- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-1116-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03913-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., M. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. K. atstovės advokatės D. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl teismo nutarties nevykdymo, suinteresuoti asmenys D. K., M. P. (M. P.), išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė V. D. 2020 m. vasario 26 d. pareiškimu dėl teismo nutarties nevykdymo kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama spręsti suinteresuotų asmenų D. K. ir M. P. atsakomybės klausimą dėl teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6692-793/2019, kurioje nustatyta tėvų bendravimo su dukra tvarka, nevykdymo ir įstatymo nustatytų sankcijų taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimas dėl teismo nutarties nevykdymo priimtas.
Šalies argumentai
3. 2020 m. liepos 9 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimas dėl vykdomosios bylos sugrąžinimo ir dalies pareiškimo atsisakymo. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad buvo gautas D. K. prašymas nutraukti vykdomąją bylą, todėl tikslina pareiškimą ir prašo klausimą dėl teismo nutarties nevykdymo spręsti tik vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/00120, kurioje M. P. nurodė, kad D. K. nevykdo teismo nutarties ir nesuteikia galimybės bendrauti su dukra. Pareiškimo dalį vykdomojoje byloje Nr. 0004/19/00813 dėl M. P. patraukimo atsakomybėn už netinkamą teismo nutarties vykdymą antstolė prašė palikti nenagrinėtą. Taip pat prašė sugrąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. 0004/19/00813, kurioje turi būti priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo išieškotojos D. K. prašymo pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi nutarė: 1) priimti pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl pareiškimo dalies atsisakymo; 2) nutraukti civilinės bylos Nr. 2VP-3507-793/2020 dalį dėl pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimo reikalavimo spręsti M. P. atsakomybės klausimą dėl teismo nutarties nevykdymo ir įstatymo numatytų sankcijų taikymo; 3) nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/19/00813 grąžinti antstolei V. D..
5. Teismas pažymėjo, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjos atsisakymas nuo pareiškimo dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, jis priimtinas, bylos dalis pagal reikalavimą spręsti M. P. atsakomybės klausimą dėl teismo nutarties Nr. e2-6692-793/2019 nevykdymo ir įstatymo numatytų sankcijų taikymo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šalims teismas išaiškino, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dalyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens D. K. atstovė advokatė D. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
6.1 Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-6692-793/2019 priėmė 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tėvo M. P. bendravimo tvarką su dukra M. P.. Minėta nutartis iš dalies buvo pakeista 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi. D. K. matydama, jog M. P. nevykdo nutarties, kreipėsi į antstolę, ir taip, būdama suinteresuota minėtos teismo nutarties tinkamu vykdymu, realizavo savo teisę į teisminę gynybą. Antstolė nustačiusi, kad M. P. nevykdė teismo nustatytų įpareigojimų, surašė aktą ir perdavė Klaipėdos apylinkės teismui spręsti dėl M. P. atsakomybės.
6.2 Faktinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi turi tik D. K. ir M. P.. Šioje byloje antstolė atlieka valstybės suteiktas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas ir jokio asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Todėl tokio pobūdžio bylose teismas gina ne pareiškėjo - antstolės teises ir teisėtus interesus, o suinteresuotų asmenų bei viešąjį interesą.
6.3 Po civilinės bylos iškėlimo D. K., abejodama tolimesniu antstolės funkcijų vykdymu, pasinaudojo teise pakeisti antstolį, kuris toliau vykdys 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartį. Kadangi kitas antstolis vykdyti minėtą teismo nutartį galėtų tik gavęs nutarties originalą, D. K. atsiėmė vykdomąjį raštą iš antstolės. Tačiau tai nereiškia, kad ji prarado savo suinteresuotumą dėl civilinės bylos Nr. 2VP-3507-793/2020 baigties.
6.4 Pirmosios instancijos teismui nutraukus civilinę bylą, iš suinteresuoto asmens D. K. buvo atimta teisė reikalauti M. P. atsakomybės už 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo nutarties nevykdymą.
6.5 Taip pat pažymi, jog nagrinėjama civilinė byla susijusi su nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, todėl teismas privalo būti aktyvus, priešingu atveju vaiko teisės ir teisėti interesai gali likti neužtikrinti ir neapsaugoti. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti antstolės pateikto pareiškimo pasekmes vaikui, tėvams, visuomenei.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja antstolė V. D. prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
7.1 Vykdomasis dokumentas - vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Antstolė 2020 m. birželio 9 d. gavo D. K. nemotyvuotą prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0004/19/00813. Vykdant išieškotojos prašymą nutraukti vykdomąją bylą, CPK 629 straipsnio 2 dalis įpareigoja antstolį nutraukti visas vykdymo priemones, tai apima ir visų skundų, pareiškimų atsiėmimą iš teismų ar kitų institucijų.
7.2 Pareiškėja pažymi, jog tiek skolininko, tiek išieškotojos elgesys viso bylos vykdymo laikotarpiu buvo chaotiškas, kartais nesuprantamas, kaip ir paskutinis prašymas dėl bylos nutraukimo. Anot antstolės, sunku paaiškinti atskirojo skundo atsiradimo motyvus, kadangi vykdomąją bylą prašoma nutrauki lyg ir patvirtinant, kad išieškotoja įgyvendino savo teisę ginti pažeistus savo ir vaiko interesus, bet tuo pačiu toliau siekia ginti pažeistas savo ir vaiko teises.
7.3 Mano, jog atskirojo skundo motyvai dėl viešojo intereso gynimo yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi, kadangi šiuo atveju vyksta privatus civilinis ginčas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priimti pareiškėjos antstolės pareiškimą dėl pareiškimo dalies atsisakymo ir nutraukti civilinės bylos Nr. 2VP-3507-793/2020 dalį dėl pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimo reikalavimo spręsti M. P. atsakomybės klausimą dėl teismo nutarties nevykdymo ir įstatymo numatytų sankcijų taikymo.
11. Apeliantė teikdama atskirąjį skundą teigia, jog suinteresuotas asmuo D. K., siekdama pasinaudoti įstatymo suteikta teise pakeisti antstolį, kuris toliau vykdys 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių - bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra - taikymo, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6692-793/2019, neturėjo tikslo, kad būtų nutraukta civilinės bylos Nr. 2VP-3507-793/2020 dalis dėl reikalavimo spręsti M. P. atsakomybės klausimą dėl teismo nutarties nevykdymo ir įstatymo numatytų sankcijų taikymo. Anot jos, suinteresuotas asmuo D. K. siekia, kad teismo nutartis, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, būtų tinkamai vykdoma, o už minėtos nutarties netinkamą vykdymą reikalauja kalto asmens atsakomybės.
12. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė antstolės pareiškimą dėl vykdomosios bylos sugrąžinimo ir dalies pareiškimo atsisakymo, ar teisėtai bei pagrįstai nutraukė civilinės bylos Nr. 2VP-3507-793/2020 dalį dėl pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimo reikalavimo spręsti M. P. atsakomybės klausimą dėl teismo nutarties nevykdymo ir įstatymo numatytų sankcijų taikymo.
13. Antstolis, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteiktos vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitos įstatymų nustatytos funkcijos, jas atlikdamas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, sąžiningai atlikti profesines pareigas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išieškotojui pateikus antstoliui vykdytiną vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises.
14. Nagrinėjama byla neatsiejamai yra susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). CPK įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas (CPK 376 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ribojant dispozityvumo ir rungimosi principus šeimos bylose siekiama užtikrinti visapusišką byloje dalyvaujančių asmenų ir trečiųjų asmenų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus; aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
15. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog antstolė V. D., gavusi suinteresuoto asmens D. K. elektroniniu paštu atsiųstą prašymą nutraukti vykdomąją bylą (b. l. 85-86, 87), kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vykdomosios bylos sugrąžinimo ir dalies pareiškimo atsisakymo. Nors įstatymai tiesiogiai nenumato pareigos antstoliui gavus suinteresuoto asmens prašymą tikslintis ir aiškintis tikrųjų jo ketinimų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pareiga antstoliui kyla iš įstatymo jam suteikto aktyvaus vaidmens vykdymo procese bei pareigos padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Vykdomosios bylos Nr. 0004/19/00813 bei civilinės bylos Nr. 2VP-3507-793/2020 medžiaga patvirtina, jog suinteresuotas asmuo D. K. vykdymo procese buvo itin aktyvi, ji pati arba per savo atstovę teikė antstolei įrodymus apie tai, kaip suinteresuotas asmuo M. P. vykdo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, kuri iš dalies buvo pakeista 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, dalyvavo 2020 m. birželio 3 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas, be kita ko, ir dėl M. P. atsakomybės. Šios aplinkybės – D. K. aktyvumas vykdymo veiksmuose ir suinteresuotumas, kad teismo nutartis būtų vykdoma tinkamai – neabejotinai antstolei buvo žinomos ir suprantamos. Tačiau gavusi visiškai nemotyvuotą (tą pripažįsta ir antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą), nepasirašytą suinteresuoto asmens D. K. prašymą vykdomąją bylą nutraukti, antstolė nesiaiškino, ko iš tikrųjų suinteresuotas asmuo D. K. siekia tokiu savo prašymu, koks jos interesas, t. y. ar nutraukti vykdomąją bylą (šiuo atveju net neaišku, kokią vykdomąją bylą, nes D. K. savo 2020 m. birželio 8 d. prašyme jokio vykdomosios bylos numerio nenurodė), ar tiesiog susigrąžinti vykdomąjį dokumentą, kad galėtų kreiptis į kitą antstolį dėl tolimesnio teismo nutarties vykdymo. Tai, kad antstolė iš tiesų nesuprato suinteresuoto asmens D. K. 2020 m. birželio 8 d. prašymo tikrosios esmės ir jos intereso, patvirtina ir antstolės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, jog išieškotojos elgesys viso bylos vykdymo laikotarpiu buvo chaotiškas, kartais nesuprantamas, kaip ir paskutinis prašymas dėl bylos nutraukimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog nagrinėjama civilinė byla susijusi su nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, todėl teismas privalo būti aktyvus. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo D. K. su savo atstove advokate dalyvavo 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdyje, pateikė prašymą pripažinti antstolės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, byla nebuvo išnagrinėta, teismo posėdis buvo atidėtas 2020 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 68-71, 72). Toks D. K. elgesys akivaizdžiai parodo jos suinteresuotumą byla, tad pirmosios instancijos teismas, prieš tenkindamas antstolės prašymą nutraukti dalį civilinės bylos Nr. 2VP-3507-793/2020, privalėjo įsitikinti, ko iš tiesų siekia suinteresuotas asmuo D. K., prašydama nutraukti vykdomąją bylą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos pobūdį, aktyvų suinteresuoto asmens D. K. dalyvavimą vykdyme, civilinėje byloje, 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdyje, turėjo aiškintis ar tikrai pasikeitė D. K. suinteresuotumas civiline byla Nr. 2VP-3507-793/2020, ko ji siekia prašydama nutraukti vykdomąją bylą. Teismas taip turėjo įsitikinti, kad ne tik pareiškėjai antstolei, bet ir suinteresuotam asmeniui D. K. suprantama prašymo nutraukti vykdomąją bylą esmė ir iš to kylančios pasekmės, t. y., kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (CPK 629 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad antstolė, kreipdamasi į teismą, teismui būtų pateikusi suinteresuoto asmens D. K. 2020 m. birželio 8 d. prašymą nutraukti vykdomąją bylą. Minėtame prašyme suinteresuotas asmuo nenurodo, jog žinomos vykdomosios bylos nutraukimo pasekmės, šių aplinkybių nenustatinėjo ir pirmosios instancijos teismas.
17. Iš to, kas anksčiau aptarta, matyti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nesiaiškino tikrųjų suinteresuoto asmens D. K. ketinimų pateikiant antstolei prašymą nutraukti vykdomąją bylą, neįvertino aplinkybės, kad aktyviai dalyvaudama procese suinteresuotas asmuo D. K. siekia per antstolį realizuoti savo teises ir apginti nepilnamečio vaiko galbūt pažeidžiamas teises. Todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, ji naikintina ir pareiškėjos antstolės V. D. 2020 m. liepos 8 d. pareiškimas Nr. S-200000602 dėl vykdomosios bylos sugrąžinimo ir dalies pareiškimo atsisakymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos antstolės V. D. 2020 m. liepos 8 d. pareiškimą Nr. S-200000602 dėl vykdomosios bylos sugrąžinimo ir dalies pareiškimo atsisakymo perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.