Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ir atsakovo M. P. (M. P.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui M. P. (M. P.) dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos, tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Apeliantė su apeliaciniu skundu ir su 2021 m. gruodžio 15 d. pateiktu atskiru prašymu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: mokėjimo nurodymų, susijusių su mokesčiais už komunalines paslaugas ir darželį, kopijas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 15 d. raštą. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos specifiką, siekdamas visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo ir išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos su apeliaciniu skundu, taip pat su atskiru prašymu naujai pateiktus įrodymus.

10. Šioje byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra D. K. ir M. P.. Ieškovė su atsakovu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. gyvena skyriumi. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties pagrindu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius atliko ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę M. P. ir pateikė 2021 m. balandžio 12 d.–2021 m. gegužės 7 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-63/2021. Ieškovė, atsižvelgdama į vaiko interesus ir ekspertizės akte pateiktas išvadas ir rekomendacijas, patikslino pareikšto ieškinio reikalavimus.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškovės ieškinio: priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui po 235 Eur kas mėnesį, priteisė iš atsakovo 1 040 Eur išlaikymo įsiskolinimo, nustatė nepilnametės M. P. gyvenamąją vietą su motina, nustatė atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką sprendime nurodytomis sąlygomis, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus. Juose skundžia sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo, priteisto išlaikymo dydžio, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

12. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

13. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

14. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste išvadą, ekspertizės akto išvadas, nustatė pereinamąjį vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos laikotarpį tam, kad atsakovas įgytų tėvystės įgūdžių, užmegztų pasitikėjimu grįstą santykį su vaiku ir būtų užtikrintas nuoseklus vaiko ir tėvo ryšio formavimasis. Teismo sprendime nustatyta, jog pereinamuoju laikotarpiu tėvas su vaiku bendrauja po 1–2 kartus per savaitę, 1–2 valandas, įskaitant savaitgalius ir šventines dienas, dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui, kuris specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų ir tėvų santykių srityje ir sutinka teikti paslaugas; papildomai atsakovas su dukra M. P. bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis tėvų sutartu laiku. Taip pat sprendime numatyti tokios bendravimo tvarkos įgyvendinimo būdai ir priemonės: atsakovui nustatytas įpareigojimas pasirinkti psichologą ar psichoterapeutą, kuris specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų ir tėvų santykių srityje ir sutinka teikti paslaugas nutartyje nurodytomis sąlygomis; nurodyta, jog susitikimų laikai derinami artimiausių 3 savaičių laikotarpiui, o likus ne mažiau nei 7 dienoms iki 3 savaičių laikotarpio pabaigos, atsakovas SMS žinute informuoja ieškovę apie savo darbo grafiką ir (ar) iš anksto suplanuotas komandiruotes ateinančių 3 savaičių laikotarpiui. Pereinamasis laikotarpis nustatytas iki to laiko, kol su šeima dirbantis specialistas pateiks ieškovei išvadą apie pakankamai susiformavusius tėvo įgūdžius, užtikrinančius tėvui galimybę vienam be psichologo ar psichoterapeuto, kuris specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų ir tėvų santykių srityje, pagalbos bendrauti su nepilnamete dukra.

16. Pasibaigus bendravimo tvarkos pereinamajam laikotarpiui, teismo sprendimu nustatyta tokia tėvo ir dukters bendravimo tvarka: tėvas su dukterimi bendrauja du kartus per savaitę, pasirinkdamas bet kurią savaitės dieną (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nedalyvaujant vaiko motinai, nuo 18.00 val. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir grąžina į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; šalys gali susitarti dėl kitokios bendravimo laiko pradžios, pabaigos ir trukmės; šalių susitarimu tėvas papildomai bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis tėvų sutartu laiku; atsakovas kiekvieną kartą apie atvykimą pabendrauti su dukra arba negalėjimą atvykti nustatytu laiku ne vėliau nei prieš 24 val. informuoja apie tai ieškovę SMS trumpąja žinute; ieškovė ne vėliau nei prieš 2 val. iki nustatytos bendravimo laiko pradžios informuoja tėvą apie dukters ligas ir kitas objektyvias priežastis, dėl kurių dukra negali nustatytu laiku bendrauti su tėvu.

17. Kolegija pažymi, jog šalys neginčija to, kad nagrinėjamu atveju būtinas pereinamasis tėvo ir dukters bendravimo laikotarpis, kurio metu bendraujama per psichologą ar psichoterapeutą. Atsakovo nesutikimo su nustatyta tvarka argumentai yra tokie, jog tvarka sudėtinga, sunkiai įgyvendinama ir neaiški. Įvertinus atsakovo pateikiamą jo prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos variantą, matyti, jog atsakovo variante paliekamos esminės tvarkos nuostatos (bendravimo dienų skaičius, pereinamasis laikotarpis), tačiau atsisakoma teismo sprendime numatyto susitikimų derinimo trijų savaičių laikotarpiui grafiko, taip pat norima iki trijų valandų pailginti tėvo ir dukters bendravimo trukmę ir įpareigoti ieškovę parinkti psichologą ar psichoterapeutą, kuris pereinamuoju laikotarpiu dalyvautų tėvo ir dukters susitikimuose.

19. Pasisakydama dėl atsakovo reikalavimo, kad ieškovė būtų įpareigota parinkti psichologą ar psichoterapeutą, kuris pereinamuoju laikotarpiu dalyvautų atsakovo ir dukters susitikimuose, kolegija pažymi, jog teismo nustatytas įpareigojimas pačiam atsakovui pasirinkti specialistą yra racionalus ir pagrįstas. Kadangi specialistas dalyvaus atsakovo ir dukters susitikimuose, ir jo funkcija bus padėti atsakovui sukurti ir sustiprinti ryšį su vaiku, taip pat padėti įgyti reikiamus tėvystės įgūdžius, siekiant užtikrinti, jog susitikimuose dalyvautų asmuo, kuriuo atsakovas pasitiki, tikslinga nustatyti, jog atsakovas specialistą pasirenka pats.

20. Teismo sprendime nustatyta, jog pereinamuoju laikotarpiu atsakovas su dukra bendrauja 1–2 kartus per savaitę 1–2 valandas, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui – 2 kartus per savaitę bet kurią dieną nuo 18 val. iki 20 val. Atsakovo pasiūlytame bendravimo tvarkos variante numatyta, jog atsakovas su dukra bendrauja bent du kartus per savaitę nuo 17 val. iki 20 val. Taigi atsakovas siekia viena valanda pailginti kiekvieno susitikimo trukmę. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas susitikimų periodiškumas ir trukmė nustatyta atsižvelgiant tiek į byloje pateikto ekspertizės akto, tiek į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste išvadas. Kolegija neturi jokio pagrindo teigti, jog nustatyta susitikimų trukmė neatitiktų vaiko interesų ar neužtikrintų nuoseklaus tėvo ir vaiko bendravimo. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo gyvenimo režimą, santykio su tėvu specifiką, į tai, jog pereinamuoju laikotarpiu susitikimuose dalyvaus trečiasis asmuo, manytina, jog nustatyta susitikimų trukmė geriausiai atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius ir interesus, taip pat suteikia tėvui galimybę kurti ir stiprinti santykį su vaiku, nuosekliai dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime. Kita vertus, šalims palikta teisė susitarti dėl kitokios bendravimo pradžios, pabaigos, trukmės, taigi akivaizdu, jog, šalims bendradarbiaujant dėl geriausių vaiko interesų, bendravimo su vaiku modelis gali būti ir lankstesnis.

21. Ieškovė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad pagal teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos sąlygas, pasibaigus bendravimo tvarkos pereinamajam laikotarpiui, atsakovas įgyja teisę bendrauti su dukra du kartus per savaitę, taip gali būti paneigta ar apribota ieškovės teisė išvykti su dukra savaitgaliais, pramogauti kartu su dukra ir pan. Ieškovė pažymi, jog kiekvieną darbo dieną dirba, todėl vienintelis laikas, kai gali su dukra organizuoti savo bendrą laisvalaikį, išvykti pas artimuosius ar į kitas išvykas ilgesniam laikotarpiui, yra savaitgalis. Kolegija šiuos ieškovės argumentus vertina kaip pagrįstus. Akivaizdu, jog nustačius, kad atsakovas su dukra bendrauja bet kurią savaitės dieną (nuo pirmadienio iki sekmadienio), ir atsakovui renkantis bendravimo dienas, ieškovės galimybės planuoti laisvą laiką su dukra laisvomis nuo darbo dienomis būtų apribotos. Kolegija pažymi, jog tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka didesnė vaiko kasdienio režimo užtikrinimo našta, kuri pasireiškia vaiko ugdymo proceso organizavimu ir priežiūra, todėl tokiam tėvui taip pat turėtų būti užtikrinta galimybė praleisti su vaiku kokybišką laiką, laisvą nuo darbo ir ugdymo proceso. Tokia situacija, kai atsakovui suteikiama teisė laisvai pasirinkti bendravimo dienas nuo pirmadienio iki sekmadienio, apribotų ieškovės ir dukters bendravimo poilsio dienomis galimybes, sukurtų sunkumų planuotis savaitgalio veiklas, pramogas, išvykas, todėl, siekiant užtikrinti tėvų lygiateisiškumo principą, tenkintinas ieškovės reikalavimas pakeisti bendravimo tvarką, numatant, jog, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tėvas su dukra bendrauja du kartus per savaitę, lyginėmis metų savaitėmis pasirinkdamas bet kurią savaitės dieną nuo pirmadienio iki sekmadienio, o nelyginėmis metų savaitėmis pasirinkdamas bet kurią savaitės dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, nedalyvaujant vaiko motinai, nuo 18.00 val. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), iki 20.00 val.

22. Atsakovo reikalavimai pakeisti tvarką, numatant, jog jis turi galimybę pasiimti dukrą ir iš kitos vietos nei gyvenamoji vieta, taip pat, jog apie pereinamojo laikotarpio pabaigą specialistas informuoja ne tik ieškovę, bet ir atsakovą ir Vaiko teisių apsaugos skyrių, atmestini kaip pertekliniai. Akivaizdu, jog tai, kad teismo sprendime nurodyta, jog atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į gyvenamąją vietą, neapriboja galimybės, šalims susitarus, paimti dukrą iš tos vietos, kur ji tuo metu bus. Tai, jog sprendime nustatyta, jog pereinamasis bendravimo tvarkos laikotarpis trunka iki to laiko, kol su šeima dirbantis specialistas pateiks ieškovei išvadą apie pakankamai susiformavusius tėvo įgūdžius, užtikrinančius tėvui galimybę vienam be psichologo ar psichoterapeuto, kuris specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų ir tėvų santykių srityje, pagalbos bendrauti su nepilnamete dukra, nereiškia, jog ieškovei yra suteikiama teisė vienasmeniškai nuspręsti dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos – nurodyta procedūra yra iš esmės susijusi tik su ieškovės informavimu, nes ieškovė tėvo ir dukters bendravime nedalyvaus. Akivaizdu, jog atsakovas bendraudamas su psichologu turės visas galimybes susižinoti psichologo nuomonę dėl tolesnės bendravimo tvarkos. Teismui sprendimu nustačius bendravimo tvarką, užtikrinti jos įgyvendinimą turės ieškovė ir atsakovas – Vaiko teisių apsaugos skyrius sprendimo vykdymo procese nedalyvaus, todėl atsakovo reikalavimas, jog išvada dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos būtų pateikta ir šiai institucijai, atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai, susiję su nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimu, tenkintini, atsakovo atmestini.

Dėl išlaikymo dydžio

25. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

26. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

27. Kolegija taip pat pažymi, jog plėtodamas kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga didesnė suma nei minimali mėnesio alga, kuri bylos nagrinėjimo metu, atskaičius mokesčius, sudarė apie 468 Eur, taigi ieškovė turėtų tinkamais įrodymais pagrįsti didesnių nei minimalioji mėnesio alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius. Tačiau vis dėlto pripažintina ir tai, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas, toks reikalavimas neproporcingai apsunkintų šalies įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų vertinti šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vertinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai.

28. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs išlaidų atitikties faktą, konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz., transportui), ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti, kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų. Šie vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri bylos nagrinėjimo metu, atskaičius mokesčius, sudarė 468 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, kad pagrįsta ir pakankama suma šalių dukrai išlaikyti sudaro 540 Eur. Pagrindu sumažinti vaikui priteistiną išlaikymo sumą teismas laikė tai, jog ieškovė neįrodė, kad patiria 80 Eur išlaidų per mėnesį vaiko aprangai ir avalynei, 50 Eur – transportui ir 100 Eur – komunalinėms išlaidoms. Teisėjų kolegija šiuos teismo argumentus pripažįsta iš dalies nepagrįstais.

30. Išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms. Turėtų būti apskaičiuojama metinė atitinkamų poreikių tenkinimo suma, nes tik jos dydis leistų adekvačiai nuspręsti, ar prašoma išlaikymo suma yra per didelė, ar per maža šiems konkretaus vaiko poreikiams tenkinti. Be to, kolegija pažymi, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį. Nagrinėjamu atveju, ieškovės skaičiavimais, metinė vaiko aprangos poreikiams tenkinti reikalinga suma sudarytų 960 Eur. Kolegija, atsižvelgdama į vaiko amžių, tai, jog vaikas nuolatos auga, į aprangos sezoniškumą, aprangos vidutinio lygio aprangos prekių parduotuvėse kainas, daro išvadą, jog ieškovės nurodyta išlaidų aprangai suma yra racionali, atitinka vaiko amžių ir su jo raida susijusius poreikius, todėl laikytina pagrįsta išlaidų būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti dalimi.

31. Nutarties 30 punkte nurodytų argumentų pagrindu kolegija pagrįsta laiko ir išlaidų dalį, susijusią su transporto išlaidomis – 50 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių išlaidų, nurodė, jog ieškovė automobilį naudoja tiek savo, tiek vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad M. P. darželis yra šalia namų, todėl didelių transporto išlaidų ieškovei vežant ar parvežant vaiką iš darželio neturėtų susidaryti. Ieškovė nurodė, kad laisvu laiku su dukra važiuoja taip pat ir už (duomenys neskelbtini) ribų. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas neturi finansuoti ieškovės kelionių, kai dukra vežama pas ieškovės senelius ir pan. Šiuo atveju sprendžiama dėl sumos, reikalingos konkretiems vaiko poreikiams tenkinti. Socializacija, bendravimas su artimaisiais giminaičiams yra būtinųjų vaiko poreikių dalis. Tam, kad vaikas augtų kaip visavertė, savimi pasitikinti asmenybė, jam būtina megzti ir palaikyti santykius ir už savo artimiausios šeimos rato ribų. Be to, kaip patvirtina į bylą pateikti duomenys, šalių dukra lanko šokių būrelį. Nuvežti vaiką į būrelį, gydymo įstaigas, pas senelius, į pramogų ar poilsio vietas, neabejotinai patiriamos transporto išlaidos, kurios priskiriamos prie būtinųjų vaiko poreikių, todėl atsakovas turi prisidėti prie jų tenkinimo. Kolegija neturi jokio pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės nurodomos išlaidos transportui yra nepagrįstai didelės. Kaip jau minėta, detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas, toks reikalavimas neproporcingai sunkintų šalies įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų vertinti šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai.

32. Ieškovė nurodė, jog išlaidos, susijusios vaikui tenkančia komunalinių mokesčių dalimi, sudaro 100,00 Eur per mėnesį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2021 m. sausio mėn. patirtos išlaidos už komunalines paslaugas sudarė 170,49 Eur, 2021 m. kovo mėn. – 307,89 Eur, 2021 m. balandžio mėn. – 182,64 Eur, 2021 m. gegužės mėn. – 202,46 Eur, 2021 m. birželio mėn. – 139,53 Eur, 2021 m. liepos mėn. – 116,11 Eur, 2021 m. rugpjūčio mėn. – 83,80 Eur. Per nurodytą 7 mėnesių laikotarpį ieškovė vidutiniškai per mėnesį išleisdavo 172,00 Eur, taigi vaikui tenkanti dalis sudarytų 86,00 Eur. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė, jog vidutiniškai per mėnesį komunalinėms paslaugoms išleidžia 150,00 Eur ir papildomai 25,00 Eur televizijos paslaugoms. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, pateiktose sąskaitose nuo 2021 m. kovo mėn. įrašytas naujas teikėjas – (duomenys neskelbtini). Šių paslaugų suma 2021 m. kovo mėn. sudarė 0,00 Eur, 2021 m. balandžio mėn. – 56,58 Eur, 2021 m. gegužės mėn. – 56,58 Eur, 2021 m. birželio mėn. – 60,00 Eur, 2021 m. liepos mėn. – 20,70 Eur, 2021 rugpjūčio mėn. – 0,00 Eur. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad M. P., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini). Ieškovė, detalizuodama išlaikymo dydį, ieškinyje atskirai išskyrė 100,00 Eur išlaidas, susijusias su komunalinėmis paslaugomis, ir 60,00 Eur išlaidas, susijusias su teikiamomis darželio paslaugomis. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių duomenų, ieškovė viena sąskaita apmoka patiriamas komunalines ir darželio išlaidas. Įvertinus į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinį sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nepilnamečiam vaikui tenkanti išlaidų už komunalines paslaugas dalis per mėnesį nesiekia 100,00 eurų. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog ši išlaidų dalis kasmet yra didėjanti, atmestini kaip nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvados, kad vaikui tenkanti mokesčių už komunalines paslaugas dalis nesiekia 100 Eur per mėnesį. Ieškovė skunde pati nurodo, jog vaikui tenkanti išlaidų dalis per mėnesį sudaro apie 77 Eur. Tai yra reali šiuo metu patiriama, o ne hipotetinė išlaidų suma. Teiginiai apie nuolat didėjančias kainas sudarytų pagrindą nebent ateityje peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį, jei būtų konstatuotas esminis vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimo faktas.

33. Kolegija, pasisakydama dėl kitų ieškovės nurodomų išlaidų pagrįstumo, atkreipia dėmesį, jog ieškovė nurodo, kad darželiui skiriama 60 Eur per mėnesį, tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog mokesčio už darželį suma dažnai nesiekia 60 Eur, todėl kolegija konstatuoja, jog mokesčio, mokėtino už darželį, sumos vidurkis nesudaro 60 Eur per mėnesį. Ieškovės pateiktoje detalizacijoje 70 Eur per mėnesį yra numatyta kitiems augančiam vaikui reikalingiems daiktams (baldams, indams, gertuvei, patalynei, automobilinei kėdutei ir kitiems apyvokos ir kasdieniam naudojimui reikalingiems daiktams (kaupiant šią sumą konkrečiam daiktui) ir 30 Eur nenumatytoms išlaidoms. Kolegijos vertinimu, ši nekonkretizuotiems daiktams numatyta suma, vertinant per 12 mėnesių laikotarpį, yra nepagrįstai didelė (per metus sudaro 1 200 Eur). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė neįrodė, kad būtinosios išlaidos M. P. išlaikyti sudaro 684,00 Eur per mėnesį, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatyta nepilnametės M. P. būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtina suma didintina iki 590 Eur per mėnesį. Ši suma apskaičiuota nustačius, jog ieškovės nurodytos vaiko poreikiams atskirose srityse tenkinti reikalingos sumos yra pagrįstos, išskyrus ieškovės nurodytas išlaidas už komunalines paslaugas, už darželį ir už kitus augančiam vaikui ir kasdieniam naudojimui reikalingus daiktus. Kolegijos vertinimu, vaikui tenkanti mokesčių už komunalines paslaugas dalis per mėnesį sudaro apie 77 Eur, už darželį – apie 50 (ši suma nustatyta pagal ieškovės pateiktus duomenis apie už darželį sumokėtas sumas ir įvertinus tai, jog už darželį mokėtina suma kas mėnesį gali kisti dėl sezoniškumo, dėl to, jog vaikas nelankė darželio dėl ligos, šalyje paskelbto karantino ir pan.), kitiems augančiam vaikui ir kasdieniam naudojimui reikalingiems daiktams protinga per mėnesį skirtina suma, kolegijos nuomone, sudarytų apie 40 Eur.

34. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali vaiko išmoka yra 70,00 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas šia suma sumažino tarp tėvų paskirstytino vaikui reikalingo išlaikymo dydį. Kolegija šią teismo sprendimo dalį laiko teisėta ir pagrįsta. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog teismų praktika šiuo klausimu nevienareikšmė, atmestinas kaip nepagrįstas.

35. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje iš tiesų yra pažymėta aplinkybė, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Taigi iš esmės kasacinis teismas konstatavo, jog galimybė nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi: jei tėvų turtinė padėtis leidžia visiškai patenkinti vaiko poreikius, išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvų turtinė padėtis leistų taikyti kasacinio teismo nustatytą išimtį ir neišskaičiuoti valstybės mokamų išmokų iš teiktino išlaikymo sumos.

36. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes dalis jo nurodytų išlaidų nėra pagrįsta tinkamais įrodymais, be to, ieškovės teigimu, de facto (faktiškai) atsakovas turi daugiau turto nei nurodo.

37. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovė šiuo metu dirba ir jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 500,00 Eur per mėnesį. Ji asmeninės nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl minėto turto turi prisiėmusi finansinių įsipareigojimų – yra sudariusi su (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, pagal kurią ieškinio pateikimo dieną įsipareigojimų suma – 59 240,94 Eur, o per mėnesį mokėtina suma – 361,43 Eur. Ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise turi įgijusi ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šiuo metu jo pajamos sudaro 590,00 Eur per mėnesį, iš jų 220,00 Eur moka vaiko išlaikymui, 130,00 Eur sudaro būsto komunaliniai mokesčiai, 70,00 Eur – paskolos įmoka, 30,00 Eur – mokėjimai pagal draudimo sutartis, 15,00 Eur – išlaidos už interneto paslaugas, 150,00 Eur – išlaidos maistui, 75,00 Eur – kitos išlaidos (vaistai, vitaminai, akiniai, drabužiai, avalynė ir kt.). Papildomai teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė, kad turi vyresnio amžiaus tėtį (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriuo reikia rūpintis ir kuriam reikia padėti, kiti atsakovo vaikai gyvena Airijoje, tačiau šiuo metu materialinio išlaikymo jiems neteikia.

38. Ieškovė pažymi, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys, (duomenys neskelbtini), už kuriuos atsakovas vykdo įsipareigojimus bankui, nėra vienintelis atsakovo nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo motinos V. K. vardu, de facto (faktiškai) priklauso atsakovui. Ieškovė nurodo, jog atsakovas de facto (faktiškai) gali valdyti ir daugiau turto, be to, jis nepagrindė nurodomų išlaidų. Kolegija nurodo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotas atsakovo motinos vardu, kolegija neturi pagrindo kvestionuoti jo faktinės priklausomybės, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti atsakovo turtinę padėtį, taikant sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris imasi visų įmanomų priemonių, kad teiktų vaikui pakankamą išlaikymą, standartą.

39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

40. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

41. Atsakovas privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad teiktų vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs būtinieji vaiko poreikiai, bet taip pat vaikui būtų sudarytos sąlygos visapusiškai augti ir vystytis, tobulėti kaip asmenybei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų riboto darbingumo, nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų. Atsakovas turi įgijęs specialių darbinių įgūdžių – (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra pakankamai paklausi. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių sąžiningas atsakovo pastangas pagerinti savo turtinę padėtį, siekiant suteikti vaikui jo būtinuosius poreikius tenkinantį išlaikymą. Atsakovo gaunamas pajamų dydis, nededant pastangų gauti didesnes pajamas ir nesant jokių objektyvių tam kliūčių, nepateisina netinkamo pareigos išlaikyti dukrą vykdymo.

42. Taigi, įvertinusi byloje esančius įrodymus, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principu, abejones vertindama vaiko naudai, nustačiusi, kad vaiko poreikiams tenkinti būtina tarp tėvų skirstytina suma sudaro 520 Eur (590 Eur – 70 Eur), įvertinusi vaiko tėvų turtinę padėtį, priteistino išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai, atsakovo galimybes teikti išlaikymą, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nededa pakankamų pastangų pagerinti savo turtinę padėtį, kad užtikrintų vaikui išlaikymo dydį, reikalingą jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, kolegija tenkina ieškovės apeliacinį skundą ir nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistiną išlaikymo sumą didina iki 260 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš atsakovo priteistina 260 Eur suma laikytina pagrįsta ir protinga, užtikrinančia vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimą, galimybes jam augti kiek įmanoma sveikesnėje ir visavertiškesnėje aplinkoje, sudarančia sąlygas vaikui visapusiškai vystytis kaip asmenybei, padedančia integruotis į visuomenę, proporcinga tėvų turtinei padėčiai.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistiną sumą padidinant iki 260 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat pakeičiant nutartyje nurodytu būdu teismo sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atitinkamus punktus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

44. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas ir sprendimas keistinas, nuspręstina dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo, taip pat įvertintini šalių apeliacinių skundų argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo.

45. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad buvo patenkinta 50 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija. Patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija nustatytina, atsižvelgiant į po ieškovės apeliacinio skundo patenkinimo ir sprendimo pakeitimo patenkintų ieškinio reikalavimų dalį.

46. Ieškovė byloje buvo pareiškusi tokius savarankiškus reikalavimus: 1) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove (reikalavimas patenkintas); 2) priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 260 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis (reikalavimas, patenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus sprendimą, patenkintas); 3) priteisti iš atsakovo 1 224,51 Eur išlaikymo įsiskolinimo (pirmosios instancijos teismui priteisus 1 040 Eur išlaikymo įsiskolinimo, patenkinta 85 proc. reikalavimo); 4) nustatyti tėvo ir dukters bendravimo tvarką ieškinyje nurodytomis sąlygomis (kolegijos vertinimu, patenkinta apie 80 proc. šio reikalavimo); 5) pakeisti dukters pavardę (reikalavimas atmestas); 6) įpareigoti atsakovą lankyti tėvystės įgūdžių kursus (reikalavimas atmestas). Taigi iš viso patenkinta apie 62 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų. Ieškovė proceso pirmosios instancijos teisme metu patyrė 4 924,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 500,00 Eur už suteiktą teisinę pagalbą, 150,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 97,58 Eur už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, 176,78 Eur už ekspertizės atlikimą), todėl, pritaikius nustatytą patenkintų reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 053,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

47. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog, priteisiant iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nebuvo įvertinta jo turtinė padėtis ir tai, jog jis sutiko su dalimi ieškinio reikalavimų. Byloje nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. atsakovas sutiko, kad vaikas gyventų su ieškove, be to, atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Kolegija pažymi, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotos pagal jų dydį patvirtinančius įrodymus ir paskirstytos teisiškai pagrįstai, laikantis CPK 93 straipsnyje išdėstytų proporcingumo taisyklių, o atsakovo sutikimas su dalimi ieškovės reikalavimų nesudaro teisinio pagrindo sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsakovo turtinė padėtis taip pat nesudaro pagrindo sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nes, kaip matyti iš sprendimo motyvuojamosios dalies turinio, šalių turtinė padėtis yra apylygė, be to, atsakovo turtinė padėtis buvo įvertinta priimant sprendimą suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taip pat pažymėtina ir tai, jog šalis, priimdama sprendimą dalyvauti teisminiame procese, prisiima neigiamų procesinių pasekmių riziką; šiuo atveju neigiamos pasekmės pasireiškia tuo, jog atsakovas privalo atlyginti laimėjusiajai šaliai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovui bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 1 566,50 Eur, taigi, tenkinęs dalį ieškovės ieškinio, iš ieškovės valstybei priteisė 783,25 Eur sumą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nustatė kitokią ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 595,27 Eur (1 566,50 x 38 proc.) (CPK 96, 99 straipsniai).

49. Pasisakydama dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, jog, nesant galimybės nustatyti šios sumos pagrįstumą, ji neturėtų būti priteista, kolegija pažymi, jog pagal CPK 99 straipsnį apskaičiuojant valstybei priteistinas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, taikytinos ne Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos, bet specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą, tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo 7 punkte numatyta, jog, kai antrinę teisinę pagalbą teikė nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis apskaičiuojamas faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką, laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, dauginant iš advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, prie gautos sumos pridedant su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas. Taisyklių 6 punkte nurodyta, jog, apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio baziniam dydžiui. Iki 2020 m. spalio 1 d. užmokesčio bazinis dydis buvo 16 Eur, nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2021 m. spalio 31 d. – 18 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įvertinusi advokatės M. S. pateiktus duomenis, apskaičiavo, jog antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-51-793/2021 sudaro 1 566,50 Eur (56 val. (laikas, skirtas nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. spalio 1 d.) x 16 Eur + 23,75 val. (laikas, skirtas nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2021 m. liepos 30 d.) x 18 Eur + 10,75 val. (rugpjūčio mėnesį skirtas laikas) x 18 Eur + 2,75 val. (planuojamas skirti laikas) x 18 Eur). Kolegija neturi pagrindo teigti, jog advokatės nurodyta teisinių paslaugų suteikimo trukmė, atsižvelgiant į jų teikimo periodą ir bylos proceso eigą, yra nepagrįsta, neatitinka faktiškai suteiktų paslaugų apimties, taigi Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos pagal teisės aktų reikalavimus apskaičiuota teisinės pagalbos išlaidų suma laikytina pagrįsta ir skirstytina, atsižvelgiant į byloje pareikštų ir patenkintų reikalavimų proporcijas.

50. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog už teismo sprendimu patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 225,00 Eur žyminis mokestis, nuo dalies jo mokėjimo ieškovė buvo atleista 2021 m. liepos 3 d. nutartimi (ieškovė sumokėjo 150,00 Eur žyminio mokesčio, o nuo mokėtino žyminio mokesčio 75,00 Eur dalies mokėjimo buvo atleista), taigi teismas iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 37,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kolegija šią teismo sprendimo dalį laiko nepagrįsta. Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 14 d. sprendimu atsakovui suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, taip pat sprendime numatyta, jog jis atleidžiamas nuo 100 proc. žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Įvertinus šį faktą, taip pat nurodytą teisės normą (jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų), bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei iš atsakovo nepriteistinas, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina.

51. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

52. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 92 Eur žyminio mokesčio. Kadangi teismas tenkino 100 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, susijusių su materialiniais byloje pareikštais reikalavimais, ieškovei iš atsakovo priteistina 92 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis). Ieškovė taip pat pateikė duomenis, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 785 Eur teisinės pagalbos išlaidų (465 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 320 už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių, todėl, atsakovo apeliacinį skundą atmetus, o ieškovės tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina nurodyta teisinės pagalbos išlaidų suma (CPK 98 straipsnis).

53. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovui suteiktos teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti:

Priteisti iš atsakovo M. P. (M. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 260,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gegužės 22 d.) iki dukters pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Dukters M. P. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei D. K..

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo M. P. (M. P.) ir dukters M. P. bendravimo tvarka, pasibaigus pareinamajam laikotarpiui, ir nustatyti tokią tėvo ir dukters bendravimo, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tvarką: 1) tėvas M. P. su dukra M. P. bendrauja du kartus per savaitę, lyginėmis metų savaitėmis pasirinkdamas bet kurią savaitės dieną nuo pirmadienio iki sekmadienio, o nelyginėmis metų savaitėmis pasirinkdamas bet kurią savaitės dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, nedalyvaujant vaiko motinai, nuo 18.00 val. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), iki 20.00 val.; šalys gali susitarti dėl kitokios bendravimo laiko pradžios, pabaigos ir trukmės; 2) atsakovas M. P. informuoja ieškovę D. K. apie savo bendravimo dienas su dukra 3 savaičių laikotarpiui, o apie negalėjimą atvykti nustatytu laiku ne vėliau nei prieš 24 valandas SMS žinute telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Likus ne mažiau nei 7 dienoms iki 3 savaičių laikotarpio pabaigos, atsakovas M. P. SMS žinute informuoja ieškovę D. K. apie savo bendravimo dienas su dukra ateinančių 3 savaičių laikotarpiui; 3) šalių susitarimu tėvas M. P. (M. P.) su dukra M. P. papildomai bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis tėvų sutartu laiku.

Iš atsakovo M. P. (M. P.) ieškovei D. K. priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 3 053,10 Eur (trijų tūkstančių penkiasdešimt trijų eurų 10 ct).

Iš ieškovės D. K. valstybei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 595,27 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 27 ct), nurodant, jog priteista suma mokėtina į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo M. P. (M. P.) valstybei priteista 37,50 (trisdešimt septyni eurai 50 ct) žyminio mokesčio.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei D. K. ir atsakovo M. P. (M. P.) 92 Eur (devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 785 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.