažymėtais plane indeksais 1-3 (plotas 11,20 kv.m.), 1-11 (plotas 15,44 kv.m.). Pirmame aukšte esantis kambarys (svetainė) su virtuve (1-4), tambūras (1-1), koridorius (1-2), san. mazgas (1-5), katilinė (1-6), antrame aukšte esantis koridorius (1-7) bei vonios kambarys (1-9) priskirtini naudotis ieškovei ir atsakovui bendrai. Žemės sklypo 236/1778 dalis, plane pažymėta indeksais 5/134, 9/11, 10/11 ir A/670, esanti (duomenys neskelbtini), priskirtina ieškovei ir atsakovui naudotis bendrai.

92. Tenkinus reikalavimą ir padalijus santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui ir patvirtinus naudojimosi turtu tvarką, reikalavimas dėl kilnojamojo turto padalijimo nebesprendžiamas, kadangi šalys turi vienodą teisę gyventi name ir naudotis jam esančiais kilnojamaisiais daiktais.

Dėl prievolės kreditoriui ir išmokų priteisimo

93. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. lapkričio 20 d. su „Swedbank“ AB sudarė Kredito sutartį Nr. 17­080582-FA, pagal kurią buvo suteiktas 141 250 Eur kreditas: 1. būstui su priklausiniais ir žemės sklypui pirkti 106 250 Eur (perkamas gyvenamasis namas su priklausinių dalimi ir žemės sklypo dalis, adresas (duomenys neskelbtini)); 2. būsto statybos darbų užbaigimui ir būsto aplinkai sutvarkyti 35 000 Eur (statybos darbai užbaigiami ir aplinka tvarkoma gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini)).

94. Ginčo dėl to, kad ši šalių prievolė pagal kredito sutartį yra solidari sutuoktinių prievolė ir santuokos nutraukimas nėra pagrindas šios prievolės modifikuoti, nekilo, todėl nutraukus santuoką abu sutuoktiniai lieka solidarūs skolininkai prieš kreditorių AB „Swedbank“.

95. Bylos duomenimis nustatyta, kad skirtingais laikotarpiais tiek atsakovas, tiek ieškovė mokėjo kredito įmokas.

96. Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-30/2011).

97. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.

98. Atsakovas nurodo, jog nuo to laiko iki 2023 metų birželio vienas vykdė solidarią prievolę mokėdamas banko paskolos įmokas, palūkanas ir draudimo įmokas. Iš viso nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki šių metų birželio atsakovas šių įmokų sumokėjo 6824,22 Eur. Kadangi prievolė bankui solidari, ją lygiomis dalimis privalo vykdyti abu bendraskoliai, ką pripažįsta ir pati ieškovė.

99. Tokiu būdu, atsakovo reikalavimas tenkintinas ir iš ieškovės atsakovui priteistina 3 412,11 Eur sumokėtų kredito įmokų.

100. Nustatyta ir tai, kad ieškovė pagal solidarią prievolę su atsakovu kreditoriui AB „Swedbank“ yra sumokėjusi dalį paskolos, t.y. 8651 Eur (2823 Eur (2023-08-08 įmoka) + 816 Eur (2023-09-11 įmoka) + 816 Eur (2023­10-11 įmoka) +816 Eur (2023-11-10) + 845 Eur (įmoka 2023 m. gruodžio mėn.) + 845 Eur (įmoka 2024 m. sausio mėn.) + 845 Eur (įmoka už 2024 m. vasario mėn.) + 845 Eur (2024- 03-04 įmoka).

101. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina 1/2 dalis nuo 8 651 Eur sumokėtos sumos kreditoriui, t. y. 4 325,50 Eur.

102. Atlikus vienarūšių prievolių įskaitymą, iš atsakovo D. K. priteistina 913,39 Eur sumokėtų kredito įmokų ieškovės J. K. naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

103. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

104. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies – 81 procentas, t.y. reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės 50 procentų, reikalavimas dėl išlaikymo ir įsiskolinimo iš dalies (94 proc. patenkintų reikalavimų), reikalavimas dėl turto padalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo 100 procentų.

105. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies – 50 procentų, t.y. reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės 50 procentų, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo 100 proc., dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo – 50 proc. dėl turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo 0 proc.

106. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek ir priešieškinys, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo kriterijais, yra pagrindas spręsti, kad byloje bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas skirstyti taip, kad ieškovei iš atsakovo priteisiama 81 proc. jos turėtų atstovavimo, žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 50 proc. jo turėtų atstovavimo išlaidų (įvertinus tai, kad priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies).

107. Ieškovė J. K. pateikė įrodymus, kad sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 2050 Eur teisinės pagalbos išlaidų, t.y. viso 2450. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina 1984,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

108. Atsakovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 1000 žyminio mokesčio, 226 Eur už vertinimą ir vertimą bei patyrė 2000 Eur teisinės pagalbos išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. viso 3226 Eur. Tokiu būdu atsakovui D. K. iš ieškovės priteistina 1613 Eur.

109. Iš atsakovo yra pagrindas priteisti 144 Eur žyminį mokestį už tenkintą iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisti 144 Eur.

110. Pažymėtina ir tai, kad bylinėjimosi išlaidų įskaitymo teismas neatlieka.

111. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nėra, 2023 m. kovo 17 d. laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti J. K. ir D. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę – K., atsakovui K.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. K., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. po 300 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, ir nepilnamečiam sūnui A. K. po 300 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į ieškovės J. K. asmeninę banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki vaikų pilnametystės.

Paskirti ieškovę J. K. nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. K. nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. iki ieškinio pateikimo dienos, už dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą, skaičiuojant po 300 Eur kas mėnesį, kuris ieškinio pateikimo dienai sudaro 1 200 Eur.

Nustatyti tokią vaikų tėvo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Atsakovas D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaikus šeštadienį 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos sekmadienį 18.00 val. atgal į jų gyvenamąją vietą.

2. Atsakovas D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. nepertraukiamai dvi savaites vasaros atostogų metu, su teise laikinai išvykti į užsienį, apie bendravimo pradžią pranešdamas ieškovei J. K. prieš mėnesį laiko. Įpareigoti ieškovę šiam bendravimo laikotarpiui perduoti atsakovui vaikų asmens tapatybės dokumentus.

3. Atsakovas D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. lyginiais metais per Šv. Velykas pagal provoslavišką tradiciją pasiimdamas vaikus šeštadienį 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos pirmadienį 18.00 val. atgal į jų gyvenamąją vietą.

4. Atsakovas D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. nelyginiais metais per Šv. Kalėdas pagal provoslavišką tradiciją pasiimdamas vaikus pirmąją Šv. Kalėdų dieną 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos antrąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. atgal į jų gyvenamąją vietą.

5. Atsakovas D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. lyginiais metais per Naujuosius metus pasiimdamas vaikus lyginių metų gruodžio 31 d. 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos sekančią dieną 18.00 val. atgal į jų gyvenamąją vietą.

6. Atsakovas D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. savo gimtadienio dieną (vasario 23) pasiimdamas vaikus 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigų po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00 val. atgal į jų gyvenamąją vietą.

7. Atsakovas D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. per vaikų gimtadienius, lyginiais metais per dukters gimtadienio dieną (balandžio 5), o nelyginiais metais per sūnaus gimimo dieną (liepos 1) pasiimdamas vaikus 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigų po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00 val. atgal į jų gyvenamąją vietą.

Padalyti santuokoje įgytą turtą, t.y. nutraukus santuoką, priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ dalį šio nekilnojamojo turto:

Pastato – vienbučio sublokuoto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 118/889 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/8 ryšių (telekomunikacijų) tinklų – ryšių kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 nuotekų šalinimo tinklų – lietas nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo 236/1778 dalies, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:

Šalių sūnus naudojasi kambariu pažymėtu indeksu 1-8, o dukra - kambariu, pažymėtu indeksu 1-10. Nustatyti, kad ieškovė J. K. naudojasi kambariais, pažymėtais plane indeksais 1-8 (plotas 13,63 kv.m.) ir 1-10 (plotas 14,43 kv.m.), atsakovas D. K. naudojasi kambariais, pažymėtais plane indeksais 1-3 (plotas 11,20 kv.m.), 1-11 (plotas 15,44 kv.m.). Pirmame aukšte esantis kambarys (svetainė) su virtuve (1-4), tambūras (1-1), koridorius (1-2), san. mazgas (1-5), katilinė (1-6), antrame aukšte esantis koridorius (1-7) bei vonios kambarys (1-9) priskirtini naudotis ieškovei ir atsakovui bendrai. Žemės sklypo 236/1778 dalis, plane pažymėta indeksais 5/134, 9/11, 10/11 ir A/670, esanti (duomenys neskelbtini), priskirtina ieškovei ir atsakovui naudotis bendrai.

Priteisti ieškovei J. K. 2 377,50 Eur kompensaciją iš atsakovo D. K. už automobilį Mazda CX-7.

Priteisti ieškovei J. K. 913,39 Eur sumokėtų kredito įmokų iš atsakovo D. K..

Priteisti iš atsakovo D. K. 144 Eur žyminio mokesčio valstybei už ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Priteisti ieškovei J. K. iš atsakovo D. K. 1984,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui D. K. iš ieškovės 1613 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

2023 m. kovo 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

2024 m. sausio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.