Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo bei atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. K. pateikė ieškinį prašydamas: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės K. K. dėl atsakovės kaltės, ieškovui paliekant pavardę K., atsakovei – jos pasirinkimu; 2) tarpusavio išlaikymo šalims nepriteisti; 3) tarp šalių padalinti bendrai įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą iki šalys pradėjo gyventi skyrium, t, y. (duomenys neskelbtini), išskyrus bendras jungtinės nuosavybės teise turėtas santaupas; 4) po (duomenys neskelbtini) visas ieškovo uždirbtas lėšas ir automobilį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2 500 Eur, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe; 5) ieškovo profesinei veiklai naudotus daiktus „Bosch“ kampinį šlifuoklį, „Makita“ gręžtuvą, metalo žirkles, darbastalį, magnetinio grąžto laikiklį, didelį pjautuvą, „Makita“ grandininį pjūklą, „Makita“ smūginį grąžtą ir kt., rinkos vertė 579 Eur, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe; 6) butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti šeimos turtu, kurio rinkos vertė 92 678 Eur; 7) nustatyti P. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; 8) neterminuotai apriboti motinos (atsakovės) valdžią dukrai; 9) nustatyti minimalią atsakovės bendravimo su dukra tvarką, t. y. ieškovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti vieną kartą per mėnesį (kiekvieno mėnesio antrosios savaites penktadienį nuo 13 val. iki 15 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant paskirtam psichologui. Jeigu tas penktadienis yra nedarbo diena, bendravimas su vaiku vyksta sekančią pirmą darbo dieną); ieškovė taip pat turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra gruodžio mėn. 23 dieną nuo 13 val. iki 15 val., Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirtam psichologui. Jeigu gruodžio 23 d. yra nedarbo diena, bendravimas su vaiku vyksta prieš tai buvusią paskutinę darbo dieną; 10) iš ieškovės priteisti išlaikymą dukrai iki jos pilnametystes (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriant 32 750 Eur arba periodiškai kas mėnesį mokama 250 Eur, kartu uždraudžiant ieškovei perleisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą už 32 750 Eur sumą iki 2027-02-09; 11) ieškovei skirti jai dovanotus televizorių „Lowe“ (rinkos vertė 434 Eur), miegamojo lovą su pakėlimo mechanizmu ir čiužiniu (rinkos vertė 434 Eur), rašomąjį stalą (rinkos vertė 232 Eur); 12) ieškovui pavesti uzufrukto teise tvarkyti vaikui skirtą išlaikymo sumą, t, y. 32 750 Eur; 13) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą tokia tvarka: ieškovui skirti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su visais bute esančiais integruotais baldais ir integruota buitine technika (bendra rinkos vertė 92 678 Eur); 2 896 Eur už parduotą automobilį (duomenys neskelbtini); atsakovei skirti negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise skirti ieškovei kartu su 05/50660 dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (rinkos vertė rinkos vertė 15 060 Eur); negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su 315/50660 dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (bendra rinkos vertė 5 503 Eur); automobilį (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 3 475 Eur); miegamojo baldų komplektą (rinkos vertė 1 150 Eur); 72 671 Eur bendrų jungtinės nuosavybės teise turėtų santaupų; 14) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 1 142 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį; 15) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti nepagrįstai ieškovo atsakovės išlaikymui sumokėtą 1014 Eur sumą; 16) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti ieškovo priverstinai patiriamų buto nuomos ir komunalinių išlaidų 2 331 Eur kompensaciją; 17) arba leisti šalims parduoti visą šalių nekilnojamąjį turtą per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už didžiausią pasiūlytą kainą, o gautus pinigus padalinti lygiomis dalimis tarp šalių; arba iš atsakovei tenkančios gautos pinigų sumos pardavus nekilnojamąjį turtą nepilnametės dukros išlaikymui priteisti 32 750 Eur ir uzufrukto teise pavesti naudoti vaiko poreikiams tėvui; arba iš atsakovei tenkančios gautos pinigų sumos pardavus nekilnojamąjį turtą už jai atitenkančią likusio turto didesnę dalį ieškovui priteisti 37 200 Eur kompensaciją; 18) tenkinus 17 punkto reikalavimus, 13 punkto reikalavimus laikyti negaliojančiais, išskyrus 13.1,3., 13.2.3., 13,2.4., 13.2.5 papunkčius; 19) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Gimus dukrai, atsakovės elgesys ėmė kardinaliai keistis, ypač, kai dukra pradėjo sirgti. Sutuoktinė tapo itin irzli, nervinga, nepatenkinta gyvenimu, dėl dukros ligų ir nesėkmingo gydymo kaltino ne tik medikus, bet ir ieškovą. Ieškovė keldavo skandalus, stresines situacijas, tyčia palaikydavo įtampą, keletą kartų ieškovo atžvilgiu bandė naudoti smurtą. Vaiko ligos buvo iškeltos aukščiau kitų šeimos interesų. Ieškovas išlaikė šeimą, nes sutuoktinė nusprendė, kad ji turi prižiūrėti dukrą. Ieškovas nuo 2012 m. spalio mėn. išsikėlė gyventi į nuomojamą butą, nuo to laiko santuokinio gyvenimo šalys negyvena, bendro ūkio neveda. Iki (duomenys neskelbtini) dukra gyveno su motina, tačiau (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrius skubiai paėmė dukrą iš motinos dėl galimo pavojaus vaiko sveikatai ir gyvybei. (duomenys neskelbtini) dukra buvo perduota ieškovui, nuo to laiko ieškovas vienas rūpinasi dukra. Atsakovei nustatytas psichikos sutrikimas. Nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol dukra neprašo susitikti su mama. Pamačiusi, kad motina ateina į darželį, mergaitė bėga slėptis.

Išvadą byloje teikianti institucija mano, kad vaikui geriau gyventi su tėvu. Atsakovės materialinė padėtis yra gera, ji yra pajėgi teikti išlaikymą dukrai. Labiausiai atitinka vaiko interesus išlaikymas turtu, jai asmeninėn nuosavybėn skiriant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 35 768 Eur. Tai atitinka 250 Eur per mėnesį išlaikymą (137 mėn. x 250 Eur = 34 250 Eur). Atsakovė vaikui išlaikymo neteikė, todėl susidarė įsiskolinimas. Iš atsakovės ieškovui turi būti priteistas nepagrįstai mokėtas išlaikymas.

Ieškovė vengė ugdyti vaiką, nevedė į darželį, akivaizdžiai piktnaudžiavo tėvų valdžia, nes vaiką išnaudojo savo savanaudiškiems interesams, siekdama gauti neįgalumo išmokas. Atsakovė žinojo, kad vaikas nėra neįgalus, bandė jį padaryti autistu ir epileptiku. Ieškodama ligų motina vaikui kelia pavojų, vaikas bijo.

Atsakovė pateikė priešieškinį prašydama: 1) santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovei paliekant K. pavardę; 2) nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti vaiko išlaikymui iš ieškovo periodines išmokas mokant kas mėnesį po 454,70 Eur iki vaiko pilnametystės; 4) pripažinti 25,42 procentų buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės nuosavybe; 5) santuokoje įgytą turtą padalinti atsižvelgiant į atsakovei atitenkančią asmeninę nuosavybę 25,42 procentų buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į ieškovo nesąžiningai likviduotą dangą ir įrankius iš garažų 3 041,01 Eur vertės; atsižvelgiant į ieškovo santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 000 Norvegijos kronų; 6) priteisti 7 381,16 Eur (25 485,66 Lt) įsiskolinimą vaiko išlaikymui iš ieškovo; 7) iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakoves ir valstybės naudai; 8) iš ieškovo priteisti atsakovės naudai 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 9) dėl atsakovės ligos, iš ieškovo priteisti atsakovės naudai išlaikymą 144,81 Eur / mėn. iki pilno atsakovės pasveikimo; 10) priteisti iš ieškovo įsiskolinimą už garažų rekonstrukcijos įregistravimo išlaidas atsakovės naudai; 11) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 101,37 Eur už 2014-04-03 antstolio paslaugas; 12) priteisti atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), 71 536,14 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini) 3 808,50 Eur vertės; negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 4 344,30 Eur vertės; negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 637,16 Eur vertės; negyvenamąją patalpą-garažą, esančia (duomenys neskelbtini), 2 896,20 Eur vertės; 315/50660 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 347,54 Eur vertės; kilnojamąjį turtą, esantį bute; 13) iš ieškovo priteisti bendrų šeimos santaupų 1 748,15 Eur; 14) priteisti ieškovui: 32 387,05 Eur kompensaciją ieškovui iš atsakovės už butą bei garažus su jiems priskirtinu žemės sklypu. Kompensaciją atsakovė ieškovui išmoka per 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos; 15) automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 830,05 Eur; 16) ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą; 17) nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką.

Priešieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dukrai suteiktas vidutinis neįgalumo lygis. Ieškovas palaipsniui tapo vis abejingesniu atsakovei ir dukrai, nenorėjo dalyvauti dukters konsultacijose medicinos įstaigose, paūmėjimų metu (karščiavimas, vangumas, vėmimas) reikalaudavo vaiko nevežti į stacionarą, reikalavo kreiptis į bioenergetikus, žolininkus. Dukra sunkiai adaptavosi darželyje, dėl specifinių poreikių ir pasikartojančių tikų lopšelyje-darželyje rekomenduotas tausojantis režimas, individualizuotas maitinimas, todėl darželį lankė edukacinei veiklai. Ieškovas grįždavo į namus labai vėlai. Prieš skyrybas stengėsi „suorganizuoti“ atsakovei neveiksnumą.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba organizuoja dukros išvežimą į Norvegiją ir perdavimą „Barnevernet“, dėl ko tvarko dukros ligos istoriją. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo operuotas krūties auglys, (duomenys neskelbtini) diagnozuotas didėjantis auglys galvoje – hipofizės liaukoje. Dėl nuovargio besirūpinant dukra atsakovei vystosi kitos ligos, atsakovė gydosi Psichikos centre.

Nuo gimimo dukra gyvena su atsakove, atsakovė rūpinosi ja, prižiūri, maitina, auklėja, slaugo, geriausiai žino specifinius dukters poreikius. Vaiko tėvas yra abejingas dukters sveikatos problemoms, naudoja kaip priemonę ištuokos byloje, atidavęs dukrą į vaikų namus stipriai sužalojo jos psichiką, todėl vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškovu. Dukros ligos istorijoje (duomenys neskelbtini) psichologė pažymėjo, jog mergaitė sakė norinti su tėčiu susitikti, bet nenori gyventi.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-15 nutartimi, atsakovės K. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – teismas atmetė atsakovės K. K. prašymą dėl uždraudimo ieškovui P. K. išvykti su dukra į užsienio valstybę ir nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra P. K. tvarką, pagal kurią atsakovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti vieną kartą per mėnesį, t. y. kiekvieno mėnesio antrosios savaitės trečiadienį nuo 14 val. iki 16 val., taip pat gruodžio 23 d. nuo 13 val. iki 15 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologui; teismas įpareigojo ieškovą P. K. užtikrinti nepilnametės dukters dalyvavimą susitikimuose su atsakove. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-25 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-15 nutarties dalį, kuria nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, paliko nepakeistą. Teismas nutartyje konstatavo, kad vaikas iš atsakovės aplinkos paimtas dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina motinos ir jos nepilnametės dukros bendravimo tvarka yra iš esmės teisinga, atitinkanti byloje nustatytą faktinę situaciją ir tinkamai užtikrinanti nepilnamečio vaiko bei jo motinos interesus.

Atsakovė pateikė prašymą dėl aukščiau nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašė nustatyti žemiau nurodomą atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:

1) atsakovė su dukra susitinka ir bendrauja antradieniais ir penktadieniais 17.00-20.00 val., ir sekmadieniais 10.00-20.00 val. Į susitikimą dukrą pristato ieškovas į atsakovės gyvenamąją vietą, atsakovė dukrą po susitikimo grąžina į jos gyvenamąją vietą;

2) pirmas atsakovės ir dukters susitikimas vyksta pirmą antradienį po teismo nutarties priėmimo atsakovės gyvenamoje vietoje 14.00-16.00 val. dalyvaujant psichologei ir atsakovės pasirinktam antstoliui, kuris garso ir vaizdo įrašu atlieka susitikimo faktinių aplinkybių konstatavimą;

3) atsakovė ir dukra susitinka pas atsakovės pasirinktą psichologą kiekvieno mėnesio pirmą ketvirtadienį, susitikimo trukmę nustato psichologas. Dukrą į susitikimus pas psichologą atsakovė pasiima iš dukters gyvenamos vietos ir pristato atgal į dukters gyvenamąją vietą.

Būtinybė keisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones yra tai, kad jokio teisinio pagrindo atskirti šalių nepilnametę dukrą nuo motinos nebuvo ir šiuo metu nėra. Nė viena iš institucijų negina jos, kaip motinos, teisių. Teisėsaugos institucijos atsisako pradėti ikiteisminius tyrimus, tame tarpe dėl vaiko galimo išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir vaiko sužalojimo. Atsakovei tenka patirti sistemingą institucijų atsisakymą teikti informaciją apie dukrą bei neteisingos informacijos teikimą. Ieškovas visomis įmanomomis priemonėmis siekia atskirti dukrą nuo atsakovės, o tai neigiamai veikia vaiko raidą ir psichoemocinę būseną. Ieškovas netinkamai rūpinasi nepilnametės dukters auklėjimu, rodo dukrai vaikui netinkamą suaugusiųjų literatūrą, siekia suformuoti klaikų motinos paveikslą. Ieškovo artimiems giminaičiams buvo diagnozuota šizofrenija bei epilepsija.

Ieškovas prašė atsakovės prašymo netenkinti. Teigė, kad prašymas susideda iš kaltinimų, tame tarpe nusikaltimų padarymu, tačiau duomenų nepateikta. Atsakovė kaltina (duomenys neskelbtini) auklėtojas melagingų parodymų davimu policijai dėl mažametės galvos sumušimo. Ieškovas laikosi nustatytos vaiko bendravimo su motina tvarkos, nors mergaitė ir neišsako pageidavimo susitikinėti su motina. Vaiko gyvenimo su tėvu laikotarpiu nepastebėtos mergaitės alerginės reakcijos į maistą ir ji nesirgo rimtesniais susirgimais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės psichinė būklė būtų pasikeitusi tiek esmingai, kad ji nekeltų grėsmės vaikui. Per laikotarpį, kol dukra gyvena su tėvu, vaiko emocinė būklė pagerėjo, vaikas nurimo, jaučiasi normaliai, gyvena pilnavertį gyvenimą pagal savo amžių, gydytojams rekomenduojant darželyje praleidžia visą dieną, puikiai vystosi, ruošiasi mokyklai.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą dėl atsakovės prašymo, kurioje nurodė, jog nėra pagrindo keisti Vilniaus apygardos teismo 2016-01-25 nutartimi nustatytą atsakovės bendravimo su dukra tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-01-25 nutartyje konstatavo, jog vaikas iš atsakovės aplinkos paimtas dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei, o minimali motinos ir jos nepilnametės dukros bendravimo tvarka yra iš esmės teisinga, atitinkanti byloje nustatytą faktinę situaciją, tinkamai užtikrinanti nepilnamečio vaiko bei jo motinos interesus. Teismas įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad jie nesudaro pagrindo keisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės teiginiai, kad jos teisė minimaliai bendrauti su dukra prieštarauja vaiko interesams, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, bandydamas eliminuoti motiną iš vaiko gyvenimo, nepagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir yra deklaratyvūs. Pažymėta, kad byloje taip pat nėra pateikta išsamių duomenų, kad atsakovės sveikatos būklė ir elgesys nebekelia pavojaus dukteriai. Esamos atsakovės bendravimo su dukra tvarkos pakeitimas sukeltų mergaitei papildomą stresą ir emocinius išgyvenimus, o tai prieštarautų prioritetiniams nepilnamečio vaiko interesams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir nustatyti atsakovės ir dukros bendravimo tvarką: 1) atsakovė su dukra susitinka ir bendrauja antradieniais ir penktadieniais 17.00-20.00 val., ir sekmadieniais 10.00-20.00 val. Į susitikimą dukrą į atsakovės gyvenamąją vietą pristato ieškovas, po susitikimo atsakovė dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą; 2) pirmas atsakovės ir dukters susitikimas vyksta pirmą antradienį po teismo nutarties priėmimo atsakovės gyvenamoje vietoje 14.00-16.00 val. dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus psichologei ir atsakovės pasirinktam antstoliui, kuris garso ir vaizdo įrašu atlieka susitikimo faktinių aplinkybių konstatavimą; 3) atsakovė ir dukra susitinka pas atsakovės pasirinktą psichologą kiekvieno mėnesio pirmą ketvirtadienį, susitikimo trukmę nustato psichologas. Dukrą į susitikimus pas psichologą atsakovė pasiima iš dukters gyvenamos vietos ir pristato atgal į dukters gyvenamąją vietą.

Nurodo, kad iki (duomenys neskelbtini) dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. (duomenys neskelbtini) atsakovė dukrą nuvežė į susitikimą su ieškovu. (duomenys neskelbtini) 18.27 val. atsakovė el. paštu gavo Valstybinės vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą, jog dukra iš šeimos paimta dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei be teismo nutarties. (duomenys neskelbtini) ieškovas dukrą atidavė į globos įstaigą, nors nenustatyta priežasčių, kodėl pats negalėjo rūpintis dukra. Nepateikti įrodymai, jog (duomenys neskelbtini) atsakovė darė žalą dukrai, o vaiko paėmimas iš motinos ir patalpinimas į psichikos centrą (duomenys neskelbtini) turi teisėtą pagrindą. Atsakovė pati sau ir savo dukrai negali paskirti teismo psichiatrinės ekspertizės, o Valstybinės vaiko teisių apsaugos skyrius atsakovės prašymui paskirti psichiatrinę ekspertizę šeimai prieštaravo. Valstybinės vaiko teisių apsaugos skyrius neįrodė, jog ieškovas yra sveikos psichikos. Medikų elitas nori eksperimentuoti su jų šeima ir dukra siekadamas atskirti mergaitę nuo motinos ir išsiųsti iš Lietuvos.

Ieškovas prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinumo. Atsakovė savo atskirajame skunde tik išdėsto faktines aplinkybes, reiškia kaltinimus įvairiems asmenims ir institucijoms, nurodo aibę raštų, kurie nėra susiję su prašymu dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo. Mergaitė, gyvendama su tėvu jaučiasi saugi, džiaugiasi laiko leidimu su juo, jos emocinė būklė yra gera ir bendravimo tvarkos keitimas neatitinka vaiko interesų, o motinai nustatyta laikinoji bendravimo su dukra tvarka yra iš esmės teisinga. Tėvas nepriekaištingai rūpinasi dukra. Ieškovas deda pastangas, kad įsitvirtintų ir gautų nuolatines pajamas. Verslo liudijimas jam suteikia teisę atlikti specialiuosius statybos darbus. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) 1 klasę. Motinos teiginiai dėl ieškovo noro išvežti dukrą iš Lietuvos, visiškai neatitinka tikrovės. Atsakovės prašymas dėl jos susitikimų su dukra pas atsakovės pasirinktą psichologą nėra motinos ir vaiko laikinoji bendravimo tvarka. Tai vaiko bendravimas su psichologu, o ne su motina. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės sveikatos būklė ir elgesys neelia pavojaus dukrai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2016-08-25 nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl laikino bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo.

Dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo klausimą, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Vadovaujantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-153-726/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-10163-2014-7), nustatyta nepilnametės dukters laikinoji gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo byloje priėmimo su ieškovu (Vilniaus apygardos teismas 2016-02-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-366-553/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-18 nutartį paliko nepakeistą).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-15 nutartimi nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką: 1) atsakovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti vieną kartą per mėnesį, t. y. kiekvieno mėnesio antrosios savaitės trečiadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologui; 2) atsakovė taip pat turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra gruodžio mėnesio 23 dieną, nuo 13.00 val. iki 15.00 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologui; 3) ieškovas įpareigojamas užtikrinti nepilnametės dukters dalyvavimą susitikimuose su atsakove Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-284-467/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-15 nutarties dalį dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-25 nutartyje pažymėjo, jog nustatyta laikina motinos ir jos nepilnametės dukros bendravimo tvarka yra iš esmės teisinga, atitinkanti byloje nustatytą faktinę situaciją ir tinkamai užtikrinanti nepilnamečio vaiko bei jo motinos interesus. 2015-08-25 vykusio medikų bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pasitarimo metu buvo svarstytas klausimas dėl mažametės teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Pasitarimo metu buvo konstatuota, jog pagrindinė problema, kurią mato medikai, yra ta, jog mergaitės mama nuolat ieško vaiko ligų (galimas (duomenys neskelbtini) sindromas). Sindromas kelia pavojų gyvybei dėl pavojingų simptomų sukėlimo ir neprognozuojamo mamos elgesio. Medikai sprendė, jog tikslinga atskirti vaiką nuo mamos ir įsitikinti, ar vaikas serga. Nenorą bendrauti su mama išreiškia ir pati nepilnametė. Vaiką prižiūrintys ir konsultuojantys specialistai, nurodo, jog, apribojus dukters ir motinos bendravimą, vaiko psichologinė būklė taisosi, mergaitė laisviau bendrauja, išreiškia mažiau neigiamų emocijų. Atsakovė (duomenys neskelbtini) savanoriškai gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur jai buvo diagnozuotos ligos – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog atsakovė teismui nepateikė duomenų, kad priežastys, dėl kurių vaikui gyventi ir būti mamos aplinkoje buvo nesaugu, išnykusios. Atsakovė tokių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią. Sutiktina su ieškovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad atsakovė smulkmeniškai dėsto faktines aplinkybes, reiškia kaltinimus įvairiems asmenims ir institucijoms, tačiau atsakovės nurodomi argumentai nepagrindžia jau nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo būtinumo. Atsakovė nurodo, jog įvairios įstaigos ir institucijos klastoja dokumentus, iškraipo įvairius faktus apie vaiko sveikatą, tačiau teiginių neįrodo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai pasirėmė Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-08-24 raštu Nr. Prie atskirojo skundo pateikti nauji įrodymai nagrinėjamoje proceso stadijoje nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo skundžiama teismo nutartimi nustatytai bendravimo tvarkai pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir paliekama galioti.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Atskirajame skunde apeliantė teigė, jog ieškovas teismui teikia melagingą informaciją, teigia, kad vaikas yra nuteikinėjamas prieš atsakovę, jį ketinama išvežti į užsienį ir atiduoti į globos namus, atsakovei bandoma nustatyti įvairias ligas, kuriomis ji neserga ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodyti atsakovės teiginiai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo (nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo), atsakovės nurodyti teiginiai nėra reikšmingi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Bylos faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Taigi kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai šioje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.