Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį (patikslintą) atsakovui M. P. (M. P.) dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos, tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos, tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko pavardės keitimo ir kt..

4. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. birželio 4 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl laikinos nutartyje nurodytą tėvo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra ir nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką: - atsakovas su dukra bendrauja po 1 valandą 1 kartą per savaitę, (duomenys neskelbtini), dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui, kuris specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje ir sutinka teikti paslaugas nutartyje nurodytomis sąlygomis; - atsakovo bendravimas su dukra dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui vyksta pagal šio specialisto sudarytą planą; - atsakovas per 20 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos pasirenka aukščiau nurodytas sąlygas atitinkantį psichologą ar psichoterapeutą ir apie parinktą psichologą ar psichoterapeutą SMS žinute informuoja ieškovę; - atsakovas per 2 dienas nuo pranešimo apie pasirinktą psichologą ar psichoterapeutą išsiuntimo dienos SMS žinute informuoja ieškovę apie savo darbo grafiką ir/ar iš anksto suplanuotas komandiruotes 3 savaičių laikotarpiui; - bendravimo per psichologą ar psichoterapeutą dienas ir laiką derina ieškovė iš psichologo ar psichoterapeuto pasiūlytų dienų, atsižvelgiant į savo ir atsakovo darbo grafiką ir/ar iš anksto suplanuotas komandiruotes; - bendravimas per psichologą nevyksta švenčių dienomis ir savaitgaliais, dukros ugdymo laiku, lankomų būrelių laiku, dukros atostogų, kai jos suplanuotos leisti su mama ne (duomenys neskelbtini) mieste, metu; - sekantys susitikimų laikai derinami artimiausių 3 savaičių laikotarpiui. Trijų savaičių laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią bus paskirtas pirmas atsakovo ir dukros susitikimas. Likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki 3 savaičių laikotarpio pabaigos, atsakovas SMS žinute informuoja ieškovę apie savo darbo grafiką ir/ar iš anksto suplanuotas komandiruotes ateinančių 3 savaičių laikotarpiui; - jei paaiškėja, kad suplanuotas susitikimas pas psichologą ar psichoterapeutą dėl bet kokių priežasčių neįvyks, šalis kitą šalį informuoja nedelsiant, bet ne vėliau, kaip likus 24 valandų iki suplanuoto susitikimo laiko, išskyrus atvejus, kai 24 valandų termino neįmanoma laikytis dėl objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui, ūmios ligos atveju) – tokiu atveju, šalis informuoja kitą šalį iš karto po to, kai paaiškėja, kad suplanuotas susitikimas pas psichologą ar psichoterapeutą neįvyks.

5. Išvadą byloje teikianti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, teismui pateikė išvadą dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, kurioje nurodyta, kad yra tikslinga pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti ieškovės siūlomą laikiną bendravimo tvarką, sudarytą atsižvelgiant į teismo eksperto išvadą. Ieškovės siūloma tėvo ir dukters bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 10 d. pateikė naujus įrodymus - elektroninio susirašinėjimo medžiagą ir papildomus paaiškinimus. Ieškovė teikiamame papildomam paaiškinime nurodo, kad elektroninio susirašinėjimo medžiaga patvirtina aplinkybes, kad atsakovas pasirinko psichologą, tačiau susitikimai dar neįvyko. Pažymi, kad susitikimas numatytas 2021 m. rugpjūčio 10 d., todėl kokiu intensyvumu toliau vyks atsakovo ir dukros bendravimas ir kokios trukmės pereinamojo laikotarpio realiai gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, o tuo labiau šioje proceso stadijoje, yra objektyviai neįmanoma. Pažymi ir tai, kad atsakovas elektroniniame susirašinėjime apskritai neigia trūkstamų tėvystės įgūdžių stoką, atsakovas ir toliau nelinkęs bendradarbiauti nei su specialistu nei su ieškove. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos nurodo, kad sprendžiamas klausimas susijęs su viešuoju interesu – nepilnamečio vaiko teisės ir interesais.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neturėjo galimybės teikiamų naujų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme (elektroninio susirašinėjimas įvyko po skundžiamos nutarties priėmimo), į tai, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nutaria teikiamus naujus įrodymus priimti ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovo atstovei nauji, prie bylos pridėti įrodymai išsiųsti 2021 m. rugpjūčio 10 d. per EPP.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, kurią pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktą ekspertizės aktą, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, be to, nemotyvuotai nustatė trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kuriam pasibaigus, atsakovas su šalių dukra galės bendrauti be psichoterapeuto pagalbos.

16. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.170 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnis).

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis nustatyta laikina tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Skundžiama nutartimi nustatyta, kad šalių dukra, bendrauja su tėvu, dalyvaujant specialistui (psichologui ar psichoterapeutui), siekiant atkurti tėvo įgūdžius. Pasibaigus pereinamajam, trijų mėnesių laikotarpiui, nustatyta, kad dukra su tėvu bendrauja betarpiškai, tai yra nedalyvaujant nei vaiko motinai, nei specialistui. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), byloje pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad šalių dukra nėra pakankamai psichologiškai brandi, kad galėtų išreikšti savo nuomonę, priimti savarankiškus sprendimus dėl bendravimo su tėvu (CK 3.177 straipsnis).

18. Ištyrus pateiktą ekspertizės aktą nustatyta, kad šiuo metu atsakovui trūksta bendravimo su dukra įgūdžių, tėvas patiria sunkumų prisiderinti prie (duomenys neskelbtini) dukters amžiaus ypatumų, emocionalumo ir aktyvumo lygio ir žaidybinių interesų. Jam sunku suprasti ir atliepti dukters emocinius poreikius (dėmesio, nuraminimo, saugumo). Nors jis gana jautriai pastebi fiziologinius poreikius, tačiau suirzta ir nenuramina mamos pasigedusios dukters. Ekspertas įvertinęs vaiko ir tėvo elgesį nustatė, kad šalių dukra rodo iniciatyvą ir norą bendrauti su tėvu (2 išvada), tačiau bendravimo eigoje vaiko emocinė būsena keičiasi (4 išvada). Kaip matyti, ekspertas nustatė, kad tėvo ir vaiko bendravimui būtinas pereinamasis laikotarpis, kuris prisidėtų prie tėvo įgūdžių formavimo (8 išvada). Pažymėtina, jog atliktoje ekspertizėje nenustatytas konkretus pereinamasis laikotarpis. Ekspertas nurodė, kad pereinamojo laikotarpio trukmę, susitikimų organizavimą pasirinks ir vertins su šeima dirbantis specialistas.

19. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju teismas nemotyvuotai nustatė trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, lieka neaišku, kokiais duomenimis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šį terminą, o ir be to, ekspertizė patvirtina, kad šiuo metu vaikui trūksta įgūdžių bendraujant su vaiku. Apeliantė taip pat pateikė atsakovo ir susirašinėjimo su psichologu medžiagą, iš kurio matyti, kad vaiko ir tėvo susitikimai neįvyksta. Apeliantė atsižvelgdama į tai, prašo nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, dalyvaujant psichologu, nenustatant pereinamojo laikotarpio.

20. Teismas, su apeliantės argumentais sutinka iš dalies. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo bylose nurodo, kad valstybė turi pareigą imtis priemonių, kurios atkurtų tėvų ir vaikų santykius (EŽTT 2003 m. liepos 29 d. sprendimas byloje I. G. ir A.U.I. prieš I., peticijos Nr. 56673/00). EŽTT, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra nurodęs, kad tėvo ir vaiko, kuris kurį laiką gyveno su kitu tėvu, ryšių atkūrimas negali būti įvykdytas nedelsiant ir gali reikalauti paruošiamųjų priemonių (žr. EŽTT 2003 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje S.prieš A., peticijų Nr. 36812/97 ir 40104/98, par. 58). Tokiais atvejais institucijų naudotų priemonių tinkamumas turi būti vertinamas pagal jų įgyvendinimo spartą, nes laikas gali turėti neatitaisomų padarinių vaiko ir tėvo, su kuriuo vaikas negyvena, santykiams (žr. EŽTT 2000 m. sausio 25 d. sprendimo byloje I.-Z. prieš R., peticijos Nr. 31679/96, par. 102).

21. Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju nebūtina nustatyti pereinamojo laikotarpio, tačiau su šiomis aplinkybėmis nesutiktina (ekspertizės 8 išvada). Nagrinėjamu atveju tiek ekspertas, tiek vaiko teisių apsaugos specialistas išvadoje pažymėjo, kad tėvo ir vaiko santykiuose yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, o teismas priimdamas skundžiamą nutartį dėl pereinamojo laikotarpio rėmėsi pateikta ekspertizės išvada. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atitinkamo pobūdžio pereinamojo laikotarpio nustatymo nėra nepagrįstas, nes vaiko interesus svarstęs specialistas laikėsi iš esmės pozicijos dėl specialios pagalbos poreikio, atkuriant vaiko ir tėvo santykius.

22. Vis dėlto iškeltos pereinamojo laikotarpio nustatymo problemos kontekste atkreiptinas dėmesys į apeliantės argumentą, jog šiuo atveju konkretus pereinamasis laikotarpis nėra būtinas. Su šiuo argumentu nesutiktina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad toks sprendimas, kuriuo nenustatyta pereinamojo laikotarpio trukmė, iš tiesų yra sąlyginis, suteikiantis daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

23. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ekspertas nepateikė duomenų apie pereinamojo laikotarpio trukmę, iš esmės nurodydamas, kad trukmės nustatymas šiuo atveju priklauso nuo su šeima dirbančio specialisto. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta nutarties 22 punkte, į tai, kad šiuo atveju byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti, kad trijų mėnesių laikotarpis yra pakankamas, tokių duomenų byloje nepateikė ir su šeima dirbantis specialistas (CPK 178 straipsnis), nutaria, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas pareinamąjį trijų mėnesių laikotarpį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesudarė galimybės su šeima dirbančiam specialistui pateikti išvadą dėl pereinamojo laikotarpio trukmės ir pobūdžio, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kad pereinamojo laikotarpio trukmė gali būti susieta ir su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014), todėl šios tinkamai neįvertinos aplinkybės sudaro pagrindą iš dalies tenkinti apeliantės atskirąjį skundą, ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Pažymėtina, kad nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas galės nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad ateityje objektyviai išnykus nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės – psichologo tarpininkavimo – būtinybei, tačiau vaiko motinai prieštaraujant tiesioginiam tėvo bendravimui su vaiku, tai būtų laikoma tiek vaiko, tiek kasatoriaus teisių pažeidimu, dėl ko kasatorius turėtų teisę kreiptis į teismą dėl esamos bendravimo tvarkos pakeitimo ir (ar) priemonės, ribojančios jo tiesioginį bendravimą su vaiku, panaikinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta (nutarties 15-24 punktai), teismas nutaria pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrįstumo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.