Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui M. P. (M. P.) dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos, tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. 2020 m. kovo 19 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl laikino materialinio išlaikymo dydžio sumažinimo, kuriuo atsakovas teismo prašo nepilnametei dukrai M. P. priteisto laikino materialinio išlaikymo dydį sumažinti nuo 220 Eur iki 90 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos siekia 500 Eur sumą. Mėnesinės atsakovo būtiniesiems poreikiams tenkančios išlaidos siekia 370 Eur sumą. Teigia, jog be bylos šalių nepilnametės dukros M. P., atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat finansiškai išlaiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.1. Nurodė, kad teismui pateikti įrodymai, jog atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos siekia 500 Eur, o būtinos išlaidos kas mėnesį sudaro apie 370 Eur; paskolos dengimas - 65 Eur; būsto komunaliniai patarnavimai - apie 130 Eur; telefonas ir internetas - 25 Eur, transporto išlaidos su transporto draudimu ir remontu - apie 70 Eur; maistas ir sanitarinės higieninės priemonės - 60 Eur; drabužiai, avalynė, vaistai - 20 Eur. Akcentavo kad nuo 2019 m. gegužės 21 d. atsakovas moka dukros M. išlaikymui kas mėnesį po 220 Eur, todėl kitų nepilnamečių vaikų A. ir A. išlaikymui nelieka jokių lėšų. Mano, kad dėl tos priežasties negalėjo ir negali pateikti teismui jokių duomenų, patvirtinančių išlaikymo jiems teikimą.

8.2. Mano, kad teismas be pagrindo suabejojo, jog pateiktas komunalinių išlaidų apmokėjimo kvitas patvirtina išskirtinai atsakovui tenkančių įsipareigojimų komunalinių paslaugų teikėjams įvykdymo faktą. Atsakovas teigia, jog gyvena vienas, motinos V. K. bute adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog komunalinių paslaugų teikėjų išrašytų sąskaitų su prašymu nepateikė, kadangi nemanė, kad teismas suabejos pateiktu apmokėjimo kvitu.

8.3. Prašo objektyviai atsižvelgti į aplinkybes, kad išlaikymas reikalingas ir kitiems atsakovo vaikams A. ir A.. Sutinka su teismo pozicija, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną. Teigia, jog objektyviai gali skirti visiems 3 savo vaikams 230 Eur kas mėnesį (500-370=230). Nurodo, kad šiuo metu, mokėdamas 220 Eur dydžio išlaikymą dukrai M., visiškai negali prisidėti prie kitų nepilnamečių vaikų A. ir A. išlaikymo.

10.1. Nurodė, kad atsakovas su prašymu sumažinti priteistą laikiną išlaikymo dydį, nepateikė jokių įrodomųjų dokumentų patvirtinančių atsakovo būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžius. Mano, kad atsakovas reaguodamas į teismo nutartyje nustatytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas teismui nepateikė komunalinių paslaugų teikėjų išrašytų sąskaitų už suteiktas komunalines paslaugas, kuriose būtų matomas mokėtojo kodas, tad ir šiuo atveju, teismas neturi pagrindo daryti pagrįstos išvados, kad atsakovo pateiktas komunalinių išlaidų apmokėjimą patvirtinantis kvitas patvirtina išskirtinai atsakovui tenkančių įsipareigojimų komunalinių paslaugų teikėjams įvykdymo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016)

14. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas į bylą pateikė naujus įrodymus, kuriais remiasi savo atskirajame skunde, t. y. pateikė komunalinių paslaugų sąskaitas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio iki 2020 m. sausio. Teigė, jog net nemanė, kad su prašymu pateikto kvito teismui nepakaks. Nors ieškovė nesutinka, kad naujai pateikti įrodymai būtų pridėti prie bylos tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais bei tai, jog šių įrodymų pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimų teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. <...> CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-1306-538/2019), buvo pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties dalis, kuria iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai M. P. po 170 Eur, buvo padidintas iki 220 Eur. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) klausimą, pats ieškinys (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tai reiškia, kad minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iš esmės nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu šalių nepilnametės dukros būtiniesiems poreikiams patenkinti atsakovas privalo teikti ne mažesnę nei 220 Eur sumą, tačiau civilinės teisės normos numato, kad išlaikymas nepilnamečiams gali būti pakeistas iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai (CK 3.201 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai ir pasikeitusi šalių turtinė padėtis.

17. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas net nebando įrodinėti jog po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties priėmimo, atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, todėl jis nebegali mokėti priteisto laikino išlaikymo. Atskiruoju skundu iš esmės teigiama, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti priteisto laikino išlaikymo, todėl ši suma turėtų būti mažintina.

18. Atskiruoju skundu teigiama, jog atsakovas negali teikti priteisto laikino išlaikymo dukrai M., kadangi iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio (500 Eur) išskaičius atsakovui būtinosioms išlaidoms reikalingą sumą (370 Eur), visų atsakovo 3 vaikų išlaikymui lieka 130 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas neįrodė jo būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžių (CPK 178 straipsnis). Iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų, V. K. priklausančio buto išlaikymo sąskaitų matyti, jog šio buto išlaikymui 2020 m. gruodžio mėnesį mokėtina suma sudarė: 2,81 Eur už atliekų tvarkymą (bendra metinė sąskaita 33,72 Eur), 52,06 Eur už šildymą (AB Klaipėdos energija), 10,93 Eur už vandenį, 14,98 Eur už komunalines paslaugas, 14,90 Eur už elektros energiją – iš viso buto išlaikymo išlaidos 2020 metų sausio mėnesį sudarė 95,68 Eur. Panaši suma už buto išlaikymą sumokėta ir už 2019 metų gruodį. Be to, preliminariai įvertinus atsakovo pateiktus įrodymus, nėra galimybės daryti objektyvios išvados, jog atsakovas minėtame bute gyvena vienas, ir jam vienam tenka viso buto išlaikymo našta. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovo pateiktos sąskaitos yra už gruodžio bei sausio mėnesius, t. y. už laikotarpį, kuriuo mokėtini mokesčiai dėl teikiamų būsto šildymo paslaugų yra didžiausi. Tai reiškia, jog nesant kitų duomenų apie ankstesnes sąskaitas, nėra galimybės nustatyti metinio butui išlaikyti reikalingų pajamų vidurkio, todėl nėra galimybės apskaičiuoti atsakovui tenkančios buto išlaikymo dalies dydžio. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė jog jo būtinosioms išlaidoms reikalinga suma sudaro 370 Eur, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas negali mokėti priteisto laikino išlaikymo.

19. Atskiruoju skundu taip pat prašoma objektyviai atsižvelgti į aplinkybes, kad išlaikymas reikalingas ir kitiems atsakovo vaikams A. ir A., tačiau šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais jog atsakovas į bylą nepateikė duomenų apie tai kokio dydžio išlaikymą jis teikia kitiems savo nepilnamečiams vaikams, taip pat, nepateikė ir duomenų patvirtinančių, kad atsakovo minėtas išlaikymas yra teikiamas. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad atsakovui teikiant priteistą laikiną išlaikymą dukrai M., kitiems vaikams pinigų nebeužtenka, tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų kad kada nors (t. y. iki teismo priteisto laikino išlaikymo dienos) atsakovas būtų teikęs išlaikymą kitiems dviem savo vaikams. Pažymėtina, kad atsakovas, siekdamas sumažinti priteistą laikiną išlaikymo dydį, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tačiau šiuo atveju atsakovas šios savo pareigos neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai kas nustatyta, konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovas negali teikti iš jo priteisto laikino išlaikymo savo dukrai M., todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį.

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo Lietuvos samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

21. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 – 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.