Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. K. ir ieškovo P. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų bei pagal atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų reikalavimų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)gimė P. K., kurios tėvas P. K., o motina K. K.. Nepilnametei P. K. nustatytas vidutinis neįgalumas iki 2015-02-17. Neįgaliam vaikui mokama 540 Lt šalpos pensija, o motinai K. K. - 180 Lt priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija. Atsakovė K. K. nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji atleista dėl įmonės reorganizavimo, yra registruota darbo biržoje, ji pati prižiūri neįgalią dukrą, nes neturi lėšų samdyti auklei. Be to, dukra P. jaučiasi geriau prižiūrima motinos. Jokių pajamų be gaunamų 180 Lt už vaiko priežiūrą atsakovė negauna. Atsakovas išvyko ir dirba Norvegijoje, duomenų apie gaunamas pajamas teismui iki šiol nepateikė. Taip pat nurodė, kad nepilnametės dukros tėvas P. K. atvyksta pasimatyti su dukra netikėtai, nepranešęs, dėl ko tarp šalių kyla konfliktai. Be to, P. K., bendraudamas su dukra, nesilaiko medikų rekomenduojamo dukrai tausojančio režimo ir jos toleruojamo fizinio krūvio. Atsakovė prašo patvirtinti tokią jos siūlomą laikiną tėvo bendravimo su dukra tvarką:

- įpareigoti P. K. prieš atvykstant į Lietuvą prieš 10 dienų informuoti vaiko motiną K. K. apie savo atvykimą, nurodant konkrečias dienas, kuriomis bendraus su dukra;

- atvykęs į Lietuvą vaiko tėvas P. K. bendrauja su dukra P. darbo dienomis nuo 15.00 val. iki 18.00 val., paimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą;

- nedarbo dienomis vaiko tėvas P. K. bendrauja su dukra P. nuo 13.00 val. iki 19.00 val., paimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą;

- įpareigoti vaiko tėvą P. K. nemaitinti dukros P. produktais, kurie sukelia jai ligos paūmėjimus, negydyti dukters savos gamybos spirituotais žoliniais „vaistais“, laikytis rekomenduojamo dukrai tausojančio režimo ir jos toleruojamo fizinio krūvio, neignoruoti dukters raidos ypatumų ir nemanipuliuoti jais, visais atvejais atsižvelgti į vaiko amžių ir jos patirtus išgyvenimus, nemanipuliuoti dukters jausmais kviečiant ją vykti į Norvegiją, jei iš tiesų neketina jos ten vežtis, nenuteikinėti dukters prieš mamą, netraumuoti dukters, kvočiant ją apie mamą ir su ja bendraujančius asmenis bei kitus ieškovą dominančius klausimus skyrybų byloje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad tėvams nepavykus susitarti dėl bendravimo turėtų būti teismo patvirtinta laikinoji bendravimo tvarka. Paskutinė siūlomos bendravimo tvarkos įpareigojimų dalis netikslinga, nes nėra duomenų, kad tėvas kenktų dukrai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus bei atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei vaiko teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirųjų skundų argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Su teismui pateiktais atskiraisiais skundais ir atsiliepimais į atskiruosius skundus ieškovas ir atsakovė pateikė teismui naujus įrodymus, kuriais remiasi savo procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Kadangi šalių pateikti įrodymai galėjo būti pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo minėti dokumentai nevertintini.

Dėl laikinos nepilnametės dukros bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-16 nutartimi buvo nustatyta laikinoji ieškovo P. K. bendravimo su nepilnamete dukra P. bendravimo tvarka. Atskiruoju skundu ieškovas su tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nesutinka, nurodydamas, kad tokiu būdu pažeidžiami ieškovo ir paties vaiko interesai. Tačiau bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais. Ieškovas nurodo, kad nustatyti bendravimo su vaiku laiko apribojimai nepagrįsti, nes tėvui palikta mažiau laiko bendrauti su vaiku nei motinai, kadangi ieškovas nuolat gyvena Norvegijoje, o dėl to su vaiku tenka bendrauti retai. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nepilnametei P. yra nustatyti specialūs poreikiai, iki 2015-02-17 vaikui buvo nustatytas vidutinis neįgalumas, tai reiškia, kad vaikui reikia laikytis tam tikro tausojančio režimo, atsižvelgiant ir į jo lankymo laiką. Teismo vertinimu, galimybė vaiko tėvui nepaisyti tam tikro nusistovėjusio režimo ir išsivežti vaiką tuo metu, kai jam yra patogu, pažeis nepilnamečio vaiko interesus ir neatitiks gydytojų rekomendacijų dėl tausojančio režimo laikymosi. Iš teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos matyti, kad ieškovui nėra nepagrįstai apribotas bendravimo su vaiku laikas, vaiko tėvas, iš anksto pranešęs vaiko motinai apie atvykimą į Lietuvą, turi galimybę bendrauti su vaiku kiekvieną darbo dieną po 4 val. ir nedarbo dienomis po 6 val. Teismo vertinimu, toks laikas nelaikytinas nepakankamu, atsižvelgiant ir į kitas vaiko veiklas dienos metu bei dukters bendravimą su motina. Be to, šiuo atveju nepagrįsti ir ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės informavimo apie atvykimą į Lietuvą laiko, kadangi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai reikalinga dėl to, kad atsakovė K. K. būtų pasiruošusi tėvo atvykimui, nebūtų išvykusi su dukra iš gyvenamosios vietos ar tomis dienomis neturėtų kitų planų. Pažymėtina, kad P. K. teiginiai dėl privalomumo vaiką išsivežti iš gyvenamosios vietos nėra teisiškai reikšmingi, kadangi šis bendravimo su vaiku kriterijus nustatytas tuo tikslu, jog tarp šalių nekiltų ginčų, jei ieškovas pareikštų norą nepilnametę dukterį išsivežti iš jos gyvenamosios vietos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka yra pagrįsta ir atitinkanti nepilnamečio vaiko bei jo tėvų interesus.

Dėl laikino išlaikymo sutuoktinei, prižiūrinčiai neįgalų vaiką, priteisimo

Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, kol bus priimtas sprendimas byloje, gali priteisti išlaikymą kitam sutuoktiniui. Tokiu atveju taikomos 3.72 str. nuostatos, kurio 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kita, gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). CK 3.72 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 str. 2 d. nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju teismui pateiktais atskiraisiais skundais su teismo skundžiama nutartimi priteisto laikino išlaikymo sutuoktinei dydžiu nesutinka tiek ieškovas, prašydamas atmesti šį ieškovės prašymą, tiek atsakovė, prašydama priteisti visą prašomą 1 400 Lt per mėnesį laikino išlaikymo iš sutuoktinio sumą. Pažymėtina, kad vertinant, ar atsakovei yra būtinas išlaikymas, atsižvelgtina į tai, jog ji yra nedarbinga dėl vaiko specialiųjų poreikių, taip pat ir dėl savo sveikatos būklės. Nors ieškovas atskirajame skunde teigia, kad pati atsakovė yra apribojusi savo galimybes dirbti, nes vaikas turi galimybę 4 val. per dieną lankyti ugdymo įstaigą, o atsakovė turi įgijusi specialybę ((duomenys neskelbtini)), kuri suteiktų sąlygas dirbti namuose lanksčiu grafiku, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės teiginiais, jog, atsižvelgiant į vaiko specialiuosius poreikius ir jos sveikatos būklę, jos perspektyvos darbo rinkoje yra ribotos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės pajamos yra 180 Lt neįgalaus vaiko priežiūros tikslinė kompensacija, taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios pajamos nėra pakankamos save visiškai išlaikyti. Kita vertus, atsižvelgtina ir į kitus byloje pateiktus duomenis. Atsakovė, viena vertus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, jog ji gauna pajamų iš nuomojamų garažų, kadangi teigia, kad šiuos garažus savo daiktais yra apstatęs ieškovas, be to, nuo vieno iš garažų atsakovė neturi rakto, kita vertus, nurodo, kad ieškovas yra kreipęsis į policiją dėl vieno atsakovės išnuomoto garažo, dėl ko ji turės atlyginti nuomininkui žalą dėl patirtų nepatogumų. Šie atsakovės prieštaravimai paneigia jos teiginius, kad dėl ieškovo veiksmų ji negali gauti pajamų iš garažų nuomos. Be to, nors atsakovė nurodo, kad garažai yra apkrauti ieškovo daiktais, tačiau nepaneigia faktų, jog garaže buvo aptikta svetima transporto priemonė. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant galimybei garaže būti trečiųjų asmenų transporto priemonėms, nėra pagrindo teigti, jog atsakovės garažų nuomos galimybės yra nepagrįstos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai vadovavosi minimalios mėnesio algos (1 035 Lt) kriterijumi, pagrįstai įvertino atsakovės galimybę gauti pajamų iš trijų garažų, kuriais disponuoja šiuo metu, nuomos, todėl pagrįstai priteisė atsakovei 500 Lt (144,81 EUR) dydžio išlaikymą iš sutuoktinio P. K..

Pažymėtina, kad vertinant, ar ieškovas turi galimybę teikti atitinkamą išlaikymą sutuoktinei, atsižvelgtina į tai, jog ieškovas, nors ir įpareigotas teismo, nepateikė į bylą įrodymų apie jo gaunamą darbo užmokestį, pajamas ir išlaidas. Nors ieškovas nurodė eilę argumentų, neva trukdžiusių jam įvykdyti teismo įpareigojimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nepateisina ieškovo P. K. neveikimo iki pat atskirųjų skundų išnagrinėjimo. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad šiuo metu gyvena iš santaupų, kurios reikalingos jo pragyvenimo išlaidoms padengti, taip pat vaikui ir daliai buto, kuriame gyvena ieškovė, išlaikyti, tačiau nesant byloje įrodymų apie jo gautą darbo užmokestį, turimas santaupas, nėra pagrindo teigti, jog jos nėra pakankamos teikti priteistą laikiną 500 Lt (144,81 EUR) dydžio išlaikymą atsakovei. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovas yra finansiškai nepajėgus mokėti laikiną išlaikymą, dėl to jo atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pagrįstų pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų. Vadovaujantis tuo, ieškovo P. K. ir atsakovės K. K. atskirieji skundai atmestini, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-16 nutartis paliktina nepakeista. Teismas taip pat pažymi, kad laikinosios ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymas ir laikino išlaikymo sutuoktinei priteisimas yra tik preliminarios priemonės, kuriomis nėra išsprendžiama byla iš esmės.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ieškovo P. K. ir atsakovės K. K. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.