Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-2553-502/2017

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-12
Bylos Nr.: A-2553-502/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05326-2015-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys, Artūras Drigotas, Virginija Volskienė
Pareiškėjas: K. K.
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo: (duomenys neskelbtini)

Administracinė byla Nr. A-2553-502/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05326-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, P. K. dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja K. K. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. lapkričio 6 d. teismui padavė skundą, kurį patikslino 2016 m. rugpjūčio 8 d. (I t., b. l. 1–3, 157–161), prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2015 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 30-3386 (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėja nesutiko su sprendimu įrašyti pareiškėjos šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (toliau – ir Apskaita). Paaiškino, kad šiuo metu nagrinėjama civilinė byla dėl (duomenys neskelbtini); 2015 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini)miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) paėmė iš pareiškėjos dukrą ir apgyvendino ją (duomenys neskelbtini), o 2015 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartimi dukters gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo nustatyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuomone, pareiškėjos šeima į Apskaitą įrašyta nepagrįstai, pareiškėja nėra asociali, nebuvo bausta nei administracine, nei baudžiamąja tvarka, dukterimi rūpinosi ir ją tinkamai prižiūrėjo. Ginčijamas įsakymas galimai priimtas kaip būtinybė pateisinti vaiko paėmimo iš motinos procedūrą. Pareiškėja po dukters paėmimo dėl (duomenys neskelbtini) savanoriškai gydėsi (duomenys neskelbtini), tačiau iki tol (duomenys neskelbtini). Darė išvadą, kad pareiškėjos šeimą įtraukti į Apskaitą nuspręsta iš anksto, tuo siekiama atimti iš pareiškėjos dukrą ir ją atiduoti tėvui, ketinančiam (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėja nebuvo pakviesta į komisijos posėdį, todėl negalėjo pateikti paaiškinimų ir įrodymų. Atsakovas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą bei patikslintą skundą (I t., b. l. 11–18, III t., b. l. 177–182) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.Paaiškino, kad pareiškėja reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo nepagrindžia jokiais objektyviais argumentais, iš pareiškėjos skunde nurodomų aplinkybių nėra aišku, kokios konkrečiai pareiškėjos teisės buvo pažeistos, taip pat, ar tenkinus pareiškėjos skundą šios teisės ar pažeisti interesai bus apginti. Aplinkybė, jog pareiškėjos netenkina priimtas sprendimas, nėra pagrindas jį naikinti. Priimant Įsakymą buvo veikta išimtinai mažamečio vaiko interesais, siekiant apsaugoti jo teises ir teisėtus interesus, bei pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vaiko teisių apsaugą, ir jų nepažeidžiant. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjos šeima Įsakymu įrašyta į Apskaitą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6.3 ir 6.7 punktais bei atsižvelgiant į Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 30-1005 sudarytos Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į apskaitą ar išbraukimo iš apskaitos komisijos 2015 m. spalio 8 d. posėdžio protokolą Nr. A16-779/15-(2.1.27-AD15) (toliau – ir Protokolas). Pagrindas Įsakymui priimti buvo (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą (III t., b. l. 184) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Trečiasis suinteresuotas asmuo P. K. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą (III t., b. l. 197–200) nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimu panaikinti ginčijamą Įsakymą nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjos K. K. skundą atmetė. Priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui P. K. iš K. K. 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) direktorius 2012 m. birželio 21 d. raštu Nr. (1.1.12) S5-783 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 37).(duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) vadovė 2015 m. liepos 3 d. raštu Nr. (1.1.12) S5-837 pakartotinai informavo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją apie (duomenys neskelbtini), prašydama (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 38).Skyrius, įvertinęs P. K. buvimo sąlygas, 2015 m. rugsėjo 4 d. aktu Nr. A715-4631/15(2.13.2.32-AD15) nusprendė paimti pareiškėjos dukrą ir ją laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 21). P. K. 2015 m. rugsėjo 4 d. raštu informavo, kad šiuo metu vaiku pasirūpinti negali, nes turi įsipareigojimus darbdaviui ir vaiku pasirūpinti galės nuo 2015 m. spalio 5 d. (I t., b. l. 22).Administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 30-2963, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254 straipsnio 3 punktu, 3.264 straipsnio 1–2 dalimis, P. K. nustatyta laikinoji globa nuo 2015 m. rugsėjo 4 d., globėja paskirta (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 24). Skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. susitikimo protokolas Nr. A17-1056/15(3.1.16-AD15) patvirtinta, kad pareiškėjai buvo pateiktas susipažinti Administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 30-2963 „Dėl laikinosios globos P. K. nustatymo“, pareiškėja pasirašė įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 25).Skyriaus 2015 m. spalio 1 d. susitikimo protokolas Nr. A17-1164/15 patvirtina, kad pareiškėja susitikimo metu pasirašė įspėjimą dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų sąrašą (I t., b. l. 32–33). Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 30-1005 sudarytos Socialinės rizikų šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į apskaitą ar išbraukimo iš apskaitos komisijos 2015 m. spalio 8 d. posėdžio protokolo Nr. A16-779/15-(2.1.27-AD15) kopija patvirtina, kad 2015 m. spalio 2 d. svarstytas klausimas dėl pareiškėjos K. K. ir P. K. šeimos įrašymo į Apskaitą, bendru sutarimu nutarta įrašyti pareiškėjos šeimą į Apskaitą, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, Apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo 6.3 ir 6.7 punktais (I t., b. l. 35–36).Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-3386 pareiškėjos šeima įrašyta į Apskaitą.Teismas pažymėjo, kad byloje spręstinas ginčas dėl Administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo pareiškėjos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, teisėtumo ir pagrįstumo.Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos aprašo 5 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalimis ir pažymėjo, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų nuostatomis, t. y. Įsakyme nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis Tvarkos aprašo 6.3 ir 6.7 punktais bei atsižvelgiant į Protokolą. Teismo vertinimu, Protokole nurodyti objektyvūs faktai, lėmę Įsakymo priėmimą, t. y. informacija apie (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamos bylos atveju aplinkybė, kad objektyvūs faktai, kurių pagrindu priimtas Įsakymas, detalizuojami Protokole, į kurį dedama nuoroda Įsakymo motyvuojamoje dalyje, savaime nedaro Įsakymo nepagrįstu ar neteisėtu. Todėl pareiškėjos argumentai, kad Įsakymas nemotyvuotas, atmesti kaip nepagrįsti. Dėl pareiškėjos argumento, kad duomenys apie tai, jog (duomenys neskelbtini) yra neatitinkantys tikrovės, o pareiškėjos šeima neatitinka socialinės rizikos šeimos apibrėžimo, teismas rėmėsi Tvarkos aprašo 6, 7 ir 8 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) direktorius 2012 m. birželio 21 d. raštu Nr. (1.1.12) S5-783 Skyriui pateikė prašymą pasidomėti (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) vadovė 2015 m. liepos 3 d. raštu Nr. (1.1.12) S5-837 pakartotinai informavo Skyrių apie (duomenys neskelbtini), prašydama (duomenys neskelbtini). Šeimos aplankymo aktas buvo surašytas (I t., b. l. 29–31), taip pat buvo išklausyta ir pati pareiškėja (I t., b. l. 32), vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu. Atsižvelgiant į Skyriaus surinktą medžiagą, K. K. šeimą pasiūlyta įrašyti į Apskaitą. Iš pateiktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad Skyrius surinko pakankamai įrodymų, jog pagal Aprašo 6.2, 6.3 ir 8 punktus galėtų svarstyti klausimą dėl K. K. įrašymo į Apskaitą ir siūlyti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriui įrašyti pareiškėjos šeimą į (duomenys neskelbtini) miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ir šeima į Apskaitą būtų įrašyta.Teismas pažymėjo, kad socialinės rizikos šeimos apibrėžimas pateiktas Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje (2016 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. 17-589 redakcija). Bylos medžiaga patvirtina, kad Skyrius, įvertinęs P. K. buvimo sąlygas, 2015 m. rugsėjo 4 d. aktu nusprendė paimti pareiškėjos dukrą ir ją laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Kadangi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos dukrai nustatyta laikinoji globa, ši aplinkybė laikoma pakankama sąlyga pareiškėjos šeimą pripažinti socialinės rizikos šeima ir įrašyti šią šeimą į Apskaitą. Teismas, atsižvelgęs į proceso šalių pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas dėl pareiškėjos šeimos įtraukimo į Apskaitą atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes, darė išvadą, kad Administracijos direktorius 2015 m. spalio 15 d. priimdamas ginčijamą Įsakymą nepažeidė Įsakymo priėmimo procedūros, Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų nuostatomis, todėl naikinti Įsakymą, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjos skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintas. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo P. K. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, kad už atsiliepimo teismui parengimą patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2 nustato, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį priteistinas maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 2,5. Kadangi 2016 m. II ketvirčio skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 771,9 Eur, maksimali už atsiliepimo parengimą galima priteisti suma sudaro 1 929,75 Eur (771,9 Eur * 2,5). Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad priteistina visa pareiškėjo prašoma 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo teismui parengimą.

III.

Pareiškėja K. K. pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 122–130), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde pareiškėja remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

25.1. (duomenys neskelbtini) vadovės 2015 m. liepos 3 d. rašte Nr. (1.1.12) S5-837 pateikta neteisinga informacija, jog pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą apie dukrą, kurioje daugiausia remiamasi P. K. teiginiais. P. K., o ne pareiškėjos veiksmai atitinka socialinės rizikos asmens duomenis, nes (duomenys neskelbtini).

25.2. Skyriaus susitikimo protokolo Nr. A17-1035/15 sudarytojai turi būti pripažinti kaltais dėl žinomai melagingų duomenų teikimo į dokumentaciją vykdant savo tiesiogines pareigas. Jokių duomenų, kuriais buvo galima remtis įrašant pareiškėją į Apskaitą, nenustatyta. Neaišku, kaip buvo nustatytas dukters ir P. K. ryšys, nes (duomenys neskelbtini).

25.3. Pabrėžia, kad tai, jog pareiškėja pasirašė įspėjimą apie jos įrašymą į socialinės rizikos asmenų apskaitą, nereiškia pareiškėjos sutikimo su Skyriaus veiksmais įrašyti ją į Apskaitą. Socialinė darbuotoja rinko informaciją apie pareiškėją, tačiau jokių paslaugų neteikė, paslaugų teikimas buvo tik imituotas.

25.4. 2012 m. gruodžio 19 d. atliktos K. dukters ligos istorijos kontrolės išvadai ir Skyriaus pateiktam teiginiui, jog K. šeima Skyriui žinoma nuo (duomenys neskelbtini), pagrįsti nėra pateikta jokių įrodymų, nepagrįsta, jog buvo daroma žala dukrai.

25.5. Dėl duomenų apie pareiškėjos sveikatą nurodo, jog (duomenys neskelbtini) išvados kelia abejonių, nes jose nėra įvertinta, kokią įtaką turėjo pareiškėjos sveikatai (duomenys neskelbtini). Iki minėto įvykio (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog skundė sprendimą skirti institucinę globą dukrai, tačiau skundą padavė bendrosios kompetencijos teismui.

25.6. Pareiškėja pateikė garso įrašą, padarytą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, kuris įrodo, jog Skyriaus specialistės teikė teismui žinomai melagingus duomenis apie bendradarbiavimą ir informacijos teikimą pareiškėjai dėl jos įtraukimo į Apskaitą. Teismas be pagrindo atsisakė vertinti minėtą įrašą ir be pagrindo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukė asmenis, kurie nusiteikę prieš pareiškėją.

Šalies argumentai

25.7. Pareiškėja taip pat prašo prijungti prie bylos ir vertinti įrodymus, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, nes mano, jog dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 193–195), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad apeliaciniai skundo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, paremti subjektyvia pareiškėjos interpretacija ir su ginču nesusijusiomis aplinkybėmis bei faktiniais duomenimis. Šiuo atveju teismas sprendė tik dėl Įsakymo teisėtumo. Tinkamai išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos argumentai, jog Įsakymas nemotyvuotas, atmestini. Teismas išanalizavo Tvarkos aprašo nuostatas ir skundžiamame sprendime aiškiai pasisakė dėl pareiškėjos teiginių dėl jos šeimos neatitikimo socialinės rizikos šeimos apibrėžimui. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjos dukrai yra numatyta laikinoji globa, o ši aplinkybė laikoma pakankama sąlyga pareiškėjos šeimą pripažinti socialinės rizikos šeima ir įrašyti šią šeimą į Apskaitą. Pažymi, jog byloje kilęs ginčas dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, todėl pareiškėjos prašymai prijungti papildomus įrodymus, nesusijusius su Įsakymo teisėtumu, pagrįstai netenkinti.Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 196–197), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėja K. K., be kita ko, prašo bylą pagal jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėja prašymo dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrindė jokiais argumentais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja K. K. dalyvavo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylos šalys savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ginčo esmės savo procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.Tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, jog šeima įrašoma į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimu. Vaiko teisių apsaugos tarnyba aplanko šeimas, auginančias vaikus, surašo šeimos aplankymo aktą (1 priedas), jeigu gavo rašytinę ar žodinę informaciją iš: švietimo ir ugdymo įstaigų – apie tėvų nesirūpinimą vaikų mokymu, auklėjimu, vaikų poreikiais, nepasiėmimą iš švietimo ir ugdymo įstaigų arba neišleidimą į jas (Tvarkos aprašo 6.2 p.); asmens sveikatos priežiūros įstaigų – apie nesirūpinančius vaikų sveikata, nevykdančius gydytojų nurodymų, nelankančius ligoninėse (sanatorijose) ar neatsiimančius iš jų vaikų tėvus, apie smurto prieš vaiką atvejus (Tvarkos aprašo 6.3 p.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) direktorius 2012 m. birželio 21 d. raštu Nr. (1.1.12) S5-783 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 37). (duomenys neskelbtini) vadovė 2015 m. liepos 3 d. raštu Nr. (1.1.12) S5-837 pakartotinai informavo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją apie (duomenys neskelbtini), prašydama (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 38). Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 30-1005 sudarytos Socialinės rizikų šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į apskaitą ar išbraukimo iš apskaitos komisijos 2015 m. spalio 8 d. posėdžio protokolo Nr. A16-779/15-(2.1.27-AD15) kopija patvirtina, kad 2015 m. spalio 2 d. svarstytas klausimas dėl pareiškėjos K. K. ir P. K. šeimos įrašymo į Apskaitą, bendru sutarimu nutarta įrašyti pareiškėjos šeimą į Apskaitą. Surašytame Protokole nurodyti objektyvūs faktai, lėmę Įsakymo priėmimą, t. y. informacija apie (duomenys neskelbtini). Buvo išklausyta ir pati pareiškėja (I t., b. l. 32). Vien aplinkybė, kad objektyvūs faktai, kurių pagrindu priimtas Įsakymas, detalizuojami Protokole, į kurį dedama nuoroda Įsakymo motyvuojamoje dalyje, savaime nedaro Įsakymo nepagrįstu ar neteisėtu. Todėl pareiškėjos argumentai, kad Įsakymas nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti. Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje (2016 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. 17-589 redakcija) pateiktas socialinės rizikos šeimos apibrėžimas, pagal kurį socialinės rizikos šeimai, be kita ko, priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Nagrinėjamu atveju patvirtinta, jog Skyrius, įvertinęs P. K. buvimo sąlygas, 2015 m. rugsėjo 4 d. aktu nusprendė paimti pareiškėjos dukrą ir ją laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini), t. y. byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 30-2963, vadovaujantis CK 3.254 straipsnio 3 punktu, 3.264 straipsnio 1–2 dalimis, P. K. nustatyta laikinoji globa nuo 2015 m. rugsėjo 4 d., globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 24). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė yra pakankama sąlyga pripažinti pareiškėjos šeimą socialinės rizikos šeima ir įrašyti ją į Apskaitą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog tokiais atvejais labai svarbu, kad nagrinėjant administracinį ginčą tinkamai įvertintas tikslas, kurio siekiama skundžiamu aktu. <...> šeimos įrašymas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, yra priimtas atsižvelgiant išskirtinai į vaiko interesus, nes įrašius į apskaitą, organizuojamas šeimos socialinių paslaugų poreikio nustatymas ir pagal nustatytą šeimos socialinių paslaugų poreikį skiriamos socialinės paslaugos vaikui ir šeimai (2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2529-502/2015). Nagrinėjamu atveju ginčijamu Įsakymu buvo siekiama būtent tokių tikslų.Pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad (duomenys neskelbtini) pateikė neteisingą informaciją apie pareiškėją, nagrinėjamam ginčui teisiškai nėra reikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.Dėl pareiškėjos kartu su apeliaciniu skundu ir po jo padavimo pateiktų įrodymų pažymėtina, jog jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos esme ir ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo pagrindo nepaneigia. Primintina, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo įrašyti pareiškėjos šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, teisėtumo. Todėl teismas šiuo atveju tikrina tik individualaus administracinio akto teisėtumą, tačiau nevertina visų su pareiškėjos, jos sutuoktinio P. K. ir jų dukros santykiais susijusių aplinkybių. Šioje byloje taip pat nėra sprendžiama, kuris iš tėvų turėtų auginti dukrą. Todėl pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, visiškai pagrįstai vertino būtent Įsakymo teisėtumą ir su tuo susijusius įrodymus.Pagal ABTĮ 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis), o kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš pareiškėjos trečiajam suinteresuotam asmeniui P. K. priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nenurodė, kokiu būdu buvo patenkintos ar apgintos šio asmens teisės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad išnagrinėjus administracinį ginčą apgintos ar patenkintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl nenustatytas pagrindas iš pareiškėjos jo naudai priteisti išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naikintina.Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, sudarančių pagrindą jį naikinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas tik dėl išlaidų atlyginimo, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui P. K. iš pareiškėjos K. K. priteista 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė