- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-737-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07297-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Kristina Domarkienė, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- J. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui D. K., ir pagal atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei J. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinto, prašydama: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „K.“, o atsakovui– „K.“; 5) nepilnamečių vaikų A. K. ir A. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 6) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. K. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį 320 Eur dydžio sumą, skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki A. K. sulauks pilnametystės, indeksuojant teikiamą išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus, skirtus dukters išlaikymui, pervedant į J. K. vardu atidarytą sąskaitą, esančią akcinėje bendrovėje „SEB“ banke, bei paskiriant ieškovę dukros A. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį 320 Eur dydžio sumą, skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki A. K. pilnametystės, indeksuojant teikiamą išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus, skirtus sūnaus išlaikymui, pervedant į J. K. vardu atidarytą sąskaitą, esančią akcinėje bendrovėje „SEB“ banke, bei paskiriant ieškovę sūnaus A. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) priteisti iš atsakovo dukros A. K. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. už 2 mėnesius po 320 Eur/mėn., tai yra 640 Eur įsiskolinimą, pervedant šią sumą į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą, esančią akcinėje bendrovėje „SEB“ banke, bei paskiriant ieškovę dukros A. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 8) priteisti iš atsakovo sūnaus A. K. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. už 2 mėnesius po 320 Eur/mėn., tai yra 640 Eur įsiskolinimą, pervedant šią sumą į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą, esančią akcinėje bendrovėje „SEB“ banke, bei paskiriant ieškovę sūnaus A. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 9) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: ½ Pastato – vienbučio sublokuoto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ 118/889 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ 1/8 ryšių (telekomunikacijų) tinklų – ryšių kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ 1/8 vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ 1/8 nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ 1/8 nuotekų šalinimo tinklų – lietas nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: ½ Pastato – vienbučio sublokuoto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ 118/889 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ 1/8 ryšių (telekomunikacijų) tinklų – ryšių kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ 1/8 vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ 1/8 nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ 1/8 nuotekų šalinimo tinklų – lietas nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11. nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo 236/1778 dalies, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovei priskirti atskirai naudotis kambariais, pažymėtais plane indeksais 1-8 (plotas 13,63 kv. m.) ir 1-10 (plotas 14,43 kv. m.), atsakovui priskirti atskirai naudotis kambariais, pažymėtais plane indeksais 1-3 (plotas 11,20 kv. m.), 1-11 (plotas 15,44 kv. m.). Pirmame aukšte esantį kambarį (svetainę) su virtuve (1-4), tambūrą (1-1), koridorių (1-2), san. mazgą (1-5), katilinę (1-6), antrame aukšte esantį koridorių (1-7) bei vonios kambarį (1-9) priskirti naudotis ieškovei ir atsakovui bendrai. Žemės sklypo 236/1778 dalis, plane pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), priskirti ieškovei ir atsakovui naudotis bendrai; 10) Teismui netenkinus šio patikslinto ieškinio 10 ir 11 punktų reikalavimų, ieškovė prašo tenkinti alternatyvų reikalavimą – priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: pastatą – vienbutį sublokuotą gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 118/889 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį ryšių (telekomunikacijų) tinklų – ryšių kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį nuotekų šalinimo tinklų – lietas nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13. priteisti atsakovui iš ieškovės J. K. 49 000 Eur piniginę kompensaciją. Šios kompensacijos išmokėjimo terminą nustatyti per 2 (dvejus) metus nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos; 11) Teismui tenkinus ieškovės reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir nekilnojamąjį turtą priteisus ieškovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovė prašo jai priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: virtuvinį stalą su kėdėmis – 400 Eur vertės, televizorių, esantį pirmame aukšte - 500 Eur vertės, skalbimo mašiną su džiovykla – 800 Eur vertės, antrame aukšte esančią lovą 200×200 cm su čiužiniu – 500 Eur vertės, komoda pirmame aukšte – 300 Eur vertės, komoda pirmame aukšte – 300 Eur, užuolaidos 600 Eur, garderobinę su spinta – 1500 Eur vertės. Viso už 4 900 Eur. Atsakovui priteisti: 2 sofas esančias pirmame aukšte ir fotelį – 500 Eur vertės, komodą antrame aukšte – 300 Eur vertės, dulkių siurblį robotą – 450 Eur vertės, lauko baldus – 600 Eur vertės, didelę garso kolonėlę „Panasonic“ – 500 Eur vertės, kepsninę – 400 Eur vertės, kurią atsakovas savavališkai pasiėmė ir išsivežė į namus, kuriuose jis dabar gyvena. Viso už 2 750 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkančių daiktų vertė yra didesnė, ieškovė prašo atsakovui iš ieškovės priteisti 1 075 Eur piniginę kompensaciją; 12) Teismui tenkinus atsakovo reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir nekilnojamąjį turtą priteisus atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovė prašo tenkinti alternatyvų reikalavimą dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo ir ieškovei priteisti: televizorių, esantį pirmame aukšte - 500 Eur vertės, skalbimo mašiną su džiovykla – 800 Eur vertės, antrame aukšte esančią lovą 200×200 cm su čiužiniu – 500 Eur vertės, dulkių siurblį robotą – 450 Eur vertės, didelę garso kolonėlę „Panasonic“ – 500 Eur vertės. Iš viso už 2 750 Eur. Atsakovui priteisti: kepsninę – 400 Eur vertės, užuolaidas – 600 Eur vertės, 2 sofas esančias pirmame aukšte ir fotelį – 500 Eur vertės, komodą (antrame aukšte) – 300 Eur vertės, lauko baldus – 600 Eur vertės, virtuvinį stalą su kėdėmis – 400 Eur vertės, komoda pirmame aukšte – 300 Eur vertės, komoda pirmame aukšte – 300 Eur vertės, spinta – 1500 Eur vertės. Iš viso už 4 900 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenkančių daiktų vertė yra didesnė, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti jai 1 075 Eur piniginę kompensaciją; 16. Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2017-11-20 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su AB „Swedbank“, po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; 13) Priteisti iš atsakovo 4 325,50 Eur įvykdytos solidariosios prievolės dalį ieškovės naudai; Priteisti iš atsakovo ieškovei 2 377,50 eurų kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, padovanojant J. K. automobilį Mazda CX -7; Jeigu teismas patenkintų atsakovo priešieškinio 9 punkto reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą priteistų atsakovui asmenės nuosavybės teise, ieškovė prašo teismo nustatyti ieškovei ir jos nepilnamečiams vaikams A. K. ir A. K. uzufruktą į atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą – vienbutį sublokuotą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 118/889 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį ryšių (telekomunikacijų) tinklų – ryšių kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki pilno sandorio, tai yra šio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, įvykdymo; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas su šia byla susijusias bylinėjimosi išlaidas. Patikslinto ieškinio pagrindas:
2. Ieškovė nurodo, kad sudarydama santuoką su atsakovu, tikėjosi sukurti darnią šeimą, tačiau gyvenant kartu atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Būdamas neblaivus, atsakovas buvo agresyvus ieškovės atžvilgiu ir tai vykdavo nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Nuo priklausomybės alkoholiui atsakovas bandė gydytis, tai darė tris kartus, tačiau situacija nepasikeitė. Ieškovei 2017 m. tapo žinoma, kad atsakovas yra jai neištikimas su kita moterimi L. Č.. Atsakovas išsikraustė iš namų, paliko ieškovę su nepilnamečiai vaikais ir šešis mėnesius laiką leido su L. Č., abu lankydamiesi pas bendrus šeimos draugus, švęsdami draugų šventes. Per tą laikotarpį, atsakovas neteikė jokio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams bei neprisidėjo prie šeimos materialinės gerovės. Po šešių mėnesių atsakovas sugrįžo pas ieškovę, ieškovė patikėjo atsakovo pažadais, tačiau pažadai ilgai nesitęsė, atsakovas ir toliau piktnaudžiavo alkoholiu, namuose nuolat tvyrojo įtampa, nes atsakovas nuolat, ypač išgėręs, būdavo agresyvus. Atsakovas 2019 metais būdamas neblaivus, prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą, kumščiais suduodamas ieškovei į veidą bei kitas kūno vietas. Visa tai matė šalių nepilnametis sūnus, kuriam toks tėvo elgesys sukėlė šoką. Ieškovei 2022 m. gegužės mėnesį vėl tapo žinoma, kad atsakovas jai yra neištikimas su ta pačia moterimi, su kuria buvo neištikimas 2017 metais. Visa tai sąlygojo šalių santuokos iširimą. Nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. atsakovas išsikraustė iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kotedžo, ieškovė patyrė išgyvenimus, todėl jei turi būti priteista 3000 Eur neturtinė žala, mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su motina. Teigia, kad atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, vaikų poreikius, atsakovas gali teikti po 320 Eur išlaikymą vaikams, o ir taip pat, atsakovui neteikiant tinkamo išlaikymo, susidarė po 640 Eur įsiskolinimas. Pažymi, kad visas šeimos turtas turėtų būti padalintas natūra, po ½ dalį, nustatant naudojimosi tvarką. Teigia, kad jei teismas netenkins ieškovės siūlomo turto padalijimo būdo, prašo nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 49 000 Eur kompensaciją. Pažymi, kad nekilnojamajame turte yra vaikų gyvenamoji vieta, jiems yra sudarytos sąlygos pagal jų poreikius, kiekvienas vaikas turi atskirą kambarį. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. lapkričio 20 d. sudarė kredito sutartį su akcine bendrove „Swedbank“ 141 250 Eur sumai, būstui įsigyti. Teigia, kad šalys turėtų likti solidariai atsakingos kreditoriui, o ir be to, mano, kad ieškovė turi regreso teisę reikalauti iš atsakovo 1/2 dalį nuo 8 651 Eur sumokėtos sumos kreditoriui, tai yra 4 325,50 Eur, nepriklausomai nuo to, kad nėra pilnai sumokėtas visas kreditas ir palūkanos. Nurodo, kad santuokos metu šalys įgijo automobilį Mazda CX-7, kurį ieškovei nežinant, atsakovas padovanojo savo motinai, atsižvelgiant į tai, kad automobilio vertė yra 4 755 Eur, su tuo sutinka ir atsakovas, todėl mažina savo patikslinto ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovo 2 377,50 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, atsakovui padovanojant atsakovo motinai automobilį Mazda CX-7. Nurodo, kad jei teismas priteistų nekilnojamąjį turtą atsakovui, prašo nustatyti uzufruktą naudotis šiuo turtu ieškovei su nepilnamečiais vaikais, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus iki pilno sandorio, tai yra šio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, įvykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. K. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškovė iš nežymiai patikslino ankstesnio patikslinto ieškinio reikalavimus, tai yra 18 punkte padidino reikalaujamą priteisti sumą dėl skolos už ½ būsto kredito padengimą. Atsakovas sutinka su ieškovės 18 punkto patikslintu reikalavimu dėl pusės paskolos įmokų kompensavimo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „K.“, o atsakovui – „K.““; 4) Nepilnamečių vaikų A. K. ir A. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 5) Nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. tvarką; 6) Priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. K. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės bei 15 000 Eur vienkartinę piniginę išlaikymo sumą įpareigojant atsakovą šią sumą sumokėti per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir paskirti ieškovę dukros A. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) Priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės bei 15 000 Eur vienkartinę piniginę išlaikymo sumą įpareigojant atsakovą šią sumą sumokėti per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir paskirti ieškovę sūnaus A. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 8) Įpareigoti ieškovę, perkant gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, kuriam įgyti bus panaudotos atsakovo sumokamos vienkartinės piniginės išlaikymo sumos po 15 000 Eur kiekvienam vaikui, įgyti abiejų nepilnamečių vaikų vardu po proporcingą dalį nekilnojamojo turto, apskaičiuotą pagal panaudotų išmokų dydžio ir perkamo turto bendros kainos santykį; 9) Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, įpareigojant atsakovą jį parduoti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: Pastatą – vienbutį sublokuotą gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 118/889 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 ryšių (telekomunikacijų) tinklų – ryšių kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 nuotekų šalinimo tinklų – lietas nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) Priteisti ieškovei iš atsakovo 49 000 Eur piniginę kompensaciją. Šios kompensacijos išmokėjimo terminą nustatyti per vienerius metus nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos; 11) Teismui netenkinus šio priešieškinio 9 ir 10 punktuose nurodytų prašymų, o nekilnojamąjį turtą padalijus ieškovės prašomu būdu, tenkinti alternatyvų reikalavimą ir nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo 236/1778 dalies, esančios (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką: ieškovei priskirti atskirai naudotis miegamuoju kambariu pirmame aukšte, pažymėtu indeksu 1-3, sandėliuku (1-6) bei antrame aukšte esančiu kambariu, pažymėtu indeksu 1-8, atsakovui priskirti atskirai naudotis dviem kambariais antrame aukšte, pažymėtais indeksais 1-10 ir 1-11. Pirmame aukšte esantį kambarį (svetainę) su virtuve (1-4), tambūrą (1-1), koridorių (1-2), san. mazgą (1-5), antrame aukšte esantį koridorių (1-7) bei vonios kambarį (1-9) priskirti naudotis ieškovei ir atsakovui bendrai. Žemės sklypo 236/1778 dalis, plane pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), priskirti ieškovei ir atsakovui naudotis bendrai; 12) Ieškovei priteisti virtuvinį stalą su kėdėmis – 400 Eur vertės, televizorių – 700 Eur vertės, dvi sofas ir fotelį – 500 Eur vertės, skalbimo mašiną su džiovykla – 800 Eur vertės, lovą 200×200 cm su čiužiniu – 800 Eur vertės, komodą – 300 Eur vertės bei spintą - 1500 Eur vertės; 13) Atsakovui priteisti lauko baldus aliumininį kampą su stalu – 400 Eur vertės, garso kolonėlę Panasonic – 500 Eur vertės ir dulkių siurblį robotą – 450 Eur vertės; 14) Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2017 m. lapkričio 20 d. kredito sutartį sudarytą su akcine bendrove „Swedbank“, po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; 15) Pritaikius užskaitą priteisti atsakovui iš ieškovės 1167,61 Eur kompensaciją; 16) Priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio pagrindas:
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodo, kad ieškovė jam buvo neištikima, dėl ko pašlijo sutuoktinių tarpusavio santykiai, prasidėjo ieškovės nuolatiniai psichologinio smurto ir priekaištų atsakovo atžvilgiu epizodai, dėl šios priežasties šalių santuoka iširo. Atsakovas prašo priteisti ieškovės 5000 Eur neturtinę žalą, nes jos neištikimybė, dėl ko griuvo santuoka, sukėlė sunkias ir skaudžias pasekmes atsakovui, paveikė jo gyvenimą. Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove. Teigia, kad dėl jo bendravimo su vaikais kyla daug nesklandumų, šalių santykiai ir bendravimas nėra tokie, kad bendravimo tvarkos nustatymas nebūtų reikalingas. Įvertinant tai, kad atsakovas siekia palaikyti glaudžius tėviškus santykius su vaikais, atsakovas mano, kad yra nustatytina bendravimo su vaikais tvarka. Mano, kad ieškovės pateikti vaikų poreikių patenkinimo išlaidų apskaičiavimai yra per aukšti, tačiau atsakovas supranta, kad ieškovė iš esmės prašo teismų praktikoje nustatyto pusės minimalios algos dydžio, todėl iš principo su išlaikymo dydžiu sutinka. Prašo priteisti iš jo periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės po 150 Eur, o iki sūnaus pilnametystės po 200 Eur. Kitą išlaikymo dalį priteisti iš atsakovo vienkartine suma po 15 000 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas nurodo, kad pagrindinis sutuoktinių dalintinas turtas – blokuotas gyvenamasis namas su žemės sklypo dalimi, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiame name negyvena nuo 2022 m. rugsėjo 3 d., tai yra daugiau kaip metai laiko. Pagal ieškovės siūlomą turto dalybų būdą tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų likti namo bendraturčiais, kas reikštų jog jie abu toliau liktų gyventi tuose pačiuose namuose. Atsakovo įsitikinimu toks gyvenimas yra neįmanomas, neatitiktų ne tik atsakovo, bet ir pačios ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesų. Šiuo metu bankui liko grąžinti apie 114 000 Eur paskolos, kurios grąžinimas išdėliotas likusiems 19 metų. Mano, kad kol negrąžinta būsto paskola tol nei vienas iš sutuoktinių neturi realių galimybių įsigyti kitą būstą, todėl neišsprendus šio klausimo susidarytų situacija, kad santuoką nutraukę sutuoktiniai priverstinai dar būtų susieti 19 metų ir negalėtų kiekvienas kurti savo gyvenimo iš naujo. Atsakovo nuomone pats geriausias būdas yra parduoti turimą nekilnojamąjį turtą, atsiskaityti su kreditoriumi ir likusius pinigus pasidalinti. Ieškovė prašo nustatyti ir atsakovas sutinka, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. ir nuo to laiko atsakovas iki šių metų birželio vienas pats vykdė solidarią prievolę mokėdamas banko paskolos įmokas, palūkanas ir draudimo įmokas. Iš viso nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki šių metų birželio atsakovas šių įmokų sumokėjo 6824,22 Eur. Kadangi prievolė bankui solidari, ją lygiomis dalimis privalo vykdyti abu bendraskoliai, ką pripažįsta ir pati ieškovė.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį tenkinti iš dalies. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybės, jog santuoka galutinai iširo būtent dėl ieškovės kaltės, tai yra konkrečiai dėl ieškovės neištikimybės. Teigia, jog priešingai nei nurodo atsakovas, santuokos nutraukimą iš esmės sąlygojo ne ieškovės veiksmai, kuri maksimaliai dėjo pastangas, kad būtų išsaugota šalių santuoka, bet atsakovo santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius gaudavo pranešimus dėl vaiko teisių pažeidimo, tačiau pažeidimai nebuvo nustatyti. Nurodė, kad ieškovės prašomas nustatyti išlaikymo dydis neprieštarauja vaikų interesams ir atitinka šių dienų ekonominę situaciją
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko jos pavardę – „K.“, atsakovui „K.“, nustatė nepilnamečių vaikų A. K. ir A. K. gyvenamąją vietą su motina, ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. po 300 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, ir nepilnamečiam sūnui A. K. po 300 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki vaikų pilnametystės, paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. iki ieškinio pateikimo dienos, už dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą, skaičiuojant po 300 Eur kas mėnesį, kuris ieškinio pateikimo dienai sudaro 1 200 Eur, nustatė tokią vaikų tėvo, atsakovo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. tvarką: 1) Atsakovas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaikus šeštadienį 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos sekmadienį 18 val. atgal į jų gyvenamąją vietą; 2) Atsakovas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai dvi savaites vasaros atostogų metu, su teise laikinai išvykti į užsienį, apie bendravimo pradžią pranešdamas ieškovei prieš mėnesį laiko. Įpareigoti ieškovę šiam bendravimo laikotarpiui perduoti atsakovui vaikų asmens tapatybės dokumentus; 3) Atsakovas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais lyginiais metais per Šv. Velykas pagal provoslavišką tradiciją pasiimdamas vaikus šeštadienį 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos pirmadienį 18 val. atgal į jų gyvenamąją vietą; 4) Atsakovas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais nelyginiais metais per Šv. Kalėdas pagal provoslavišką tradiciją pasiimdamas vaikus pirmąją Šv. Kalėdų dieną 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos antrąją Šv. Kalėdų dieną 18 val. atgal į jų gyvenamąją vietą; 5) Atsakovas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais lyginiais metais per Naujuosius metus pasiimdamas vaikus lyginių metų gruodžio 31 d. 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos sekančią dieną 18 val. atgal į jų gyvenamąją vietą; 6) Atsakovas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais savo gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) pasiimdamas vaikus 11 val. iš jų gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigų po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19 val. atgal į jų gyvenamąją vietą; 7) Atsakovas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais per vaikų gimtadienius, lyginiais metais per dukters gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), o nelyginiais metais per sūnaus gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) pasiimdamas vaikus 11 val. iš jų gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigų po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19 val. atgal į jų gyvenamąją vietą, padalijo santuokoje įgytą turtą, tai yra nutraukus santuoką, priteisė ieškovei ir atsakovui po ½ dalį šio nekilnojamojo turto: Pastato – vienbučio sublokuoto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 118/889 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/8 ryšių (telekomunikacijų) tinklų – ryšių kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 nuotekų šalinimo tinklų – lietas nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo 236/1778 dalies, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: Šalių sūnus naudojasi kambariu pažymėtu indeksu 1-8, o dukra - kambariu, pažymėtu indeksu 1-10. Nustatyti, kad ieškovė naudojasi kambariais, pažymėtais plane indeksais 1-8 (plotas 13,63 kv. m.) ir 1-10 (plotas 14,43 kv. m.), atsakovas naudojasi kambariais, pažymėtais plane indeksais 1-3 (plotas 11,20 kv m.), 1-11 (plotas 15,44 kv. m.). Pirmame aukšte esantis kambarys (svetainė) su virtuve (1-4), tambūras (1-1), koridorius (1-2), sanitarinis mazgas (1-5), katilinė (1-6), antrame aukšte esantis koridorius (1-7) bei vonios kambarys (1-9) priskirtini naudotis ieškovei ir atsakovui bendrai. Žemės sklypo 236/1778 dalis, plane pažymėta indeksais (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), priskirtina ieškovei ir atsakovui naudotis bendrai, priteisė priteisti ieškovei 2 377,50 Eur kompensaciją iš atsakovo už automobilį Mazda CX-7, priteisti ieškovei 913,39 Eur sumokėtų kredito įmokų iš atsakovo, priteisti iš atsakovo 144 Eur žyminio mokesčio valstybei už ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, priteisti ieškovei iš atsakovo 1984,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovui iš ieškovės 1613 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kitą patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmesti. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
8.1. Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad šalys santuoką (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus nustatė, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. ir kartu negyvena. Teismas pažymėjo, kad byloje duomenų apie sutuoktinių smurtą nėra, tačiau šalių paaiškinimai dėl neištikimybės, alkoholio vartojimo, leidžia daryti išvadą, jog abiejų šalių santuoka iširo dėl to, jog abi šalys nebuvo viena kitai lojalios. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, jog šalių santuoką nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką ieškovei paliko pavardę „K.“, o atsakovui „K.“. Atsižvelgiant į tai, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas nusprendė, jog šiuo atveju reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestini.
8.2. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad šalims santuokoje gimė vaikai A. K. ir A. K.. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, teismas nusprendė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo nurodė, kad vaikai yra mokyklinio amžiaus, specialių poreikių neturi, atsižvelgęs į teismų praktikoje nustatytą orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, nusprendė priteisti iš atsakovo po 300 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, vaikų poreikiams patenkinti. Teismas atsižvelgęs į tai, jog šalių santykiai yra konfliktiški, nusprendė nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsižvelgiant į jų interesus.
8.3. Dėl turto padalijimo teismas nurodė, kad šalys santuokoje įgijo sublokuotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas įsigytas suteikus kreditą, kurio negrąžintas likutis yra apie 110 000 Eur. Šiuo metu, minėto turto vertė yra apie 212 000 Eur. Šalys taip pat santuokoje įgijo automobilį Mazda CX-7, kuris buvo padovanotas atsakovo motinai. Kadangi ginčo dėl automobilio dovanojimo nėra, teismas nusprendė priteisti ieškovei 2 377,50 Eur kompensaciją už perleistą automobilį. Teismas pažymėjo, kad šalių pajamos per mėnesį nesiekia 1 000 Eur, santaupų, kito turto šalys neturi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad šalys negalėtų išmokėti kompensacijos pinigais, o be to reikalavimas susieti kompensaciją su turto pardavimu yra sąlyginis. Atsižvelgiant į tai, kad šalys neturi galimybių išmokėti kompensaciją, teismas turtą padalijo po ½ dalį, nustatė turtu naudojimosi tvarką, reikalavimo dėl daiktų padalijimo nesprendė, kadangi abi šalys galės naudotis daiktais.
8.4. Dėl prievolės kreditoriui ir išmokų priteisimo nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. lapkričio 20 d. su akcine bendrove „Swedbank“ sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu šalims buvo suteiktas kreditas 106 250 Eur sumai būstui įsigyti, taip pat 35 000 Eur statybos darbų užbaigimui. Kadangi ginčo, jog prievolė yra solidari, nekilo, nutraukus santuoką, šalių prievolė kreditoriui lieka solidari. Dėl išmokų priteisimo nurodė, kad atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo iki 2024 m. birželio sumokėjo 6 824,22 Eur kredito įmokų, dėl ko šalims turint solidariąją prievolę, ½ dalis sumokėtų įmokų, tai yra 3 412,11 Eur priteistina atsakovui iš ieškovės. Ieškovė taip pat sumokėjo dalį paskolos, tai yra 8 651 Eur, atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis įmokų, tai yra 4 325,50 Eur. Atlikus įskaitymą, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 913,39 Eur sumokėtų kredito įmokų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo dalis, tai yra kuriomis buvo padalytas santuokoje įgytas turtas ir priteista ieškovei ir atsakovui po ½ dalį šio nekilnojamojo turto: pastato – vienbučio sublokuoto gyvenamojo namo, sklypo ir priklausinių (duomenys neskelbtini); nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka; atmestas priešieškinio reikalavimas dėl kilnojamojo turto padalinimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: pastatą – vienbutį sublokuotą gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 118/889 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 ryšių (telekomunikacijų) tinklų – ryšių kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojant atsakovą šį turtą parduoti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovo 49 000 Eur piniginę kompensaciją, šios kompensacijos išmokėjimo terminą nustatant per vienerius metus nuo teismo sprendimo padalinti turtą įsiteisėjimo dienos; nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2017 m. lapkričio 20 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su akcine bendrove „Swedbank“, po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, tačiau prievolę bankui vykdo atsakovas; atsakovui priteisti: lauko baldų aliumininį kampą su stalu – 400 Eur vertės, garso kolonėlę Panasonic – 500 Eur vertės, dulkių siurblį robotą – 450 Eur vertės, spintą, kurios vertė – 1500 Eur, komodą – 300 Eur vertės, o ieškovei priteisti virtuvinį stalą su kėdėmis – 400 Eur vertės, televizorių – 700 Eur vertės, dvi sofas ir fotelį – 500 Eur vertės, skalbimo mašiną su džiovykla – 800 Eur vertės, lovą 200×200 cm su čiužiniu – 800 Eur vertės; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo taikytas nekilnojamojo turto padalijimo būdas yra netinkamas, jis pažeidžia ieškovės, apelianto ir nepilnamečių vaikų interesus. Teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti į šalių pageidavimus, o ne formaliai taikyti prioritetinį turto padalijimo natūra modelį. Mano, kad šiuo atveju yra pakankamai sąlygų netaikyti turto padalijimo natūra modelio, kadangi šalių santykiai yra konfliktiški, šalis negali kartų gyventi ir bendrauti, atsakovui 2024 m. sausį buvo išduotas orderis nesiartinti prie ieškovės gyvenamosios vietos. Pažymi, jog pati ieškovė nurodė, kad neįsivaizduoja bendro gyvenimo su atsakovu, dėl ko mano, kad teismo sprendimas sukels ginčus tarp šalių, o pirmosios instancijos teismo taikytas turto padalijimo būdas yra ydingas. Mano, kad šiuo atveju teismas neįvertino, jog vaikai matys tėvų konfliktus, o ir be to, neatsižvelgė į tai, jog likusio kredito likučio terminas yra 19 metų, dėl ko visą šį laikotarpį nei viena iš šalių negalės sukurti naujo gyvenimo, įsigyjant atskirą turtą. Mano, kad turtas turėtų būti priteistas atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją.
9.2. Dėl galimumo sumokėti kompensaciją nurodo, kad ginčo situacijoje geriausias jo sprendimo būdas yra turto pardavimas, atsiskaitymas su kreditorių ir likusių lėšų pasidalijimas. Teigia, kad atsakovas įsipareigotų per metus parduoti turtą, atsiskaityti su banku ir sumokėti 49 000 Eur piniginę kompensaciją ieškovei, apskaičiuotą kaip pusę nekilnojamojo turto vertės ir banko paskolos likučio skirtumą. Teigia, kad atsakovo reikalavimo tenkinimo atveju išsprendžiami ir ieškovei mokėtinos kompensacijos klausimai, įvardijamas aiškus kompensacijos mokėjimo šaltinis, kas paneigia teismo argumentą, jog atsakovas nepagrindė galimybių išmokėti piniginę kompensaciją ieškovei. Mano, kad šiuo atveju prievolė gali būti nustatyta kaip sąlyginė, nes sąlyginių prievolių egzistavimas civilinėje teisėje yra galimas, ir tai nereiškia, kad tokia prievolė yra negaliojanti. Teigia, kad ieškovė piktnaudžiauja faktine situacija, viena naudojasi šalių gyvenamuoju namu ir turtu, nėra suinteresuota keisti situacijos iš esmės. Mano, kad teismo išvados prieštarauja ir Kasacinio teismo praktikai, kadangi Kasacinio teismo praktikoje turto pardavimas santuokos nutraukimo metu yra galimas, tam, kad atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, sprendžiant turto padalijimo klausimus
9.3. Nurodo, kad ieškovė gavusi 49 000 Eur kompensaciją, dalinį vaikų išlaikymą, galėtų įsigyti būstą Klaipėdoje, tačiau ieškovė tokį sprendimo būdą atmetė be pagrindo akcentuodama galimybę įsigyti tik mažą ir prastą būstą, tai yra kalbėdama apie patį blogiausią galimą variantą, nors būsto pasirinkimas yra gana platus. Mano, kad ieškovė ginčo situacijoje siekia išlaikyti komfortą, nepaisydama apelianto interesų. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismui turtą padalijus pusiau, netinkamai liko išspręstas ir kilnojamųjų daiktų padalijimo būdas ir priteisus atsakovui nekilojamąjį turtą, jam priteistini lauko baldų komplektas, garso kolonėlė, siurblys robotas, spinta, komoda, o ieškovei virtuvinis stalas su kėdėmis, televizorius, dvi sofos su foteliu, skalbimo mašina su džiovykla, lova 200×200 cm su čiužiniu. Nurodo, jog priteistino nekilnojamojo turto vertės iš esmės lygios, kompensacija dėl šio turto nei vienam iš sutuoktinių nepriteistina.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą dalyje dėl turto padalijimo palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Dėl turto padalijimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamą teismo sprendimą, jis pagrįstas teisės normomis, tinkamai motyvuotas ir teisėtas. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo argumentais, jog teismo sprendimas pažeidžia ieškovės ir nepilnamečių vaikų teises, nes būtent ginčo nekilnojamame turte yra vaikų gyvenamoji vieta, vaikams sudarytos visapusiškai tinkamos gyvenimo sąlygos, prie vaikų gyvenamosios vietos (7 minutės kelio) yra jų mokykla, šalia gyvena ieškovės tėvai (3 minutės kelio), o pakeitus gyvenamąją vietą, tektų keisti ir mokyklą, tai sukurtų stresą ir įtampa vaikams, bendravimo įgūdžių sumažėjimą. Pažymi, kad atsakovas kartu name negyvena nuo 2022 m. rugsėjo 3 d., turi sukūręs naują šeimą, gyvena naujame name, todėl atsakovo argumentai, jog jis neturi gyvenamosios vietos, neatitinka tikrovės.
10.2. Dėl kompensacijos priteisimo nurodo, kad tiek ieškovė ir apeliantas gauna apie 1 000 Eur pajamas, nei ieškovė, nei apeliantas neturi santaupų, kito turto, todėl abi šalys neturi galimybės sumokėti kompensacijos pinigais. Sutinka su teismo sprendimo argumentu, jog šiuo atveju sprendimas negali būti priimamas remiantis numanoma sąlyga, jog turtas per vienerius metus bus parduotas, kadangi toks sandoris gali ir neįvykti. Mano, kad teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovei neturint kitos gyvenamosios vietos, ji būtų priversta su vaikais išsikelti, dėl ko atitinkamai teismui taip pat reiškė reikalavimą dėl turto priteisimo.
10.3. Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo nurodo, kad apeliantas norimus daiktus (tai yra kepsninę, garso kolonėlę „Panasonic“, dulkių siurblį - robotą yra pasiėmęs (juos pasiėmė pateikus apeliacinį skundą), taip pat nurodė, kad kitus daiktus palieka ieškovei, todėl ieškovės vertinimu, šalys, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimą, kilnojamuosius daiktus pasidalino bendru sutarimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pažymėtina, jog ieškovai pateiktame atsiliepime į atsakovės priešieškinį prašė atsakovės priešieškinį atmesti ir taikyti atsakovei atsakomybę priimant galutinį sprendimą - skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas sprendime plačiau nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad šalys minėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neskundžia, į tai, kad šiuo atveju byloje nėra požymių, jog atsakovė piktnaudžiavo teisminiu procesu, į tai, kad minėtas procesinis pažeidimas neturi esminės įtakos bylos materialiajam rezultatui, laikytina, kad nurodytas procesinis pažeidimas, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje, dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų formaliais pagrindais.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.
13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą natūra, tai yra priteisiant šalims po ½ dalį jiems priklausančio nekilnojamojo turto. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog šalių santykiai yra konfliktiški, šalys negali kartu gyventi, mano, kad teismo sprendimas pažeidžia šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesus. Teigia, jog nekilnojamąjį turtą priteisus apeliantui, jis turtą galėtų parduoti, patenkinti kreditoriaus interesus ir sumokėti ieškovei 49 000 Eur kompensaciją, o ir ieškovė gavusi kompensaciją, dalinį vaikų išlaikymą, galėtų būstą įsigyti Klaipėdoje, tačiau ieškovė nepagrįstai atmeta tokį ginčo sprendimo būdą. Ieškovė su apelianto apeliacinio skundo argumentais nesutinka, teigia, jog pirmosios instancijos teismas šalių nekilnojamąjį turtą padalijo tinkamai, įvertinęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog ieškovė J. K. ir apeliantas D. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, tai yra 2017 m. lapkričio 20 d. ieškovė ir apeliantas su akcine bendrove „Swedbank” sudarė kredito sutartį, pagal kurią šalims buvo suteiktas 141 250 Eur kreditas: 1. būstui su priklausiniais ir žemės sklypui pirkti 106 250 Eur; 2. būsto statybos darbų užbaigimui ir būsto aplinkai sutvarkyti 35 000 Eur. Sudarius kredito sutartį ieškovė ir apeliantas įsigijo nekilnojamąjį turtą – pastatą – vienbutį sublokuotą gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 118/889 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį ryšių (telekomunikacijų) tinklų – ryšių kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį nuotekų šalinimo tinklų – lietas nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims priklausančio turto vertė yra 212 000 Eur ir ginčo tarp šalių dėl turto vertės nėra. Pažymėtina, jog negrąžintas kredito likutis sudaro apie 110 000 Eur. Kreditorius, pateikdamas atsiliepimą, pažymėjo, jog nutraukiant santuoką prieštarauja šios prievolės modifikavimui, todėl ir nutraukus santuoką, ieškovė ir atsakovas turi likti solidarūs skolininkai, be to, kreditorius prieštarauja, jog santuokos nutraukimo byloje šiam nekilnojamajam turtui būtų nustatomas uzufruktas ar taikomi kiti papildomi apribojimai.
15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo prioritetinio, turto padalijimo natūra, būdo. Nurodė, kad šiuo atveju tiek ieškovės, tiek apelianto pajamos sudaro apie 1 000 Eur, šalių pajamos nėra stabilios, šalys santaupų neturi, dėl ko kompensacijos sumokėjimas vienai iš priešingų šalių nėra įmanomas, o ginčo sprendimo būdas, tai yra priteisiant ieškovei kompensaciją pardavus turtą yra sąlyginis, priklausomas nuo sąlygos įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nei vienam iš sutuoktinių neįrodžius, o ir neturint finansinių galimybių išmokėti kitai šaliai piniginę kompensaciją, santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiais inžineriniais tinklais ir žemės sklypo dalimi dalintinas lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, pasiūlant šalims po teismo sprendimo įsiteisėjimo, iš esmės svarstyti šio turto pardavimo ir kredito grąžinimo klausimą. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiktina.
16. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
17. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).
18. Pagal Kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, tai yra dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).
19. Pirmiausia, nors apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į šalių pageidavimus dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, tiek ieškovė, tiek apeliantas reiškė priešpriešinius reikalavimus dėl turto kiekvienam iš jų priteisimo, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių reikalavimus, argumentus, jų turtinę padėtį, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių neturi galimybės sumokėti priešingai šaliai piniginės kompensacijos ir nėra kitokios galimybės, kaip santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti natūra. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nekilnojamąjį turtą padalijus natūra, priešingai nei įrodinėja apeliantas, ieškovė, su tokiu nekilnojamojo turto padalijimo būdu, teismo sprendimo motyvais, visiškai sutinka, atsiliepime nurodo, kad jis yra teisingas, atitinkantis tiek jos, tiek ir kartų su ieškove gyvenančių vaikų interesus, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, jog į šalių interesus, pageidavimus nebuvo tinkamai atsižvelgta. Priešingai, ieškovė su turto padalijimu natūra, tai yra po ½ dalį, sutinka. O ir be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog būtent su ieškove, sutinkant ir apeliantui, teismo sprendimu nustatyta dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, kurie gyvena kartu su ieškove (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo, jog vaikai nuolatos gyvena minėtame nekilnojamojo turto objekte, vaikai lanko netoliese esančią mokyklą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje situacijoje negalima neatsižvelgti ir į nepilnamečių vaikų interesus, jų gyvenimo ritmo stabilumą, pažymint tai, jog ieškovė kito nekilnojamojo turto neturi.
20. Antra, apelianto teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog šalių santykiai yra konfliktiški, šalys negali kartu gyventi ir naudotis turtu, tačiau pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje, konfliktiški buvusių sutuoktinių santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015). Be to, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
21. Trečia, nesutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl kompensacijos sumokėjimo galimybių, neatsižvelgė į tai, jog priteisus apeliantui turtą, jį pardavus, apeliantas galėtų visiškai atsiskaityti su kreditoriumi ir sumokėti 49 000 Eur kompensaciją ieškovei. Pažymėtina, jog sprendžiant turto padalijimo būdo, kompensacijos kitam sutuoktiniui nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į kompensacijos dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas ir jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023). Pirmiausia, pažymėtina, jog apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, jog abiejų sutuoktinių pajamos nėra stabilios, jos sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį ir šalys santaupų neturi, šalys turi kreditorinių įsipareigojimų uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank“. Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu, kurios dalies šalys neginčija, iš atsakovo priteista po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiams vaikams A. K. ir A. K. ir 1 200 Eur išlaikymo jiems įsiskolinimas. Atsižvelgiant į apelianto gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, akivaizdu, jog apeliantas neturi finansinių galimybių sumokėti atsakovei 49 000 Eur kompensaciją.
22. Nors apelianto teigimu šiuo atveju kompensacijos atsakovei sumokėjimas yra galimas tokiu atveju, jei apeliantui teismo sprendimu bus sudaryta galimybė parduoti santuokoje įgytą turtą, tačiau su šia aplinkybe negalima sutikti. Pirmiausia, nors apeliantas nurodo, kad būtent 49 000 Eur sumą galėtų sumokėti ieškovei, atsiskaičius su kreditoriumi, tačiau šie apelianto argumentai grindžiami spėjimu, pirmiausia dėl realios turto rinkos vertės, spėjant ir numanant, jog per būtent vienerius metus gautos sumos pakaks tiek ir kreditoriniams įsipareigojimams padengti, tiek ir išmokėti nurodyto dydžio kompensaciją atsakovei. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neatsižvelgia ne tik į ieškovės, tačiau ir į nepilnamečių vaikų interesus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovė šiuo metu su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), kur jiems yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Kritiškai vertintinas apelianto argumentas, jog ieškovė panaudojusi 49 000 Eur kompensaciją ir ar ieškovo sumokėtas vienkartines dalinio nepilnamečių vaikų išlaikymo sumas, galėtų įsigyti būstą (duomenys neskelbtini) mieste. Pirma, vaikams priteistas išlaikymas periodinėmis ar tam tikromis vienkartinėmis sumomis turėtų būti tikslingai panaudotas tik jų poreikiams ir interesams patenkinti, o ne išspręstas sutuoktinių tarpusavio turto padalijimo ir kompensacijų sumokėjimo klausimai, panaudojant vaikams priteistą išlaikymą būstui įsigyti.
23. Be to, kaip minėta nutarties 21 punkte, šiuo atveju būtina atsižvelgti ir tai, kad ieškovė kitos gyvenamosios vietos, kur galėtų apsigyventi su dvejais nepilnamečiais vaikais neturi, o ir be to, apeliantas neįrodė, jog ieškovei priteisus 49 000 Eur kompensaciją, jį galėtų įsigyti tokį būstą Klaipėdos miete, kuris patenkintų ne tik jos, tačiau ir nepilnamečių vaikų interesus, sudarytų jiems visapusiškai tinkamas gyvenimo sąlygas. Šiuo aspektu negalima sutikti su apeliantu, jog jis neturi kitos gyvenamosios vietos, kadangi apeliantas (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2022 m. rugsėjo 3 d., tai yra daugiau kaip du metus, šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantas neginčija, todėl akivaizdu, jog priešingai nei įrodinėja apeliantas, jis gyvenamąją vieta yra pasirūpinęs, o šiuo atveju kitoks, nei prioritetinis nekilnojamojo turto padalijimo natūra būdas, patenkintų tik išimtinai apelianto interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 13-23 punktuose, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų interesus, spręsdamas klausimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo ir pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo prioritetinio, turto padalijimo natūra būdo, atsižvelgiant į tai, nutariama, jog apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kilnojamojo turto (buitinių daiktų) padalijimo.
24. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl kilnojamojo turto (buitinių daiktų) padalijimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šį turtą padalijo pusiau, nurodydamas, jog šalys turi vienodą teisę gyventi name. Su šiais argumentais apeliantas nesutinka ir prašo padalyti buityje įgytus daiktus, tai yra ieškovui priteisti lauko baldų kampą su stalu, garso kolonėlę, dulkių siurblį – robotą, garderobo spintą, komodą, o atsakovei virtuvinį stalą su kėdėmis, televizorių, dvi sofas ir fotelį, skalbimo mašiną su džiovykla, lovą 200×200 cm su čiužiniu. Nurodo, kad priteistino turto vertės iš esmės lygios, kompensacija dėl šio turto nei vienam iš sutuoktinių nepriteistina. Ieškovė su šiais argumentais nesutinka, teigia, jog apeliantas dalį daiktų pasiėmė apeliacinio skundo pateikimo momentu, todėl laiko, jog šalys turtą (buitinius daiktus) pasidalijo.
25. Ieškovė pareiškusi patikslintą ieškinį, pareiškė du alternatyvius reikalavimus dėl kilnojamojo turto (buitinių daiktų) padalijimo būdo, tai yra tenkinus patikslintą ieškinį prašo priteisti ieškovei virtuvinį stalą su kėdėmis, televizorių, skalbimo mašiną su džiovykla, antrame aukšte esančią lovą 200×200 cm su čiužiniu, dvi komodas, užuolaidas 600 Eur, spintą (viso 4 900 Eur vertės turto), o atsakovui dvi sofas, komodą antrame aukšte, dulkių siurblį - robotą, lauko baldus, kolonėlę „Panasonic“, kepsninę (viso 2 750 Eur vertės turto) arba tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus, priteisti ieškovei televizorių, skalbimo mašiną su džiovykla, antrame aukšte esančią lovą 200×200 cm su čiužiniu, dulkių siurblį - robotą, kolonėlę „Panasonic“ (viso 2 750 Eur vertės turto), o atsakovui priteisti kepsninę, užuolaidas, 2 sofas esančias pirmame aukšte ir fotelį, komodą (antrame aukšte), lauko baldus, virtuvinį stalą su kėdėmis, dvi komodas pirmame aukšte, spintą (garderobo) (viso 4 900 Eur vertės turto).
26. Apeliantas priešieškiniu prašo ieškovei priteisti virtuvinį stalą su kėdėmis, televizorių, dvi sofas ir fotelį, skalbimo mašiną su džiovykla, lovą 200×200 cm su čiužiniu, komodą, spintą (garderobo), o atsakovui priteisti lauko baldus aliumininį kampą su stalu, garso kolonėlę „Panasonic“ ir dulkių siurblį robotą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padalijęs šalių santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą natūra, tai yra priteisiant šalims po ½ dalį ir nustačius naudojimosi turtu tvarką, nurodė, kad reikalavimų dėl kilnojamojo turto padalijimo nebesprendžia, kadangi šalys turi vienodą teisę gyventi name ir naudotis jame esančiais kilnojamaisiais daiktais. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiktina.
27. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pažymėtina, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu. Galimybė turtą, kuris yra sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Taigi tik sutuoktiniams turto nepasidalijus jų susitarimu turtas dalytinas teismo sprendimu. Pažymėtina, jog Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai yra tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog nebesprendžia kilnojamojo turto (buitinių daiktų) padalijimo klausimo, atsižvelgiant į tai, jog abi šalys gali naudotis nekilnojamuoju turtu pagal nustatytą naudojimosi tvarką, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia, neatsižvelgė į reikšmingą faktinę aplinkybę, jog apeliantas (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2022 m. rugsėjo 3 d., tai yra daugiau kaip du metus ir namų apyvokos daiktais (garderobo spinta, komodomis ir pan.) faktiškai nesinaudoja, kaip ir neatsižvelgė į tai, ar minėti daiktai taip pat yra naudojami nepilnamečių vaikų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, interesams tenkinti, antra, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog šalys taip pat nurodo ir tam tikrų daiktų skirtingas vertes, ieškovės teigimu lauko baldų komplekto vertė yra 600 Eur, o apelianto teigimu 400 Eur, be to, ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė ieškovo siųstą SMS žinutę, kurioje nurodyta, jog apeliantas pasiėmė kolonėlę ir dulkių siurblį – robotą, dėl kurių kompensacijos priteisimo klausimas byloje nėra išspręstas.
29. Atsižvelgiant į tai, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismas kilnojamojo turto (buitinių daiktų) padalijimo klausimo neišsprendė, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, jog šalys nurodė ir tam tikrų daiktų skirtingas vertes, į tai, jog apeliantas dalį daiktų, dėl kurių byloje yra pareikšti reikalavimai (kolonėlė ir dulkių siurblys – robotas), pasiėmęs, laikytina, jog šiuo atveju šalių ginčas ir reikalavimai dalyje dėl kilnojamojo turto (buitinių daiktų) padalijimo nėra tinkamai išspręsti, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neužtikrino sutuoktinių lygiateisiškumo padalijant santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, sudarė prielaidas naujiems ginčams dėl daiktų naudojimosi tvarkos kilti, o ir be to, liko neišspręstas kompensacijos už apelianto pasiimtus daiktus, (ne) priteisimo klausimas, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
30. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat buvo padalytas ir kitas kilnojamasis turtas įgytas santuokos metu – automobilis Mazda CX-7, ieškovei priteisiant ieškovei 2 377,50 Eur kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies tarp šalių nėra, apeliacinio skundo reikalavimai dėl minėto turto, automobilio Mazda CX-7 nėra pareikšti, panaikinama tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl buityje naudojamų, šios nutarties 25-26 punktuose nurodytų, kilnojamųjų daiktų padalijimo.
Dėl procesinės bylos baigties.
31. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir išsprendė santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų padalijimo klausimą, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje kuria nepaskirstytas šalių kilnojamasis (buitiniai daiktai) turtas panaikinti ir šioje byloje perduoti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
32. Kadangi byla dalyje dėl kilnojamojo turto paskirstymo ir kompensacijos priteisimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria padalytas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas (buitiniai daiktai) ir išspręstas kompensacijos už juos priteisimo klausimas, panaikinti ir bylą grąžinti šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.