- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-12
- Bylos Nr.
- 2S-1956-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10163-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- P. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. K. atskiruosius skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. bei 2014 m. liepos 1 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės bei išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
2014-06-25 atsakovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą neįgaliai dukrai po 1 743 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog minėtas dydis yra nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad dukra turi neįgalumą, dažnai serga, dėl ko jos poreikių patenkinimui ir užtikrinimui reikalinga minėta suma.
2014-06-30 atsakovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti ieškovui be teismo leidimo išvežti šalių dukrą, P. K., iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovas šiuo metu yra apsistojęs Norvegijoje, kurioje dirba ir turi gyvenamąją vietą bei galimybę išsivežti vaiką. Tuo tarpu jų dukrai reikalinga nuolatinė priežiūra bei medicininė pagalba. Be to, dukros staigus atskyrimas nuo jos ilgam laikui turėtų neigiamas psichologines pasekmes, nes mergaitė iki šiol nebuvo atskirta nuo mamos. Taip pat, siekiant apsaugoti vaiko interesus, prašė teismo nustatyti tokią laikiną ieškovo ir dukros bendravimo tvarką: bendravimas turi būti vykdomas vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); kadangi ieškovas migruoja, susitikimų su vaiku grafiką prašė derinti informuojant ją prieš mėnesį ir ne mažiau kaip prieš tris savaites; dukra su tėvu praleidžia visus šeštadienius nuo 9.00 val. iki 20.00 val., tėvui atvykstant dukros pasiimti į jos gyvenamąją vietą ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovo nepilnametei dukrai P. K. laikiną išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki bylos išnagrinėjimo, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti atsakovei; atsakovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo atmetė. Spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo teismas nustatė, kad mergaitei iki 2015-02-17 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis; jai valstybė skyrė 540 Lt dydžio šalpos pensiją, tuo tarpu atsakovė gauna 153 Lt vaiko priežiūros išlaidų kompensaciją, dirba ½ etato UAB „Šilko tekstilė“. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje pripažino, kad protingiems dukters poreikiams patenkinti reikia skirti per mėnesį 1 740 Lt. Kadangi abu tėvai privalo prisidėti prie dukros išlaikymo, sprendė, kad atskaičius valstybės teikiamą šalių nepilnametei dukrai paramą, jai iš ieškovo priteistina 600 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas ketina išvežti vaiką į užsienį. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas prašo po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnametės dukros P. K. gyvenamąją vietą su motina. Dėl atsakovės prašomos nustatyti ieškovo ir dukros laikinos bendravimo tvarkos nurodė, kad ieškovui gyvenant užsienyje, atsakovės nurodytas bendravimo laikas - visais šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 20.00 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val. atvykstant į vaiko namus ir jį grąžinant negalės būti vykdoma, kadangi toks atvykimas – išvykimas kelis kartus per savaitę neįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį pakeisti, padidinant laikino išlaikymo sumą iki 1 743 Lt per mėnesį. Nurodo, kad teismo nustatytas ieškovo teiktino laikino išlaikymo dydis neužtikrina vaiko interesų, būtinųjų poreikių tenkinimo. Nurodo, kad byloje yra duomenų apie tai, kad vaikas yra neįgalus, jam nustatyti rimti susirgimai. Nurodo, jog jos darbo metu vaiką prižiūri auklė, kuriai per mėnesį sumoka 1 400 Lt, todėl pusę šios sumos turi padengti ieškovas. Teigia, jog su priešieškiniu pateikė savo pajamų įrodymus, kurių visa suma, teismo nutartimi, turėtų būti skiriama vaiko išlaikymui. Teismas neatsižvelgė į jos argumentą, jog tuo atveju, jeigu nebus numatomos išlaidos auklės uždarbiui, ji neturės galimybės tęsti darbo sutarties, todėl iš ieškovo turėtų būti priteisiamas jos naudai rentos mokėjimas 1 400 Lt sumai. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai atsižvelgė į valstybės vaikui paskirtą pensiją – 540 Lt, kadangi pašalpos, pensijos, kitų asmenų skiriamos lėšos neturi įtakoti ieškovo pareigos (išlaikymo dydžio) teikti išlaikymo savo neįgaliam vaikui. Teigia, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovui dirbant užsienyje, jo pajamos, galimai, yra didesnės nei jos, todėl ir išlaikymo dydis turi atitikti tėvų gaunamas pajamas ir finansines galimybes.
Atskiruoju skundu atsakovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį dėl draudimo ieškovui išvežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, priimant naują nutartį – uždrausti ieškovui išvežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos bei nustatyti laikiną, jos siūlomą, bendravimo tvarką. Nurodo, kad ieškovo ketinimą išvežti vaiką į užsienį sunku įrodyti daiktiniais ar rašytiniais įrodymais. Teigia, jog neturi galimybės sužinoti, ar ieškovas nupirko lėktuvo bilietus sau ir dukrai ir pan. Nurodo, kad apie savo ketinimą išvežti vaiką ieškovas šneka, kai bendrauja su dukra internetu. Pažymi, jog ieškinyje ieškovas nurodo, kad planuoja su vaiku išvykti į užsienio valstybę. Nurodo, jog esant menkiausiai galimybei, kad vaikas, tokios sveikatos būklės, kokios jis yra dabar, gali būti išvežtas į kitą šalį, teismas turėtų tenkinti prašymą, nes draudimas ieškovui išvežti vaiką, nesant tokių jo ketinimų, niekaip nepažeis jo interesų. Tuo tarpu vaiko interesai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas pas savo gydytojus bus užtikrinti. Nurodo, jog nesiūlo ieškovui bendrauti su vaiku kiekvieną šeštadienį, antradienį ar ketvirtadienį ir neverčia, kad ieškovas keliautų kiekvieną savaitę iš užsienio į Lietuvą. Pažymi, kad ieškinyje pateikta ieškovo pageidaujam nekonkreti bendravimo su vaiku tvarka nerekomenduotina VTAT, netenkina vaiko interesų bei įpareigoja ją savo ir vaiko gyvenimą organizuoti taip, kaip viena ar kitu metu reikalauja ieškovas. Teigia, jog draudimas ieškovui išvežti vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos į užsienį bei ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas leistų išvengti ieškovo manipuliacijų tėvo teisėmis nepamirštant pareigų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus ir duomenis pagrįstai nustatė laikino išlaikymo dydį vaikui, turinčiam vidutinę negalią. Nesutinka su apeliantės nuomone, jog per mėnesį jų dukrai reikalinga išlaikymo suma – 3 786 Lt, kadangi teismas kiekvienu atveju turi spręsti dėl konkretaus vaiko poreikių, abiejų tėvų turtinės padėties. Pažymi, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų vaiko poreikių išlaidoms – 3 486 Lt sumai pagrįsti. Atsakovės sudarytoje poreikių lentelėje neteisingai nurodytos sumos transportui, auklei, avalynei ir drabužiams, edukacinėms priemonėms, vaistams, žaislams. Išlaidos vaiko reabilitacijai, vaistams, gydymui, masažams didžiąja dalimi apmokamos iš valstybės biudžeto ir yra teikiamos nemokamai, vaikas pagal medicinos paslaugas reglamentuojančius teisės aktus turi teisę du kartus metuose į nemokamą sanatorinį gydymą. Išlaidos buto remontui taip pat nepagrįstos net iš dalies, nes butą yra suremontavęs pilnai, naujai įrengęs vaiko kambarį, pripirkęs žaislų, edukacinių priemonių, kiekvieną mėnesį apmoka vaiko būrelius. Pažymi, jog atsakovė dirba tik dvi dienas per savaitę, darbdavio pažymoje nurodyta, kad ji dirba neviršijant 20 val. Anot ieškovo, esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad vaikas lanko darželį, nėra būtinybės mokėti auklei 1 400 Lt per mėnesį, taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovė moka tokį darbo užmokestį auklei. Nesutinka su apeliantės argumentu, jog valstybės teikiama pašalpa jų dukrai neturi įtakoti tėvo pareigos teikti išlaikymą vaikui. Teigia, jog valstybė skiria neįgalumo pensiją ligoniui būtent dėl jo būklės, vadinasi, šios sumos nebereikia teikti tėvams.
Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl uždraudimo ieškovui išsivežti dukrą iš nuolatinės jos gyvenamosios vietos, pagrįstai sprendė, jog toks prašymas negali būti tenkinamas, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius ieškovo ketinimus. Teigia, jog teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl siūlomos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi ieškovui gyvenant Norvegijoje, jo atvykimas į vaiko namus kelis kartus per savaitę yra realiai neįmanomas. Mano, kad toks atsakovės prašymas buvo pareikštas tik siekiant sutrukdyti ieškovui atsigyventi ir įsidarbinti užsienyje.
2014-08-13 teisme gautas apeliantės raštas dėl klaidingų ieškovo pareiškimų, kuriame apeliantė nurodo, kad ieškovas atsiliepime klaidina teismą, nurodydamas, kad byloje nepateikta įrodymų, kad vaikui yra samdoma auklė; taip pat klaidingai interpretuoja darbo sutartyje nurodytą darbo laiką ir poreikį auklės atlygiui. Nurodo, jog ji dirba vidutiniškai 84 valandas per mėnesį, kurios apima ar atskiru susitarimu su darbdaviu gali apimti 8 -25 darbo dienų per mėnesį. Nurodo, kad ieškovo atsiliepime klaidingai nurodoma apie valstybės skiriamas lėšas vaiko medikamentams, papildams, higienos ir sveikatinimo priemonėms, gydymo paslaugoms vaikui. Teigia, jog ieškovas, bendraudamas telefonu ir internetu su dukra, nuteikinėja ją prieš motiną.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl byla nagrinėtina vadovaujantis apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančiais atskirojo skundo argumentais.
Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo atžvilgiu siekė laikino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo 1 740 Lt sumoje, taip pat laikinos ieškovo ir dukters bendravimo tvarkos nustatymo bei uždraudimo ieškovui be teismo leidimo išvežti šalių dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos, kuri šiuo metu yra nustatyta su motina, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas atsakovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo dukrai laikiną išlaikymą, kas mėnesį mokamomis 600 Lt periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki bylos išnagrinėjimo, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti atsakovei. Tuo tarpu atsakovės prašymus dėl laikinos ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir uždraudimo ieškovui be teismo leidimo dukrą išvežti iš jos gyvenamosios vietos 2014 m. liepos 1 d. nutartimi atmetė.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties
Nesutikdama su pirmos instancijos teismo procesiniu sprendimu priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą, kas mėnesį po 600 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis, apeliantė nurodo, jog teismo priteistas laikino išlaikymo dydis neužtikrina vaiko interesų, būtinųjų poreikių tenkinimo. Pažymi, jog jų vaikas yra neįgalus, mergaitei nustatyti rimti susirgimai, tuo tarpu jos darbo metu vaiką prižiūri auklė, kuriai per mėnesį sumoka 1 400 Lt, todėl pusę šios sumos turi padengti ieškovas. Atsakovė pareiškusi prašymą dėl laikinos išlaikymo priteisimo teismui pateikė lentelę, kurioje nurodė, jog per mėnesį reikalinga šalių dukrai išlaikyti suma sudaro 3 486 Lt. Pirmos instancijos teismas dėl minėtoje lentelėje nurodytų konkrečių mergaitės poreikių ir jiems patenkinti reikalingų piniginių sumų nepasisakė ir jų nevertino, tačiau atsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas, t.y. mergaitės tėvas, ieškinyje buvo nurodęs, jog protinga ir pagrįsta dukrai reikalingo išlaikymo suma būtų 1 743 Lt. Nors šis dydis skundžiamame teismo procesiniame sprendime nėra konkretizuotas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl nustatyto laikino išlaikymo protingumo ir pagrįstumo tikslinga atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį – 1 000 Lt, taip pat įvertinti bylos faktines aplinkybes ta apimti, kuri reikalinga spręsti išlaikymo dydžio klausimą, atsižvelgiant į konkretaus vaiko poreikius bei tėvų galimybę teikti išlaikymą. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra turi negalią, yra prastos sveikatos, todėl sutiktina, jog šiuo atveju šalių dukters poreikių patenkinimui yra reikalinga didesnė nei vidutinė teismų praktikoje vaiko išlaikymui skirtina suma. Tai pripažino ir pirmos instancijos teismas, kuris nustatė, kad šalių mergaitės poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 1 743 Lt suma, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad valstybė, atsižvelgdama į mergaitės sveikatos būklę, skyrė jai 540 Lt dydžio pašalpą, taip pat nustatė, atsakovė už neįgalaus vaiko priežiūros kompensaciją gauna 153 Lt. Minėtą pašalpos sumą teismas atėmė iš aukščiau nurodyto išlaikymo dydžio ir gautą sumą proporcingai padalino abiems mergaitės tėvams, nustatydamas, jog kiekvienas iš jų turi pareigą skirti vaiko išlaikymui po 600 Lt sumą kas mėnesį. Apeliantė argumentuoja, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į valstybės vaikui paskirtą pensiją, kadangi pašalpos, pensijos, kitų asmenų skiriamos lėšos neturi įtakoti ieškovo pareigos (išlaikymo dydžio) teikti išlaikymo savo neįgaliam vaikui. Atmesdamas šį apeliantės teiginį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepimo atskirajam skundui argumentu, jog tuo atveju, jeigu valstybė skiria neįgalumo pensiją vaikui, vadinasi šios būtinos sumos papildomai nebereikia teikti tėvams, nebent valstybės skiriamos paramos nepakaktų tiems poreikiams, kuriems ji yra skiriama, patenkinti. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į valstybės teikiamos pašalpos sumą ir ja sumažino tėvų teiktino išlaikymo dydį vaikui. Dėl apeliantės argumento, jog ji per mėnesį skiria 1 400 Lt samdomai auklei, kuri prižiūri dukrą jos darbo metu, pažymėtina, jog jos į bylą pateiktas auklės verslo liudijimas, auklių agentūros pažyma apie auklių darbo užmokestį nepatvirtina nurodytos auklei mokėtinos sumos. Tuo labiau, kad byloje nustatyta, jog apeliantė UAB „Šilko tekstilė“ dirba ½ etato, todėl tikėtina, jog nedarbo dienomis vaiką prižiūri pati. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio iš ieškovo pagrįstumo, byloje nėra duomenų apie ieškovo gaunamas pajamas, todėl pastarajam pateikus tokius duomenis arba teismui juos išreikalavus, apeliantė turės procesinę galimybę prašyti padidinti nustatyto išlaikymo dydį atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes. Tuo tarpu šioje bylos proceso stadijoje apylinkės teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka vieną iš prioritetinių tikslų - užtikrinti nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir nustatytas dydis yra objektyvus atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius dėl ieškovo galimus ketinimus išvežti jų nepilnametį vaiką į užsienį ir nepilnamečiam vaikui kylančios grėsmės būnant su atsakovu. Savo argumentus apeliantė grindė tuo, jog bendraudamas su dukra tėvas šneka apie ketinimus ją išsivežti, kviečia ją atvykti pas save, žadėdamas daug materialių dovanų ir pramogų. Anot apeliantės, šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieškovas ieškinyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo nurodė, kad pageidauja su vaiku atostogauti, tai pagrindžia prie ieškinio ieškovo pateiktas vaiko gimimo liudijimas bei santuokos liudijimas su vertimu į anglų kalbą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsakovo siekio išsivežti šalių vaiką į užsienį. Kaip pažymėjo pirmos instancijos teismas, ieškovas nesiekia vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su juo užsienio valstybėje, priešingai, ieškinyje prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina, tuo tarpu tėvo noras praleisti su dukra jos ar savo atostogas suprantamas, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi ne tik pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku, teikti jam išlaikymą, bet ir lygiavertes teises bendrauti su vaiku, maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime, kurios, nesant pagrindo, negali būti nepagrįstai sumažintos vieno iš tėvų atžvilgiu. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl ketinimo praleisti atostogas su dukra, išvykstant į užsienio šalį, būtų pažeistas jos interesas gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Dėl apeliantės argumentų dėl laikinos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, jos pasiūlyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka ieškovui derinant susitikimų su vaiku grafiką prieš mėnesį visais šeštadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais nustatytu laiku atvykstant pasiimti vaiko į jos gyvenamąją vietą ir pristatant atgal į gyvenamąją vietą, taip pat atskirai nustatant jų bendravimo internetinėje erdvėje tvarką, neleistų užtikrinti aukščiau minėtos ieškovo, kaip tėvo, lygiavertės atsakovei teisės bendrauti su vaiku, maksimaliai dalyvauti jo auklėjime. Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovės teisės ir pareigos jų vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), ieškovo teisė ir pareiga rūpintis savo vaiku jam sergant negali būti ribojama, todėl apeliantės argumentas, jog jos siūloma ieškovo ir dukros bendravimo tvarka pagrįsta tuo, jog pastaroji turi sveiktos problemų, atmetamas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirųjų skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. ir 2014 m. liepos 1 d. nutartis palikti nepakeistas.