Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjai K. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Monikai Ražukaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja K. K. 2015-11-06 teismui padavė skundą, kurį patikslino 2016-08-08, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015-10-15 įsakymą Nr. 30-3386 (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. I., b. l. 1–3, 157–161).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai nedalyvavo.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo P. K. nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės direktorius 2012-06-21 raštu Nr. (1.1.12) S5-783 Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą pasidomėti pareiškėjos dukros P. K. ugdymo sąlygomis šeimoje, nes galimas vaiko psichologinis žalojimas (t. I, b. l. 37).

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro vadovė 2015-07-03 raštu Nr.(1.1.12) S5-837 pakartotinai informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją apie įtariamą blogo elgesio su vaiku sindromą, prašydama stebėti pareiškėjos šeimą, užtikrinti pareiškėjos dukros fizinį, psichologinį saugumą artimoje aplinkoje bei tarpininkauti užtikrinant specialistų rekomendacijų vykdymą (t. I, b. l. 38).

Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs P. K. buvimo sąlygas, 2015-09-04 aktu Nr. A715-4631/15(2.13.2.32-AD15), nusprendė paimti pareiškėjos dukrą ir ją laikinai apgyvendinti VšĮ „Vilniaus SOS Vaikų kaime“ (t. I, b. l. 21).

P. K. 2015-09-04 raštu informavo, kad šiuo metu vaiku pasirūpinti negali, nes turi įsipareigojimus darbdaviui ir vaiku pasirūpinti galės nuo 2015-10-05 (t. I, b. l. 22).

Administracijos direktorės 2015-09-07 įsakymu Nr. 30-2963, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.254 str. 3 p., 3.264 str. 1-2 d., P. K. nustatyta laikinoji globa nuo 2015-09-04, globėja paskirta VšĮ „Vilniaus SOS Vaikų kaimas“ bei nustatyta nurodytoje įstaigoje globos vieta (t. I, b. l. 24).

Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-09-08 susitikimo protokolas Nr. A17-1056/15(3.1.16-AD15) patvirtinta, kad pareiškėjai buvo pateiktas susipažinti Administracijos direktoriaus 2015-09-07 įsakymas Nr. 30-2963 „Dėl laikinosios globos P. K. nustatymo“, pareiškėja pasirašė įsipareigojimą užsiregistruoti pasirinktame psichikos sveikatos centre dėl psichikos sutrikimų prevencijos (t. I, b. l. 25).

Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-01 susitikimo protokolas Nr. A17-1164/15 patvirtina, kad pareiškėja susitikimo metu pasirašė įspėjimą dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų sąrašą (t. I, b. l. 32–33).

Administracijos direktoriaus 2012-05-23 įsakymu Nr. 30-1005 sudarytos Socialinės rizikų šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į apskaitą ar išbraukimo iš apskaitos komisijos 2015-10-08 posėdžio protokolo Nr. A16-779/15-(2.1.27-AD15) kopija patvirtina, kad 2015-10-02 svarstytas klausimas dėl pareiškėjos K. K. ir P. K. šeimos įrašymo į Apskaitą, bendru sutarimu nutarta įrašyti pareiškėjos šeimą į Apskaitą, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-07-28 įsakymu Nr. A1-212 patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, Apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo 6.3 ir 6.7 punktais (t. I, b. l. 35–36).

Administracijos direktorės 2015-10-15 įsakymu Nr. 30-3386 pareiškėjos šeima įrašyta į Apskaitą (t. I, b. l. 20).

Byloje spręstinas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymo, kuriuo pareiškėjos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 patvirtintas Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) detalizuoja šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą sąlygas bei tvarką. Aprašo 5 p. nustato, kad šeima įrašoma į apskaitą administracijos direktoriaus įsakymu, Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikimu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, vietos savivaldos vykdomosios institucijos ir vaiko teisių apsaugos tarnybos veikla įgyvendinant savivaldybės teritorijoje įstatymus vaiko teisių apsaugos klausimais yra viešasis administravimas. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą yra individualus administracinis aktas ir privalo atitikti individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nustatytus viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (2008 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1801/2008).

Iš pareiškėjos teismui pateikto skundo motyvų matyti, kad reikalavimas panaikinti Administracijos direktorės Įsakymą yra grindžiamas argumentais, jog Įsakymas yra nemotyvuotas, nes pareiškėjai nebuvo paaiškinta kokiu pagrindu jos šeima įrašoma į Apskaitą, taip pat pareiškėjos šeima neatitinka sąlygų būtinų ją įrašyti į Apskaitą, t. y. pareiškėja gyvena normalų gyvenimą, namai yra tvarkingi; įsakymas yra tik formalus jau anksčiau priimtų sprendimų įteisinimas. Todėl teismas vertindamas Įsakymo teisėtumą bei pagrįstumą atsižvelgs į pareiškėjos nurodomus Įsakymo negaliojimo pagrindus, t. y. Įsakymo prieštaravimą turinio bei procedūriniams reikalavimams, o taip pat į Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nurodytus kriterijus.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalys numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010).

Teismas pažymi, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų nuostatomis, t. y. Įsakyme nurodoma, kad jis priimtas, vadovaujantis Apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo 6.3 ir 6.7 punktais bei atsižvelgiant į Administracijos direktoriaus 2012-05-23 įsakymu Nr. 30-1005 sudarytos Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į apskaitą ar išbraukimo iš apskaitos komisijos 2015-10-08 posėdžio protokolą Nr. A16-779/15-(2.1.27-AD15) (toliau – ir Protokolas).

Teismo vertinimu Protokole nurodyti objektyvūs faktai, lėmę Įsakymo priėmimą, t. y. informacija apie galimus nepilnamečio vaiko teisių pažeidimus, gauta iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinių darbuotojų. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais individualaus administracinio sprendimo motyvuojamąja dalimi gali būti atitinkami procedūriniai dokumentai arba pirmiau priimti tiesiogiai susiję aktai, kuriuose išdėstomi nustatyti objektyvūs duomenys (faktai) ir pateikiamas jų teisinis įvertinimas pagal konkrečias teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-798/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (2008-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-633/2008). Nagrinėjamos bylos atveju aplinkybė, kad objektyvūs faktai, kurių pagrindu priimtas Įsakymas, detalizuojami Protokole, į kurį dedama nuoroda Įsakymo motyvuojamoje dalyje, savaime nedaro Įsakymo nepagrįstu ar neteisėtu. Todėl pareiškėjos argumentai, kad Įsakymas nemotyvuotas atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal Aprašo 6 punkte įtvirtintas nuostatas, šeimos įrašymo į socialinės rizikos apskaitą administracinei procedūrai pradėti būtinas formalus pagrindas – vaiko teisių apsaugos tarnyba turi gauti šiame punkte nurodytą žodinę ar rašytinę informaciją iš 6.1 – 6.8 punktuose išvardintų subjektų. Aprašo 6.3 nurodoma, kad savivaldybės Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba (skyrius) (toliau – ir VTAT) aplanko šeimas, auginančias vaikus, surašo šeimos aplankymo aktą (1 priedas), jeigu gavo rašytinę ar žodinę informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų – apie nesirūpinančius vaikų sveikata, nevykdančius gydytojų nurodymų, nelankančius ligoninėse (sanatorijose) ar neatsiimančius iš jų vaikų tėvus, apie smurto prieš vaiką atvejus. Aprašo 6.7 punktas papildo, kad šeimos aplankomos ir šeimos aplankymo aktas surašomas socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, ar šeimos ir vaiko poreikį socialinėms pareigoms nustatančio socialinio darbuotojo, paskirto savivaldybės institucijos nustatyta tvarka, kai priimamas sprendimas socialinės rizikos vaikui ar likusiam be tėvų globos vaikui skirti trumpalaikę socialinę globą. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad VTAT įvertina ir išanalizuoja gautą informaciją apie šeimą ir, jei reikia, išklauso šeimos narių bei kitų asmenų paaiškinimus. VTAT, įvertinusi visą surinktą informaciją apie šeimą ir nustačiusi vaiko teisių ir interesų pažeidimus šeimoje, teikia direktoriui įsakymo dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą projektą (Aprašo 8 punktas). Minėtas Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikimas yra būtina sąlyga (prielaida) priimti įsakymą dėl šeimos įrašymo į minėtą apskaitą, o pats teikimas gali būti paduotas po to, kai Vaikų teisių apsaugos tarnyba gavo rašytinę ar žodinę informaciją (numatytą Aprašo 6.1 – 6.8 p.), aplanko šeimą ir surašo Aprašo 1 priede nustatytos formos aplankymo aktą bei įvertina visą surinktą informaciją. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu, išvardinti veiksmai ir jų atlikimo chronologija laikytini procedūra (taisyklėmis), turėjusia užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo (skundžiamo įsakymo) pagrįstumą. Todėl, sprendžiant pareiškėjos skundžiamo įsakymo pagrįstumo klausimą yra svarbu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo prasme reikšminga) nustatyti, kiek buvo laikomasi nurodytos procedūros šiuo atveju, ir šiuo aspektu įvertinti byloje esančius įrodymus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės direktorius 2012-06-21 raštu Nr. (1.1.12) S5-783 Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą pasidomėti pareiškėjos dukros P. K. ugdymo sąlygomis šeimoje, nes galimas vaiko psichologinis žalojimas (t. I, b. l. 37), o Vaiko raidos centro vadovė 2015-07-03 raštu Nr.(1.1.12) S5-837 pakartotinai informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją apie įtariamą blogo elgesio su vaiku sindromą, prašydama stebėti pareiškėjos šeimą, užtikrinti pareiškėjos dukros fizinį, psichologinį saugumą artimoje aplinkoje bei tarpininkauti užtikrinant specialistų rekomendacijų vykdymą (t. I, b. l. 38). Šeimos aplankymo aktas buvo surašytas (t. I, b. l. 29–31), taip pat VTAT išklausė ir pačios pareiškėjos (b. l. 32), vadovaujantis Aprašo 7 punktu. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus surinktą medžiagą, K. K. šeimą pasiūlyta įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. I, b. l. 35–36). Iš pateiktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba surinko pakankamai įrodymų, jog pagal Aprašo 6.2, 6.3 ir 8 punktus galėtų svarstyti klausimą dėl K. K. įrašymo į Apskaitą ir siūlyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui įrašyti pareiškėjos šeimą į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ir šeima į apskaitą būtų įrašyta.

Socialinės rizikos šeimos apibrėžimas pateiktas Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje (2016 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. 17-589 redakcija). Pagal Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, socialinės rizikos šeima pripažįstama šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui; socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Bylos medžiaga patvirtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs P. K. buvimo sąlygas, 2015-09-04 aktu Nr. A715-4631/15(2.13.2.32-AD15), nusprendė paimti pareiškėjos dukrą ir ją laikinai apgyvendinti VšĮ „Vilniaus SOS Vaikų kaime“ (t. I, b. l. 21). Kadangi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos dukrai nustatyta laikina globa, ši aplinkybė laikoma pakankama sąlyga pareiškėjos šeimą pripažinti socialinės rizikos šeima ir įrašyti šią šeimą į Apskaitą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo procese reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra susiję su nagrinėjama byla (2011-07-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3022/2011). Tokia sąsaja nustatoma atsižvelgiant į administracinės bylos ribas, kurias apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai (2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A156-115/2012). Todėl teismas, atsižvelgęs į proceso šalių pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad ginčijamas Įsakymas dėl pareiškėjos šeimos įtraukimo į apskaitą atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė 2015-10-15 priimdama ginčijamą Įsakymą nepažeidė įsakymo priėmimo procedūros, Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų nuostatomis, todėl naikinti Įsakymą, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo teismo priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 str. 5 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. I-4650-281/2016 2016-09-29 taip pat pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo P. K. (t. IV, b. l. 105–106).

Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2016-07-29 sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų R. Mištauto ir T. Milickio kontoros „Konsus“ advokate Jurgita Ivanauskiene. Paaiškino, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. I-4650-281/2016 patyrė 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo parengimas. Pagrįsdamas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjas pateikia 2016-09-27 sąskaitą-faktūrą Ser. JI Nr. 216/044 (t. IV, b. l. 108) bei 2016-09-29 pinigų priėmimo kvitą Serija LAT, Nr. 845480 (t. IV, b. l. 107).

ABTĮ 40 str. 5 d. nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjui rengiant skundą teismui galiojo Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), kurių 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje antrąjį 2016 m. ketvirtį sudarė 771,9 Eur.

Pareiškėjas nurodo, kad už atsiliepimo teismui parengimą patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Rekomendacijų 8.2 nustato, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį priteistinas maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 2,5. Kadangi 2016 m. II ketvirčio skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 771,9 Eur, maksimali už atsiliepimo parengimą galima priteisti suma sudaro 1 929,75 Eur (771,9 Eur*2,5). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad priteistina visa pareiškėjo prašoma 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo teismui parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 str., 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos K. K. skundą atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui P. K. iš K. K. 200 Eur (du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.