Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. ir pagal atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. ir pagal atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo sustabdymo, kuriuo prašė teismo laikinai sustabdyti 2017-05-22 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra laikinos tvarkos, vykdymą, iki atsakovės psichinę sveikatą prižiūrinti įstaiga – Poliklinikos psichikos sveikatos centras, patvirtins, kad atsakovė tęsia VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ rekomenduojamą ambulatorinį palaikomąjį psichiatrinį gydymą, o gydytojai psichiatrai pastebės atsakovės psichinės būsenos teigiamus pakitimus, leidžiančius atsakovei atliepti dukros emocinius poreikius, nekenkti jos sveikatai, formuoti pozityvų santykį su dukra, ir įpareigoti atsakovę nedelsiant kreiptis į VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ Psichikos sveikatos centrą užtikrinant VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ rekomendacijas bei tinkamą atsakovės sveikatos priežiūrą. VTAS savo išvadoje nurodė, kad atsakovė bendravimo su nepilnamete dukra metu neatsižvelgia į psichologės pastabas, būna priešiška, užduoda dukrai klausimus, kurie jai sukelia neigiamas emocijas, susitikimų metu iškyla situacijų, kurių skyriaus psichologė negali kontroliuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-05 nutartimi netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo sustabdymo; panaikino 2017-05-22 teismo nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos atsakovės K. K. bendravimo su vaiku tvarkos.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo stabdymo galimybė nėra numatyta. Prašymas sustabdyti laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą iki tol, kol atsakovės psichinę sveikatos būklę prižiūrinti įstaiga patvirtins, kad ji tęsia gydymą ir yra pastebimi teigiami gydymo rezultatai, prieštarauja ir teismų praktikai. CPK 267 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kuri draudžia teismui priimti sprendimą, kurio įvykdymas priklausytų nuo tam tikros sąlygos atsiradimo ar neatsiradimo. Teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji yra galima pagal esamą situaciją. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas iki psichiatrų išvadų pateikimo negali būti stabdomas. Teismas, nustatęs, kad atsakovės bendravimas su nepilnamete dukra šiuo metu neatitinka vaiko interesų, yra žalingas vaikui, pažeidžia jo teises į saugią aplinką, sprendė, kad yra pagrindas naikinti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė K. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutartį panaikinti dalyje, kuria panaikintos 2017-05-22 nutarties laikinosios apsaugos priemonės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas panaikino motinos ir dukters bendravimo tvarką išeliminavęs atsakovę – proceso šalį, vaiko motiną iš CB Nr. 2-354-930/2017 proceso, vadovavosi suinteresuoto asmens – Institucijos – faktui prieštaraujančia nuomone, nubaudė atsakovę ir jos dukrą prigimtinių teisių atėmimo bausme, todėl, kad Institucija 2017-11-15 provokavo konfliktą, elgėsi su atsakove pabrėžtinai nepagarbiai ir diktatoriškai. VVTAS atstovė 2017-11-15 viso susitikimo metu bendravo su atsakove pakeltu tonu, į salę viso susitikimo metu landžiojo pašaliniai asmenys, su kuriais neprisistačiusi atstovė derino raktų perdavimo klausimus, trikdė motinos ir dukters bendravimą, tačiau nesąžininga VVTAS atstovė apie tai teismui nepranešė, tarnybiniame nepažymėjo. VVTAS atstovės pakeltas tonas, nepagarbus ir įžūlus elgesys su atsakove, atsakovės pertraukinėjimas jai kalbant su dukra, suglumino mažametę P. K..

Ieškovas P. K. atsiliepimu prašo atsakovės K. K. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:Nuo 2015 metų vaikas ir tėvas yra įtraukti į virtinę K. K. skundų, pareiškimų nagrinėjimą, motinos elgesys traumuoja vaiką, sukelia vaikui įtampą bei vertinamas kaip psichologinis smurtas prieš vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314, 338 straipsniai). Atsakovė K. K. apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktus dokumentus, sprendžia, jog šie dokumentai galėtų būti reikšmingi nagrinėjant ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo bylą iš esmės, tačiau jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje keliamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Todėl, kaip nesusiję su ginčo apeliacinės instancijos teisme dalyku, atsakovės su atskiruoju skundu pateikti dokumentai prie apeliacinės bylos nepridedami (CPK 180 str.).

Dėl atsakovės atskirojo skundo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. ir pagal atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismo 2015-10-15 nutartimi buvo nustatyta laikina atsakovės bendravimo su dukra P. K. tvarka, kuri teismo 2017-05-22 nutartimi buvo pakeista, nustatant, kad: 1) atsakovė K. K. bendrauja su dukra P. K. kas antros savaitės trečiadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologui; 2) Atsakovė K. K. taip pat turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra P. K. gruodžio mėnesio 23 dieną, nuo 13.00 val. iki 15.00 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologui. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad atsakovės bendravimas su nepilnamete dukra šiuo metu neatitinka vaiko interesų, yra žalingas vaikui, pažeidžia jo teises į saugią aplinką, 2017-12-05 nutartimi panaikino 2017-05-22 teismo nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos atsakovės K. K. bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovė K. K., nesutikdama su teismo 2017-12-05 nutartimi dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pateikė atskirąjį skundą.CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose, yra vertinamas ne tik ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir ne tik aplinkybės, kad galimai palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, bet ir tai, kad iki bylos išnagrinėjimo galimai bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 149 straipsnio 2 dalimi, savo iniciatyva panaikino 2017-05-22 nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos atsakovės K. K. bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad bendravimas su motina vaikui kelia įtampą. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog mergaitė bendravimo su atsakove metu dėl atsakovės neadekvataus elgesio, klausimų ar teiginių dažnai sutrinka, sunerimsta, nuliūsta, nustodavo atlikti veiklą, išeidavo iš salės; atsakovė į psichologės pastabas dėl netinkamo bendravimo nereaguoja, yra priešiška, užduoda neigiamas vaiko emocijas keliančius klausimus; mergaitė bendravimo metu ieško pritarimo, pagalbos; iškilo situacijų, kurių psichologė negalėjo kontroliuoti; 2017-11-21 bendravimui numatytu laiku atsakovė iškvietė policiją, kas sukėlė neigiamas vaiko emocijas ir dėl ko bendravimas su vaiku buvo sutrikdytas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, skundžiamoje 2017-12-05 nutartyje konstatavo, kad atsakovės bendravimas su nepilnamete dukra šiuo metu neatitinka vaiko interesų, yra žalingas vaikui, pažeidžia jo teises į saugią aplinką, kas sudaro pagrindą naikinti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė šias teismo nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė.Taip pat pažymėtina, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-13 nutartimi uždraudė atsakovei K. K. matytis su dukra P. K., lankytis jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei ugdymo ir gydymo įstaigose ((duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini); baseine (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini)). Nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau nutartyje nustatytos aplinkybės taip pat yra svarbios ir reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo šioje byloje. Teismas 2017-12-13 nutartyje konstatavo, kad atsakovė, matydamasi su vaiku ugdymo ar gydymo įstaigoje, stebėdama dukrą jai būnant namuose, trikdo vaiką, trukdo jo ugdymo procesą ir medicininių paslaugų jam teikimą, nepagrįstai inicijuoja procesus, reikalaujančius vaiko apklausų.Be to, svarbu paminėti ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktu VšĮ „Vilniaus rajono centrinės poliklinikos“ 2017-09-22 raštu Nr. 355 apie atsakovės psichinę sveikatą, 2018-01-08 nutartimi nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašant inicijuoti procesą dėl atsakovės K. K. pripažinimo neveiksnia ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.Pažymėtina, jog šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesas nereikalauja išsamaus įrodymų vertinimo, teismui pakanka objektyvių duomenų apie realią grėsmę sutuoktinio ar vaiko interesams, nes visapusiškas aplinkybių tyrimas atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės. Teismui pakanka įsitikinti, kad motinos bendravimas su vaiku iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali būti žalingas vaiko gerovei, jo fizinei ir psichinei sveikatai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, Vilniaus miesto apylinkės teismo tiek skundžiamoje nutartyje, tiek vėliau priimtose nutartyse nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog atsakovės K. K. elgesys bei bendravimas su dukra P. K. daro žalą nepilnametės dukters vystymuisi, jos psichologinei būsenai bei sveikatai.CK 3.65 straipsnis numato veiksmingas poveikio ir apsaugos priemones, kad būtų galima reaguoti į netinkamą šalies elgesį ir užtikrinti prevencinį šių priemonių poveikį. Šių priemonių tikslas yra taip pat maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi įvertinti, ar yra reali grėsmė vaiko neturiniams interesams konkrečioje byloje, ypatingai – užtikrinti vaiko apsaugą nuo bet kokios esamos ar galimos žalos jo psichinei ir fizinei sveikatai. Kai šalių santykiai yra itin konfliktiški, kol sprendžiamas ginčas, teiktinas prioritetas mažo vaiko saugios aplinkos užtikrinimui. Šiuo atveju laikinai ribojant vaiko bendravimą su vienu iš tėvų, sumažinama ir konflikto didėjimo tarp šalių grėsmė, kuris neišvengiamai neigiamai veikia vaiko asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetiškai ginamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, daro išvadą, jog byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis nustatyta laikina atsakovės bendravimo su dukra tvarka, panaikinimas geriausiai garantuoja vaiko gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugą iki bus išspręstas ginčas tarp šalių.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2017-05-22 teismo nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos atsakovės K. K. bendravimo su vaiku tvarkos, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.