Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas, e2-51-793/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-09-29
Bylos Nr.: e2-51-793/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03913-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Petras Mineikis (pirm.)
Ieškovas: D. K.
Atsakovas: M. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje

Civilinė byla Nr. e2-51-793/2021Proceso Nr. 2-06-3-03913-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.1.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 29 d.Klaipėda

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,

sekretoriaujant A. V.,

dalyvaujant ieškovei D. K., ieškovės atstovei advokatei D. D.,

atsakovui M. P. (M. P.), atsakovo atstovei advokatei M. S.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės D. K. ieškinį (patikslintą) atsakovui M. P. (M. P.) dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos, tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį ieškovė vėliau patikslino ir kuriuo teismo prašo: 1) priteisti iš M. P. (M. P.) išlaikymą nepilnametei dukrai M. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 260,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d., pinigus M. P. (M. P.) pervedant į D. K. banko sąskaitą; 2) priteisti iš M. P. (M. P.) 1224,51 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai M. P., gim. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš M. P. (M. P.) 5 % (penkių procentų) dydžio metinių palūkanų nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) paskirti D. K., dukros M. P., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) nustatyti nepilnametės dukros M. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina D. K.; 6) nustatyti M. P. (M. P.) ir nepilnametės dukros M. P., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką; 8) nustatyti atsakovo M. P. (M. P.) bendravimo tvarką su dukra M. P. per psichologą iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas: - atsakovas M. P. (M. P.) su dukra M. P. bendrauja po 1 (vieną) valandą 1 (vieną) kartą per savaitę, Klaipėdoje, ne anksčiau kaip 17.30 val., dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui, kuris specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje ir sutinka teikti paslaugas nutartyje nurodytomis sąlygomis; - atsakovas M. P. (M. P.) per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pasirenka aukščiau nurodytas sąlygas atitinkantį psichologą ar psichoterapeutą ir apie parinktą psichologą ar psichoterapeutą SMS žinute informuoja ieškovę D. K.. Jeigu psichologas, kuris jau prade?jo teikti paslaugas, toliau atsisako jas teikti arba paais?ke?ja, kad jis neatitinka teismo sprendime nurodytu? sa?lygu?, psichologo pasirinkimo procedu?ra pradedama is? naujo; - bendravimo per psichologą ar psichoterapeutą dienas ir laiką ateinančiam mėnesiui, likus ne mažiau kaip 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms iki einamojo mėnesio pabaigos, su psichologu ar psichoterapeutu derina ieškovė D. K. ir atsakovas M. P. (M. P.) iš psichologo ar psichoterapeuto pasiūlytų dienų, atsižvelgiant į šalių darbo grafiką ir/ar iš anksto suplanuotas komandiruotes. Bendravimas per psichologą taip pat nevyksta švenčių dienomis ir savaitgaliais, dukros ugdymo laiku, lankomų būrelių laiku, dukros atostogų, kai jos suplanuotos leisti su mama ne (duomenys neskelbtini) mieste, metu; - jei paaiškėja, kad suplanuotas susitikimas pas psichologą ar psichoterapeutą dėl bet kokių priežasčių neįvyks, šalis kitą šalį informuoja nedelsiant, bet ne vėliau, kaip likus 24 valandoms iki suplanuoto susitikimo laiko, išskyrus atvejus, kai 24 valandų termino neįmanoma laikytis dėl objektyvių aplinkybių – tokiu atveju, šalis informuoja kitą šalį iš karto po to, kai paaiškėja, kad suplanuotas susitikimas dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui neįvyks; 9) dukros M. P. gim. (duomenys neskelbtini) pavardę iš “(duomenys neskelbtini)” pakeisti į motinos pavardę – “ (duomenys neskelbtini)” arba leisti pakeisti M. P. gim. (duomenys neskelbtini) pavardę „(duomenys neskelbtini)“ į pavardę „(duomenys neskelbtini)“ be jos tėvo M. P. (M. P.) sutikimo; 10) priteisti iš M. P. (M. P.) D. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, sumokėtą žyminį mokestį bei kitas, su byla susijusias išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, dukra liko gyventi kartu su ieškove. Ieškovė nuo pat dukros gimimo turi itin artimą ir stiprų ryšį su dukra, kuris visapusiškai atitinka ir dukros interesus. Pažymi, kad aplinkybes apie itin artimą ieškovės ir dukros santykį patvirtina ir Ekspertizės akte nurodytos išvados, jog „stebėjimo duomenimis, vaiko ir motinos ryšys yra abipusiškai artimas, darnus, nuoseklus ir vaikui nuspėjamas, pasižymintis saugiam prieraišumui būdingais požymiais“. Ieškovė teismui pažymi, kad šiuo metu dukrai yra užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos kartu su ieškove. Ieškovė ir dukra gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei. Dukra šiame bute turi mokymosi, poilsio, žaidimų erdves, taip pat iš šios gyvenamosios vietos greitai ir nesudėtingai pasiekiama ugdymo įstaiga, būreliai. Nuo pat gimimo iki šios dienos ieškovė itin didelį dėmesį skiria dukrai, jos auklėjimui, sveikatai, gerovei, kas ir lemia, jog dukra su ieškove turi artimą ryšį bei ieškovė dukrai yra asmuo užtikrinantis saugumo jausmą, kuris tokio amžiaus vaikui yra itin svarbus. Nurodo, kad šias aplinkybes taip pat patvirtina ir Ekspertizės akte nurodytos išvados, jog „ (duomenys neskelbtini) yra saugiai prisirišusi prie mamos. Yra susiformavusi vidinė mamos, kaip pastovaus, nuspėjamo, rūpestingo, patikimo globėjo reprezentacija, kuri leidžia (duomenys neskelbtini) pakankamai drąsiai atsiskirti nuo mamos, megzti kontaktą su kitu asmeniu, smalsiai tyrinėti aplinką, džiugiai žaisti. Prieraišumo saugumas, pakankamai jautri motinos priežiūra be perdėtos globos ir autoritetingas auklėjimas užtikrina adekvatų amžiui (duomenys neskelbtini) autonomijos, savarankiškumo, meistriškumo ir savo individualumo pajautimą“. Mano, jog šiai dienai nėra jokių objektyvių galimybių dukros gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, kadangi tėvo ir dukros ryšis yra tik dar besiformuojantis, atsakovas negali visapusiškai atliepti dukros poreikių dėl tėvystės įgūdžių stokos. Pažymi, jog atsakovo bendravimui su dukra yra reikalinga psichologo pagalba santykių su dukra atstatymui, dukros ir jos jausmų pažinimui, dukros poreikių bei jos raidos tarpsnio iššūkių pažinimui bei tėvystės įgūdžių suformavimui – mokėjimui atsiliepti į dukros jausmus, dukrai saugios aplinkos bendravimui su atsakovu sukūrimui. Atkreipia dėmesį į tai, kad Ekspertizės akte ekspertė pažymėjo, jog ar atsakovo ir dukros emocinis santykis įgis saugaus prieraišumo, ar nesaugaus prieraišumo pobūdį, priklauso ne tik nuo tėvo bendravimo su dukra kiekybinės išraiškos (reguliarumo, dažnumo, trukmės), bet ir nuo kokybės (jautrumo vaiko poreikiams, įsitraukimo, dėmesingumo, priėmimo ir šilumos, už kurią atsakingas yra tėvas“. Pažymi, jog galimybių įvertinti, jog atsakovo ir dukros bendravimas taps išimtinai kokybišku po tam tikro konkretaus laikotarpio (3, 6 mėnesių ar 1 metų) ir kad jam pasibaigus atsakovas sugebės užtikrinti dukrai „saugaus prisirišimo“ jausmą, objektyviai neįmanoma. Atsakovo ir dukros betarpiško bendravimo nustatymas po tam tikro konkretaus laiko, neįvertinus ar toks bendravimas realiai gali būti nustatytas, būtų akivaizdžiai nesuderinamas su dukros interesais ir netgi kiltų reali grėsmė dukros interesų pažeidimui, žalos atsiradimui, t. y. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tačiau nesusiformavus dukrai saugaus prisirišimo jausmo prie atsakovo, atsakovo ir dukros betarpiškas bendravimas dukrai sukeltų realią žalą. Ieškovės teigimu, bylos duomenys patvirtina, jog situacija dėl atsakovo ir dukros bendravimo, nuo ieškovės su 2019 m. birželio 28 d. ieškiniu (patikslintu) kreipimosi į teismą dienos iš esmės nepasikeitė, t. y. atsakovas daugiau kaip per dvejų metų laikotarpį neatliko jokių veiksmų, jog jo ir dukros emocinis ryšys sustiprėtų ir situacija iš esmės pasikeistų. Pažymi, jog dar 2019 m. liepos 15 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos plane, atsakovui buvo rekomenduoti tėvystės įgūdžių kursai. Tačiau, nors atsakovas ir pritarė specialistų rekomendacijoms, tačiau jų nevykdė, t. y. atsakovas tėvystės įgūdžių kursų nelankė. Negana to, atsakovas ir toliau veikė dukros interesus pažeidžiančiu būdu. 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas susitikimo su dukra metu (kai vaikui buvo tik 18 mėnesių), kartu dalyvaujant ieškovei, nuolatos stengėsi dukrą paimti ir nusinešti toliau nuo ieškovės. Toks atsakovo elgesys išprovokuodavo dukros verksmą, norą eiti pas ieškovę. Ieškovė siekė paaiškinti atsakovui apie jo nederamą elgesį. Atsakovui nereaguojant, ieškovei siekiant užfiksuoti atsakovo nederamą elgesį su dukra, atsakovas dukros akivaizdoje trenkė ieškovei ir atėmė telefoną ir tik šalia viešoje vietoje esančių žmonių, kurie matė atsakovo elgesį, atsakovas buvo priverstas grąžinti telefoną bei perduoti verkiančią dukrą. Jau tuo metu, atsakovo elgesys dukros akivaizdoje, nepriklausomai nuo to, kad dukrai tuo metu buvo tik daugiau nei vieneri metai, buvo nesuderinamas su dukros interesais, ribojantis atsakovui ateityje kurti saugų emocinį ryšį su dukra. Taip pat 2019 m. rugsėjo 18 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos plane, atsakovui pakartotinai buvo rekomenduoti tėvystės įgūdžių kursai. Tačiau, atsakovas ir toliau į specialistų rekomendacijas nereagavo ir minėtų kursų nelankė. 2020 m. vasario 17 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos plane užfiksuotos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis tėvystės įgūdžių kursų nelankė, nes nėra poreikio. Tačiau, specialistai įvertinę esamą situaciją, atsakovui ir toliau rekomendavo lankyti tėvystės įgūdžių kursus, užsiregistruoti į artimiausiai organizuojamus kursus, kadangi jie atsakovui buvo būtini siekiant atliepti dukros poreikius, užtikrinti dukros teises ir interesus bendravimo su dukra metu. Tačiau, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas ir toliau piktybiškai ignoravo ir iki šios dienos ignoruoja specialistų rekomendacijas užsiregistruoti ir lankyti tėvystės įgūdžių kursus. Aplinkybes, jog atsakovui besąlygiškai buvo reikalingi tėvystės įgūdžių kursai ir jo, kaip tėvo elgesys yra nesuderinamas su dukros interesais, patvirtina ir į bylą pateikti duomenys, apie atsakovo elgesį atvykus į darželį ir kitus susitikimus. Ieškovė daugiau kaip dvejus metus nuolatos bendravo su Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistais dėl galimos pagalbos šeimai, siekiant apsaugoti dukros teises ir interesus bei užtikrinti jos interesus atitinkantį bendravimą su atsakovu. Tačiau, atsakovas nebuvo linkęs pasinaudoti specialistų pagalba, geranoriškai spręsti situacijos, atsižvelgti specialistų rekomendacijas, o išimtinai buvo susikoncentravęs į ieškovės kaltinimą. Ieškovė pažymi, jog šiuo metu dukros išlaikymas per mėnesį iš viso sudaro apie 684,00 Eur, t. y. 150,00 Eur maistui, 60,00 Eur darželio paslaugoms, 80,00 Eur aprangai ir avalynei, 30,00 Eur ugdymo priemonėms, 100,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 10,00 Eur higienos priemonėms, 40,00 Eur laisvalaikio pramogoms, 20,00 Eur vitaminams, vaistams ir kremams, 50,00 Eur transporto išlaidoms, 70,00 Eur kitiems augančiam vaikui reikalingiems daiktams, 10,00 Eur vaiko gimtadienio šventei, 30,00 Eur šokių būreliui, 30,00 Eur nenumatytoms išlaidoms, 4,00 Eur dukros sveikatos ir gyvybės draudimui. Taip pat pažymi, jog atsakovas papildomai prie dukros poreikių absoliučiai neprisideda, t. y. ieškovė viena pati rūpinasi dukros ugdymu, auklėja ją, perka drabužius, avalynę, vykdo gydytojų rekomendacijas ir tinkamai prižiūri dukrą. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė su atsakovu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. gyvena skyrium. Atsakovas nuo šio laiko absoliučiai neprisideda prie dukros išlaikymo, ko pasėkoje visa dukros išlaikymo našta tenka ieškovei. Remiantis tuo, kad dukros poreikių užtikrinimui kas mėnesį atsakovo dalis sudarė 260,00 Eur, iš atsakovo nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., yra priteistinas 1224,51 Eur dydžio įsiskolinimas. Atkreipia dėmesį, jog gimus dukrai ir tuo metu ieškovei turint rimtų pogimdyvinių sveikatos problemų, tarp tėvų buvo susitarta, kad vaikas (duomenys neskelbtini) bus registruotas laikinai tėvo pavarde, o grįžus į (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime bus fiksuojama motinos pavardė. Auginant dukrą yra labai svarbu, kad dukros ir motinos pavardės būtų vienodos. Be to, ieškovei su atsakovu gyvenant kartu, atsakovas apskritai nebuvo suinteresuotas dukros susilaukimu, liepė darytis abortą, taip pat nebuvo jautrus dukros interesams, nesidomėjo dukros poreikiais. Ieškovė mano, jog augant dukrai turima tėvo pavardė ateityje trukdys ir kels nepatogumų ieškovei ir jos dukrai.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į ieškinį (patikslintą) atsakovas M. P. (M. P.) su ieškiniu (patikslintu) sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka su reikalavimu nustatyti nepilnametės dukros M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina, ieškove D. K.. Pripažįsta, kad tokio amžiaus vaiko ryšys galimai yra stipresnis su motina. Nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dukrai dydžiu dėl savo turtinės padėties. Nurodo, kad šiuo metu teikia dukrai laikiną materialinį išlaikymą po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir sutinka ir toliau teikti tokio dydžio išlaikymą. Mano, kad tokio dydžio išlaikymas pilnai patenkins dukros poreikius ir atitiks jo (atsakovo) turtinei padėčiai. Nurodo, kad šiuo metu atsakovo pajamos vidutiniškai yra 590,00 Eur, iš jų 220,00 Eur mokama vaiko išlaikymui, 130,00 Eur būsto komunaliniai mokesčiai, 70,00 Eur įmoka paskolos dengimui, 30,00 Eur mokėjimai pagal draudimo sutartis, 15,00 Eur interneto paslaugos, 150,00 Eur maistas, 75,00 Eur kitos išlaidos (vaistai, vitaminai, akiniai, drabužiai, avalynė ir kt.), todėl neturi galimybių mokėti po 260,00 Eur išlaikymo, nes neliktų lėšų būtiniausioms išlaidoms. Pažymi, kad prie vaiko išlaikymo tokia pat suma turėtų prisidėti ir vaiko motina, be to, vaikui mokamos ir valstybės išmokos. Nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis nėra bloga – ji dirbanti, turi nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą, lengvąjį automobilį. Mano, kad ieškovės nurodyta suma vaiko išlaikymui (684,00 Eur) yra nereali ir neatitinka tokio amžiaus ir sveikatos būklės vaiko poreikiams. Nesutinka su ieškovės D. K. ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė klaidina teismą, jog atsakovas skolingas vaiko išlaikymui 1224,51 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. Ieškovė pateikė teismui sąskaitos išrašus, tačiau nuslėpė, kad buvo pinigų pervedimas paštu – 2019 m. liepos 15 d. buvo pervesta 512,00 Eur, be to, vaikui buvo pirkti daiktai, sauskelnės, drabužiai, avalynė ir kt. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu – pakeisti dukters pavardę. Mano, kad tam nėra jokių teisinių pagrindų. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu nustatyti ieškinyje (patikslintame) nurodytą bendravimo tvarką. Atsakovo manymu ieškovės siūloma tvarka prieštarauja byloje atliktos teismo psichologijos ekspertizės išvadoms – ekspertai padarė išvadą, kad geriausiai (duomenys neskelbtini) interesus atitiktų reguliarus bendravimas su tėvu ne rečiau 1-2 kartus per savaitę ir nedalyvaujant motinai bei papildomai su vaiku bendraujant nuotolinio ryšio priemonėms. Taip pat, ekspertizės akte nurodyta, kad pereinamuoju laikotarpiu tėvo ir vaiko susitikimuose tikslingas specialisto (psichologo ar psichoterapeuto) dalyvavimas ir, kad nurodyto pereinamojo laikotarpio trukmę pasirinks ir vertins su šeima dirbantis specialistas. Mano, kad ieškovė, prašydama nustatyti ieškinyje (patikslintame) bendravimo su vaiku tvarką, siekia, kad jo bendravimas su vaiku būtų apsunkintas ir visiškai nutrūktų. Pažymi, kad atsakovas savo dukrą myli ir dės visas pastangas, kad būtų atkurtas jų emocinis ryšys. Nurodo, kad labiausiai atitiktų nepilnametės dukros ir jo interesus tokia bendravimo tvarka: tėvas reguliariai bendrauja su dukra, nedalyvaujant motinai, ne rečiau nei 1-2 kartus per savaitę bent prieš 24 val. informavęs motiną SMS žinute, paimant dukrą iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. ir tos pačios dienos vakare ne vėliau kaip 20.00 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą; be to, tėvas papildomai bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis abiejų tėvų sutartu laiku; vaiko motina ne vėliau kaip prieš 2 val. iki nustatytos bendravimo laiko pradžios informuoja tėvą SMS žinute apie dukters susirgimus ir kitas objektyvias priežastis, dėl kurių (duomenys neskelbtini) negalėtų suderintu laiku bendrauti su tėvu.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė D. K. ieškinį (patikslintą) palaikė, teismo prašė tenkinti visiškai. Be procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ieškovės nurodė, kad ji niekada neprieštaravo, jog vaikas matytųsi su tėvu. Mano, kad vaikas turi turėti abu tėvus ir žinoti kas yra jo tėvai. Prieš kreipiantis į teismą atsakovas nerodė iniciatyvos bendrauti su vaiku ir tik po kreipimosi į teismą dienos prasidėjo reikalavimai iš atsakovo pusės pasiimti vaiką. Nurodė, kad bandė paaiškinti atsakovui, jog jis turi sukurti ryšį su vaiku, kad vaikas jaustųsi saugus. Paskirtuose susitikimuose ieškovė bandydavo padėti, paaiškinti atsakovui kaip reikia elgtis su vaiku. Vaikui tuo metu buvo tik 1,5 metų. Pažymi, kad susitikimo metu ieškovė gaudavo nuolatinius priekaištus, kad ji vaiko neprižiūri, neišauklėja. Susitikimų metu nuolatos buvo sprendžiami tarpusavio konfliktai, nebuvo koncentruojamasi i tėvo ir vaiko tarpusavio ryšio sukūrimą, pažinimą. Mano, kad atsakovas negali priimti ieškovės kaip žmogaus, kuris galėtų padėti bendrauti su vaiku. Dėl to savo reikalavimuose ieškovė prašo paskirti trečią, neutralų žmogų (specialistą), kuris būtų viso susitikimo metu ir padėtų atsakovui atkurti ryšį su vaiku. Pažymi, kad vaikas nuolatos girdi, kad jos mama yra D. K. ir vaikui sunku suvokti kodėl jos pavardė skiriasi nuo mamos. Vaikas žino ir žinos kas yra jos tėtis, tai yra užfiksuota ir dokumentuose, tačiau vaikui svarbu save identifikuoti vienodai su mama, o tėvui jokio neigiamo dalyko pavardės pakeitimas nesukelia. Pažymi, kad šiai dienai atsakovas vykdo tik teismo nutartį pagal kurią paskirta bendravimo tvarka. Mano, jog bendravimas vyksta tik todėl, kad atsakovui nebūtų skiriama bauda. Atsakydama į teismo klausimus ieškovė nurodė, kad atsakovui sunku suvokti (duomenys neskelbtini) raidos etapus, sunku suprasti kas vaikui yra saugu, maišo ieškovės ir atsakovo konfliktus su vaiku ir visą priešiškumą kurį jaučia jai nukreipia į vaiką, nesupranta vaiko emocijų. Nurodo, kad pakaktų vieno karto per savaitę vaiko susitikimo su tėvu, nes skiriamas laikas turėtų būti kokybiškas, o jie kartu ilgiau nei valandos neišbūna. Neprieštarautų, jei specialistas nurodytų, kad reikalingi dažnesni susitikimai. Mano, kad specialistas turėtų nuspręsti ar pereinamuoju laikotarpiu reikalingas mamos dalyvavimas susitikimuose. Mano, kad tėvai prie išlaikymo turėtų prisidėti lygiomis dalimis. Šiai dienai didesne dalis išlaidų tenka ieškovei. Nurodo, kad per mėnesį vidutiniškai sumokama 150,00 Eur komunalinių mokesčių. Atskirai televizijai skiriama 25,00 Eur. Nurodytos ieškinyje (patikslintame) patiriamos transporto išlaidos - 50,00 Eur, sudaro patiriamos automobilio išlaidos, t. y. vaiko vežimas į darželį, užklasinę veiklą ar kitą būrelį. Nurodo, kad automobilio išlaikymas kainuoja daugiau nei 100,00 Eur per mėnesį. Automobilis yra ieškovės asmeninė nuosavybė, tačiau taip pat tenkina ir vaiko poreikius. Savo poreikiams taip pat naudoja automobilį. Laisvalaikio metu važiuojama ir už (duomenys neskelbtini) ribų. Pasisakydama dėl aprangos ir avalynės - 80,00 Eur, ieškovė nurodo, kad šį mėnesį dukra buvo pilnai paruošta rudeniui ir tai kainavo tikrai daugiau nei 80,00 Eur. Paaiškino, kad galimai vasara rūbams ir avalynei išleidžia mažiau, tačiau šiuo metu dukra yra tokio amžiaus, kai visi rūbai ir avalynė yra greitai išaugami. Šį mėnesį buvo pirkit į darželį guminiai batai, basutės į darželį, nupirktos pėdkelnės, suknytės, suknelė rugsėjo 1-ajai, striukės į darželį, lietpaltis, movos, apatiniai, palaidinės, kepurė. Šios prekės buvo pirktos rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį. Dėl išlaikymo įsiskolinimo, nurodė, kad skaičiavo nuo tada, kai pradėjo gyventi skyrium su atsakovu. Teigė, kad išlaikymo atsakovas neteikė, paaiškino, kad 512,00 Eur atsakovas pervedė už kelis mėnesius, kai buvo paskaičiuotas laikinasis išlaikymas. Neneigia, kad atsakovas pervedė lėšas, bet šiuo metu tikslios pavedimo paskirties negali pasakyti, t. y. už kurį laikotarpį buvo skirtos lėšos. Nurodė, kad valstybės skiriamų vaiko pinigų neišminusavo iš prašomo išlaikymo, tačiau pažymėjo, kad lentelėje nurodytos patiriamos išlaidos siekia virš 300,00 Eur, o ne 260,00 Eur. Grįžus į (duomenys neskelbtini) dėl pavardės pakeitimo nesikreipė, nes bandė viską gražiuoju spręsti. Mano, kad pavardės pakeitimas atitinka vaiko interesus, nes vaikui šiai dienai sunku suprasti kodėl skiriasi mamos ir vaiko pavardės, o trijų metų vaikui yra sudėtinga paaiškinti kodėl pavardės yra skirtingos. Pažymi, kad ieškovė ir atsakovas buvo susitarę, kad vaikas turės mamos pavardę. Sutinka, kad 1 kartą per savaitę vaikui bendrauti su tėvu, esant vyresniam amžiui, neatitinka vaiko interesų. Pripažįsta, kad galėtų būti ir dažnesnis bendravimas. Nurodo, kad vaikas darželį pradėjo lankyti 2020 m. liepos mėnesį, o šokių būrelį 2020 m. gruodžio mėnesį. Patvirtino, jog vaikas specialių poreikių neturi.

Šalies argumentai

4. Ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad atsakovas yra pateikęs mokėjimo nurodymą 2019 m. liepos 15 d., kuriuo yra sumokėjęs 510,00 Eur. Sumokėta suma yra už tris mėnesius, kurios buvo priskirtos teismo taikant laikinąsias apsaugos priemones (teismo buvo pritaikytos 2019 m. gegužės mėn.). Už laikotarpį, kuris nurodytas patikslintame ieškinyje už įsiskolinimą, atsakovas nėra sumokėjęs ir tokių patvirtinančių įrodymų nėra pateikta. Mano, kad psichologas gali teikti išvadas, kad nebėra reikalinga jo pagalba vaikui ir tėvui bendrauti, tačiau tėvai turi spręsti kokia yra tinkamesnė tvarka. Mano, kad psichologo sprendimas negali įgyti privalomosios galios, jis gali teikti tik rekomendacijas ar išvadas (2014 m. spalio 24 d. LAT priimtoje byloje Nr. 3K-3454/2014). Remiantis minėtu LAT išaiškinimu, tėvai sprendžia dėl tolimesnes bendravimo tvarkos, o ne psichologas. Atsakydama į klausimus dėl prašomos nustatyti tvarkos (1 h trukmės susitikimų), nurodo, kad kategoriškumo šiuo atžvilgiu nėra, rėmėsi kitų bylų teismų praktika. Jei būtų psichologo rekomendacijos dėl ilgesnio laiko, tada taip ir galėtų vykti. Nėra žinoma kiek valandų galės skirti psichologas. Jei vaikas būtų didesnis, pasimatymai galėtų būtu intensyvesni. Pažymi, kad įprastai psichologo konsultacijos nevyksta išvykstant, jos vyksta dažniausiai viduje. Laikas nuo 17.30 val. nurodytas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, t. y. ieškovė tik po darbo valandų galėtų nuvežti vaiką į susitikimų vietą. Pažymi, kad pats atsakovas šio klausimo niekada nekėlė, anksčiau pats siūlydavo susitikimus tokiu metu. Neprieštarautų, jei nutartyje būtų nurodyta, kad kas antrą savaitgalį butų numatyti atsakovo susitikimai su dukra, dalyvaujant psichologui.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas M. P. (M. P.) su ieškiniu (patikslintu) sutiko iš dalies. Nurodė, kad nori rūpintis vaiku ir dalyvauti jo gyvenime. Ieškovė bando visais būdais sutrukdyti dalyvauti vaiko gyvenime. Teigė, kad vaiko išlaikymui po 220,00 Eur iš abiejų tėvų yra pakankama suma vaikui išlaikyti. Ieškovė nepraneša apie vaiko susirgimus. Nurodė, kad su vaiku nori leisti laiką, t. y. nuvažiuoti kartu su vaiku ir pas tėvus, senelius. Pažymėjo, jog turi įgytas dvi specialybes. Mano, kad jokio įsiskolinimo neturi, nes vaiku visada rūpinosi. Kai vaikas buvo mažas atveždavo daiktų, kurie buvo reikalingi tuo metu. (duomenys neskelbtini) (ieškovė) sakydavo, kad visus daiktus išmeta pro langą ir, kad jai viso to nereikia. Nurodė, kad skiria nemažai laiko literatūrai, tam, kad papildomai susipažintų su vaikų auklėjimu. Pažymi, kad dar turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų vaikus. Mano, kad šiuo metu bendravimas su vaiku nesukelia jokių problemų, todėl nesutinka su reikalavimu dėl įpareigojimo lankyti tėvystės įgūdžių kursus. Problema yra, kad vaikas mažai jį (atsakovą) mato. Su vaiku norėtų matytis ir savaitgaliais. Mano, kad per mažai yra bendrauti su vaiku vieną kartą per savaitę, po vieną valandą. Duomenų ar psichologas galėtų tarpininkauti savaitgaliais neturi. Mano, kad pereinamasis laikotarpis nebėra reikalingas, nes jis jau buvo paskirtas. Prašomo ieškovės išlaikymo dydžio negali tiekti dėl savo turtinės padėties. Nurodė, kad taip pat turi vyresnio amžiaus tėtį (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriuo jam reikia rūpintis ir padėti. Nurodė, kad kiti vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo jiems šiuo metu neteikia, išlaikymas taip pat nėra priteistas. Įsiskolinimo neturi, ieškovei mokėjo materialinį išlaikymą kelis mėnesius iki kol ieškovė atsisakė priimti pinigus. Pinigus davė ieškovei, kai buvo susitikę. Nurodė, kad kai susitikimuose su vaiku dalyvauja ieškovė, ji neleidžia ramiai ir kokybiškai leisti laiko su dukra. Neigia, kad naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Nurodytos ieškinyje (patikslintame) aplinkybės, jog viešumoje atsakovas trenkė ieškovei vaiko akivaizdoje nepripažįsta. Taip pat nepripažįsta, kad vaikui po kojomis buvo numesta petarda. Pripažįsta, kad tą dieną petardą sprogdino, tačiau vaikui po kojomis jos nemetė. Ieškovė sako netiesą, nurodydama šias ir kitas aplinkybes, pagal atstumą vaikas tuo metu buvo šalia ieškovės. Dėl darželio pateikta situacija, taip pat neatitinka tikrovės, situacija buvo ne tokia. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad savo vaikus, kurie šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), augino ir gyveno kartu su jais iki vienam iš jų buvo (duomenys neskelbtini), o kitam (duomenys neskelbtini) metai. Su vaikais gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų iki išvykimo į (duomenys neskelbtini), t. y. iki (duomenys neskelbtini) vasaros pabaigos.

6. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovė V. S. su ieškiniu (patikslintu) sutiko iš dalies. Mano, kad pereinamasis laikotarpis yra reikalingas, tėvui reikalingi bendravimo įgūdžiai. Tai rodo ir pateikta specialistų išvada, tą patį pastebėjo ir šeimos ir gerovės centro specialistai, kurie siūlė išklausyti tėvystes įgūdžių kursus, kurie padėtų pagerinti santykį su vaiku, suvokti vaiko raidą, užtikrintų vaiko poreikius ir saugumą. Mano, kad atsakovo veiksmai ir santykis su vaiku akivaizdžiai rodo, kad jam trūksta įgūdžių bendraujant su vaiku. Nurodo, kad įprastai susitikimai su psichologu-psichoterapeutu skiriama ne daugiau valandos, tam, kad vaiko nevarginti (nepavargtų nuo skiriamo dėmesio, bendravimo). Visas tvarkas kaip vyksta bendravimas (konsultacijos) ir kurį laiką visa tai vyksta nustato psichologas-psichoterapeutas atsižvelgdamas į pokyčius ir kt. Mano, kad bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nenustatant konkretaus laiko. Dėl vaiko išlaikymo dydžio mano, kad nėra pateiktos per dideles vaiko išlaidos. Pasisakydama dėl pavardės keitimo nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti kas yra tėtis, nemano, kad būtų teisinga keisti vaiko pavardę. Taip pat nemano, kad dabartinė vaiko pavardė kenkia vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra D. K. ir M. P. (M. P.). Ieškovė su atsakovu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. gyvena skyrium. 2019 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties pagrindu Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius atliko ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir pateikė 2021 m. balandžio 12 d.- 2021 m. gegužės 7 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-63/2021 (toliau ir Ekspertizės aktas). Ieškovė, atsižvelgdama į vaiko interesus ir Ekspertizės akto atsakymuose į klausimus pateiktas išvadas bei rekomendacijas, pareikšto ieškinio (patikslinto) reikalavimus patikslino. Atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį atsakovas su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies. 2021 m. rugsėjo 1 d. teismui įvertinus ekspertizės aktą, šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus, institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktą išvadą, iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir pakeitė 2020 m. gruodžio 1 d. teismo nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą M. P., kuri šiuo metu gyvena su ieškove D. K.. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taigi, buities gyvenimo sąlygos yra viena iš esminių sąlygų, kuri turi būti įvertinta, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė su nepilnamete dukra gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybes teise priklauso ieškovei. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - vaiko motina, prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnametei dukrai sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi dukros kasdiene priežiūra. Pažymėtina, kad atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti šalių nepilnametės dukros nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste įgaliota atstovė V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad geriausius nepilnamečio vaiko interesus atitinka gyvenimas su ieškove D. K.. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamete dukra nuolatos gyvena su ieškove, į tai, kad atsakovas sutinka su tuo, jog šalių dukra gyventų su motina, nepilnametės M. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove D. K..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

10. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

11. Ieškiniu (patikslintu) ieškovė teismo prašo iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisti po 260,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d. Prašo paskirti D. K., dukros M. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškinyje (patikslintame) ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymas per mėnesį iš viso sudaro apie 684,00 Eur, t. y. 150,00 Eur maistui, 60,00 Eur darželio paslaugoms, 80,00 Eur aprangai ir avalynei, 30,00 Eur ugdymo priemonėms, 100,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 10,00 Eur higienos priemonėms, 40,00 Eur laisvalaikio pramogoms, 20,00 Eur vitaminams, vaistams ir kremams, 50,00 Eur transporto išlaidoms, 70,00 Eur kitiems augančiam vaikui reikalingiems daiktams, 10,00 Eur vaiko gimtadienio šventei, 30,00 Eur šokių būreliui, 30,00 Eur nenumatytoms išlaidoms, 4,00 Eur dukros sveikatos ir gyvybės draudimui. Atsakovas pateiktame atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu teikia dukrai laikiną materialinį išlaikymą po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir sutinka toliau teikti tokio dydžio išlaikymą.

12. Kaip jau minėta 10 punkte, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

13. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs išlaidų atitikimo faktą, konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. transportui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

14. Ieškovė nurodė, jog išlaidos, susijusios su komunaliniais mokesčiais ir vaikui tenkančia dalimi, sudaro 100,00 Eur per mėnesį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2021 m. sausio mėn. patirtos komunalinės išlaidos sudarė – 170,49 Eur sumą, 2021 m. kovo mėn. – 307,89 Eur, 2021 m. balandžio mėn. – 182,64 Eur, 2021 m. gegužės mėn. – 202,46 Eur, 2021 m. birželio mėn. – 139,53 Eur, 2021 m. liepos mėn. – 116,11 Eur, 2021 m. rugpjūčio mėn. – 83,80 Eur. Per nurodytą 7 mėnesių laikotarpį ieškovė vidutiniškai per mėnesį išleisdavo – 172,00 Eur, vadinasi vaikui tenkanti dalis sudaro 86,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog vidutiniškai per mėnesį bendrai (kartu su dukra) komunalinėms paslaugoms išleidžia 150,00 Eur ir papildomai 25,00 Eur televizijos paslaugoms. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktose sąskaitose nuo 2021 m. kovo mėn. įrašytas naujas teikėjas, t. y. Klaipėdos I/d (duomenys neskelbtini). Šių paslaugų suma 2021 m. kovo mėn. sudarė – 0,00 Eur, 2021 m. balandžio mėn. – 56,58 Eur, 2021 m. gegužės mėn. – 56,58 Eur, 2021 m. birželio mėn. – 60,00 Eur, 2021 m. liepos mėn. – 20,70 Eur, 2021 rugpjūčio mėn. – 0,00 Eur. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad M. P., gim. (duomenys neskelbtini) lanko Klaipėdos lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė ieškinyje (patikslintame) detalizuodama dukros išlaikymo dydį, atskirai išskyrė 100,00 Eur patiriamas išlaidas, susijusias su komunalinėmis paslaugomis, ir 60,00 Eur patiriamas išlaidas, susijusias su teikiamomis darželio paslaugomis. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių duomenų, ieškovė viena sąskaita apmoka patiriamas komunalines ir darželio išlaidas. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad nurodytos 100,00 Eur išlaidos, susijusios su komunalinėmis paslaugomis, neatitinka tikrovės ir konstatuotina, kad nepilnamečiui vaikui tenkanti išlaidų dalis už komunalines paslaugas per mėnesį nesiekia 100,00 eurų.

15. Ieškovė atskirai išskyrė patiriamas išlaidas, susijusias su transportu, t. y. vaikui tenkanti dalis per mėnesį ieškovės teigimu yra 50,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad automobilis yra jos asmeninė nuosavybė. Automobilį naudoja tiek savo, tiek vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad M. P. darželis yra šalia namų, todėl didelių transporto išlaidų ieškovei vežant ar parvežant vaiką iš darželio neturėtų sudaryti. Ieškovė nurodė, kad laisvu laiku su dukra važiuoja taip pat ir už (duomenys neskelbtini) ribų. Pažymėtina, kad atsakovas neturi finansuoti ieškovės kelionių, kai dukra vežama pas ieškovės senelius ir pan. Byloje nėra pagrindžiančių duomenų, jog ieškovė raliai išleistų minėtą pinigų sumą transportui vaiko interesams tenkinti. Teismas pažymi, kad nepilnamečiui vaikui priteisiamas išlaikymas yra skirtas išimtinai vaiko poreikiams patenkinti. Tokiu būdu konstatuotina, kad į išlaikymo dydį įskaičiuojamos 50,00 Eur išlaidos, susijusios su tansporto išlaidomis, yra pilna apimtimi nėra pagrįstos.

16. Papildomai pažymėtina ir į tai, kad ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių mėnesines nepilnamečio vaiko aprangos išlaidas, kurios ieškovės teigimu siekia 80,00 Eur sumą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pateiktus įrodymus teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad būtinosios išlaidos M. P. išlaikymui sudaro 684,00 Eur per mėnesį.

17. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali vaiko išmoka yra 70,00 Eur, todėl, būtent minėta suma yra mažintinas tarp tėvų paskirstytino vaikui reikalingo išlaikymo dydis.

18. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vertinant ieškovės turtinę padėtį pažymėtina, kad ieškinyje (patikslintame) ieškovė nurodė, kad šiuo metu dirba ir jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 500,00 Eur. Nurodė, kad turi asmeninės nuosavybės teise įgijusi nekilnojamąjį turtą, butą esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl minėto turto įsigijimo turi prisiėmusi finansinių įsipareigojimų, t. y. sudariusi su SEB banku paskolos sutartį, pagal kurią ieškinio pateikimo dieną įsipareigojimų suma 59240,94 Eur, o per mėnesį mokėtina suma sudaro 361,43 Eur. Taip pat ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise turi įgijusi ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi įgijusi kito turto – automobilį (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime į ieškinį (patikslintą) nurodė, jog šiuo metu jo pajamos vidutiniškai yra 590,00 Eur, iš jų 220,00 Eur mokama vaiko išlaikymui, 130,00 Eur būsto komunaliniai mokesčiai, 70,00 Eur įmoka paskolos dengimui, 30,00 Eur mokėjimai pagal draudimo sutartis, 15,00 Eur interneto paslaugos, 150,00 Eur maistas, 75,00 Eur kitos išlaidos (vaistai, vitaminai, akiniai, drabužiai, avalynė ir kt.). Papildomai teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad taip pat turi vyresnio amžiaus tėtį (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriuo reikia rūpintis ir padėti. Nurodė, kad kiti jo vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu materialinio išlaikymo jiems neteikia.

19. Pažymėtina, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

20. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, ir prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių bei ieškovės gaunamą paramą tėvams – vaiko pinigus, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 70 Eur, teismas konstatuoja, kad prie būtinų vaiko poreikių tenkinimo tėvai turi prisidėti 470,00 Eur (540,00 Eur – 70,00 Eur) suma. Laikytina, kad bendra 540,00 Eur suma, skirta nepilnametės M. P. išlaikymui, pripažintina pakankama būtinų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui.

21. Vadovaujantis 20 p. nurodytais motyvais ir argumentais iš atsakovo priteistinas 235,00 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gegužės 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d., pinigus atsakovui pervedant į ieškovės banko sąskaitą, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Sprendimas šioje dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

22. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

23. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, jog CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

24. Ieškovė ieškiniu (patikslintu) prašo priteisti iš atsakovo M. P. (M. P.) 1224,51 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad su atsakovu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. gyvena skyrium. Atsakovas nuo šio laiko absoliučiai neprisideda prie dukros išlaikymo, ko pasėkoje visa dukros išlaikymo našta tenka ieškovei. Prašomo įsiskolinimo sumą paskaičiavo, atsižvelgiant, į tai kad dukros poreikių užtikrinimui kas mėnesį atsakovo dalis sudarė 260,00 Eur, todėl iš atsakovo nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., prašo priteisti 1224,51 Eur dydžio įsiskolinimą. Nustatyta, kad paskaičiuoto įsiskolinimo metu M. P. nelankė darželio, transporto sąnaudos taip pat neabejotinai buvo mažesnės, todėl konstatuotina, kad dukros poreikių užtikrinimui minėtu laikotarpiu ieškovės išleista suma nesiekė 260,00 Eur kas mėnesį. Laikytina, kad M. P. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. yra 1040,00 Eur (skaičiuojant, kad dukros poreikių užtikrinimui kas mėnesį atsakovo dalis sudarė 200,00 Eur).

25. Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos (1040,00 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. rugsėjo 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl įpareigojimo atsakovui lankyti tėvystės įgūdžių kursus

26. Ieškovė teismo prašo įpareigoti atsakovą lankyti tėvystės įgūdžių kursus. Iš teismui pateiktų duomenų ir iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tėvas galimai patiria sunkumų prisiderinti prie trimetės dukters amžiaus ypatumų (emocionalumo ir aktyvumo lygio, žaidybinių interesų) ir atliepti jos emocinius poreikius (dėmesio, nuraminimo, saugumo). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas turi dar du vaikus su kuriais kartu gyveno iki vienam iš jų buvo penkeri, o kitam dveji. Preziumuojama, kad vaikų auklėjimas ir bendravimas su vaikais atsakovui nėra svetimas dalykas. Nors atsakovui galimai ir trūksta dalies minėtų bendravimo įgūdžių, tačiau laikytina, kad viso to pagerinimui užtektų reguliaraus bendravimo tėvo su dukra, to pasėkoje atsirastų geresnis jos pažinimas bei susiformuotų stipresnis tarpusavio emocinis ryšys. Pažymėtina, kad tam skiriamas ir pereinamasis laikotarpis, kol tėvas įgis jam trūkstamų tėvystės ir bendravimo su mažamete dukra įgūdžių, tėvo ir vaiko susitikimuose dalyvaus specialistas (psichologas-psichoterapeutas), kuris padės tėvui kurti ir stiprinti ryšį su dukra bei prisidės prie įgūdžių formavimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra tikslinga papildomai įpareigoti atsakovą lankyti tėvystės įgūdžių kursus, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą lankyti tėvystės įgūdžių kursus, kaip nepagrįstas, netenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

27. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

28. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

29. Kai tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnis).

30. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

31. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1dalis).

32. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

33. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

34. Ieškovė teismo prašė nustatyti tokią dukros bendravimo su tėvu tvarką:

- nustatyti atsakovo M. P. (M. P.) bendravimo tvarką su dukra M. P. per psichologą iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas;

- atsakovas M. P. (M. P.) su dukra M. P. bendrauja po 1 (vieną) valandą 1 (vieną) kartą per savaitę, (duomenys neskelbtini), ne anksčiau kaip 17.30 val., dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui, kuris specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje ir sutinka teikti paslaugas nutartyje nurodytomis sąlygomis;

- atsakovas M. P. (M. P.) per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pasirenka aukščiau nurodytas sąlygas atitinkantį psichologą ar psichoterapeutą ir apie parinktą psichologą ar psichoterapeutą SMS žinute informuoja ieškovę D. K.. Jeigu psichologas, kuris jau pradėjo teikti paslaugas, toliau atsisako jas teikti arba paais?kėja, kad jis neatitinka teismo sprendime nurodytu? sąlygų, psichologo pasirinkimo procedūra pradedama is? naujo;

- bendravimo per psichologą ar psichoterapeutą dienas ir laiką ateinančiam mėnesiui, likus ne mažiau kaip 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms iki einamojo mėnesio pabaigos, su psichologu ar psichoterapeutu derina ieškovė D. K. ir atsakovas M. P. (M. P.) iš psichologo ar psichoterapeuto pasiūlytų dienų, atsižvelgiant į šalių darbo grafiką ir/ar iš anksto suplanuotas komandiruotes. Bendravimas per psichologą taip pat nevyksta švenčių dienomis ir savaitgaliais, dukros ugdymo laiku, lankomų būrelių laiku, dukros atostogų, kai jos suplanuotos leisti su mama ne Klaipėdos mieste, metu;

- jei paaiškėja, kad suplanuotas susitikimas pas psichologą ar psichoterapeutą dėl bet kokių priežasčių neįvyks, šalis kitą šalį informuoja nedelsiant, bet ne vėliau, kaip likus 24 valandoms iki suplanuoto susitikimo laiko, išskyrus atvejus, kai 24 valandų termino neįmanoma laikytis dėl objektyvių aplinkybių – tokiu atveju, šalis informuoja kitą šalį iš karto po to, kai paaiškėja, kad suplanuotas susitikimas dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui neįvyks.

35. Atsakovas teikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį siūlė šią bendravimo su dukra tvarką:

- tėvas reguliariai bendrauja su dukra, nedalyvaujant motinai, ne rečiau nei 1-2 kartus per savaitę bent prieš 24 val. informavęs motiną SMS žinute, paimant dukrą iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. ir tos pačios dienos vakare ne vėliau kaip 20:00 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą; be to, tėvas papildomai bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis abiejų tėvų sutartu laiku;

- vaiko motina ne vėliau kaip prieš 2 val. iki nustatytos bendravimo laiko pradžios informuoja tėvą SMS žinute apie dukters susirgimus ir kitas objektyvias priežastis, dėl kurių (duomenys neskelbtini) negalėtų suderintu laiku bendrauti su tėvu.

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-63/2021, kuriame be kita ko yra nurodyta, kad: emocinis M. P. santykis (prieraišumas) su tėvu dar formuojasi. Tėvą (duomenys neskelbtini) suvokia kaip vieną iš jai pažįstamų ir svarbių suaugusiųjų, vadina jį tėčiu, tačiau jos turimoje prieraišumo hierarchijoje šis santykis kol kas yra pozicionuojamas palyginus žemai, užleisdamas pirmenybę ne tik santykiui su mama, bet ir su mylima darželio auklėtoja, močiute, kurios yra labiau įsitraukusios į kasdieninį (duomenys neskelbtini) gyvenimą ir priežiūrą; <...> Tėvas patiria sunkumų prisiderinti prie trimetės dukters amžiaus ypatumų, emocionalumo ir aktyvumo lygio ir žaidybinių interesų. Jam sunku suprasti ir atliepti dukters emocinius poreikius (dėmesio, nuraminimo, saugumo). Nors jis gana jautriai pastebi fiziologinius poreikius, tačiau suirzta ir nenuramina mamos pasigedusios dukters; <...> Bendradarbiavimui kliūtys kyla dėl atsakovo elgesio: jis kategoriškai atsisako bendradarbiauti su ieškove ir pasirenka atsiribojimo bei konkuravimo taktiką, bandydamas atitraukti (duomenys neskelbtini) nuo žaidimo su mama, siūlydamas dukrai nesusijusias su tuo metu vykstančiu žaidimu temas ir provokuodamas lojalumo konfliktą, kurį mergaitė išsprendžia pasirinkdama toliau žaisti su mama ir atsitraukdama nuo tėvo bei išreikšdama tėvui situacinį, jo tokio elgesio išprovokuotą priešiškumą. Buvimas viename kambaryje su ieškove vyrui kelia akivaizdžią įtampą ir pasipriešinimą situacijai, kas neigiamai paveikia ir jo bendravimą su dukra; <...> Kaip ir bendravimo dviese su (duomenys neskelbtini) metu, atsakovas elgiasi su dukra lyg su vyresniu vaiku, tačiau stebimas ieškovės jis tampa dar kritiškesnis ir kandesnis savo mažametės dukters ir jos kompetencijos atžvilgiu, taip provokuodamas atsakomąsias gynybines (duomenys neskelbtini) reakcijas. (duomenys neskelbtini), bendraudama su tėvu, kai šalia yra mama, ir kai jos nėra, elgiasi panašiai, o jos didesnį gynybiškumą, priešiškumą tėvo atžvilgiu, bendraujant trise, iššaukia paties tėvo elgesio pokyčiai, nepriklausomai nuo to, ar mama ragina mergaitę bendrauti su tėvu, ar atsitraukusi pasyviai stebi (duomenys neskelbtini) ir tėvo bendravimą; <...> M. P. tikslinga lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, nukreiptus į psichologinės vaiko raidos ir psichologinių vaiko poreikių supratimą bei prieraišaus santykio su skyrium gyvenančiu vaiku kūrimą; <...> Šalims tikslinga kuo skubiau įgyvendinti 2019-09-18 BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos plane numatytą įpareigojimą užsiregistruoti į Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybą dėl psichologo konsultacijų lankymo ir ryšio su vaiku kūrimo ir stiprinimo. Šiuo metu (kol šalių tarpusavio konfliktas stiprus) net ir stebint specialistui (tikėtina, kad ekspertės stebėjimas užkardė atvirai konfliktišką šalių bendravimą prie vaiko ekspertizės metu) vaiko bendravimas su tėvu, dalyvaujant mamai, neatitinka vaiko interesų dėl tėvo sunkumų bendrauti su (duomenys neskelbtini) jos interesus atitinkančiu būdu, nepriklausomai nuo dalyvaujančios motinos elgesio.

37. Pažymėtina tai, kad išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, teismui pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad pereinamasis laikotarpis yra reikalingas, tėvui reikalingi bendravimo įgūdžiai. Pažymėjo, kad įprastai susitikimai su psichologu-psichoterapeutu skiriami ne daugiau valandos tam, kad vaiko nevarginti (nepavargtų nuo skiriamo dėmesio, bendravimo). Visas tvarkas kaip vyksta bendravimas (konsultacijos) ir kurį laiką visa tai vyksta nustato psichologas-psichoterapeutas atsižvelgdamas į pokyčius ir kt. Mano, kad bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nenustatant konkretaus laiko.

38. Nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai ir užtikrintas bent minimalus atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimas, atsižvelgiant į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-63/2021 nurodytas išvadas, į tai, kad nepilnametės dukros tėvui yra būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu pastarasis įgytų atitinkamų tėvystės ir bendravimo su mažamete dukra įgūdžių, į vaiko amžių, emocinę būseną, ryšį su tėvu, esamą situaciją ir orientuojantis į ryšio su tėvu stiprinimą, nustatytina tokia tolimesnė tėvo ir dukters bendravimo tvarka:

- nustatytinas bendravimo tvarkos pereinamasis laikotarpis iki to laiko, kol su šeima dirbantis specialistas pateiks ieškovei D. K. išvadą apie pakankamai susiformavusius tėvo M. P. (M. P.) įgūdžius, užtikrinančius tėvui vienam be psichologo ar psichoterapeuto, kuris specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje, bendrauti su nepilnamete dukra;

- pereinamuoju laikotarpiu, kol tėvas M. P. (M. P.) įgis jam trūkstamų tėvystės ir bendravimo su mažamete dukra M. P. (M. P.) įgūdžių, tėvo ir vaiko susitikimuose turi dalyvauti konkrečioje, iš anksto numatytoje vietoje, specialistas (psichologas ar psichoterapeutas, kuris pagal 2019-09-18 BĮ (duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos plane numatytą rekomendaciją dirbs su tėvais dėl ryšio su vaiku kūrimo ir stiprinimo), kuris prisidėtų prie šių įgūdžių formavimo (modeliuodamas pageidaujamą elgesį) ir reikalui esant, padėtų nuraminti mamos pasigedusią dukrą M. P.;

- tėvas M. P. (M. P.) reguliariai bendrauja su dukra M. P., nedalyvaujant motinai, po 1-2 valandas 1-2 kartus per savaitę, įskaitant savaitgalius ir šventines dienas, dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui, kuris specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje ir sutinka teikti paslaugas nutartyje nurodytomis sąlygomis;

- papildomai M. P. (M. P.) su dukra M. P. bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis tėvų sutartu laiku;

- atsakovo M. P. (M. P. ) bendravimas su dukra M. P. dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui vyksta pagal šio specialisto sudarytą planą;

- atsakovas M. P. (M. P.) per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pasirenka psichologą ar psichoterapeutą, kuris sutinka dirbti su tėvais dėl ryšio su vaiku kūrimo ir stiprinimo, ir apie parinktą psichologą ar psichoterapeutą SMS žinute informuoja ieškovę D. K.;

- atsakovas M. P. (M. P.) per 2 (dvi) dienas nuo pranešimo apie pasirinktą psichologą ar psichoterapeutą išsiuntimo dienos SMS žinute informuoja ieškovę D. K. apie savo darbo grafiką ir/ar iš anksto suplanuotas komandiruotes 3 (trijų) savaičių laikotarpiui;

- bendravimo per psichologą ar psichoterapeutą dienas ir laiką derina ieškovė D. K. iš psichologo ar psichoterapeuto pasiūlytų dienų, atsižvelgiant į savo ir atsakovo darbo grafiką ir/ar iš anksto suplanuotas komandiruotes;

- bendravimas per psichologą nevyksta dukros ugdymo laiku, lankomų būrelių laiku, dukros atostogų, kai jos suplanuotos leisti su mama ne (duomenys neskelbtini) mieste, metu;

- sekantys susitikimų laikai derinami artimiausių 3 (trijų) savaičių laikotarpiui. Trijų savaičių laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią bus paskirtas pirmas atsakovo M. P. (M. P.) ir M. P. susitikimas. Likus ne mažiau kaip 7 (septynioms) dienoms iki 3 (trijų) savaičių laikotarpio pabaigos, atsakovas M. P. (M. P.) SMS žinute informuoja ieškovę D. K. apie savo darbo grafiką ir/ar iš anksto suplanuotas komandiruotes ateinančių 3 (trijų) savaičių laikotarpiui;

39. Pasibaigus bendravimo tvarkos pereinamajam laikotarpiui nustatytina tokia tolimesnė tėvo ir dukters bendravimo tvarka:

- tėvas M. P. (M. P.) su dukra M. P. bendrauja du kartus per savaitę, pasirinktinai, bet kurią savaitės dieną (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nedalyvaujant vaiko motinai, nuo 18:00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), iki 20:00 val., taip pat šalys gali susitarti dėl kitokios bendravimo laiko pradžios ir pabaigos bei trukmės;

- šalių susitarimu tėvas M. P. (M. P.) su dukra M. P. papildomai bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis tėvų sutartu laiku;

- atsakovas M. P. (M. P.) kiekvieną kartą apie atvykimą pabendrauti su dukra arba negalėjimą atvykti nustatytu laiku, ne vėliau kaip prieš 24 val. apie tai informuoja ieškovę D. K. sms trumpąja žinute telefono numeriu (duomenys neskelbtini); - ieškovė D. K. ne vėliau kaip prieš 2 val. iki nustatytos bendravimo laiko pradžios informuoja tėvą M. P. (M. P.) apie dukros M. P., susirgimus ir kitas objektyvias priežastis, dėl kurių dukra negalėtų nustatytu laiku bendrauti su tėvu.

Dėl pavardės pakeitimo

40. Civilinio kodekso 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415. Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavarde. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą - Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas atitiktų jo interesus, jeigu pavardės pakeitimo būtinybė būtų aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

41. Teismas, prieš pradėdamas teisiškai vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, akcentuoja vaiko vardo ir pavardės klausimų reglamentavimą tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pabrėžtina, kad vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą, todėl be pagrindo negalima šių asmens duomenų keisti ar taisyti. Kaip jau minėta, Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja Civilinio kodekso 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės.

42. Teismas pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

43. Teismas, sistemiškai atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą išimtinai tik per vaiko interesų prizmę, konstatuoja, kad neegzistuoja jokių realių faktinių aplinkybių, kurios nulemtų poreikį nepilnametės M. P. interesų labui keisti jos pavardę „(duomenys neskelbtini)“ į motinos pavardę „(duomenys neskelbtini)“, todėl nesant nei teisinio nei faktinio pagrindo ieškovės reikalavimas dukros M. P. pavardę iš “(duomenys neskelbtini)” pakeisti į motinos pavardę – “ (duomenys neskelbtini)” arba leisti pakeisti M. P. pavardę „(duomenys neskelbtini)“ į pavardę „(duomenys neskelbtini)“ be jos tėvo M. P. (M. P.) sutikimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų šalių argumentų.

44. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Už teismo sprendimu patenkinus ieškinio (patikslinto) reikalavimą mokėtinas 225,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo 2021 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovė iš dalies atleista (ieškovė sumokėjo 150,00 Eur žyminio mokesčio, o nuo 75,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio dalies atleista). Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 4924,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4500,00 Eur už suteiktą teisinę pagalbą, 150,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, 97,58 Eur už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, 176,78 Eur už ekspertizės atlikimą. Ieškovės patikslintas ieškinys (patikslintas) patenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 50,00 proc. ieškiniu (patikslintu) pareikštų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų ieškinio (patikslinto) reikalavimų daliai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 2462,18 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

48. Atsakovui šios bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą sudarė 1566,50 Eur. Iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį (patikslintą), iš ieškovės valstybės naudai priteistina 783,25 Eur suma.

49. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi - laikina bendravimo su vaiku tvarka, naikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su vaiko motina ieškove D. K..

Priteisti iš atsakovo M. P. (M. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 235,00 Eur (du šimtus trisdešimt penkis Eur 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gegužės 22 d.), indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamų iki (duomenys neskelbtini) pilnametystės. Dukros (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei D. K..

Priteisti iš M. P. (M. P.) 1040,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai M. P..

Priteisti iš M. P. (M. P.) 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos - 1040,00 Eur, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. rugsėjo 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatyti atsakovo M. P. (M. P.) bendravimo su dukra M. P. tvarką:

- nustatyti bendravimo tvarkos pereinamąjį laikotarpį iki to laiko, kol su šeima dirbantis specialistas pateiks ieškovei D. K. išvadą apie pakankamai susiformavusius tėvo M. P. (M. P.) įgūdžius, užtikrinančius tėvui vienam be psichologo ar psichoterapeuto, kuris specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje, bendrauti su nepilnamete dukra;

- pereinamuoju laikotarpiu, kol tėvas M. P. (M. P.) įgis jam trūkstamų tėvystės ir bendravimo su mažamete dukra M. P. (M. P.) įgūdžių, tėvo ir vaiko susitikimuose turi dalyvauti konkrečioje, iš anksto numatytoje vietoje, specialistas (psichologas ar psichoterapeutas, kuris pagal 2019-09-18 BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos plane numatytą rekomendaciją dirbs su tėvais dėl ryšio su vaiku kūrimo ir stiprinimo), kuris prisidėtų prie šių įgūdžių formavimo (modeliuodamas pageidaujamą elgesį) ir reikalui esant, padėtų nuraminti mamos pasigedusią dukrą M. P.;

- papildomai M. P. (M. P.) su dukra M. P. bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis tėvų sutartu laiku;

- atsakovo M. P. (M. P. ) bendravimas su dukra M. P. dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui vyksta pagal šio specialisto sudarytą planą;

- bendravimas per psichologą nevyksta dukros ugdymo laiku, lankomų būrelių laiku, dukros atostogų, kai jos suplanuotos leisti su mama ne Klaipėdos mieste, metu;

Pasibaigus bendravimo tvarkos pereinamajam laikotarpiui nustatyti tokią tolimesnę tėvo ir dukters bendravimo tvarką:

- šalių susitarimu tėvas M. P. (M. P.) su dukra M. P. papildomai bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis tėvų sutartu laiku;

Kitą ieškinio (patikslinto) dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. P. (M. P.) 2462,18 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt du Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. K..

Priteisti iš atsakovo M. P. (M. P.) 37,50 ( trisdešimt septynis Eur 50 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį –žyminis mokestis.

Priteisti iš ieškovės D. K. 783,25 (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikiną bendravimo su vaiku tvarką (CPK 150 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Petras Mineikis