Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. ir pagal atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

9. Teisme 2018-08-30 buvo gautas ieškovo prašymas, kuriuo buvo prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę- grąžinti dukrą į Lietuvą 2018-09-01 ir leisti ieškovui išsivežti dukrą iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę gyventi ir mokintis nuo 2018-09-01 iki 2019-06-30.

10. Nurodė, kad vizito pas savo seserį Norvegijos Karalystėje metu įsitvirtino šioje šalyje ilgesniam laikui, t. y. susirado nuolatinį ir gerai apmokamą darbą, jo mėnesinis atlyginimas siekia 3576 Eur, už tokio paties pobūdžio darbą Lietuvoje galėtų gauti nuo 400 Eur iki 800 Eur per mėnesį. Dirbdamas Norvegijos Karalystėje turi visas finansines galimybes aprūpinti vaiką maistu, drabužiais, žaislais, skirti lėšų ugdymui bei mokyklai, vykti į ekskursijas, kiną, teatrus ar kitaip lavinti vaiką. Nuo 2018-08-20 su dukra gyvena tvarkingame, erdviame bute, kuriame sudarytos tinkamos sąlygos vaikui (mergaitė turi atskirą kambarį). Norvegijos Karalystėje gyvenanti ieškovo sesuo per vasaros atostogas prisirišo prie mergaitės, ji turi du vaikus, kurie puikiai sutaria su ieškovo dukra, kartu praleidžia daug laiko ieškovo sesers sodyboje gamtos apsuptyje. Mergaitė auga puikioje aplinkoje, apsupta artimų giminaičių, kurių jai trūko. Lietuvoje ieškovas neturi artimųjų giminaičių su kuriais mergaitė galėtų bendrauti, kurie ja rūpintųsi, todėl būdama Lietuvoje mergaitė negalėjo tinkamai vystytis, kas vystymosi sutrikimų turinčiam vaikui yra labai svarbu. Ieškovas būdamas darbe gali palikti dukrą savo sesers, kuri turi laiko ir pakankamai vietos, priežiūrai. Vaikas yra priimtas į vietinę mokyklą Norvegijos Karalystėje, grįžus į Lietuvą vieta šioje mokykloje būtų prarasta. Ieškovas taip pat prarastų gerai apmokamą darbą, būstą. Ieškovui grįžus gyventi į Lietuvą, vaikas atsidurtų prastesnėje padėtyje, nei yra šiuo metu Norvegijos Karalystėje, prisimintų įvykius, susijusius su atsakove. Ieškovas Norvegijos Karalystėje ruošiasi likti ilgam, kad galėtų patenkinti visus dukters poreikius, suteikti jai tinkamą išsilavinimą, gyvenimo sąlygas bei gautų lėšų, kurių pakaktų ne tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų ir kenktų vaiko interesams, priešingai, jis geba suteikti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra. Vaikui su ieškovu gyventi yra gerai, jie randa bendrų pomėgių, vaikas jaučiasi laimingas, turi geromis emocijomis paremtų prisiminimų, kurie susiję su ieškovu. Mergaitę su ieškovu sieja dvasinis ryšys, atsakove ji nesidomi, nepalaiko su ja jokio ryšio, vengia jos. Atsakovė su vaiku nebendrauja, neskambina, nerašo ir nesidomi, teismas 2017-12-13 nutartimi uždraudė atsakovei matytis su dukra, lankytis jos gyvenamojoje vietoje, ugdymo bei gydymo įstaigose. Atsakovė kelia grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui, todėl vaikas turi būti saugioje aplinkoje. Patenkinus ieškovo prašymą, nebūtų pažeisti nei atsakovės, nei nepilnametės šalių dukters interesai, jos poreikiai būtų visiškai patenkinti ir jai būtų suteiktos geriausios sąlygos gyventi bei vystytis. Ieškovas sutinka nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, nedraudžiant jai bendrauti, matytis ir domėtis vaiko gyvenimu, jeigu teismas nustatytų, kad tai atitinka vaiko interesus.

13. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamų civilinių bylų procesinę situaciją, pateiktus rašytinius įrodymus (būsto nuomos sutartį, darbo sutartį, mokinio sutartį 2018/2019 mokslo metams), mano, kad ieškovo prašymo tenkinimas neprieštarautų nepilnametės šalių dukters interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19. Išvadą teikianti institucija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

20. Byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo prašymą ir pakeitė byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones- leido ieškovui išsivežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Norvegijos Karalystę iki 2019-06-30.

21. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo aspektą, pirmiausia pažymi, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė – uždrausti išsivežti vaiką – nors tiesiogiai nėra reglamentuota CPK 144 straipsnio bei CK 3.65 straipsnio nuostatose ir nėra reikalavimo įvykdymą užtikrinanti priemonė, tačiau teismų praktikoje naudojama kaip kraštutinė priemonė santuokos nutraukimo bylose, esant šalių konfliktiniams santykiams, tam, kad išvengti galimos žalos saugomiems asmens (šiuo atveju vaiko) interesams.

23. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo išsivežti vaiką – taikymas aktualus tada, kai viena iš šalių ketina vaiką išsivežti iš Lietuvos Respublik?s valstybės į kitą valstybę (šiuo atveju, kaip nurodo ieškovas, į Norvegiją), kas reiškia, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas iš esmės pasižymi gyvenamosios vietos – šalies, o ne gyvenamosios vietos – gyvenamosios patalpos kriterijumi. Kaip matyti, teismas ginčijama nutartimi leido ieškovui išsivežti dukrą iš jos gyvenamosios vietos. Atsakovė ginčija taikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl to, kad jos nuomone, teismas nutarė perduoti mažametę dukrą užsienio valstybei beveik metams, ieškovo pateikti į bylą dokumentai yra suklastoti, neatitinkantys tikrovės, surinkti duomenys yra melagingi, o teismas atsisakė būti aktyvus tokio pobūdžio bylose, ko pasekoje mažametė buvo atskirta nuo motinos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais ir iš byloje esančių duomenų bei nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad teismas, leisdamas vaiką išsivežti iš vaiko gyvenamosios vietos tinkamai taikė nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, tokiu būdu pagrįstai apribodamas atsakovės, kaip motinos teisę, bendrauti su dukra.

24. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovo prašymas ir atsakovei K. K. buvo uždrausta matytis su dukra P. K., lankytis jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei ugdymo ir gydymo įstaigose (Vilniaus Medeinos pradinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini); Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centro Choreografijos mokykloje „Nuotaika“, esančioje (duomenys neskelbtini); baseine „Olimpinė pradžia“, esančiame (duomenys neskelbtini); MediCA klinikoje (UAB „ESU“ šeimos klinika ,,Sveika pradžia“), esančioje (duomenys neskelbtini)). Ši nutartis buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo sustabdymo, kuriuo prašė teismo laikinai sustabdyti 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra laikinos tvarkos, vykdymą, iki atsakovės psichinę sveikatą prižiūrinti įstaiga – Poliklinikos psichikos sveikatos centras, patvirtins, kad atsakovė tęsia VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ rekomenduojamą ambulatorinį palaikomąjį psichiatrinį gydymą, o gydytojai psichiatrai pastebės atsakovės psichinės būsenos teigiamus pakitimus, leidžiančius atsakovei atliepti dukros emocinius poreikius, nekenkti jos sveikatai, formuoti pozityvų santykį su dukra, ir įpareigoti atsakovę nedelsiant kreiptis į VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ Psichikos sveikatos centrą užtikrinant VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ rekomendacijas bei tinkamą atsakovės sveikatos priežiūrą. Vaikų teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad atsakovė bendravimo su nepilnamete dukra metu neatsižvelgia į psichologės pastabas, būna priešiška, užduoda dukrai klausimus, kurie jai sukelia neigiamas emocijas, susitikimų metu iškyla situacijų, kurių skyriaus psichologė negali kontroliuoti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad atsakovės bendravimas su nepilnamete dukra neatitinka vaiko interesų, yra žalingas vaikui, pažeidžia vaiko teises į saugią aplinką, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikino 2017 m. gegužės 22 d. teismo nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos atsakovės K. K. bendravimo su vaiku tvarkos, o 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovei K. K. matytis su dukra P. K.. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina pirmos instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę siekiant apsaugoti nepilnametės šalių dukros interesus, bei užtikrinti vaiko psichologinį saugumą.

25. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs šį faktą, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jog kadangi apeliantė neturi teisės bendrauti ir matytis su nepilnamete dukra, vaiko išvykimas į užsienio valstybę iš esmės įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui, esant nurodytai situacijai nedarytų.

26. Apeliantė skunde iš esmės nurodo, jog ieškovo į bylą pateikti duomenys yra neatitinkantys tikrovės, suklastoti, daro išvadą, kad teismas atsisakė būti aktyvus kaip kad numato tokiais atvejais ypatingoji teisena. Su tokiais apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir sprendžia, jog jie yra išimtinai paremti emocijomis bei niekuo neįrodytomis prielaidomis ir samprotavimais. Pažymėtina tai, jog byloje nuo momento, kuomet nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, nebuvo pastebėta, jog ieškovas veiktų priešingai jos interesams, nepilnametės būsena blogėtų, ji norėtų gyventi su apeliante ir kt. Byloje esantys duomenys bei išdėstyti argumentai patvirtina, jog ieškovas siekia, kad mergaitė jaustųsi komfortiškai, lankytų įvairius būrelius, užsiėmimus, augtų puikioje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į byloje nustatytus duomenis, jog mergaitė nenori gyventi su motina, apie ją neklausinėja, nesidomi, sprendžia, jog mergaitei su tėvu yra gerai, jie randa tarpusavio pomėgių, mergaitė jaučiasi laiminga, turi gerų prisiminimų, kurių visi susiję su ieškovu. Ieškovą teigiamai charakterizuoja ir Vilniaus Medeinos pradinė mokykla, kuri nurodė, jog mergaitės tėvas su mokykla bendradarbiauja ir nuo mokinės mokyklos lankymo pradžios pretenzijų dėl ugdymo neturi, priešingai nei apeliantė. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apeliantės nurodomais argumentais, jog visi pateikti ieškovo įrodymai, argumentai yra suklastoti, neteisėti, kadangi šiems argumentams pagrįsti į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų. Pažymėtina ir tai, jog nors byla yra nagrinėjama nuo 2014 m., iš esmės yra begalė teismų išvadų, kurios priimtos išimtinai tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, pakeitimo, panaikinimo ir kuriuose buvo įvertinta kas yra geriausia vaikui bei atsižvelgta į jo teises. Šiai dienai byla Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi yra sustabdyta ir nutarta kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašant inicijuoti procesą dėl atsakovės K. K., pripažinimo neveiksnia ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais teiginiais.

27. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė klaidingai teigia, jog vaikas buvo atiduotas kitai valstybei ir nepagrįstai atskirtas nuo motinos. Pažymėtina, jog šiuo atveju, vaikas nebuvo atiduotas, perduotas, paliktas kitoje valstybėje. Vaikas tiesiog yra su tėvu (ieškovu), su kuriuo jo gyvenamoji vieta buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, nustačius, jog apeliantė neigiamai veikia vaiko būklę. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovas įrodė, kad jam rūpi nepilnametė dukra, jis nori ja rūpintis, siekia jai sukurti geresnį gyvenimą, kad būtų patenkinti ne tik minimalūs jos poreikiai, bet ir turėtų visas finansines galimybes aprūpinti vaiką, vykti į ekskursijas, atostogauti ir kitaip lavinti vaiką. Byloje nustatyta, jog Norvegijoje ieškovas susirado gerai apmokamą darbą, ten gyvena jo sesuo su savo šeima, prie kurios mergaitė prisirišo ir su kuriais leido laiką viešėdama Norvegijoje vasaros laikotarpiu, taip pat nustatyta, jog mergaitė priimta į vietinę mokyklą, o ieškovas yra suradęs šeimai tinkamą būstą gyventi, be to mergaitė Norvegijoje lanko Muzikos ir baleto centrą, kurį finansuoja jai tėvas. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir vaikui tinkamiausią sprendimą, aprūpinanti geriausiai jos vystymąsi, gyvenimą su tėvu, nesvarbu, kurioje valstybėje jis būtų, jeigu jis atitinka pilnavertį gyvenimą ir vaiko poreikius, savijauta ir kt.

28. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus šiuos byloje nustatytus duomenis, ypač atsižvelgdamas į tai, jog mergaitė buvo atskirta nuo motinos ir jai buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, iš kurio mergaitę grįžęs į Lietuvos Respubliką pasiėmė būtent tėvas, yra paskirta ekspertizė apeliantės psichinei būklei įvertinti, į tai, jog teismai ne kartą yra konstatavę, jog motinos elgesys daro itin neigiamą poveikį vaiko gerovei ir psichologinei sveikatai, ko pasekoje uždraudė joms matytis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas leidęs ieškovui išsivežti nepilnametę dukrą į Norvegiją, tinkamai pritaikė proceso normas, atsižvelgė į vaiko interesus, pagrįstai vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais, kurie vertintini kaip niekuo nepagrįsti, naikinti skundžiamos nutarties. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliantės K. K. atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

29. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

30. Ieškovas P. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesu. tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė teikdama atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įgyvendino CPK įtvirtintą teisę ginti pažeistas teises ir interesus, būtent pateikiant atskirąjį skundą. Vien tai, kad apeliantės atskirasis skundas netenkintas, pripažinus jo argumentus nepagrįstais ir neįrodytais, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimo teise patvirtinimu. Kiekvienas asmuo pasirenka savo tikėtinai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą, o pareikštų reikalavimų pagrįstumas įvertinamas tik teismui iš esmės išnagrinėjus ginčą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytą sankciją, todėl ieškovo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.