Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo bei atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. K. pateikė ieškinį prašydamas: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės K. K. dėl atsakovės kaltės, ieškovui paliekant pavardę K., atsakovei – jos pasirinkimu; 2) tarpusavio išlaikymo šalims nepriteisti; 3) tarp šalių padalinti bendrai įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą iki šalys pradėjo gyventi skyrium, t, y. (duomenys neskelbtini), išskyrus bendras jungtinės nuosavybės teise turėtas santaupas; 4) po (duomenys neskelbtini) visas ieškovo uždirbtas lėšas ir automobilį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2 500 Eur, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe; 5) ieškovo profesinei veiklai naudotus daiktus „Bosch“ kampinį šlifuoklį, „Makita“ gręžtuvą, metalo žirkles, darbastalį, magnetinio grąžto laikiklį, didelį pjautuvą, „Makita“ grandininį pjūklą, „Makita“ smūginį grąžtą ir kt., rinkos vertė 579 Eur, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe; 6) butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti šeimos turtu, kurio rinkos vertė 92 678 Eur; 7) nustatyti P. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; 8) neterminuotai apriboti motinos (atsakovės) valdžią dukrai; 9) nustatyti minimalią atsakovės bendravimo su dukra tvarką, t. y. ieškovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti vieną kartą per mėnesį (kiekvieno mėnesio antrosios savaites penktadienį nuo 13 val. iki 15 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant paskirtam psichologui. Jeigu tas penktadienis yra nedarbo diena, bendravimas su vaiku vyksta sekančią pirmą darbo dieną); ieškovė taip pat turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra gruodžio mėn. 23 dieną nuo 13 val. iki 15 val., Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirtam psichologui. Jeigu gruodžio 23 d. yra nedarbo diena, bendravimas su vaiku vyksta prieš tai buvusią paskutinę darbo dieną; 10) iš ieškovės priteisti išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės 2027-02-09 išlaikymui skiriant 32 750 Eur arba periodiškai kas mėnesį mokama 250 Eur, kartu uždraudžiant ieškovei perleisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą už 32 750 Eur sumą iki 2027-02-09; 11) ieškovei skirti jai dovanotus televizorių „Lowe“ (rinkos vertė 434 Eur), miegamojo lovą su pakėlimo mechanizmu ir čiužiniu (rinkos vertė 434 Eur), rašomąjį stalą (rinkos vertė 232 Eur); 12) ieškovui pavesti uzufrukto teise tvarkyti vaikui skirtą išlaikymo sumą, t, y. 32 750 Eur; 13) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą tokia tvarka: ieškovui skirti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su visais bute esančiais integruotais baldais ir integruota buitine technika (bendra rinkos vertė 92 678 Eur); 2 896 Eur už parduotą automobilį (duomenys neskelbtini); atsakovei skirti negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise skirti ieškovei kartu su 05/50660 dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (rinkos vertė rinkos vertė 15 060 Eur); negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su 315/50660 dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (bendra rinkos vertė 5 503 Eur); automobilį (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 3 475 Eur); miegamojo baldų komplektą (rinkos vertė 1 150 Eur); 72 671 Eur bendrų jungtinės nuosavybės teise turėtų santaupų; 14) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 1 142 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį; 15) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti nepagrįstai ieškovo atsakovės išlaikymui sumokėtą 1014 Eur sumą; 16) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti ieškovo priverstinai patiriamų buto nuomos ir komunalinių išlaidų 2 331 Eur kompensaciją; 17) arba leisti šalims parduoti visą šalių nekilnojamąjį turtą per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už didžiausią pasiūlytą kainą, o gautus pinigus padalinti lygiomis dalimis tarp šalių; arba iš atsakovei tenkančios gautos pinigų sumos pardavus nekilnojamąjį turtą nepilnametės dukros išlaikymui priteisti 32 750 Eur ir uzufrukto teise pavesti naudoti vaiko poreikiams tėvui; arba iš atsakovei tenkančios gautos pinigų sumos pardavus nekilnojamąjį turtą už jai atitenkančią likusio turto didesnę dalį ieškovui priteisti 37 200 Eur kompensaciją; 18) tenkinus 17 punkto reikalavimus, 13 punkto reikalavimus laikyti negaliojančiais, išskyrus 13.1,3., 13.2.3., 13,2.4., 13.2.5 papunkčius; 19) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Gimus dukrai, atsakovės elgesys ėmė kardinaliai keistis, ypač, kai dukra pradėjo sirgti. Sutuoktinė tapo itin irzli, nervinga, nepatenkinta gyvenimu, dėl dukros ligų ir nesėkmingo gydymo kaltino ne tik medikus, bet ir ieškovą. Ieškovė keldavo skandalus, stresines situacijas, tyčia palaikydavo įtampą, keletą kartų ieškovo atžvilgiu bandė naudoti smurtą. Vaiko ligos buvo iškeltos aukščiau kitų šeimos interesų. Ieškovas išlaikė šeimą, nes sutuoktinė nusprendė, kad ji turi prižiūrėti dukrą. Ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) išsikėlė gyventi į nuomojamą butą, nuo to laiko santuokinio gyvenimo šalys negyvena, bendro ūkio neveda. Iki (duomenys neskelbtini) dukra gyveno su motina, tačiau (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrius skubiai paėmė dukrą iš motinos dėl galimo pavojaus vaiko sveikatai ir gyvybei. (duomenys neskelbtini) dukra buvo perduota ieškovui, nuo to laiko ieškovas vienas rūpinasi dukra. Atsakovei nustatytas psichikos sutrikimas. Nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol dukra neprašo susitikti su mama. Pamačiusi, kad motina ateina į darželį, mergaitė bėga slėptis.

Išvadą byloje teikianti institucija mano, kad vaikui geriau gyventi su tėvu. Atsakovės materialinė padėtis yra gera, ji yra pajėgi teikti išlaikymą dukrai. Labiausiai atitinka vaiko interesus išlaikymas turtu, jai asmeninėn nuosavybėn skiriant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 35 768 Eur. Tai atitinka 250 Eur per mėnesį išlaikymą (137 mėn. x 250 Eur = 34 250 Eur). Atsakovė vaikui išlaikymo neteikė, todėl susidarė įsiskolinimas. Iš atsakovės ieškovui turi būti priteistas nepagrįstai mokėtas išlaikymas.

Ieškovė vengė ugdyti vaiką, nevedė į darželį, akivaizdžiai piktnaudžiavo tėvų valdžia, nes vaiką išnaudojo savo savanaudiškiems interesams, siekdama gauti neįgalumo išmokas. Atsakovė žinojo, kad vaikas nėra neįgalus, bandė jį padaryti autistu ir epileptiku. Ieškodama ligų motina vaikui kelia pavojų, vaikas bijo.

Atsakovė pateikė priešieškinį prašydama: 1) santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovei paliekant K. pavardę; 2) nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti vaiko išlaikymui iš ieškovo periodines išmokas mokant kas mėnesį po 454,70 Eur iki vaiko pilnametystės; 4) pripažinti 25,42 procentų buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės nuosavybe; 5) santuokoje įgytą turtą padalinti atsižvelgiant į atsakovei atitenkančią asmeninę nuosavybę 25,42 procentų buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į ieškovo nesąžiningai likviduotą dangą ir įrankius iš garažų 3 041,01 Eur vertės; atsižvelgiant į ieškovo santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 000 Norvegijos kronų; 6) priteisti 7 381,16 Eur (25 485,66 Lt) įsiskolinimą vaiko išlaikymui iš ieškovo; 7) iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakoves ir valstybės naudai; 8) iš ieškovo priteisti atsakovės naudai 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 9) dėl atsakovės ligos, iš ieškovo priteisti atsakovės naudai išlaikymą 144,81 Eur / mėn. iki pilno atsakovės pasveikimo; 10) priteisti iš ieškovo įsiskolinimą už garažų rekonstrukcijos įregistravimo išlaidas atsakovės naudai; 11) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 101,37 Eur už 2014-04-03 antstolio paslaugas; 12) priteisti atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 71 536,14 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini) 3 808,50 Eur vertės; negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 4 344,30 Eur vertės; negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 637,16 Eur vertės; negyvenamąją patalpą-garažą, esančia (duomenys neskelbtini), 2 896,20 Eur vertės; 315/50660 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 347,54 Eur vertės; kilnojamąjį turtą, esantį bute; 13) iš ieškovo priteisti bendrų šeimos santaupų 1 748,15 Eur; 14) priteisti ieškovui: 32 387,05 Eur kompensaciją ieškovui iš atsakovės už butą bei garažus su jiems priskirtinu žemės sklypu. Kompensaciją atsakovė ieškovui išmoka per 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos; 15) automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 830,05 Eur; 16) ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą; 17) nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką.

Priešieškinyje nurodė, kad 2013-2015 m. dukrai suteiktas vidutinis neįgalumo lygis. Ieškovas palaipsniui tapo vis abejingesniu atsakovei ir dukrai, nenorėjo dalyvauti dukters konsultacijose medicinos įstaigose, paūmėjimų metu (karščiavimas, vangumas, vėmimas) reikalaudavo vaiko nevežti į stacionarą, reikalavo kreiptis į bioenergetikus, žolininkus. Dukra sunkiai adaptavosi darželyje, dėl specifinių poreikių ir pasikartojančių tikų lopšelyje-darželyje rekomenduotas tausojantis režimas, individualizuotas maitinimas, todėl darželį lankė edukacinei veiklai. Ieškovas grįždavo į namus labai vėlai. Prieš skyrybas stengėsi „suorganizuoti“ atsakovei neveiksnumą.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba organizuoja dukros išvežimą į Norvegiją ir perdavimą „Barnevernet“, dėl ko tvarko dukros ligos istoriją. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo operuotas krūties auglys, (duomenys neskelbtini) diagnozuotas didėjantis auglys galvoje – hipofizės liaukoje. Dėl nuovargio besirūpinant dukra atsakovei vystosi kitos ligos, atsakovė gydosi Psichikos centre.

Nuo gimimo dukra gyvena su atsakove, atsakovė rūpinosi ja, prižiūri, maitina, auklėja, slaugo, geriausiai žino specifinius dukters poreikius. Vaiko tėvas yra abejingas dukters sveikatos problemoms, naudoja kaip priemonę ištuokos byloje, atidavęs dukrą į vaikų namus stipriai sužalojo jos psichiką, todėl vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškovu. Dukros ligos istorijoje (duomenys neskelbtini) psichologė pažymėjo, jog mergaitė sakė norinti su tėčiu susitikti, bet nenori gyventi.

1. prašymą išduoti vykdomąjį raštą uždrausti P. K. išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos. Taip pat prašė išduoti vykdomąjį raštą, kuris suteiktų teisę K. K. rinkti ir gauti įrodymus, ar Vilniaus apygardos teismo 2016-01-25 nutartis nebuvo pažeista. Prašymu prašė išduoti šį vykdomąjį raštą grindė Vilniaus apygardos teismo 2016-01-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-284-467/2016.

2. prašymą išduoti vykdomąjį raštą K. K. pasirinktam antstoliui, išieškoti duomenis apie P. K. turtinę padėtį ir turėtas bei gautas pinigines lėšas nuo 2014-10-28. Prašymą grindė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-16 nutartimi, nurodė, kad P. K. neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti duomenis apie pajamas Lietuvoje ir Norvegijoje.

3. prašymą išduoti vykdomąjį raštą antstoliui rinkti ir teikti teisėsaugai įrodymus apie teismo nutarties nevykdymą, jei tokių duomenų yra. Prašymu prašė išduoti vykdomąjį raštą K. K. leisti rinkti įrodymus ir juos pateikti teismui apie nutarties nevykdymą ir teikti įrodymus teisėsaugai. Prašymą grindė Vilniaus apygardos teismo 2016-08-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1466-603/2016.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovės prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo tenkino iš dalies: išdavė atsakovei vykdomąjį raštą dalyje dėl uždraudimo ieškovui išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos iki Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-153-726/2016 bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, likusioje dalyje prašymų netenkino.

Teismas nustatė, kad vykdomasis raštas gali būti išduodamas pažodžiui išdėstant teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-01-25 nutartimi uždraudė ieškovui išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos, ši nutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma.

Kitus vykdomuosius raštus teismas atsisakė išduoti atsižvelgdamas į tai, kad teismas nėra priėmęs sprendimų, pagal kuriuos atsakovė prašo išduoti likusius vykdomuosius raštus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė K. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir išduoti atsakovės prašomus vykdomuosius raštus.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-01-25 nutartimi ieškovui uždrausta išvežti dukrą iš Lietuvos Respublikos iki byloje bus priimtas ir įsiteisės sprendimas. Atsakovei gavus duomenų, jog ieškovas galimai pažeidė teismo nutartį ir po 2016-01-25 dukrą buvo išvežęs į Norvegijos Karalystę, ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – VRM) atskaitingas institucijas dėl galimo nutarties pažeidimo aplinkybių nustatymo. Jai atsakyta, jog aplinkybes dėl galimo nutarties pažeidimo ir mažamečio išvežimo iš Lietuvos Respublikos tiria antstolis.

Ieškovas 2016 m. balandžio ir rugpjūčio mėnesiais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos draudimą išvežti šalių mažametę dukrą iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-18 nutartyje pasiūlė ieškovui gauti leidimą šalių mažametės dukters išvežimui iš Lietuvos Respublikos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-20 išdavė vykdomąjį raštą, kurį antstolio 2016-09-22 patvarkymu atsisakyta priimti, nes vykdomasis raštas neatitinka CPK 648 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Teismas neišduodamas vykdomųjų raštų, o vieną iš jų išdavęs netinkamą vykdymui, atėmė atsakovės teisę ir pareigą aktyviai dalyvauti užtikrinant teismo nutarčių vykdymą.

Teismas neišdavė atsakovei vykdomojo rašto dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-08-22 nutarties, kurios ieškovas nevykdo. Teismas taip pat nepateikė išaiškinimo atsakovei dėl jos teisių į teismo nutartyje numatytų įpareigojimų ieškovui vykdymo užtikrinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-18 nutartyje pasiūlė ieškovui pasirūpinti leidimu vaiką išvežti iš Lietuvos Respublikos, nors vaiko išvežimas uždraustas Vilniaus apygardos teismo 2016-01-25 nutartimi.

Ieškovas 2014-12-15 posėdyje buvo teismo įpareigotas pateikti duomenis apie savo uždirbamas pajamas Norvegijoje, tačiau įpareigojimo nevykdė. Dėl teismo įpareigojimo nevykdymo teismas ar atsakovės atstovas veiksmų nesiėmė, iki šiol duomenų apie jo turtinę padėtį nėra. Teismas nei išdavė vykdomąjį raštą nei išaiškino, kokiu būdu teismas gali suteikti atsakovei galimybę surinkti įrodymus.

Pažymėjo, kad P. K. įžūliai melavo ir teikė teismui tikrovės neatitinkančias medikų pažymas, teismo posėdžiuose pasisakė apie išankstinius susitarimus su medikais. melagingus parodymus davė ir P. K. iniciatyva kviesti liudytojai. Dėl šių priežasčių atsakovė siekia, kad teismas būtų aktyvus ir užtikrintų teismo nutarčių vykdymo kontrolę.

Gavusi duomenų, jog pažeisdamas teismo nutartį ieškovas dukrą buvo išvežęs iš Lietuvos Respublikos, atsakovė 2016-07-21 kreipėsi į policiją dėl aplinkybių ištyrimo. Policijos tyrėja pateikė atsakymą, kuriame nenurodyta, kodėl policija nepateikė užklausimo keltų linijoms dėl galimo mažametės dukters išvežimo iš Lietuvos Respublikos bei nenurodė pranešimą apie galimą teismo nutarties pažeidimą tyrusių asmenų.

Atsakovė taip pat prašė teismo pateikti išaiškinimą, kokias teismas taikys priemones teismo nutarčių vykdymo užtikrinimui, ieškovui nevykdant įsipareigojimų.

Ieškovas P. K. prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, spręsti klausimą dėl atsakovės piktnaudžiavimo teise bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėjo, kad CPK 648 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jeigu išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida, ją suinteresuoto asmens prašymu ištaiso tą dokumentą išdavusi institucija. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad klaidas atsisakyta ištaisyti. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2016-01-25 nutartį Nr. 2S-284-467/2016 ir 2016-08-22 nutartį Nr. 2S-1466-603/2016 bei vertinant atsakovės prašymų dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo turinį, darytina išvada, kad atsakovei pagrįstai išduotas tik vienas vykdomasis raštas.

CPK numatyti sprendimo išaiškinimo ir sprendimo vykdymo institutai, tačiau atsakovė nesikreipė į teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Vykdomoji byla dėl teismo sprendimo vykdymo jokioje antstolio kontoroje nėra užvesta, todėl konstatuoti, jog sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, taip pat negalima.

Atsakovė nuolat kreipiasi į valstybines ir nevalstybines institucijas, bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismus su įvairiais skundais, ko pasėkoje yra apsunkinamas šių įstaigų darbas. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-153-726/2016 nagrinėjimo metu atsakovė nuolat kaltina medicinos specialistus ir kitus valstybinių institucijų atstovus dokumentų klastojimu. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė pakeitė ne vieną advokatą, reiškia teismams nušalinimus, prokuratūrai ir kitoms institucijoms skundžiasi, neva jos teisės nėra užtikrinamos. Ieškovas vykdo teismo priimtas nutartis gera valia, todėl pagrįstai darytina išvada, kad priverstinis vykdymo priemonių taikymas nėra būtinas. Pradėjus priverstinį sprendimo vykdymą, sudaromas pagrindas išreikalauti vykdymo išlaidas iš ieškovo. Ieškovui, vykdančiam teismo sprendimus gera valia, tokie veiksmai neabejotinai sukels esminę žalą. Atsakovės prašymai dėl vykdomųjų raštų išdavimo bei skundai turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas, t. y. naudojimasis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2016-09-20 nutarties, kuria buvo iš dalies patenkinti atsakovės prašymai išduoti vykdomuosius raštus pagal priimtas teismo nutartis.

Atsakovė, be kita ko, skundžia 2016-09-20 nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį raštą motyvuodama tuo, jog vykdomasis raštas buvo išduotas su trūkumais.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-01-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-284-467/2016, buvo patenkintas atsakovės K. K. atskirasis skundas, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-15 nutartis buvo pakeista – buvo panaikinta nutarties dalis, kurioje atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei klausimas išspręstas iš esmės – uždrausta ieškovui P. K. išvežti dukrą iš Lietuvos Respublikos iki nagrinėjamojoje byloje bus priimtas ir įsiteisės atitinkamas sprendimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-20 nutartimi, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2016-01-25 nutarties rezoliucinę dalį, išdavė atsakovei vykdomąjį raštą dėl uždraudimo ieškovui išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos.

Antstolė J. B. 2016-09-22 patvarkymu atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi vykdomojo rašto turinys neatitinka CPK 648 straipsnyje nurodytų reikalavimų, t. y. vykdomajame rašte nenurodytas skolininko ir išieškotojo vardas, pavardė, asmens kodai, gyvenamosios vietos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdomojo rašto rekvizitai yra nurodyti CPK 648 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtinta, jog vykdomajame rašte turi būti nurodoma pilnas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens kodas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai (jeigu žinomi). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-20 išduotame vykdomajame rašte nėra užpildyti vykdomojo rašto langeliai, kuriuose turi būti pateikti duomenys apie išieškotoją ir skolininką. Tai rodo, jog išduodant vykdomąjį raštą buvo padaryta klaida. Ši klaida ištaisytina CPK 648 straipsnio 6 dalies tvarka. Pagal šią taisyklę nustatyta, kad jeigu išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida, ją suinteresuoto asmens prašymu ištaiso tą dokumentą išdavusi institucija.

Norėdama turėti teisės aktų reikalavimus atitinkantį vykdomąjį raštą, ieškovė turi pateikti prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl vykdomojo rašto klaidų ištaisymo. Tai, kad buvo padaryta klaida išduodant vykdomąjį raštą, neturi jokios įtakos teismo nutarties teisėtumui.

Dėl atsakovės reikalavimų atmetimo skundžiama nutartimi sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais. Vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 647 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė nepateikė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių, kurių rezoliucinėse dalyse būtų išdėstyti tokie įpareigojimai, kokius ji prašė įrašyti vykdomuosiuose raštuose, tai jos prašomi vykdomieji dokumentai negalėjo būti išduoti. Vykdomajame rašte, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pažodžiui perrašoma teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinė dalis. Atsakovė vykdomajame rašte nustatytinus įpareigojimus prašo įrašyti vadovaudamasi procesiniuose dokumentuose pateikiama motyvacija, tačiau tokie duomenys vykdomuosiuose raštuose negali būti įrašomi.

Atsakovės pateikti prašymai rodo, jog ji siekia pateikti teismui bylai svarbius įrodymus. Rašytiniai įrodymai reikalaujami laikantis CPK 199 straipsnyje nustatytos tvarkos. Yra numatytos dvi įrodymų rinkimo galimybės. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi pateikti prašymą ir nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Tokiu atveju teismas pats imasi veiksmų įrodymams gauti. Pagal CPK 199 straipsnio 4 dalį teismas taip pat gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.

Atsakovės prašymuose išduoti vykdomuosius raštus nurodyti duomenys gali būti renkami arba paduodant prašymą teismą dėl įrodymų rinkimo, arba prašant išduoti liudijimą, suteikiantį teisę gauti reikalingą įrodymą.

CPK 199 straipsnio 5 ir 6 dalys numato priemones, kurios užtikrina įrodymų pateikimą. Pagal minimo straipsnio 5 dalį fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovas prašo spręsti klausimą dėl atsakovės piktnaudžiavimo teise, nurodydamas, kad atsakovė nuolat kreipiasi į valstybines ir nevalstybines institucijas ir teismus su skundais, kaltina medicinos specialistus, teismams reiškia nušalinimus, keičia advokatus.

CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Panašios aplinkybės pateikiant atskirąjį skundą nenustatytos, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šiame apeliaciniame procese atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Taip pat ieškovas prašo iš atsakovės priteisti išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Bylinėjimosi išlaidos skirstomos CPK 93 straipsnio tvarka pasibaigus teisminiam procesui ir įvertinus tai, kurios šalies naudai buvo priimtas teismo sprendimas. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas už atskirus procesinius veiksmus, teismo sprendimai dėl bylinėjimosi išlaidų įsiteisėtų, kas komplikuotų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą CPK 93 straipsnio tvarka. Tuo remiantis ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.