Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl teismo nutarties nevykdymo, suinteresuoti asmenys D. K., M. P. (M. P.), išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2020 m. liepos 9 d. teisme gautas pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimas dėl vykdomosios bylos sugrąžinimo ir dalies pareiškimo atsisakymo, kuriame pareiškėja nurodė, kad antstolės kontoroje gautas D. K. prašymas nutraukti vykdomąją bylą, todėl tikslina pareiškimą ir prašo klausimą dėl teismo nutarties nevykdymo spręsti tik vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/00120, kurioje M. P. nurodė, kad D. K. nevykdo teismo nutartie. Pareiškimo dalį vykdomojoje byloje Nr. 0004/19/00813 dėl M. P. patraukimo atsakomybėn už netinkamą teismo nutarties vykdymą prašė palikti nenagrinėtą. 2020 m. liepos 15 d. nutartimi teismas antstolės prašymą tenkino, civilinės bylos dalį dėl pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimo reikalavimą spręsti M. P. atsakomybės klausimą dėl teismo nutarties Nr. e2-6692-793/2019 nevykdymo ir įstatymo numatytų sankcijų taikymo nutraukė. Ši nutartis panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2S-1116-796/2020 ir grąžinta pirmosios instancijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

7. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ir vertino bylos faktines aplinkybes dėl nutarties nevykdymo. Teigia, kad antstolės reikalavimas nėra konkretus, nėra nurodyta jokių apeliantės veiksmų (neveikimo), kuriais pasireiškė teismo nutarties neįvykdymas, akte nėra nurodyta kokios aplinkybės (įrodymai) patvirtina apeliantės veiksmus (neveikimą). Teigia, kad pareiškimas grindžiamas susirašinėjimu D. K. ir M. P. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2020 m. sausio 21 d., kai pati antstolė baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog pareiškimas už teismo sprendimo nevykdymą nėra už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2020 m. sausio 20 d., tačiau teismas ši laikotarpį nagrinėjo ir būtent už šį laikotarpį patenkančias dienas apeliantei taikyta atsakomybė.

8. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl teismo nutarties nevykdymo pagrįstumo klausimą, tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, jų pagrindu nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes.

9. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

10. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės - Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-195-793/2020 nutarta iš dalies pakeisti 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti M. P. ir nepilnametės dukros M. P. bendravimo tvarką - tėvas M. P. su dukra M. P. bendrauja du kartus per savaitę - antradienį ir ketvirtadienį, dalyvaujant motinai D. K., nuo 18:00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), iki 20:00 val.; šalių susitarimu tėvas M. P. su dukra M. P. gali bendrauti ir nedalyvaujant motinai D. K., taip pat šalys gali susitarti dėl vaiko su tėvu bendravimo kitomis savaitės dienomis; atsakovas M. P. kiekvieną kartą apie atvykimą pabendrauti su dukra arba negalėjimą atvykti nustatytu laiku prieš 2 val. apie tai informuoja ieškovę D. K. trumpąja žinute telefono numeriu (duomenys neskelbtini); D. K. ne vėliau kaip prieš 2 val. iki nustatytos bendravimo laiko pradžios informuoja tėvą M. P. apie dukros M. P., susirgimus ir kitas objektyvias priežastis, dėl kurių dukra negalėtų nustatytu laiku bendrauti su tėvu.

11. Kaip matyti į antstolę kreipėsi M. P. tėvas M. P. su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir prašydamas priimti vykdyti 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartį, kurį antstolė 2020 m. sausio 29 d. patvarkymu priėmė. Byloje M. P. pateiktas susirašinėjimas SMS žinutėmis su apeliante dėl bendravimo su vaiku. Antstolė 2020 m. vasario 26 d. surašė aktą dėl M. P. bendravimo tvarkos su dukra Nr. S-20-0000188, kuriuo nustatė 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo nevykdymo aplinkybes, kur nurodyti M. P. paaiškinimai dėl teismo nutarties nevykdymo, užfiksuota, jog telefoninio pokalbio metu apeliantė paaiškino antstolei, jog M. P. yra žinoma, kad prieš paskirdamas susitikimą su dukra M. P. turi iki susitikimo likus 24 val. informuoti vaiko motiną apie planuojamą susitikimą, tačiau susitikimai neįvyksta, nes ji nėra tinkamai ir laiku informuojama apie planuojamus susitikimus.

12. Sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje keliamas atsakomybės klausimas vykdant teismo nutartį, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, ta yra šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad antstolės pateiktas reikalavimas nekonkretus, nėra nurodyta jokių apeliantės veiksmų (neveikimo), kuriais pasireiškė teismo nutarties neįvykdymas, akte nėra nurodyta kokios aplinkybės (įrodymai) patvirtina apeliantės veiksmus (neveikimą), o ir be to, teismas grindė nutartį šalių susirašinėjimu už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2020 m. sausio 21 d., nors pati antstolė nurodė, jog pareiškimas už teismo sprendimo nevykdymą už šį laikotarpį nėra grindžiamas. Su apeliantės argumentais sutiktina iš dalies.

14. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020 nurodė, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), tai yra jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai.

16. Antstolė priėmusi aktą Nr. S-20-0000188 jame konstatavo tokias aplinkybes – 1) 2020 m. sausio 29 d. M. P. kreipėsi į antstolį nurodydamas, kad vaiko motina (apeliantė) nevykdo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties; 2) antstolė išnagrinėjusi M. P. (tėvo) pateiktas trumpąsias SMS žinutes nustatė, kad per laikotarpį nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2020 m. sausio 21 d. šalys nesutarė dėl bendravimo vietos laiko ir kitų aplinkybių, 3) telefoninio pokalbio metu apeliantė (motina) teigė, kad pasimatymai su vaiku neįvyksta todėl, kad nėra tinkamai ir laiku informuojama apie susitikimus ir vykimo vietas. Antstolė atsižvelgusi į šias aplinkybes, pačių šalių paaiškinimus, akte nurodė, kad tiek vaiko tėvas M. P., tiek vaiko motina D. K. nevykdo teismo nutarties ir pareiškime nurodė, kad šalys ignoravo CPK 642 straipsnio nuostatas ir apeliantė dėl aukščiau nurodytų veiksmų susitikti tėvui su vaiku nesudaro galimybės.

17. Nagrinėjamu atveju antstolės pareiškimas teismo posėdyje buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka. Teismo posėdžio metu antstolė nurodė, kad pareiškimą palaiko, dėl nevykdymo aplinkybių paaiškino, kad apie nutarties nevykdymo faktą nuspręsta atsižvelgiant į M. P. (išieškotojo vykdomojoje byloje) pranešimus dėl nutarties nevykdymo, telefoninį pokalbį su apeliante jog susitikimai neįvyksta (pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 15 min. - 20 min.). Teismo posėdžio metu antstolė taip pat nurodė, kad neprašoma priimti sankcijų už laikotarpį nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. sausio mėn., kadangi 2020 m. sausio 29 d. buvo užvesta vykdomoji byla, todėl tokio reikalavimo nesuformulavo rezoliucinėje prašymo dalyje. Nutarties nevykdymo klausimą paliko spręsti teismui prašydama įvertinti aplinkybes dėl bendravimo su vaiku (pirmosios instancijos teismo posėdžio 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 155 min. – 158 min.).

18. Atsižvelgiant į antstolės akto turinį (nutarties 16 punktas) ir paaiškinimus pirmosios instancijos teisme (nutarties 17 punktas) darytina išvada, kad antstolės parengtame akte Nr. S-20-0000188 pakankamai aiškiai nurodyta, kad abi proceso šalys nevykdo teismo nutarties, kadangi abi šalys nesutaria dėl bendravimo vietos, laiko, kitų aplinkybių, tai yra tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina neįgyvendina bendravimo su vaiku tvarkos, tai yra nevykdo teismo nutarties. Antstolė šiuos šalių veiksmus pagrindė - M. P. nurodytomis aplinkybėmis dėl apeliantės veiksmų nevykdant teismo nutarties, pačios apeliantės paaiškinimais dėl M. P. veiksmų nevykdant teismo nutarties, o ir be to - susirašinėjimo medžiaga, kurios pagrindu akte nurodyta, kad nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2020 m. sausio 21 d. tėvai nesutarė dėl bendravimo vietos laiko ir kitų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, jog abi šalys vykdymo procesą organizuojančiai antstolei pripažino faktą, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra nevykdoma, į tai, kad antstolei pateikta susirašinėjimo medžiaga patvirtina, jog šalys nesutaria dėl bendravimo su vaiku vietos ir laiko, daroma išvada, kad antstolė pareiškimą pagrindė abejų šalių tinkamu neveikimu, kuris nustatytas objektyviais duomenimis, pačių šalių paaiškinimais, pateikta susirašinėjimo medžiaga, kurių pakankamumą gali įvertinti tik bylą dėl teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo pasekmių nagrinėjantis teismas.

19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino aplinkybes nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2020 m. sausio 21 d., kadangi antstolė vykdymo proceso metu už šį laikotarpį sankcijos skirti neprašė.

20. Pirmiausia pažymėtina, kad tinkamas bendravimo su tvarkos įgyvendinimas yra susijęs su abiejų tėvų atitinkamu elgesiu (veikimu ir neveikimu). Įgyvendindami teismo procesiniais sprendimais nustatytas pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai, tačiau vaiko interesai yra prioritetiniai. Proceso dalyviai (tėvai) turi siekti taikaus bendradarbiavimo bei nepilnamečio vaiko prioritetinių interesų užtikrinimo. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktoje biudžetinės įstaigos „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ 2020 m. vasario 17 d. išvados IV dalyje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialisto nuomonėje nurodoma, jog vaikas yra tapęs marionete, 2019 m. rugsėjo 18 d. IV dalyje pateiktoje specialisto nuomonėje nurodoma, kad tėvai nesuvokia apie vaikui daromą žalą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgdamas į vaiko teisių specialisto nurodytas aplinkybes, prioritetinius vaiko interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo visas bylas reikšmingas aplinkybes dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo aspektus, bei atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes sprendė klausimą atsakomybės klausimą dėl teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6692-793/2019, kurioje nustatyta bendravimo su dukra tvarka, nevykdymo.

21. Antra, antstolė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprašoma priimti sankcijų už laikotarpį nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. sausio mėn., kadangi tik 2020 m. sausio 29 d. buvo užvesta vykdomoji byla, dėl ko tokio reikalavimo nesuformulavo rezoliucinėje prašymo dalyje. Antstolė minėdama nurodydamas aplinkybes, nutarties neįvykdymo klausimą paliko spręsti teismui prašydama įvertinti aplinkybes dėl tėvų bendravimo su vaiku (pirmosios instancijos teismo posėdžio 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 155 min. – 158 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs antstolės pareiškimą žodinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į tai, jog antstolė pareiškimo ne atsisakė, jį palaikė, teismo posėdyje šalys iš esmės kaltino priešingas puses dėl nutarties neįvykdymo, teismas pagrįstai nagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes dėl nutarties neįvykdymo ir sankcija – įspėjimas skirta pagrįstai, kadangi ir bylos nagrinėjimo metu 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdyje apeliantė neįrodė, jog teismo nutartis yra nevykdoma tik dėl vieno iš tėvų kaltės, akivaizdu, jog nutarties nevykdymas pažeidžia šalių nepilnamečio vaiko interesus (nutarties 20 punktas), o ir be to apeliantė teikdama atskirąjį skundą dėl 2020 m. liepos 15 d. nutarties nurodė, kad teismui privalu nustatyti teismo nutarčių vykdymo aplinkybes konkrečiais nurodytais laikotarpiais, kurie nurodyti laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. spalio 14 d.

22. Siekiant atskleisti apeliantės pareigos bendradarbiauti pažeidimo turinį nustatyta, kad apeliantė 2019 m. spalio 15 d., 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. lapkričio 14 d., 2019 m. lapkričio 19 d., nesant objektyvių priežasčių, nevykdė 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-195-793/2020. Apeliantė nurodo, kad vaiko tėvui 2019 m. spalio 15 d. nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaiku dėl užtrukusio teismo posėdžio ir dėl to jog vaikas buvo kitame mieste, tačiau su šia aplinkybe nesutiktina. Patikrinus 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdžio informacinę pažymą nustatyta, kad posėdis Klaipėdos apylinkės teisme baigėsi 15:01. Apeliantė nurodo, kad vaikas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), kas yra (duomenys neskelbtini) km. atstumu nuo (duomenys neskelbtini) miesto, kuriame tėvas turi pasiimti vaiką (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl teismo vertinimu apeliantė turėjo pakankamai laiko, tai yra beveik 3 valandas pristatyti vaiką į gyvenamąją vietą ir arba bendradarbiaujant su vaiko tėvu derinti vėlesnio susitikimo datą ar vietą, tačiau apeliantė su tėvu nesikooperavo, aplinkybę, jog apeliantė vengia kooperuotis ir nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos patvirtina ir byloje pateiktos trumposios žinutės dėl netinkamai parenkamų susitikimo vietų, reikalavimo iš anksto nurodyti ką vaikas turės veikti.

23. Įvertinus atskirajame skunde nuodytas aplinkybes nustatyta, kad apeliantė nenurodo jokių objektyvių motyvų dėl susitikimo 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. lapkričio 14 d., 2019 m. lapkričio 19 d. dienomis, teigia, kad apeliantas turėjo įspėti prieš susitikimą prieš 24 valandas pagal biudžetinės įstaigos „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ parengtus pagalbos planus. Įvertinus pateiktus pagalbos planus nustatyta, kad vaiko tėvas sutiko pranešti apeliantei prieš susitikimą su vaiku ne anksčiau kaip prieš 24 valandas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien ši aplinkybė nepaneigia apelianto teisės taip pat reikalauti susitikimo su vaiku, ne anksčiau kaip prieš 2 valandas, taip kaip buvo nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-195-793/2020, pažymint tai, kad šiuo metu pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi bendravimo su vaiku tvarka yra pakeista.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padaryti pažeidimai iš dalies sąlygoti abiejų vaiko tėvų dėl geranoriškumo ir bendradarbiavimo stokos tarpusavio santykiuose, todėl pagrįstai nusprendė apeliantei skirti ne piniginę sankciją, o nuobaudą - įspėjimą (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Apeliantė dėl vykdymo proceso pažeidimų nurodo, kad suinteresuotas asmuo M. P. į antstolę kreipėsi 2020 m. sausio 29 d. Antstolė 2020 m. vasario 12 d. apeliantei įteikė tik patvarkymą dėl priimtos teismo nutarties vykdymo, tačiau patvarkymas dėl įpareigojimo apeliantei vykdyti teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, taip kaip numato vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai, nebuvo įteiktas. Nepaisant to, 2020 m. vasario 26 d. antstolė surašė aktą, kuris apeliantei taip pat nebuvo įteiktas, o apie tokį kaip aktą apeliantė sužinojo tik gavus iš teismo informaciją apie jos atžvilgiu inicijuotą civilinę bylą.

26. Su apeliantės argumentais nesutinkama. CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-6692-793/2019 pirmiausia nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, tai yra nustatyta, iš kur tėvas pasiims vaiką ir kur jį grąžins ((duomenys neskelbtini)), kada, tai yra - kokiomis dienomis (antradienis ir ketvirtadienis), kokiu laiku (nuo 18:00 val. iki 20:00 val.) tėvas bendraus su dukra. Antra – šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis vykdytina skubiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad raginimas apeliantei neturėjo būti įteikiamas, be to, antstolė tinkamai laikydamasi CPK 771 straipsnio 3 dalies nuostatų 2020 m. vasario 26 d. surašytą aktą 2020 m. kovo 2 d. perdavė nutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo priėmusiam Klaipėdos apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė nesilaikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

27. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi apeliantei paskirta ne piniginė bauda, o teismo nuobauda – įspėjimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog antstolės pareiškimas tenkinamas, kadangi pagal pareiškimo keliamą reikalavimą, antstolės pareiškimas buvo tenkintas tik iš dalies, nes reikalavimas paskirti CPK 771 straipsnyje numatytas sankcijas - baudą, nėra tolygus paskirti įspėjimą.

28. Iš byloje pateikto antstolės pareiškimo ir antstolės nurodytų paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad nutarties nevykdymo pasekmių taikymo klausimas perduotas spręsti teismui vadovaujantis CPK 771 straipsnio pagrindu. Antstolės pareiškime nurodyti motyvai dėl nutarties nevykdymo, šalių nebendradarbiavimo yra pagrįsti (nutarties 7-27 punktai), antstolės nurodytus motyvus pagrindžia pirmosios instancijos teismo nuosekliai byloje ištirti rašytiniai įrodymai, vaiko tėvų, bei pačios antstolės paaiškinimai teismo posėdyje, bei ištirtos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad antstolės pareiškime nurodyti motyvai yra pagrįsti, o nurodytus motyvus pagrindžia byloje pateikti ir ištirti rašytiniai įrodymai nutarė tenkinti antstolės pateiktą prašymą – spręsti klausimą dėl nutarties nevykdymo ir skirti įstatymo numatytas sankcijas ir ta aplinkybė, jog apeliantei buvo paskirtas įspėjimas nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendro bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, kadangi antstolės prašymas buvo išspręstas, konstatuota, kad jis pagrįstas, o teismo sankcija paskirta atsižvelgiant į individualias bylos faktines aplinkybes, tėvų, kurie šiuo atveju yra išieškotojai ir skolininkas vykdomojoje byloje elgesį ir nutarties neįvykdymo priežastis.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek apeliantė, tiek M. P. privalo kooperuotis, bei bendradarbiauti vykdydami teismo nutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

30. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.