Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. ir pagal atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovei matytis su dukra, lankytis įstaigose, kuriose mergaitė yra ugdoma ir gydoma bei jos gyvenamojoje vietoje – taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad nors teismas buvo nustatęs griežtą atsakovės bendravimo su vaiku tvarką – tik dalyvaujant psichologui Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, tačiau atsakovė nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, siekia bendrauti teismo nenustatytoje vietoje. Atsakovė nuolat lankosi vaiko mokykloje, papildomo ugdymo įstaigose, stebi mergaitę, o tai sukelia vaikui stresą. Atsakovė kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nes pastebėjo vaiką klasėje išpaišytu veidu. Tiriant šį pareiškimą vaikas apklaustas policijoje, turėjo aiškinti, kad veido išsipaišymas gėlėmis buvo jos pačios išdaiga. 2017 m. rugsėjo mėnesį atsakovė iškvietė policiją į vaiko gyvenamąją vietą, dėl tariamo smurto prieš vaiką. Pareigūnai atvyko į namus, klausinėjo mergaitės ar jos niekas nemuša, tai sutrikdė vaiką. Nurodė, jog atsakovė automobiliu atvyksta prie vaiko namų, sėdi automobilyje po kelias valandas, o tai taip pat neabejotinai trikdo vaiką. Atsakovės elgesys traumuoja vaiką, sukelia jam įtampą ir vertintinas kaip psichologinis smurtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovo P. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas uždraudė atsakovei K. K. matytis su dukra P. K., lankytis jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei ugdymo ir gydymo įstaigose (duomenys neskelbtini).Pirmos instancijos teismas, remiantis byloje esančiais duomenimis, bei ieškovo pateiktais įrodymais, nustatė, kad atsakovė, siekdama susipažinti su informacija apie dukters ugdymą ir lankomumą, lankosi dukters ugdymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje, tačiau nesilaiko jai pasiūlyto grafiko, dažniausiai atvyksta ugdymo proceso metu. Nors su dukra mokykloje nebendrauja, tačiau ateina į klasę, dėl ko mergaitė sunerimsta, drausmina atsakovę rodydama pirštu. Teismas nustatė, jog iš Vilniaus miesto 6 policijos komisariato raštų, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovei stebint vaiką ugdymo įstaigoje ar gyvenamojoje vietoje ir tuo pagrindu teikiant pranešimus apie fizinį ar psichologinį smurtą, vaikas klausinėjamas policijos pareigūnų, pranešimai dėl smurto nepasitvirtina. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su 207-11-22 prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo sustabdymo į bylą pateikė vaiko sveikatos priežiūros įstaigos 2017-09-04 raštą, kuriame nurodoma, kad 2017-08-22 atsakovė buvo įsiveržusi į gydytojos kabinetą vaiko apžiūros metu, vaiko akivaizdoje kaltino ieškovą slepiant mergaitės negalavimus (tvirtino, kad vaikui kartojasi karščiavimas, lydimas vėmimų, nors to nei ieškovas, nei vaikas nepatvirtino), šalys aiškinosi tarpusavio santykius, vaikas atrodė išsigandęs, dėl ko yra pagrindo manyti, kad motinos elgesys daro itin neigiamą poveikį vaiko gerovei ir psichologinei sveikatai, vaikas turi būti apsaugotas nuo tokio pobūdžio išpuolių ir jų sukeliamo itin didelio streso. 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į nekontroliuojamą atsakovės elgesį bendravimo su dukra metu, panaikino 2017 m. gegužės 22 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. Teismas sprendė, kad atsakovė, matydamasi su vaiku ugdymo ar gydymo įstaigoje, stebėdama dukrą jai būnant namuose, trikdo vaiką, trukdo vaiko ugdymo procesą ir medicininių paslaugų jam teikimą, nepagrįstai inicijuoja procesus, reikalaujančius vaiko apklausų. Tokia situacija neatitinka vaiko interesų, juos pažeidžia.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė K. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, prašydama panaikinti 2017 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį; prie atskirojo skundo ir civilinės bylos Nr. 2-354-930/2017 prijungti video medžiagą – P. K. apklausą policijoje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:atsakovė nurodo, kad jos ir jos dukters teisės nuo bylos nagrinėjimo pradžios yra nuolatos pažeidinėjamos, nurodo, jog teismai priiminėja nutartis, kurios pažeidžia vaiko teisę matytis su motina. Nurodo, jog atsakovė nepadarė jokios neteisėtos veikos įstaigose, kuriose jai skundžiama nutartimi uždrausta lankytis. Teigia, jog nutartyje paminėtos įstaigos šiurkščiai pažeidė atsakovės ir jos dukters teises;teismas be jokio teisėto pagrindo neteisėtai apribojo atsakovei teisę domėtis dukters ugdymu ir lavinimu. Ieškovas neinformavo atsakovės, jog dukra lanko baletą, baseiną, neinformavo kokie jos pasiekimai, kokiose dukra dalyvauja pasirodymuose, kokia dukros sveikatos būklė, todėl atsakovė buvo priversta pati kreiptis į įstaigas dėl informacijos apie dukrą. Teigia, jog skundžiama nutartimi teismas sudarė sąlygas valstybės institucijoms nevaržomai klastoti duomenis apie atsakovę, nutartis priimta vadovaujantis vien formaliais pagrindais, atsakovei neteisėtai uždrausta matytis ir bendrauti su dukra;tiek medikų, tiek dukros mokyklos pedagogų ir administracijos, tiek Valstybinio vaiko teisių apsaugos skyriaus veikimas prieš dukrą yra priešingas jos interesams ir įstatymui. Nurodo, jog vertinant ieškovo atstovės pateiktus (duomenys neskelbtini), raštus daroma išvada, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) policijos buvo sekama, kas neabejotinai šiurkščiai pažeidžia atsakovės teises. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje civilinėje byloje 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi, atsižvelgdamas į nekontroliuojamą atsakovės elgesį bendravimo su dukra metu, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. Teismas, remiantis byloje pateiktais Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimais nustatė, kad bendravimo su vaiku metu atsakovė elgiasi neadekvačiai, į pastabas nereaguoja, iškilo tokių situacijų, kurių susitikimuose dalyvaujanti psichologė negalėjo kontroliuoti. Nurodė, jog į civilinę bylą yra pateiktas VšĮ „Vilniaus rajono centrinės poliklinikos“ raštas apie atsakovės psichinę sveikatą keliantis pagrįstų abejonių dėl atsakovės gebėjimo savarankiškai įgyvendinti savo procesines teises ir vykdyti procesines pareigas. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi savo iniciatyva nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu inicijuoti procesą dėl atsakovės pripažinimo neveiksnia ir globėjo bei turto administratoriaus atsakovei paskyrimo.atsakovės skundžiama nutartis yra pagrįsta prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl prašo ją palikti galioti nepakeistą. Nurodo, jog sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis, turi būti taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė rašytinius įrodymus – išrašus apie dukros sveikatos būklę iš medicininių įstaigų, 2015 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei kitus pranešimus ir raštus, 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus aktą, raštus iš dukros mokymo įstaigų, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato raštus ir pranešimus, 2016 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pagalbos vaikui organizavimo poskyrio elektroninį pranešimą dėl atsakovės bendravimo su dukra 2016 m. lapkričio 2 d. vykusio susitikimo metu, antstolio V. M. 2017 m. gegužės 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 13-17-1238 dėl K. K. pateiktos kompaktinės plokštelės, dukros kuprinės fotonuotrauką, bei kitus įrodymus. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai priimami.Apeliantė kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė prašymą prie civilinės bylos prijungti ROIK 011700011177 video medžiagą – P. K. apklausą policijoje. Šie duomenys nepriimtini, nes jie nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios yra aktualios vertinant pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie įrodymai gali būti teikiami pirmosios instancijos teismui, bylą nagrinėjant iš esmės.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje išdėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimas vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. Šios priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. ir pagal atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovės bendravimo su dukra P. K. tvarka, kuri teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo pakeista, nustatant, kad: 1) atsakovė K. K. bendrauja su dukra P. K. kas antros savaitės trečiadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologui; 2) Atsakovė K. K. taip pat turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra P. K. gruodžio mėnesio 23 dieną, nuo 13.00 val. iki 15.00 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologui. Byloje taip pat nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo sustabdymo, kuriuo prašė teismo laikinai sustabdyti 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra laikinos tvarkos, vykdymą, iki atsakovės psichinę sveikatą prižiūrinti įstaiga – Poliklinikos psichikos sveikatos centras, patvirtins, kad atsakovė tęsia VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ rekomenduojamą ambulatorinį palaikomąjį psichiatrinį gydymą, o gydytojai psichiatrai pastebės atsakovės psichinės būsenos teigiamus pakitimus, leidžiančius atsakovei atliepti dukros emocinius poreikius, nekenkti jos sveikatai, formuoti pozityvų santykį su dukra, ir įpareigoti atsakovę nedelsiant kreiptis į VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ Psichikos sveikatos centrą užtikrinant VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ rekomendacijas bei tinkamą atsakovės sveikatos priežiūrą. Vaikų teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad atsakovė bendravimo su nepilnamete dukra metu neatsižvelgia į psichologės pastabas, būna priešiška, užduoda dukrai klausimus, kurie jai sukelia neigiamas emocijas, susitikimų metu iškyla situacijų, kurių skyriaus psichologė negali kontroliuoti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad atsakovės bendravimas su nepilnamete dukra neatitinka vaiko interesų, yra žalingas vaikui, pažeidžia vaiko teises į saugią aplinką, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikino 2017 m. gegužės 22 d. teismo nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos atsakovės K. K. bendravimo su vaiku tvarkos, o 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovei K. K. matytis su dukra P. K., lankytis jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei ugdymo ir gydymo įstaigose (duomenys neskelbtini). Atsakovė K. K., nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pateikė atskirąjį skundą.Įstatyme nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, o apie prašymo nagrinėjimą atsakovui praneša tik jei mano, jog tai yra būtina (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad skundžiama nutartis priimta po to kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikino teismo nustatytą laikiną atsakovės ir dukters bendravimo tvarką, teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovė į psichologės pastabas dėl netinkamo bendravimo su dukra nereaguoja, yra priešiška, užduoda neigiamas vaiko emocijas keliančius klausimus. Todėl atmestini apeliantės argumentai dėl to, kad teismas priimdamas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį neatsižvelgė į vaiko teises bendrauti su mama, bei dėl to, kad teismas išnagrinėjo prašymą nepranešus atsakovei. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1150-340/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat sprendė, jog atsakovės K. K. elgesys bei bendravimas su dukra P. K. daro žalą nepilnametės dukters vystymuisi, jos psichologinei būsenai bei sveikatai. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.Pirmosios instancijos teismas, apeliacine tvarka peržiūrima nutartimi uždrausdamas atsakovei matytis su dukra, lankytis jos gyvenamojoje vietoje, bei ugdymo ir gydymo įstaigose, tokį procesinį sprendimą motyvavo būtinybe apsaugoti nepilnametės šalių dukters P. K. interesus. Pirmos instancijos teismas iš byloje esančių duomenų, remiantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktomis išvadomis bei prašymais, nustatė, kad bendravimas su motina vaikui kelia įtampą, atsakovė matydamasi su vaiku, nesivadovauja vaiko interesais, nesilaiko nustatyto grafiko, atvyksta vaikui esant nurodytose įstaigose tokiu būdu trikdydama vaiką, keldama stresą, darydama neigiamą poveikį vaiko gerovei ir psichologinei sveikatai, nepagrįstai inicijuoja procesus, reikalaujančius vaiko apklausų. Skundžiamos teismo nutarties motyvai yra glausti, tačiau byloje esantys duomenys ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja vaiko ir atsakovės interesams. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatyta, jog K. K. šeima, Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui gavus duomenis iš medicininių įstaigų dėl galimo dukters psichologinio žalojimo dar 2015 metais buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. P. K. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta VšĮ „Vilniaus SOS Vaikų kaimas“ iki mergaitės tėvas galės pasirūpinti dukra ir nors K. K. pateikė skundą dėl tokio Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimo, Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2553-502/2017 konstatavo, jog atsakovės šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašyta pagrįstai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą pagrindžia ir byloje esantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 m. lapkričio 16 d. raštas, kuriame vaiko teisių apsaugos kontrolierė Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašo spręsti klausimą ir imtis priemonių dėl mažametės P. K. teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Rašte nurodyta, jog ilgai užsitęsęs teismo procesas, susijęs su vaiko interesais, institucijų atliekami veiksmai su vaiku (bet koks institucijų atstovų bendravimas su vaiku) aiškinantis motinos skunduose pateiktas galimai neatitinkančias tikrovės aplinkybes, veikia neigiamų pasekmių vaikui rizikos susiformavimą. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė kreipiasi į visas įmanomas institucijas, vaiko mokymo, medicinos įstaigas, inicijuoja ikiteisminius tyrimus, kurie nepasitvirtina, inicijuoja tyrimus, kurie reikalauja nepilnamečio vaiko apklausų, o tai neabejotinai pažeidžia nepilnamečio vaiko psichologinį saugumą ir daro vaikui neigiamą poveikį. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje, teismas konstatavo, jog nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariate ieškovo atžvilgiu gauti 8 atsakovės pareiškimai, panašus skaičius pareiškimų paduota ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariate, atsakovė apskundė visų gydymo įstaigų, kuriose buvo vykdoma nepilnametės šalių dukters sveikatos priežiūra, t. y. (duomenys neskelbtini) veiksmus. 2018 m. vasario 8 d. nutartimi teismas nusprendė kreiptis į kompetentingą viešąjį interesą ginančią valstybės instituciją – Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad ši, įgyvendindama jai priskirtas teises ir pareigas priimtų sprendimą inicijuoti atsakovės pripažinimo neveiksnia ir globos skyrimo jai procesą.Dėl atsakovės pateikto 2016 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pagalbos vaikui organizavimo poskyrio elektroninio pranešimo tarnybinės veiklos klausimais dėl K. K. bendravimo su dukra P. K., kuriame nurodyta, jog 2016 m. lapkričio 2 d. vykusio K. K. ir jos dukros P. K. susitikimo metu buvo drąsi, daug bendravo su mama, siūlė ką jos kartu galėtų veikti, pažymėtina, kad šis atsakovės ir jos dukros susitikimas vyko pagal ankstesnę motinos ir vaiko bendravimo tvarką, kuri buvo panaikinta, todėl šis atsakovės pateiktas įrodymas nepaneigia skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir būtinumo užtikrinti dukters interesų apsaugą pagal šiuo metu byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, jog motinos bendravimas su dukra neabejotinai daro neigiamą poveikį vaikui. Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Atskirajame skunde atsakovė išdėstė ir argumentus, susijusius su kitomis nagrinėjamoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtomis nutartimis, kurių apeliacinės instancijos teismas nevertina, kadangi dėl šių aplinkybių buvo pasisakyta nagrinėjant atsakovės prašymus pirmosios instancijos teisme bei šias nutartis peržiūrint apeliacine tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, procesines teisės normas pritaikė tinkamai, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Byloje esantys duomenys patvirtina pirmos instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę siekiant apsaugoti nepilnametės šalių dukros interesus, bei užtikrinti vaiko psichologinį saugumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės K. K. atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.